1921 Įstatymo projektas Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Seimas, Sveikatos reikalų komitetas XIIP-1482(2) 2014-10-09 Priimtas teisės aktas

Lithuania · XIIP-1482 · 2014-10-09 · Priimtas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2014-01-29
  2. Lyginamasis variantas · 2014-10-09
  3. Teisės departamento išvada · 2014-01-29
  4. Teisės departamento išvada · 2014-10-09
  5. Komiteto išvada · 2014-01-29
  6. Komiteto išvada · 2014-10-09

Lyginamasis variantas

2014-01-29 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO

NR. I-552

12 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2014 m.                             d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo

deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Savivaldybių vykdomosioms institucijoms gali būti deleguota valstybės funkcija organizuoti tretinę asmens sveikatos priežiūrą. Sprendimą dėl tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo priima Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi tretinės asmens sveikatos priežiūros poreikį tame regione. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“

2 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 64 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) organizuoja visuomenės sveikatos priežiūrą ir pirminę asmens

sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus ;“

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Lyginamasis variantas

2014-10-09 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas (2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO

NR. I-552

12 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2014 m.                             d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 12

straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Savivaldybių vykdomosioms institucijoms gali būti deleguota valstybės funkcija organizuoti tretinę asmens sveikatos priežiūrą. Sprendimą dėl tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo priima Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi tretinės asmens sveikatos priežiūros poreikį tame regione. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“

2 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 64 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) organizuoja visuomenės sveikatos priežiūrą

ir pirminę asmens sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus ;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė

Teisės departamento išvada

2014-01-29 · the official register ↗

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 12 ir 64 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2014-02-04 Nr. XIIP-1482 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė

Teisės departamento išvada

2014-10-09 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 12 ir 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-10-14 Nr. XIIP-1482(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė

Komiteto išvada

2014-01-29 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS

VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS

ĮSTATYMO NR. I-552 12 ir 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1482)

2014 m. balandžio 16 d. Nr. 113-P-7

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo

(vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-02-04) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija (2014-04-04) Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) susipažino su pateiktais išvadoms gauti Sveikatos sistemos įstatymo Nr. 1-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1482 ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1483 (toliau - įstatymų pakeitimo projektai).

Norėtume Jus informuoti, jog Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais buvo numatyta perimti iš savivaldybių vykdomas valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkcijas. LSA valdyba nepritarė minėtiems teisės aktų pakeitimams (LSA valdybos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. VN - 51 kopija pridedama). Nepritarus savivaldybėms dėl antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkcijų perėmimo, po teisės aktų pakeitimų projektų derinimo su LSA raštu bei suorganizuotų posėdžių metu, Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu pateiktais įstatymų pakeitimų projektais numato perimti iš savivaldybių tik tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją. Tretinė asmens sveikatos priežiūra yra organizuojama Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybių įsteigtose sveikatos priežiūros įstaigose. Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės nepritarė dėl valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkcijos perėmimo iš savivaldybių dėl aukščiau minėtame LSA valdybos nutarime išvardintų pagrindinių priežasčių. Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybių atstovus siūlytume pakviesti į Jūsų komitetą ir įvertinti jų pateiktus argumentus dėl įstatymų pakeitimų projektų nepritarimo. Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir

įstaigų pasiūlymai:

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos

iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys A. Matulas (2014-03-18)1 Argumentai: įstatymais savivaldybėms deleguota valstybės funkcija – organizuoti antrinę asmens sveikatos priežiūrą.

Jeigu įstatymais ar kitais poįstatyminiais teisės aktais (šiuo atveju siūlomo Vyriausybės nutarimu) būtų pavesta koordinuoti antrines sveikatos priežiūros organizavimą Sveikatos apsaugos ministerijai, atsirastų dviprasmiška teisinė situacija ir būtų neaišku, kas turės prisiimti atsakomybę už priimtus neracionalius sprendimus. Vyriausybė turi apsispręsti arba atsiimti deleguotą funkciją, kaip šiuo projektu siūloma dėl tretinės sveikatos priežiūros, nesukurti dviprasmiškų situacijų, kaip siūloma šiuo projektu. Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 12

straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1482 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.

1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

(2014-04-16)1 Argumentai: siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies  2 punkto nuostatas, numatančias, kad „Valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijos -   tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai “. Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. 12

straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją

  • organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja

Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą , ir profilius , sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, jų išdėstymą bei teikimo Lietuvos teritorijoje tvarką nustato Vyriausybė . Šios tvarkos įgyvendinimą kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija.“

Pritarti

bendru sutarimu už. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                   Virginija Baltraitienė

Komiteto išvada

2014-10-09 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO NR. I-552 12 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1482) 2014 m. spalio 8 d. Nr.

(Posėdžio data) Vilnius

V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjos: K. Civilkienė, V. Valainytė, padėjėja S. Dulevičiūtė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras G. Černiauskas, Sveikatos apsaugos ministrės patarėjos J. Kumpienė, R.Navickienė, Lietuvos respublikos prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai R. Cicėnienė, A. Anužis, R. Biekšienė, D. Jušinskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas A. Tiaškevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-02-043 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas junginys „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Nepritarti Siūloma išbraukti projekto 3 straipsnio 2 dalį

I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1483 , p ažymi , kad LNSS veiklos organizavimo lygiai yra du : valstybinis ir savivaldybių (Sveikatos sistemos 12 str. 1d.) . Sa vivaldos lygmeniui priskirta sveikatinimo veikl a ir pirminės sveikatos priežiūros organizavimas, kuris realizuojamas per vykdom ąsias institucij a s

  • savivaldybės viešąsias ir biudžetines sveikatos priežiūros

įstaigas. Antrinė ir tretinė sveikatos priežiūra priskirta valstybės lygmeniui, tačiau teisės aktų numatyta tvarka, dalis šių valstybės funkcij ų gali būti deleguota savivaldybėms (Vietos savivaldos įstatymo 7 str. 34 p.) , o tai sukūrė situaciją, kad tų pačių funkcijų (antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo) vykdymas tiek valstybės, tiek savivaldybės lygmeniu, sąlygojo chaotišką paslaugų plėtrą, neužtikrinant paslaugų kokybės ir šiuolaikinio lygmens kai kuriose savivaldybių pavaldumo įstaigose. Šią problemą ne kartą akcentavo Nacionalinė sveikatos taryba. Taryba mano, kad yra logiška ir pagrįsta SAM iniciatyva bent dalinai sugrąžinti valstybės funkcijas į valstybės lygmenį, atšaukiant tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo delegavimą savivaldybėms. Be to ir tų pačių antrinės  asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo funkcijų padalinimas tiek valstybės, tiek savivaldybių lygmeniui kelia problemas ir tampa stabdžiu optimizuojant LNSS tinklą. Todėl Taryba siūlo svarstyti galimybę ir pasekmes modelio, kur tiek tretinio, tiek  antrinio asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo funkcijos būtų paliktos tik valstybiniam lygmeniui, kaip ir buvo numatęs įstatymų leidėjas, o tik po to ši funkcija buvo deleguota savivaldybėms, motyvuojant, kad ligoninių infrastruktūra yra savivaldybės nuosavybė, todėl jos ir turėtų vykdyti minėtas funkcijas.

Darant tokią pertvarką savivaldybių disponuojamas turtas (ASPĮ infrastruktūra) nebūtinai turėtų būti perduotas valstybei. Valstybinėms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms šį turtą savivaldybės galėtų suteikti teisės aktais numatyta tvarka. Nacionalinė sveikatos taryba pritaria, kad būtina gerinti savivaldybių bendradarbiavimą su valstybės sveikatos politiką formuojančia Sveikatos apsaugos ministerija, siekiant tinkamo strateginių sveikatos politikos sprendimų vykdymo, efektyvesnio lėšų planavimo, racionalesnio sveikatos priežiūrai skirtų finansinių ir kitų išteklių naudojimo. Pritarti Siūloma nustatyti, kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė prof. D. Jankauskienė, 2014-04-24 Susipažinusi su teikiamu Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1482 ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1483, įvertinau juos viešosios politikos formavimo, bet ir tarpžinybinės bei tarpkultūrinės komunikacijos prasme. Manau, kad toks įstatymų keitimas yra gana pavėluotas vystant darnią sveikatos sistemos organizacinę kultūrą ir darnius tarpžinybinio bendradarbiavimo santykius tarp viešosios politikos dalyvių, t. y. nacionalinės ir vietos savivaldos valdžios, ir visgi nesprendžia visos su sveikatos politikos formavimu ir įgyvendinimu susijusios žymiai gilesnės problemos.

Žiūrint į šią problemą plačiau, labai svarbu įstatymiškai įteisinti tvarkingą ir teisingą sveikatos politikos (kaip ir visų kitų viešųjų politikų) formavimo praktiką su atsakomybe už ją, t.y. už sveikatos politikos formavimą turi atsakyti Sveikatos apsaugos ministerija apskritai visos valstybės mastu, o už sveikatos politikos įgyvendinimą - regionų ir savivaldybių valdžios struktūros ir sveikatos priežiūros įstaigos. Kiek valdžios kokiam lygmeniui decentralizuojama ir kokiu būdu (ar dekoncentracija, ar devoliucija, ar delegavimu, ar net privatizacija) priklauso nuo visos valstybės darnaus vystymosi politikos. Deja, Lietuvoje to stokojama, dėl to kenčia viešųjų politikų kokybė. Sveikatos politikoje dėl to jog ji pasižymi specifinėmis sveikatos paslaugų rinkos bruožais (rinkos hetererogeniškumu, pertekline paklausa, informacijos asimetrija, funkcine klasterizacija, ribotais paslaugų teikėjų žmogiškaisiais ir kitais ištekliais, rizika, neapibrėžtumu, ribotu konkurentų kiekiu, įėjimo į rinką kliūtimis, monopolija ir oligopolija, pasiūlos neelastingumu kainos požiūriu, dideliu finansinių tarpininkų vaidmeniu), tik kai kurias ir toli gražu ne visas sveikatos politikos formavimo funkcijas (pvz. pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros srityje), galima decentralizuoti savivaldybėms įteisinant tai kaip savarankišką vietos savivaldos funkciją. Ir, žinoma, visą sveikatos politikos įgyvendinimą turi vykdyti ne SAM, o valdymo funkcijas atliekančios bei sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos.

Sveikatos politikos siekinys yra priartinti pirminę sveikatos priežiūrą prie gyventojų ir išvystyti ją kokybiškai arti piliečių namų. Todėl savivaldybėms tai atlikti yra racionaliau ir paprasčiau. Bet pirminės sveikatos priežiūros politikos formavimas yra SAM atsakomybė. Kitaip yra pavojus didinti sveikatos netolygumus, kas ir taip akivaizdu šalyje. Antrinėje ir ypač tretinėje sveikatos priežiūroje, kuri yra brangi ir specializuota, keliami priešingi, daugiau su centralizavimu susiję siekiniai, todėl politikos formavimo funkcijos atidavimas vietos savivaldai buvo klaidingas žingsnis. Dabartinė siūloma Sveikatos sistemos įstatymo nuostata, kad savivaldybės būtų atsakingos tik už pirminės sveikatos priežiūros organizavimą ir, kaip teigiama įstatymų projektų tekste,:

„įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę

asmens sveikatos priežiūrą, o antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija“, būtų buvęs labai naudingas 1998 metais, kuomet buvo decentralizuojamas antrinės sveikatos priežiūros valdymas deleguojant ją savivaldybėms. Tačiau pasielgta priešingai-savivaldybėms deleguota ir politikos formavimo funkcija antrinėje sveikatos priežiūroje patikint ir steigėjo bei dalininko funkcijas. Nuo 2003 metų vyko pagrindiniai sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo procesai, kurie buvo vykdyti trimis etapais. Buvo pakeisti pagrindiniai sveikatos sistemą reglamentuojantys įstatymai, deleguojant savivaldybėms daugiau politikos formavimo funkcijų ir teisių. Tai buvo padaryta preziumuojant, jog visi viešosios politikos dalyviai sutars dėl bendrų valstybei naudingų sveikatos politikos formavimo nuostatų, bet konkrečiai visų atsakomybė įstatymuose nebuvo apibrėžta.

Per tą laikotarpį, atvirkščiai, antrinės stacionarinės sveikatos politikos įgyvendinimo, t.y. įstaigų valdymo, funkcija buvo centralizuota, panaikinus apskritis, ir regionų ligoninių valdymą perdavus SAM. Pasirodė, kad įstatymus, LRV nutarimus ir SAM įsakymus ypač sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimą iš tiesų buvo komplikuota įvykdyti dėl savivaldos pasipriešinimo SAM siūlomoms nuostatoms būtent dėl skirtingo sveikatos politikos tikslų supratimo ir interesų. Vietos savivaldos valdžia visais šiais trimis sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapais iš vienos pusės prisidėjo, iš kitos pusės ir prieštaravo kai kuriems siūlomiems Vyriausybės ir SAM sprendimams. Tuo laikotarpiu 1998 m. tokia dabartinė siūloma nuostata būtų palengvinusi ir paspartinusi restruktūrizacijos procesą, bet irgi visos viešosios politikos formavimo ir įgyvendinimo problemų nebūtų išsprendusi, nes tai bendra visos valstybės valdymo ir viešosios politikos problema. Dabartiniu sveikatos politikos formavimo  ir sveikatos sistemos vystymo laikotarpiu labai intensyviai vystosi  bendradarbiavimas ir tarpusavio ryšių modelis tarp nacionalinės ir vietinės valdžios ne tik įstatymų vykdymo, bet ir įvairių sveikatos politikos nuostatų ir interesų derinimo prasme. Bandymas koordinuoti antrinę sveikatos priežiūrą Vyriausybės nustatyta tvarka, yra irgi problematiškas, nes tai labai neapibrėžta ir gali būti suprasta nevienareikšmiškai: pvz.  kaip noras centralizuoti sistemos valdymą, koordinuoti tik dalį antrinės sveikatos priežiūros funkcijų ir įstaigų ir t.t. Todėl vietos savivalda tarpžinybinio bendradarbiavimo ir tarpkultūrinės komunikacijos prasme šiuo laikotarpiu turėtų jaustis ne kaip lygiaverčiai partneriai ir tai pakenktų darniam vystymuisi.

Mano supratimu būtų žymiai racionaliau viename iš šio įstatymo straipsnių ir punktų pasakyti, jog savivaldybės turi aplamai paklusti suformuotoms nacionalinės sveikatos politikos nuostatoms, kurios patvirtintos Seime, Vyriausybėje ir SAM, ar tai būtų susiję su restruktūrizavimu, ar bet kokių inovacijų diegimu ir valdymu, ar su kitais nacionalinei sveikatos politikai priskirtinais pertvarkymais. Manau, kad žodžiu „koordinuoja“ SAM ir siekia panašių tikslų, tačiau tik kažkodėl vien antrinės sveikatos priežiūros srityje. Juk tiek pirminės, tiek asmens, tiek visuomenės sveikatos priežiūros politikos suformuotos nuostatos taip pat labai svarbios visos šalies mastu ir jei jų nebus laikomasi, netolygumai didės toliau. Deja šiuo metu vis labiau stebima tendencija, kai pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigos, pavaldžios savivaldybėms, nepaiso SAM įstatymų ir jų kontrolė yra prasto lygio. Be to kalbant dar giliau, ir sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas, kaip sveikatos politikos įgyvendinimo įrankis, turi būti susietas su nacionalinės sveikatos politikos nuostatų įgyvendinimu ir jų paisymu, o ne tik su savarankišku ir aklu sveikatos priežiūros paslaugų kokybės atitikimo vertinimu. Todėl vertėtų peržiūrėti ir tai liečiančius įstatymų straipsnius. Manau, kad šį klausimą reikėtų spręsti platesne prasme, nustatant, jog sveikatos politikos pagrindinis formuotojas yra SAM ir visi viešosios politikos dalyviai (ir valstybiniai ir privatūs ir visuose organizavimo lygiuose) turi paklusti ir paisyti pagrindinių sveikatos politikos nuostatų visose srityse. Tam reikėtų pakeisti žymiai daugiau įstatymų punktų. Šie siūlomi įstatymų pakeitimai sprendžia tik nedidelę dalį šio klausimo.

Siūlyčiau darbo grupėje kartu su sveikatos sistemos finansavimo modelio svarstymais po Konstitucinio teismo nutarimo aptarti ir sveikatos sistemos valdymo klausimus, prieš tai Seimui ir Vyriausybei suformulavus, kokias sveikatos politikos formavimo ir kokias sveikatos politikos įgyvendinimo funkcijas ir iki kokio lygmens decentralizuoti į regionus ir savivaldybes, kas jau yra visos valstybės valdymo reformos dalis. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų

ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2014-04-04, 2014-04-17 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) susipažino su pateiktais išvadoms gauti Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1482 ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIP-1483 (toliau – įstatymų pakeitimo projektai). Norėtume Jus informuoti, jog Sveikatos apsaugos ministerija buvo parengusi teisės aktų pakeitimų projektus, kuriais buvo numatyta perimti iš savivaldybių vykdomas valstybines (valstybės  perduotas savivaldybėms) antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkcijas. LSA valdyba nepritarė minėtiems teisės aktų pakeitimams (LSA valdybos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. VN -

51 kopija pridedama). Nepritarus savivaldybėms dėl antrinės ir tretinės

asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkcijų perėmimo, po teisės aktų pakeitimų projektų derinimo su LSA raštu bei suorganizuotų posėdžių metu, Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu pateiktais įstatymų pakeitimų projektais numato perimti iš savivaldybių tik tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją.

Tretinė asmens sveikatos priežiūra yra organizuojama Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybių įsteigtose sveikatos priežiūros įstaigose. Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės nepritarė dėl valstybinės (valstybės  perduotos savivaldybėms) tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkcijos perėmimo iš savivaldybių dėl aukščiau minėtame LSA valdybos nutarime išvardintų pagrindinių priežasčių. Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybių atstovus siūlytume pakviesti į Jūsų komiteto organizuojamus klausymus bei svarstymus ir įvertinti jų pateiktus argumentus dėl įstatymų pakeitimų projektų nepritarimo. PRIDEDAMA. LSA valdybos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. VN - 51 kopija, 1 l. LIETUVOS

SAVIVALDYBIŲ ASOCIACIJOS VALDYBA

N

U T A R I M A S

DĖL

VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR SVEIKATOS

SISTEMOS ĮSTATYMO 12 IR 64 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

2013 m. rugsėjo 17 d. Nr. Kupiškis Lietuvos savivaldybių asociacijos valdyba, išnagrinėjusi Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktus derinti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus, kuriais siekiama perimti iš savivaldybių antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo funkcijas, ir įvertinusi tai kad: 1.

Sveikatos apsaugos ministerija nepateikė aiškių motyvų ir priežasčių dėl funkcijų perėmimo tikslingumo, nepateikė pagrįstų argumentų, jog Sveikatos apsaugos ministerija, perėmusi iš savivaldybių sveikatos priežiūros organizavimo funkcijas, turės galimybes kurti veiksmingesnę sveikatos sistemą;

  • 2. įstatymų pakeitimų projektais yra siekiama sveikatos sistemos centralizavimo. Priimti įstatymų pakeitimai apribos savivaldybių teises dalyvauti priimant

sprendimus dėl sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo savo teritorijoje, taip pat apribos vietos gyventojų poreikių atstovavimą sveikatos priežiūros srityje;

  • 3. savivaldybės yra įgyvendinusios ir tebevykdo investicinius projektus, skirtus

sveikatos priežiūros specialistams pritraukti, sveikatos priežiūros įrangai įsigyti, gydymo įstaigų infrastruktūrai išlaikyti ir gerinti,  n u t a r i a: nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektams. Prezidentas                                          Ričardas Malinauskas Nepritarti Siūloma pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui (nustatyti, kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija)

2014-06-23 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-1482 - XIIP-1483 savo nuomonę Jūsų komitetui pateikė 2014-04-04 raštu Nr. (9)-SD-231, bei pridėjo LSA valdybos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr.

VN - 51 „Dėl Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo ir sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų“kopiją. Norėtume Jus informuoti, jog aukščiau minėti įstatymų pakeitimų projektai papildomai LSA valdyboje nebuvo svarstomi. Taip pat pakartotinai prašytume Jūsų įvertinti ir atsižvelgti į Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybių pateiktus Jūsų komitetui argumentus dėl įstatymų pakeitimų projektų nepritarimo. Atsižvelgti

3. Nacionalinė sveikatos

priežiūros įstaigų asociacija, 2014-04-22 Sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių bei Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektai ir pastabos (pridedama) teikiami nuo 2012 metų rugsėjo mėn., į teiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgiama, praktiškai nepakeisti projektai vėl teikiami priėmimui. Mūsų nuomone, šiuo metu galiojančios šių įstatymų nuostatos pakankamai apibrėžia antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą, todėl jų keisti netikslinga. Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacija pateikia 2013-09-09 raštą dėl įstatymų projektų:

Šiuo metu SAM parengti sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių bei vietos savivaldos įstatymo

7 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai buvo teikti prieš metus laiko ir

jokių svarstymų bei pakeitimų nebuvo padaryta, neatsižvelgta į tada teiktas pastabas ir pasiūlymus. Praktiškai nepakeisti projektai vėl teikiami priėmimui.

Projektų aiškinamajame rašte jų ruošimas motyvuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio teismo konstitucinės doktrinos nuostatomis, tačiau „valstybės“ sąvoka aiškinama nepilnai, atskiriant savivaldybes, kurios taip pat yra valstybės sudėtinė dalis, juridinio asmens statusą turintis valstybės administracinis vienetas su jam suteiktomis teisėmis ir atsakomybėmis, galintis prisiimti atsakomybę už visų lygių kokybiškų ir visiems prieinamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje, vadovaujantis LR teisės aktais. Šiuo Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimu yra dar labiau apribojamos savivaldybių teisės, iš jų atimama teisė priimti sprendimus (savarankiškai arba suderinus su SAM) dėl antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo savo teritorijoje. Taip praktiškai pirminė asmens sveikatos priežiūra savivaldybių teritorijoje atskiriama nuo kitų asmens sveikatos priežiūros lygių, dėl ko gali nukentėti pacientai, negalėsiantys gauti tinkamos pagalbos savo gyvenamojoje teritorijoje. Šis pakeitimas gali apriboti ir šiuo metu galiojantį laisvą pacientų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasirinkimą bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, veikiančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pakeitimas prieštarauja ir Europos Sąjungos politikai, įgyvendinančiai laisvą pacientų judėjimą visose Europos Sąjungos šalyse ir jų viduje. Be to, numatyti pakeitimai ribos viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų autonomiją ir bus dar labiau centralizuotas asmens sveikatos priežiūros valdymas – sveikatos apsaugos ministerijoje sutelktas sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas (ligonių kasos), paslaugų užsakymas ir apmokėjimas, programinis finansavimas, įstaigų valdymas, technologijų įsigijimas ir kt.

Projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad „Perėmus iš savivaldybių antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją, sveikatos apsaugos ministerija (ar jos įgaliota institucija) turės galimybes kurti veiksmingą sveikatos sistemą, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų iš tiesų prieinamos siekiantiems jas gauti asmenims“. Priešingai, mūsų nuomone, šią funkciją pakankamai gerai gali atlikti ir pačios savivaldybės bei jų asmens sveikatos priežiūros įstaigos, geriau žinodamos jose gyvenančių pacientų poreikius, o paslaugų prieinamumui įstaigų pavaldumas neturi jokios reikšmingos įtakos. Didžiausią teigiamą įtaką sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumui ir kokybei daro decentralizacija, laisvas paciento pasirinkimas sveikatos priežiūros įstaigų ir gydytojo, konkurencija. Antai Anglijoje, kur sveikatos priežiūra centralizuota, paslaugų prieinamumas yra vienas sudėtingiausių Europos Sąjungoje. Kitas teiginys „Minėtos funkcijos perėmimas sudarys prielaidas kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, taip pat sudarys prielaidas efektyvesniam lėšų planavimui, racionaliam sveikatos priežiūrai skirtų finansinių išteklių naudojimui (pvz., išvengiant atvejų, kai brangūs medicinos prietaisai įsigyjami neįvertinus jų įsigijimo tikslingumo, būsimos apkrovos ir pan.)“ neatitinka tikrovės, nes sveikatos apsaugos ministerija ir šiuo metu planuoja paslaugas bei skirsto lėšas per Valstybinę ir teritorines ligonių kasas, o brangių technologijų įsigijimą įstaigos derina su SAM (tai reglamentuota SAM įsakymais).

Taip pat, šiuo metu diskutuojant apie jaunų specialistų įdarbinimą, paslaugų lygių ribojimas savivaldybėms ir jų įstaigoms pažeis įdarbintų specialistų teises, nes pilnai paruošti ir galintys atlikti savo funkcijas pagal atitinkamos specialybės medicinos normas jie negalės jų visų vykdyti daugelyje asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl SAM nustatytų apribojimų, nukentės jų kvalifikacija ir galimybė tobulinti savo įgūdžius, įgauti reikalingos patirties. Be to, sveikatos apsaugos ministerijai perėmus visas sveikatos priežiūros įstaigas, reikės kurti atskirą jų valdymo struktūrą, kurią išlaikyti reikės papildomų ir nemažų lėšų. Mūsų nuomone, šiuo metu galiojančios sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių bei vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio nuostatos pakankamai apibrėžia antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros delegavimą bei užtikrina paslaugų prieinamumą, skatina konkurenciją, ko pasekoje įstaigos užtikrina kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, o SAM pakankamai efektyviai lėšas planuoja bei racionaliai naudoja sveikatos priežiūrai skirtus ribotus finansinius išteklius. Nepritarti Siūloma pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui (nustatyti, kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija) 3.

Lietuvos ligoninių asociacija, 2014-04-29 Lietuvos ligoninių asociacija (toliau – LLA) išnagrinėjusi siūlomus Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo Nr.I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – SSĮ) ir Vietos savivaldos įstatymo Nr.I-533 7 straipsnio  pakeitimo įstatymo (toliau – VSĮ) projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus. Dėl SSĮ 12 str. 5 dalies pakeitimo:

Siekiant išvengti daugprasmybių, kai nežinia, kas glūdi projekto antrame  sakinyje...„Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija“...( juk Vyriausybė nustato tai, ką SA ministerija pirmiau parengė, o savivalda pajėgi įgyvendinti, ir nežinia, ką dar reiktų koordinuoti?) , bei nekeliant abejonių savivaldos gebėjimais, LLA siūlo iš šio sakinio palikti tik žodžius  „Vyriausybės nustatyta tvarka“ ir juos prijungti prie pirmojo sakinio bei šį išdėstyti taip:

„5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat

įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą Vyriausybės nustatyta tvarka“. Toliau – kaip projekte, tik be ( paryškinto) antrojo sakinio. Dėl SSĮ 64 str. 3 punkto pakeitimo: LLA siūlo 3 punkte neišbraukti žodžių „pagal šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus“, kad išliktų koreliacija su pirmiau minėtu straipsniu. Kitų pastabų, taip pat ir dėl VSĮ, nėra. Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti įstatymo projekto nuostatą dėl antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo koordinavimo. 4. Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, 2014-04-29 Atsakydami į Jūsų 2014-04-15 d. raštą „Dėl Seimo sveikatos reikalų komiteto priimto sprendimo“ pranešame, kad LGVS pritartų LR Sveikatos sistemos įstatymo Nr.1-552 12 ir 64 str. pakeitimo įstatymo projektui, tačiau norėtume išsamesnio, pilnesnio 12 str.

5 dalies išaiškinimo dėl sąvokos „koordinuoja“

  • „Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija."

Apgailestaujame, kad klausymuose dėl šių įsakymų projektų dalyvauti negalėsime. Atsižvelgti Siūloma išbraukti įstatymo projekto nuostatą dėl antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo koordinavimo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos apsaugos ministerija, 2014-05-16 Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (registracijos Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIIP-1482) bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (registracijos Lietuvos Respublikos Seime Nr. XIIP-1483). Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ir Projektas) yra parengtas siekiant nustatyti, kad savivaldybių vykdomą antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija, taip pat – kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Atsižvelgiant į pastarąjį projektą, parengtas ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr.

I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo atitinkamai koreguojamos minėto įstatymo 7 straipsnio 34 punkto nuostatos. Projektas įgyvendina Šešioliktosios Vyriausybės 2012 – 2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. Nr. XII-51,

266 punkto nuostatą „už

kvalifikuotos ir specializuotos asmens sveikatos priežiūros teikimą bus atsakinga valstybė. Visos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiks bendroje nacionalinėje įstaigų sistemoje

“. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos

sistemos įstatymo 6 straipsniu, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai yra, be kita ko, bendras sveikatos reikalų tvarkymas Lietuvos Respublikoje;  socialinio teisumo sveikatinimo veikloje užtikrinimas; asmens sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos priežiūros integravimas į bendrą sistemą. Projektas yra parengtas atsižvelgiant į aktualias Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos konstitucinės doktrinos nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime pažymėjo, kad įgyvendinant konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, inter alia užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, turi būti sukurta veiksminga sveikatos apsaugos sistema, sudarytos deramos sąlygos jai veikti.

2013 m. gegužės 16 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą. Vykdydamos minėtą konstitucinę funkciją, valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos , be kita ko, turi sudaryti sąlygas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų visiems realiai prieinamos, taigi kad būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir veiktų tiek ir taip paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (tarp jų valstybinių) ir vaistinių, kad veiksmingą medicinos pagalbą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas būtų galima gauti laiku (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą). Projekto rengimą taip pat paskatino ir tai, jog šiuo metu pasitaiko abejotinų, prieštaringai vertinimų savivaldybių sprendimų sveikatos priežiūros srityje. Naujausias to pavyzdys galėtų būti Vilniaus m. Antakalnio rajone esančių ligoninių reorganizavimo planai. Tokie ir panašūs su Sveikatos apsaugos ministerija nederinti sprendimai trikdo ligoninės darbuotojų ir pacientų darbą, skatina jų nusiskundimus ir pan. Be to, vis dar pasitaiko atvejų, kai savivaldybėms pritrūksta bendradarbiavimo su valstybės sveikatos politiką formuojančia Sveikatos apsaugos ministerija, tinkamo strateginių sveikatos politikos sprendimų vykdymo ir pan. Pvz., nebuvo pilnai įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 2009-12-07 nutarimo Nr.

1654 „Dėl

sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos patvirtinimo“ nuostatos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu keičiama pastarojo įstatymo 12 straipsnio 5 dalis, joje nustatant, kad savivaldybių vykdomą antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija, taip pat – kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pat keičiamas ir Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 punktas, jame atsisakant nuostatos, pagal kurią savivaldybės administracijos direktorius vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja tretinę asmens sveikatos priežiūrą pagal minėto įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atitinkamai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 34 punkte atsisakoma nuostatos dėl tretinės sveikatos priežiūros organizavimo. Atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadoje dėl projekto nurodytą siūlymą, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje taip pat atsisakoma nuostatos dėl profilių nustatymo. Koordinavimas savo esme reiškia suderinimą, tikslingų santykių tarp tam tikrų veiksmų, reiškinių nustatymą. Turėdama įgaliojimus koordinuoti savivaldybių vykdomą antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą, Sveikatos apsaugos ministerija valdys patologiją Lietuvos mastu, reguliuodama sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, jų išdėstymą bei teikimą Lietuvos teritorijoje ir pan. Šiuo metu neretai pastebimas chaotiškas brangių medicinos prietaisų išsidėstymas savivaldybėse, didelės lovų užimtumo sveikatos priežiūros įstaigose disproporcijos ir pan.

Koordinuodama Sveikatos apsaugos ministerija skatins didesnį savivaldybių bendradarbiavimą organizuojant antrinę asmens sveikatos priežiūrą, sieks, kad savivaldybės tartųsi insultų, širdies ir kraujagyslių ligų, onkologinių ligų, neonatologijos, vaikų ligų, traumų ir pan. gydymo klausimais, taip pat lovų pagal profilius racionalaus pasiskirstymo tarp sveikatos priežiūros įstaigų klausimais, kad būtų išvengta lovų užimtumo sveikatos priežiūros įstaigose disproporcijų, kad būtų užtikrintas tinkamas brangių medicinos prietaisų apkrovimas ir t. t. Koordinuojant atitinkamų savivaldybių sprendimų priėmimo procesas taps skaidresnis, kartu bus sudarytos prielaidos didesniam visos sveikatos sistemos skaidrumui, efektyvesniam lėšų planavimui, taip pat sudarytos prielaidos kokybiškų ir saugių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, racionaliam sveikatos priežiūrai skirtų finansinių ir kitų išteklių naudojimui. Koordinavimas bus vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka (taigi, paisant skaidrumo principo, yra atskirti koordinavimą vykdysiantis ir koordinavimo tvarką nustatysiantis subjektai). 2014-01-15 Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusio pasitarimo metu Lietuvos savivaldybių asociacija pritarė teikiamo Projekto nuostatai, pagal kurią savivaldybių vykdomą antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuos Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pat pažymėtina, kad Projektu iš esmės yra siekiama perimti pačią tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją, bet ne atitinkamas LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas. Organizavimas suprantamas kaip organizacinė struktūra ir priemonių sistema, kurios sudaro sąlygas visų veiklos elementų veiklai efektyviai suderinti, kad tikslai būtų pasiekti laiku ir mažiausiomis sąnaudomis .

Projektais nėra nustatoma draudimo savivaldybėms būti atitinkamų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų steigėjais. Perėmus minėtą funkciją, atitinkamos LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ir toliau turės licencijas teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi perėmus minėtą funkciją, atitinkamos LNSS savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos ir toliau galės teikti atitinkamo lygio sveikatos priežiūros paslaugas. Pastebėtina, kad turtinio (ūkinio) pobūdžio klausimai bus sprendžiami teisės aktų (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kt.) nustatyta tvarka. Turimi Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliojimai (kad nustato antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą ir t. t.), nepaneigia to fakto, kad Sveikatos apsaugos ministerija neturi įgaliojimų organizuoti tretinę asmens sveikatos priežiūrą. Tokius įgaliojimus suteikti kaip tik ir siekiama Projektu, kad būtų galimybė veiksmingai vykdyti minėtas konstitucines pareigas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu iš esmės tik keičiamas subjektas, kuris turės organizuoti tretinę asmens sveikatos priežiūrą. Apie sveikatos priežiūros paslaugų siaurinimą ar pan. Projekte nėra nurodyta. Taigi kai kurių suinteresuotų asmenų dėstomi teiginiai apie tai, kad Projekto pasėkoje sprendimai bus priimami neatsižvelgiant į gyventojų poreikius ir t. t., tėra prielaidos, o ne konkrečios pastabos Projektui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai), jog žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija . Pagal Civilinio kodekso 2.35 straipsnio 1 dalį, valstybė ir savivaldybės yra atskiri juridiniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog tretinės sveikatos priežiūros organizavimas yra ne savivaldybių savarankiškoji, bet valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. Taigi tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimas savo esme yra ne kokia nors savivaldybių išimtinė teisė, o valstybės funkcija (tai, jog valstybė šią savo funkciją vykdys pati, nereiškia neteisėto savivaldybių teisių ribojimo ar pan.). Kaip jau minėta, projektai įgyvendina Šešioliktosios Vyriausybės 2012

  • 2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. Nr. XII-51,

266 punkto

nuostatą „už kvalifikuotos ir specializuotos asmens sveikatos priežiūros teikimą bus atsakinga valstybė. Visos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiks bendroje nacionalinėje įstaigų sistemoje “. Minėti projektai padės efektyviau planuoti ir naudoti ribotus sveikatos priežiūrai skirtus finansinius ir kitus išteklius bei kurti tinkamą, visiems prieinamą sveikatos apsaugos sistemą, saugančią didžiausią vertybę – žmogų. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašome pritarti minėtiems projektams. Atsižvelgti 2.

Atsižvelgti

2014-05-08 Šiais Sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalies ir 64 straipsnio 3 punkto bei Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimais yrą apribojamos savivaldybių teisės, iš jų atimama teisė savo; teritorijoje organizuoti tretinę asmens sveikatos priežiūrą. Taip pirminė ir antrinė asmens sveikatos priežiūra savivaldybių teritorijoje atskiriama nuo tretinio asmens sveikatos priežiūros lygio, dėl ko gali nukentėti pacientai, negalėsiantys gauti tinkamos pagalbos savo gyvenamojoje teritorijoje. Šis pakeitimas gali apriboti ir šiuo metu galiojantį laisvą pacientų asmens sveikatos priežiūros į paslaugų pasirinkimą bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, veikiančioje Lietuvos i Respublikos teritorijoje. Pakeitimas prieštarauja ir Europos Sąjungos politikai, įgyvendinančiai laisvą pacientų judėjimą visose Europos Sąjungos Šalyse. Be to, numatyti pakeitimai! ribos viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų autonomiją ir bus dar labiau centralizuotas asmens sveikatos priežiūros valdymas - sveikatos apsaugos ministerijoje sutelktas sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas (ligonių kasos), paslaugų užsakymas ir apmokėjimas, programinis finansavimas, įstaigų valdymas, brangių technologijų įsigijimas ir kt. Klaipėdos savivaldybė yra vienas iš pavyzdžių, kur sveikatos priežiūros sistema yra pakankamai veiksminga, visų lygių sveikatos priežiūros paslaugos prieinamos siekiantiems jas gauti asmenims. Paslaugų prieinamumui įstaigų pavaldumas neturi jokios reikšmingos įtakos, o savivaldybė ir jos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, geriau žinodamos jose gyvenančių pacientų poreikius, šią funkciją gali atlikti pakankamai gerai. Didžiausią teigiamą įtaką sveikatos priežiūros įstaigų prieinamumui ir kokybei daro decentralizacija, laisvas paciento pasirinkimas sveikatos priežiūras įstaigų ir gydytojo, konkurencija.

Antai Anglijoje, kur sveikatos priežiūra centralizuota, paslaugų prieinamumas yra vienas sudėtingiausių Europos Sąjungoje. Taip pat, šiuo metu diskutuojant apie jaunų specialistų įdarbinimą, paslaugų lygių ribojimas savivaldybėms ir jų įstaigoms pažeis įdarbintų specialistų teises, nes pilnai paruošti ir galintys atlikti savo funkcijas pagal atitinkamos specialybės medicinos normas jie negalės jų visų vykdyti daugelyje asmens sveikatos priežiūros įstaigų dėl SAM nustatytų apribojimų, nukentės jų kvalifikacija ir galimybė tobulinti savo įgūdžius, įgauti reikalingos patirties, tobulėti. Be to, sveikatos apsaugos ministerijai perėmus visas sveikatos priežiūros įstaigas, reikės kurti atskirą jų valdymo struktūrą, kurią išlaikyti reikės papildomų ir nemažų lėšų. Mūsų nuomone, šiuo metu galiojančios sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių bei vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio nuostatos pakankamai apibrėžia tretinės asmens sveikatos priežiūros delegavimą bei užtikrina paslaugų prieinamumą, skatina konkurenciją, ko pasekoje įstaigos užtikrina kokybiškų ir saugių sveikatoj priežiūros paslaugų teikimą, o sveikatos apsaugos ministerija pakankamai efektyviai lėšas planuoja bei racionaliai naudoja sveikatos priežiūrai skirtus ribotus finansinius išteklius. Todėl keisti minėtų įstatymų įvardintų straipsnių netikslinga. Nepritarti Siūloma pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui (nustatyti, kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija)

3. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės

Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė, ligoninės Gydymo taryba, ligoninės Slaugos taryba 2014-05-20 Vertindami: 1.

VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė yra respublikos lygmens daugiaprofilines sveikatos priežiūros paslaugas teikianti gydymo ištaiga, taip pat viena pagrindinių Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vientisųjų ir Podiplominių studijų programų „Medicina“,

„Odontologija“ ir „Slauga“ mokymo bazių, kuriai reikalingos nuolatinės investicijos

tyrimo ir gydymo paslaugų modernizavimui. 2. Įstaigos steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybė, neskyrusi lėšų ligoninės infrastruktūrai vystyti ir teikiamų paslaugų kokybei gerinti. 3. Per pastaruosius tris metus įstaiga patyrė tris reorganizacijas, atnešusias jai finansinių nuostolių bei darbuotojų nuolatinę emocinę įtampą ir nežinią. Sužinoję apie dar vieną planuojamą reorganizaciją, visuotinį darbuotojų požiūrį išreiškėme per dvi dienas surinkdami

1088 VšĮ VMKL ir Antakalnio filialo reorganizacijai nepritariančių darbuotojų

parašų, kurie buvo įteikti LR Sveikatos apsaugos ministrui. 4, Vilniaus miesto savivaldybės mero atsakymą VŠĮ VMKL Gydymo tarybai ir VšĮ VMKL jungtinės profesinių sąjungų atstovybės pirmininkui abstrakčiai išvardijantį iki tol atliktus Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimo yeiksmus ir atsisakymą perduoti VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės steigėjo teisės, nes taip neva - citata: „pablogėtų aukšto kvalifikacijos chirurgijos, akušerijos ir ginekologijos ir kito profilio stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vilniečiams, padidėjus pacientų srautui iš kitų Lietuvos miestų. Vilniaus miesto savivaldybė yra arčiausiai žmonių esanti valdžios institucija, todėl ji mato Įvairių profilių gydymo paslaugų teikimo poreikius, gali priimti geriausius ir operatyviausius sprendimus, kuriais būtų patenkinami gyventojų poreikiai, ir efektyviau naudojami riboti finansiniai, materialiniai ir žmogiškieji ištekliai“.

Atsakyme niekur konkrečiai neįvardinta kaip pagerėjo sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vilniečiams atlikus reorganizaciją sujungiant VŠĮ Vilniaus miesto universitetinę ligoninę su Vš| Sapiegos ligonine pagal 2011 metų lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 1-300, po to 2012 metais gruodžio

19 d. sprendimu Nr. 1-976 buvusią Všj Sapiegos ligoninę atjungiant nuo naujai

suformuotos VšĮ Vilniaus miesto klinikines ligoninės. Neįvardijama, kaip ji pagerėtų sujungus VŠĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę su Všj Vilniaus miesto psichikos sveikatos centru, dalį pastarojo pastatų pardavus. Pritariame:

1. LR Sveikatos

apsaugos ministerijos siekiui valdyti tretinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui respublikos lygmens ligoninėse. 2, Všj Vilniaus miesto klinikinės ligoninės su VšĮ Antakalnio filialu perdavimui LR Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui. Vertiname tai kaip būdą gerinti šių paslaugų teikimo galimybes, diegiant diagnostikos ir gydymo technikas, atitinkančias Europos Sąjungos standartus, prieinamus ne tik Vilniaus miesto, bet kitų Rytų Lietuvos miestų ir rajonų gyventojams. Todėl prašytume LR Seimo

Sveikatos reikalų komiteto narių pritarti svarstomų straipsnių pakeitimo

projektams. Pritarti

2014-05-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje parengti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau

  • Projektai), kuriais siekiama iš savivaldybių perimti tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją.

Projektų aiškinamajame rašte ir derinimo pažymoje nurodoma, jog minėti pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į aktualias Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos konstitucinės doktrinos nuostatas, ypač Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pasisakė, jog valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, taip pat kitą sveikatinimo veiklą, būtiną tam, kad būtų galima realiai, veiksmingai įgyvendinti prigimtinę žmogaus teisę į kuo geresnę sveikatą. Taip pat jame atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos

53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės rūpintis žmonių

sveikata ir užtikrinti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus, taip pat konstitucinis nemokamos medicinos pagalbos piliečiams valstybinėse gydymo įstaigose garantijos turinys. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos negalima daryti išvadų, jog tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją turi vykdyti ne savivaldybės, o Sveikatos apsaugos ministerija. Priešingai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime pasisakė, kad „ valstybė savo funkcijas gali vykdyti ne tik per atitinkamų institucijų sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybės institucijas (kaip ji paprastai daro), bet ir – tam tikra apimtimi – ir per kitas (ne valstybės) institucijas) “.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pasisakė, kad „ vienos valstybės funkcijos yra vykdomos pirmiausia ir daugiausia per civilines valstybės (ir savivaldybių) institucijas, o kitas – per karines ir/arba sukarintas valstybės institucijas

“. Centrinės valdžios lygmeniu negalima išspręsti visų valstybei reikalingų

funkcijų vykdymo, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti valstybės teritorinio suskirstymo pagrindai ir vietos savivalda, kurie sudaro prielaidas optimaliai organizuoti valstybės valdymą, geriau aptarnauti gyventojus ir tenkinti jų poreikius. Pažymime, jog savivaldybė yra arčiausiai žmonių esanti valdžios institucija, todėl ji mato įvairių profilių gydymo paslaugų teikimo poreikius, gali priimti geriausius ir operatyviausius sprendimus, kuriais būtų patenkinami ir gyventojų poreikiai, ir efektyviau naudojami riboti finansiniai, materialiniai ir žmogiškieji ištekliai. Vienas svarbiausių gero valdymo principų, pripažįstamų Europos Sąjungos valstybėse, yra politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimas. Pažymime, jog teisės aktai Sveikatos apsaugos ministerijai suteikia plačius įgaliojimus sveikatos apsaugos politikos formavimo srityje. Pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija nustato antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros mastą ir profilius (Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 5 dalis).

Minėta ministerija nustato Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos minimalius įstaigų išdėstymo, jų struktūros reikalavimus bei paslaugų poreikius, sveikatos priežiūros tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus, kontroliuoja, kaip įstaigos laikosi sveikatos priežiūros būtinųjų sąlygų, įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10,

11 straipsniai). Pagal Projektą Sveikatos apsaugos ministerija ne tik

išlaikytų turimus politikos formavimo įgaliojimus, bet ir įgytų naujų su minėtos politikos įgyvendinimu susijusių įgaliojimų, tačiau tai yra nesuderinama su politikos formavimo ir jos įgyvendinimo atskyrimo principo reikalavimais. Pažymime, jog galiojantys teisės aktai sudaro galimybes Sveikatos apsaugos ministerijai ir savivaldybėms spręsti dėl tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių gydymo įstaigų dalyvio teisių perleidimo. Pavyzdžiui, Kauno miesto savivaldybės taryba 2013 m. sutiko perleisti Sveikatos apsaugos ministerijai jos žinioje iki šiol buvusios Kauno klinikinės ligoninės dalyvio turtines ir neturtines teises. Esant plačios abipuse valia priimamų sprendimų priėmimo galimybėms, siūlymas įstatymo pagrindu iš savivaldybių perimti tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkciją laikytinas neproporcingu ir neatitinkančiu savivaldybių interesų. Vilniaus miesto savivaldybei pavaldi viešoji sveikatos priežiūros įstaiga teikianti tiek antrinio, tiek tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas yra Vilniaus miesto klinikinės ligoninė. Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte sakoma, kad  Savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja savivaldybių tarybos pagal Vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas. Taigi, Vilniaus miesto savivaldybės taryba įgyvendina viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės savininkės teises ir pareigas. Nesuprantama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pozicija, kuria teigiama, kad tik jie gali finansiškai pasirūpinti įstaigos modernizavimu ir investicijomis. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija nedisponuoja savo lėšomis, išskyrus tik tas, kurios yra skirtos Europos Sąjungos paramos forma bei Privalomojo sveikatos draudimo fondų lėšomis. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija disponuoja mokesčių mokėtojų lėšomis, kurias turi paskirstyti pagal aiškius kriterijus, o ne vadovautis protekcionistinėmis nuostatomis pagal nuosavybės ar valdymo formas. Šiandien yra žymiai daugiau sveikatos sistemos problemų, kurias būtina spręsti. Pabrėžtina tai, jog sveikatos priežiūros įstaigų veiklą reglamentuojančiuose Sveikatos sistemos įstatyme ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai nėra suteikta teisė kokiu nors būdu įtakoti savivaldybių veiksmus įgyvendinant savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų, vykdančių tretinę asmens sveikatos priežiūrą, savininko teisių, pareigų ir turto perdavimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, informuojame, kad šiuo metu yra netikslinga svarstyti prašymą perduoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai viešosios įstaigos Vilniaus miesto klinikinės ligoninės savininko teisų, pareigų ir turto.

Pašome užtikrinti, kad sprendimai dėl tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo funkcijos būtų priimami atsižvelgiant į savivaldybių interesus jų nesiaurinant. Nepritarti Siūloma pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui (nustatyti, kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija)

5. Subjektų, turinčių

įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys A. Matulas, 2014-03-181 Argumentai: Įstatymais savivaldybėms deleguota valstybės funkcija – organizuoti antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Jeigu įstatymais ar kitais poįstatyminiais teisės aktais (šiuo atveju siūlomo Vyriausybės nutarimu) būtų pavesta koordinuoti antrines sveikatos priežiūros organizavimą Sveikatos apsaugos ministerijai, atsirastų dviprasmiška teisinė situacija ir būtų neaišku, kas turės prisiimti atsakomybę už priimtus neracionalius sprendimus. Vyriausybė turi apsispręsti arba atsiimti deleguotą funkciją, kaip šiuo projektu siūloma dėl tretinės sveikatos priežiūros, nesukurti dviprasmiškų situacijų, kaip siūloma šiuo projektu. Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą ir profilius nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“ Pritarti iš dalies Argumentai: siūloma pritarti Seimo nario J. Poželos pasiūlymui ir projekto 1  straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą

valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“

2. Seimo narys J. Požela, 2014-04-171

Argumentai:

Lietuvos Respublikos sveikatos

sistemos įstatymo Nr. I-552

12 ir 64 straipsni

ų pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad savivaldybių vykdomą antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija, taip pat – kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Siekiant padaryti pakeitimus dėl antrinės sveikatos priežiūros organizavimo, reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, t. y. iki

2014 m. gruo

džio

31 d. Lietuvos Respublikos

Vyriausyb ė turės nustatyti tvarką, pagal kurią Sveikatos apsaugos ministerija koordinuos antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl tretinės asmens sveikatos priežiūros įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, siūloma pakeitimus, susijusius su tretine asmens sveikatos priežiūra priimti kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, kaip tą numato Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat numatyti, kad pakeitimai, susiję su antrine asmens sveikatos priežiūra, įsigaliotų nuo 2015 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: „

2 straipsnis. 64

straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) organizuoja visuomenės sveikatos priežiūrą ir pirminę asmens sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją organizuoja antrinę ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus,“2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Savivaldybi

ų vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.”

Pritarti

2014-05-201 Argumentai: Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo į statymo projektu XIIP-1482 ir jį lydinčiuoju įstatymo projektu XIIP-1483 siekiama perimti iš savivaldybių tretinės sveikatos priežiūros organizavimo funkciją. Taip pat, siūloma nustatyti, kad antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymą, antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimas yra valstybės funkcija, pagal įstatymus perduota savivaldybėms.

Sveikatos sistemos įstatyme nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos įgyvendina antrinę asmens sveikatos priežiūrą, joms taip pat gali būti deleguotas tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektais siekiama pakeisti galiojančią sistemą. Tačiau aiškinamajame rašte nėra pateikta pagrįstų argumentų kodėl to siekiama, teigiama, kad sveikatos sistema priėmus šiuos įstatymus bus skaidresnė, veiksmingesnė, tačiau pažymėtina tai, kad koordinuoti ASP organizavimą, užtikrinant kokybišką sveikatos priežiūrą SAM turi ir dabar visas teisines priemones. Neaišku kaip įstatymų projektai bus įgyvendinami, kaip bus sprendžiami savivaldybės turto perleidimo (neperleidimo) klausimai Paminėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad siekiant reikšmingų socialinių tikslų, savivaldybių ir valstybės interesai turi būti derinami, dėl to savivaldybėms gali būti pavesta vykdyti ir tam tikras valstybės funkcijas, šiuo atveju organizuoti antrinę ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas gali, o tam tikrais atvejais ir turi keisti savivaldybėms perduotų funkcijų apimtį ir turinį. Bet tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į viešojo intereso ir teritorinėms bendruomenėms iškylančių uždavinių dinamiškumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumetus ir suinteresuotų institucijų, organizacijų pastabas, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį, paliekant galiojančio Sveikatos sistemos įstatymo nuostatą, kad savivaldybėms gali būti deleguota valstybės funkcija organizuoti tretinę asmens sveikatos priežiūrą ir papildant įstatymą nuostata, kad sprendimą dėl tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo priima Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi tretinės asmens sveikatos priežiūros poreikį tame regione ir gavusi savivaldybės tarybos pritarimą. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat

įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Savivaldybių vykdomosioms institucijoms gali būti deleguota valstybės funkcija organizuoti tretinę asmens sveikatos priežiūrą. Sprendimą dėl tretinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo priima Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi tretinės asmens sveikatos priežiūros poreikį tame regione ir gavusi savivaldybės tarybos pritarimą. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“ Pritarti iš dalies Argumentai: siūloma pritarti Seimo nario J. Poželos pasiūlymui ir projekto 1  straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.

Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“

4. Seimo narys J. Požela, 2014-04-172

Argumentai: Keičiasi numeravimas. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių keičiasi įstatymo įsigaliojimas. Pasiūlymas:

Buvusius

įstatymo projekto2 ir 3 straipsnius laikyti 3 ir 4 straipsniu ir juos i šdėstyti taip: „23 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) organizuoja visuomenės sveikatos priežiūrą ir pirminę asmens sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę ir tretinę asmens sveikatos priežiūrą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalies reikalavimus, “ Pritarti iš dalies Pritarti keičiamo įstatymo 64 straipsnio 3 punkto siūlomai formuluotei (analogiška formuluotė išdėstyta ir iniciatorių pateiktame įstatymo projekte). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto straipsnių numeracija nėra keičiama. 5. Seimo nariai D. Mikutienė, A. Matulas, 2014-05-202 Argumentai:

Atsižvelgiant į pirmąjį pasiūlymą įstatymo projektui, siūloma palikti šiuo metu galiojančią Sveikatos sistemos įstatymo 64 straipsnio 3 punkto formuluotę. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnį: „

2 straipsnis.

64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) organizuoja visuomenės sveikatos priežiūrą ir pirminę asmens sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą;“ Nepritarti Argumentai:

siūloma pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui (nustatyti, kad tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija). Atsižvelgiant į tai, siūloma pritarti iniciatorių pateiktai 2 straipsnio formuluotei: 2 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) organizuoja visuomenės sveikatos priežiūrą ir pirminę asmens sveikatos priežiūrą ir vykdo valstybės deleguotą funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą;“

6. Seimo narys J. Požela, 2014-04-173

3

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Šio įstatymo

1 straipsnis įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis galioja iki 2014 m. gruod žio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruod žio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruod žio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma išbraukti įstatymo projekto nuostatą dėl antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo koordinavimo, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 7. Seimo nariai D. Mikutienė, A. Matulas, 2014-05-203 Argumentai: Įstatymo projekto teikėjai nurodo, kad pagal projektą Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. turės nustatyti tvarką, pagal kurią Sveikatos apsaugos ministerija koordinuos antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą.

Tačiau pirmajame pasiūlyme siūloma išbraukti projekto nuostatas dėl antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimo koordinavimo, todėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip:2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas

įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų

komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-04-18 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1482 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Pritarti iš dalies

Siūloma pritarti komiteto patobulintam

įstatymo projektui

2. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas, 2014-04-181 Argumentai: siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, numatančias, kad „Valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijos - tai valstybės funkcijos, pagal įstatymus perduotos savivaldybėms atsižvelgiant į gyventojų interesus. Savivaldybės, įgyvendindamos šias funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Savivaldybių veiklą įgyvendinant šias funkcijas riboja valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų sprendimai“. Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis.

12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą , ir profilius , sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą, jų išdėstymą bei teikimo Lietuvos teritorijoje tvarką nustato Vyriausybė . Šios tvarkos įgyvendinimą kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija.“ Pritarti iš dalies Argumentai: siūloma pritarti Seimo nario J. Poželos pasiūlymui ir projekto 1  straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybių vykdomosios institucijos taip pat įgyvendina įstatymo deleguotą

valstybės funkciją – organizuoja antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Antrinės asmens sveikatos priežiūros organizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Tretinę asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą nustato Sveikatos apsaugos ministerija.“

7. Komiteto sprendimas ir

pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai : negauta. 8. Balsavimo rezultatai:

5  –  „už“; 0 – „prieš“; 2

  • susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

A. Matulas, D. Mikutienė. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė