Projekto Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas1 straipsnio 3 dalyje po žodžių „ elektroninių pinigų įstaigų “ įrašyti žodžius „valiutos keityklų operatorių“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, valiutos keityklų operatorių, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą nustato šis įstatymas, jei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip .“
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Bronius Bradauskas Andrius Palionis
Projekto Projekto Nr. XIIP-1481(2) lyginamasis variantas
straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos banko, kitų kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų, elektroninių pinigų įstaigų, valiutos keityklų operatorių, finansų maklerio įmonių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir jų valdymo įmonių, uždaro tipo investicinių bendrovių ir jų valdymo įmonių, pensijų fondų ir jų valdymo įmonių, investicinių fondų valdymo įmonių, reguliuojamos rinkos operatoriaus, Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, draudimo įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą nustato šis įstatymas, jei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip .“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
Lietuvos Respublikos MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO nr. XI-549 3,
1Projektų rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jų siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus. Šiuo metu valiutos keitimo paslaugas gali teikti kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas), kiti mokėjimo paslaugų teikėjai bei elektroninių pinigų įstaigos, kai tai yra susiję su mokėjimo paslaugų teikimu ir (arba) elektroninių pinigų leidimu, finansų maklerio įmonės, kai tai yra susiję su investicinių paslaugų teikimu. Atsižvelgiant į tai, asmuo, norėdamas teikti tik valiutos keitimo paslaugą, turi įsteigti kredito įstaigą, t. y. gauti kredito įstaigos licenciją, nors kitų paslaugų, kurias gali teikti kredito įstaigos, neketina teikti. Tokiu būdu asmenims, norintiems teikti tik valiutos keitimo paslaugas, nustatyti reikalavimai yra neproporcingi jų ketinamos vykdyti veiklos požiūriu. Pažymėtina, kad kitose Europos Sąjungos šalyse (Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Slovakijoje ir kitose valstybėse) valiutos keitimo veikla reguliuojama liberaliau negu Lietuvos Respublikoje, t. y. šia veikla gali užsiimti ne tik kredito įstaigos, bet ir kiti asmenys, gavę leidimą. Atsižvelgiant į tai, siekiant paskatinti konkurenciją tarp valiutos keitimo paslaugas teikiančių subjektų, valiutos keitimo paslaugų verslo plėtrą, taip pat skatinant ir didinant galimybes paslaugų vartotojams rinktis jiems labiausiai priimtinus valiutos keitimo paslaugų teikėjus, siūloma supaprastinti valiutos keitimo veiklos teisinį reguliavimą priimant naują
Lietuvos Respublikos v aliutos keityklų operatorių įstatymą ir kitus šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimus.
Respublikos m okėjimo įstaigų įstatymas, reglamentuojantis mokėjimo paslaugas teikiančių mokėjimo įstaigų steigimąsi, licencijavimą, veiklą ir jos priežiūrą, sudarė sąlygas Lietuvoje steigtis ir veikti naujai ūkio subjektų kategorijai – mokėjimo įstaigoms. Tačiau, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tokių ūkio subjektų veiklos plėtrai, kai jie mokėjimo paslaugas ketina teikti ne visoje Europos Sąjungoje, o tik Lietuvoje, kartu skatinant konkurenciją tarp mokėjimo paslaugas teikiančių subjektų ir didinant galimybes mokėjimo paslaugų vartotojams rinktis jiems priimtiniausius mokėjimo paslaugų teikėjus, reikia patikslinti tam tikras Lietuvos Respublikos m okėjimo įstaigų įstatymo nuostatas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, parengti šie įstatymų projektai: Lietuvos Respublikos valiutos keityklų operatorių įstatymo projektas (toliau – Projektas); Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 3, 4, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Mokėjimo įstaigų įstatymo projektas);
Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2. Parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai.
Projekto tikslas yra apibrėžti, kokie asmenys turi teisę verstis valiutos keityklų operatoriaus veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyti valiutos keityklų operatoriaus veiklos, pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką, reikalavimus valiutos keitykloms ir valiutos keityklų operatoriams, kad valiutos keitimo veikla būtų patikima ir saugi. Mokėjimo įstaigų įstatymo projektu siekiama sušvelninti tam tikrus reikalavimus subjektams, įgyjantiems mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją (kuria suteikiama teisė mokėjimo paslaugas teikti tik Lietuvoje, o ne visoje Europos Sąjungoje), tokiu būdu palengvinant mokėjimo įstaigų steigimąsi. Kitais susijusiais įstatymų projektais siekiama suderinti šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas su parengtu Projektu, taip pat suteikti teisę licencijuotoms elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms užsiimti valiutos keitimo veikla. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Šiuo metu valiutos keitimo paslaugas gali teikti kredito įstaigos, turinčios tokiai veiklai įstatymų nustatyta tvarka išduotus leidimus (licencijas), kiti mokėjimo paslaugų teikėjai bei elektroninių pinigų įstaigos, kai tai yra susiję su mokėjimo paslaugų teikimu ir (arba) elektroninių pinigų leidimu, finansų maklerio įmonės, kai tai yra susiję su investicinių paslaugų teikimu. Šiuo metu mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija gali būti išduodama uždarajai akcinei bendrovei arba akcinei bendrovei, jei jos, įskaitant tarpininkus, už kuriuos ji prisiima visą atsakomybę, per pastaruosius 12 mėnesių įvykdytų arba planuojamų mokėjimo operacijų sumos vidurkis neviršija 1 mln. litų per mėnesį. Taip pat tokios įmonės vadovai (t. y. bent vienas valdybos narys ir administracijos vadovas) turi atitikti priežiūros institucijos nustatytus pasirengimo (išsilavinimo arba išsilavinimo ir darbo patirties) reikalavimus.
Subjekto, norinčio gauti mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, pateikti dokumentai licencijai gauti turi būti išnagrinėti ir sprendimas dėl licencijos išdavimo turi būti priimamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siūloma:
fizinius asmenis, kurie bus įrašyti į valiutos keityklų operatorių sąrašą ir valdys valiutos keityklas. Išplėtus asmenų, galinčių teikti valiutos keitimo paslaugas, ratą, bus sudaromos palankesnės sąlygos konkurencijai. 2. Numatyti, kad asmenys valiutos keitimo paslaugas galės teikti tik tuomet, kai priežiūros institucija – Lietuvos bankas – įrašys juos į valiutos keityklų operatorių sąrašą. Projekte taip pat nustatomi reikalavimai valiutos keityklų operatoriaus vadovui, valiutos keitykloms. Projekte nustatyta valiutos keityklų operatorių priežiūra užtikrins, jog valiutos keitimo paslauga bus teikiama saugiai ir patikimai. Be to, Projekte numatyta priežiūra užtikrina Europos Palamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui 5 skyriaus 2 skirsnio nuostatų tinkamą perkėlimą ir įgyvendinimą. 3. Nustatyti, kad Lietuvos bankui suteikiama teisė imtis atitinkamų priemonių, jeigu nustatomas veiklos reikalavimų pažeidimas ar nesilaikymas, t. y. Lietuvos bankas gali laikinai išbraukti ar išbraukti valiutos keityklų operatorių iš valiutos keityklų operatorių sąrašo, taikyti individualius veiklos ribojimus ar baudą.
Baudos dydis nustatytas atsižvelgiant į šiuo metu teisės aktuose įtvirtintą atsakomybę mokėjimo paslaugų teikėjams už mokėjimo paslaugų teikimą reguliuojančių teisės aktų nesilaikymą ar netinkamą laikymąsi. Atsakomybės už įstatymo nuostatų nesilaikymą taikymas užtikrins tinkamą įstatymo reikalavimų laikymąsi bei suteiks priežiūros institucijai galimybę taikyti veiksmingas ir proporcingas priemones esant pažeidimui. Įstatymų projektais taip pat siūloma licencijuotoms elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms suteikti teisę užsiimti valiutos keitimo veikla. Siūlomi įstatymų projektai turėtų lemti valiutos keitimo paslaugų teikėjų rato didėjimą, tokiu būdu gyventojams bus sudaryta daugiau galimybių pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius valiutos keitimo paslaugų teikėjus, bus skatinama valiutos keitimo paslaugų teikėjų konkurencija. Mokėjimo įstaigų įstatymo projektu siūloma:
įmonės per pastaruosius 12 mėnesių įvykdytų arba planuojamų mokėjimo operacijų sumos vidurkis neviršytų 10 mln. litų per mėnesį. Ribos padidinimas nuo 1 mln. iki 10 mln. litų per mėnesį leistų daugiau įmonių, ketinančių mokėjimo paslaugas teikti tik Lietuvoje, įgyti mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją. 2. Numatyti, kad bent vienas mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją siekiančių gauti subjektų vadovas atitiktų pasirengimo reikalavimą. Tokiu būdu bus sudarytos galimybės mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencijas įgyti ir įmonėms, kurių tik vienas vadovų turi teisės, vadybos, verslo administravimo arba ekonomikos srities aukštąjį išsilavinimą arba atitinka lygiaverčius priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu kiti vadovai turi kitokį, pvz., tiksliųjų mokslų srities, išsilavinimą. 3.
pateikti duomenys būtų įvertinami ir licencija išduodama per trumpesnį laikotarpį, šį terminą sutrumpinant nuo 3 iki 2 mėnesių. Tokiu būdu bus sudaryta galimybė operatyviau įvertinti mokėjimo paslaugas teikti ketinančių subjektų pateiktų dokumentų ir informacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams ir bus greičiau išduodama mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija. Siūlomi pakeitimai turėtų lemti mokėjimo paslaugų teikėjų rato didėjimą, tokiu būdu gyventojams bus sudaryta daugiau galimybių pasirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančius mokėjimo paslaugų teikėjus, bus skatinama mokėjimo paslaugų teikėjų konkurencija. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymų projektai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus Projektą, bus supaprastintos galimybės verslo subjektams užsiimti valiutos keitimo paslaugų teikimo veikla. Priėmus Mokėjimo įstaigų įstatymo projektą, bus supaprastintos galimybės verslo subjektams užsiimti mokėjimo paslaugų teikimo veikla įgyjant mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją. Tai turėtų turėti teigiamą įtaką valiutos keitimo paslaugų teikimo ir mokėjimo paslaugų teikimo verslo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus teikiamus įstatymų projektus nereikės papildomai keisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų. 9.
kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekto sąvokos ir terminai derinami teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymų projektams įgyvendinti Lietuvos bankas turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymų projektų įsigaliojimo. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų vertinimai ir projektų rengimo metu gautos specialistų išvados bus paskelbti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAPIS). 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė – Eivilė Čipkutė, tel. 219 9387) Draudimo ir specialios finansinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Toma Stašaitytė, tel. 239 0158. Įstatymo projektus teikia svarstyti Seime šių projektų iniciatorius Seimo narys Bronius Bradauskas. 15.
šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Valiuta, valiutos keitykla, mokėjimai, mokėjimo įstaiga. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Siūlytina, kad Seimo valdyba paprašytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko pateikti savo išvadas Seimui dėl teikiamų projektų. Teikia Seimo nariai:
Bronius Bradauskas Andrius Palionis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-01-28
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valiutos keityklų operatorių įstatymo projekto Nr. XIIP‑1471, lietuvos respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo nr. XI-549 3, 4, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP‑1472 ir kitų su jais susijusių įstatymų projektų atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos valiutos keityklų operatorių įstatymo projektą Nr. XIIP‑1471 (toliau – Valiutos keityklų operatorių įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI‑549 3, 4, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑1472 ir kitus susijusius įstatymų projektus, teikia šias pastabas ir pasiūlymus Valiutos keityklų operatorių įstatymo projektui:
Pažymėtina, kad pagal Valiutos keityklų operatorių įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą valiutos keityklų operatoriai galimai atitiktų 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Direktyva 2006/48/EB)
valiutos keityklų operatoriams turėtų būti taikomos Direktyvos 2006/48/EB III antraštinės dalies nuostatos dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas. Kaip nurodoma Direktyvos 2006/48/EB preambulėje, pagrindinis jos tikslas yra palengvinti finansų įstaigų steigimąsi ir veiklos vykdymą ir sukurti finansinių paslaugų vidaus rinką. Šiuo tikslu Direktyvoje 2006/48/EB įtvirtintos nuostatos dėl leidimų ir rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tarpusavio pripažinimo.
Direktyvos 2006/48/EB 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės turi leisti steigti filialus arba teikti paslaugas neįsisteigus kitų valstybių narių finansų įstaigoms, siekiančioms vykdyti I priede išvardytas veiklos rūšis (tarp nurodytų veiklų patenka ir valiutos keitimas) ir atitinkančioms Direktyvoje 2006/48/EB įtvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis pateikto Valiutos keityklų operatorių įstatymo projekto 4 straipsnio nuostatomis, kitose ES valstybėse narėse valiutos keitimo veiklą vykdančios finansų įstaigos nebūtų pripažįstamos ir teisę verstis valiutos keityklų operatoriaus veikla įgytų tik tada, kai būtų įrašytos į valiutos keityklų operatorių sąrašą. Be to, kitų valstybių narių finansų įstaigoms nesuteikiama teisė teikti paslaugas neįsisteigus, nes pagal įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį į nurodytą sąrašą gali būti įrašomas tik Lietuvos Respublikoje buveinę turintis asmuo. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytas Direktyvos 2006/48/EB nuostatas, pažymime, kad nagrinėjamas įstatymo projektas turėtų būti tobulinamas įtvirtinant Direktyvą 2006/48/EB atitinkančias nuostatas dėl kitose ES valstybėse narėse veiklą vykdančių finansų įstaigų teisės teikti valiutos keitimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jei valiutos keityklų operatorius neatitiktų Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 5 punkte pateikiamų finansų įstaigos požymių (pvz., jei valiutos keitimas nėra pagrindinė valiutos keityklos operatoriaus veikla), reglamentuojant kitų ES valstybių narių subjektų teisę verstis aptariama veikla, reikėtų vadovautis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB) nuostatomis.
Pažymėtina, kad pateikto įstatymo projekto nuostatos (ypatingai
Respublikoje ir visais atvejais įsirašyti į valiuotos keityklų operatorių sąrašą; 9 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įrašymą į valiutos keityklų operatorių sąrašą), kurios iš esmės ignoruoja abipusio pripažinimo principą ir numato, kad kitų valstybių narių paslaugų teikėjai, siekiantys verstis valiutos keityklų operatoriaus veikla, turėtų įvykdyti tuos pačius reikalavimus kaip ir nacionaliniai subjektai, kelia abejonių dėl atitikties Direktyvos 2006/123/EB nuostatoms, inter alia , 10 straipsnio
operatorių įstatymo projektą tikslinti bei papildyti nuostatomis, kurios užtikrintų ES teisės garantuojamą paslaugų teikėjų įsisteigimo laisvę ir teisę teikti paslaugas neįsisteigus. Kartu teikiamiems Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI‑549 3, 4, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1472, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1473, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1474, Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1475, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1476, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1477, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII‑1682 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
Lietuvos Respublikos lito patikimumo įstatymo Nr. I‑407 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1479, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I‑796 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1480, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1481 pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-02-06 Nr. XIIP-1481 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projekto lyginamojo varianto 2 straipsnyje nurodyta klaidinga įstatymo įsigaliojimo data. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Petrauskaitė S.Ščajevienė S. Švedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-07-17 Nr. XIIP-1481(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Ščajevienė
FINANSŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departamentas, 2014-02-06 išvada Nr. XIIP-1481 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad projekto lyginamojo varianto 2 straipsnyje nurodyta klaidinga įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgti
Kartu teikiamiems Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI‑549 3, 4, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1472 , Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1473, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1474, Lietuvos Respublikos užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymo Nr. I-202 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1476, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1477, Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII‑1682
Respublikos lito patikimumo įstatymo Nr. I‑407 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1479, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I‑796 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1480, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑1481 pastabų ir pasiūlymų neturime
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Finansų ministerija, 2014-06-27 raštas Nr. (7.62-02)-6K-1405075 Finansų ministerija, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seime užregistruotą Lietuvos respublikos valiutos keityklų operatorių įstatymo projektą Nr. XIIP-1471 ir su juo susijusius įstatymų projektus Nr. XIIP-1472, XIP-1473,
XIIP-1481, siūlo minėtų įstatymų projektų nesvarstyti. Pažymime, kad tik 2014 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos Taryba priims galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, Finansų ministerijos nuomone, šiuo metu nėra teisinio aiškumo dėl finansų rinką reguliuojančių teisės normų, kurios iš esmės keis teisinį reguliavimą nuo 2015 m. sausio 1 d., priėmus galutinį sprendimą dėl euro įvedimo Lietuvoje.
Neatsižvelgti Finansų ministerija Valiutų keityklų operatoriaus įstatymo projekto galutinį parengimą ir pateikimą Seimui vilkina net nuo 2012 metų iki šiol, nepaisydama nei Seimo Valdybos, nei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymų teikti Seimui pasiūlymus šiuo klausimu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir toliau pateiktam pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai: Įstatymo projekte esančią jo įsigaliojimo datą – 2014 m. liepos 1 d. – pakeisti į vėlesnę datą – 2014 m lapkričio 1 d. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas