Projektas Projekto lyginamasis variantas
PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių Pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu
d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami.“
2Papildyti 15¹ straipsnį naujomis 7-12 dalimis:
„7. LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai:
1) įstaigos finansinės būklės ataskaitoje nurodytas įstaigos veiklos finansinis rezultatas;
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 8.
8LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis paslaugomis lygis bei pacientų skundų skaičiaus kaita;
2) kokybės vadybos sistemos diegimo ir vystymo laipsnis;
3) socialinės partnerystės įgyvendinimo mastas (LNSS viešosios įstaigos kolektyvinės sutartys ir kita);
4) informacinių technologijų diegimo ir vystymo lygis (pacientų registracijos elektroninė sistema, įstaigos interneto svetainė, darbuotojų darbo krūvio apskaita ir kita);
5) vidutinis laikas nuo registracijos gauti sveikatos priežiūros paslaugas iki paskirto priėmimo pas sveikatos priežiūros specialistą;
6) korupcijos įstaigoje vertinimo indeksas;
7) darbuotojų, dirbančių visu etatu, dalis;
8) bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis;
9) priimtų jaunų specialistų, niekada nedirbusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dalis;
10) dalyvavimo įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas Alkoholio ir tabako kontrolės, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, atitinkamų ligų profilaktikos ir kontrolės ir kitas sveikatinimo programas mastas. 9. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatams vertinti, be šio straipsnio 8 dalyje nurodytųjų, papildomai taikomas slaugos paslaugų namuose teikimo intensyvumo rodiklis. 10. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatams vertinti, be šio straipsnio 8 dalyje nurodytųjų, papildomai taikomi šie veiklos rezultatų vertinimo rodikliai:
1) periodinės infekcijų ir jų rizikos veiksnių epidemiologinės priežiūros užtikrinimo lygis;
2) pacientų pirktų kitų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, nei numatyti patvirtintuose gydymo aprašuose, kiekis;
3) įstaigos diagnostikos ir gydymo technologijų naudojimo apimtys (medicinos įrangos naudojimo efektyvumas). 11.
veiklos užduotimis šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytas (-i) subjektas (-ai) nustato šio straipsnio 7-10 dalyse nurodytus atitinkamus įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir siektinas jų reikšmes. Kaip įgyvendintos nustatytos LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų ir įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių siektinos reikšmės, nurodoma LNSS viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje. 12. Sveikatos apsaugos ministras nustato LNSS viešųjų įstaigų veiklos užduočių nustatymo, LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų ir įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių vertinimo ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarką.“
dalis laikyti atitinkamai 13 ir 14 dalimis. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų steigimas
1LNSS nepriklausančiosų įstaigosų steigiamos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo klausimus reguliuoja Įmonių įstatymas, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų įstatymu, Akcinių bendrovių įstatymu, Individualių įmonių įstatymu Viešųjų įstaigų įstatymas, Įmonių rejestro įstatymas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, šiuo įstatymu ir kitaisi įstatymais bei teisės aktais.“
Papildyti įstatymą 19¹straipsniu:
„19¹ straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis
1Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos tik turinčioms teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms (toliau – paslaugų teikėjai), išrinktoms viešo konkurso būdu. 2.
2Viešas konkursas organizuojamas, jei savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) savivaldybių turimais LNSS ištekliais pirminei asmens sveikatos priežiūrai negali būti užtikrintas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) nėra patenkinamas savivaldybių teisės aktuose nustatytas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. 3. Viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus atsižvelgiant į pateiktą paslaugų teikėjo veiklos planą, kuriame turi būti nurodyta:
1) pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teritorija;
2) pirminę asmens sveikatos priežiūrą teiksiantys specialistai;
3) turima medicinos įranga;
4) bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto veiklos plano rengimo rekomendacijas nustato sveikatos apsaugos ministras. 5. Viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įstaigos veiklos sritis, tikslai ir uždaviniai;“5 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Papildyti 39 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos gali turėti padalinius ir /ar filialus, kurių pavadinimai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigų pavadinimus.“
1Papildyti 45 straipsnį 11 punktu:
„11) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;“ 2.
Papildyti 45 straipsnį 12 punktu: „12) jei jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminių ambulatorinių psichikos ir odontologijos sveikatos priežiūros paslaugų) nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. 2. Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras, savivaldybės iki 2014 m. balandžio 30 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 8 straipsnis. Įstatymo taikymas
mėnesinės algos kintamosios dalies dydis vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsniu dėstomu 15¹ straipsniu nustatomas nuo 2015 m. sausio 1 d. 2. Viešas konkursas organizuojamas po šio įstatymo įsigaliojimo pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti siekiančioms LNSS nepriklausančioms įstaigoms. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių Pakeitimo
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų steigimas
1LNSS nepriklausančiosų įstaigosų steigiamos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo klausimus reguliuoja Įmonių įstatymas, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų įstatymu, Akcinių bendrovių įstatymu, Individualių įmonių įstatymu Viešųjų įstaigų įstatymas, Įmonių rejestro įstatymas, atskirų įmonių rūšių įstatymai, šiuo įstatymu ir kitaisi įstatymais bei teisės aktais.“
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įstaigos veiklos sritis, tikslai ir uždaviniai;“. 4 straipsnis.
Papildyti 39 straipsnį 3 dalimi:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos savivaldybės tarybos motyvuotu sprendimu gali veikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų padaliniai (filialai).“
5 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
45 straipsnį 11 punktu: „11) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas;“. 2. Papildyti 45 straipsnį 12 punktu:
„12) jeigu jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens
sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminės ambulatorinės psichikos ir odontologijos sveikatos priežiūros paslaugas) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
DĖL
2014-02-20 Nr. XIIP-1491 Vilnius Teikiamas įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžio „dėstomu“ įrašytini žodžiai „Sveikatos priežiūros įstaigų“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E.Mušinskis S.Ščajevienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė;
Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Sigitas Mecelica, Seimo Pirmininkės sekretoriato vadovo pavaduotojas. Bronius Kleponis, biuro vedėjas; patarėjai: Algirdas Astrauskas, Vytautas Kurpuvesas, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; padėjėja, Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-20) Teikiamas įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„dėstomu“ įrašytini žodžiai „Sveikatos priežiūros įstaigų“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2014-05-19) Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) apklausė savivaldybes dėl pateiktų išvadoms gauti Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 9, 15, 21, 26, 27, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1490, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir
Nr. XIIP-1491, Sveikatos sistemos įstatymo nr. I-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1492. Teikiame savivaldybių pastabas ir pasiūlymus. Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1491
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1491. Savivaldybių nuomone, nėra tikslinga įstatymo lygiu nustatyti LNSS įstaigos veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodiklius, pagal kuriuos apskaičiuojamas įstaigos vadovų algos kintamosios dalies dydis. Pažymėtina tai, jog nemažai įstaigos veiklos rezultatų tiesiogiai nepriklauso nuo įstaigoje vykdomos veiklos. Rezultatus įtakoja politiniai sprendimai, besikeičiančios paslaugų kainodaros, teritorinių ligonių kasų sprendimai skirstant lėšas įstaigoms ir kitos aplinkybės, kurios gali pareikalauti lankstesnio įstaigų veiklos vertinimo rodiklių pritaikymo bei jų keitimo galimybių net metų eigoje. Nustačius vertinimo rodiklius įstatymu prireiks nemažai laiko ir procedūrų juos pakeisti, todėl siūlytume LNSS veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodiklius reglamentuoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Dauguma savivaldybių pažymėjo, jog LNSS įstaigos veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodikliai (toliau – vertinimo rodikliai) yra abstraktūs, ne vienodai suprantami, nėra aišku kaip juos išmatuoti, kaip juos objektyviai įvertinti, kontroliuoti. Taip pat jie nėra tinkami įvairaus lygmens ir dydžio sveikatos priežiūros įstaigoms.
Dalis savivaldybių siūlytų išbraukti šiuos vertinimo rodiklius: „korupcijos įstaigoje vertinimo indeksas“ (8 dalies 6 punktas) – nes nėra aišku kaip jį reikėtų įvertinti; „priimtų jaunų specialistų, niekada nedirbusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dalis“ (8 dalies 9 punktas) – šis rodiklis nėra tinkamas mažų rajonų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, į kurias sunku pritraukti ne tik jaunus specialistus, bet ir vyresnio amžiaus. Taip pat tokie vertinimo rodikliai kaip: „įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis“, „papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas“, „kokybės vadybos sistemos diegimo laipsnis“,
„korupcijos vertinimo indeksas“, „darbuotojų, dirbančių visu etatu, dalis“ – tinka
įstaigoms, turinčioms daug darbuotojų, struktūrinių padalinių, tačiau nėra tinkami įstaigoms, turinčioms 10 -20 darbuotojų. Savivaldybėms taip pat neaiškūs šie terminai: „valdymo išlaidos“ – nes nėra tikslaus ir aiškaus jų apibrėžimo, „darbuotojų, dirbančių visu etatu, dalis“ – nėra aišku, ar tik gydytojų, ar visų įstaigos darbuotojų. Atsižvelgiant į savivaldybių pateiktus argumentus, siūlytume tikslinti vertinimo rodiklius, taip pat nustatyti savivaldybėms galimybę pasirinkti keletą vertinimo rodiklių (pvz. 3-4 rodiklius) netaikyti įstaigų veiklos rezultatams vertinti ir vietoje jų įtraukti papildomus, savivaldybės nuožiūra reikalingus vertinimo rodiklius. 1.2. Dėl įstatymo papildymo 19¹ straipsniu Savivaldybės pažymėjo, jog savivaldybėms turi būti suteikti įstatyminiai įgaliojimai savivaldybių teritorijose reguliuoti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklą, tačiau kelia nemažai klausimų dėl 19¹ straipsnio įgyvendinimo ir siūlytų jį tikslinti. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog šio straipsnio redakcija nebuvo suderinta ir aptarta su savivaldybėmis. 1) Savivaldybės abejoja dėl 19¹ straipsnio 2 dalies įgyvendinimo galimybių.
Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turės būti nustatomas pirminės sveikatos priežiūros poreikis savivaldybių teritorijose. Pažymėtina tai, jog savivaldybės neturi visų reikiamų duomenų apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų mąstą savivaldybės teritorijoje (ypač didžiuosiuose miestuose), nes ne visos įstaigos (pvz. privačios įstaigos) yra atskaitingos ir teikiančios informaciją savivaldybėms. 2) 19¹ straipsnio 3 dalyje yra išvardinta, kas turi būti nurodyta paslaugų teikėjo veiklos plane, tačiau savivaldybėms nėra aišku, kaip nustatyti objektyvius kriterijus ir įvertinti pateiktą nurodytą informaciją/dokumentaciją, ypač, jeigu konkurse dalyvaus keli pretendentai. Reikalavimas nurodyti bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis (3 dalies 4 punktas) kelia abejonių, nes pvz. dar neveikiančios įstaigos sudarytų bendradarbiavimo sutarčių neturės. Be to, teisės aktais šiuo metu nėra reglamentuojamas teritorinis pirminės asmens sveikatos priežiūros teikimas, todėl abejotina, ar teisėtas 3 dalies 1 punkte įvardintas reikalavimas. 3) 19¹ straipsnyje nėra aiškiai įvardinta, kas turi organizuoti viešą konkursą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog konkursas organizuojamas, jeigu savivaldybių teritorijose, pagal nustatytas sąlygas nėra patenkinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus. Tačiau 5 dalyje nurodoma, jog konkurso tvarką nustato Vyriausybė. Taip pat manytume, jog konkurso organizavimas ir vykdymas Vyriausybės nustatyta tvarka prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punktui, kuris nustato, jog pirminė asmens sveikatos priežiūros funkcija yra savarankiška savivaldybių funkcija. 4) Dalis savivaldybių mano, jog nėra tikslinga nustatyti organizuoti viešuosius konkursus, reglamentuojamus 19¹ straipsnyje.
Jų nuomone tikslingiau nustatyti savivaldybėms įgaliojimus, atsižvelgiant į pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, išduoti sutikimus/leidimus turinčioms teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pagal savivaldybių (ar rekomenduojamus Sveikatos apsaugos ministerijos) nustatytus vertinimo kriterijus. Taip pat pažymi, jog vadovaujantis viešųjų pirkimų įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais, viešieji konkursai geriausiu atveju galėtų būti organizuojami kas 3 metus, todėl nelieka garantijos, kad kitą konkursą laimėtų ta pati įstaiga, kuri jau būtų investavusi tiek materialinius, tiek nematerialinius išteklius. Be to, tokia situacija nėra tinkama/priimtina prisirašiusiems prie šių įstaigų pacientams. 5) Savivaldybės taip pat kelia šiuos klausimus: kokioms įstaigoms šis straipsnis bus pritaikytas – jau veikiančioms, veikiančių filialams, ar tik planuojančioms savo veiklą sveikatos priežiūros įstaigoms; kurios įstaigos atitiks LNSS nepriklausančias įstaigas, nes dauguma įstaigų, taip pat ir privačių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa yra priskiriamos LNSS. Taip pat nėra aišku, ar įstaigoms, atrinktoms pagal viešo konkurso tvarką, bus teisės aktais nustatyta atskaitomybė savivaldybėms, ar jos bus įpareigotos teikti informaciją savivaldybių taryboms apie vykdomą veiklą. Taip pat abejoja, ar viešųjų konkursų tvarka nepažeis vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimo visoms sveikatos priežiūros įstaigoms.
kurių savivaldybių nuomone, sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis dėl finansavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turėtų būti sudaromos su asmens sveikatos priežiūros LNSS nepriklausančiomis įstaigomis, atrinktomis viešo konkurso tvarka, teikiančiomis ne tik pirminę asmens sveikatos priežiūrą, bet ir antrinę, ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą, nepriklausomai nuo to, kam bus priskirta organizuoti viešuosius konkursus. Todėl, jų nuomone, turėtų būti atitinkamai tikslinama 19¹ straipsnio 1 dalis ir Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies atitinkami punktai. Pritarti
Šiuo metu Vyriausybė, pritarusi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (Sveikatos apsaugos ministerija) siūlymui, pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 2 , 9 , 15, 17, 21, 26, 27, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1490 (Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 15/1, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19/1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1491 (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektas). Lietuvos Respublikos Seimui teikiamais įstatymų projektais, be kita ko, siekiama pakeisti šiuo metu galiojančią asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) dėl apmokėjimo už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūros išlaidas sudarymo tvarką. įstatymų projektų rengėjai nurodo, jog siūlomų pakeitimų tikslas - tinkamai reglamentuoti sutarčių su ASP1 sudarymą.
Šiuo raštu norėtume atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto dėmesį į pateiktuose įstatymų projektuose nurodyto reguliavimo trūkumus, dėl kurių, mūsų vertinimu, ne tik kad nebus išspręstos projektų rengėjų deklaruojamos problemos, tačiau tikėtinai bus atvertas kelias piktnaudžiavimui ir nepagrįstam kai kurių ASPĮ dalyvavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensuojamų paslaugų teikimo sistemoje apribojimui, t.y. akivaizdžiai diskriminaciniam privačių ASPĮ, teikiančių pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos ribojimui. L Siūlomi atrankos sudaryti sutartis su TLK reikalavimai bus nustatomi tik Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) dar nepriklausančioms įstaigoms Pagal šiuo metu galiojančio Sveikatos draudimo įstatymo 26 ir 27 str. nuostatas, TLK sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti ASPĮ. TLK sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto PSDF biudžeto skirtų asignavimų, apmoka ASPĮ pateiktas sąskaitas. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagrindinė problema, kurią siekiama išspręsti teikiamu projektu yra ta, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą TLK sutartys su ASPĮ turi būti sudaromos su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais (turinčiais licenciją arba akredituotais sveikatos priežiūros veiklai ir pageidaujančiais tokias sutartis sudaryti).
Pasak įstatymo projekto rengėjų, atsižvelgiant į ribotus PSDF biudžeto išteklius, šiuo metu galiojanti tvarka kelia grėsmę sveikatos sistemos finansinei pusiausvyrai ir dėl to yra būtina reguliuoti paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto, kiekį. Įstatymo rengėjai akcentuoja, kad, siekiant užtikrinti racionalų ir efektyvų PSDF biudžeto išteklių naudojimą, LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kokybe bei įsitikinti, kad į šią sistemą patektų tik turinčios atitinkama patirtį ir pajėgios užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę ASPĮ, turėtų būti nustatyta, kad TLK sudaro sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis tik su tomis pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus, t.y. turėtų būti vykdoma tokiu įstaigų atranka. Tačiau, sistemiškai įvertinus projektų rengėjų siūlomus Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19/1 str. pakeitimus matyti, kad atrankos reikalavimai bus taikomi diferencijuotai, t.y. tik šiuo metu LNSS nepriklausančioms įstaigoms. Tuo tarpu jokie reikalavimai nebus taikomi valstybės ir savivaldybės įstaigoms (kurios visada priklauso LNSS sistemai) ir šiuo metu sutartis su TLK jau sudariusioms įstaigoms. Akivaizdu, kad toks galiojančio reguliavimo pakeitimas jokiu būdu nepadės užtikrinti aukštos LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kokybės ir nereguliuos, kad sistemoje dalyvautų tik turinčios atitinkamą patirtį ir kokybiškiausias paslaugas teikiančios ASPĮ.
Vadovaujantis projekto rengėjų logika, siūlomu pakeitimu bus tik nepagrįstai užkertamas kelias LNSS dar nedalyvaujančioms įstaigoms sudaryti sutartis su TLK (net jei tokių ASPĮ teikiamos paslaugos bus kokybiškesnės ir efektyvesnės už LNSS priklausančių įstaigų paslaugas). Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto 26 str. siūloma nustatyti šiuos reikalavimus pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ, norinčioms sudaryti sutartis su TLK: 1) turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai; 2) būti įvykdžius mokestines prievoles. Tačiau, kartu su šiais reikalavimais (kurie iš esmės nesiskiria nuo dabar egzistuojančios tvarkos), Sveikatos draudimo įstatymo projekto 26 str. 2 d. 4 p. siūloma nustatyti, kad ASPĮ, nurodyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19/1 straipsnyje, turi būti išrinkta viešo konkurso būdu. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto 19/1 straipsnyje nurodomos LNSS nepriklausančios įstaigos, turinčios teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, reikalavimas dalyvauti viešame konkurse bus taikomas tik privačioms pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurios dar nėra sudariusios sutarčių su TLK.
Apibendrinant teikiamais įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ būtų taikomi šie reikalavimai: LNSS priklausančioms įstaigoms (t.y. šiuo metu sutartis su TLK sudariusioms įstaigoms): -Turėti licenciją -Neturėti mokestinių įsipareigojimų LNSS nepriklausančioms įstaigoms (t.y. sutarčių su TLK nesudariusioms įstaigoms): -Turėti licenciją -Neturėti mokestinių įsipareigojimų -Laimėti savivaldybių organizuojamą viešą konkursą kuris bus skelbiamas tik išimtinais atvejais. Pažymėtina, kad remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto 19/1 str. viešas konkursas bus organizuojamas tik visiškai išimtinais atvejais, t.y. tik tada, jei savivaldybės dėl objektyvių priežasčių negalės užtikrinti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) ir savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) nebus patenkinamas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Akivaizdu, kad toks poreikis, esant pakankamiems dabar sistemoje dalyvaujančių įstaigų pajėgumams, gali ir neatsirasti Taigi, LNSS nepriklausančios įstaigos (naujos sveikatos priežiūros įstaigos arba įstaigos, nebesudariusios ar nutraukusios sutartis su TLK), galimybę patekti į kompensuojamų paslaugų teikimo sistemą turės tik labai ribotais išimtinais atvejais. 2. Sutartis su TLK sudariusių įstaigų paslaugų kokybė nebus tikrinama, joms netaikomi jokie nauji reikalavimai ar vertinimo kriterijai Įvertinus siūlomą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą akivaizdu, kad iš esmės LNSS priklausančioms, t.y. šiuo metu sutartis su TLK sudariusioms įstaigoms jokie papildomi vertinimo kriterijai ar reikalavimai nebus taikomi.
LNSS nepriklausančios įstaigos, norinčios sudaryti sutartis su TLK privalės dalyvauti viešame konkurse, kuriame paslaugų teikėjai bus vertinami pagal savivaldybių nustatytus kriterijus. įskaitant pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teritoriją, paslaugas teiksiančius specialistus, turimą medicinos įrangą, bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis. Tačiau sutartis su TLK šiuo metu sudariusios įstaigos paslaugas ir toliau teiks, nevertinant jų teikiamų paslaugų jokiais, įskaitant naujoms įstaigoms taikomus, kriterijais. Projekto rengėjai, nepateikia jokių argumentų, kodėl paslaugų kokybę ir lėšų panaudojimą reikia užtikrinti tik LNSS nepriklausančių įstaigų atveju, nevertinant jau sistemoje dalyvaujančių sveikatos priežiūros įstaigų ir kokiu būdu tai prisidės prie LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo. Siūlomas reglamentavimas ypač nesuprantamas atsižvelgiant į anksčiau minėtą pačių įstatymų projektų rengėjų įvardintą problemą, jog šiuo metu sutartys sudaromos su visomis licenciją sveikatos priežiūros veikiai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Būtent šiuo pagrindo projektų rengėjai grindžia poreikį nustatyti sutartis su TLK norinčių sudaryti įstaigų atranką.
Projektų rengėjai aiškinamajame rašte, kalbėdami apie antrinio ir tretinio lygio paslaugas teikiančias ASPĮ, nurodo, jog ASPĮ, su kuriomis teritorinės ligonių kasos jau yra sudariusios sutartis, yra nuolat stebimos ir kontroliuojama, kaip įstaigos laikosi nustatytų reikalavimų, todėl šios įstaigos yra įgijusios tiek paslaugų užsakovų (TLK), tiek pacientų pasitikėjimą. Tikėtina, jog analogišku pagrindimu projektų rengėjai remiasi ir nenustatydami jokių reikalavimų šiuo metu LNSS dalyvaujančioms pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms. Tačiau visiškai nesuprantama, kokiais duomenimis remiantis projekto rengėjai įvertino šių įstaigų paslaugų kokybę ar įgytą pacientų pasitikėjimą. Taigi, kyla pagrįstas klausimas, kaip siūlomi įstatymo pakeitimai gali įgyvendinti projektų rengėjų nurodomus tikslus, jei šiuo metu LNSS sistemoje dalyvaujančių įstaigų (kaip nurodo projekto rengėjai, šiuo metu sistemoje dalyvauja visos norinčios įstaigos) teikiamų paslaugų kokybė yra a priori vertinama kaip pakankama ir nauji reikalavimai patekti į šią sistemą nustatomi tik joje nedalyvaujančioms įstaigoms, apribojant tokius patekimo atvejus iki visiškai išimtinių aplinkybių, esant kuriomis bus skelbiami vieši konkursai. 3. Įstatymų pakeitimais Sveikatos apsaugos ministerijai suteikiama visiška diskrecijos teisė kontroliuoti, kurios įstaigos dalyvaus sistemoje, t.y. galės priklausyti LNSS Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog įstatymų projektų rengėjų siūlomu reguliavimu bus užkertamas kelias į iš PSDF biudžeto kompensuojamų paslaugų teikimo sistemą patekti naujoms ASPĮ. Atitinkamai, bus apribota galimybė į sistemą sugrįžti ir pasitraukusioms (sutartis su TLK nutraukusioms ar naujų sutarčių nebesudariusioms) įstaigoms.
Kaip jau minėta, iš esmės, sudaryti sutartis su TLK ir patekti į LNSS pirmines paslaugas teikiančioms ASPĮ kurios dar nedalyvauja (arba nedalyvaus) LNSS bus įmanoma tik tuo atveju, jei ženkliai padidėtų pirminių sveikatos paslaugų poreikis, o kol šis paslaugų poreikis nedidės arba, ko sistemoje jau dalyvaujančios įstaigos bus pajėgios esantį poreikį patenkinti, naujoms ASPĮ patekti į LNSS sistemą nebus galimybių, kadangi vieši konkursai gali nebūti organizuojami. Mūsų vertinimu, didžiausia įstatymo pakeitimais siūlomų pakeitimų grėsmė šiuo aspektu yra susijusi būtent su galimybe piktnaudžiauti asmens priežiūros įstaigų pašalinimu iš LNSS, tokiu būdu kontroliuojant tai, kurios ASPĮ galės sudaryti sutartis su TLK ir dalyvauti LNSS. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti 26 str. 6 d. nustato, kad šiame straipsnyje nurodytų teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų <...> sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo tvarka tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Įvertinęs Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ir Valstybinės ligonių kasos nuomones. Taigi, sveikatos apsaugos ministrui suteikiama visiška diskrecijos teisė sprendimu nustatyti ASPĮ sutarčių nutraukimo tvarką, t.y. ASPĮ pašalinimo iš LNSS galimybes, atitinkamai apribojant šių įstaigų pateikimą/sugrįžimą į sistemą. Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 22 ir 23 p. nuostatomis, sutarties nutraukimo procedūra pradedama, jeigu šalims nepavyksta susitarti dėl sutarties sąlygų per sutarties derinimo laikotarpį t.y. ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo dienos, kai ASPĮ gauna sutarties projektą.
Priėmus siūlomus pakeitimus, net ir šios nuostatos pakaktų, jog būtų įmanoma piktnaudžiauti, pavyzdžiui, derybų metu nebendradarbiaujant su ASPĮ, nesuderinant abi puses tenkinančių sutarčių sąlygų nutraukiant sutartį ir pašalinant ASPĮ iš LNSS, t.y. atitinkamai nepagrįstai apribojant ASPĮ galimybes sugrįžti į sistemą ir vėl sudaryti sutartį su TLK. Norime pažymėti, kad siūlomu įgyvendinti pakeitimu, pašalinimui/pasitraukimui iš LNSS, t.y. šiuo metu galiojančios sutarties su TLK nesudarymui, suteikiama labai didelė svarba, tačiau Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekte nenumatyta jokių sutarčių su TLK nutraukimo sąlygų. Be to, sutarčių pakeitimo ir nutraukimo tvarka paliekama tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui. Atsižvelgiant į tai, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo subjektams nelieka jokio teisinio tikrumo dėl jų dalyvavimo LNSS galimybių. Pažymėtina, jog tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi įgaliojimus nustatyti tik sutarčių tarp TLK ir ASPĮ sudarymo tvarką, t.y. tam tikras procesines (procedūrines) nuostatas, kurių laikantis įstatyme įtvirtintas sąlygas atitinkančios įstaigos gali kreiptis dėl atitinkamų sutarčių sudarymo, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai nėra priskirti įgaliojimai nustatyti tokių sutarčių sudarymo (nesudarymo) sąlygų, kurios, gali būti nustatomos išimtinai tik įstatymu, yra patvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-822-29/2012 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio Į 9 d. sprendimas, administracinė byla Nr.
1-822-29/2012, kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V - Į 051 patvirtinto Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 11 punktas nurodyta apimtimi prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2009 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XI-283 redakcija) 3 straipsnio 1 punktui ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (2002 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. IX -1219 redakcija) 26 straipsnio
būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais būtų skatinama sąžininga, skaidri konkurencija taip įstaigų, užtikrinami kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai bei racionalus ir efektyvus PSDF biudžeto išteklių naudojimas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė pacientams. Tačiau siūlomais įstatymų pakeitimais būtent ir siūloma įtvirtinti diskriminacinį privačių ASPĮ, teikiančių pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos ribojimą. 4. Siūlomi pakeitimai, nustatantys reikalavimus įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su TLK neturės įtakos efektyviam PSDF biudžeto išlaidų panaudojimui Kaip jau minėta, vienas iš projektų rengėjų nurodomų tikslų yra ribotų PSDF biudžeto išteklių efektyvaus naudojimo užtikrinimas, tokiu būdu išsprendžiant problemą dėl grėsmės sveikatos sistemos finansinei pusiausvyrai. Tačiau, siūlomų atrankos sudaryti sutartis su TLK reikalavimų nustatymas nedarys jokios įtakos šio tikslo įgyvendinimui. Pagal siūlomų įstatymų pakeitimų nuostatas, apmokamų paslaugą kiekio nustatymas vyksta jau po sprendimo sudaryti sutartį su atitinkama įstaiga.
Net ir tuo atveju, jei ASPĮ atitiks reikalingus Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. įtvirtintus reikalavimus ir TLK priims sprendimą sudaryti sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 5 d., asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo išlaidos konkrečiai ASPĮ bus apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, kiekis bus vertinamas pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje metodikoje nustatytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo rodiklius, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos konkrečių paslaugų teikimo rezultatus. Taigi, net ir sudarius sutartį su TLK, tik vėliau bus sprendžiama, kiek ASPĮ patirtų išlaidų bus kompensuojama iš PSDF biudžeto, t.y. PSDF lėšų poreikis nepriklausys nuo LNSS sistemoje dalyvaujančių (sutartis su TLK sudariusių įstaigų skaičiumi). Taigi, nėra jokio pagrindo diferencijuotai riboti ASPĮ, norinčių sudaryti sutartis su TLK skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomų atrankos kriterijų ASPĮ sudaryti sutartis su TLK ribojimas ne tik kad nedarys įtakos PSDF biudžeto lėšų naudojimui, tačiau, kaip aptarta aukščiau jokiu būdu nepadės užtikrinti ir LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kokybės (kadangi reikalavimai bus diferencijuotai taikomi tik LNSS nedalyvaujančioms įstaigoms, kai tuo tarpu LNSS dalyvaujančių įstaigų paslaugų kokybė nebus vertinama), nėra jokios pagrįstos priežasties įtvirtinti siūlomus Sveikatos draudimo įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Remdamiesi visais aukščiau išdėstytais argumentais, manome, kad siūlomi projektai yra teikiami neįvertinus visų galimų pasekmių.
Laikome, kad priėmus pakeitimus nebus sukuriama jokios naudos sveikatos priežiūros paslaugų sistemai, tačiau priešingai, atsiras grėsmė atverti kelią piktnaudžiavimui, sudarant galimybę nepagrįstai apriboti ASPĮ teisę sudaryti sutartis su TLK. Atsižvelgiant į tai, šiems projektams, mūsų manymu, neturėtų būti pritarta. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs įstatymo projektą, 2014-02-24 išvadoje nurodė, kad įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus. 3. Laisvosios rinkos institutas (2014-04-17) Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl LR Sveikatos priežiūros Įstaigų įstatymo NR. 1-1367 2, 15¹, 17, 29. 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu Įstatymo projekto. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau - LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau - Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Dėl Projekto 4 straipsnio Dėl LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis Projekto 4 straipsnyje nurodyta papildyti įstatymą 19l straipsniu, kuriuo siekiama suteikti savivaldybei įstatyminius įgaliojimus reguliuoti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau - LNSS) nepriklausančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurių paslaugas bus siekiama apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis, tinklą (skaičių).
Kitaip sakant siūloma, kad PSDF biudžeto lėšomis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos tik turinčios teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms, kurios išrenkamos savivaldybės organizuojamu viešo konkurso būdu. Tokiu atveju už pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinko plėtrą būtų atsakingos savivaldybės, o viešas konkursas organizuojamas, jei savivaldybės dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti paslaugų tiekimo savivaldybėse ir jei nėra patenkintas paslaugų poreikis. Atsižvelgiant į tai. nėra aišku, kokio priežastys būtų laikomos objektyviomis ir būtų pagrindas organizuoti viešą konkursą. Taip pat Projekto 4 straipsnyje pateiktos nuostatos galiotų tik pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau - ASPĮ), todėl kitų ASPĮ atžvilgiu, kurios siekia gauti paslaugų apmokėjimą iš PSDF biudžeto, būtų nustatyti ir taikomi skirtingi reikalavimai, o tai pažeistų subjektų lygiateisiškumo principą. Projekto nuostatos suponuoja tai, jei steigsis nauja įstaiga (arba veiktą vykdys jau veikianti įstaiga) ir ji norės gauti paslaugų finansavimą iš PSDF biudžeto, ji turės dalyvauti viešame konkurse ir atitikti tam tikrus kriterijus. O jei įstaiga neplanuoja gauti PSDF biudžeto lėšų, ji gali laisvai vykdyti pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklą. Tokiu atveju savivaldybės įstaigų veiklą reguliuos pagal jų ketinimus gauti PSDF lėšas.
Toks reguliavimas yra diskriminacinis ir sudarytų žymias kliūtis patekti į rinką, nes pasirenkama ūkinę veiklą reguliuoti pagal tai, ar ūkio subjektas ketina naudotis vienu iš įstatymais leidžiamų apmokėjimo už suteiktas paslaugas būdų - mokėjimais iš PSDF. Vien jau tai, kad gydymo įstaigos yra akredituotos rodo, jog jų paslaugų kokybė yra tinkama. Ir todėl papildomas konkursas būtų diskriminacinis. Tokiu atveju, konkursas būtų daromas ne dėl paslaugų kokybės užtikrinimo, o dėl apribojimo patekti į rinką. KT yra vienareikšmiškai išaiškinęs, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali ir turi gauti lėšas iš PSDF biudžeto. Taip pat KT ne kartą konstatavo ir išaiškino, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos rinkoje jų reguliavimą traktuojant per ūkinės veiklos laisvės prizmę ir neturi būti sudaromos kliūtys norinčiam užsiimti ūkine veikla patekti į rinką (LR Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimas dėl LR Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo nuostatų išaiškinimo; LR Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 52-2604; LR Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimas Nr. 47/04; LR Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 23/05-18/07.) Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar suteikus savivaldybei tokius įgaliojimus viešas konkursas bus rengiamas dėl objektyvių priežasčių, o įstaigos bus skaidriai vertinamos konkurso metu. Toks reguliavimas labiausiai palies naujus ūkio subjektus ir varžys jų galimybes gauti finansavimą iš PSDF biudžeto, jei jie neatitiks keliamų kriterijų. Todėl pirminės
veiklos ribojimas yra nepagrįstas ir diskriminacinis.
Dėl Projekto 4 straipsnio 3 dalies Dėl viešo konkurso vertinimo kriterijų Projekto įstatymo papildymo 191 straipsniu 3 dalyje nustatyta, kad viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus. Viešą konkursą laimi kriterijus atitinkančios pirminės ASPĮ. Kaip vienas iš kriterijų nurodomas „bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis“, kelia abejonių, nes įstaiga tam tikrais atvejais ir viena savarankiškai gali užtikrinti visų paslaugų teikimą. Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kaip tokiu atveju bus vertinama įstaiga, jei ji neturi bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis įrodančių dokumentų ir visas paslaugas užtikrina savarankiškai. Neaišku, ar palankiau bus vertinamos savarankiškai paslaugas teikiančios įstaigos, ar įstaigos bendradarbiaujančios su kitomis. Įstatymo projekte trūksta išsamaus paaiškinimo ir dėl kitų kriterijų vertinimo (pirminę asmens sveikatos priežiūros teiksiantys specialistai; turima medicinos įranga). Jei jau įstaigos turi dalyvauti viešame konkurse ir jos vertinamos pagal tam tikrus kriterijus turi būti nustatytas aiškus kriterijų apibūdinimas, o dabartinė Projektų rengėjų pateikta informacija nepaaiškina nei kaip bus vertinamos įstaigos pagal ten dirbančius specialistus (pagal skaičių, kvalifikaciją, amžių ir kt.). nei pagal turimą įrangą. Viena aišku, kad įstaigas vertins savivaldybės ir jos nuspręs, ar įstaigos galės gauti finansavimą už suteiktas paslaugas iš PSDF biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar suteikus savivaldybei tokius įgaliojimus viešas konkursas bus rengiamas dėl objektyvių priežasčių, o įstaigos bus skaidriai vertinamos konkurso metu.
Nepaisant to, Projekto reglamentavimas labiausiai palies naujus ūkio subjektus ir varžys jų galimybes gauti finansavimą iš PSDF biudžeto, jei jie neatitiks Projekto įstatyme keliamų kriterijų. Dėl Projekto 7 straipsnio
1) Dėl įpareigojimo teikti informaciją Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį siūloma papildyti 11 ir 12 punktais. 11 punkte numatoma, kad visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos įstatymų nustatytais atvejais privalės teikti informaciją apie atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad Projekto rengėjai nenurodo, kam bus teikiama informacija, kokia tvarka, koks bus tokios informacijos turinys ir kt. Sis reikalavimas užkrautų papildomą administracinę naštą, kuri būtų ypač jaučiama smulkesnėms, vos keletą darbuotojų turinčioms tokias paslaugas teikiančioms įmonėms. Adekvati, pacientų interesus atitinkanti kontrolė jau egzistuoja šiuo metu ir yra užtikrinama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsniu, tad siūlomi papildymai sukurtu perteklinį reguliavimą. 2) Dėl įpareigojimo teikti paslaugas visą parą Pagal Projektą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį siūloma papildyti 12 punktu, kuriama nurodyta, kad kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jei ji priklauso LNSS ir teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi užtikrinti šių paslaugų teikimą visą parą visomis savaitės dienomis.
Šis siūlymas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamosios dalies IV skyriaus 1.4 punkto, kuris teigia: “Taigi Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, yra konstitucinė piliečių teisės nemokamai ir laiku gauti kokybišką gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose garantija, kurios įgyvendinimas turi būti užtikrintas iš valstybės biudžeto lėšų. Ši garantija nėra tapati teisei į sveikatos priežiūrą, kuri piliečiams, kaip ir kitiems asmenims, užtikrinama įgyvendinant Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. “ Šis papildymas prieštarauja KT išaiškinimui, nes pirma, nėra aišku, ar išvardintos paslaugos yra būtinosios pagalbos paslaugos ir tuo pačiu metu nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Jei būtų pripažinta, kad išvardintos paslaugos yra sveikatos priežiūros paslaugos (o ne būtina medicininė pagalba), įpareigojimas kiekvienai įstaigai jas teikti visą parą būtų nepagrįstas. Antra, KT išaiškino, kad pareiga užtikrinti būtinosios pagalbos suteikimą laiku yra taikoma valstybei, o ne konkrečiai įstaigai. Todėl įpareigojimas neturi būti suvokiamas kaip įpareigojimas kiekvienai konkrečiai įstaigai, bet kaip įpareigojimas visai LNSS sveikatos priežiūros įstaigų sistemai. Kitaip tariant, įpareigojimas visą parą suteikti gyvybiškai būtinas sveiktos apsaugos paslaugas yra sukuriamas valstybei, ne įstaigoms.
Valstybė turi užtikrinti įstaigų tinklą galintį visą parą teikti tokias paslaugas, tačiau tai nereiškia, kad kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga privalo šias paslaugas teikti visą parą. Šios įstaigos gali dirbti skirtingu paros metu, tačiau svarbu, jog gyvybiškai būtina pagalba bent vienoje iš įstaigų būtų prieinama bet kuriuo metu, būtų kokybiška ir suteikiama laiku. Todėl įpareigojimas kiekvienai įstaigai paslaugas teikti visą parą yra nepagrįstas ir pažeidžiantis proporcingumo principą. Šie papildymai turėtų ir neigiamų, pacientų poreikių neatitinkančių padarinių, ¡vedus tokį reikalavimą, nedidelės, specializuotas paslaugas teikiančios klinikos privalės dirbti visą parą, nors poreikio visą parą naudotis jų paslaugoms gali ir nebūti. Toks reikalavimas užkrautų joms didesnes sąnaudas, dėl ko kai kurios įstaigos pradėtų dirbti nuostolingai ir būtų priverstos užsidaryti. Taigi, toks įpareigojimas turėtų netgi priešingą nei pageidaujama efektą - vietoj didesnio sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo, jis sumažėtų. Kadangi mažiausiai klientų sulaukia mažesniuose miestuose ir rajonų centruose esančios įstaigos, šis papildomas reikalavimas apsunkintų tokių įstaigų darbą ir sumažintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ten, kur jos mažiausiai išvystytos ir sunkiausiai prieinamos. Toks reikalavimas pažeistų vartotojų interesus turėti kuo didesnį sveikatos apsaugos paslaugų pasirinkimą bei iškreiptų susiklosčiusią padėtį rinkoje. Išvados ir pasiūlymai 1.
Sveikatos priežiūros įstaigų papildymą 191 straipsniu dėl šių priežasčių:
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio papildymą 11 ir 12 punktais dėl šių priežasčių:
Dėl to nukentėtų pacientai ir jų galimybė rinktis, sumažėtų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bei sumažėtų sveikatos priežiūros įstaigų tinklo efektyvumas. LLRI siūlo grąžinti Projektą tobulinti, atsisakant KT 2013-05-16 nutarimui ir 2014-02-26 šio nutarimo išaiškinimui prieštaraujančių nuostatų. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs įstatymo projektą, 2014-02-24 išvadoje nurodė, kad įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2014-04-17) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos Įstatymo 8 straipsnio nuostatomis (Antikorupcinio vertinimo tvarka yra nustatyta Teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 2-117 „Dėl teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2014 m. kovo 18 d. įsakymo Nr.
2-78 redakcija) ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. prašymą Nr. S-2014-3069, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1492 (toliau – Projektas Nr. XIIP-1492) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 151, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1491 (toliau
Atliekant Projekto Nr. XIIP-1491 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama savivaldybei priskirti įstatyminius įgaliojimus reguliuoti LNSS nepriklausančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurių paslaugas bus siekiama apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tinklą taip, kad būtų užtikrinamas savivaldybės teritorijoje pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei) bei būtų taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos. Taip pat Projektu Nr.
Taip pat Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama: nustatyti galimybę savivaldybėms optimizuoti savo pavaldumo LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų tinklą; nustatyti įstatyminį pagrindą sveikatos priežiūros įstaigoms įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas; nustatyti įstaigoms pareigą, jei jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (išskyrus psichikos ir odontologijos) paslaugas, užtikrinti tokių paslaugų nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Be to, Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama didinti sveikatos sektoriaus skaidrumą, užtikrinti vadovaujančiųjų darbuotojų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir nustatyti, kad įstatyme būtų nustatytos ne tik vadovaujančiųjų darbuotojų atlyginimų sudedamosios (pastovioji ir kintamoji) dalys, bet ir aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (mėnesinės algos kintamosios dalies dydis), t. y. įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų rodikliai. Atlikę Projekto Nr. XIIP-1491 antikorupcinį vertinimą, teikiame šias antikorupcinio pobūdžio pastabas, kurios gali būti aktualios tobulinant Projektą Nr. XIIP-1491:
1Projekto Nr. XIIP-1491 3 straipsnyje, kuriuo siekiama įstatymą papildyti 191 straipsnio 3
dalimi, nustatyta: „viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus (paryškinta mūsų) atsižvelgiant į pateiktą paslaugų teikėjo veiklos planą...“ Manome, kad ši nuostata antikorupciniu požiūriu yra ydinga, nes suteikia pernelyg plačią laisvę savivaldybėms. Pagal Projekto Nr.
Pagal Projekto Nr. XIIP-1491 nuostatas, sveikatos apsaugos ministras nustatys tik veiklos plano rengimo rekomendacijas, tačiau gali susiklostyti tokių praktinių situacijų, jog viešame konkurse dalyvaus paslaugų teikėjai, kurie vertinant jų veikios planus, bus labai panašūs ar net analogiški. Taigi nenustačius įstatyme ar sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje tvarkoje aiškių kriterijų, kuriems paslaugų teikėjams savivaldybės tokiais atvejais suteiks pirmenybę konkurse, gali būti sukuriama korupciniu požiūriu ydingų situacijų. 2. Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama riboti paslaugų teikėjų sutarčių sudarymą su ligonių kasomis ir nustatyti viešojo konkurso reikalavimą. Atsižvelgiant į nustatomą naują reikalavimą, kyla grėsmė, kad paslaugų teikėjai, susiję su konkrečia savivaldybe ar jos darbuotojais, gali daryti įtaką, jog savivaldybės kartu su privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovais steigtų viešąją sveikatos priežiūros įstaigą ir taip išvengtų reikalavimo dėl konkurso. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr. XIIP-1491 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vincė Vaidevutė Margevičienė. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
komitetas
DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 15¹, 17, 29, 39 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO
2014 m. lapkričio 12 d. Nr. 91
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos: Lina Milonaitė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės Teisės ir personalo departamento direktorė Albina Radzevičiūtė, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento patarėjas Gediminas Kibilda, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Jolanta Indriulienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Algis Sasnauskas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja valdymui ir darbo organizavimui Neringa Bernotienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Lina Puidokienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto planavimo skyriaus vedėja Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Vitalija Griškova, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Smatavičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktorius Viačeslavas Zaksas, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento direktorė Jūratė Iždonienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja Laima Vaičiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Nerija Stasiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisės vertinimo skyriaus vyriausioji specialistė Aušrinė Storpirštienė. 2.
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Teikiamas įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžio „dėstomu“ įrašytini žodžiai „Sveikatos priežiūros įstaigų“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas 2014-04-284 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau - LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Dėl Projekto 4 straipsnio Dėl LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis Projekto 4 straipsnyje nurodyta papildyti įstatymą 19¹ straipsniu, kuriuo siekiama suteikti savivaldybei įstatyminius įgaliojimus reguliuoti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) nepriklausančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurių paslaugas bus siekiama apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis, tinklą (skaičių). Kitaip sakant siūloma, kad PSDF biudžeto lėšomis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos tik turinčios teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms, kurios išrenkamos savivaldybės organizuojamu viešo konkurso būdu.
Tokiu atveju už pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinko plėtrą būtų atsakingos savivaldybės, o viešas konkursas organizuojamas, jei savivaldybės dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti paslaugų tiekimo savivaldybėse ir jei nėra patenkintas paslaugų poreikis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokio priežastys būtų laikomos objektyviomis ir būtų pagrindas organizuoti viešą konkursą. Taip pat Projekto 4 straipsnyje pateiktos nuostatos galiotų tik pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau
įstatymais leidžiamų apmokėjimo už suteiktas paslaugas būdų – mokėjimais iš PSDF. Vien jau tai, kad gydymo įstaigos yra akredituotos rodo, jog jų paslaugų kokybė yra tinkama. Ir todėl papildomas konkursas būtų diskriminacinis. Tokiu atveju, konkursas būtų daromas ne dėl paslaugų kokybės užtikrinimo, o dėl apribojimo patekti į rinką.
KT yra vienareikšmiškai išaiškinęs, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali ir turi gauti lėšas iš PSDF biudžeto. Taip pat KT ne kartą konstatavo ir išaiškino, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos rinkoje jų reguliavimą traktuojant per ūkinės veiklos laisvės prizmę ir neturi būti sudaromos kliūtys norinčiam užsiimti ūkine veikla patekti į rinką. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar suteikus savivaldybei tokius įgaliojimus viešas konkursas bus rengiamas dėl objektyvių priežasčių, o įstaigos bus skaidriai vertinamos konkurso metu. Toks reguliavimas labiausiai palies naujus ūkio subjektus ir varžys jų galimybes gauti finansavimą iš PSDF biudžeto, jei jie neatitiks keliamų kriterijų. Todėl pirminės ASPĮ veiklos ribojimas yra nepagrįstas ir diskriminacinis. Dėl Projekto 4 straipsnio 3 dalies Dėl viešo konkurso vertinimo kriterijų Projekto įstatymo papildymo 191 straipsniu 3 dalyje nustatyta, kad viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus. Viešą konkursą laimi kriterijus atitinkančios pirminės ASPĮ. Kaip vienas iš kriterijų nurodomas „bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis“, kelia abejonių, nes įstaiga tam tikrais atvejais ir viena savarankiškai gali užtikrinti visų paslaugų teikimą. Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kaip tokiu atveju bus vertinama įstaiga, jei ji neturi bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis įrodančių dokumentų ir visas paslaugas užtikrina savarankiškai. Neaišku, ar palankiau bus vertinamos savarankiškai paslaugas teikiančios įstaigos, ar įstaigos bendradarbiaujančios su kitomis. Įstatymo projekte trūksta išsamaus paaiškinimo ir dėl kitų kriterijų vertinimo (pirminę asmens sveikatos priežiūros teiksiantys specialistai; turima medicinos įranga).
Jei jau įstaigos turi dalyvauti viešame konkurse ir jos vertinamos pagal tam tikrus kriterijus turi būti nustatytas aiškus kriterijų apibūdinimas, o dabartinė Projektų rengėjų pateikta informacija nepaaiškina nei kaip bus vertinamos įstaigos pagal ten dirbančius specialistus (pagal skaičių, kvalifikaciją, amžių ir kt.), nei pagal turimą įrangą. Viena aišku, kad įstaigas vertins savivaldybės ir jos nuspręs, ar įstaigos galės gauti finansavimą už suteiktas paslaugas iš PSDF biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar suteikus savivaldybei tokius įgaliojimus viešas konkursas bus rengiamas dėl objektyvių priežasčių, o įstaigos bus skaidriai vertinamos konkurso metu. Nepaisant to, Projekto reglamentavimas labiausiai palies naujus ūkio subjektus ir varžys jų galimybes gauti finansavimą iš PSDF biudžeto, jei jie neatitiks Projekto įstatyme keliamų kriterijų. Dėl Projekto 7 straipsnio
1) Dėl įpareigojimo teikti informaciją Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį siūloma papildyti 11 ir 12 punktais. 11 punkte numatoma, kad visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos įstatymų nustatytais atvejais privalės teikti informaciją apie atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad Projekto rengėjai nenurodo, kam bus teikiama informacija, kokia tvarka, koks bus tokios informacijos turinys ir kt. Šis reikalavimas užkrautų papildomą administracinę naštą, kuri būtų ypač jaučiama smulkesnėms, vos keletą darbuotojų turinčioms tokias paslaugas teikiančioms įmonėms. Adekvati, pacientų interesus atitinkanti kontrolė jau egzistuoja šiuo metu ir yra užtikrinama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsniu, tad siūlomi papildymai sukurtu perteklinį reguliavimą.
2) Dėl įpareigojimo teikti paslaugas visą parą Pagal Projektą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį siūloma papildyti 12 punktu, kuriama nurodyta, kad kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jei ji priklauso LNSS ir teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi užtikrinti šių paslaugų teikimą visą parą visomis savaitės dienomis. Šis siūlymas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamosios dalies IV skyriaus 1.4 punkto, kuris teigia: “Taigi Konstitucijos
medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, yra konstitucinė piliečių teisės nemokamai ir laiku gauti kokybišką gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose garantija, kurios įgyvendinimas turi būti užtikrintas iš valstybės biudžeto lėšų. Ši garantija nėra tapati teisei į sveikatos priežiūrą, kuri piliečiams, kaip ir kitiems asmenims, užtikrinama įgyvendinant Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.“ Šis papildymas prieštarauja KT išaiškinimui, nes pirma, nėra aišku, ar išvardintos paslaugos yra būtinosios pagalbos paslaugos ir tuo pačiu metu nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Jei būtų pripažinta, kad išvardintos paslaugos yra sveikatos priežiūros paslaugos (o ne būtina medicininė pagalba), įpareigojimas kiekvienai įstaigai jas teikti visą parą būtų nepagrįstas. Antra, KT išaiškino, kad pareiga užtikrinti būtinosios pagalbos suteikimą laiku yra taikoma valstybei, o ne konkrečiai įstaigai.
Todėl įpareigojimas neturi būti suvokiamas kaip įpareigojimas kiekvienai konkrečiai įstaigai, bet kaip įpareigojimas visai LNSS sveikatos priežiūros įstaigų sistemai. Kitaip tariant, įpareigojimas visą parą suteikti gyvybiškai būtinas sveiktos apsaugos paslaugas yra sukuriamas valstybei, ne įstaigoms. Valstybė turi užtikrinti įstaigų tinklą galintį visą parą teikti tokias paslaugas, tačiau tai nereiškia, kad kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga privalo šias paslaugas teikti visą parą. Šios įstaigos gali dirbti skirtingu paros metu, tačiau svarbu, jog gyvybiškai būtina pagalba bent vienoje iš įstaigų būtų prieinama bet kuriuo metu, būtų kokybiška ir suteikiama laiku. Todėl įpareigojimas kiekvienai įstaigai paslaugas teikti visą parą yra nepagrįstas ir pažeidžiantis proporcingumo principą. Šie papildymai turėtų ir neigiamų, pacientų poreikių neatitinkančių padarinių. Įvedus tokį reikalavimą, nedidelės, specializuotas paslaugas teikiančios klinikos privalės dirbti visą parą, nors poreikio visą parą naudotis jų paslaugoms gali ir nebūti. Toks reikalavimas užkrautų joms didesnes sąnaudas, dėl ko kai kurios įstaigos pradėtų dirbti nuostolingai ir būtų priverstos užsidaryti. Taigi, toks įpareigojimas turėtų netgi priešingą nei pageidaujama efektą – vietoj didesnio sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo, jis sumažėtų. Kadangi mažiausiai klientų sulaukia mažesniuose miestuose ir rajonų centruose esančios įstaigos, šis papildomas reikalavimas apsunkintų tokių įstaigų darbą ir sumažintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ten, kur jos mažiausiai išvystytos ir sunkiausiai prieinamos. Toks reikalavimas pažeistų vartotojų interesus turėti kuo didesnį sveikatos apsaugos paslaugų pasirinkimą bei iškreiptų susiklosčiusią padėtį rinkoje. Išvados ir pasiūlymai 1.
priimti Sveikatos priežiūros įstaigų papildymą 19¹ straipsniu dėl šių priežasčių: · Toks reguliavimas yra diskriminacinis, ribotų sąžiningą konkurenciją tarp gydymo įstaigų, sudarytų žymias kliūtis patekti į rinką, nes pasirenkama ūkinę veiklą reguliuoti pagal tai, ar ūkio subjektas ketina naudotis PSDF lėšomis, ar ne. · Projekto reglamentavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriame konstatuota, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali ir turi gauti lėšas iš PSDF biudžeto, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos rinkoje jų reguliavimą traktuojant per ūkinės veiklos laisvės prizmę ir neturi būti sudaromos kliūtys norinčiam užsiimti ūkine veikla patekti į rinką. · Projekto reglamentavimas labiausiai palies naujus ūkio subjektus ir varžys jų galimybes gauti finansavimą iš PSDF biudžeto, jei jie neatitiks Projekto įstatyme keliamų kriterijų. · Būtų nustatyti ir taikomi skirtingi reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nes įstatymo projekto nuostatos galiotų tik pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, o tai pažeistų subjektų lygiateisiškumo principą. · Nėra aišku, kokios priežastys būtų laikomos objektyviomis dėl savivaldybių organizuojamo viešo konkurso rengimo, kaip būtų užtikrinamas skaidrumas viešo konkurso metu. 2. Atsisakyti priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio papildymą 11 ir 12 punktais dėl šių priežasčių: · Siekiant įstatymų atitikties Konstitucijai bei siekiant išvengti dviprasmybės, kuri kyla sujungiant sveikatos apsaugos sistemos pareigą visą parą užtikrinti prieinamą būtinąją pagalbą su sveikatos priežiūros įstaigų pareiga visą parą teikti sveikatos apsaugos paslaugas. · Siūlomi papildymai sukurtų perteklinį reguliavimą, nereikalingą biurokratinę naštą. · Tai būtų ekonomiškai žalinga ir galimai priverstų užsidaryti ne vieną sveikatos priežiūros paslaugas šiuo metu teikiančią įstaigą.
Dėl to nukentėtų pacientai ir jų galimybė rinktis, sumažėtų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bei sumažėtų sveikatos priežiūros įstaigų tinklo efektyvumas. LLRI siūlo grąžinti Projektą tobulinti, atsisakant KT 2013-05-16 nutarimui ir 2014-02-26 šio nutarimo išaiškinimui prieštaraujančių nuostatų. 2. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2014-05-19 Nr.P-463
papildyti 191 str. („19¹ straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“). Manytumėme, kad įstatyme (projekto 19¹ str.) turėtų būti nurodytas subjektas, kuris tuos viešuosius konkursus organizuoja pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. 3. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2014-05-19 Nr.P-468
reglamentuojamas įstatymo taikymas:
„2. Viešas konkursas organizuojamas po šio
įstatymo įsigaliojimo pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti siekiančioms LNSS nepriklausančioms įstaigoms. “ Mūsų nuomone, projekto 8 str. 2 dalis netinkamai suformuluota dėl šių priežasčių: visų pirma, konkursas bus organizuojamas tik tuo atveju, jei bus 19¹ str. numatyti pagrindai ir, tikėtina, ne visose savivaldybėse.
Tai, kad jis gali būti organizuojamas tik po įstatymo įsigaliojimo ir taip akivaizdu, to reglamentuoti nereikia. Projekto normą galima aiškinti, kaip imperatyvą t.y. įpareigojančią minėtą konkursą organizuoti bet kuriuo atveju, jeigu tik atsirastų LNSS nepriklausančių įstaigų, siekiančios sutarties su TLK. Projekto 8 str, 2 d. siūlome atsisakyti, kaip perteklinės ir klaidinančios. 4. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2014-05-19 Nr.P-463
įstatymo projekto ( XIIP-1491) Sveikatos priežiūros įstatymo 19¹ str. reglamentavus subjektus, kuriems pavedama organizuoti viešuosius konkursus, Sveikatos sistemos įstatymą reikėtų pildyti, nustatant atitinkamam LNSS veiklos valdymo subjektui (savivaldybės institucijai (SSĮ 63-65 str.), Sveikatos apsaugos ministerijai ar k t.) Šią kompetenciją. 5. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2014-05-19 Nr.P-468
svarstomų projektų įsigaliojimo terminus. Tai labai svarbu ypatingai dėl tų straipsnių, kurie tiesiogiai susiję ir su kitų įstatymų įsigaliojimu. Pavyzdžiui SPĮ 19¹ str. (projektas) yra minimas ir SDĮ 26 str. pakeitime, todėl jų įsigaliojimo datos turėtų sutapti arba SPĮĮ 19¹ str. (projektas) turėtų įsigalioti anksčiau. 6. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2014-05-19 Nr.P-46
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau — LNSS) viešųjų įstaigų veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodiklius. Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo 3 straipsnis numato imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
Šio straipsnio 7 punkte yra įtvirtintas sistemiškumo principas reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau - Rekomendacijos) 9 punktas numato, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi nustatyti teisės akto nuostatų, kurias įgyvendina, įgyvendinimo ar taikymo tvarką. Pažymėtina, kad šiuo metu LNSS viešųjų įstaigų veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai bei vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka yra apibrėžiama įgyvendinančiuoju poįstatyminiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Manytina, kad Projekto rengėjų pasiūlymas perkelti įstatymą įgyvendinančias nuostatas ir jas išdėstyti pačiame įstatyme prieštarautų aukščiau minėtiems teisėkūros principams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V -1019 patvirtintas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nuo jo įsigaliojimo (pirminės redakcijos) buvo keistas keturis kartus, kas iš esmės rodo šiuo teisės aktu reguliuojamų teisinių santykių srities dinamiškumą.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šių, turinčių tendenciją kisti teisės santykių (vertinimo rodiklių) perkėlimas į įstatymo lygmenį turėtų neigiamos įtakos teisinių santykių stabilumui bei sistemiškumui, taip pat subjektų, kuriems šis teisės aktas taikomas, teisėtiems lūkesčiams. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei vertinimo rodikliai būtų įtvirtinti įstatymu, kaip siūloma Projekte, vis tiek šių teisės normų įgyvendinimui prireiktų poįstatyminių teisės aktų, kadangi dauguma iš siūlomų įtvirtinti rodiklių ir jų nustatymo tvarka Projekte yra nedetalizuota. 7. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2014-05-19 Nr.P-46
finansinių rezultatų vertinimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius su Projekte siūlomais įtvirtinti naujais rodikliais matyti, kad dauguma iš naujai siūlomų įtvirtinti rodiklių yra nekonkretūs ir/ar sunkiai apskaičiuojami. Pavyzdžiui, naujai siūlomas įtvirtinti rodiklis - „vidutinis laikas nuo registracijos gauti sveikatos priežiūros paslaugas iki paskirto priėmimo pas sveikatos priežiūros specialistą“ yra formalus ir visiškai neatspindi sveikatos priežiūros įstaigos darbo kokybės. Projekto 9 dalyje numatytas slaugos paslaugų namuose teikimo intensyvumo rodiklis iš esmės priklauso nuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyto apmokėjimo už šių paslaugų teikimą dydžio, todėl negali būti taikomas kaip objektyvus įstaigos rezultatų vertinimo kriterijus.
Nėra aiški ir kitų Projekte numatytų rodiklių, tokių kaip „bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis“, „korupcijos vertinimo indeksas“ ir kt. apskaičiavimo ir nustatymo tvarka. 8. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2014-05-19 Nr.P-46
steigėjui atsižvelgiant į įstaigos specifiką sumažinti nustatytų vertinimo rodiklių skaičių, tačiau ne daugiau kaip trimis, taip pat nuostata, jog formuojant siektinas viešosios įstaigos veiklos užduotis, įstaigos steigėjai (dalininkai) gali nustatyti papildomus kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Tokia galimybė yra numatyta šiuo metu galiojančiame Apraše. Manytina, kad vienašališkas baigtinio ir nekeičiamo rodiklių sąrašo nustatymas įstatyme, nenumatant galimybės steigėjui formuoti papildomus tikslus ir uždavinius, būtų netikslingas ir apribojantis viešųjų įstaigų steigėjų (dalininkų) teisę dalyvauti įstaigos valdyme. 9. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2014-05-19 Nr.P-46
negali būti vertinamos kaip įstaigos kokybiniai ar kiekybiniai rodikliai, o yra labiau susijusios su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tam tikrų sveikatos politikos nuostatų formavimu. Pavyzdžiui, „priimtų jaunų specialistų, niekad nedirbusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dalis“, vertinant šį rodiklį atsietai nuo įdarbintų sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos ir darbo kokybės, niekaip neatspindi įstaigos veiklos kokybės.
Manytina, kad siekiant kompleksiškai spręsti jaunų specialistų įdarbinimo problemas turėtų būti pasirenkamos adekvačios priemonės, pirmiausia — sveikatos priežiūros įstaigoms turėtų būti taikomi tam tikri skatinimo (tame tarpe ir susiję su papildomu finansavimu) mechanizmai. 10. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga 2014-05-19 Nr.P-46
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto variantą. 11. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-05-16 Nr.(9)-SD-3251 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) apklausė savivaldybės dėl pateiktų išvadoms gauti Sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 2, 9, 15, 21, 26, 27, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1490, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 15(1), 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1491, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-1367 63 ir
savivaldybių pastabas ir pasiūlymus. 1. Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 15¹ 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. X1IP-1491. 1.1. Dėl įstatymo papildymo 15¹ straipsnio naujomis 7-12 dalimis. Savivaldybių nuomone, nėra tikslinga įstatymo lygiu nustatyti LNSS įstaigos veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodiklius, pagal kuriuos apskaičiuojamas įstaigos vadovų algos kintamosios dalies dydis. Pažymėtina tai, jog nemažai įstaigos veiklos rezultatų tiesiogiai nepriklauso nuo įstaigoje vykdomos veiklos.
Rezultatus įtakoja politiniai sprendimai, besikeičiančios paslaugų kainodaros, teritorinių ligonių kasų sprendimai skirstant lėšas įstaigoms ir kitos aplinkybės, kurios gali pareikalauti lankstesnio įstaigų veiklos vertinimo rodiklių pritaikymo bei jų keitimo galimybių net metų eigoje. Nustačius vertinimo rodiklius įstatymu prireiks nemažai laiko ir procedūrų juos pakeisti, todėl siūlytume LNSS įstaigos veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodiklius reglamentuoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Dauguma savivaldybių pažymėjo, jog LNSS įstaigos veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodikliai (toliau - vertinimo rodikliai) yra abstraktūs, ne vienodai suprantami, nėra aišku kaip juos išmatuoti, kaip juos objektyviai įvertinti, kontroliuoti. Taip pat jie nėra tinkami įvairaus lygmens ir dydžio sveikatos priežiūros įstaigoms. Dalis savivaldybių siūlytų išbraukti šiuos vertinimo rodiklius: „korupcijos įstaigoje vertinimo indeksas“ (8 dalies 6 punktas) — nes nėra aišku kaip jį reikėtų įvertinti; „priimtų jaunų specialistų, niekada nedirbusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dalis“ (8 dalies 9 punktas) - šis rodiklis nėra tinkamas mažų rajonų asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, į kurias sunku pritraukti ne tik jaunus specialistus, bet ir vyresnio amžiaus. Taip pat tokie vertinimo rodikliai kaip: „įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis“; “papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas„ kokybės vadybos sistemos diegimo laipsnis”, korupcijos vertinimo indeksas, darbuotojų, dirbančių visu etatu, dalis, - tinka įstaigoms, turinčioms daug darbuotojų, struktūrinių padalinių, tačiau nėra tinkami įstaigoms, turinčioms 10-20 darbuotojų. Savivaldybėms taip pat neaiškūs šie terminai: „valdymo išlaidos“
Atsižvelgiant į savivaldybių pateiktus argumentus, siūlytume tikslinti vertinimo rodiklius, taip pat nustatyti savivaldybėms galimybę pasirinkti keletą vertinimo rodiklių (pvz. 3 - 4 rodiklius) netaikyti įstaigų veiklos rezultatams vertinti ir galimybę vietoje jų įtraukti papildomus, savivaldybės nuožiūra reikalingus vertinimo rodiklius. 12. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-05-16 Nr.(9)-SD-3253 1.2. Dėl įstatymo papildymo 19¹ straipsniu. Savivaldybės pažymėjo, jog savivaldybėms turi būti suteikti įstatyminiai įgaliojimai savivaldybių teritorijose reguliuoti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklą, tačiau kelia nemažai klausimų dėl 19¹ straipsnio įgyvendinimo ir siūlytų jį tikslinti. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog šio straipsnio redakcija nebuvo suderinta ir aptarta su savivaldybėmis. 1) Savivaldybės abejoja dėl 19¹ straipsnio 2 dalies įgyvendinimo galimybių. Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turės būti nustatomas pirminės sveikatos priežiūros poreikis savivaldybių teritorijose. Pažymėtina tai, jog savivaldybės neturi visų reikiamų duomenų apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų mąstą savivaldybės teritorijoje (ypač didžiuosiuose miestuose), nes ne visos įstaigos (pvz. privačios įstaigos) yra atskaitingos ir teikiančios informaciją savivaldybėms. 2) 19¹ straipsnio 3 dalyje yra išvardinta, kas turi būti nurodyta paslaugų teikėjo veiklos plane, tačiau savivaldybėms nėra aišku, kaip nustatyti objektyvius kriterijus ir įvertinti pateiktą nurodytą informaciją/dokumentaciją, ypač, jeigu konkurse dalyvaus keli pretendentai.
Reikalavimas nurodyti bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis (3 dalies 4 punktas) kelia abejonių, nes pvz. dar neveikiančios įstaigos sudarytų bendradarbiavimo sutarčių neturės. Be to, teisės aktais šiuo metu nėra reglamentuojamas teritorinis pirminės asmens sveikatos priežiūros teikimas, todėl abejotina, ar teisėtas 3 dalies l punkte įvardintas reikalavimas. 3) 19¹ straipsnyje nėra aiškiai įvardinta, kas turi organizuoti viešą konkursą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog konkursas organizuojamas, jeigu savivaldybių teritorijose, pagal nustatytas sąlygas nėra patenkinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus. Tačiau 5 dalyje nurodoma, jog konkurso tvarką nustato Vyriausybė. Taip pat manytume, jog konkurso organizavimas ir vykdymas Vyriausybės nustatyta tvarka prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punktui, kuris nustato, jog pirminė asmens sveikatos priežiūros funkcija yra savarankiška savivaldybių funkcija. 4) Dalis savivaldybių mano, jog nėra tikslinga nustatyti organizuoti viešuosius konkursus, reglamentuojamus 19¹ straipsnyje. Jų nuomone tikslingiau nustatyti savivaldybėms įgaliojimus, atsižvelgiant į pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, išduodi sutikimus/leidimus turinčioms teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pagal savivaldybių (ar rekomenduojamus Sveikatos apsaugos ministerijos) nustatytus vertinimo kriterijus.
Taip pat pažymi, jog vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais, viešieji konkursai geriausiu atveju galėtų būti organizuojami kas 3 metus, todėl nelieka garantijos, kad kitą konkursą laimėtų ta pati įstaiga, kuri jau būtų investavusi tiek materialinius, tiek nematerialinius išteklius. Be to, tokia situacija nėra tinkama /priimtina prisirašiusiems prie šių įstaigų pacientams. 5) Savivaldybės taip pat kelia šiuos klausimus: kokioms įstaigoms šis straipsnis bus pritaikytas – jau veikiančioms, veikiančių filialams, ar tik planuojančioms savo veiklą sveikatos priežiūros įstaigoms; kurios įstaigos atitiks LNSS nepriklausančias įstaigas, nes dauguma įstaigų, taip pat ir privačių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa yra priskiriamos LNSS. Taip pat nėra aišku, ar įstaigoms, atrinktoms pagal viešo konkurso tvarką, bus teisės aktais nustatyta atskaitomybė savivaldybėms, ar jos bus įpareigotos teikti informaciją savivaldybių taryboms apie vykdomą veiklą. Taip pat abejoja, ar viešųjų konkursų tvarka nepažeis vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimo visoms sveikatos priežiūros įstaigoms.
6) Kai kurių savivaldybių nuomone, sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis dėl finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turėtų būti sudaromos su asmens sveikatos priežiūros LNSS nepriklausančioms įstaigomis, atrinktomis viešo konkurso tvarka, teikiančioms ne tik pirminę asmens sveikatos priežiūrą bet ir antrinę, ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą, nepriklausomai nuo to, kam bus priskirta organizuoti viešuosius konkursus. Todėl, jų nuomone, turėtų būti atitinkamai tikslinama 19¹ straipsnio 1 dalis ir Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies atitinkami punktai. 13. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-06-18 Nr. 420(9)-SD- Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) valdyba 2014-06-16 d. įvykusio posėdžio metu apsvarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektą, kuris yra pateiktas Seimui svarstyti Nr. XIIP-1491. Norėtume Jus informuoti, jog LSA valdyba, apsvarsčius savivaldybių keliamus klausimus, pastabas ir argumentus dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kurie buvo pateikti Seimui LSA raštu 2014-05-16 Nr. (9)-SD-325, ir įvertinusi tai, kad:
projekte yra numatyta taikyti paslaugų teikėjams, siekiantiems teikti paslaugas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Nustatytas savivaldybių dalyvavimas įgyvendinant konkursų organizavimo tvarką kelia abejonių dėl priskirtos savivaldybėms atsakomybės, dėl galimybių užtikrinti objektyvius, pagrįstus ir skaidrius savivaldybių sprendimus;
sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymas, kuris yra aktualus savivaldybėms siekiant užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą gyventojams visoje savivaldybės teritorijoje, nutarė: Seimo Sveikatos reikalų komiteto sudarytai darbo grupei 2014-06-11 d. sprendimu Nr. 111-S-13, siūlyti:
organizavimo tvarką, kurią įgyvendinti yra nustatyta savivaldybėms Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projekte;
savivaldybių taryboms, atsižvelgiant į savivaldybių poreikius organizuojant pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybių teritorijoje
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-04-173 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. prašymą Nr.
S-2014-3069, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 63 ir 65 straipsnių pakeitimo statymo projekto Nr. XIIP-1492 (toliau – Projektas Nr. XIIP-1492) ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-1491 (toliau - Projektas Nr. XIIP-1491) antikorupcinį vertinimą. Dėl Projekto Nr. XIIP-1491 Atliekant Projekto Nr. XIIP-1491 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama savivaldybei priskirti įstatyminius įgaliojimus reguliuoti LNSS nepriklausančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurių paslaugas bus siekiama apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tinklą taip, kad būtų užtikrinamas savivaldybės teritorijoje pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei) bei būtų taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos. Taip pat Projektu Nr.
Taip pat Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama: nustatyti galimybę savivaldybėms optimizuoti savo pavaldumo LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų tinklą; nustatyti įstatyminį pagrindą sveikatos priežiūros įstaigoms įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas; nustatyti įstaigoms pareigą, jei jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (išskyrus psichikos ir odontologijos) paslaugas, užtikrinti tokių paslaugų nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Be to, Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama didinti sveikatos sektoriaus skaidrumą, užtikrinti vadovaujančiųjų darbuotojų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir nustatyti, kad įstatyme būtų nustatytos ne tik vadovaujančiųjų darbuotojų atlyginimų sudedamosios (pastovioji ir kintamoji) dalys, bet ir aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (mėnesinės algos kintamosios dalies dydis), t. y. įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų rodikliai. Atlikę Projekto Nr. XIIP-1491 antikorupcinį vertinimą, teikiame šias antikorupcinio pobūdžio pastabas, kurios gali būti aktualios tobulinant Projektą Nr. XIIP-1491:
papildyti 19¹ straipsnio 3 dalimi, nustatyta: „viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus (paryškinta mūsų) atsižvelgiant į pateiktą paslaugų teikėjo veiklos planą...“ Manome, kad ši nuostata antikorupciniu požiūriu yra ydinga, nes suteikia pernelyg plačią laisvę savivaldybėms. Pagal Projekto Nr.
Pagal Projekto Nr. XIIP-1491 nuostatas, sveikatos apsaugos ministras nustatys tik veiklos plano rengimo rekomendacijas, tačiau gali susiklostyti tokių praktinių situacijų, jog viešame konkurse dalyvaus paslaugų teikėjai, kurie vertinant jų veikios planus, bus labai panašūs ar net analogiški. Taigi nenustačius įstatyme ar sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje tvarkoje aiškių kriterijų, kuriems paslaugų teikėjams savivaldybės tokiais atvejais suteiks pirmenybę konkurse, gali būti sukuriama korupciniu požiūriu ydingų situacijų. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
paslaugų teikėjų sutarčių sudarymą su ligonių kasomis ir nustatyti viešojo konkurso reikalavimą. Atsižvelgiant į nustatomą naują reikalavimą, kyla grėsmė, kad paslaugų teikėjai, susiję su konkrečia savivaldybe ar jos darbuotojais, gali daryti įtaką, jog savivaldybės kartu su privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovais steigtų viešąją sveikatos priežiūros įstaigą ir taip išvengtų reikalavimo dėl konkurso. 3. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2014-05-14 Nr.(2.11-25)6V-964 2014-01-24 Nr.(2.30-25)6v-1181 Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti 15¹ straipsnio 8, 9 ir 10 dalimis numatoma nustatyti LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius. Šiuos rodiklius ketinama naudoti LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymui. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų rinka pasižymi informacijos asimetrija, kai vartotojams (pacientams) sudėtinga įvertinti paslaugų kokybę, manytina, kad kai kurių su LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliais susijusių duomenų skelbimas leistų pacientams palyginti LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatus ir būti geriau informuotiems apie skirtingų LNSS viešųjų įstaigų teikiamų paslaugų kokybę.
Be to, minėtų veiklos rezultatų skelbimas skatintų LNSS viešųjų įstaigų konkurenciją, kadangi kiekviena įstaiga būtų suinteresuota, kad minėti veiklos rezultatai būtų kuo geresni ir dėl to būtų pritraukta kuo daugiau pacientų. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomu keisti 19¹ straipsniu numatoma nustatyti, kad LNSS nepriklausančioms įstaigoms teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos PSDF biudžeto lėšomis tik kai jos išrenkamos viešo konkurso būdu, o šis konkursas organizuojamas tik tuo atveju, jei LNSS ištekliais negali būti užtikrintas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir savivaldybių teritorijose nėra patenkinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reglamentavimą ketinama nustatyti žymias patekimo į apmokamų iš PSDF lėšų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų rinką kliūtis, kai LNSS priklausančios įstaigos bus apsaugotos nuo konkurencinio spaudimo iš naujų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kol jos gebės patenkinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų poreikį. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių galimybių visuma, kuri yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką. Tuo tarpu ūkinės laisvės ribojimai turi būti įtvirtinti įstatyme; įstatyme nustatyti ūkinės veiklos draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.
Taigi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto atveju abejojame, ar juo siūlomas nustatyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ribojimas gali būti laikomas pagrįstu, proporcingu ir adekvačiu šiuo projektu siekiamiems tikslams, kaip jie yra apibūdinti šį projektą lydinčiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Sveikatos draudimo įstatymo projektu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektu numatomas teisinis reglamentavimas, Konkurencijos tarybos nuomone, turėtų būti papildomai įvertintas, siekiant, kad būtų skatinama sąžininga konkurencija sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje, o nepagrįstų sąžiningos konkurencijos ribojimų būtų išvengta. 4. Nacionalinė sveikatos taryba 2014-05-16 Nr. 14-381 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-1491 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1492, teikia pastabas ir pasiūlymus. Tarybos nuomone, įstatyme vartojami terminai ir ypač terminai nusakantys vertinimo rodiklius turi būti tikslūs, aiškūs, suprantami, nedviprasmiški ir derėti su jau galiojančių teisės aktų terminais.
15¹ straipsnį papildant naujomis 7—12 dalimis, vartojami terminai nėra aiškūs, todėl turėtų būti papildytas Įstatymo 2 straipsnis ir nurodomos šios sąvokos ir jų apibrėžtys: „valdymo išlaidos'4 - nėra tikslaus ir aiškaus apibrėžimo,
„socialinės partnerystės įgyvendinimo mastas“, „darbuotojų, dirbančių visu
etatu, dalis“ (neaišku kokių darbuotojų, nes sveikatos priežiūros įstaigoje yra įvairių darbuotojų nuo gydytojo iki pagalbinio darbuotojo),
„bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis“. Įstaigos steigėjui (savivaldybės tarybai) uždedama papildoma administracinė našta
nustatyti siekiamus rodiklius, kai tų rodiklių reikšmės nėra aiškios. 7 dalyje numatyti įstaigos vertinimo rodikliai tinka įstaigoms, turinčioms daug darbuotojų, struktūrinių padalinių, bet įstaigoms, turinčioms 10–20 darbuotojų, o tokios yra viešosios įstaigos, teikiančios pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, dauguma šių rodiklių nėra tinkami: sąnaudos valdymo išlaidoms, papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas, kokybės vadybos sistemos diegimo laipsnis, korupcijos vertinimo indeksas, darbuotojų, dirbančių visu etatu, dalis.
„Socialinės partnerystės įgyvendinimo mastas (LNSS viešosios įstaigos
kolektyvinės sutartys ir kita) - Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnyje nurodoma, kad „įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų." Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties“. Šiose sutartyse siekiama numatyti papildomas ir palankesnes darbo sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatas negu galiojančiuose teisės aktuose, todėl atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką pagal nustatytą balo vertę, kai įstaigoms sudėtinga įgyvendinti ir užtikrinti visus nustatytus teisės aktų reikalavimus, pasirinktas netinkamas ir perteklinis vertinimo rodiklis. 5. Nacionalinė sveikatos taryba 2014-05-16 Nr. 14-383 Taryba siūlo 19¹ straipsnį tobulinti, nes jis nėra tinkamai išdiskutuotas, jame yra nemažai prieštaravimų: 1) dėl viešo konkurso organizavimo, nėra aiškiai pasakyta, kas viešo konkurso organizatorius.
3-ioje dalyje netiesiogiai lyg ir nustatoma ši prievolė savivaldybei, tačiau įstatyme bandoma sureglamentuoti konkurso sąlygas, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatoms; 2) dėl konkurso dalyvių - paslaugų teikėjų. Pagal galiojančius teisės aktus savivaldybė yra atsakinga tik už savo įsteigtų įstaigų veiklą, bet jos teritorijoje veikia ir kitos įstaigos, teikiančios pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su teritorine ligonių kasa ir savivaldybei nėra atskaitingos, todėl 2 dalies formuluotė nėra teisinga. Reglamentavimas tik LNSS nepriklausančių įstaigų steigimo, savivaldybės vykdomosioms institucijoms nepadeda įgyvendinti įstatyminės nuostatos - organizuoti savivaldybėje pirminę asmens sveikatos priežiūrą, kad užtikrinti optimalų pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Tai yra nepakankami įstatyminiai įgaliojimai, nes šiuo metu problema yra ne naujų PSP įstaigų steigimas, o jau priklausančių LNSS įstaigų, nepriklausomų rangovų, filialų steigimas įvairiose savivaldybėse. Šių filialų (savivaldybėje tai yra nauja įstaiga, nors jos buveinė yra kitoje savivaldybėje) įsteigimui netaikomi jokie papildomi reikalavimai, nes nėra teisinio reglamentavimo, kad dėl savivaldybėje steigiamų įstaigų/filialų būtų derinama su LNSS valdymo subjektu -savivaldybės vykdomosiomis institucijomis, atsižvelgiama į savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros plėtros planus. 6. Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Politikos mokslų instituto profesorė Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė dr. Danguolė Jankauskienė 2014-05-141 II.
Dėl LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių Vertinimo rezultatų panaudojimą pabrėžiantys mokslininkai rezultatų vertinimą supranta susiedami jį su tokiais reikšminiais žodžiais: „sprendimų priėmimo procesas“, suinteresuoti asmenys“, „dalyvavimas vertinimo procese“
„atskaitomybė“, „veiklos tobulinimas“. Rezultatų vertinimas yra procesas,
kuris skatina efektyvią viešąją vadybą, t. y. vertinimo proceso metu gauta informacija politikų ir spendimų priėmėjų yra naudojama veiklai tobulinti plačiąja prasme. Veiklos vertinimas negali būti pradedamas nuo sankcijų, o labai svarbu pradėti nuo pozityvaus siekio tobulėti. Atrodo, nepageidaujamų įvykių sistemos kūrimui tai jau suprantama. Geriausia rezultatų vertinimo išraiška yra rezultatų viešinimas. Tą patvirtino ir kolegų iš Estijos patirtis, kuria jie pasidalijo per neseniai įvykusią VLK konferenciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai reikalauja didesnio įdirbio su suinteresuotaisiais ir galimybių juos monitoruoti įvertinimo. Kai kurie iš dabar siūlomų rodiklių yra labai abejotini dėl monitoravimo galimybės ir tam reikalingų išteklių. Labai svarbu, jog vertinimo kriterijai būtų sukurti remiantis žinomais rezultatų vertinimo modeliais. Dabartiniame projekte rodikliai yra pasirinkti gana nesistemiškai ir neaišku, pagal kokį rezultatų vertinimo modelį, neatspindint visos gydymo įstaigos veiklos: t.y. strateginio planavimo, kokybės vadybos, žmogiškųjų išteklių vadybos, finansų valdymo, organizacijos kultūros, ryšių su partneriais ir visuomene. Veiklos rezultatų kaip ir efektyvumo vertinimas tiesiogiai priklauso nuo keliamų tikslų ir uždavinių, kurie reformos eigoje yra dinamiški. Dabartiniai tikslai keliami kiekvienai įstaigai yra gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą gyventojams bei stiprinti veiklos efektyvumą.
Todėl sudėjus rezultatų rodiklius į įstatymą turėsime problemą juos keisti reaguojant į išorės ir vidaus aplinką bei pokyčių sukeltas pasekmes. Be to tam, kad vertinti organizacijos veiklos rezultatus, prieš tai būtina kiekybiškai apsibrėžti, ko buvo siekiama kiekvienoje įstaigoje. Mano žiniomis pusė gydymo įstaigų iki šiol net neturi strateginių vystymosi planų. Tuomet neaišku, kas toms įstaigoms „užduos“ rezultatų kiekybinius rodiklius ir kaip jie bus vertinami vertinimo procese, kuris neaprašytas. Be to šie vertinimo rodikliai turėtų būti suderinti su pagrindiniais suinteresuotaisiais sveikatos sistemoje. Nežinau, ar tai yra padaryta. Vien ligoninių kokybės matavimo rodikliai buvo kuriami SAM darbo grupėje daugiau nei pusmetį, remiantis Europoje žinomais kokybės matavimo modeliais, atliekant apklausas įstaigose ir pasirenkant tik įmanomus tiksliai pamatuoti ir stebėsenai užtikrinti rodiklius. Neaišku, kodėl Ministro įsakymo nebandyta įgyvendinti, o iš karto bandoma kai ką fragmentiškai įteisinti įstatymu. Nustatant tik kriterijus ir rodiklius nenustatant vertinimo proceso ir stebėsenos yra netinkama praktika. Stebėsena yra procesas, kurio metu yra gaunami kiekybiniai duomenys apie įgyvendinimą. Svarbu, kad kiekvieną rodiklį būtų nesunku ir ne per brangu pamatuoti. Todėl siūlyčiau 15¹ straipsnio 8 -12 dalies kol kas atsisakyti ir ją parengti žymiai geriau. Abejočiau, kad tai būtina reglamentuoti įstatymu, kurį bus problematiška keisti. Siūlyčiau tai padaryti LRV nutarimu. Tuo labiau, kad jau patvirtintas 2014 m. balandžio 23 d. LRV nutarimas Nr. 370 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo kriterijų, todėl jis irgi reikalauja atlikti stebėsenos ir vertinimo procedūrą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nesvarstyta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1491 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarybos ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Giedrė Purvaneckienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
REIKALŲ komitetas
DĖL SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 151, 17, 29, 39 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 19¹
2014 m. lapkričio 12 d. Nr. (Posėdžio data) Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininkės pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, J. Požela, I. Rozova, K. Kuzminskas. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, I. Paukštytė, V. Valainytė, E.Jankauskas, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras E. Mačiūnas, Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Ministro pirmininko tarnybos patarėjas A.Vinkus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Kumpienė, R. Navickienė, R. Cicėnienė, K. Rušinskas, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Griškova, M. Smatavičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas G. Būdvytis, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovai V. Gailienė, I. Večkienė, Mykolo Romerio universiteto profesorė D. Jankauskienė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovas J. Kairys, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė G. Šapalaitė, Lietuvos ligoninių asociacijos atstovai R. Rastauskas, D. Vaiginas, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas V. Janušonis, Lietuvos rajono ligoninių asociacijos atstovas V. Sudaris, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos atstovas L. Paškevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-02-208 Teikiamas įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, Europos Sąjungos teisės aktus, tačiau atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, projekto 8 straipsnio 1 dalyje po žodžio „dėstomu“ įrašytini žodžiai „Sveikatos priežiūros įstaigų“. Nepritarti Siūloma išbraukti 8 straipsnį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė Prof. dr. Danguolė Jankauskienė, 2014-05-15 II. Dėl LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių Vertinimo rezultatų panaudojimą pabrėžiantys mokslininkai rezultatų vertinimą supranta susiedami jį su tokiais reikšminiais žodžiais: „sprendimų priėmimo procesas“, suinteresuoti asmenys“, „dalyvavimas vertinimo procese“ „atskaitomybė“,
„veiklos tobulinimas“. Rezultatų vertinimas yra procesas, kuris skatina
efektyvią viešąją vadybą, t. y. vertinimo proceso metu gauta informacija politikų ir spendimų priėmėjų yra naudojama veiklai tobulinti plačiąja prasme. Veiklos vertinimas negali būti pradedamas nuo sankcijų, o labai svarbu pradėti nuo pozityvaus siekio tobulėti. Atrodo, nepageidaujamų įvykių sistemos kūrimui tai jau suprantama. Geriausia rezultatų vertinimo išraiška yra rezultatų viešinimas. Tą patvirtino ir kolegų iš Estijos patirtis, kuria jie pasidalijo per neseniai įvykusią VLK konferenciją. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekte LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai reikalauja didesnio įdirbio su suinteresuotaisiais ir galimybių juos monitoruoti įvertinimo. Kai kurie iš dabar siūlomų rodiklių yra labai abejotini dėl monitoravimo galimybės ir tam reikalingų išteklių. Labai svarbu, jog vertinimo kriterijai būtų sukurti remiantis žinomais rezultatų vertinimo modeliais.
Dabartiniame projekte rodikliai yra pasirinkti gana nesistemiškai ir neaišku, pagal kokį rezultatų vertinimo modelį, neatspindint visos gydymo įstaigos veiklos: t.y. strateginio planavimo, kokybės vadybos, žmogiškųjų išteklių vadybos, finansų valdymo, organizacijos kultūros, ryšių su partneriais ir visuomene. Veiklos rezultatų kaip ir efektyvumo vertinimas tiesiogiai priklauso nuo keliamų tikslų ir uždavinių, kurie reformos eigoje yra dinamiški. Dabartiniai tikslai keliami kiekvienai įstaigai yra gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą gyventojams bei stiprinti veiklos efektyvumą. Todėl sudėjus rezultatų rodiklius į įstatymą turėsime problemą juos keisti reaguojant į išorės ir vidaus aplinką bei pokyčių sukeltas pasekmes. Be to tam, kad vertinti organizacijos veiklos rezultatus, prieš tai būtina kiekybiškai apsibrėžti, ko buvo siekiama kiekvienoje įstaigoje. Mano žiniomis pusė gydymo įstaigų iki šiol net neturi strateginių vystymosi planų. Tuomet neaišku, kas toms įstaigoms „užduos“ rezultatų kiekybinius rodiklius ir kaip jie bus vertinami vertinimo procese, kuris neaprašytas. Be to šie vertinimo rodikliai turėtų būti suderinti su pagrindiniais suinteresuotaisiais sveikatos sistemoje. Nežinau, ar tai yra padaryta. Vien ligoninių kokybės matavimo rodikliai buvo kuriami SAM darbo grupėje daugiau nei pusmetį, remiantis Europoje žinomais kokybės matavimo modeliais, atliekant apklausas įstaigose ir pasirenkant tik įmanomus tiksliai pamatuoti ir stebėsenai užtikrinti rodiklius. Neaišku, kodėl Ministro įsakymo nebandyta įgyvendinti, o iš karto bandoma kai ką fragmentiškai įteisinti įstatymu. Nustatant tik kriterijus ir rodiklius nenustatant vertinimo proceso ir stebėsenos yra netinkama praktika. Stebėsena yra procesas, kurio metu yra gaunami kiekybiniai duomenys apie įgyvendinimą. Svarbu, kad kiekvieną rodiklį būtų nesunku ir ne per brangu pamatuoti.
Todėl siūlyčiau 15¹ straipsnio 8 -12 dalies kol kas atsisakyti ir ją parengti žymiai geriau. Abejočiau, kad tai būtina reglamentuoti įstatymu, kurį bus problematiška keisti. Siūlyčiau tai padaryti LRV nutarimu. Tuo labiau, kad jau patvirtintas 2014 m. balandžio 23 d. LRV nutarimas Nr. 370 dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo kriterijų, todėl jis irgi reikalauja atlikti stebėsenos ir vertinimo procedūrą. Pritarti
2Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
2014-04-28 Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai dėl LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo NR. I-1367 2, 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹straipsniu įstatymo projekto Lietuvos laisvosios rinkos institutas (toliau - LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą LR Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Dėl Projekto 4 straipsnio Dėl LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis Projekto 4 straipsnyje nurodyta papildyti įstatymą 19¹ straipsniu, kuriuo siekiama suteikti savivaldybei įstatyminius įgaliojimus reguliuoti Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) nepriklausančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurių paslaugas bus siekiama apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis, tinklą (skaičių). Kitaip sakant siūloma, kad PSDF biudžeto lėšomis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos tik turinčios teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms, kurios išrenkamos savivaldybės organizuojamu viešo konkurso būdu.
Tokiu atveju už pirminės sveikatos priežiūros įstaigų tinko plėtrą būtų atsakingos savivaldybės, o viešas konkursas organizuojamas, jei savivaldybės dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti paslaugų tiekimo savivaldybėse ir jei nėra patenkintas paslaugų poreikis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokio priežastys būtų laikomos objektyviomis ir būtų pagrindas organizuoti viešą konkursą. Taip pat Projekto 4 straipsnyje pateiktos nuostatos galiotų tik pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau
PSDF. Vien jau tai, kad gydymo įstaigos yra akredituotos rodo, jog jų paslaugų kokybė yra tinkama. Ir todėl papildomas konkursas būtų diskriminacinis. Tokiu atveju, konkursas būtų daromas ne dėl paslaugų kokybės užtikrinimo, o dėl apribojimo patekti į rinką.
KT yra vienareikšmiškai išaiškinęs, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali ir turi gauti lėšas iš PSDF biudžeto. Taip pat KT ne kartą konstatavo ir išaiškino, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos rinkoje jų reguliavimą traktuojant per ūkinės veiklos laisvės prizmę ir neturi būti sudaromos kliūtys norinčiam užsiimti ūkine veikla patekti į rinką. Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar suteikus savivaldybei tokius įgaliojimus viešas konkursas bus rengiamas dėl objektyvių priežasčių, o įstaigos bus skaidriai vertinamos konkurso metu. Toks reguliavimas labiausiai palies naujus ūkio subjektus ir varžys jų galimybes gauti finansavimą iš PSDF biudžeto, jei jie neatitiks keliamų kriterijų. Todėl pirminės ASPĮ veiklos ribojimas yra nepagrįstas ir diskriminacinis. Dėl Projekto 4 straipsnio 3 dalies Dėl viešo konkurso vertinimo kriterijų Projekto įstatymo papildymo 19¹ straipsniu 3 dalyje nustatyta, kad viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus. Viešą konkursą laimi kriterijus atitinkančios pirminės ASPĮ. Kaip vienas iš kriterijų nurodomas
„bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis“,
kelia abejonių, nes įstaiga tam tikrais atvejais ir viena savarankiškai gali užtikrinti visų paslaugų teikimą. Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kaip tokiu atveju bus vertinama įstaiga, jei ji neturi bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis įrodančių dokumentų ir visas paslaugas užtikrina savarankiškai. Neaišku, ar palankiau bus vertinamos savarankiškai paslaugas teikiančios įstaigos, ar įstaigos bendradarbiaujančios su kitomis. Įstatymo projekte trūksta išsamaus paaiškinimo ir dėl kitų kriterijų vertinimo (pirminę asmens sveikatos priežiūros teiksiantys specialistai; turima medicinos įranga).
Jei jau įstaigos turi dalyvauti viešame konkurse ir jos vertinamos pagal tam tikrus kriterijus turi būti nustatytas aiškus kriterijų apibūdinimas, o dabartinė Projektų rengėjų pateikta informacija nepaaiškina nei kaip bus vertinamos įstaigos pagal ten dirbančius specialistus (pagal skaičių, kvalifikaciją, amžių ir kt.), nei pagal turimą įrangą. Viena aišku, kad įstaigas vertins savivaldybės ir jos nuspręs, ar įstaigos galės gauti finansavimą už suteiktas paslaugas iš PSDF biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar suteikus savivaldybei tokius įgaliojimus viešas konkursas bus rengiamas dėl objektyvių priežasčių, o įstaigos bus skaidriai vertinamos konkurso metu. Nepaisant to, Projekto reglamentavimas labiausiai palies naujus ūkio subjektus ir varžys jų galimybes gauti finansavimą iš PSDF biudžeto, jei jie neatitiks Projekto įstatyme keliamų kriterijų. Dėl Projekto 7 straipsnio
1) Dėl įpareigojimo teikti informaciją Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį siūloma papildyti 11 ir 12 punktais. 11 punkte numatoma, kad visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos įstatymų nustatytais atvejais privalės teikti informaciją apie atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad Projekto rengėjai nenurodo, kam bus teikiama informacija, kokia tvarka, koks bus tokios informacijos turinys ir kt. Šis reikalavimas užkrautų papildomą administracinę naštą, kuri būtų ypač jaučiama smulkesnėms, vos keletą darbuotojų turinčioms tokias paslaugas teikiančioms įmonėms. Adekvati, pacientų interesus atitinkanti kontrolė jau egzistuoja šiuo metu ir yra užtikrinama Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsniu, tad siūlomi papildymai sukurtu perteklinį reguliavimą.
2) Dėl įpareigojimo teikti paslaugas visą parą Pagal Projektą Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį siūloma papildyti 12 punktu, kuriama nurodyta, kad kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jei ji priklauso LNSS ir teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turi užtikrinti šių paslaugų teikimą visą parą visomis savaitės dienomis. Šis siūlymas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimo konstatuojamosios dalies IV skyriaus 1.4 punkto, kuris teigia: “Taigi Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, yra konstitucinė piliečių teisės nemokamai ir laiku gauti kokybišką gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose garantija, kurios įgyvendinimas turi būti užtikrintas iš valstybės biudžeto lėšų. Ši garantija nėra tapati teisei į sveikatos priežiūrą, kuri piliečiams, kaip ir kitiems asmenims, užtikrinama įgyvendinant Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.“ Šis papildymas prieštarauja KT išaiškinimui, nes pirma, nėra aišku, ar išvardintos paslaugos yra būtinosios pagalbos paslaugos ir tuo pačiu metu nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Jei būtų pripažinta, kad išvardintos paslaugos yra sveikatos priežiūros paslaugos (o ne būtina medicininė pagalba), įpareigojimas kiekvienai įstaigai jas teikti visą parą būtų nepagrįstas. Antra, KT išaiškino, kad pareiga užtikrinti būtinosios pagalbos suteikimą laiku yra taikoma valstybei, o ne konkrečiai įstaigai.
Todėl įpareigojimas neturi būti suvokiamas kaip įpareigojimas kiekvienai konkrečiai įstaigai, bet kaip įpareigojimas visai LNSS sveikatos priežiūros įstaigų sistemai. Kitaip tariant, įpareigojimas visą parą suteikti gyvybiškai būtinas sveiktos apsaugos paslaugas yra sukuriamas valstybei, ne įstaigoms. Valstybė turi užtikrinti įstaigų tinklą galintį visą parą teikti tokias paslaugas, tačiau tai nereiškia, kad kiekviena sveikatos priežiūros įstaiga privalo šias paslaugas teikti visą parą. Šios įstaigos gali dirbti skirtingu paros metu, tačiau svarbu, jog gyvybiškai būtina pagalba bent vienoje iš įstaigų būtų prieinama bet kuriuo metu, būtų kokybiška ir suteikiama laiku. Todėl įpareigojimas kiekvienai įstaigai paslaugas teikti visą parą yra nepagrįstas ir pažeidžiantis proporcingumo principą. Šie papildymai turėtų ir neigiamų, pacientų poreikių neatitinkančių padarinių. Įvedus tokį reikalavimą, nedidelės, specializuotas paslaugas teikiančios klinikos privalės dirbti visą parą, nors poreikio visą parą naudotis jų paslaugoms gali ir nebūti. Toks reikalavimas užkrautų joms didesnes sąnaudas, dėl ko kai kurios įstaigos pradėtų dirbti nuostolingai ir būtų priverstos užsidaryti. Taigi, toks įpareigojimas turėtų netgi priešingą nei pageidaujama efektą – vietoj didesnio sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumo, jis sumažėtų. Kadangi mažiausiai klientų sulaukia mažesniuose miestuose ir rajonų centruose esančios įstaigos, šis papildomas reikalavimas apsunkintų tokių įstaigų darbą ir sumažintų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ten, kur jos mažiausiai išvystytos ir sunkiausiai prieinamos. Toks reikalavimas pažeistų vartotojų interesus turėti kuo didesnį sveikatos apsaugos paslaugų pasirinkimą bei iškreiptų susiklosčiusią padėtį rinkoje. Išvados ir pasiūlymai 1.
priimti Sveikatos priežiūros įstaigų papildymą 19¹ straipsniu dėl šių priežasčių: · Toks reguliavimas yra diskriminacinis, ribotų sąžiningą konkurenciją tarp gydymo įstaigų, sudarytų žymias kliūtis patekti į rinką, nes pasirenkama ūkinę veiklą reguliuoti pagal tai, ar ūkio subjektas ketina naudotis PSDF lėšomis, ar ne. · Projekto reglamentavimas prieštarauja Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriame konstatuota, kad visos sveikatos priežiūros įstaigos už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali ir turi gauti lėšas iš PSDF biudžeto, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos rinkoje jų reguliavimą traktuojant per ūkinės veiklos laisvės prizmę ir neturi būti sudaromos kliūtys norinčiam užsiimti ūkine veikla patekti į rinką. · Projekto reglamentavimas labiausiai palies naujus ūkio subjektus ir varžys jų galimybes gauti finansavimą iš PSDF biudžeto, jei jie neatitiks Projekto įstatyme keliamų kriterijų. · Būtų nustatyti ir taikomi skirtingi reikalavimai asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, nes įstatymo projekto nuostatos galiotų tik pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, o tai pažeistų subjektų lygiateisiškumo principą. · Nėra aišku, kokios priežastys būtų laikomos objektyviomis dėl savivaldybių organizuojamo viešo konkurso rengimo, kaip būtų užtikrinamas skaidrumas viešo konkurso metu. 2. Atsisakyti priimti Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio papildymą 11 ir 12 punktais dėl šių priežasčių: · Siekiant įstatymų atitikties Konstitucijai bei siekiant išvengti dviprasmybės, kuri kyla sujungiant sveikatos apsaugos sistemos pareigą visą parą užtikrinti prieinamą būtinąją pagalbą su sveikatos priežiūros įstaigų pareiga visą parą teikti sveikatos apsaugos paslaugas. · Siūlomi papildymai sukurtų perteklinį reguliavimą, nereikalingą biurokratinę naštą. · Tai būtų ekonomiškai žalinga ir galimai priverstų užsidaryti ne vieną sveikatos priežiūros paslaugas šiuo metu teikiančią įstaigą.
Dėl to nukentėtų pacientai ir jų galimybė rinktis, sumažėtų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bei sumažėtų sveikatos priežiūros įstaigų tinklo efektyvumas. LLRI siūlo grąžinti Projektą tobulinti, atsisakant KT 2013-05-16 nutarimui ir 2014-02-26 šio nutarimo išaiškinimui prieštaraujančių nuostatų. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ((žr. Komiteto pasiūlymus). Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-04-09 preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto (XIIP-1490) nuostatos, nustatančios siūlomą teisinį reguliavimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. 3. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2014-06-30 II. Dėl Projekto Nr.
Dėl Projekto Nr. XIIP-1491 Pažymėtina, kad Šiuo Projektu Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlo įvesti finansinius ir veiklos rodiklius, kuriais vadovaujantis turėtų būti vertinama Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau — LNSS) priklausančių viešųjų įstaigų ir jų vadovų veikla. Be to, šiuo projektu siūloma taikyti viešųjų konkursų procedūrą LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti iŠ Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau — PSDF) biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma įstatymo Projekte esamų rodiklių (tiek veiklos, tiek ir finansiniai) yra itin abstraktus, sunkiai arba praktiškai visai neišmatuojami, pritariame Seimo narių Antano Matulo, _Vidos Marijos Čigriejienės bei Kazimiero Kuzminsko pateiktam pasiūlymui naikinti finansinių rodiklių kriterijus, o veiklos rodiklius sukonkretinant ir paliekant tik aiškius, konkrečius, išmatuojamus. Taip pat pritariame Seimo narių siūlymui naikinti viešųjų konkursų taikymo galimybes, nes, Asociacijos nuomone, tokia pasirinkta priemonė ne tik, kad nepadės įgyvendinti Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51, 270 punkto nuostatos, įpareigojančios Vyriausybę užtikrinti efektyvią pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, jų teikiamų paslaugų kokybę ir veiksmingumą, bet netgi priešingai, privers konkuruoti tik privačias sveikatos priežiūros įstaigas dėl finansavimo skyrimo, tačiau niekaip neskatins užtikrinti kuo kokybiškesnių paslaugų pacientams teikimo.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad toks reguliavimas diskriminuotų privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas valstybės ar savivaldybių įstaigų atžvilgiu ir tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, įpareigojančiam valstybę saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, taip pat Konkurencijos įstatymo 4 str., įgyvendinančiam Konstituciją bei Konstitucinio teismo išaiškinimams, teigiantiems, kad Konstitucija įpareigoja valdžios institucijas teisiniu reguliavimu skatinti sąžiningą sveikatos priežiūros įstaigų konkurenciją, neišskiriant valstybės, savivaldybių įstaigų bei privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų, ir jų nepriešinant skatinti jų bendradarbiavimą „siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą, aukštą paslaugų kokybę, racionalų ir efektyvų išteklių naudojimą“ Atsižvelgiant į tai, siūlome pritarti Seimo narių pateiktam pasiūlymui dėl Projekto Nr. XIIP-1491. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus).
Komiteto pasiūlymus). Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-04-09 preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto (XIIP-1490) nuostatos, nustatančios siūlomą teisinį reguliavimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. 4. Lietuvos verslo konfederacija, 2014-03-24 Šiuo metu Vyriausybė, pritarusi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (Sveikatos apsaugos ministerija) siūlymui, pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 9, 15, 17, 21, 26, 27, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1490 (Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15/1, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1491 (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektas). Lietuvos Respublikos Seimui teikiamais įstatymų projektais, be kita ko, siekiama pakeisti šiuo metu galiojančią asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) dėl apmokėjimo už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūros išlaidas sudarymo tvarką. Įstatymų projektų rengėjai nurodo, jog siūlomų pakeitimų tikslas – tinkamai reglamentuoti sutarčių su ASPĮ sudarymą.
Šiuo raštu norėtume atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto dėmesį į pateiktuose įstatymų projektuose nurodyto reguliavimo trūkumus, dėl kurių, mūsų vertinimu, ne tik kad nebus išspręstos projektų rengėjų deklaruojamos problemos, tačiau tikėtinai bus atvertas kelias piktnaudžiavimui ir nepagrįstam kai kurių ASPĮ dalyvavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensuojamų paslaugų teikimo sistemoje apribojimui, t.y. akivaizdžiai diskriminaciniam privačių ASPĮ, teikiančių pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos ribojimui. 1. Siūlomi atrankos sudaryti sutartis su TLK reikalavimai bus nustatomi tik Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (LNSS) dar nepriklausančioms įstaigoms Pagal šiuo metu galiojančio Sveikatos draudimo įstatymo 26 ir 27 str. nuostatas, TLK sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti ASPĮ. TLK sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos patvirtinto PSDF biudžeto skirtų asignavimų, apmoka ASPĮ pateiktas sąskaitas. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagrindinė problema, kurią siekiama išspręsti teikiamu projektu yra ta, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą TLK sutartys su ASPĮ turi būti sudaromos su visais sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais (turinčiais licenciją arba akredituotais sveikatos priežiūros veiklai ir pageidaujančiais tokias sutartis sudaryti). Pasak įstatymo projekto rengėjų, atsižvelgiant į ribotus PSDF biudžeto išteklius, šiuo metu galiojanti tvarka kelia grėsmę sveikatos sistemos finansinei pusiausvyrai ir dėl to yra būtina reguliuoti paslaugų, kompensuojamų iš PSDF biudžeto, kiekį.
Įstatymo rengėjai akcentuoja, kad, siekiant užtikrinti racionalų ir efektyvų PSDF biudžeto išteklių naudojimą, LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kokybę bei įsitikinti, kad į šią sistemą patektų tik turinčios atitinkamą patirtį ir pajėgios užtikrinti aukštą teikiamų paslaugų kokybę ASPĮ, turėtų būti nustatyta, kad TLK sudaro sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis tik su tomis pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus, t.y. turėtų būti vykdoma tokių įstaigų atranka. Tačiau, sistemiškai įvertinus projektų rengėjų siūlomus Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19¹ str. pakeitimus matyti, kad atrankos reikalavimai bus taikomi diferencijuotai, t.y. tik šiuo metu LNSS nepriklausančioms įstaigoms. Tuo tarpu jokie reikalavimai nebus taikomi valstybės ir savivaldybės įstaigoms (kurios visada priklauso LNSS sistemai) ir šiuo metu sutartis su TLK jau sudariusioms įstaigoms. Akivaizdu, kad toks galiojančio reguliavimo pakeitimas jokiu būdu nepadės užtikrinti aukštos LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kokybės ir nereguliuos, kad sistemoje dalyvautų tik turinčios atitinkamą patirtį ir kokybiškiausias paslaugas teikiančios ASPĮ. Vadovaujantis projekto rengėjų logika, siūlomu pakeitimu bus tik nepagrįstai užkertamas kelias LNSS dar nedalyvaujančioms įstaigoms sudaryti sutartis su TLK (net jei tokių ASPĮ teikiamos paslaugos bus kokybiškesnės ir efektyvesnės už LNSS priklausančių įstaigų paslaugas).
Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto 26 str. siūloma nustatyti šiuos reikalavimus pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ, norinčioms sudaryti sutartis su TLK: i) turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai; ii) būti įvykdžius mokestines prievoles. Tačiau, kartu su šiais reikalavimais (kurie iš esmės nesiskiria nuo dabar egzistuojančios tvarkos) Sveikatos draudimo įstatymo projekto 26 str. 2 d. 4 p. siūloma nustatyti, kad ASPĮ, nurodyta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 19¹ straipsnyje, turi būti išrinkta viešo konkurso būdu. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto 19¹ straipsnyje nurodomos LNSS nepriklausančios įstaigos, turinčios teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi, reikalavimas dalyvauti viešame konkurse bus taikomas tik privačioms pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurios dar nėra sudariusios sutarčių su TLK.
Apibendrinant teikiamais įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms ASPĮ būtų taikomi šie reikalavimai:
priklausančioms įstaigoms (t.y. šiuo metu sutartis su TLK sudariusioms įstaigoms):
licenciją
mokestinių įsipareigojimų
nepriklausančioms įstaigoms (t.y. sutarčių su TLK nesudariusioms įstaigoms):
licenciją
mokestinių įsipareigojimų
savivaldybių organizuojamą viešą konkursą (kuris bus skelbiamas tik išimtinais atvejais) Pažymėtina, kad remiantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto 19¹ str. viešas konkursas bus organizuojamas tik visiškai išimtinais atvejais, t.y. tik tada, jei savivaldybės dėl objektyvių priežasčių negalės užtikrinti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) ir savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) nebus patenkinamas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Akivaizdu, kad toks poreikis, esant pakankamiems dabar sistemoje dalyvaujančių įstaigų pajėgumams, gali ir neatsirasti. Taigi, LNSS nepriklausančios įstaigos (naujos sveikatos priežiūros įstaigos arba įstaigos, nebesudariusios ar nutraukusios sutartis su TLK), galimybę patekti į kompensuojamų paslaugų teikimo sistemą turės tik labai ribotais išimtinais atvejais. 2. Sutartis su TLK sudariusių įstaigų paslaugų kokybė nebus tikrinama, joms netaikomi jokie nauji reikalavimai ar vertinimo kriterijai Įvertinus siūlomą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektą akivaizdu, kad iš esmės LNSS priklausančioms, t.y. šiuo metu sutartis su TLK sudariusioms įstaigoms jokie papildomi vertinimo kriterijai ar reikalavimai nebus taikomi.
nepriklausančios įstaigos, norinčios sudaryti sutartis su TLK privalės dalyvauti viešame konkurse, kuriame paslaugų teikėjai bus vertinami pagal savivaldybių nustatytus kriterijus, įskaitant pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teritoriją, paslaugas teiksiančius specialistus, turimą medicinos įrangą, bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis. Tačiau sutartis su TLK šiuo metu sudariusios įstaigos paslaugas ir toliau teiks, nevertinant jų teikiamų paslaugų jokiais, įskaitant naujoms įstaigoms taikomus, kriterijais. Projekto rengėjai, nepateikia jokių argumentų, kodėl paslaugų kokybę ir lėšų panaudojimą reikia užtikrinti tik LNSS nepriklausančių įstaigų atveju, nevertinant jau sistemoje dalyvaujančių sveikatos priežiūros įstaigų ir kokiu būdu tai prisidės prie LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kokybės užtikrinimo. Siūlomas reglamentavimas ypač nesuprantamas atsižvelgiant į anksčiau minėtą pačių įstatymų projektų rengėjų įvardintą problemą, jog šiuo metu sutartys sudaromos su visomis licenciją sveikatos priežiūros veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Būtent šiuo pagrindo projektų rengėjai grindžia poreikį nustatyti sutartis su TLK norinčių sudaryti įstaigų atranką.
Projektų rengėjai aiškinamajame rašte, kalbėdami apie antrinio ir tretinio lygio paslaugas teikiančias ASPĮ, nurodo, jog ASPĮ, su kuriomis teritorinės ligonių kasos jau yra sudariusios sutartis, yra nuolat stebimos ir kontroliuojama, kaip įstaigos laikosi nustatytų reikalavimų, todėl šios įstaigos yra įgijusios tiek paslaugų užsakovų (TLK), tiek pacientų pasitikėjimą. Tikėtina, jog analogišku pagrindimu projektų rengėjai remiasi ir nenustatydami jokių reikalavimų šiuo metu LNSS dalyvaujančioms pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms. Tačiau visiškai nesuprantama, kokiais duomenimis remiantis projekto rengėjai įvertino šių įstaigų paslaugų kokybę ar įgytą pacientų pasitikėjimą. Taigi, kyla pagrįstas klausimas, kaip siūlomi įstatymo pakeitimai gali įgyvendinti projektų rengėjų nurodomus tikslus, jei šiuo metu LNSS sistemoje dalyvaujančių įstaigų (kaip nurodo projekto rengėjai, šiuo metu sistemoje dalyvauja visos norinčios įstaigos) teikiamų paslaugų kokybė yra a priori vertinama kaip pakankama ir nauji reikalavimai patekti į šią sistemą nustatomi tik joje nedalyvaujančioms įstaigoms, apribojant tokius patekimo atvejus iki visiškai išimtinių aplinkybių, esant kuriomis bus skelbiami vieši konkursai. 3. Įstatymų pakeitimais Sveikatos apsaugos ministerijai suteikiama visiška diskrecijos teisė kontroliuoti, kurios įstaigos dalyvaus sistemoje, t.y. galės priklausyti LNSS Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, akivaizdu, jog įstatymų projektų rengėjų siūlomu reguliavimu bus užkertamas kelias į iš PSDF biudžeto kompensuojamų paslaugų teikimo sistemą patekti naujoms ASPĮ. Atitinkamai, bus apribota galimybė į sistemą sugrįžti ir pasitraukusioms (sutartis su TLK nutraukusioms ar naujų sutarčių nebesudariusioms) įstaigoms.
Kaip jau minėta, iš esmės, sudaryti sutartis su TLK ir patekti į LNSS pirmines paslaugas teikiančioms ASPĮ, kurios dar nedalyvauja (arba nedalyvaus) LNSS bus įmanoma tik tuo atveju, jei ženkliai padidėtų pirminių sveikatos paslaugų poreikis, o kol šis paslaugų poreikis nedidės arba, kol sistemoje jau dalyvaujančios įstaigos bus pajėgios esantį poreikį patenkinti, naujoms ASPĮ patekti į LNSS sistemą nebus galimybių, kadangi vieši konkursai gali nebūti organizuojami. Mūsų vertinimu, didžiausia įstatymo pakeitimais siūlomų pakeitimų grėsmė šiuo aspektu yra susijusi būtent su galimybe piktnaudžiauti asmens priežiūros įstaigų pašalinimu iš LNSS, tokiu būdu kontroliuojant tai, kurios ASPĮ galės sudaryti sutartis su TLK ir dalyvauti LNSS. Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti 26 str. 6 d. nustato, kad šiame straipsnyje nurodytų teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų <...> sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo tvarką tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Privalomojo sveikatos draudimo tarybos ir Valstybinės ligonių kasos nuomones. Taigi, sveikatos apsaugos ministrui suteikiama visiška diskrecijos teisė sprendimu nustatyti ASPĮ sutarčių nutraukimo tvarką, t.y. ASPĮ pašalinimo iš LNSS galimybes, atitinkamai apribojant šių įstaigų pateikimą/sugrįžimą į sistemą. Šiuo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-1051 patvirtinto Teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo tvarkos aprašo 22 ir 23 p. nuostatomis, sutarties nutraukimo procedūra pradedama, jeigu šalims nepavyksta susitarti dėl sutarties sąlygų per sutarties derinimo laikotarpį t.y. ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo dienos, kai ASPĮ gauna sutarties projektą.
Priėmus siūlomus pakeitimus, net ir šios nuostatos pakaktų, jog būtų įmanoma piktnaudžiauti, pavyzdžiui, derybų metu nebendradarbiaujant su ASPĮ, nesuderinant abi puses tenkinančių sutarčių sąlygų, nutraukiant sutartį ir pašalinant ASPĮ iš LNSS, t.y. atitinkamai nepagrįstai apribojant ASPĮ galimybes sugrįžti į sistemą ir vėl sudaryti sutartį su TLK. Norime pažymėti, kad siūlomu įgyvendinti pakeitimu, pašalinimui/pasitraukimui iš LNSS, t.y. šiuo metu galiojančios sutarties su TLK nesudarymui, suteikiama labai didelė svarba, tačiau Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekte nenumatyta jokių sutarčių su TLK nutraukimo sąlygų. Be to, sutarčių pakeitimo ir nutraukimo tvarka paliekama tvirtinti sveikatos apsaugos ministrui. Atsižvelgiant į tai, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo subjektams nelieka jokio teisinio tikrumo dėl jų dalyvavimo LNSS galimybių. Pažymėtina, jog tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi įgaliojimus nustatyti tik sutarčių tarp TLK ir ASPĮ sudarymo tvarką, t.y. tam tikras procesines (procedūrines) nuostatas, kurių laikantis įstatyme įtvirtintas sąlygas atitinkančios įstaigos gali kreiptis dėl atitinkamų sutarčių sudarymo, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijai nėra priskirti įgaliojimai nustatyti tokių sutarčių sudarymo (nesudarymo) sąlygų, kurios, gali būti nustatomos išimtinai tik įstatymu, yra patvirtinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-822-29/2012.
I-822-29/2012. Šioje byloje teismas taip pat pažymėjo, jog sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais būtų skatinama sąžininga, skaidri konkurencija tarp įstaigų, užtikrinami kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai bei racionalus ir efektyvus PSDF biudžeto išteklių naudojimas ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė pacientams. Tačiau siūlomais įstatymų pakeitimais būtent ir siūloma įtvirtinti diskriminacinį privačių ASPĮ, teikiančių pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos ribojimą. 4. Siūlomi pakeitimai, nustatantys reikalavimus įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su TLK neturės įtakos efektyviam PSDF biudžeto išlaidų panaudojimui Kaip jau minėta, vienas iš projektų rengėjų nurodomų tikslų yra ribotų PSDF biudžeto išteklių efektyvaus naudojimo užtikrinimas, tokiu būdu išsprendžiant problemą dėl grėsmės sveikatos sistemos finansinei pusiausvyrai. Tačiau, siūlomų atrankos sudaryti sutartis su TLK reikalavimų nustatymas nedarys jokios įtakos šio tikslo įgyvendinimui. Pagal siūlomų įstatymų pakeitimų nuostatas, apmokamų paslaugų kiekio nustatymas vyksta jau po sprendimo sudaryti sutartį su atitinkama įstaiga. Net ir tuo atveju, jei ASPĮ atitiks reikalingus Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. įtvirtintus reikalavimus ir TLK priims sprendimą sudaryti sutartį dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo iš PSDF biudžeto lėšų, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 5 d., asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo išlaidos konkrečiai ASPĮ bus apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų, kiekis bus vertinamas pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje metodikoje nustatytus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo rodiklius, atsižvelgiant į atitinkamos įstaigos konkrečių paslaugų teikimo rezultatus. Taigi, net ir sudarius sutartį su TLK, tik vėliau bus sprendžiama, kiek ASPĮ patirtų išlaidų bus kompensuojama iš PSDF biudžeto, t.y.
PSDF lėšų poreikis nepriklausys nuo LNSS sistemoje dalyvaujančių (sutartis su TLK sudariusių įstaigų skaičiumi). Taigi, nėra jokio pagrindo diferencijuotai riboti ASPĮ, norinčių sudaryti sutartis su TLK skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomų atrankos kriterijų ASPĮ sudaryti sutartis su TLK ribojimas ne tik kad nedarys įtakos PSDF biudžeto lėšų naudojimui, tačiau, kaip aptarta aukščiau jokiu būdu nepadės užtikrinti ir LNSS įstaigų teikiamų paslaugų kokybės (kadangi reikalavimai bus diferencijuotai taikomi tik LNSS nedalyvaujančioms įstaigoms, kai tuo tarpu LNSS dalyvaujančių įstaigų paslaugų kokybė nebus vertinama), nėra jokios pagrįstos priežasties įtvirtinti siūlomus Sveikatos draudimo įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Remdamiesi visais aukščiau išdėstytais argumentais, manome, kad siūlomi projektai yra teikiami neįvertinus visų galimų pasekmių. Laikome, kad priėmus pakeitimus nebus sukuriama jokios naudos sveikatos priežiūros paslaugų sistemai, tačiau priešingai, atsiras grėsmė atverti kelią piktnaudžiavimui, sudarant galimybę nepagrįstai apriboti ASPĮ teisę sudaryti sutartis su TLK. Atsižvelgiant į tai, šiems projektams, mūsų manymu, neturėtų būti pritarta. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus).
Komiteto pasiūlymus). Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-04-09 preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto (XIIP-1490) nuostatos, nustatančios siūlomą teisinį reguliavimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. 5. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga,
priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (XIIP-1491). 2.1. Projekto 3 straipsniu įstatymą siūloma papildyti 191 str. („191 straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis“). Manytumėme, kad įstatyme (projekto 191 str.) turėtų būti nurodytas subjektas, kuris tuos viešuosius konkursus organizuoja pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. 2.2. Projekto 8 str. 2 d. yra reglamentuojamas įstatymo taikymas: „ 2. Viešas konkursas organizuojamas po šio įstatymo įsigaliojimo pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti siekiančioms LNSS nepriklausančioms įstaigoms. “ Mūsų nuomone, projekto
bus organizuojamas tik tuo atveju, jei bus 191 str. numatyti pagrindai ir, tikėtina, ne visose savivaldybėse. Tai, kad jis gali būti organizuojamas tik po įstatymo įsigaliojimo ir taip akivaizdu, to reglamentuoti nereikia. Projekto normą galima aiškinti, kaip imperatyvą t.y. įpareigojančią minėtą konkursą organizuoti bet kuriuo atveju, jeigu tik atsirastų LNSS nepriklausančių įstaigų, siekiančios sutarties su TLK. Projekto 8 str, 2 d. siūlome atsisakyti, kaip perteklinės ir klaidinančios. 2.3.
įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ( XIIP-149I) Sveikatos priežiūros įstatymo
konkursus, Sveikatos sistemos įstatymą reikėtų pildyti, nustatant atitinkamam LNSS veiklos valdymo subjektui (savivaldybės institucijai (SSJ 63-65 str.), Sveikatos apsaugos ministerijai ar k t.) Šią kompetenciją. 2.4. Būtina atkreipti dėmesį į visų svarstomų projektų įsigaliojimo terminus. Tai labai svarbu ypatingai dėl tų straipsnių, kurie tiesiogiai susiję ir su kitų įstatymų įsigaliojimu. Pavyzdžiui SPĮ 19* str. (projektas) yra minimas ir SDĮ 26 str. pakeitime, todėl jų įsigaliojimo datos turėtų sutapti arba SPĮ 191 str. (projektas) turėtų įsigalioti anksčiau. 3. Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros {staigu įstatymo Nr. 1-136715 1, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19 straipsniu įstatymo projekto Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367151, 17, 29, 39 ir
(toliau - Projektas), teikiame šias pastabas:
papildyti įstatymą 7-12 dalimis, jose numatant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (toliau — LNSS) viešųjų įstaigų veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodiklius. Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo 3 straipsnis numato imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą. Šio straipsnio 7 punkte yra įtvirtintas sistemiškumo principas reiškiantis, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau - Rekomendacijos) 9 punktas numato, kad įgyvendinamieji teisės aktai turi nustatyti teisės akto nuostatų, kurias įgyvendina, įgyvendinimo ar taikymo tvarką. Pažymėtina, kad šiuo metu LNSS viešųjų įstaigų veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai bei vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka yra apibrėžiama įgyvendinančiuoju poįstatyminiu teisės aktu - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Manytina, kad Projekto rengėjų pasiūlymas perkelti įstatymą įgyvendinančias nuostatas ir jas išdėstyti pačiame įstatyme prieštarautų aukščiau minėtiems teisėkūros principams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V -1019 patvirtintas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nuo jo įsigaliojimo (pirminės redakcijos) buvo keistas keturis kartus, kas iš esmės rodo šiuo teisės aktu reguliuojamų teisinių santykių srities dinamiškumą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šių, turinčių tendenciją kisti teisės santykių (vertinimo rodiklių) perkėlimas į įstatymo lygmenį turėtų neigiamos įtakos teisinių santykių stabilumui bei sistemiškumui, taip pat subjektų, kuriems šis teisės aktas taikomas, teisėtiems lūkesčiams. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jei vertinimo rodikliai būtų įtvirtinti įstatymu, kaip siūloma Projekte, vis tiek šių teisės normų įgyvendinimui prireiktų poįstatyminių teisės aktų, kadangi dauguma iš siūlomų įtvirtinti rodiklių ir jų nustatymo tvarka Projekte yra nedetalizuota. 3.2.
Apraše įtvirtintus viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinius ir kokybinius rodiklius su Projekte siūlomais įtvirtinti naujais rodikliais matyti, kad dauguma iš naujai siūlomų įtvirtinti rodiklių yra nekonkretūs ir/ar sunkiai apskaičiuojami. Pavyzdžiui, naujai siūlomas įtvirtinti rodiklis
3.4. Pažymėtina ir tai, kad kai kurios Projekto nuostatos apskritai negali būti vertinamos kaip įstaigos kokybiniai ar kiekybiniai rodikliai, o yra labiau susijusios su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tam tikrų sveikatos politikos nuostatų formavimu. Pavyzdžiui, „priimtų jaunų specialistų, niekad nedirbusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dalis“, vertinant šį rodiklį atsietai nuo įdarbintų sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos ir darbo kokybės, niekaip neatspindi įstaigos veiklos kokybės. Manytina, kad siekiant kompleksiškai spręsti jaunų specialistų įdarbinimo problemas turėtų būti pasirenkamos adekvačios priemonės, pirmiausia — sveikatos priežiūros įstaigoms turėtų būti taikomi tam tikri skatinimo (tame tarpe ir susiję su papildomu finansavimu) mechanizmai. 3.5. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga gali pateikti alternatyvų Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto variantą. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis(žr. Komiteto pasiūlymus). 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 151» 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projekto Nr. X1IP-1491. 1.1. Dėl įstatymo papildymo 151 straipsnio naujomis 7-12 dalimis. Savivaldybių nuomone, nėra tikslinga įstatymo lygiu nustatyti LNSS įstaigos veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodiklius, pagal kuriuos apskaičiuojamas įstaigos vadovų algos kintamosios dalies dydis. Pažymėtina tai, jog nemažai įstaigos veiklos rezultatų tiesiogiai nepriklauso nuo įstaigoje vykdomos veiklos.
Rezultatus įtakoja politiniai sprendimai, besikeičiančios paslaugų kainodaros, teritorinių ligonių kasų sprendimai skirstant lėšas įstaigoms ir kitos aplinkybės, kurios gali pareikalauti lankstesnio įstaigų veiklos vertinimo rodiklių pritaikymo bei jų keitimo galimybių net metų eigoje. Nustačius vertinimo rodiklius įstatymu prireiks nemažai laiko ir procedūrų juos pakeisti, todėl siūlytume LNSS įstaigos veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodiklius reglamentuoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Dauguma savivaldybių pažymėjo, jog LNSS įstaigos veiklos ir finansinių rezultatų vertinimo rodikliai (toliau - vertinimo rodikliai) yra abstraktūs, ne vienodai suprantami, nėra aišku kaip juos išmatuoti, kaip juos objektyviai įvertinti, kontroliuoti. Taip pat jie nėra tinkami įvairaus lygmens ir dydžio sveikatos priežiūros įstaigoms. Dalis savivaldybių siūlytų išbraukti šiuos vertinimo rodiklius: „ korupcijos įstaigoje vertinimo indeksas“ (8 dalies 6 punktas) — nes nėra aišku kaip jį reikėtų įvertinti; „priimtų jaunų specialistų, niekada nedirbusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dalis“ (8 dalies 9 punktas)
Atsižvelgiant į savivaldybių pateiktus argumentus, siūlytume tikslinti vertinimo rodiklius, taip pat nustatyti savivaldybėms galimybę pasirinkti keletą vertinimo rodiklių (pvz. 3 - 4 rodiklius) netaikyti įstaigų veiklos rezultatams vertinti ir galimybę vietoje jų įtraukti papildomus, savivaldybės nuožiūra reikalingus vertinimo rodiklius. 1.2. Dėl įstatymo papildymo 19¹ straipsniu. Savivaldybės pažymėjo, jog savivaldybėms turi būti suteikti įstatyminiai įgaliojimai savivaldybių teritorijose reguliuoti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tinklą, tačiau kelia nemažai klausimų dėl 19¹ straipsnio įgyvendinimo ir siūlytų jį tikslinti. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog Šio straipsnio redakcija nebuvo suderinta ir aptarta su savivaldybėmis. 1) Savivaldybės abejoja dėl 19* straipsnio 2 dalies įgyvendinimo galimybių. Neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis turės būti nustatomas pirminės sveikatos priežiūros poreikis savivaldybių teritorijose. Pažymėtina tai, jog savivaldybės neturi visų reikiamų duomenų apie pirminės sveikatos priežiūros paslaugų mąstą savivaldybės teritorijoje (ypač didžiuosiuose miestuose), nes ne visos įstaigos (pvz. privačios įstaigos) yra atskaitingos ir teikiančios informaciją savivaldybėms. 2) 191 straipsnio 3 dalyje yra išvardinta, kas turi būti nurodyta paslaugų teikėjo veiklos plane, tačiau savivaldybėms nėra aišku, kaip nustatyti objektyvius kriterijus ir įvertinti pateiktą nurodytą informaciją /dokumentaciją, ypač, jeigu konkurse dalyvaus keli pretendentai. Reikalavimas nurodyti bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis (3 dalies 4 punktas) kelia abejonių, nes pvz. dar neveikiančios įstaigos sudarytų bendradarbiavimo sutarčių neturės.
Be to, teisės aktais šiuo metu nėra reglamentuojamas teritorinis pirminės asmens sveikatos priežiūros teikimas, todėl abejotina, ar teisėtas 3 dalies l punkte įvardintas reikalavimas. 3) 191 straipsnyje nėra aiškiai įvardinta, kas turi organizuoti viešą konkursą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog konkursas organizuojamas, jeigu savivaldybių teritorijose, pagal nustatytas sąlygas nėra patenkinamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus. Tačiau 5 dalyje nurodoma, jog konkurso tvarką nustato Vyriausybė. Taip pat manytume, jog konkurso organizavimas ir vykdymas Vyriausybės nustatyta tvarka prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 17 punktui, kuris nustato, jog pirminė asmens sveikatos priežiūros funkcija yra savarankiška savivaldybių funkcija. 4) Dalis savivaldybių mano, jog nėra tikslinga nustatyti organizuoti viešuosius konkursus, reglamentuojamus 19¹ straipsnyje. Jų nuomone tikslingiau nustatyti savivaldybėms įgaliojimus, atsižvelgiant į pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, išduodi sutikimus/leidimus turinčioms teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms sudaryti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pagal savivaldybių (ar rekomenduojamus Sveikatos apsaugos ministerijos) nustatytus vertinimo kriterijus.
Taip pat pažymi, jog vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais, viešieji konkursai geriausiu atveju galėtų būti organizuojami kas 3 metus, todėl nelieka garantijos, kad kitą konkursą laimėtų ta pati įstaiga, kuri jau būtų investavusi tiek materialinius, tiek nematerialinius išteklius. Be to, tokia situacija nėra tinkama /priimtina prisirašiusiems prie šių įstaigų pacientams. 5) Savivaldybės taip pat kelia šiuos klausimus: kokioms įstaigoms šis straipsnis bus pritaikytas - jau veikiančioms, veikiančių filialams, ar tik planuojančioms savo veiklą sveikatos priežiūros įstaigoms; kurios įstaigos atitiks LNSS nepriklausančias įstaigas, nes dauguma įstaigų, taip pat ir privačių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa yra priskiriamos LNSS. Taip pat nėra aišku, ar įstaigoms, atrinktoms pagal viešo konkurso tvarką, bus teisės aktais nustatyta atskaitomybė savivaldybėms, ar jos bus įpareigotos teikti informaciją savivaldybių taryboms apie vykdomą veiklą. Taip pat abejoja, ar viešųjų konkursų tvarka nepažeis vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimo visoms sveikatos priežiūros įstaigoms.
6) Kai kurių savivaldybių nuomone, sutartys su teritorinėmis ligonių kasomis dėl finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turėtų būti sudaromos su asmens sveikatos priežiūros LNSS nepriklausančioms įstaigomis, atrinktomis viešo konkurso tvarka, teikiančioms ne tik pirminę asmens sveikatos priežiūrą bet ir antrinę, ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą, nepriklausomai nuo to, kam bus priskirta organizuoti viešuosius konkursus. Todėl, jų nuomone, turėtų būti atitinkamai tikslinama 19 1 straipsnio 1 dalis ir Sveikatos draudimo įstatymo
Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus). 7. Lietuvos verslo konfederacija, 2014-06-04 Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014-06-04 posėdyje bus svarstomi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 2, 9, 15, 17, 21, 26, 27, 30, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo ¡statymo projektas Nr. XIIP-1490 (Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 151, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP- 1491 (Sveikatos priežiūros ¡staigų ¡statymo pakeitimo projektas).
Svarstomais įstatymų projektais, be kita ko, siekiama pakeisti šiuo metu galiojančią asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) dėl apmokėjimo už privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų sveikatos priežiūros išlaidas sudarymo tvarką. Šiuo raštu norėtume atkreipti dėmesį į pateiktuose įstatymų projektuose nurodyto reguliavimo trūkumus, dėl kurių, mūsų vertinimu, ne tik kad nebus išspręstos projektų rengėjų deklaruojamos problemos, tačiau tikėtinai bus atvertas kelias piktnaudžiavimui ir nepagrįstam kai kurių ASPĮ dalyvavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto kompensuojamų paslaugų teikimo sistemoje apribojimui, t.y. akivaizdžiai diskriminaciniam privačių ASPĮ, teikiančių pirmines sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos ribojimui:
sudaryti sutartis su T LK reikalavimai bus nustatomi tik Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (L N SS) dar nepriklausančioms įstaigoms;
sudariusių įstaigų paslaugų kokybė nebus tikrinama, jom s netaikomi jokie nauji reikalavimai ar vertinimo kriterijai;
Sveikatos apsaugos ministerijai suteikiama visiška diskrecijos teisė kontroliuoti, kurios įstaigos dalyvaus sistemoje, t.y. galės priklausyti L N SS;
4Siūlomi pakeitimai,
nustatantys reikalavimus įstaigoms, norinčioms sudaryti sutartis su T L K neturės įtakos efektyviam PSD F biudžeto išlaidų panaudojimui.
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomų atrankos kriterijų ASPĮ sudaryti sutartis su T L K ribojimas ne tik kad nedarys įtakos PSDF biudžeto lėšų naudojimui, tačiau, kaip aptarta aukščiau jokiu būdu nepadės užtikrinti ir L N SS įstaigų teikiamų paslaugų kokybės (kadangi reikalavimai bus diferencijuotai taikomi tik LN SS nedalyvaujančioms įstaigoms, kai tuo tarpu LN SS dalyvaujančių įstaigų paslaugų kokybė nebus vertinama), nėra jokios pagrįstos priežasties įtvirtinti siulomus Sveikatos draudimo įstatymo ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimus. Remdamiesi visais aukščiau išdėstytais argumentais, manome, kad siūlomi projektai yra teikiami neįvertinus visų galimų pasekmių. Laikome, kad priėmus pakeitimus nebus sukuriama jokios naudos sveikatos priežiūros paslaugų sistemai, tačiau priešingai, atsiras grėsmė atverti kelią piktnaudžiavimui, sudarant galimybę nepagrįstai apriboti ASPĮ teisę sudaryti sutartis su TLK . Atsižvelgiant į tai, šiems projektams, mūsų manymu, neturėtų būti pritarta. Kadangi svarstomi klausimai yra ypatingai svarbūs visai sveikatos sistemai ir PSDF biudžeto išlaidų panaudojimui bei jais siekiama keisti nusistovėjusią sutarčių su T L K sudarymo tvarką, jie turėtų būti detaliai svarstomi, įvertinant visas galimas pasekmes ir išklausius visų suinteresuotų šalių ir socialinių partnerių nuomonių. Mes siūlytume šių svarbių klausimų sprendimui suformuoti darbo grupę, sudarytą iš Sveikatos apsaugos ministerijos bei svarbių institucijų ir socialinių partnerių atstovų: pacientų organizacijų, valstybinių ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijų, gydytojų asociacijų, LR konkurencijos tarybos, kitų svarbių partnerių atstovų. Į darbo grupę taip pat siūlytume įtraukti Lietuvos Verslo Konfederacijos paskirtus atstovus.
Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus). Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-04-09 preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto (XIIP-1490) nuostatos, nustatančios siūlomą teisinį reguliavimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. 8. Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, 2014-06-04 Įvertinus LR sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 2, 9, 15, 17, 21, 26, 27, 30, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1490 (toliau - SDĮ pakeitimo projektas) ir LR sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 2, 151, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo Nr. XIIP-1491 projektą (toliau - SPĮĮ pakeitimo projektas), teikiame šiems projektams pastabas ir siūlymus. 1. SDĮ pakeitimo projekte (6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas) siekiama įtvirtinti naujus teritorinių ligonių kasų (toliau - TLK) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau - ASPĮ) bei TLK ir vaistinių bei medicinos optikos įmonių sutarčių bei Privalomo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (toliau - ASPP) kiekio nustatymo kriterijus.
Atkreipiame dėmesį, kad LR Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr.370
„Dėl iš PSDF biudžeto apmokamų ASPP kriterijų sąrašo patvirtinimo“ (toliau - LRV
nutarimas) iš esmės yra patvirtinti kriterijai, pagal kuriuos TLK sudarys ar atsisakys sudaryti sutartis su ASPĮ dėl iš PSDF biudžeto lėšų apmokamų ASPP teikimo ir apmokėjimo (toliau - Sutartys), nors:
(a) Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012-11-26 sprendimu aiškiai nurodė, kad ASPĮ, siekiančioms sudaryti sutartis su TLK, įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais negali būti nustatomos papildomos sąlygos ar reikalavimai, kurie nėra nustatyti įstatymu;
(b) Konstitucinis teismas 2013 -05-16 nutarime bei 2014-02-26 sprendime konstatavo, kad būtent įstatymų leidėjas (t.y. LR Seimas) turi prievolę, pasirinkęs privalomąjį sveikatos draudimą kaip vieną iš finansavimo šaltinių, apibrėžti šių paslaugų teikimo apimtis. Todėl kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų sudaromos Sutartys bei pagal Sutartis nustatomos iš PSDF biudžeto finansuojamų paslaugų teikimo apimtys turi būti nustatomi tik įstatyminiu lygmeniu. Šiuo metu šie kriterijai yra nustatyti minėtame LRV nutarime (poįstatyminiame teisės akte) bei papildomai - siūlomame SDĮ pakeitimo projekte. Todėl siūlome, jei yra būtina, Sutarčių sudarymo kriterijus ir iš PSDF biudžeto teikiamų ASPP apimtis nustatyti ir įtvirtinti įstatyminiu lygiu
Atkreipiame dėmesį, kad rengiant tiek SDĮ pakeitimo projektą, tiek LRV nutarimo projektą nebuvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais (sveikatos sistemos dalyviais), iš esmės nebuvo atsižvelgta į socialinių partnerių teiktas pastabas ir siūlymus. Svarbu paminėti, kad SDĮ pakeitimo projektas ir LRV nutarimas, kuriais nustatomi Sutarčių sudarymo kriterijai ir iš PSDF biudžeto teikiamų ASPP apimtys yra itin svarbūs teisės aktai, kurie yra svarbūs tiek valstybės institucijoms (SAM, TLK), kurios pagal šiuos kriterijus turės vertinti ASPĮ ir pagal juos sudaryti, atsisakyti sudaryti ar nutraukti Sutartis su ASPĮ; tiek visoms ASPĮ, kurios, norėdamos teikti kriterijus atitinkančias paslaugas bei gauti už jų teikimą apmokėjimą iš PSDF biudžeto, turės papildomai atitikti šiuose teisės aktuose bei jų projektuose nustatytus kriterijus; tiek pacientams, kurie, atsižvelgiant į naujai nustatomus reikalavimus ir kriterijus, galės gauti tik tokias iš PSDF biudžeto apmokamas ASPP, kurios atitiks siūlomus kriterijus ir, atitinkamai, bus įtrauktos į iš PSDF biudžeto apmokamų ASPP sąrašą. Būtina išdiskutuoti bei įvertinti šių teisės aktų projektų galimą poveikį ASPĮ teikiamų ASPP prieinamumui, kokybei ir saugai. Todėl yra būtina teikiamus projektus aptarti ir suderinti su socialiniais partneriais (ASPĮ atstovaujančiomis organizacijomis, pacientus atstovaujančiomis organizacijomis, visuomene, kitais socialiniais partneriais), kuriuos tiesiogiai paveiktų siūlomi teisės aktų pakeitimai.
Šiuo tikslu siūlome sudaryti darbo grupę, į kurią būtų įtraukti socialinių partnerių atstovai Sutarčių sudarymo detalizuotiems kriterijams parengti ir iš PSDF biudžeto apmokamų ASPP apimtims nustatyti, kurie būtų įtvirtinti įstatymu, atitiktų Konstitucinio teismo 2013 -05-16 nutarimo bei 2014-02-26 sprendimo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-26 sprendimo nuostatas, bei įvertinti tokių teisės aktų pakeitimų įgyvendinimo poveikį sveikatos sistemos dalyvių (ASPP gavėjų (pacientų), ASPP teikėjų (ASPĮ), ASPP finansuotojo (TLK)) požiūriu. 2. SDĮ pakeitimo projekte (26 str. 2 p. 4) pp.) ir SPĮĮ pakeitimo projekte (3 str. Įstatymo papildymas 191 straipsniu) numatyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau - LNSS) nepriklausančios (t.y. sutarčių su TLK neturinčios) ASPĮ sudaryti sutartis su TLK galės tik laimėjusios savivaldybių organizuojamą viešą konkursą. Pažymėtina, kad valstybinės (savivaldybėms pavadžios) ASPĮ, teikiančios pirmines ASPP, turi sutartis su ligonių kasomis - priklauso LNSS, todėl siūloma teisine reglamentacija būtų taikoma iš esmės tik privačioms pirmines ASPP teikiančioms ASPĮ. Be to, tokie konkursai bus organizuojami tik išimtinais atvejais, t.y. tik tada, jei savivaldybės dėl objektyvių priežasčių negalėtų užtikrinti pirminės ASPP teikimo savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) ir savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) nebūtų patenkinamas pirminės ASPP poreikis. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvos gyventojai jau yra prisirašę prie pirmines ASPP teikiančių
Pažymėtina, kad pagal siūlomus SDĮ ir SPĮĮ pakeitimų projektus, atrankos reikalavimai sutarčių su TLK sudarymui bus taikomi diferencijuotai, t.y. taikomi tik šiuo metu LNSS nepriklausančioms įstaigoms (t.y. privačioms ASPĮ). Jokie reikalavimai nebus nustatomi valstybės ir savivaldybės ASPĮ (kurios visada priklauso LNSS sistemai) ir šiuo metu sutartis su TLK jau sudariusioms. Sutartis su TLK sudariusių ASPĮ (priklausančių LNSS) paslaugų kokybė (prieinamumas, efektyvumas, sauga, kt.) nebus vertinama, joms nebus taikomi vertinimo kriterijai. Taigi, siūlomais įstatymų projektais įtvirtinus iš esmės tik privačioms pirmines ASPP teikiančioms ASPĮ taikomą vertinimą bei kriterijus, bus nepagrįstai ribojama privačių ASPĮ teisė dalyvauti iš PSDF biudžeto lėšų finansuojamų paslaugų teikimo sistemoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad:
(1) LR Vyriausybės 2006-06-29 nutarimu Nr. 647 „Dėl antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo“ patvirtintuose uždaviniuose buvo numatyta, kad iki 2008 m. pabaigos ne mažiau, kaip 60% pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teiktų privačiai dirbantys šeimos gydytojai, sudarę sutartis su ligonių kasomis. Pažymėtina, kad šiuo metu privatūs paslaugų teikėjai pirminėje asmens sveikatos priežiūroje 2014 m. pradžioje nesiekė 30%.
(2) Lietuvos Respublikos Seimas 2011-06-07 nutarimu Nr.
XI-1430 patvirtino Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenis (toliau - M etmenys), kuriuose nustatyta, kad: (a) Lietuvos valstybės sveikatos sistemos politika formuojama ir įgyvendinama remiantis šiais principais: (i) laisvo pasirinkimo
rinktis gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą; (ii) sąžiningos konkurencijos – sveikatos sistemoje paslaugų teikėjai steigiasi ir veikia iš dalies valstybės reguliuojamoje rinkoje, tačiau sąžiningos konkurencijos sąlygomis; (iii) pagrįstumo - sprendimai sveikatos sektoriuje turi būti priimami vadovaujantis mokslo įrodymais ir gera praktika pagrįstais klinikiniais bei vadybiniais sprendimais; (iv) lygiateisiškumo – visi sveikatos sistemos dalyviai - ir paslaugų gavėjai, ir jų teikėjai - yra lygiateisiai partneriai. Vienas Metmenyse nustatytų uždavinių: [...] sudaryti lygias sąlygas ir vienodas galimybes teikti sveikatos priežiūros paslaugas valstybės ir privataus sektorių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir, kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti1. Įstatymų projektais bandoma spręsti finansines sveikatos sistemos problemas, neproporcingai ribojant privačių ASPĮ teisę nediskriminacinėmis sąlygomis dalyvauti sutarčių su TLK sudarymo sistemoje.
Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai prieštarauja Konstitucijos 46 str., saugančiam sąžiningos konkurencijos laisvę bei numatančiam Lietuvos ūkio grindimą privačia iniciatyva, privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs2, jog sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo PSDF lėšomis teisinis reguliavimas turi nepaneigti valstybės priedermės remti privačia nuosavybės teise pagrįstas visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, sąžiningos sveikatos priežiūros įstaigų konkurencijos, sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teisės pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą. Kartu pažymėta, kad teisiniu reguliavimu turėtų būti skatinama ne tik sąžininga sveikatos priežiūros įstaigų konkurencija, bet ir jų bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą, aukštą paslaugų kokybę, racionalų ir efektyvų išteklių naudojimą. Įstatymų projektais išimtina diskrecijos teisė kontroliuoti, kurios ASPĮ dalyvaus sistemoje, t.y. galės priklausyti LNSS yra suteikiama Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybėms: viešame konkurse dalyvausiančios LNSS nepriklausantys paslaugų teikėjai bus vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro nustatytomis veiklos plano rekomendacijomis parengtą paslaugų teikėjo veiklos planą. Tai panaikina nustatomų ASPĮ vertinimo kriterijų ir vertinimų skaidrumą bei sudaro galimybę piktnaudžiauti ASPĮ pašalinimu iš LNSS, kontroliuojant tai, kurios ASPĮ galės sudaryti sutartis su TLK, t.y. dalyvauti LNSS.
Neabejotina, kad LNSS jau priklausančių, valstybinių (savivaldybių pavaldumui priklausančių) ASPĮ steigėjai bus suinteresuoti jų jsteigtų ASPĮ protegavimu ir konkurencinės aplinkos ribojimu pirminėje sveikatos priežiūroje, tuo pačiu turėdami įstatymines galias nustatyti viešojo konkurso kriterijus. Kadangi viešieji konkursai iš esmės bus taikomi tik privačioms pirmines ASPP teikiančioms ASPĮ (nepriklausiančioms LNSS), galimai bus pažeistos LR konkurencijos įstatymo 4 str. nuostatos: „1. Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. 2. Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.“ Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad PSDF lėšų finansuojamų paslaugų teikimo sutarčių sudarymo tvarka turi būti paremta objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais. Pažymėtina, kad net ir teoriniu atveju, jei savivaldybė nuspręstų įsteigti pirminės ASPP teikiančią ASPĮ, net nustačius vienodus viešojo konkurso kriterijus, ši turės išskirtinai geresnes sąlygas, negu privati, nes:
(a) valstybės ar savivaldybės ASPĮ iš esmės nevertina ir neapskaito didžiosios dalies ilgalaikio turto nusidėvėjimo, todėl nepatiria dalies išlaidų, nes šis turtas, naudojamas pagal panaudos sutartis, yra valstybės ar savivaldybių nuosavybė, kurios jį ir apskaito.
Valstybės ar savivaldybių ASPĮ nuostoliams kompensuoti panaudojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo lėšos. Dėl šių priežasčių valstybės ar savivaldybės pavaldumo ASPĮ viešajame konkurse gali pateikti patrauklesnį finansinį pasiūlymą.
(b) privati ASPĮ apskaito ilgalaikio turto nusidėvėjimą balanse, dėl to patiria papildomų sąnaudų. Privačių ASPĮ nuostoliams kompensuoti nėra galimybės panaudoti PSDF biudžeto rezervo lėšų. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, manome, kad yra būtina teikiamus projektus aptarti ir suderinti su socialiniais partneriais (ASPĮ atstovaujančiomis organizacijomis, pacientus atstovaujančiomis organizacijomis, visuomene, kitais socialiniais partneriais), kuriuos tiesiogiai paveiktų siūlomi teisės aktų pakeitimai. Taip pat būtina teikiamus teisės aktų pakeitimo projektus įvertinti konkurencinės teisės aspektų, jų atitikimą Konstitucinio teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartims ir sprendimams. Siūlome sudaryti darbo grupę, į kurią būtų įtraukti socialinių partnerių atstovai Sutarčių sudarymo detalizuotiems kriterijams parengti ir iš PSDF biudžeto apmokamų ASPP apimtims nustatyti bei kitiems SDĮ ir SPĮĮ pakeitimo projektuose siūlomoms nuostatoms aptarti ir jų poveikiui įvertinti, siekiant išvengti galimų siūlomo teisinio reglamentavimo neigiamų pasekmių.
Taip pat siūlome tokios sudarytos darbo grupės parengtus teisės aktų pakeitimo projektus apsvarstyti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos Trišalėje taryboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus). Taip pat, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-04-09 preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto (XIIP-1490) nuostatos, nustatančios siūlomą teisinį reguliavimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. 9. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2014-06-18 Lietuvos savivaldybių asociacijos (toliau – LSA) valdyba 2014-06-16 d. įvykusio posėdžio metu apsvarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektą, kuris yra pateiktas Seimui svarstyti Nr. XIIP-1491.
XIIP-1491. Norėtume Jus informuoti, jog LSA valdyba, apsvarsčius savivaldybių keliamus klausimus, pastabas ir argumentus dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kurie buvo pateikti Seimui LSA raštu 2014-05-16 Nr. (9)-SD-325, ir įvertinusi tai, kad:
projekte yra numatyta taikyti paslaugų teikėjams, siekiantiems teikti paslaugas apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nustatytas savivaldybių dalyvavimas įgyvendinant konkursų organizavimo tvarką kelia abejonių dėl priskirtos savivaldybėms atsakomybės, dėl galimybių užtikrinti objektyvius, pagrįstus ir skaidrius savivaldybių sprendimus;
sveikatos priežiūros paslaugų išdėstymas, kuris yra aktualus savivaldybėms siekiant užtikrinti geresnį paslaugų prieinamumą gyventojams visoje savivaldybės teritorijoje, nutarė: Seimo Sveikatos reikalų komiteto sudarytai darbo grupei 2014-06-11 d. sprendimu Nr. 111-S-13, siūlyti:
organizavimo tvarką, kurią įgyvendinti yra nustatyta savivaldybėms Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymo 19¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projekte;
savivaldybių taryboms, atsižvelgiant į savivaldybių poreikius organizuojant pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas savivaldybių teritorijoje. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus). 10.
2014-06-05 Alytus Iki 2012 metų ir anksčiau, visos Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau - LNSS) priklausančios sveikatos priežiūros staigos, be jokių suvaržymų galėjo einamaisiais metais savo veikloje panaudoti praėjusiais laikotarpiais nepanaudotas lėšas, t. y. savo veiklos rezultato perviršį. Tai yra svarbu ir dėl to, kad sveikatos priežiūros įstaigos dėl finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ypatumų, kai ataskaitinių metų sutartinės atskirų paslaugų apmokėjimo sumos padidinamos tik paskutinėmis einamųjų metų dienomis arba jau kitų metų pradžioje, kai yra suskaičiuojamas Teritorinės ligonių kasos visas laukiamas biudžetas, nebegali panaudoti šių papildomų lėšų, padidinant praeitų metų sąnaudas. Tuo metu sveikatos priežiūros įstaigos jau yra subalansavusios savo pajamas ir išlaidas planuojamam rezultatui pasiekti ir viršplaninės pajamos būtų panaudojamos tik vėlesniais laikotarpiais. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo papildymas 151 straipsniu, ir jo
vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir nustatomas vieniems metams....................Mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra n e ig ia m i nuo 2012 metų praktiškai
“nubraukė” bet kokias galimybes viešajai sveikatos priežiūros įstaigai
einamaisiais metais panaudoti savo veiklai anksčiau nepanaudotas (sutaupytas) lėšas, be vadovų darbo užmokesčio kintamos dalies praradimo.
Sveikatos priežiūros įstaigų buhalterinę ir finansinę apskaitą tvarkant pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS), visais atvejais einamaisiais metais panaudojus ankstesnių metų nepanaudotas lėšas (pajamas) arba veiklos rezultato perviršį, tų metų finansinis rezultatas bus neigiamas. Kiekvienais metais įstaigos tų metų rezultatas yra apskaičiuojamas lyginant per metus gautas pajamas su tų pačių metų sąnaudomis. Siekiant teigiamo finansinio rezultato, ataskaitinių metų sąnaudos negali būti nei vienu litu didesnės už pajamas. Panaudojus ankstesnių metų nepanaudotas lėšas arba pajamas (pagal VSAFAS), sakykime nors
finansinis rezultatas būtų neigiamas (-100 Lt). Taip su teigiamu finansiniu rezultatu iki 2012 metų ir vėliau dirbusių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rezultato perviršis (nepanaudotos lėšos) kaupiasi, o tikėtis, kad jos bus panaudotos veikloje vėliau, t. y. naujais ataskaitiniais metais, prarandant įstaigos vadovų atlyginimo 40 proc. kintamą dalį, esant būtinai teigiamo finansinio rezultato sąlygai, negalima. Sveikatos priežiūros įstaigos yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo. Idealiu atveju jų kiekvienų einamųjų metų finansinės veiklos rezultatas turėtų būti kažkiek teigiamas arba nulinis.
Bet taip nėra, nes yra daugelis objektyvių ir subjektyvių priežasčių, nuo kurių priklauso įstaigų veikla. Daug tikslingiau būtų leisti įstaigų steigėjams savivaldybių taryboms sveikatos priežiūros įstaigų praėjusių metų neigiamą finansinį rezultatą dengti paskutinių penkerių metų perviršiu, panašiai kaip yra leidžiama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, tik atvirkštiniu variantu - ten pelnas dengiamas nuostoliu. Sveikatos priežiūros įstaigų sukauptas veiklos rezultato perviršis arba ankstesniais laikotarpiais nepanaudotos lėšos yra labai reikalingos tų įstaigų strateginių tikslų ir uždavinių vykdymui: informacinių sistemų diegimui, medicininės įrangos atnaujinimui bei modernizavimui ir kitiems poreikiams. Lietuvos didžiųjų miestų savivaldybių merai, atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos Seime registruoto Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisų projekto Nr. X1IP-1491 15l straipsniui ir papildomai siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimą, numatant galimybę sveikatos priežiūros įstaigoms padengti praėjusių metų neigiamą finansinį rezultatą paskutinių penkerių metų sukauptu veiklos rezultato perviršiu. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Visais atvejais mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.“
Seimo nario A. Matulo pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir viską išdėstyti taip:
2Papildyti 15¹ straipsnį naujomis 7-8 dalimis:
viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai:
1) įstaigos veiklos metinis finansinis rezultatas;
2) kokybės vadybos sistemos diegimo ir vystymo laipsnis (efektyviai veikianti įstaigos vidaus audito sistema, tinkama paslaugų kokybė ir prieinamumas (atitinkantis teisės aktų reikalavimus), efektyvi hospitalinių infekcijų kontrolė);
4) pacientų pasitenkinimo, įstaigos teikiamomis paslaugomis, lygis. 5) įstaigos indėlis įgyvendinant Lietuvos sveikatos programoje numatytus tikslus ir uždavinius (ypač mažinant alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų suvartojimą).“ „8.
Sveikatos apsaugos ministras nustato LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarką.“ Argumentai: pritartina Seimo nario A. Matulo pateikto pasiūlymo argumentams, jog įstatymo projekte (Nr. XIIP-1491) nurodyti LNSS įstaigos veiklos vertinimo rodikliai yra abstraktūs, sunkiai pamatuojami, tiesiogiai neatspindi įstaigos vadovo veiklos, todėl juos detaliai aprašyti ir visus išvardinti įstatyme nėra tikslinga. Atitinkamai, įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis turėtų būti keičiama, išbraukiant siūlomą įstatymo 15¹ straipsnio papildymą naujomis 7-12 dalimis. Vis dėlto, atsižvelgiant į toliau išdėstytus argumentus, Seimo nario A. Matulo pateiktas pasiūlymas taip pat turėtų būti tikslinamas, įstatymo lygmeniu neapibrėžiant jokių konkrečių LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių. Šiuo metu kiekybiniai ir kokybiniai LNSS viešųjų įstaigų veiklos vertinimo rodikliai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1019 „Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, t.y. reglamentuojami poįstatyminiu teisės aktu. Šio aprašo 7 punktu viešųjų įstaigų steigėjams (dalininkams) suteikiama teisė nustatyti jų įsteigtų įstaigų siektinas veiklos užduotis, numatant jose aprašo 11 ir 12 punktuose išvardintus kiekybinius bei kokybinius rodiklius.
Vadovaujantis aprašo 13 bei 14 punktais įstaigos steigėjai (dalininkai), atsižvelgdami į viešosios įstaigos veiklos specifiką, gali sumažinti nustatytų vertinimo rodiklių skaičių (ne daugiau kaip trimis) ar, formuojant siektinas viešosios įstaigos veiklos užduotis, nustatyti papildomus kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Taigi, įstaigų steigėjams paliekama galimybė sumažinti taikomų rodiklių skaičių ar nustatyti kitų, teisės akte nenurodytų rodiklių. Tokiu būdu įstaigos steigėjams sudaromos sąlygos efektyviai dalyvauti įstaigos valdyme, nustatant tikslesnius įstaigų veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, atsižvelgiant į įstaigos veiklai keliamų tikslų ir uždavinių dinamiškumą. LNSS įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai yra skirti apskaičiuoti vadovaujančiųjų darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydį. Nustatyti rodikliai atspindi vadovaujančiųjų darbuotojų rezultatus, pasiektus įgyvendinant įstaigos steigėjų nustatytus veiklos uždavinius bei tikslus. Konkretūs įstaigos veiklos uždaviniai yra nuolat kintantys, priklausomi nuo kiekvienos įstaigos veiklos specifikos ir negali būti suvienodinti bei iš anksto apribojami įstatymo nuostatomis. Atitinkamai, turi egzistuoti galimybė įstaigos steigėjams koreguoti įstaigos veiklos rezultatų vertinimui reikšmingus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina vadovautis privačiose įstaigose susiklosčiusia praktika, kai vadovaujantis darbuotojas vertinamas pagal jam konkrečiai iškeltus tikslus, nes priešingu atveju įstaigos veiklos vertinimo kriterijai tikėtinai neatitiktų realiai praktikoje steigėjų iškeltų įstaigos veiklos uždavinių.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlomi įstaigų veiklos vertinimo rodikliai ir toliau turėtų užtikrinti visišką ar dalinę įstaigos steigėjų sprendimo laisvę. Kadangi teisės aktai nustato maksimalų vadovaujančiųjų darbuotojų kintamos atlyginimo dalies dydį, laisvas įstaigos rezultatų vertinimo rodiklių nustatymas įstaigos steigėjų valia sudarytų galimybę taikyti kiekvienos įstaigos specifiką labiausiai atitinkančius vertinimo kriterijus. Pažymėtina, jog šiuo atveju, tiek įstatymo projekte, tiek Seimo nario A. Matulo pateiktame pasiūlyme siūloma įtvirtinti ne tik konkrečius LNSS įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius, bet ir nuostatą, jog LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius nustato Sveikatos apsaugos ministras. Tokiu būdų siūlomas teisinis reglamentavimas yra dubliuojamas, kas neatitinka teisės aktų esmės ir paskirties bei yra netikslinga. Pasiūlymas: įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimą išdėstyti taip:
15¹ straipsnį naujomis 7-8 dalimis:
viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai:
1) įstaigos veiklos metinis finansinis rezultatas;
2) kokybės vadybos sistemos diegimo ir vystymo laipsnis (efektyviai veikianti įstaigos vidaus audito sistema, tinkama paslaugų kokybė ir prieinamumas (atitinkantis teisės aktų reikalavimus), efektyvi hospitalinių infekcijų kontrolė);
4) pacientų pasitenkinimo, įstaigos teikiamomis paslaugomis, lygis. 5) įstaigos indėlis įgyvendinant Lietuvos sveikatos programoje numatytus tikslus ir uždavinius (ypač mažinant alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų suvartojimą).“ „8.
Sveikatos apsaugos ministras nustato LNSS viešųjų įstaigų užduočių nustatymo, veiklos rezultatų vertinimo rodiklius rodiklių vertinimo ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarką.“ Pasiūlymas: pritarti kitomis Seimo nario A. Matulo pateikto pasiūlymo dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-1491 dalims. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus)
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2014-05-15
(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2014 m. gegužės 8 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto prašymą pateikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. 1-1343 2, 9, 15, 17, 21, 26, 27, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1490 (toliau - Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 15(1), 17, 29, 39, 45 straipsnių pakeitimo, ¡statymo papildymo 19(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-I49I (toliau - Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-1492 (toliau
(2) Pažymėtina, kad Konkurencijos taryba teikė išvadą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įstatymų projektų, kurie buvo svarstomi Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir kurie po to su tam tikrais pakeitimais buvo pateikti Seimui kaip Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektas ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektas.
(3) Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostatos, dėl kurių Konkurencijos taryba teikė pastabas, išliko projektuose, ir į Konkurencijos tarybos pastabas nebuvo atsižvelgta. Dėl šios priežasties visos Konkurencijos tarybos 2014 m. sausio 24 d. rašte Nr. (2.30-25) 6V-118 išdėstytos pastabos išlieka aktualios ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projekto atžvilgiu.
(4) Papildomų pastabų Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projektui bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo projektui Konkurencijos taryba neturi. Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo projektui Konkurencijos taryba pastabų taip pat neturi.
(5) Jei Jums iškiltų papildomų neaiškumų ar klausimų, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją. PRIDEDAMA. Konkurencijos tarybos 2014 m. sausio 24 d. rašto Nr. (2.30-25) 6V-118 kopija, 4 l. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau - Konkurencijos taryba) savo iniciatyva išnagrinėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengtus Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2, 15/1, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 19/1 straipsniu įstatymo projektą Nr. 13-1471-08(2) (toliau - Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 9, 15, 17, 21, 26, 27, 30, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. 13-2962-05(2) (toliau - Sveikatos draudimo įstatymo projektas).
Įvertinusi Šiais projektais siūlomus pakeitimus, Konkurencijos taryba teikia toliau nurodytas pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad esant fiksuotoms ir vienodoms paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) lėšų, kainoms (būtent tokį reglamentavimą siekiama nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 11 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. 13-2891-03(2)), konkurencija skatina sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias paslaugas finansuojamas PSDF lėšomis, konkuruoti dėl pacientų skaičiaus, gerinant pacientams teikiamų paslaugų kokybę. Sudarius skaidrias, objektyvias ir nediskriminacines aptariamai veiklai teikti sąlygas, konkuruoti galėtų ne tik privačios sveikatos priežiūros įstaigos su viešosiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, bet ir viešosios sveikatos priežiūros įstaigos tarpusavyje. Dėl konkurencijos sveikatos priežiūros įstaigos būtų skatinamos veikti efektyviau: už ribotą iš PSDF skirtą konkrečiai paslaugai finansuoti sumą būtų siekiama suteikti ne tik kuo kokybiškesnę paslaugą, bet ir daugiau paslaugų pacientams. Be to, pažymėtina, kad sudarius sąlygas konkurencijai sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje, galima būtų užtikrinti šios srities didesnę savireguliaciją: pacientų platesnės galimybės rinktis tarp atitinkamų sveikatos priežiūros įstaigų skatintų sveikatos priežiūros įstaigas gerinti teikiamų paslaugų kokybę, atitinkamai valdžios institucijoms sumažėtų poreikis kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastaruoju metu daugelyje išsivysčiusių pasaulio valstybių vykdomos sveikatos priežiūros sistemų reformos, siekiant užtikrinti didesnę konkurenciją tarp sveikatos priežiūros įstaigų, tokiu būdu skatinant efektyvesnį išteklių panaudojimą ir aukštesnę sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Manytina, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas ir Sveikatos draudimo įstatymo projektas gali būti tam tikrais aspektais patobulinti, siekiant, kad jais numatomas nustatyti reglamentavimas paskatintų didesnę sveikatos priežiūros įstaigų tarpusavio konkurenciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau — Konstitucinis Teismas) viename iš savo nutarimų pažymėjo, kad „pasirinkęs sveikatos priežiūros finansavimo modelį, grindžiamą inter alia privalomuoju sveikatos draudimu, įstatymų leidėjas, reguliuodamas šio draudimo lėšų paskirstymą sveikatos priežiūros Įstaigoms, privalo atsižvelgti į Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies sistemines sąsajas su Konstitucijos IVskirsnį 'Tautos ūkis ir darbas”pradedančiu 46 straipsniu, kuriame yra įtvirtinti konstituciniai tautos ūkio pagrindai" Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, be kita ko, nustato, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat, kad [statymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas sąžiningos konkurencijos laisvės principą, yra ne kartą konstatavęs, kad „sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę” Atsižvelgiant į Šiuos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad PSDF lėšų paskirstymo sveikatos priežiūros įstaigoms tvarka turėtų būti paremta sąžininga konkurencija tarp sveikatos priežiūros paslaugas -iš PSDF lėšų teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomo keisti 26 straipsnio 5 dalyje numatoma įtvirtinti, kad teritorinė ligonių kasa, priėmusi sprendimą sudaryti sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga dėl asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo, nustato asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo išlaidos atitinkamai asmens sveikatos priežiūros įstaigai bus apmokamos iŠ PSDF, kiekį.
Toks reglamentavimas užkerta kelią sveikatos priežiūros įstaigų paskatoms siekti pritraukti daugiau pacientų, jeigu tai lemia sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis nustatyto sveikatos priežiūros paslaugų kiekio viršijimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad išankstinis apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų kiekio nustatymas sutartyje su sveikatos priežiūros įstaiga gali būti nesuderinamas su sveikatos priežiūros paslaugų vartotojo (paciento) teise pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą (ši teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 38 straipsnyje ir pripažinta Konstitucinio Teismo doktrinoje). Pavyzdžiui, gali pasitaikyti atvejų, kai pacientai dėl tam tikros sveikatos priežiūros įstaigos teikiamų paslaugų aukštos kokybės norėtų pasirinkti šią įstaigą, ir įstaiga turėtų paslaugai suteikti reikiamus išteklius, tačiau įstaiga nebūtų suinteresuota priimti tokius pacientus dėl to, kad pasiekė sutartyje su teritorinė ligonių kasa nustatytus atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų maksimalius kiekius. Kitaip tariant, teritorinės ligonių kasos suplanuotas apmokamų paslaugų kiekio paskirstymas sveikatos priežiūros įstaigoms gali nesutapti su pacientų pasirinkimais. Dėl to, siūlome Sveikatos draudimo įstatymo projekto rengėjams apsvarstyti galimybę susieti bent dalies sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą iš PSDF lėšų su kiekvienos sveikatos priežiūros įstaigos faktiškai suteiktų paslaugų kiekiu pagal principą „pinigai paskui pacientą“.
Manome, kad toks reglamentavimas paskatintų sveikatos priežiūros įstaigas stengtis pritraukti daugiau pacientų, gerinant teikiamų paslaugų kokybę. Sveikatos draudimo įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomo keisti 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kaip vienas iš reikalavimų sveikatos priežiūros įstaigoms, pageidaujančioms sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa dėl asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, numatytas reikalavimas turėti bent 3 metų atitinkamų paslaugų teikimo patirtį. Reikalavimas turėti patirties Sveikatos draudimo įstatymo projektą lydinčiuosiuose dokumentuose grindžiamas tuo, kad jis padeda užtikrinti paslaugų kokybę ir saugumą, be to, leidžia gauti informaciją apie atitinkamų paslaugi} teikimo rodiklius (šie rodikliai naudojami nustatant sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis apmokamus paslaugų kiekius). Šio reikalavimo numatoma netaikyti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 8 straipsnyje nurodytoms sveikatos priežiūros įstaigoms, t. y. LNSS vykdomiesiems subjektams (sveikatos priežiūros įstaigoms, sudariusioms sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis). Tokia reikalavimo turėti 3 metų patirtį išimtis Sveikatos draudimo įstatymo projektą lydinčiuosiuose dokumentuose grindžiama tuo, kad teritorinės ligonių kasos su LNSS vykdomaisiais subjektais jau yra sudariusios sutartis, nuolat stebi ir kontroliuoja, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų.
Lydinčiuosiuose dokumentuose taip pat nurodyta, kad nustatant minėtą išimti siekiama užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą tų subjektų, kurie siūlomo teisinio reglamentavimo įsigaliojimo metu turės galiojančias sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, atžvilgiu. Vis dėlto minėto patirties reikalavimo netaikymo LNSS vykdomiesiems subjektams pagrįstumas kelia abejonių. Tai, kad LNSS vykdomieji subjektai yra sudarę sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl tam tikrų paslaugų, savaime neužtikrina, kad sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių sutartis nesudaryta, taip pat bus tinkamos kokybės. Reikalavimo turėti patirties tikslas gauti informaciją apie paslaugų teikimo rodiklius taip pat nepasiekiamas netaikant minėto reikalavimo LNSS vykdomiesiems subjektams, kadangi paslaugų teikimo rodikliai gali būti apskaičiuoti tik tų paslaugų atžvilgiu, kurias konkreti sveikatos priežiūros įstaiga jau yra teikusi. Kita vertus, manome, kad galiojančias sutartis dėl asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis turinčių sveikatos priežiūros įstaigų teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, kadangi reikalavimas turėti 3 metų atitinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį taikomas tik toms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios pageidauja sudaryti sutartį su teritorine ligonių kasa, bet ne toms, kurios jau tokią sutartį turi sudarytą. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti 151 straipsnio 8, 9 ir 10 dalimis numatoma nustatyti LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius.
Šiuos rodiklius ketinama naudoti LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymui. Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugų rinka pasižymi informacijos asimetrija, kai vartotojams (pacientams) sudėtinga įvertinti paslaugų kokybę, manytina, kad kai kurių su LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliais susijusių duomenų skelbimas leistų pacientams palyginti LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatus ir būti geriau informuotiems apie skirtingų LNSS viešųjų įstaigų teikiamų paslaugų kokybę. Be to, minėtų veiklos rezultatų skelbimas skatintų LNSS viešųjų įstaigų konkurenciją, kadangi kiekviena įstaiga būtų suinteresuota, kad minėti veiklos rezultatai būtų kuo geresni ir dėl to būtų pritraukta kuo daugiau pacientų. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomu keisti 191 straipsniu numatoma nustatyti, kad LNSS nepriklausančioms įstaigoms teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos PSDF biudžeto lėšomis tik kai jos išrenkamos viešo konkurso būdu, o šis konkursas organizuojamas tik tuo atveju, jei LNSS ištekliais negali būti užtikrintas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir savivaldybių teritorijose nėra patenkinamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reglamentavimą ketinama nustatyti žymias patekimo į apmokamų iš PSDF lėšų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų rinką kliūtis, kai LNSS priklausančios įstaigos bus apsaugotos nuo konkurencinio spaudimo iš naujų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kol jos gebės patenkinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų poreikį.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva - tai teisinių galimybių visuma, kuri yra neatsiejama nuo galimybės asmeniui, norinčiam užsiimti ūkine veikla, be dirbtinių kliūčių patekti į rinką. Tuo tarpu ūkinės laisvės ribojimai turi būti įtvirtinti įstatyme; įstatyme nustatyti ūkinės veiklos draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Taigi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto atveju abejojame, ar juo siūlomas nustatyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ribojimas gali būti laikomas pagrįstu, proporcingu ir adekvačiu šiuo projektu siekiamiems tikslams, kaip jie yra apibūdinti šį projektą lydinčiuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, Sveikatos draudimo įstatymo projektu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektu numatomas teisinis reglamentavimas, Konkurencijos tarybos nuomone, turėtų būti papildomai įvertintas, siekiant, kad būtų skatinama sąžininga konkurencija sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje, o nepagrįstų sąžiningos konkurencijos ribojimų būtų išvengta. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus).
Komiteto pasiūlymus). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-04-09 preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto (XIIP-1490) nuostatos, nustatančios siūlomą teisinį reguliavimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinai. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-04-17 Dėl Projekto Nr. XIIP-1491 Atliekant Projekto Nr. XIIP-1491 antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama savivaldybei priskirti įstatyminius įgaliojimus reguliuoti LNSS nepriklausančių pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, kurių paslaugas bus siekiama apmokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tinklą taip, kad būtų užtikrinamas savivaldybės teritorijoje pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas, užtikrinančias asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei) bei būtų taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos. Taip pat Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama: nustatyti galimybę savivaldybėms optimizuoti savo pavaldumo LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų tinklą; nustatyti įstatyminį pagrindą sveikatos priežiūros įstaigoms įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais teikti informaciją apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas; nustatyti įstaigoms pareigą, jei jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros (išskyrus psichikos ir odontologijos) paslaugas, užtikrinti tokių paslaugų nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Be to, Projektu Nr.
Be to, Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama didinti sveikatos sektoriaus skaidrumą, užtikrinti vadovaujančiųjų darbuotojų teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir nustatyti, kad įstatyme būtų nustatytos ne tik vadovaujančiųjų darbuotojų atlyginimų sudedamosios (pastovioji ir kintamoji) dalys, bet ir aiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (mėnesinės algos kintamosios dalies dydis), t. y. įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir veiklos rezultatų rodikliai. Atlikę Projekto Nr. XIIP-1491 antikorupcinį vertinimą, teikiame šias antikorupcinio pobūdžio pastabas, kurios gali būti aktualios tobulinant Projektą Nr. XIIP-1491:
1Projekto Nr. XIIP-1491 3 straipsnyje, kuriuo siekiama įstatymą papildyti 191 straipsnio 3
dalimi, nustatyta: „viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus (paryškinta mūsų) atsižvelgiant į pateiktą paslaugų teikėjo veiklos planą...“ Manome, kad ši nuostata antikorupciniu požiūriu yra ydinga, nes suteikia pernelyg plačią laisvę savivaldybėms. Pagal Projekto Nr. XIIP-1491 nuostatas, sveikatos apsaugos ministras nustatys tik veiklos plano rengimo rekomendacijas, tačiau gali susiklostyti tokių praktinių situacijų, jog viešame konkurse dalyvaus paslaugų teikėjai, kurie vertinant jų veikios planus, bus labai panašūs ar net analogiški. Taigi nenustačius įstatyme ar sveikatos apsaugos ministro tvirtinamoje tvarkoje aiškių kriterijų, kuriems paslaugų teikėjams savivaldybės tokiais atvejais suteiks pirmenybę konkurse, gali būti sukuriama korupciniu požiūriu ydingų situacijų. 2. Projektu Nr. XIIP-1491 siekiama riboti paslaugų teikėjų sutarčių sudarymą su ligonių kasomis ir nustatyti viešojo konkurso reikalavimą.
Atsižvelgiant į nustatomą naują reikalavimą, kyla grėsmė, kad paslaugų teikėjai, susiję su konkrečia savivaldybe ar jos darbuotojais, gali daryti įtaką, jog savivaldybės kartu su privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovais steigtų viešąją sveikatos priežiūros įstaigą ir taip išvengtų reikalavimo dėl konkurso. Pritarti Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus). 3. Nacionalinė sveikatos taryba, 2014-05-16 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau - Taryba), susipažinusi su Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 151, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 191 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-1491 ir Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-1367 63 ir 65 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1492, teikia pastabas ir pasiūlymus. Tarybos nuomone, įstatyme vartojami terminai ir ypač terminai nusakantys vertinimo rodiklius turi būti tikslūs, aiškūs, suprantami, nedviprasmiški ir derėti su jau galiojančių teisės aktų terminais. 151 straipsnį papildant naujomis 7—12 dalimis, vartojami terminai nėra aiškūs, todėl turėtų būti papildytas Įstatymo 2 straipsnis ir nurodomos šios sąvokos ir jų apibrėžtys: „valdymo išlaidos'4 - nėra tikslaus ir aiškaus apibrėžimo,
„socialinės partnerystės įgyvendinimo mastas“, „darbuotojų, dirbančių visu
etatu, dalis“ (neaišku kokių darbuotojų, nes sveikatos priežiūros įstaigoje yra įvairių darbuotojų nuo gydytojo iki pagalbinio darbuotojo),
„bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis“.
Įstaigos steigėjui (savivaldybės tarybai) uždedama papildoma administracinė našta nustatyti siekiamus rodiklius, kai tų rodiklių reikšmės nėra aiškios. 7 dalyje numatyti įstaigos vertinimo rodikliai tinka įstaigoms, turinčioms daug darbuotojų, struktūrinių padalinių, bet įstaigoms, turinčioms 10-20 darbuotojų, o tokios yra viešosios įstaigos, teikiančios pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, dauguma šių rodiklių nėra tinkami: sąnaudos valdymo išlaidoms, papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas, kokybės vadybos sistemos diegimo laipsnis, korupcijos vertinimo indeksas, darbuotojų, dirbančių visu etatu, dalis. „Socialinės partnerystės įgyvendinimo mastas (LNSS viešosios įstaigos kolektyvinės sutartys ir kita) - Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnyje nurodoma, kad „įmonės kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų." Darbo kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „įmonės kolektyvinėje sutartyje šalys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines sąlygas bei garantijas, kurios nėra reglamentuotos įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar nacionalinės, šakos ir teritorinės kolektyvinės sutarties arba kurios jiems neprieštarauja ir neblogina darbuotojų padėties“.
Šiose sutartyse siekiama numatyti papildomas ir palankesnes darbo sąlygų sudarymo darbuotojams nuostatas negu galiojančiuose teisės aktuose, todėl atsižvelgiant į šiuo metu vykdomą sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką pagal nustatytą balo vertę, kai įstaigoms sudėtinga įgyvendinti ir užtikrinti visus nustatytus teisės aktų reikalavimus, pasirinktas netinkamas ir perteklinis vertinimo rodiklis. Taryba siūlo
nemažai prieštaravimų:
1) dėl viešo konkurso organizavimo, nėra aiškiai pasakyta, kas viešo konkurso organizatorius. 3-ioje dalyje netiesiogiai lyg ir nustatoma ši prievolė savivaldybei, tačiau įstatyme bandoma sureglamentuoti konkurso sąlygas, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatoms;
2) dėl konkurso dalyvių
Reglamentavimas tik LNSS nepriklausančių įstaigų steigimo, savivaldybės vykdomosioms institucijoms nepadeda įgyvendinti įstatyminės nuostatos - organizuoti savivaldybėje pirminę asmens sveikatos priežiūrą, kad užtikrinti optimalų pirminių asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Tai yra nepakankami įstatyminiai įgaliojimai, nes šiuo metu problema yra ne naujų PSP įstaigų steigimas, o jau priklausančių LNSS įstaigų, nepriklausomų rangovų, filialų steigimas įvairiose savivaldybėse. Šių filialų (savivaldybėje tai yra nauja įstaiga, nors jos buveinė yra kitoje savivaldybėje) įsteigimui netaikomi jokie papildomi reikalavimai, nes nėra teisinio reglamentavimo, kad dėl savivaldybėje steigiamų įstaigų/filialų būtų derinama su LNSS valdymo subjektu - savivaldybės vykdomosiomis institucijomis, atsižvelgiama į savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros plėtros planus. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Matulas, V M. Čigriejienė,
1 Argumentai: Pateiktame įstatymo projekte kai kurie įstaigos veiklos vertinimo rodikliai yra abstraktūs, sunkiai pamatuojami, tiesiogiai neatspindi įstaigos vadovo veiklos. Kai kurie jų jau yra apibrėžti ministro įsakymais ir priklauso nuo siekiamų reformos tikslų, kurie kinta priklausomai nuo laikmečio. Todėl įstatyme juos detaliai aprašyti ir visus išvardinti nėra tikslinga.
Šiuo pasiūlymu siūloma sukonkretinti LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir palikti tik pagrindinius, t.y. tuos, kurie liktų nekintami. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir viską išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios
dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų bei pagrindinių įstaigos veiklos rezultatų ir nustatomas vieniems metams. Visais atvejais mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus, kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado ne dėl netinkamos įstaigos vadovo veiklos (kai asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertė nesiekia 1 lito).“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.
Mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.“
2Seimo nariai A. Matulas, V M. Čigriejienė,
2 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir viską išdėstyti taip:
„2. Papildyti 15¹ straipsnį naujomis 7- 12 dalimis:
viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai:
1) įstaigos finansinės būklės ataskaitoje nurodytas įstaigos veiklos finansinis rezultatas;
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 8.
viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis paslaugomis lygis bei pacientų skundų skaičiaus kaita;
2) kokybės vadybos sistemos diegimo ir vystymo laipsnis;
kolektyvinės sutartys ir kita);
elektroninė sistema, įstaigos interneto svetainė, darbuotojų darbo krūvio apskaita ir kita);
5) vidutinis laikas nuo registracijos gauti sveikatos priežiūros paslaugas iki paskirto priėmimo pas sveikatos priežiūros specialistą;
6) korupcijos įstaigoje vertinimo indeksas;
7) darbuotojų, dirbančių visu etatu, dalis;
9) priimtų jaunų specialistų, niekada nedirbusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dalis;
10) dalyvavimo įgyvendinant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas Alkoholio ir tabako kontrolės, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, atitinkamų ligų profilaktikos ir kontrolės ir kitas sveikatinimo programas mastas. 9. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatams vertinti, be šio straipsnio 8 dalyje nurodytųjų, papildomai taikomas slaugos paslaugų namuose teikimo intensyvumo rodiklis. 10. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatams vertinti, be šio straipsnio 8 dalyje nurodytųjų, papildomai taikomi šie veiklos rezultatų vertinimo rodikliai:
1) periodinės infekcijų ir jų rizikos veiksnių epidemiologinės priežiūros užtikrinimo lygis;
2) pacientų pirktų kitų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, nei numatyti patvirtintuose gydymo aprašuose, kiekis;
3) įstaigos diagnostikos ir gydymo technologijų naudojimo apimtys (medicinos įrangos naudojimo efektyvumas). 11.
šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytas (-i) subjektas (-ai) nustato šio straipsnio 7-10 dalyse nurodytus atitinkamus įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir siektinas jų reikšmes. Kaip įgyvendintos nustatytos LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų ir įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių siektinos reikšmės, nurodoma LNSS viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje. 12. Sveikatos apsaugos ministras nustato LNSS viešųjų įstaigų veiklos užduočių nustatymo, LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų ir įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių vertinimo ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarką.“
2Papildyti 15¹ straipsnį naujomis 7-8 dalimis:
„7. LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo
rodikliai:
1) įstaigos veiklos metinis finansinis rezultatas;
2) kokybės vadybos sistemos diegimo ir vystymo laipsnis (efektyviai veikianti įstaigos vidaus audito sistema, tinkama paslaugų kokybė ir prieinamumas (atitinkantis teisės aktų reikalavimus), efektyvi hospitalinių infekcijų kontrolė);
4) pacientų pasitenkinimo, įstaigos teikiamomis paslaugomis, lygis. 5) įstaigos indėlis įgyvendinant Lietuvos sveikatos programoje numatytus tikslus ir uždavinius (ypač mažinant alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų suvartojimą).“
„8. Sveikatos apsaugos ministras nustato LNSS viešųjų įstaigų
veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarką.“ Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalis (žr. komiteto 2 pasiūlymą)
3Seimo nariai A. Matulas, V M. Čigriejienė,
3 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir viską išdėstyti taip: „3.
Buvusias 15¹ straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 13 9 ir 14 10 dalimis.“ Nepritarti
dalį, todėl įstatymo 7 ir 8 dalių numeracijos keisti nereikės
4Seimo nariai A. Matulas, V M. Čigriejienė,
K. Kuzminskas, 2014-06-193 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį ir viską išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 19¹ straipsniu
Papildyti įstatymą 19¹ straipsniu: „19¹ straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis
draudimo fondo biudžeto lėšomis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos tik turinčioms teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms (toliau – paslaugų teikėjai), išrinktoms viešo konkurso būdu. 2. Viešas konkursas organizuojamas, jei savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) savivaldybių turimais LNSS ištekliais pirminei asmens sveikatos priežiūrai negali būti užtikrintas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) nėra patenkinamas savivaldybių teisės aktuose nustatytas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. 3. Viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus atsižvelgiant į pateiktą paslaugų teikėjo veiklos planą, kuriame turi būti nurodyta:
1) pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teritorija;
2) pirminę asmens sveikatos priežiūrą teiksiantys specialistai;
3) turima medicinos įranga;
straipsnio 3 dalyje nurodyto veiklos plano rengimo rekomendacijas nustato sveikatos apsaugos ministras. 5.
konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė.“
5Seimo nariai A. Matulas, V M. Čigriejienė,
2 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir viską išdėstyti taip: „2. Papildyti 45 straipsnį 12 punktu:
12) jei jos priklauso LNSS ir teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, užtikrinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus pirminių ambulatorinių psichikos ir odontologijos sveikatos priežiūros paslaugų) nepertraukiamą (visomis dienomis ištisą parą) teikimą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Nepritarti Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-20, siūloma nuostata yra taikoma nuo 2014 m. sausio 11 d. Šiuo įsakymu pakeisto pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo 10 punkte nustatyta, kad ASPĮ, teikianti PAASP paslaugas, privalo užtikrinti, kad jos aptarnaujamiems gyventojams visose atitinkamose normose ir specialistų pareiginėse instrukcijose numatytos paslaugos būtų teikiamos visą parą. Šiuo siūlymu siekiama užtikrinti 2013 m. Konstitucinio teismo nutarimo nuostatą „vykdydamos konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, turi sudaryti sąlygas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų visiems realiai prieinamos, kad veiktų tiek ir taip paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (tarp jų valstybinių), kad veiksmingą medicinos pagalbą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas būtų galima gauti laiku“. 6. Seimo nariai A. Matulas, V M. Čigriejienė, K. Kuzminskas, 2014-06-197 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį į ir viską išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gegužės liepos
birželio 30 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. „ Pritarti iš dalies Siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2015 m. sausio 1 d. 7. Seimo nariai A. Matulas, V M. Čigriejienė,
2 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: išbraukti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir viską išdėstyti taip: „2. Viešas konkursas organizuojamas po šio įstatymo įsigaliojimo pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti siekiančioms LNSS nepriklausančioms įstaigoms.“
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-05-21
įstatymo projektą Nr. XIIP-1491 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir projekto 3 straipsnį, kuriame siūloma įtvirtinti viešuosius konkursus LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (žr. Komiteto pasiūlymus). 2. Audito komitetas, 2014-11-12
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 15¹, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIIP-1491 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarybos ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 17, 29, 39 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-1491(2)) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčio kintamoji dalis priklausytų nuo įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų. O projekto 1 straipsnio 2 dalimi, siūloma įtvirtinti rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinama įstaigos veikla ir rezultatai. Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, siūloma minėtų rodiklių šiuo įstatymu nenustatyti. Manytina, kad jie turėtų būti patobulinti, įvertinus komitete gautus pasiūlymus, ir pateikti Seimui svarstyti. Šiuo pasiūlymu siekiama patikslinti įstatymo nuostatą, pagal kurią mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami. Siūloma nustatyti išimtis, kuomet esant neigiamiems rezultatams, darbo užmokesčio kintamoji dalis galės bus skiriama. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 15¹ straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 15¹ straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. LNSS viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo praėjusių kalendorinių metų įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir nustatomas vieniems metams. LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo kiekybinių ir kokybinių rodiklių ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Visais atvejais mėnesinės algos kintamosios dalies dydis negali viršyti 40 procentų vadovaujančiajam darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Mėnesinės algos kintamoji dalis negali būti nustatoma, jeigu praėjusių metų įstaigos veiklos finansiniai rezultatai yra neigiami, išskyrus atvejus kai neigiami finansiniai rezultatai atsirado dėl sumažinto finansavimo ir (ar) dėl kitų aplinkybių, kurių LNSS viešųjų įstaigų vadovaujantieji darbuotojai negalėjo kontroliuoti, numatyti ir užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.“
2, 3 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: išbraukti projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalis:
straipsnį naujomis 7-12 dalimis:
„7. LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų vertinimo rodikliai:
1) įstaigos finansinės būklės ataskaitoje nurodytas įstaigos veiklos finansinis rezultatas;
2) įstaigos sąnaudų darbo užmokesčiui dalis;
3) įstaigos sąnaudų valdymo išlaidoms dalis;
4) papildomų finansavimo šaltinių pritraukimas. 8.
8LNSS viešųjų įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodikliai:
1) pacientų pasitenkinimo įstaigos teikiamomis paslaugomis lygis bei pacientų skundų skaičiaus kaita;
2) kokybės vadybos sistemos diegimo ir vystymo laipsnis;
3) socialinės partnerystės įgyvendinimo mastas (LNSS viešosios įstaigos kolektyvinės sutartys ir kita);
4) informacinių technologijų diegimo ir vystymo lygis (pacientų registracijos elektroninė sistema, įstaigos interneto svetainė, darbuotojų darbo krūvio apskaita ir kita);
5) vidutinis laikas nuo registracijos gauti sveikatos priežiūros paslaugas iki paskirto priėmimo pas sveikatos priežiūros specialistą;
6) korupcijos įstaigoje vertinimo indeksas;
7) darbuotojų, dirbančių visu etatu, dalis;
8) bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis;
9) priimtų jaunų specialistų, niekada nedirbusių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, dalis;
Alkoholio ir tabako kontrolės, Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, atitinkamų ligų profilaktikos ir kontrolės ir kitas sveikatinimo programas mastas. 9. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatams vertinti, be šio straipsnio 8 dalyje nurodytųjų, papildomai taikomas slaugos paslaugų namuose teikimo intensyvumo rodiklis. 10. LNSS viešųjų įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos rezultatams vertinti, be šio straipsnio 8 dalyje nurodytųjų, papildomai taikomi šie veiklos rezultatų vertinimo rodikliai:
užtikrinimo lygis;
2) pacientų pirktų kitų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, nei numatyti patvirtintuose gydymo aprašuose, kiekis;
3) įstaigos diagnostikos ir gydymo technologijų naudojimo apimtys (medicinos įrangos naudojimo efektyvumas). 11.
su siektinomis LNSS viešosios įstaigos veiklos užduotimis šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytas (-i) subjektas (-ai) nustato šio straipsnio 7-10 dalyse nurodytus atitinkamus įstaigos veiklos finansinių rezultatų ir įstaigos veiklos rezultatų vertinimo rodiklius ir siektinas jų reikšmes. Kaip įgyvendintos nustatytos LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų ir įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių siektinos reikšmės, nurodoma LNSS viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje. 12. Sveikatos apsaugos ministras nustato LNSS viešųjų įstaigų veiklos užduočių nustatymo, LNSS viešųjų įstaigų veiklos finansinių rezultatų ir įstaigų veiklos rezultatų vertinimo rodiklių vertinimo ir vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies nustatymo tvarką.“
atitinkamai 13 ir 14 dalimis. Pritarti
Argumentai: Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 9, 15, 17, 21, 26, 27, 33, 35, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-1490), kuris yra pagrindinis šio įstatymo atžvilgiu, siūloma grąžinti grąžinti iniciatoriams patobulinti. Šio projekto 3 straipsnis yra susijęs su įstatymo projekto XIIP-1490 siūlomu reglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, siūloma išbraukti projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 3 straipsnį:
Papildyti įstatymą 19¹straipsniu:
„19¹ straipsnis. LNSS nepriklausančių įstaigų teikiamų pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis
1Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos gali būti apmokamos tik turinčioms teisę teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas LNSS nepriklausančioms įstaigoms (toliau – paslaugų teikėjai), išrinktoms viešo konkurso būdu. 2.
2Viešas konkursas organizuojamas, jei savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) savivaldybių turimais LNSS ištekliais pirminei asmens sveikatos priežiūrai negali būti užtikrintas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir savivaldybių teritorijose (ar jų dalyse) nėra patenkinamas savivaldybių teisės aktuose nustatytas pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis. 3. Viešame konkurse dalyvaujantys paslaugų teikėjai vertinami pagal savivaldybių nustatytus vertinimo kriterijus atsižvelgiant į pateiktą paslaugų teikėjo veiklos planą, kuriame turi būti nurodyta:
1) pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teritorija;
2) pirminę asmens sveikatos priežiūrą teiksiantys specialistai;
3) turima medicinos įranga;
4) bendradarbiavimo su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis apimtis. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto veiklos plano rengimo rekomendacijas nustato sveikatos apsaugos ministras. 5. Viešo konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Vyriausybė.“
Argumentai: Teisės aktai ir šiuo metu leidžia juridiniams asmenims turėti struktūrinius padalinius, įskaitant ir filialus (pvz., Viešųjų įstaigų 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešoji įstaiga turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Viešosios įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas), tačiau pagal siūlomą Įstatymo 39 straipsnio 3 dalies formuluotę galima daryti prielaidą, kad Įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos galės turėti tik tokius struktūrinius padalinius, kurių pavadinimas atitiks Įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytus pavadinimus. Atsižvelgiant į tai, siūloma patikslinti projekto 5 straipsnio formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnį, patikslinant straipsnio numeraciją ir jį išdėstyti taip: 4straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Papildyti 39 straipsnį 3 dalimi: „3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos gali turėti padalinius ir /ar filialus, kurių pavadinimai atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nomenklatūros įstaigų pavadinimus.“ „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos savivaldybės tarybos motyvuotu sprendimu gali veikti kaip atskiri juridiniai asmenys arba kaip šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų padaliniai (filialai).“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data yra neaktuali, siūloma ją patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį, patikslinant straipsnio numeraciją ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. 2015 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė, sveikatos apsaugos ministras, savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos iki 2014 m. balandžio 30 gruodžio 31 d. parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
Argumentai: Projekto nuostatas susijusias su įstaigų veiklos vertinimo rodikliais ir viešaisiais konkursais LNSS nepriklausančioms įstaigoms, siekiančioms pirminės asmens sveikatos paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, siūloma išbraukti. Atsižvelgiant į tai turėtų būti išbrauktas ir projekto 8 straipsnis. Pasiūlymas:
Išbraukti 8 straipsnį: „8 straipsnis. Įstatymo taikymas
viešųjų įstaigų vadovaujančių darbuotojų mėnesinės algos kintamosios dalies dydis vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsniu dėstomu 15¹ straipsniu nustatomas nuo 2015 m. sausio 1 d. 2.
asmens sveikatos priežiūros paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėti siekiančioms LNSS nepriklausančioms įstaigoms.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė