Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Kad likęs be tėvų vaikas turėtų sąlygas augti šeimos aplinkoje, jis gali būti įvaikinamas. Draudžiama įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius tos pačios lyties asmenims“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo narys Petras Gražulis
Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Kad likęs be tėvų vaikas turėtų sąlygas augti šeimos aplinkoje, jis gali būti įvaikinamas. Draudžiama įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius tos pačios lyties asmenų poroms“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo narys Petras Gražulis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje yra numatyta, jog Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje yra apibrėžta, jog Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Projektą rengti paskatino situacijos, kada Lietuvos Respublikos piliečiai kitose valstybėse yra atimami iš teisėtų vaiko atstovų ir juos įsivaikina tos pačios lyties asmenys. Įvairūs Tyrimai rodo, jog, kad išaugę gėjų ir lesbiečių tėvų sudėtinėse neva „šeimose“ vaikai patiria daug didesnes neigiamas socialines, ekonomines ir emocines pasekmes negu sveikose biologinėse šeimose išaugę vaikai Pastebėtina, jog „Social Science Research“ paskelbti Teksaso universiteto profesoriaus Marko Regneruso (Mark Regnerus) naujos šeimos struktūros tyrimo rezultatai. Mokslininko teigimu, jo tyrimas „aiškiai rodo, kad asmenims, augusiems heteroseksualiose, neišsituokusiose šeimose, gyvenimas įvairiose srityse susiklosto geriau“. Teigiama, kad vaikai, augę tos pačios lyties partnerių šeimose, dažniau tampa bedarbiais, vartoja narkotikus, serga lytiškai užkrečiamomis ligomis, yra dažniau linkę į savižudybes, taip pat dažniau patiria seksualinę prievartą. Net
tradicinės orientacijos. Šiek tiek mažiau heteroseksualių asmenų buvo iš išsiskyrusių šeimų (82 proc.), globėjų šeimų (82 proc.). Tuo tarpu homoseksualių vyrų ir moterų šeimose jų buvo mažiausiai (atitinkamai 71 ir 61 proc.).
Be to, paaiškėjo, kad netradicinių porų auginti vaikai dažniau linkę į savižudybę. 24 proc. vaikų, augintų homoseksualių vyrų, ir 12 proc. vaikų, kuriuos augino lesbietės, prisipažino galvoję apie savižudybę. Tarp tų, kurie auga tradicinėje šeimoje su biologiniais tėvais ar net su vienišu tėvu (motina), apie tai galvojo tik 5 proc. vaikų. Be to, tarp homoseksualių tėvų vaikų taip pat labiau paplitęs ir nedarbas (nedirbo 28 proc. lesbiečių augintų vaikų ir 20 proc. homoseksualų; tarp tradicinėje šeimoje augusių asmenų nedirbančių buvo tik 8 proc.). Ir tai dar ne viskas: 23 proc. vaikų, kurių motina yra lesbietė, buvo patyrę seksualinio pobūdžio prisilietimus iš globėjo ar kito suaugusio žmogaus. Tarp biologinių tėvų auginamų vaikų tai patyrė tik 2 proc. Netradicinių porų auginti asmenys taip pat dažniau patyrė seksualinę prievartą. 31 proc. respondentų, augusių su motina lesbiete, ir 25 proc. - su homoseksualiu tėvu, prisipažino buvę verčiami užsiimti seksu prieš jų valią. Tradicinės orientacijos šeimose tokius atvejus nurodė tik 8 proc. vaikų. Be to, tyrimo rezultatai atskleidžia ir tai, kad homoseksualiose šeimose augę vaikai yra labiau linkę į neištikimybę (40 proc. augusių su lesbiete motina, 25 proc.
Įstatymo projekto rengimo iniciavo Seimo narys – Petras Gražulis 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu esamame teisiniame reglamentavime nėra numatyto draudimo tos pačios lyties asmenų poroms įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma numatyti draudimą įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius tos pačios lyties asmenų poroms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nenustatoma naujų terminų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Vaiko teisių apsauga“
Nėra. Seimo narys Petras Gražulis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje yra numatyta, jog Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje yra apibrėžta, jog Valstybė globoja šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikia joms paramą. Nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Projektą rengti paskatino situacijos, kada Lietuvos Respublikos piliečiai kitose valstybėse yra atimami iš teisėtų vaiko atstovų ir juos įsivaikina tos pačios lyties asmenys. Įvairūs Tyrimai rodo, jog, kad išaugę gėjų ir lesbiečių tėvų sudėtinėse neva „šeimose“ vaikai patiria daug didesnes neigiamas socialines, ekonomines ir emocines pasekmes negu sveikose biologinėse šeimose išaugę vaikai Pastebėtina, jog „Social Science Research“ paskelbti Teksaso universiteto profesoriaus Marko Regneruso (Mark Regnerus) naujos šeimos struktūros tyrimo rezultatai. Mokslininko teigimu, jo tyrimas „aiškiai rodo, kad asmenims, augusiems heteroseksualiose, neišsituokusiose šeimose, gyvenimas įvairiose srityse susiklosto geriau“. Teigiama, kad vaikai, augę tos pačios lyties partnerių šeimose, dažniau tampa bedarbiais, vartoja narkotikus, serga lytiškai užkrečiamomis ligomis, yra dažniau linkę į savižudybes, taip pat dažniau patiria seksualinę prievartą. Net
tradicinės orientacijos. Šiek tiek mažiau heteroseksualių asmenų buvo iš išsiskyrusių šeimų (82 proc.), globėjų šeimų (82 proc.). Tuo tarpu homoseksualių vyrų ir moterų šeimose jų buvo mažiausiai (atitinkamai 71 ir 61 proc.).
Be to, paaiškėjo, kad netradicinių porų auginti vaikai dažniau linkę į savižudybę. 24 proc. vaikų, augintų homoseksualių vyrų, ir 12 proc. vaikų, kuriuos augino lesbietės, prisipažino galvoję apie savižudybę. Tarp tų, kurie auga tradicinėje šeimoje su biologiniais tėvais ar net su vienišu tėvu (motina), apie tai galvojo tik 5 proc. vaikų. Be to, tarp homoseksualių tėvų vaikų taip pat labiau paplitęs ir nedarbas (nedirbo 28 proc. lesbiečių augintų vaikų ir 20 proc. homoseksualų; tarp tradicinėje šeimoje augusių asmenų nedirbančių buvo tik 8 proc.). Ir tai dar ne viskas: 23 proc. vaikų, kurių motina yra lesbietė, buvo patyrę seksualinio pobūdžio prisilietimus iš globėjo ar kito suaugusio žmogaus. Tarp biologinių tėvų auginamų vaikų tai patyrė tik 2 proc. Netradicinių porų auginti asmenys taip pat dažniau patyrė seksualinę prievartą. 31 proc. respondentų, augusių su motina lesbiete, ir 25 proc. - su homoseksualiu tėvu, prisipažino buvę verčiami užsiimti seksu prieš jų valią. Tradicinės orientacijos šeimose tokius atvejus nurodė tik 8 proc. vaikų. Be to, tyrimo rezultatai atskleidžia ir tai, kad homoseksualiose šeimose augę vaikai yra labiau linkę į neištikimybę (40 proc. augusių su lesbiete motina, 25 proc.
Įstatymo projekto rengimo iniciavo Seimo narys – Petras Gražulis 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu esamame teisiniame reglamentavime nėra numatyto draudimo tos pačios lyties asmenims įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma numatyti draudimą įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius tos pačios lyties asmenims. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nenustatoma naujų terminų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Vaiko teisių apsauga“
Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-02-13 Nr. XIIP-1469(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos piliečius tos pačios lyties asmenų poroms“. Teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 ir 14 straipsniams, kuriuose įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir diskriminacijos uždraudimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžioji kolegija byloje E.B. v. Prancūzija (2008 m. sausio
įvaikinti homoseksualios orientacijos asmeniui. EŽTT nurodė, jog nors motyvuojant atsisakymą leisti įvaikinti diskriminacinis pagrindas nebuvo išreikštas tiesiogiai, pareiškėjos homoseksualumas turėjo lemiamos reikšmės (89 punktas), todėl EŽTT konstatavo, kad pareiškėja buvo traktuojama skirtingai (90 punktas). EŽTT vertindamas, ar toks skirtingas traktavimas turi „teisėtą tikslą“ ir yra objektyviai pateisinamas, pažymėjo, jog kalbant apie seksualinę orientaciją, reikalingos ypatingai įtikinamos ir svarios priežastys skirtingam traktavimui pagrįsti (91 punktas). EŽTT nuomone, jei tokia priežastimi yra vien tik asmens seksualinė orientacija, tai laikytina diskriminacija pagal Konvenciją (93 punktas), t. y. laikytina Konvencijos 14 straipsnio, numatančio diskriminacijos draudimą, imant kartu su 8 straipsniu, įtvirtinančiu asmens teisę į privatumą, pažeidimu.
Atsižvelgus į tai, kad siūlomas skirtingas teisinis reguliavimas yra susijęs išimtinai su asmens lytine orientacija, manytina, jog aptariamas siūlymas neatitinka Konvencijos 8 ir 14 straipsnių. 2. Projektu siūlomas draudimas įsivaikinti tos pačios lyties asmenų poroms diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, svarstytinas teikiamo siūlymo ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.210 straipsnio, nustatančio reikalavimus asmenims, turintiems teisę įsivaikinti, santykis. CK 3.210 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys, teisę įvaikinti turi sutuoktiniai ir tik išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių, o nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Taigi pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatyta reikalavimų įvaikintojų lyčiai. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Antra, pažymėtina, jog nei iš projekto, nei iš kartu su juo pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kas laikoma „tos pačios lyties asmenų pora“, pavyzdžiui, ar šios poros asmenis turėtų sieti bendras gyvenimas ir pan. Trečia, atsižvelgus į projekto ir kartu su juo pateikto aiškinamojo rašto turinį, svarstytina, ar pagal teikiamą siūlymą nebūtų siekiama drausti vienam iš tos pačios lyties asmenų poros asmenų įsivaikinti. Šiame kontekste pažymėtina, jog CK nenumato draudimo įvaikinti vienam asmeniui iš tos pačios lyties asmenų poros, jei būtų tenkinami visi kiti reikalavimai. 3.
žodis „ĮSTATYMAS“ dėstytinas naujos eilutės centre, o teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė A. Jatkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-01-27 Nr. XIIP-1469(2) Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIP-1469(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1469(2) norėtume pabrėžti, kad siūlomas reguliavimas keltų klausimą dėl atitikimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatoms. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžioji kolegija, svarstydama E.B. prieš Prancūziją bylą, vertino atsisakymo homoseksualios orientacijos pareiškėjai išduoti leidimą įsivaikinti pagrįstumą. Atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, atsisakydamos suteikti leidimą įsivaikinti, aiškiai neįvardijo pareiškėjos netinkamo „pasirinkto gyvenimo būdo“, apimančio ir seksualinę orientaciją, kaip lemiamo faktoriaus neigiamam sprendimui priimti, tačiau vienas iš pagrindinių išvados, kurios pagrindu neišduotas leidimas įsivaikinti, argumentų buvo tėviško vaidmens modelio trūkumas. EŽTT, analizuodamas nacionalinių institucijų ir teismų argumentą dėl tėviško vaidmens modelio trūkumo, pastebėjo, kad, reikalaujant pareiškėjos nurodyti priešingos lyties asmenį iš savo artimo giminaičių ar draugų rato, yra rizikuojama paversti neefektyvia vienišo asmens teisę prašyti leidimo įsivaikinti. Be to, netgi vienišo asmens teisinis statusas tapo pagrindu netenkinti prašymo leisti įsivaikinti, nors Prancūzijos nacionaliniai teisės aktai vienišam asmeniui tokią teisę suteikia[1].
Europos Žmogaus Teisių Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, kuriomis sistemingai apeliuojama į tėviško modelio vaidmens trūkumą, nusprendė, jog tokie veiksmai turi būti vertintini, kaip pretekstas atmesti pareiškėjos prašymą dėl jos seksualinės orientacijos[2]. Vertindamas nacionalinių teismų motyvą dėl „pareiškėjos gyvenimo būdo“, EŽTT pastebėjo, kad tiesiogiai homoseksualumas, kaip lemiamas požymis, nacionalinių teismų sprendimuose nebuvo minimas, tačiau buvo remiamasi išvadomis, lėmusiomis sprendimą neleisti homoseksualiai moteriai įsivaikinti, kuriose analizuojamas jos gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, psichologas iš vaikų gerovės centro rekomendavo atmesti prašymą leisti įsivaikinti ir, kaip vieną iš keleto tokios išvados priežasčių, paminėjo „neįprastą pareiškėjos požiūrį į vyrus, kuris lemia jų atstūmimą“. EŽTT nuomone, taip išreikšta nuomonė aiškiai parodė, kad pareiškėjos homoseksualumas buvo lemiamas požymis, sprendžiant dėl leidimo įsivaikinti ir nacionaliniams teismams atsisakant leisti pareiškėjai įsivaikinti vaiką. Taigi, nors motyvuojant atsisakymą leisti įsivaikinti, diskriminacinis pagrindas nebuvo išreikštas tiesiogiai, tačiau tai turėjo lemiamos reikšmės galutiniam sprendimui. Todėl išanalizavęs atsisakymo leisti įsivaikinti motyvus EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėja buvo diskriminuojama seksualinės orientacijos pagrindu, nors aiškiai nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tokio argumento ir nenurodė. Be to, Teismas nurodė, kad viešai pareikštas moters homoseksualumas buvo pagrindinis faktorius, lėmęs prašymo atmetimą.
Taip Europos Žmogaus Teisių Teismas šioje byloje konstatavo diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu, o išnagrinėjęs Prancūzijos Vyriausybės pateiktus tokios diskriminacijos pateisimo pagrindus, visgi pripažino Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio asmens teisę į privatumą, imant kartu su 14 straipsniu, numatančiu diskriminacijos draudimą, pažeidimą. Pabrėžtina, kad Europos Komisija lygybės ir nediskriminavimo principus laiko pagrindinėmis ES vertybėmis, kurias garantuoja ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnis. Europos Parlamentas yra aiškiai patvirtinęs ES institucijų ir valstybių narių pareigą užtikrinti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės būtų gerbiamos, saugomos ir skatinamos, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją, kaip numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje[3]. Remiantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūlomas reguliavimas kelia abejonių dėl atitikimo minėtiems pagrindiniams ES teisės principams ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el.p. [email protected] [1] 2008 m. sausio 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo byloje E.B. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 43546/02) 86 punktas. [2] Ibid, 73 punktas. [3] 2011 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl saviraiškos laisvės pažeidimo ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje 2 paragrafas. 2012/C 136 E/10.
TEISIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai:
Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2014-02-13 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog „draudžiama įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius tos pačios lyties asmenų poroms“. Teikiamas siūlymas svarstytinas dėl jo atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 ir 14 straipsniams, kuriuose įtvirtinta teisė į privataus gyvenimo gerbimą ir diskriminacijos uždraudimas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžioji kolegija byloje E.B. v. Prancūzija (2008 m. sausio 22 d. sprendimas) nagrinėjo, ar pagrįstai buvo atsisakyta išduoti leidimą įvaikinti homoseksualios orientacijos asmeniui. EŽTT nurodė, jog nors motyvuojant atsisakymą leisti įvaikinti diskriminacinis pagrindas nebuvo išreikštas tiesiogiai, pareiškėjos homoseksualumas turėjo lemiamos reikšmės (89 punktas), todėl EŽTT konstatavo, kad pareiškėja buvo traktuojama skirtingai (90 punktas).
EŽTT vertindamas, ar toks skirtingas traktavimas turi „teisėtą tikslą“ ir yra objektyviai pateisinamas, pažymėjo, jog kalbant apie seksualinę orientaciją, reikalingos ypatingai įtikinamos ir svarios priežastys skirtingam traktavimui pagrįsti (91 punktas). EŽTT nuomone, jei tokia priežastimi yra vien tik asmens seksualinė orientacija, tai laikytina diskriminacija pagal Konvenciją (93 punktas), t. y. laikytina Konvencijos 14 straipsnio, numatančio diskriminacijos draudimą, imant kartu su 8 straipsniu, įtvirtinančiu asmens teisę į privatumą, pažeidimu. Atsižvelgus į tai, kad siūlomas skirtingas teisinis reguliavimas yra susijęs išimtinai su asmens lytine orientacija, manytina, jog aptariamas siūlymas neatitinka Konvencijos 8 ir 14 straipsnių. 2. Projektu siūlomas draudimas įsivaikinti tos pačios lyties asmenų poroms diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, svarstytinas teikiamo siūlymo ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.210 straipsnio, nustatančio reikalavimus asmenims, turintiems teisę įsivaikinti, santykis. CK 3.210 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių asmenys, teisę įvaikinti turi sutuoktiniai ir tik išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių, o nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Taigi pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatyta reikalavimų įvaikintojų lyčiai. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu yra CK ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos CK normos, išskyrus atvejus, kai CK pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms.
Antra, pažymėtina, jog nei iš projekto, nei iš kartu su juo pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kas laikoma „tos pačios lyties asmenų pora“, pavyzdžiui, ar šios poros asmenis turėtų sieti bendras gyvenimas ir pan. Trečia, atsižvelgus į projekto ir kartu su juo pateikto aiškinamojo rašto turinį, svarstytina, ar pagal teikiamą siūlymą nebūtų siekiama drausti vienam iš tos pačios lyties asmenų poros asmenų įsivaikinti. Šiame kontekste pažymėtina, jog CK nenumato draudimo įvaikinti vienam asmeniui iš tos pačios lyties asmenų poros, jei būtų tenkinami visi kiti reikalavimai. 3. Projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ dėstytinas naujos eilutės centre, o teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2014-02-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1469(2) norėtume pabrėžti, kad siūlomas reguliavimas keltų klausimą dėl atitikimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatoms. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) Didžioji kolegija, svarstydama E.B. prieš Prancūziją bylą, vertino atsisakymo homoseksualios orientacijos pareiškėjai išduoti leidimą įsivaikinti pagrįstumą. Atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, atsisakydamos suteikti leidimą įsivaikinti, aiškiai neįvardijo pareiškėjos netinkamo „pasirinkto gyvenimo būdo“, apimančio ir seksualinę orientaciją, kaip lemiamo faktoriaus neigiamam sprendimui priimti, tačiau vienas iš pagrindinių išvados, kurios pagrindu neišduotas leidimas įsivaikinti, argumentų buvo tėviško vaidmens modelio trūkumas.
EŽTT, analizuodamas nacionalinių institucijų ir teismų argumentą dėl tėviško vaidmens modelio trūkumo, pastebėjo, kad, reikalaujant pareiškėjos nurodyti priešingos lyties asmenį iš savo artimo giminaičių ar draugų rato, yra rizikuojama paversti neefektyvia vienišo asmens teisę prašyti leidimo įsivaikinti. Be to, netgi vienišo asmens teisinis statusas tapo pagrindu netenkinti prašymo leisti įsivaikinti, nors Prancūzijos nacionaliniai teisės aktai vienišam asmeniui tokią teisę suteikia[¹]. Europos Žmogaus Teisių Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, kuriomis sistemingai apeliuojama į tėviško modelio vaidmens trūkumą, nusprendė, jog tokie veiksmai turi būti vertintini, kaip pretekstas atmesti pareiškėjos prašymą dėl jos seksualinės orientacijos[²]. Vertindamas nacionalinių teismų motyvą dėl „pareiškėjos gyvenimo būdo“, EŽTT pastebėjo, kad tiesiogiai homoseksualumas, kaip lemiamas požymis, nacionalinių teismų sprendimuose nebuvo minimas, tačiau buvo remiamasi išvadomis, lėmusiomis sprendimą neleisti homoseksualiai moteriai įsivaikinti, kuriose analizuojamas jos gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, psichologas iš vaikų gerovės centro rekomendavo atmesti prašymą leisti įsivaikinti ir, kaip vieną iš keleto tokios išvados priežasčių, paminėjo „neįprastą pareiškėjos požiūrį į vyrus, kuris lemia jų atstūmimą“. EŽTT nuomone, taip išreikšta nuomonė aiškiai parodė, kad pareiškėjos homoseksualumas buvo lemiamas požymis, sprendžiant dėl leidimo įsivaikinti ir nacionaliniams teismams atsisakant leisti pareiškėjai įsivaikinti vaiką.
Taigi, nors motyvuojant atsisakymą leisti įsivaikinti, diskriminacinis pagrindas nebuvo išreikštas tiesiogiai, tačiau tai turėjo lemiamos reikšmės galutiniam sprendimui. Todėl išanalizavęs atsisakymo leisti įsivaikinti motyvus EŽTT padarė išvadą, kad pareiškėja buvo diskriminuojama seksualinės orientacijos pagrindu, nors aiškiai nacionalinės valdžios institucijos ir teismai tokio argumento ir nenurodė. Be to, Teismas nurodė, kad viešai pareikštas moters homoseksualumas buvo pagrindinis faktorius, lėmęs prašymo atmetimą. Taip Europos Žmogaus Teisių Teismas šioje byloje konstatavo diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu, o išnagrinėjęs Prancūzijos Vyriausybės pateiktus tokios diskriminacijos pateisimo pagrindus, visgi pripažino Konvencijos 8 straipsnio, įtvirtinančio asmens teisę į privatumą, imant kartu su 14 straipsniu, numatančiu diskriminacijos draudimą, pažeidimą. Pabrėžtina, kad Europos Komisija lygybės ir nediskriminavimo principus laiko pagrindinėmis ES vertybėmis, kurias garantuoja ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnis. Europos Parlamentas yra aiškiai patvirtinęs ES institucijų ir valstybių narių pareigą užtikrinti, kad Europos Sąjungoje žmogaus teisės būtų gerbiamos, saugomos ir skatinamos, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją, kaip numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje, Europos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje[³]. Remiantis tuo, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūlomas reguliavimas kelia abejonių dėl atitikimo minėtiems pagrindiniams ES teisės principams ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4.
įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:-. 6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui projektą atmesti. 6.2. Argumentai: Seimo Teisės departamento pastabos ir Europos departamento prie Teisingumo ministerijos pastabos. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. Komiteto pirmininkas Zita Žvikienė [1] 2008 m. sausio 22 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos sprendimo byloje E.B. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 43546/02) 86 punktas. [2] Ibid, 73 punktas. [3] 2011 m. sausio 19 d. Europos Parlamento rezoliucijos dėl saviraiškos laisvės pažeidimo ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje 2 paragrafas. 2012/C 136 E/10.