1007
201 4 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. „1. Pajamos apmokestinamos tokiais mokesčio tarifais:
1) metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 000 litų, apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu;
2) metinių pajamų dalis, viršijanti 60 000 litų, bet neviršijanti 120 000 litų, apmokestinama 20 procentų mokesčio tarifu;
3) metinių pajamų dalis, viršijanti 120 000 litų, bet neviršijanti 480 000 litų, apmokestinama 25 procentų mokesčio tarifu;
4) metinių pajamų dalis, viršijanti 480 000 litų, bet neviršijanti 1 200 000 litų, apmokestinama 30 procentų mokesčio tarifu;
5) metinių pajamų dalis, viršijanti 1 200 000 litų, bet neviršijanti 4 800 000 litų, apmokestinama 35 procentų mokesčio tarifu;
6) metinių pajamų dalis, viršijanti 4 800 000 litų apmokestinama 40 procentų mokesčio tarifu“. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 56 punktu ir jį išdėstyti taip:
„ 56) metinių pajamų dalis, neviršijanti 12 000 litų.”
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja po šešių mėnesių nuo jo paskelbimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Jonas Varkala
1007
201 4 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. „1. Pajamos apmokestinamos tokiais mokesčio tarifais:
1) metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 000 litų, apmokestinama 15 procentų mokesčio tarifu;
2) metinių pajamų dalis, viršijanti 60 000 litų, bet neviršijanti 120 000 litų, apmokestinama 20 procentų mokesčio tarifu;
3) metinių pajamų dalis, viršijanti 120 000 litų, bet neviršijanti 480 000 litų, apmokestinama 25 procentų mokesčio tarifu;
4) metinių pajamų dalis, viršijanti 480 000 litų, bet neviršijanti 1 200 000 litų, apmokestinama 30 procentų mokesčio tarifu;
5) metinių pajamų dalis, viršijanti 1 200 000 litų, bet neviršijanti 4 800 000 litų, apmokestinama 35 procentų mokesčio tarifu;
6) metinių pajamų dalis, viršijanti 4 800 000 litų apmokestinama 40 procentų mokesčio tarifu“. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 56 punktu ir jį išdėstyti taip:
„ 56) metinių pajamų dalis, gauta kaip išmoka, susijusi su darbo santykiais, neviršijanti 12 000 litų.”
3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Jonas Varkala Neringa Venckienė
1007
Projekto rengimą paskatino Lietuvoje esanti labai didelė socialinė atskirtis ir daugelyje užsienio valstybių galiojanti progresinė pajamų mokesčio sistema. Pirmieji mokesčių progresiškumo idėją įgyvendino amerikiečiai. Jungtinės Amerikos Valstijos20 -ojo amžiaus pradžioje priėmė įstatymus, pagal kuriuos dideles ir vidutines pajamas gaunantys žmonės tiesioginius mokesčius turėjo mokėti pagal didesnį tarifą nei vargšai. Šiuo metu progresinė mokesčių sistema pasaulyje yra vyraujanti. Nedaug yra šalių – ir dauguma jų priklauso potarybinei erdvei – kurios taiko proporcinę pajamų apmokestinimo sistemą, kurioje skirtingas pajamas gaunantys subjektai moka mokesčius pagal vienodą mokesčių tarifą. Praktiškai visos išvystytos šalys taiko progresinę gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą. Per progresinius mokesčius yra įgyvendinamas vertikalaus teisingumo principas. Progresinių mokesčių įvedimas reikštų, kad turtingieji svariau prisidėtų prie viešųjų gėrybių kūrimo. Vien vargšai nepajėgūs išlaikyti modernios valstybės. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento paruoštą Progresinio gyventojų pajamų mokesčio Europos Sąjungoje analizę iš 27 Europos
20 taikoma progresinė pajamų apmokestinimo sistema. “Drąsos kelias” politinės partijos 2012 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programoje nurodyti siekiai peržiūrėti viešųjų finansų politiką; pirma, siekiant sumažinti jos regresyvumą, kuris reiškia, kad pagrindinė mokesčių našta tenka sunkiai išgyvenantiems verslo ir namų ūkių subjektams (neturtingiesiems), ir įvedant progresinius mokesčius; antra, gerinant balansą tarp viešųjų ir verslo interesų sprendžiant subalansuotos ir tvarios ekonominės plėtros, socialinio teisingumo ir socialinės atskirties klausimus.
Pažymėtina, kad Lietuvos socialdemokratų partijos 2012 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programoje nurodyta, kad būtina įgyvendinti progresinių mokesčių sistemą, kartu atsisakyti nepagrįsto apmokestinimo, kuris skaudžiai veikia neturtingus Lietuvos žmones. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu XII-51 nurodyta, kad Vyriausybė didins pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumą (64 punktas). Netgi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų programoje 2012-2016 metams nurodyta, kad partija ketina nuosekliai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kol jo maksimali suma mažiausiai uždirbantiems pasieks minimalią algą. Pateiktini kai kurių Europos Sąjungos valstybių progresinių mokesčių pavyzdžiai:
Nyderlandai Nyderlanduose mokesčių sistema pradėjo formuotis 1819–1821 m. Pirmieji tikri pajamų mokesčiai nustatyti 1892–93 m., pagal skirtingus įstatymus apmokestinant aktyviąsias ir pasyviąsias pajamas. Šis pajamų skirstymas išnyko 1914 m. priėmus Pajamų mokesčio įstatymą, pagal kurį buvo apmokestinamos ne praėjusio mokestinio laikotarpio, bet būsimojo laikotarpio pajamos.
pajamų mokesčio ir bendrovių pajamų mokesčiai, pagrįsti vokiškuoju modeliu. Po karo iki 7-ojo dešimtmečio pabaigos abu įstatymai buvo gerokai keičiami, kol
įstatymų aiškių ir konkrečių normų atspindys. 8-ajame dešimtmetyje Nyderlanduose susiklostė situacija, kai pradėjo irti mokesčių moralė, susiklostė daug mokesčių vengimo schemų ir t.t. Vyriausybei teko kurti atitinkamas pataisas prieš mokesčių vengimą, dėl ko nukentėjo normų paprastumas ir aiškumas. 9-ajame dešimtmetyje Nyderlanduose kaip ir visame pasaulyje prasidėjo pokyčių metas, kai buvo mažinami mokesčių tarifai ir plečiama mokesčio bazė. Ir vis dėl to 2001 m. įsigaliojus naujam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui buvo grįžta į 1982 m. padėtį, kai į apmokestinimo bazę buvo įtrauktos ne tik gautos, bet ir tariamos pajamos (3 dėžutės pajamos (žr. žemiau). Pagal 2001 m. įstatymą mokamas gyventojų pajamų mokestis (nyd. Inkomstenbelasting ) ir avansinis pajamų mokestis, išskaičiuojamas prie pajamų šaltinio – darbo užmokesčio mokestis (nyd. Loonbelasting ). Darbo užmokesčio mokesčio įvedimas susijęs su mokesčio mokėjimo išdėstymu per mokestinį laikotarpį (kaip pajamos gaunamos), siekiant išvengti didelės vienkartinės mokesčio sumos mokėjimo. Nyderlanduose pajamos suskirstytos į 3 rūšis pagal vadinamąsias dėžutes:
santykiais ir būsto nuosavybe; 2 dėžutė: pajamos iš reikšmingo intereso; 3 dėžutė: taupymo ir investicijų pajamos.
1 dėžutė: pajamos, susijusios su darbo santykiais ir būsto nuosavybe
3 dėžutė: taupymo ir investicijų pajamos Darbo užmokestis, pensijų įmokos, socialinės išmokos Pajamos iš kitos veiklos Bendrovės automobilis Apmokestinamosios pajamos iš verslo Pajamos iš savininko naudojamo turto Pajamų draudimo neigiamos išlaidos Neigiamos lengvatos Periodinės išmokos Akcijų ir dalyvavimo pelne sertifikatų pajamos Pajamos iš minėto dalyvavimo perleidimo Dividendai ar palūkanos iš kapitalo ( notional yield 4% ) Taupymo ir investicijų pajamos Atimamos išlaidos Atimamos išlaidos Atimamos išlaidos Darbuotojo išlaidos Būsto palūkanos ir kitos išlaidos Anuitetai ir kitos įmokos Užimtumo ir būsto nuosavybės nuostoliai Atimamos išlaidos Intereso nuostoliai Nėra Mokesčio tarifai Mokesčio tarifai Mokesčio tarifai Progresinis iki 52% 25% 30% Mokesčio tarifo 1 dėžutės pajamoms skalė 1 tarifas – 33,45% Nuo 0 EUR 2 tarifas – 41,95% Nuo 18 218 EUR 3 tarifas – 42% Nuo 32 738 EUR 4 tarifas – 52% Nuo 54 376 EUR Iš darbo užmokesčio išskaičiuojamas mokestis „suskyla“ į tokias dalis: 1 i ntervalas: mokestis: 2,30%; socialinio draudimo įmoka: 31,15%; 2 intervalas: mokestis: 10,80%; socialinio draudimo įmoka: 31,15%; 3 intervalas: mokestis: 42,00%; socialinio draudimo įmoka: 00,00%; 4 intervalas: mokestis: 52,00%; socialinio draudimo įmoka: 00,00%. Tarifai asmenims virš 65 metų amžiaus skiriasi, nes jiems nebereikia mokėti senatvės pensijos įmokos (17,90%).
Jie ir toliau moka įmokas pagal medicininių išlaidų įstatymą (AWBZ) ir Pagrindinį išlaikytinių pensijų įstatymą (ANW).
įmoka: 31,15 %);
24,05% (mokestis: 10,80%; socialinio draudimo įmoka: 31,15%);
42,00% (mokestis: 42,00 %; socialinio draudimo įmoka: 00,00%);
52,00% (mokestis: 52,00%; socialinio draudimo įmoka: 00,00%). Pajamos apmokestinamos atskirai pagal tai, į kokią dėžutę patenka. Leidžiamos atimti išlaidos priskiriamos ir atimamos tik iš tam tikros dėžutės pajamų. Pvz., savininko gyvenamo turto pajamos priskiriamos 1 dėžutei, tai jei tam turtui įsigyti yra paimta paskola ir mokamos palūkanos, tai jos gali būti atimamos tik iš gaunamų pajamų iš to turto 1 dėžutėje. Vienoje pajamų dėžutėje apskaityti nuostoliai negali mažinti pajamų kitoje dėžutėje. Verslo veiklos pajamos apskaičiuojamos 1 dėžutėje. Jei veikla organizuojama kaip vieno asmens verslas tai tos veiklos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Pelno mokesčio įstatymo I skyriaus taisykles su tam tikromis išimtimis (laiko taisyklė – asmuo skiria daugiau kaip 50% laiko skiriamo darbui (ne mažiau, kaip 1 225 valandas per metus), nuostolių perkėlimo tvarka ir kt.) [1] . Nyderlandų nuolatiniai gyventojai deklaruoja visas pasaulines pajamas, įskaitant darbo užmokestį, verslo veiklos pajamas ir kapitalo pajamas, gautas kitose valstybėse. Nenuolatiniai gyventojai, emigrantai ir imigrantai gali pasirinkti, ar jie norėtų būti laikomi Nyderlandų nuolatiniais gyventojais (pasirinkimo galimybė (nyd. keuzerecht ) [2] . Apskaičiuojant galutinę mokestinę prievolę – mokėtiną pajamų mokestį, taikoma sudėtinga neapmokestinamųjų dydžių sistema. Pagrindinis metinis neapmokestinamasis dydis asmenims iki 65 metų 2 000 EUR, 65 metų ir daugiau – 935 EUR.
Taip pat taikomi kiti neapmokestinamieji dydžiai: dirbantiems asmenims, kurių apmokestinimo bazė ne didesnė kaip 42
metų – 2 018 EUR, 62–64 metų – 2 274 EUR, 65 metų ir daugiau – 1 059 EUR; dirbantiems asmenims, kurių apmokestinimo bazė 42 509 EUR ir daugiau, ir jie yra iki 57 metų – nuo 1 480 iki 1 504 EUR, 57–59 metų – nuo 1 738 iki 1 762 EUR, 60–61 metų – nuo 1 994 iki 2 018 EUR, 62–64 metų
jų amžius yra: 61 metai – 2 296 EUR, 62 metai – 3 214 EUR, 63 metai – 4 592 EUR, 64 metai – 919 EUR, 65 metai – 919 EUR, 66 metai – 460 EUR; su pajamomis susijęs kombinuotas dydis, taikomas, jei darbo pajamos didesnės kaip 4 619 EUR ar taikoma savarankiškai dirbančių asmenų lengvata, jei per 6 mėn. namų ūkis apėmė ir jame registruotą vaiką, kuriam mažiau kaip 12 metų, jei mokesčių partnerio pajamos buvo didesnės nei šio asmens pajamos; vienišo tėvo/vienišos motinos dydis, jei jo amžius iki 65 metų – 902 EUR, 65 metų ir daugiau – 460 EUR.
Taip pat taikomi kiti neapmokestinamieji dydžiai: dirbantiems asmenims, kurių apmokestinimo bazė ne didesnė kaip 42
metų – 2 018 EUR, 62–64 metų – 2 274 EUR, 65 metų ir daugiau – 1 059 EUR; dirbantiems asmenims, kurių apmokestinimo bazė 42 509 EUR ir daugiau, ir jie yra iki 57 metų – nuo 1 480 iki 1 504 EUR, 57–59 metų – nuo 1 738 iki 1 762 EUR, 60–61 metų – nuo 1 994 iki 2 018 EUR, 62–64 metų
jų amžius yra: 61 metai – 2 296 EUR, 62 metai – 3 214 EUR, 63 metai – 4 592 EUR, 64 metai – 919 EUR, 65 metai – 919 EUR, 66 metai – 460 EUR; su pajamomis susijęs kombinuotas dydis, taikomas, jei darbo pajamos didesnės kaip 4 619 EUR ar taikoma savarankiškai dirbančių asmenų lengvata, jei per 6 mėn. namų ūkis apėmė ir jame registruotą vaiką, kuriam mažiau kaip 12 metų, jei mokesčių partnerio pajamos buvo didesnės nei šio asmens pajamos; vienišo tėvo/vienišos motinos dydis, jei jo amžius iki 65 metų –
kaip 27 metai; papildomas vienišo tėvo/vienišos motinos dydis, jei jo amžius iki
kaip atitinkamai 1 484 EUR ir 692 EUR; senyvo amžiaus asmens dydis, jei asmuo yra 65 metų ir daugiau ir pajamų iš visų 3 dėžučių suma ne didesnė kaip 32 282 EUR, yra 661 EUR, vienišo senyvo amžiaus asmens dydis (jei gaunama vienišo asmens senatvės pensija) – 410 EUR; jauno neįgalaus asmens dydis – 678 EUR; motinystės/tėvystės atostogų už kiekvieną atostogų valandą ne daugiau kaip 3,99 EUR, tačiau ne daugiau kaip skirtumas tarp einamojo mokestinio laikotarpio darbo užmokesčio ir laikotarpio, buvusio prieš praėjusį laikotarpį, darbo užmokesčio; socialinių investicijų dydis, apskaičiuojamas kaip 1,3% nuo 3 dėžutės vidutinės sumos (investicijų suma laikotarpio pradžioje plius investicijų suma laikotarpio pabaigoje padalinta iš 2) į vadinamuosius žaliuosius ir socioetinius fondus ir kt.
Darbdaviai taip pat gali naudotis tam tikromis schemomis, skirtomis darbuotojų grupėms. Siekiant skatinti švietimą ir tyrimus naudojamos schemos: „dirbk ir taupyk“ schema (angl. Save-as-you-earn scheme , nyd. Spaarloonregeling ) ir karjeros pertraukos taupymo schema (angl. Career-break savings scheme , nyd. Levensloopregeling ). Darbuotojas gali dalyvauti tik vieno darbdavio schemoje
„dirbk ir taupyk“. Toks darbuotojas per metus
gali sutaupyti 613 EUR (2010 m.). Lengvata negali būti didesnė nei didžiausia neapmokestinama tokio darbuotojo 3 dėžutės pajamų iš 17 025 EUR įšaldytų indėlių suma. Jei darbuotojas pasirenka karjeros pertraukos taupymo schemą pas darbdavį ar darbdavius, tai per metus gali sutaupyti 12% atlyginimo, bet ne daugiau kaip 210% vieno atlyginimo. 12% apribojimas netaikomas 51–56 metų amžiaus darbuotojams [3] . Prancūzija Prancūzijos pajamų mokesčio sistema pradėjo formuotis 1914–1917 m.
Ši sistema buvo angliškosios ir prūsiškosios sistemų mišinys, kurį taikant buvo nustatyti 7 vieningi tarifai 7 pajamų kategorijoms ir progresinis mokestis visoms pajamoms iš visų kategorijų. Ši sistema išliko praktiškai nepakitusi iki 1960 m., kai buvo nustatytas progresinis pajamų mokestis. 7–8 dešimtmečiais šio mokesčio sistema formavosi pagal šūkį „vienodi mokesčiai vienodoms kartą sužinotoms pajamoms“ (pranc. a revenu connu égal, impôt égal ). Tuo pat metu didėjo mokesčio tarifai ir 9-ojo dešimtmečio pradžioje mokesčio tarifas didžiausioms pajamoms buvo 70%. Dabar pagal Bendrąjį mokesčių kodeksą (pranc. Code général des impôts ) [4] pajamų mokesčiu ( impôt sur le revenu ) apmokestinami Prancūzijos gyventojai (4 A ir 4 B str.). Mokestis mokamas kasmet nuo pelno ar pajamų, kuriuos asmuo realizuoja ar kuriais disponuoja tais pačiais metais (12 str.). Apmokestinama: pajamos iš nekilnojamojo turto; pelnas iš pramoninės ir komercinės veiklos; tam tikrų bendrovių vadovų ir dalininkų atlyginimai; pelnas iš žemės ūkio veiklos; atlyginimai, pensijos ir rentos iki gyvos galvos; nekomercinių profesijų pelnas; pajamos iš kilnojamojo kapitalo. Tarifai Gyventojai, kurių pajamos viršija 5 875 EUR, apmokestinami pagal tokias tarifų skales:
5,50%;
EUR – 14%;
EUR – 30%;
Apskaičiuojant mokesčio dydį, apmokestinamos pajamos atsižvelgiant į šeimos padėtį ir išlaidas dalijamos į tam tikrą dalių skaičių (193 str).
Šios dalys:
neturinti/-is vaikų išlaikytinių – 1;
išlaikytinį – 1,5;
išlaikytinius – 2;
išlaikytinius – 3;
išlaikytinius – 3;
išlaikytinius – 4;
išlaikytinius – 5;
išlaikytinius – 5;
išlaikytinius – 6;
išlaikytinius – 6;
dalys didinamos taip:
dalies nuo trečio vaiko, kai apmokestinamas asmuo nėra vienintelis ar pagrindinis vaiko išlaikytojas;
vaiko, kai apmokestinamas asmuo yra vienintelis ar pagrindinis vaiko išlaikytojas;
asmuo yra vienintelis ar pagrindinis mažiausiai 2 vaikų išlaikytojas (194 str.). Mokesčio mažinimas Jei asmuo ar jo sutuoktinis/partneris [5] yra virš 65 metų arba neįgalus (šiuo atveju į amžių neatsižvelgiama), mokestis jam mažinamas:
010 EUR;
virš 65 metų arba neįgalieji.
Jei asmuo turi susituokusių vaikų, kuriuos išlaiko arba viengungių vaikų, kuriuos išlaiko šeima, mokestis mažinamas 5 753 EUR už kiekvieną asmenį, kuriuo rūpinamasi. [6] Atleidimas nuo mokesčio Nuo mokesčio atleidžiama, kai apmokestinamos
Mokėtina mokesčio suma nesiekia 61 EUR ir mokesčio mokėti nereikia, jei apmokestinamos neto pajamos neviršija tokių ribų:
Nuo mokesčio atleidžiama, jei neto profesinės išlaidos neviršija 8 310 EUR arba 9 080 EUR (kai asmuo virš 65 metų arba yra neįgalus). Šeimos koeficiento „lubos“ Taikant šeimos koeficientą mokesčio lengvatos
„lubos“ yra 2 301 EUR kiekvienai 0,5 „dalies“, kuri viršija:
gyvenantiems asmenims, vieniems neauginantiems vaikų arba negyvenantiems vieniems ir priėmusiems neįgalų asmenį;
išlaikytinių; viengungiams, išsiskyrusiems ar separacijoje gyvenantiems asmenims, gyvenantiems vieniems ir neturintiems vaiko išlaikytinio, bet priėmusiems neįgalių asmenų;
0,5 dalies, suteikiamos neįgaliesiems, karo veteranams, karo dalyvių našlėms, mokestis papildomai mažinamas daugiausia 651 EUR. Mokesčio lengvata, suteikiama už dvi pirmas papildomas 0,5 dalies viengungiams, išsiskyrusiems arba separacijoje gyvenantiems asmenims, vieniems auginantiems vaikus, apribota iki 3 980 EUR. Kai vaikai gyvena pakaitom su vienu iš tėvų ir tuos vaikus išlaiko abu tėvai, tai suteikia teisę padidinti dalių skaičių, padalytą iš 2.
Šiuo atveju taikomos tokios „lubos“:
neįgalumo, kai pasiekiamos 2 301 EUR : 2 „lubos“, mokestis papildomai mažinamas 651 EUR : 2;
vaikų, viengungiams, separacijoje gyvenantiems ar išsiskyrusiems asmenims, gyvenantiems vieniems su vaikais, kurie savo ruožtu gyvena pakaitom su vienu iš tėvų – 3 980 EUR : 2. Mokesčio lengvata Jei mokėtina mokesčio suma neviršija 866 EUR, taikoma mokesčio lengvata, lygi skirtumui tarp 433 EUR ir pusės mokesčio sumos. Lengvata taikoma neatsižvelgiant į „dalių“ skaičių. Pvz., jei mokėtina mokesčio suma prieš lengvatos pritaikymą yra 549 EUR, mokesčio lengvata sudaro 433 EUR - 274,50 EUR = 158,50 EUR (suapvalinus – 159 EUR). Mokėtina mokesčio suma po lengvatos pritaikymo yra 549 EUR - 159 EUR = 390 EUR. Mokesčio apskaičiavimas Jei neto apmokestinamos pajamos (R) padalytos iš dalių skaičiaus (N) telpa į šią skalę Neto apmokestinamos pajamos dauginamos iš atitinkamo tarifo Gaunamas rezultatas 0–5 875 EUR R * 0,055
R * 0,14
R * 0,30
R * 0,40
Virš 69 783 EUR
Pvz., susituokusi pora, auginanti 2 vaikus (3 „dalys“) gavo 45 000 EUR neto apmokestinamų pajamų . Apskaičiuojamos pajamos 1 daliai: 45 000 EUR : 3 = 15 000 EUR. Ši suma patenka į skalę 11 720 EUR–26 030 EUR. Neto apmokestinamos pajamos dauginamos iš atitinkamo tarifo: 45
957,99 EUR. Bruto mokesčio suma
EUR (suapvalinus – 2 342 EUR). Vokietija Pagal 1871 m. Vokietijos imperijos konstituciją tik imperijos subjektai, o ne pati imperija turėjo teisę nustatyti pajamų mokesčius.
Šiuolaikinio pajamų apmokestinimo istorija Vokietijoje prasidėjo 1891 m. priėmus Prūsijos pajamų mokesčio įstatymą, kuriame buvo įtvirtintas sisteminis požiūris į apmokestinimą prie pajamų šaltinio. Dėl sunkios Pirmojo pasaulinio karo finansinės naštos 1919 m. Veimaro konstitucijoje teisėkūros galios priskirtos imperijai ir įtvirtintos 1920 m. Pajamų mokesčio įstatyme (griežtai laikantis plačios ekonominės pajamų koncepcijos pagrįstos pajamų kaupimo principu). Tačiau šis įstatymas neišgyveno 1922–1923 m. hiperinfliacijos ir buvo pakeistas
pajamų mokesčio teisės normas, kurios taikomos ir šiandien pagal Pajamų mokesčio įstatymą (vok. Einkommensteuergesetz ) [7] . Pajamų mokesčiu (vok. Einkommensteuer ) apmokestinamos gyventojų pajamos. Iš kai kurių pajamų mokestis išskaičiuojamas, pvz., iš atlyginimo. Vokietijos nuolatinių gyventojų mokestinė prievolė pasaulinėms pajamoms yra neribota. Susituokę poros gali pasirinkti, ar mokestį mokėti bendrai ar atskirai. Pajamos iš tokių 7 šaltinių yra mokesčio objektas: žemės ūkis ir miškininkystė; prekyba ir verslas; nepriklausomos pasaugos; priklausomos paslaugos; kapitalo investicijos; nuoma ir lizingas; kitos pajamos (pvz., pensijos). Žemės ūkio, miškininkystės, prekybos ir verslo bei individualios veiklos pajamos apskaičiuojamos, atimant veiklos išlaidas iš veiklos pajamų. Darbo, nuomos ir lizingo bei kitos pajamos – iš atitinkamos veiklos pajamų atimant išlaidas, skirtas gauti, išsaugoti ar užtikrinti pajamas. Priklausomų paslaugų pajamos – tai pajamos, susijusios su darbo santykiais. Iš šių pajamų darbdaviui nustatyta prievolė išskaityti darbo užmokesčio mokestį (angl. wage tax , vok. Lohnsteuer ).
Lohnsteuer ). Šis mokestis nėra atskiras mokestis, bet mokesčio mokėjimo būdas pagal Pajamų mokesčio įstatymą ir Darbo užmokesčio mokesčio įgyvendinimo taisykles. Taisyklėse nustatyta išskaičiavimo tvarka. Darbo užmokesčio mokestis išskaičiuojamas iš su darbo santykiais susijusių pajamų (pinigais ar natūra) ir sumokamas per 10 dienų pasibaigus laikotarpiui, už kurį mokama (kas mėnesį, jei praėjusiais metais darbo užmokesčio mokestis buvo didesnis kaip 4 000 EUR, kas ketvirtį, jei mokestis 1 000–4 000 EUR, ir kasmet, jei mokestis mažesnis už 1
mokesčio mokėtojai (darbuotojai) skirstomi į 6 klases: I klasė: vieniši ir išsiskyrę asmenys, našliai, nepatekę į II ir III klases; II klasė: vieniši ir išsiskyrę asmenys, našliai, kuriems priklauso vienišų tėvų lengvata; III klasė: vedę asmenys, našliai (ne ilgiau kaip vienus kalendorinius metus, sekančius po metų, kuriais mirė sutuoktinis);
IV klasė: sutuoktiniai, kurie abu gauna pajamas tik iš priklausomų paslaugų; V klasė: vienas iš sutuoktinių priklauso bet kuriai klasei ir kitas sutuoktinis yra iš III klasės (kitas klasių kombinacijas taikant su tam tikrais dauginimo koeficientais); VI klasė: asmenys, gaunantys pajamas iš daugiau nei vieno darbdavio. Atitinkamoms klasėms taikomos atitinkamos lengvatos: standartinis dydis 920 EUR per metus (I-V klasėms), vieningas dydis specialioms išlaidoms 36 EUR per metus (I-IV klasėms) arba 72 EUR per metus (III klasei), vienišų tėvų dydis 1 308 EUR (II klasė) ir leidžiamos atimti ribojamos specialios išlaidos dėl santuokinio statuso bei pensijų draudimo (I-V klasėms). Pagal Pajamų mokesčio įstatymo 32b, 32d, 34, 34a, 34b ir 34c straipsnius pajamų mokesčio tarifas išdėstytas tokioje skalėje: 1.
Iki 7 834 EUR: 0;
2nuo 7 835 EUR iki 13 139 EUR:
(939,68 * y + 1 400) * y;
397) * z + 1 007;
4nuo 52 552 EUR iki 250 400 EUR: 0,42 * x – 8 064;
5nuo 250 401 EUR: 0,45 * x – 15 576. Kur y yra 1/10 000 nuo 7 834 EUR suapvalintų apmokestinamųjų pajamų
viršijančios sumos, z yra 1/10 000 nuo 13 139 EUR suapvalintų apmokestinamųjų pajamų viršijančios sumos, x – suapvalintos apmokestinamosios pajamos. Žemiau pateikiama supaprastinta mokesčio lentelė, kur atsižvelgta į 5,5% solidarumo mokestį (priemoką). Pajamų mokesčio dydis ir procentinė dalis (įskaitant solidarumo mokestį) vienišiems asmenims ir poroms 2010 m. Kapitalo pajamos (palūkanos, dividendai, investicijų pajamos, ateities pelnai, pelnas iš vertybinių popierių pardavimo nuo 2009 m. net ir tiems mokėtojams, kurie turi mažiau kaip 1% akcijų, pajų) apmokestinamos pagal specialias normas. Visų pirma, kapitalo pajamos apmokestinamos, taikant 25% pajamų mokesčio tarifą (plius 5,5% solidarumo mokestis). Kapitalo pajamoms taikomas neapmokestinamasis dydis 801 EUR (vienišiems asmenims) ir 1 602 EUR (susituokusioms poroms) [8] . Jungtinė Karalystė Istorija yra nepaprastai svarbi Jungtinės Karalystės mokesčių sistemos supratimui. Kadangi mokesčių sistema formavosi Viduramžiais, Jungtinės Karalystės mokesčių tvarka turi specifinių ypatumų, pavyzdžiui, mokestinis laikotarpis prasideda balandžio 6 d. Pajamų mokestis atsirado 1798 m. ir išliko iki šių dienų su trumpa pertrauka 1816–1842 m. Iš esmės tai laikinas mokestis, kurį parlamentas priima kasmet. Metinio mokesčio doktrina susiformavo kaip santykių tarp karaliaus ir parlamento išraiška. 1803 m. mokestis buvo revizuotas, įvesta analitinė mokesčio sistema ir sustiprintas mokesčio išskaičiavimas prie pajamų šaltinio. Tokia sistema veikia ir šiandien.
Ilgiausiai vyko pajamų koncepcijos paieškos – ar turto vertės padidėjimo pajamos gali būti apmokestinamos laikinu mokesčiu? Nuo 1799 m. vyko svarstymai, ieškoma įvairiausių modelių ir 1965 m. buvo įvestas atskiras turto vertės padidėjimo pajamų mokestis. Turto vertės padidėjimo pajamos ir apmokestinamasis pelnas apmokestinami turto vertės padidėjimo pajamų mokesčiu (angl. capital gains tax ). 2010–2011 m. neapmokestinamasis dydis yra 10 100 GBP (trastininkams – 5 050 GBP). Tarifai 18%, 28% ir 10%. Pajamų mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis 2007 m. Pajamų mokesčio įstatymu [9] . Apskaičiuojant pajamų mokestį, apmokestinamosios pajamos – tai uždarbis iš darbo santykių, uždarbis iš individualios veiklos, pensijų pajamos, santaupų pajamos, akcijų pajamos (dividendai), nuomos pajamos, pajamos iš trastų. Pajamų mokesčio tarifai 2010–2011 m. pagal pajamų dydį ir tipą Pajamų mokesčio intervalo dydis Pajamų mokesčio tarifas pajamoms ne iš santaupų Pajamų mokesčio tarifas sutaupytoms pajamoms Pajamų mokesčio tarifas dividendams Nuo 0 iki
Kiekvienas Jungtinės Karalystės nuolatinis gyventojas gauna neapmokestinamąją lengvatą, kuri 2010–2011 m. yra 6 475 GBP. Ji gali būti didesnė, jei mokesčio mokėtojui yra 65 metai ir daugiau. Taip pat taikomos lengvatos akliesiems ir neįgaliesiems, susituokusioms poroms, kur vienas iš sutuoktinių gimęs anksčiau nei 1935 m. balandžio 6 d. Neapmokestinamos gali būti tik šios pajamų dalys.
Pajamų mokesčio lengvatų lentelė, GBP
lengvata (gimę iki 1935 m. balandžio 6 d. ir nuo 75 metų amžiaus (2) (3)
Pajamų mokestis surenkamas atsižvelgiant į pajamų tipą ir į tai, ar tai pajamos, susiję su darbo santykiais, individualia veikla, ar ne darbo pajamos. Taikomos tokios surinkimo sistemos: pagrindinės mokesčių sumos (PAYE – angl. pay-as-you-go–earnings ), įsivertinimo, išskaičiavimo prie šaltinio, vienkartinio mokėjimo. PAYE naudojama surenkant mokesčius iš darbuotojų, iš gaunančių pensijas. Tokiais atvejais mokestį išskaičiuoja pajamas išmokantis asmuo kas mėnesį arba kas ketvirtį, o metinę deklaraciją pateikia pats mokesčio mokėtojas. JK naudojama mokesčio kodų sistema, pagal kuriuos apskaičiuojama lengvatos suma, jei gaunami darbo užmokestis ar pensija. Kodas dažniausiai sudaromas iš raidės ir 3 skaitmenų (pvz. 117L). Mokėtojas ar išskaičiuojantis asmuo gavęs kodą trijų skaitmenų skaičių daugina iš 10 ir sužino pajamų sumą, kurią galėjo uždirbti praėjusiais metais. Raidė (L, P, Y, T, K) reiškia lengvatos tipą. Pavyzdžiui, kodas 117L reiškia, kad lengvatos suma, kurią reikia atimti iš apmokestinamųjų pajamų yra 117*10 = 1 170 GBP Taip pat naudojami dviejų raidžių kodai (BR (visos pajamos apmokestinamos, taikant pagrindinį tarifą), D0 (taikant aukštesnį tarifą), NT (neapmokestinama)) [10] . Lenkija Pajamų mokesčio istorija Lenkijoje yra palyginti trumpa.
Šaliai 1918 m. atgavus nepriklausomybę, jau 1920 m. buvo įvestas valstybinis pajamų mokestis – vienas iš pirmųjų mokesčių, privalomų visoje valstybės teritorijoje. [11] 1945 m. įvestas visuotinis darbo užmokesčio mokestis, kuris 1971–1975 m. palaipsniui panaikintas suvisuomeninto sektoriaus darbuotojams, bet iš darbuotojų privačiame sektoriuje buvo renkamas iki 1991 m. 1957 m. papildomai įvestas išlyginamasis mokestis, kurį mokesčių mokėtojas (ir dirbantis suvisuomenintame sektoriuje) turėjo mokėti, jei jo pajamos buvo didesnės nei nustatyta suma. Pagal atitinkamą skalę šio mokesčio tarifas buvo nuo 10% iki 50%, kartu taikant įvairias lengvatas (pvz., remontuojantiems butą, išlaikantiems vaikus, kūrybinių profesijų atstovams). 1990 m. didžiausias tarifas buvo sumažintas iki 40%. [12] Vykstant ūkio transformacijai, 1991–1992 m. buvo įvykdyta mokesčių reforma. 1991 m. buvo priimtas Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas [13] , kuris daug kartų pakeistas ir papildytas galioja iki šiol. Ankstesni mokesčiai buvo panaikinti ir įvestas fizinių asmenų pajamų mokestis (lenk. podatek dochodowy od osób fizycznych ). Pokomunistinėje Lenkijoje nuo pat fizinių asmenų pajamų mokesčio įvedimo taikomas progresinis mokestis. Iki 2008 m. progresinio mokesčio skalę sudarė 3 pakopos: 1992–1993 – 20%, 30%, 40%; 1994–1996 m. – 21%, 33%, 45%; 1997 m. – 20%, 32%, 40%; 1998–2008 m. – 19%, 30%, 40%. Kito ir mokesčio bazė, pvz., mažiausias 21% tarifas 1994 m. buvo taikomas pajamoms iki 90,8 tūkst. PLN, 1995 m. – jau tik iki 12 tūkst. PLN. Nuo to laiko pajamų dydis, kurioms taikomas mažiausias tarifas, vis didėjo ir 2008 m. sudarė 44,5 tūkst. PLN. Taip pat augo pajamų, kurioms buvo taikomi didesni mokesčio tarifai, dydžiai. Nuo 2009 m. progresinio mokesčio skalėje liko tik dvi pakopos – 18% ir 32 % .
Dabartiniu metu fizinių asmenų pajamų mokestis paprastai skaičiuojamas pagal progresinę mokesčio skalę, bet galimos ir kitos fizinių asmenų pajamų apmokestinimo formos. Fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėtojas yra kiekvienas pajamų gaunantis fizinis asmuo (gaunantis darbo užmokestį, savarankiškai dirbantis ir kt. asmuo). Tai taikoma ir sutuoktiniams, jeigu jie nepateikia prašymo mokėti šį mokestį kartu pagal įstatyme nustatytas sąlygas. Progresinį fizinių asmenų pajamų mokestį reguliuoja minėtas Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, pagal kurį (27 str.) nuo 2009 m. taikoma tokia progresinio mokesčio skalė (žr. žemiau esančią lentelę). 18% tarifas taikomas metinėms pajamoms virš 3 091 PLN (iki 85 528), o 32% – virš 85
Metinės pajamos (didesnės negu, PLN) Metinės pajamos (iki,
528 18%, minus mokestį mažinanti suma (556, 02
528
Metinės pajamos, už kurias prievolės mokėti mokestį nėra, – 3 091 PLN. Mokestį mažinanti metinė suma – 556,02 PLN. Mokestį mažinanti mėnesio suma – 46,33 PLN. Kai kurios fizinių asmenų pajamos apmokestinamos pagal vieningą (lenk . podatek liniowy arba podatek płaski ) 19% tarifą. Pagal 19% tarifą gali būti apmokestinamos fizinių asmenų pajamos iš ūkinės veiklos ne žemės ūkyje, taip pat iš kai kurių specialių žemės ūkio gamybos sričių (naminių paukščių, kailinių žvėrelių, grybų auginimas ir kt.). Asmuo tokį savo pasirinkimą turi deklaruoti iki mokestinių metų sausio 20 d. Šiuo būdu apmokestinamos pajamos nesujungiamos su iš kitų šaltinių gautomis pajamomis (30c str.). Bendrai imant, atskiro turto vertės padidėjimo mokesčio nėra. Turto vertės padidėjimas pridedamas prie įprastų asmens pajamų ir apmokestinamas, taikant standartinį tarifą.
Nepaisant to, nekilnojamojo turto, įgyto mažiau kaip prieš 5 m., skaičiuojant nuo tų kalendorinių metų pabaigos, kai turtas buvo įsigytas (ar pastatytas statinys), pardavimo pajamos yra apmokestinamos. 19% tarifas taikomas, jei turtas įsigytas po 2006 m. gruodžio 31 d., o 10%,– jei turtas įsigytas iki 2006 m. gruodžio 31 d. Šiuo būdu apmokestinamos pajamos nesujungiamos su iš kitų šaltinių gautomis pajamomis (30e str.). Taikant 19% tarifą apmokestinamos ir kapitalo pajamos, pvz., dividendai, palūkanos, akcijų pardavimo pajamos. Šiuo būdu apmokestinamos pajamos nesujungiamos su iš kitų šaltinių gautomis pajamomis (30b str.). Pagal įstatymą (7 skyrius), fizinių asmenų pajamų mokestį galima rinkti tokiais būdais:
mokėtojas avansą gali mokėti ir pagal supaprastintą avanso mokėjimo formą. Mėnesio mokesčių deklaracijų mokesčio mokėtojas pateikti neprivalo;
Fizinių asmenų gautų kai kurių pajamų iš ūkinės veiklos ne žemės ūkyje apmokestinimą reguliuoja Nustatyto dydžio pajamų mokesčio kai kurioms fizinių asmenų įgytoms pajamoms įstatymas [14] . Jame suteikiama teisė pasirinkti supaprastintas mokesčio mokėjimo formas. Jos taikomos daugiausia individualiai ūkinei veiklai ir ūkinėms bendrijoms. Fizinis asmuo turi teisę mokėti apskaitomų pajamų nustatyto dydžio mokestį (lenk. ryczałt od przychodów ewidencjonowanych ), kurio tarifas priklauso nuo veiklos pobūdžio ir svyruoja nuo 3% iki 20%, arba mokestį pagal supaprastintą pajamų apmokestinimo formą (lenk. karta podatkowa ), kuris svyruoja nuo keliasdešimties iki daugiau negu 1 tūkst. PLN per mėn. Asmuo turi apsispręsti, ar šia teise pasinaudoti. Jei jam pagal pastarąsias dvi mokesčio mokėjimo formas mokėtinų mokesčių suma pasirodo nepriimtina, jis gali pasirinkti mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį bendrais pagrindais (progresinį mokestį). Jei asmuo nedeklaruoja, kokią mokesčių mokėjimo formą pasirenka, jo pajamos apmokestinamos taikant progresinio mokesčio tarifą. Švedija Iš pat pradžių pajamų mokesčio sistema buvo analitinė. Pirmas pajamų mokesčio įstatymas buvo priimtas 1810 m. Jis buvo paveiktas angliškojo liberalaus mastymo. Tačiau 1812 m. įstatymas buvo pakeistas ir įvesta analitinė sistema su 8 pajamų šaltiniais. Iki 21 a. vyko daug reikšmingų mokesčio reformų. 1860, 1902, 1910 ir 1928 m. pajamų koncepcija buvo išplėsta, įtraukiant turto vertės padidėjimo pajamas. 1991 m. pajamų šaltinių skaičius sumažėjo iki 3: pajamos, susiję su darbo santykiais, verslo pajamos ir kapitalo pajamos. Nepaisant to, Švedijos pajamų mokesčio sistema išlieka analitinė, o tai reiškia, kad nėra bendro pajamų apibrėžimo. Tačiau pajamų iš skirtingų šaltinių apibrėžimai yra labai platūs.
Pajamų mokestį sudaro dvi pagrindinės dalys: vietos pajamų mokestis (kuris patenka į savivaldybės ir apskrities tarybų biudžetus (kuriose mokesčių mokėtojas yra įregistruotas), ir valstybės pajamų mokestis (kuris atitenka centrinei valdžiai). Vietos pajamų mokesčio tarifai skirtingose savivaldybėse skiriasi (30-33%). 2010 m. vidutinis tarifas buvo 31,56%. Nacionalinis pajamų mokestis (2010 m.): iki 384 600 SEK (37 854 EUR) – 0%; virš 384 600 SEK (37 854 EUR) iki 545 200 (53 661 EUR) – 20%; virš 545 200 SEK (53 661 EUR) – 25% (nuo 2011 m. šis intervalas nuo 548 300 SEK). Socialinio draudimo įmokos Švedijoje yra laikomos mokesčiais ir kartu su pajamų mokesčiu apskaičiuojamas kombinuotas tarifas, kurio didžiausioms pajamos didžiausias tarifas siekia 67%. Pagal Pajamų mokesčio įstatymo 1999:1229 63 straipsnį [15] , apskaičiuojant pajamų mokestį taikoma bendra lengvata, kai leidžiama pajamų mokesčio bazę mažinti nuo
pensijų fondus, socialinio draudimo įmokos. Pažymėtina, kad šios lengvatos Švedijoje taikomos labai komplikuota tvarka: pagrindinė lengvata iš pradžių didėja, o po to mažėja (priskiriant lengvatą skirtingiems pajamų intervalams – didėjimą iki 31 600 SEK intervalui 111 400 – 128 200 SEK ir mažėjimą iki 12 100 SEK intervalui virš 322 300 SEK. Kapitalo pajamos apmokestinamos, taikant 30% tarifą. Jei apskaičiuojant kapitalo pajamas gaunamas nuostolis, tai jis mažina galutinę mokesčio prievolę. Jei deficitas iki 100 000 SEK, tai 30%, jei daugiau kaip 100
priedas Gyventojų pajamų mokestis 2010 m. Valstybė Mokesčio tarifas Pastabos Airija 0–36 400 EUR – 20%, virš 36 400 - 41%. Turto vertės padidėjimo pajamoms – 25%. Nuo 2009 m. papildomai įvesta: iki 100 100 EUR – 1%; 100 101–250 120 EUR – 2%; virš 250 120 EUR – 3%.
Austrija Iki 11 000 EUR – 0% (vidutinis); 11 000–25 000 EUR – 36,50% (ribinis); 25 000 EUR – 20,44% (vidutinis); 25 000–60 000 EUR – 43,21% (ribinis); 60 000 EUR – 33,73% (vidutinis); Virš 60 000 EUR – 50% (ribinis). Šioms pajamoms taikoma tik pusė efektyviojo tarifo visoms mokesčio mokėtojo pajamoms pagal lentelę:
Tarifai, taikomi pajamų sumai virš žemesnės ribos: iki 7 900 EUR – 25%; 7 900–11 240 EUR – 30%; 11 240–18 730 EUR – 40%; 18 730–34 330 EUR – 45%; virš 34 330 EUR – 50%. Vietinis pajamų mokestis svyruoja nuo 0% iki 9%, nors viršutinė riba nėra nustatyta. Briuselio regione imamas 1% dydžio papildomas mokestis. Kai kurios savivaldybės ir provincijos gali imti papildomą „išankstinį nekilnojamų pajamų mokėjimą“. Apskaičiuojant yra taikomi įvairūs neapmokestinamieji minimumai. Bulgarija 10% proporcinis tarifas. Čekija Nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatytas 15% proporcinis tarifas. Danija 38-59%. Vietiniai mokesčiai: savivaldybių pajamų mokestis (vidutinis dydis – 24,9%); sveikatos priežiūros mokestis – 8%; bažnyčios mokestis (vidutinis dydis – 0,74%). Pajamų mokesčio sistema pakankamai sudėtinga ir ją sunku pateikti lentelėje. Estija 21% proporcinis tarifas. Nuo 27 000 EEK per metus. Graikija 1–12 000 EUR – 0%; 12 001–16 000 EUR – 18%; 16 001–22 000 EUR – 24%; 22 001–26 000 EUR – 26%; 26 001–32 000 EUR – 32%; 32 001–40 000 EUR – 36%; 40 001–60 000 EUR – 38%; 60 001–100 000 EUR – 40%; virš 100 000 EUR – 45 %. [16] Ispanija 1–17 707 EUR – 24%; 17 708–33 007 EUR – 28%; 33 008–53 407 EUR – 37%; virš 53 407 EUR – 43%. Bendrasis (valstybės mokesčio) tarifas pagal minėtas 4 pakopas (12%, 14%, 18,5%, 21,5%).
Jei autonominės bendrijos nenustato papildomo mokesčio tarifo – tokia galimybė nustatyta 2009 m. gruodžio 18 d. įstatyme (Law 22/2009), – taikomas toks papildomas tarifas (12%, 14%, 18,5%, 21,5%). Ne nuolatiniai gyventojai: Standartinis tarifas – 24%; pensija ir metinė renta – 8–40%; akcijos, kapitalo prieaugis, dividendai ir kt. – 19%; asmens už darbą gautos pajamos, jei buvo pasirašyta terminuota kolektyvinė darbo sutartis, – 2%. Nuo 2010 m. santaupų, turto vertės padidėjimo pajamoms taip pat taikomas progresinis mokesčio tarifas – 19% (iki
0–15 000 EUR – 23%; 15 001–28 000 EUR – 27%;
55 001–75 000 – 41%; Virš 75 001 EUR – 43%. Turto vertės padidėjimo pajamoms taikomi tarifai iki 25% tarifai. Regionams mokama papildomai 0,9–1,4%, savivaldybėms gali būti mokama papildomai iki 0,8%. Regioninis mokestis produktyvios veiklos pajamoms (IRAP) – 3,9%. Jungtinė Karalystė Iki 37 400 GBP – 20%. Nuo 37 401 GBP iki 150 000 GBP – 40%. Virš 150 000 GBP – 50% (šis tarifas taikomas nuo 2010 m. balandžio mėn.). Pajamoms iš santaupų iki 2 440 GBP taikomas 10% tarifas. Jeigu asmuo gavo daugiau kitų apmokestinamų pajamų (darbo užkestis ir kt.) negu šis nustatytas limitas, 10% tarifas netaikomas. Dividendams taikomas 10%, 32,5%, 42,5% tarifas. Kipras Nuo 19 501 EUR – 20%; nuo 28 001 EUR – 25%; nuo 36 301 EUR – 30% Standartinis kapitalo prieaugio mokesčio tarifas – 20% grynų pajamų iš disponavimo. Latvija 26% proporcinis tarifas (Nuo 2011 m. – 25%). Nuo 420 LVL per metus. Lenkija Nuo 2010 m.: 0–556,02 PLN – 0%; 557–85 528 PLN – 18% virš 557 PLN;
Virš 85 528 PLN – 32% virš 85 528 PLN.
Liuksemburgas 17 skalių: iki 11 265 EUR – 0%; nuo 11265 EUR – 8%; nuo 13 173 EUR – 10%; nuo 15 081 EUR – 12%; nuo 16 989 EUR – 14%; nuo 18 897 EUR – 16%; nuo 20 805 EUR – 18%; nuo 22 713 EUR – 20%; nuo 24 621 EUR – 22%; nuo 26 529 EUR – 24%; nuo 28 437 EUR – 26%; nuo 30 345 EUR – 28%; nuo 32 253 EUR – 30%; nuo 34 161 EUR – 32%; nuo 36 069 EUR – 34%; nuo 37 977 EUR – 36%; nuo 39 855 EUR – 38%. Renkamas papildomas 2,5% „solidarumo“ mokestis, skirtas nedarbo fondui. Mokesčių mokėtojai suskirstyti į 3 klases priklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar našliai, ar gaunantys mokesčių lengvatą už vaiką, gyvenantį jų namų ūkyje. Malta Iki 8 500 EUR (vienas asmuo) ir 11 900 (sutuoktinių pora) – 0%;
Nuo 8 501 EUR (vienas asmuo) ir 11 901 EUR (sutuoktinių pora) – 15%; Nuo 14 501 EUR (vienas asmuo) ir 21 201 EUR (sutuoktinių pora) – 25% Nuo 19 501 EUR (vienas asmuo) ir 28 701 (sutuoktinių pora) – 35%. Nyderlandai Darbo užmokesčio mokesčio tarifai: 33,45%, 41,95%, 42%, 52%. Žr. išnašą [17] . Pajamos skirstomos į tris dėžutes, kurioms taikomi skirtingi tarifai:
(tarifai nurodyti aukščiau);
(iki 250 000 EUR – 22% (2007 m.), didesnėms pajamoms 25%);
30%. Portugalija Nuo 0 EUR – 10,5%; nuo 4 793 EUR – 13%; nuo 7 250 EUR – 23,5%; nuo 17 979 EUR – 34%; nuo 41 349 EUR – 36,%; nuo 59 926 – 40%); nuo 64 623 EUR – 42%. Nepagrįstam fizinio asmens pajamų padidėjimui viršijančiam 100 000 EUR taikomas specialus 60% tarifas. Palūkanos ir dividendai – 20%, jei šias pajamas mokesčių mokėtojas nepriskyrė prie pajamų, apmokestinamų pagal progresinį tarifą. Prie tokių pajamų gali priskirti tik 50% dividendų.
Turto vertės padidėjimo pajamos pardavus akcijas ir kitus vertybinius popierius - 10% (išskyrus obligacijas ir kitus skolos vertybinius popierius, ilgiau nei 12 mėn. valdytas akcijas – šiais atvejais kapitalo prieaugis neapmokestinamas). Prancūzija Iki 5 875 EUR – 0%; 5 875–11 720 EUR – 5,5%; 11 720–26 030 EUR – 14%; 26 030–69 783 EUR – 30%; virš 69 783 EUR – 40%. Pajamų mokesčio sistema yra pakankamai sudėtinga ir ją sunku pateikti lentelėje. 0,55–1,80% solidarumo mokestis turtui, viršijančiam 790 000 EUR. Rumunija 16% proporcinis tarifas. Slovakija 19% proporcinis tarifas. Slovėnija Iki 7 529 EUR – 16 %; nuo 7 529 EUR – 27%; nuo 15 058 EUR – 41%. Suomija Nacionalinis pajamų mokestis: nuo 15 200 EUR – 6,5%; nuo 22 600 EUR – 17,5%; nuo 36 800 EUR – 21,5%; nuo 66 400 EUR – 30,0%. Savivaldybių renkamas pajamų mokestis yra vienodo tarifo, kiekviena savivaldybė jį nustato atskirai (svyruoja nuo 16,25% iki 21%). Bažnyčios mokestis yra vienodo tarifo, jį nustato bendruomenė (nuo1% iki 2%). Kapitalo pajamoms taikomas 28% tarifas. Švedija Nacionalinis pajamų mokestis : iki 384 600 SEK (37 854 EUR) – 0%; virš 384 600 SEK (37 854 EUR) –545 200 (53 661 EUR) – 20%; virš 545 200 (53 661 EUR) – 25%. Savivaldybių mokestis svyruoja tarp 28,89% ir 34,17%. Stokholme – 30,39%–30,75%. Tarifas kapitalo pajamoms – 30 %. Pajamų mokestis ne rezidentams vienodo tarifo – 25%, o ne rezidentams menininkams ir kt. - 15%. Neapmokestinama suma svyruoja nuo 12 600 SEK iki 33 000 SEK priklausomai nuo pajamų sumos. Nustatytos maksimalios lubos nacionaliniam pajamų mokesčiui, gerovės mokesčiui ir savivaldybių mokesčiui – 60%. Vengrija 0–5 000 000 HUF – 17%; virš 5 000 000 HUF – 32%. Turto vertės padidėjimo pajamoms ir pajamoms iš nekilnojamojo turto – 25%. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įvestas gerovės mokestis. Vokietija Vienas mokesčių mokėtojas: iki 8 004 EUR – 0%; du mokesčių mokėtojai: iki 16 008 EUR – 0%.
Vienas mokesčių mokėtojas: 8 004–52 882 EUR – 14–42%; du mokesčių mokėtojai: 16 008–105 764 EUR – 14–42%. Vienas mokesčių mokėtojas: 52 882–250 731 EUR – 45% (ribinis); du mokesčių mokėtojai:
didesnėms pajamoms. Projekto iniciatorius: Seimo narys Jonas Varkala. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto tikslas – įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, siekiant sumažinti socialinę atskirtį. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu įstatyme įtvirtintas
naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti gyventojų pajamų mokesčio tarifus, priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas įstatymas duos teigiamą postūmį smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Stambus kapitalas privalės daugiau prisidėti prie valstybės biudžeto pajamų formavimo, todėl neigiamai reaguos į siūlomą apmokestinimo sistemą. 8. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus projektą, reikės keisti poįstatyminius teisės aktus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktai Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymo lydimųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius Seimo narys Jonas Varkala. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Gyventojų pajamų mokestis. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo narys Jonas Varkala [1] http://english.minfin.nl/Subjects/Taxation/Income_tax/Tax_base_and_tax_rates [2] http://www.belastingdienst.nl/variabel/buitenland/en/private_taxpayers/private_taxpayers-43.html#P687_61122 [3] http://english.minfin.nl/Subjects/Taxation/Wage_withholding_tax/Tax_base_and_tax_rates [4] http://www.legifrance.gouv.fr/home.jsp [5] Pagal PACS (civilinį solidarumo paktą). [6] http://doc.impots.gouv.fr/aida/brochures_ir2010/ [7] http://www.gesetze-im-internet.de/estg/index.html [8] http://www.steuerliches-info-center.de/EN/SteuerrechtFuerInvestoren/Person_Inland/Einkommensteuer/Steuertarif/steuertarif_node.html [9] http://www.legislation.gov.uk/all?title=Income%20Tax%20Act%202007 [10] http://www.hmrc.gov.uk/index.htm [11] http://www.edukacjaprawnicza.pl/index.php?cid=47&id=600&mod=m_artykuly [12] http://www.nbportal.pl/pl/np/artykuly/historia/dzieje_narodow_pitem_pisane [13] Ustawa z dnia 26 lipca 1991 r. o podatku dochodowym od osób fizycznych, in: http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU19910800350 [14] Ustawa z dnia 20 listopada 1998 r. o zryczałtowanym podatku dochodowym od niektórych przychodów osiąganych przez osoby fizyczne , in: http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU19981440930 [15] http://www.riksdagen.se/webbnav/index.aspx?nid=3911&bet=1999:1229 [16] http://www.globalequity.org/geo/sites/default/files/Global%20Rewards%20Update%20-%20Greece%20-%20May%202010_0.pdf
1007
Projekto rengimą paskatino Lietuvoje esanti labai didelė socialinė atskirtis ir daugelyje užsienio valstybių galiojanti progresinė pajamų mokesčio sistema. Pirmieji mokesčių progresiškumo idėją įgyvendino amerikiečiai. Jungtinės Amerikos Valstijos20 -ojo amžiaus pradžioje priėmė įstatymus, pagal kuriuos dideles ir vidutines pajamas gaunantys žmonės tiesioginius mokesčius turėjo mokėti pagal didesnį tarifą nei vargšai. Šiuo metu progresinė mokesčių sistema pasaulyje yra vyraujanti. Nedaug yra šalių – ir dauguma jų priklauso potarybinei erdvei – kurios taiko proporcinę pajamų apmokestinimo sistemą, kurioje skirtingas pajamas gaunantys subjektai moka mokesčius pagal vienodą mokesčių tarifą. Praktiškai visos išvystytos šalys taiko progresinę gyventojų pajamų apmokestinimo sistemą. Per progresinius mokesčius yra įgyvendinamas vertikalaus teisingumo principas. Progresinių mokesčių įvedimas reikštų, kad turtingieji svariau prisidėtų prie viešųjų gėrybių kūrimo. Vien vargšai nepajėgūs išlaikyti modernios valstybės. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento paruoštą Progresinio gyventojų pajamų mokesčio Europos Sąjungoje analizę iš 27 Europos
20 taikoma progresinė pajamų apmokestinimo sistema. “Drąsos kelias” politinės partijos 2012 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programoje nurodyti siekiai peržiūrėti viešųjų finansų politiką; pirma, siekiant sumažinti jos regresyvumą, kuris reiškia, kad pagrindinė mokesčių našta tenka sunkiai išgyvenantiems verslo ir namų ūkių subjektams (neturtingiesiems), ir įvedant progresinius mokesčius; antra, gerinant balansą tarp viešųjų ir verslo interesų sprendžiant subalansuotos ir tvarios ekonominės plėtros, socialinio teisingumo ir socialinės atskirties klausimus.
Pažymėtina, kad Lietuvos socialdemokratų partijos 2012 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą programoje nurodyta, kad būtina įgyvendinti progresinių mokesčių sistemą, kartu atsisakyti nepagrįsto apmokestinimo, kuris skaudžiai veikia neturtingus Lietuvos žmones. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu XII-51 nurodyta, kad Vyriausybė didins pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumą (64 punktas). Netgi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos rinkimų programoje 2012-2016 metams nurodyta, kad partija ketina nuosekliai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, kol jo maksimali suma mažiausiai uždirbantiems pasieks minimalią algą. Pateiktini kai kurių Europos Sąjungos valstybių progresinių mokesčių pavyzdžiai:
Nyderlandai Nyderlanduose mokesčių sistema pradėjo formuotis 1819–1821 m. Pirmieji tikri pajamų mokesčiai nustatyti 1892–93 m., pagal skirtingus įstatymus apmokestinant aktyviąsias ir pasyviąsias pajamas. Šis pajamų skirstymas išnyko 1914 m. priėmus Pajamų mokesčio įstatymą, pagal kurį buvo apmokestinamos ne praėjusio mokestinio laikotarpio, bet būsimojo laikotarpio pajamos.
pajamų mokesčio ir bendrovių pajamų mokesčiai, pagrįsti vokiškuoju modeliu. Po karo iki 7-ojo dešimtmečio pabaigos abu įstatymai buvo gerokai keičiami, kol
įstatymų aiškių ir konkrečių normų atspindys. 8-ajame dešimtmetyje Nyderlanduose susiklostė situacija, kai pradėjo irti mokesčių moralė, susiklostė daug mokesčių vengimo schemų ir t.t. Vyriausybei teko kurti atitinkamas pataisas prieš mokesčių vengimą, dėl ko nukentėjo normų paprastumas ir aiškumas. 9-ajame dešimtmetyje Nyderlanduose kaip ir visame pasaulyje prasidėjo pokyčių metas, kai buvo mažinami mokesčių tarifai ir plečiama mokesčio bazė. Ir vis dėl to 2001 m. įsigaliojus naujam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui buvo grįžta į 1982 m. padėtį, kai į apmokestinimo bazę buvo įtrauktos ne tik gautos, bet ir tariamos pajamos (3 dėžutės pajamos (žr. žemiau). Pagal 2001 m. įstatymą mokamas gyventojų pajamų mokestis (nyd. Inkomstenbelasting ) ir avansinis pajamų mokestis, išskaičiuojamas prie pajamų šaltinio – darbo užmokesčio mokestis (nyd. Loonbelasting ). Darbo užmokesčio mokesčio įvedimas susijęs su mokesčio mokėjimo išdėstymu per mokestinį laikotarpį (kaip pajamos gaunamos), siekiant išvengti didelės vienkartinės mokesčio sumos mokėjimo. Nyderlanduose pajamos suskirstytos į 3 rūšis pagal vadinamąsias dėžutes:
santykiais ir būsto nuosavybe; 2 dėžutė: pajamos iš reikšmingo intereso; 3 dėžutė: taupymo ir investicijų pajamos.
1 dėžutė: pajamos, susijusios su darbo santykiais ir būsto nuosavybe
3 dėžutė: taupymo ir investicijų pajamos Darbo užmokestis, pensijų įmokos, socialinės išmokos Pajamos iš kitos veiklos Bendrovės automobilis Apmokestinamosios pajamos iš verslo Pajamos iš savininko naudojamo turto Pajamų draudimo neigiamos išlaidos Neigiamos lengvatos Periodinės išmokos Akcijų ir dalyvavimo pelne sertifikatų pajamos Pajamos iš minėto dalyvavimo perleidimo Dividendai ar palūkanos iš kapitalo ( notional yield 4% ) Taupymo ir investicijų pajamos Atimamos išlaidos Atimamos išlaidos Atimamos išlaidos Darbuotojo išlaidos Būsto palūkanos ir kitos išlaidos Anuitetai ir kitos įmokos Užimtumo ir būsto nuosavybės nuostoliai Atimamos išlaidos Intereso nuostoliai Nėra Mokesčio tarifai Mokesčio tarifai Mokesčio tarifai Progresinis iki 52% 25% 30% Mokesčio tarifo 1 dėžutės pajamoms skalė 1 tarifas – 33,45% Nuo 0 EUR 2 tarifas – 41,95% Nuo 18 218 EUR 3 tarifas – 42% Nuo 32 738 EUR 4 tarifas – 52% Nuo 54 376 EUR Iš darbo užmokesčio išskaičiuojamas mokestis „suskyla“ į tokias dalis: 1 i ntervalas: mokestis: 2,30%; socialinio draudimo įmoka: 31,15%; 2 intervalas: mokestis: 10,80%; socialinio draudimo įmoka: 31,15%; 3 intervalas: mokestis: 42,00%; socialinio draudimo įmoka: 00,00%; 4 intervalas: mokestis: 52,00%; socialinio draudimo įmoka: 00,00%. Tarifai asmenims virš 65 metų amžiaus skiriasi, nes jiems nebereikia mokėti senatvės pensijos įmokos (17,90%).
Jie ir toliau moka įmokas pagal medicininių išlaidų įstatymą (AWBZ) ir Pagrindinį išlaikytinių pensijų įstatymą (ANW).
įmoka: 31,15 %);
24,05% (mokestis: 10,80%; socialinio draudimo įmoka: 31,15%);
42,00% (mokestis: 42,00 %; socialinio draudimo įmoka: 00,00%);
52,00% (mokestis: 52,00%; socialinio draudimo įmoka: 00,00%). Pajamos apmokestinamos atskirai pagal tai, į kokią dėžutę patenka. Leidžiamos atimti išlaidos priskiriamos ir atimamos tik iš tam tikros dėžutės pajamų. Pvz., savininko gyvenamo turto pajamos priskiriamos 1 dėžutei, tai jei tam turtui įsigyti yra paimta paskola ir mokamos palūkanos, tai jos gali būti atimamos tik iš gaunamų pajamų iš to turto 1 dėžutėje. Vienoje pajamų dėžutėje apskaityti nuostoliai negali mažinti pajamų kitoje dėžutėje. Verslo veiklos pajamos apskaičiuojamos 1 dėžutėje. Jei veikla organizuojama kaip vieno asmens verslas tai tos veiklos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Pelno mokesčio įstatymo I skyriaus taisykles su tam tikromis išimtimis (laiko taisyklė – asmuo skiria daugiau kaip 50% laiko skiriamo darbui (ne mažiau, kaip 1 225 valandas per metus), nuostolių perkėlimo tvarka ir kt.) [1] . Nyderlandų nuolatiniai gyventojai deklaruoja visas pasaulines pajamas, įskaitant darbo užmokestį, verslo veiklos pajamas ir kapitalo pajamas, gautas kitose valstybėse. Nenuolatiniai gyventojai, emigrantai ir imigrantai gali pasirinkti, ar jie norėtų būti laikomi Nyderlandų nuolatiniais gyventojais (pasirinkimo galimybė (nyd. keuzerecht ) [2] . Apskaičiuojant galutinę mokestinę prievolę – mokėtiną pajamų mokestį, taikoma sudėtinga neapmokestinamųjų dydžių sistema. Pagrindinis metinis neapmokestinamasis dydis asmenims iki 65 metų 2 000 EUR, 65 metų ir daugiau – 935 EUR.
Taip pat taikomi kiti neapmokestinamieji dydžiai: dirbantiems asmenims, kurių apmokestinimo bazė ne didesnė kaip 42
metų – 2 018 EUR, 62–64 metų – 2 274 EUR, 65 metų ir daugiau – 1 059 EUR; dirbantiems asmenims, kurių apmokestinimo bazė 42 509 EUR ir daugiau, ir jie yra iki 57 metų – nuo 1 480 iki 1 504 EUR, 57–59 metų – nuo 1 738 iki 1 762 EUR, 60–61 metų – nuo 1 994 iki 2 018 EUR, 62–64 metų
jų amžius yra: 61 metai – 2 296 EUR, 62 metai – 3 214 EUR, 63 metai – 4 592 EUR, 64 metai – 919 EUR, 65 metai – 919 EUR, 66 metai – 460 EUR; su pajamomis susijęs kombinuotas dydis, taikomas, jei darbo pajamos didesnės kaip 4 619 EUR ar taikoma savarankiškai dirbančių asmenų lengvata, jei per 6 mėn. namų ūkis apėmė ir jame registruotą vaiką, kuriam mažiau kaip 12 metų, jei mokesčių partnerio pajamos buvo didesnės nei šio asmens pajamos; vienišo tėvo/vienišos motinos dydis, jei jo amžius iki 65 metų – 902 EUR, 65 metų ir daugiau – 460 EUR.
Taip pat taikomi kiti neapmokestinamieji dydžiai: dirbantiems asmenims, kurių apmokestinimo bazė ne didesnė kaip 42
metų – 2 018 EUR, 62–64 metų – 2 274 EUR, 65 metų ir daugiau – 1 059 EUR; dirbantiems asmenims, kurių apmokestinimo bazė 42 509 EUR ir daugiau, ir jie yra iki 57 metų – nuo 1 480 iki 1 504 EUR, 57–59 metų – nuo 1 738 iki 1 762 EUR, 60–61 metų – nuo 1 994 iki 2 018 EUR, 62–64 metų
jų amžius yra: 61 metai – 2 296 EUR, 62 metai – 3 214 EUR, 63 metai – 4 592 EUR, 64 metai – 919 EUR, 65 metai – 919 EUR, 66 metai – 460 EUR; su pajamomis susijęs kombinuotas dydis, taikomas, jei darbo pajamos didesnės kaip 4 619 EUR ar taikoma savarankiškai dirbančių asmenų lengvata, jei per 6 mėn. namų ūkis apėmė ir jame registruotą vaiką, kuriam mažiau kaip 12 metų, jei mokesčių partnerio pajamos buvo didesnės nei šio asmens pajamos; vienišo tėvo/vienišos motinos dydis, jei jo amžius iki 65 metų –
kaip 27 metai; papildomas vienišo tėvo/vienišos motinos dydis, jei jo amžius iki
kaip atitinkamai 1 484 EUR ir 692 EUR; senyvo amžiaus asmens dydis, jei asmuo yra 65 metų ir daugiau ir pajamų iš visų 3 dėžučių suma ne didesnė kaip 32 282 EUR, yra 661 EUR, vienišo senyvo amžiaus asmens dydis (jei gaunama vienišo asmens senatvės pensija) – 410 EUR; jauno neįgalaus asmens dydis – 678 EUR; motinystės/tėvystės atostogų už kiekvieną atostogų valandą ne daugiau kaip 3,99 EUR, tačiau ne daugiau kaip skirtumas tarp einamojo mokestinio laikotarpio darbo užmokesčio ir laikotarpio, buvusio prieš praėjusį laikotarpį, darbo užmokesčio; socialinių investicijų dydis, apskaičiuojamas kaip 1,3% nuo 3 dėžutės vidutinės sumos (investicijų suma laikotarpio pradžioje plius investicijų suma laikotarpio pabaigoje padalinta iš 2) į vadinamuosius žaliuosius ir socioetinius fondus ir kt.
Darbdaviai taip pat gali naudotis tam tikromis schemomis, skirtomis darbuotojų grupėms. Siekiant skatinti švietimą ir tyrimus naudojamos schemos: „dirbk ir taupyk“ schema (angl. Save-as-you-earn scheme , nyd. Spaarloonregeling ) ir karjeros pertraukos taupymo schema (angl. Career-break savings scheme , nyd. Levensloopregeling ). Darbuotojas gali dalyvauti tik vieno darbdavio schemoje
„dirbk ir taupyk“. Toks darbuotojas per metus
gali sutaupyti 613 EUR (2010 m.). Lengvata negali būti didesnė nei didžiausia neapmokestinama tokio darbuotojo 3 dėžutės pajamų iš 17 025 EUR įšaldytų indėlių suma. Jei darbuotojas pasirenka karjeros pertraukos taupymo schemą pas darbdavį ar darbdavius, tai per metus gali sutaupyti 12% atlyginimo, bet ne daugiau kaip 210% vieno atlyginimo. 12% apribojimas netaikomas 51–56 metų amžiaus darbuotojams [3] . Prancūzija Prancūzijos pajamų mokesčio sistema pradėjo formuotis 1914–1917 m.
Ši sistema buvo angliškosios ir prūsiškosios sistemų mišinys, kurį taikant buvo nustatyti 7 vieningi tarifai 7 pajamų kategorijoms ir progresinis mokestis visoms pajamoms iš visų kategorijų. Ši sistema išliko praktiškai nepakitusi iki 1960 m., kai buvo nustatytas progresinis pajamų mokestis. 7–8 dešimtmečiais šio mokesčio sistema formavosi pagal šūkį „vienodi mokesčiai vienodoms kartą sužinotoms pajamoms“ (pranc. a revenu connu égal, impôt égal ). Tuo pat metu didėjo mokesčio tarifai ir 9-ojo dešimtmečio pradžioje mokesčio tarifas didžiausioms pajamoms buvo 70%. Dabar pagal Bendrąjį mokesčių kodeksą (pranc. Code général des impôts ) [4] pajamų mokesčiu ( impôt sur le revenu ) apmokestinami Prancūzijos gyventojai (4 A ir 4 B str.). Mokestis mokamas kasmet nuo pelno ar pajamų, kuriuos asmuo realizuoja ar kuriais disponuoja tais pačiais metais (12 str.). Apmokestinama: pajamos iš nekilnojamojo turto; pelnas iš pramoninės ir komercinės veiklos; tam tikrų bendrovių vadovų ir dalininkų atlyginimai; pelnas iš žemės ūkio veiklos; atlyginimai, pensijos ir rentos iki gyvos galvos; nekomercinių profesijų pelnas; pajamos iš kilnojamojo kapitalo. Tarifai Gyventojai, kurių pajamos viršija 5 875 EUR, apmokestinami pagal tokias tarifų skales:
5,50%;
EUR – 14%;
EUR – 30%;
Apskaičiuojant mokesčio dydį, apmokestinamos pajamos atsižvelgiant į šeimos padėtį ir išlaidas dalijamos į tam tikrą dalių skaičių (193 str).
Šios dalys:
neturinti/-is vaikų išlaikytinių – 1;
išlaikytinį – 1,5;
išlaikytinius – 2;
išlaikytinius – 3;
išlaikytinius – 3;
išlaikytinius – 4;
išlaikytinius – 5;
išlaikytinius – 5;
išlaikytinius – 6;
išlaikytinius – 6;
dalys didinamos taip:
dalies nuo trečio vaiko, kai apmokestinamas asmuo nėra vienintelis ar pagrindinis vaiko išlaikytojas;
vaiko, kai apmokestinamas asmuo yra vienintelis ar pagrindinis vaiko išlaikytojas;
asmuo yra vienintelis ar pagrindinis mažiausiai 2 vaikų išlaikytojas (194 str.). Mokesčio mažinimas Jei asmuo ar jo sutuoktinis/partneris [5] yra virš 65 metų arba neįgalus (šiuo atveju į amžių neatsižvelgiama), mokestis jam mažinamas:
010 EUR;
virš 65 metų arba neįgalieji.
Jei asmuo turi susituokusių vaikų, kuriuos išlaiko arba viengungių vaikų, kuriuos išlaiko šeima, mokestis mažinamas 5 753 EUR už kiekvieną asmenį, kuriuo rūpinamasi. [6] Atleidimas nuo mokesčio Nuo mokesčio atleidžiama, kai apmokestinamos
Mokėtina mokesčio suma nesiekia 61 EUR ir mokesčio mokėti nereikia, jei apmokestinamos neto pajamos neviršija tokių ribų:
Nuo mokesčio atleidžiama, jei neto profesinės išlaidos neviršija 8 310 EUR arba 9 080 EUR (kai asmuo virš 65 metų arba yra neįgalus). Šeimos koeficiento „lubos“ Taikant šeimos koeficientą mokesčio lengvatos
„lubos“ yra 2 301 EUR kiekvienai 0,5 „dalies“, kuri viršija:
gyvenantiems asmenims, vieniems neauginantiems vaikų arba negyvenantiems vieniems ir priėmusiems neįgalų asmenį;
išlaikytinių; viengungiams, išsiskyrusiems ar separacijoje gyvenantiems asmenims, gyvenantiems vieniems ir neturintiems vaiko išlaikytinio, bet priėmusiems neįgalių asmenų;
0,5 dalies, suteikiamos neįgaliesiems, karo veteranams, karo dalyvių našlėms, mokestis papildomai mažinamas daugiausia 651 EUR. Mokesčio lengvata, suteikiama už dvi pirmas papildomas 0,5 dalies viengungiams, išsiskyrusiems arba separacijoje gyvenantiems asmenims, vieniems auginantiems vaikus, apribota iki 3 980 EUR. Kai vaikai gyvena pakaitom su vienu iš tėvų ir tuos vaikus išlaiko abu tėvai, tai suteikia teisę padidinti dalių skaičių, padalytą iš 2.
Šiuo atveju taikomos tokios „lubos“:
neįgalumo, kai pasiekiamos 2 301 EUR : 2 „lubos“, mokestis papildomai mažinamas 651 EUR : 2;
vaikų, viengungiams, separacijoje gyvenantiems ar išsiskyrusiems asmenims, gyvenantiems vieniems su vaikais, kurie savo ruožtu gyvena pakaitom su vienu iš tėvų – 3 980 EUR : 2. Mokesčio lengvata Jei mokėtina mokesčio suma neviršija 866 EUR, taikoma mokesčio lengvata, lygi skirtumui tarp 433 EUR ir pusės mokesčio sumos. Lengvata taikoma neatsižvelgiant į „dalių“ skaičių. Pvz., jei mokėtina mokesčio suma prieš lengvatos pritaikymą yra 549 EUR, mokesčio lengvata sudaro 433 EUR - 274,50 EUR = 158,50 EUR (suapvalinus – 159 EUR). Mokėtina mokesčio suma po lengvatos pritaikymo yra 549 EUR - 159 EUR = 390 EUR. Mokesčio apskaičiavimas Jei neto apmokestinamos pajamos (R) padalytos iš dalių skaičiaus (N) telpa į šią skalę Neto apmokestinamos pajamos dauginamos iš atitinkamo tarifo Gaunamas rezultatas 0–5 875 EUR R * 0,055
R * 0,14
R * 0,30
R * 0,40
Virš 69 783 EUR
Pvz., susituokusi pora, auginanti 2 vaikus (3 „dalys“) gavo 45 000 EUR neto apmokestinamų pajamų . Apskaičiuojamos pajamos 1 daliai: 45 000 EUR : 3 = 15 000 EUR. Ši suma patenka į skalę 11 720 EUR–26 030 EUR. Neto apmokestinamos pajamos dauginamos iš atitinkamo tarifo: 45
957,99 EUR. Bruto mokesčio suma
EUR (suapvalinus – 2 342 EUR). Vokietija Pagal 1871 m. Vokietijos imperijos konstituciją tik imperijos subjektai, o ne pati imperija turėjo teisę nustatyti pajamų mokesčius.
Šiuolaikinio pajamų apmokestinimo istorija Vokietijoje prasidėjo 1891 m. priėmus Prūsijos pajamų mokesčio įstatymą, kuriame buvo įtvirtintas sisteminis požiūris į apmokestinimą prie pajamų šaltinio. Dėl sunkios Pirmojo pasaulinio karo finansinės naštos 1919 m. Veimaro konstitucijoje teisėkūros galios priskirtos imperijai ir įtvirtintos 1920 m. Pajamų mokesčio įstatyme (griežtai laikantis plačios ekonominės pajamų koncepcijos pagrįstos pajamų kaupimo principu). Tačiau šis įstatymas neišgyveno 1922–1923 m. hiperinfliacijos ir buvo pakeistas
pajamų mokesčio teisės normas, kurios taikomos ir šiandien pagal Pajamų mokesčio įstatymą (vok. Einkommensteuergesetz ) [7] . Pajamų mokesčiu (vok. Einkommensteuer ) apmokestinamos gyventojų pajamos. Iš kai kurių pajamų mokestis išskaičiuojamas, pvz., iš atlyginimo. Vokietijos nuolatinių gyventojų mokestinė prievolė pasaulinėms pajamoms yra neribota. Susituokę poros gali pasirinkti, ar mokestį mokėti bendrai ar atskirai. Pajamos iš tokių 7 šaltinių yra mokesčio objektas: žemės ūkis ir miškininkystė; prekyba ir verslas; nepriklausomos pasaugos; priklausomos paslaugos; kapitalo investicijos; nuoma ir lizingas; kitos pajamos (pvz., pensijos). Žemės ūkio, miškininkystės, prekybos ir verslo bei individualios veiklos pajamos apskaičiuojamos, atimant veiklos išlaidas iš veiklos pajamų. Darbo, nuomos ir lizingo bei kitos pajamos – iš atitinkamos veiklos pajamų atimant išlaidas, skirtas gauti, išsaugoti ar užtikrinti pajamas. Priklausomų paslaugų pajamos – tai pajamos, susijusios su darbo santykiais. Iš šių pajamų darbdaviui nustatyta prievolė išskaityti darbo užmokesčio mokestį (angl. wage tax , vok. Lohnsteuer ).
Lohnsteuer ). Šis mokestis nėra atskiras mokestis, bet mokesčio mokėjimo būdas pagal Pajamų mokesčio įstatymą ir Darbo užmokesčio mokesčio įgyvendinimo taisykles. Taisyklėse nustatyta išskaičiavimo tvarka. Darbo užmokesčio mokestis išskaičiuojamas iš su darbo santykiais susijusių pajamų (pinigais ar natūra) ir sumokamas per 10 dienų pasibaigus laikotarpiui, už kurį mokama (kas mėnesį, jei praėjusiais metais darbo užmokesčio mokestis buvo didesnis kaip 4 000 EUR, kas ketvirtį, jei mokestis 1 000–4 000 EUR, ir kasmet, jei mokestis mažesnis už 1
mokesčio mokėtojai (darbuotojai) skirstomi į 6 klases: I klasė: vieniši ir išsiskyrę asmenys, našliai, nepatekę į II ir III klases; II klasė: vieniši ir išsiskyrę asmenys, našliai, kuriems priklauso vienišų tėvų lengvata; III klasė: vedę asmenys, našliai (ne ilgiau kaip vienus kalendorinius metus, sekančius po metų, kuriais mirė sutuoktinis);
IV klasė: sutuoktiniai, kurie abu gauna pajamas tik iš priklausomų paslaugų; V klasė: vienas iš sutuoktinių priklauso bet kuriai klasei ir kitas sutuoktinis yra iš III klasės (kitas klasių kombinacijas taikant su tam tikrais dauginimo koeficientais); VI klasė: asmenys, gaunantys pajamas iš daugiau nei vieno darbdavio. Atitinkamoms klasėms taikomos atitinkamos lengvatos: standartinis dydis 920 EUR per metus (I-V klasėms), vieningas dydis specialioms išlaidoms 36 EUR per metus (I-IV klasėms) arba 72 EUR per metus (III klasei), vienišų tėvų dydis 1 308 EUR (II klasė) ir leidžiamos atimti ribojamos specialios išlaidos dėl santuokinio statuso bei pensijų draudimo (I-V klasėms). Pagal Pajamų mokesčio įstatymo 32b, 32d, 34, 34a, 34b ir 34c straipsnius pajamų mokesčio tarifas išdėstytas tokioje skalėje: 1.
Iki 7 834 EUR: 0;
2nuo 7 835 EUR iki 13 139 EUR:
(939,68 * y + 1 400) * y;
397) * z + 1 007;
4nuo 52 552 EUR iki 250 400 EUR: 0,42 * x – 8 064;
5nuo 250 401 EUR: 0,45 * x – 15 576. Kur y yra 1/10 000 nuo 7 834 EUR suapvalintų apmokestinamųjų pajamų
viršijančios sumos, z yra 1/10 000 nuo 13 139 EUR suapvalintų apmokestinamųjų pajamų viršijančios sumos, x – suapvalintos apmokestinamosios pajamos. Žemiau pateikiama supaprastinta mokesčio lentelė, kur atsižvelgta į 5,5% solidarumo mokestį (priemoką). Pajamų mokesčio dydis ir procentinė dalis (įskaitant solidarumo mokestį) vienišiems asmenims ir poroms 2010 m. Kapitalo pajamos (palūkanos, dividendai, investicijų pajamos, ateities pelnai, pelnas iš vertybinių popierių pardavimo nuo 2009 m. net ir tiems mokėtojams, kurie turi mažiau kaip 1% akcijų, pajų) apmokestinamos pagal specialias normas. Visų pirma, kapitalo pajamos apmokestinamos, taikant 25% pajamų mokesčio tarifą (plius 5,5% solidarumo mokestis). Kapitalo pajamoms taikomas neapmokestinamasis dydis 801 EUR (vienišiems asmenims) ir 1 602 EUR (susituokusioms poroms) [8] . Jungtinė Karalystė Istorija yra nepaprastai svarbi Jungtinės Karalystės mokesčių sistemos supratimui. Kadangi mokesčių sistema formavosi Viduramžiais, Jungtinės Karalystės mokesčių tvarka turi specifinių ypatumų, pavyzdžiui, mokestinis laikotarpis prasideda balandžio 6 d. Pajamų mokestis atsirado 1798 m. ir išliko iki šių dienų su trumpa pertrauka 1816–1842 m. Iš esmės tai laikinas mokestis, kurį parlamentas priima kasmet. Metinio mokesčio doktrina susiformavo kaip santykių tarp karaliaus ir parlamento išraiška. 1803 m. mokestis buvo revizuotas, įvesta analitinė mokesčio sistema ir sustiprintas mokesčio išskaičiavimas prie pajamų šaltinio. Tokia sistema veikia ir šiandien.
Ilgiausiai vyko pajamų koncepcijos paieškos – ar turto vertės padidėjimo pajamos gali būti apmokestinamos laikinu mokesčiu? Nuo 1799 m. vyko svarstymai, ieškoma įvairiausių modelių ir 1965 m. buvo įvestas atskiras turto vertės padidėjimo pajamų mokestis. Turto vertės padidėjimo pajamos ir apmokestinamasis pelnas apmokestinami turto vertės padidėjimo pajamų mokesčiu (angl. capital gains tax ). 2010–2011 m. neapmokestinamasis dydis yra 10 100 GBP (trastininkams – 5 050 GBP). Tarifai 18%, 28% ir 10%. Pajamų mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis 2007 m. Pajamų mokesčio įstatymu [9] . Apskaičiuojant pajamų mokestį, apmokestinamosios pajamos – tai uždarbis iš darbo santykių, uždarbis iš individualios veiklos, pensijų pajamos, santaupų pajamos, akcijų pajamos (dividendai), nuomos pajamos, pajamos iš trastų. Pajamų mokesčio tarifai 2010–2011 m. pagal pajamų dydį ir tipą Pajamų mokesčio intervalo dydis Pajamų mokesčio tarifas pajamoms ne iš santaupų Pajamų mokesčio tarifas sutaupytoms pajamoms Pajamų mokesčio tarifas dividendams Nuo 0 iki
Kiekvienas Jungtinės Karalystės nuolatinis gyventojas gauna neapmokestinamąją lengvatą, kuri 2010–2011 m. yra 6 475 GBP. Ji gali būti didesnė, jei mokesčio mokėtojui yra 65 metai ir daugiau. Taip pat taikomos lengvatos akliesiems ir neįgaliesiems, susituokusioms poroms, kur vienas iš sutuoktinių gimęs anksčiau nei 1935 m. balandžio 6 d. Neapmokestinamos gali būti tik šios pajamų dalys.
Pajamų mokesčio lengvatų lentelė, GBP
lengvata (gimę iki 1935 m. balandžio 6 d. ir nuo 75 metų amžiaus (2) (3)
Pajamų mokestis surenkamas atsižvelgiant į pajamų tipą ir į tai, ar tai pajamos, susiję su darbo santykiais, individualia veikla, ar ne darbo pajamos. Taikomos tokios surinkimo sistemos: pagrindinės mokesčių sumos (PAYE – angl. pay-as-you-go–earnings ), įsivertinimo, išskaičiavimo prie šaltinio, vienkartinio mokėjimo. PAYE naudojama surenkant mokesčius iš darbuotojų, iš gaunančių pensijas. Tokiais atvejais mokestį išskaičiuoja pajamas išmokantis asmuo kas mėnesį arba kas ketvirtį, o metinę deklaraciją pateikia pats mokesčio mokėtojas. JK naudojama mokesčio kodų sistema, pagal kuriuos apskaičiuojama lengvatos suma, jei gaunami darbo užmokestis ar pensija. Kodas dažniausiai sudaromas iš raidės ir 3 skaitmenų (pvz. 117L). Mokėtojas ar išskaičiuojantis asmuo gavęs kodą trijų skaitmenų skaičių daugina iš 10 ir sužino pajamų sumą, kurią galėjo uždirbti praėjusiais metais. Raidė (L, P, Y, T, K) reiškia lengvatos tipą. Pavyzdžiui, kodas 117L reiškia, kad lengvatos suma, kurią reikia atimti iš apmokestinamųjų pajamų yra 117*10 = 1 170 GBP Taip pat naudojami dviejų raidžių kodai (BR (visos pajamos apmokestinamos, taikant pagrindinį tarifą), D0 (taikant aukštesnį tarifą), NT (neapmokestinama)) [10] . Lenkija Pajamų mokesčio istorija Lenkijoje yra palyginti trumpa.
Šaliai 1918 m. atgavus nepriklausomybę, jau 1920 m. buvo įvestas valstybinis pajamų mokestis – vienas iš pirmųjų mokesčių, privalomų visoje valstybės teritorijoje. [11] 1945 m. įvestas visuotinis darbo užmokesčio mokestis, kuris 1971–1975 m. palaipsniui panaikintas suvisuomeninto sektoriaus darbuotojams, bet iš darbuotojų privačiame sektoriuje buvo renkamas iki 1991 m. 1957 m. papildomai įvestas išlyginamasis mokestis, kurį mokesčių mokėtojas (ir dirbantis suvisuomenintame sektoriuje) turėjo mokėti, jei jo pajamos buvo didesnės nei nustatyta suma. Pagal atitinkamą skalę šio mokesčio tarifas buvo nuo 10% iki 50%, kartu taikant įvairias lengvatas (pvz., remontuojantiems butą, išlaikantiems vaikus, kūrybinių profesijų atstovams). 1990 m. didžiausias tarifas buvo sumažintas iki 40%. [12] Vykstant ūkio transformacijai, 1991–1992 m. buvo įvykdyta mokesčių reforma. 1991 m. buvo priimtas Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas [13] , kuris daug kartų pakeistas ir papildytas galioja iki šiol. Ankstesni mokesčiai buvo panaikinti ir įvestas fizinių asmenų pajamų mokestis (lenk. podatek dochodowy od osób fizycznych ). Pokomunistinėje Lenkijoje nuo pat fizinių asmenų pajamų mokesčio įvedimo taikomas progresinis mokestis. Iki 2008 m. progresinio mokesčio skalę sudarė 3 pakopos: 1992–1993 – 20%, 30%, 40%; 1994–1996 m. – 21%, 33%, 45%; 1997 m. – 20%, 32%, 40%; 1998–2008 m. – 19%, 30%, 40%. Kito ir mokesčio bazė, pvz., mažiausias 21% tarifas 1994 m. buvo taikomas pajamoms iki 90,8 tūkst. PLN, 1995 m. – jau tik iki 12 tūkst. PLN. Nuo to laiko pajamų dydis, kurioms taikomas mažiausias tarifas, vis didėjo ir 2008 m. sudarė 44,5 tūkst. PLN. Taip pat augo pajamų, kurioms buvo taikomi didesni mokesčio tarifai, dydžiai. Nuo 2009 m. progresinio mokesčio skalėje liko tik dvi pakopos – 18% ir 32 % .
Dabartiniu metu fizinių asmenų pajamų mokestis paprastai skaičiuojamas pagal progresinę mokesčio skalę, bet galimos ir kitos fizinių asmenų pajamų apmokestinimo formos. Fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėtojas yra kiekvienas pajamų gaunantis fizinis asmuo (gaunantis darbo užmokestį, savarankiškai dirbantis ir kt. asmuo). Tai taikoma ir sutuoktiniams, jeigu jie nepateikia prašymo mokėti šį mokestį kartu pagal įstatyme nustatytas sąlygas. Progresinį fizinių asmenų pajamų mokestį reguliuoja minėtas Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas, pagal kurį (27 str.) nuo 2009 m. taikoma tokia progresinio mokesčio skalė (žr. žemiau esančią lentelę). 18% tarifas taikomas metinėms pajamoms virš 3 091 PLN (iki 85 528), o 32% – virš 85
Metinės pajamos (didesnės negu, PLN) Metinės pajamos (iki,
528 18%, minus mokestį mažinanti suma (556, 02
528
Metinės pajamos, už kurias prievolės mokėti mokestį nėra, – 3 091 PLN. Mokestį mažinanti metinė suma – 556,02 PLN. Mokestį mažinanti mėnesio suma – 46,33 PLN. Kai kurios fizinių asmenų pajamos apmokestinamos pagal vieningą (lenk . podatek liniowy arba podatek płaski ) 19% tarifą. Pagal 19% tarifą gali būti apmokestinamos fizinių asmenų pajamos iš ūkinės veiklos ne žemės ūkyje, taip pat iš kai kurių specialių žemės ūkio gamybos sričių (naminių paukščių, kailinių žvėrelių, grybų auginimas ir kt.). Asmuo tokį savo pasirinkimą turi deklaruoti iki mokestinių metų sausio 20 d. Šiuo būdu apmokestinamos pajamos nesujungiamos su iš kitų šaltinių gautomis pajamomis (30c str.). Bendrai imant, atskiro turto vertės padidėjimo mokesčio nėra. Turto vertės padidėjimas pridedamas prie įprastų asmens pajamų ir apmokestinamas, taikant standartinį tarifą.
Nepaisant to, nekilnojamojo turto, įgyto mažiau kaip prieš 5 m., skaičiuojant nuo tų kalendorinių metų pabaigos, kai turtas buvo įsigytas (ar pastatytas statinys), pardavimo pajamos yra apmokestinamos. 19% tarifas taikomas, jei turtas įsigytas po 2006 m. gruodžio 31 d., o 10%,– jei turtas įsigytas iki 2006 m. gruodžio 31 d. Šiuo būdu apmokestinamos pajamos nesujungiamos su iš kitų šaltinių gautomis pajamomis (30e str.). Taikant 19% tarifą apmokestinamos ir kapitalo pajamos, pvz., dividendai, palūkanos, akcijų pardavimo pajamos. Šiuo būdu apmokestinamos pajamos nesujungiamos su iš kitų šaltinių gautomis pajamomis (30b str.). Pagal įstatymą (7 skyrius), fizinių asmenų pajamų mokestį galima rinkti tokiais būdais:
mokėtojas avansą gali mokėti ir pagal supaprastintą avanso mokėjimo formą. Mėnesio mokesčių deklaracijų mokesčio mokėtojas pateikti neprivalo;
Fizinių asmenų gautų kai kurių pajamų iš ūkinės veiklos ne žemės ūkyje apmokestinimą reguliuoja Nustatyto dydžio pajamų mokesčio kai kurioms fizinių asmenų įgytoms pajamoms įstatymas [14] . Jame suteikiama teisė pasirinkti supaprastintas mokesčio mokėjimo formas. Jos taikomos daugiausia individualiai ūkinei veiklai ir ūkinėms bendrijoms. Fizinis asmuo turi teisę mokėti apskaitomų pajamų nustatyto dydžio mokestį (lenk. ryczałt od przychodów ewidencjonowanych ), kurio tarifas priklauso nuo veiklos pobūdžio ir svyruoja nuo 3% iki 20%, arba mokestį pagal supaprastintą pajamų apmokestinimo formą (lenk. karta podatkowa ), kuris svyruoja nuo keliasdešimties iki daugiau negu 1 tūkst. PLN per mėn. Asmuo turi apsispręsti, ar šia teise pasinaudoti. Jei jam pagal pastarąsias dvi mokesčio mokėjimo formas mokėtinų mokesčių suma pasirodo nepriimtina, jis gali pasirinkti mokėti fizinių asmenų pajamų mokestį bendrais pagrindais (progresinį mokestį). Jei asmuo nedeklaruoja, kokią mokesčių mokėjimo formą pasirenka, jo pajamos apmokestinamos taikant progresinio mokesčio tarifą. Švedija Iš pat pradžių pajamų mokesčio sistema buvo analitinė. Pirmas pajamų mokesčio įstatymas buvo priimtas 1810 m. Jis buvo paveiktas angliškojo liberalaus mastymo. Tačiau 1812 m. įstatymas buvo pakeistas ir įvesta analitinė sistema su 8 pajamų šaltiniais. Iki 21 a. vyko daug reikšmingų mokesčio reformų. 1860, 1902, 1910 ir 1928 m. pajamų koncepcija buvo išplėsta, įtraukiant turto vertės padidėjimo pajamas. 1991 m. pajamų šaltinių skaičius sumažėjo iki 3: pajamos, susiję su darbo santykiais, verslo pajamos ir kapitalo pajamos. Nepaisant to, Švedijos pajamų mokesčio sistema išlieka analitinė, o tai reiškia, kad nėra bendro pajamų apibrėžimo. Tačiau pajamų iš skirtingų šaltinių apibrėžimai yra labai platūs.
Pajamų mokestį sudaro dvi pagrindinės dalys: vietos pajamų mokestis (kuris patenka į savivaldybės ir apskrities tarybų biudžetus (kuriose mokesčių mokėtojas yra įregistruotas), ir valstybės pajamų mokestis (kuris atitenka centrinei valdžiai). Vietos pajamų mokesčio tarifai skirtingose savivaldybėse skiriasi (30-33%). 2010 m. vidutinis tarifas buvo 31,56%. Nacionalinis pajamų mokestis (2010 m.): iki 384 600 SEK (37 854 EUR) – 0%; virš 384 600 SEK (37 854 EUR) iki 545 200 (53 661 EUR) – 20%; virš 545 200 SEK (53 661 EUR) – 25% (nuo 2011 m. šis intervalas nuo 548 300 SEK). Socialinio draudimo įmokos Švedijoje yra laikomos mokesčiais ir kartu su pajamų mokesčiu apskaičiuojamas kombinuotas tarifas, kurio didžiausioms pajamos didžiausias tarifas siekia 67%. Pagal Pajamų mokesčio įstatymo 1999:1229 63 straipsnį [15] , apskaičiuojant pajamų mokestį taikoma bendra lengvata, kai leidžiama pajamų mokesčio bazę mažinti nuo
pensijų fondus, socialinio draudimo įmokos. Pažymėtina, kad šios lengvatos Švedijoje taikomos labai komplikuota tvarka: pagrindinė lengvata iš pradžių didėja, o po to mažėja (priskiriant lengvatą skirtingiems pajamų intervalams – didėjimą iki 31 600 SEK intervalui 111 400 – 128 200 SEK ir mažėjimą iki 12 100 SEK intervalui virš 322 300 SEK. Kapitalo pajamos apmokestinamos, taikant 30% tarifą. Jei apskaičiuojant kapitalo pajamas gaunamas nuostolis, tai jis mažina galutinę mokesčio prievolę. Jei deficitas iki 100 000 SEK, tai 30%, jei daugiau kaip 100
priedas Gyventojų pajamų mokestis 2010 m. Valstybė Mokesčio tarifas Pastabos Airija 0–36 400 EUR – 20%, virš 36 400 - 41%. Turto vertės padidėjimo pajamoms – 25%. Nuo 2009 m. papildomai įvesta: iki 100 100 EUR – 1%; 100 101–250 120 EUR – 2%; virš 250 120 EUR – 3%.
Austrija Iki 11 000 EUR – 0% (vidutinis); 11 000–25 000 EUR – 36,50% (ribinis); 25 000 EUR – 20,44% (vidutinis); 25 000–60 000 EUR – 43,21% (ribinis); 60 000 EUR – 33,73% (vidutinis); Virš 60 000 EUR – 50% (ribinis). Šioms pajamoms taikoma tik pusė efektyviojo tarifo visoms mokesčio mokėtojo pajamoms pagal lentelę:
Tarifai, taikomi pajamų sumai virš žemesnės ribos: iki 7 900 EUR – 25%; 7 900–11 240 EUR – 30%; 11 240–18 730 EUR – 40%; 18 730–34 330 EUR – 45%; virš 34 330 EUR – 50%. Vietinis pajamų mokestis svyruoja nuo 0% iki 9%, nors viršutinė riba nėra nustatyta. Briuselio regione imamas 1% dydžio papildomas mokestis. Kai kurios savivaldybės ir provincijos gali imti papildomą „išankstinį nekilnojamų pajamų mokėjimą“. Apskaičiuojant yra taikomi įvairūs neapmokestinamieji minimumai. Bulgarija 10% proporcinis tarifas. Čekija Nuo 2008 m. sausio 1 d. nustatytas 15% proporcinis tarifas. Danija 38-59%. Vietiniai mokesčiai: savivaldybių pajamų mokestis (vidutinis dydis – 24,9%); sveikatos priežiūros mokestis – 8%; bažnyčios mokestis (vidutinis dydis – 0,74%). Pajamų mokesčio sistema pakankamai sudėtinga ir ją sunku pateikti lentelėje. Estija 21% proporcinis tarifas. Nuo 27 000 EEK per metus. Graikija 1–12 000 EUR – 0%; 12 001–16 000 EUR – 18%; 16 001–22 000 EUR – 24%; 22 001–26 000 EUR – 26%; 26 001–32 000 EUR – 32%; 32 001–40 000 EUR – 36%; 40 001–60 000 EUR – 38%; 60 001–100 000 EUR – 40%; virš 100 000 EUR – 45 %. [16] Ispanija 1–17 707 EUR – 24%; 17 708–33 007 EUR – 28%; 33 008–53 407 EUR – 37%; virš 53 407 EUR – 43%. Bendrasis (valstybės mokesčio) tarifas pagal minėtas 4 pakopas (12%, 14%, 18,5%, 21,5%).
Jei autonominės bendrijos nenustato papildomo mokesčio tarifo – tokia galimybė nustatyta 2009 m. gruodžio 18 d. įstatyme (Law 22/2009), – taikomas toks papildomas tarifas (12%, 14%, 18,5%, 21,5%). Ne nuolatiniai gyventojai: Standartinis tarifas – 24%; pensija ir metinė renta – 8–40%; akcijos, kapitalo prieaugis, dividendai ir kt. – 19%; asmens už darbą gautos pajamos, jei buvo pasirašyta terminuota kolektyvinė darbo sutartis, – 2%. Nuo 2010 m. santaupų, turto vertės padidėjimo pajamoms taip pat taikomas progresinis mokesčio tarifas – 19% (iki
0–15 000 EUR – 23%; 15 001–28 000 EUR – 27%;
55 001–75 000 – 41%; Virš 75 001 EUR – 43%. Turto vertės padidėjimo pajamoms taikomi tarifai iki 25% tarifai. Regionams mokama papildomai 0,9–1,4%, savivaldybėms gali būti mokama papildomai iki 0,8%. Regioninis mokestis produktyvios veiklos pajamoms (IRAP) – 3,9%. Jungtinė Karalystė Iki 37 400 GBP – 20%. Nuo 37 401 GBP iki 150 000 GBP – 40%. Virš 150 000 GBP – 50% (šis tarifas taikomas nuo 2010 m. balandžio mėn.). Pajamoms iš santaupų iki 2 440 GBP taikomas 10% tarifas. Jeigu asmuo gavo daugiau kitų apmokestinamų pajamų (darbo užkestis ir kt.) negu šis nustatytas limitas, 10% tarifas netaikomas. Dividendams taikomas 10%, 32,5%, 42,5% tarifas. Kipras Nuo 19 501 EUR – 20%; nuo 28 001 EUR – 25%; nuo 36 301 EUR – 30% Standartinis kapitalo prieaugio mokesčio tarifas – 20% grynų pajamų iš disponavimo. Latvija 26% proporcinis tarifas (Nuo 2011 m. – 25%). Nuo 420 LVL per metus. Lenkija Nuo 2010 m.: 0–556,02 PLN – 0%; 557–85 528 PLN – 18% virš 557 PLN;
Virš 85 528 PLN – 32% virš 85 528 PLN.
Liuksemburgas 17 skalių: iki 11 265 EUR – 0%; nuo 11265 EUR – 8%; nuo 13 173 EUR – 10%; nuo 15 081 EUR – 12%; nuo 16 989 EUR – 14%; nuo 18 897 EUR – 16%; nuo 20 805 EUR – 18%; nuo 22 713 EUR – 20%; nuo 24 621 EUR – 22%; nuo 26 529 EUR – 24%; nuo 28 437 EUR – 26%; nuo 30 345 EUR – 28%; nuo 32 253 EUR – 30%; nuo 34 161 EUR – 32%; nuo 36 069 EUR – 34%; nuo 37 977 EUR – 36%; nuo 39 855 EUR – 38%. Renkamas papildomas 2,5% „solidarumo“ mokestis, skirtas nedarbo fondui. Mokesčių mokėtojai suskirstyti į 3 klases priklausomai nuo to, ar jie susituokę, ar našliai, ar gaunantys mokesčių lengvatą už vaiką, gyvenantį jų namų ūkyje. Malta Iki 8 500 EUR (vienas asmuo) ir 11 900 (sutuoktinių pora) – 0%;
Nuo 8 501 EUR (vienas asmuo) ir 11 901 EUR (sutuoktinių pora) – 15%; Nuo 14 501 EUR (vienas asmuo) ir 21 201 EUR (sutuoktinių pora) – 25% Nuo 19 501 EUR (vienas asmuo) ir 28 701 (sutuoktinių pora) – 35%. Nyderlandai Darbo užmokesčio mokesčio tarifai: 33,45%, 41,95%, 42%, 52%. Žr. išnašą [17] . Pajamos skirstomos į tris dėžutes, kurioms taikomi skirtingi tarifai:
(tarifai nurodyti aukščiau);
(iki 250 000 EUR – 22% (2007 m.), didesnėms pajamoms 25%);
30%. Portugalija Nuo 0 EUR – 10,5%; nuo 4 793 EUR – 13%; nuo 7 250 EUR – 23,5%; nuo 17 979 EUR – 34%; nuo 41 349 EUR – 36,%; nuo 59 926 – 40%); nuo 64 623 EUR – 42%. Nepagrįstam fizinio asmens pajamų padidėjimui viršijančiam 100 000 EUR taikomas specialus 60% tarifas. Palūkanos ir dividendai – 20%, jei šias pajamas mokesčių mokėtojas nepriskyrė prie pajamų, apmokestinamų pagal progresinį tarifą. Prie tokių pajamų gali priskirti tik 50% dividendų.
Turto vertės padidėjimo pajamos pardavus akcijas ir kitus vertybinius popierius - 10% (išskyrus obligacijas ir kitus skolos vertybinius popierius, ilgiau nei 12 mėn. valdytas akcijas – šiais atvejais kapitalo prieaugis neapmokestinamas). Prancūzija Iki 5 875 EUR – 0%; 5 875–11 720 EUR – 5,5%; 11 720–26 030 EUR – 14%; 26 030–69 783 EUR – 30%; virš 69 783 EUR – 40%. Pajamų mokesčio sistema yra pakankamai sudėtinga ir ją sunku pateikti lentelėje. 0,55–1,80% solidarumo mokestis turtui, viršijančiam 790 000 EUR. Rumunija 16% proporcinis tarifas. Slovakija 19% proporcinis tarifas. Slovėnija Iki 7 529 EUR – 16 %; nuo 7 529 EUR – 27%; nuo 15 058 EUR – 41%. Suomija Nacionalinis pajamų mokestis: nuo 15 200 EUR – 6,5%; nuo 22 600 EUR – 17,5%; nuo 36 800 EUR – 21,5%; nuo 66 400 EUR – 30,0%. Savivaldybių renkamas pajamų mokestis yra vienodo tarifo, kiekviena savivaldybė jį nustato atskirai (svyruoja nuo 16,25% iki 21%). Bažnyčios mokestis yra vienodo tarifo, jį nustato bendruomenė (nuo1% iki 2%). Kapitalo pajamoms taikomas 28% tarifas. Švedija Nacionalinis pajamų mokestis : iki 384 600 SEK (37 854 EUR) – 0%; virš 384 600 SEK (37 854 EUR) –545 200 (53 661 EUR) – 20%; virš 545 200 (53 661 EUR) – 25%. Savivaldybių mokestis svyruoja tarp 28,89% ir 34,17%. Stokholme – 30,39%–30,75%. Tarifas kapitalo pajamoms – 30 %. Pajamų mokestis ne rezidentams vienodo tarifo – 25%, o ne rezidentams menininkams ir kt. - 15%. Neapmokestinama suma svyruoja nuo 12 600 SEK iki 33 000 SEK priklausomai nuo pajamų sumos. Nustatytos maksimalios lubos nacionaliniam pajamų mokesčiui, gerovės mokesčiui ir savivaldybių mokesčiui – 60%. Vengrija 0–5 000 000 HUF – 17%; virš 5 000 000 HUF – 32%. Turto vertės padidėjimo pajamoms ir pajamoms iš nekilnojamojo turto – 25%. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įvestas gerovės mokestis. Vokietija Vienas mokesčių mokėtojas: iki 8 004 EUR – 0%; du mokesčių mokėtojai: iki 16 008 EUR – 0%.
Vienas mokesčių mokėtojas: 8 004–52 882 EUR – 14–42%; du mokesčių mokėtojai: 16 008–105 764 EUR – 14–42%. Vienas mokesčių mokėtojas: 52 882–250 731 EUR – 45% (ribinis); du mokesčių mokėtojai:
didesnėms pajamoms. Projekto iniciatorius: Seimo narys Jonas Varkala. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto tikslas – įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, siekiant sumažinti socialinę atskirtį. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu įstatyme įtvirtintas
naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti gyventojų pajamų mokesčio tarifus, priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Siūlomas įstatymas duos teigiamą postūmį smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Stambus kapitalas privalės daugiau prisidėti prie valstybės biudžeto pajamų formavimo, todėl neigiamai reaguos į siūlomą apmokestinimo sistemą. 8. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus projektą, reikės keisti poįstatyminius teisės aktus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktai Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymo lydimųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius Seimo narys Jonas Varkala. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Gyventojų pajamų mokestis. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Jonas Varkala Neringa Venckienė [1] http://english.minfin.nl/Subjects/Taxation/Income_tax/Tax_base_and_tax_rates [2] http://www.belastingdienst.nl/variabel/buitenland/en/private_taxpayers/private_taxpayers-43.html#P687_61122 [3] http://english.minfin.nl/Subjects/Taxation/Wage_withholding_tax/Tax_base_and_tax_rates [4] http://www.legifrance.gouv.fr/home.jsp [5] Pagal PACS (civilinį solidarumo paktą). [6] http://doc.impots.gouv.fr/aida/brochures_ir2010/ [7] http://www.gesetze-im-internet.de/estg/index.html [8] http://www.steuerliches-info-center.de/EN/SteuerrechtFuerInvestoren/Person_Inland/Einkommensteuer/Steuertarif/steuertarif_node.html [9] http://www.legislation.gov.uk/all?title=Income%20Tax%20Act%202007 [10] http://www.hmrc.gov.uk/index.htm [11] http://www.edukacjaprawnicza.pl/index.php?cid=47&id=600&mod=m_artykuly [12] http://www.nbportal.pl/pl/np/artykuly/historia/dzieje_narodow_pitem_pisane [13] Ustawa z dnia 26 lipca 1991 r. o podatku dochodowym od osób fizycznych, in: http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU19910800350 [14] Ustawa z dnia 20 listopada 1998 r. o zryczałtowanym podatku dochodowym od niektórych przychodów osiąganych przez osoby fizyczne , in: http://isap.sejm.gov.pl/DetailsServlet?id=WDU19981440930 [15] http://www.riksdagen.se/webbnav/index.aspx?nid=3911&bet=1999:1229 [16] http://www.globalequity.org/geo/sites/default/files/Global%20Rewards%20Update%20-%20Greece%20-%20May%202010_0.pdf
2014-01-29 Nr. XIIP-1460 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, priklausomus nuo gyventojo metinių pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu teikiamos nuostatos tobulintinos viso keičiamo įstatymo kontekste, nes iš esmės siūloma keisti gyventojų pajamų mokesčio apmokestinimo tvarką. Pirma, kadangi keičiamo įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio tarifus, turėtų būti koreguojamas visas 6 straipsnis, nes priešingu atveju nėra aišku kokį tarifą taikyti, pavyzdžiui, individualios veiklos pajamoms, pajamoms, nuo kurių sumokamas mokestis įsigyjant verslo liudijimą ir pan. Antra, atsižvelgiant į tai, jog pajamų mokesčio tarifai taikytini visoms metinėms asmens pajamoms, tačiau neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis pildoma nauju 56 punktu, kuriame nurodoma, kad metinių pajamų dalis, neviršijanti 12000 litų, yra neapmokestinama. Siūlomos nuostatos tobulintinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja NPD ir PNPD taikymą, todėl nėra aiškus įstatymo projekto 2 straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 20 straipsniu. Antra, dėl siūlomos mokesčio lengvatos turėtų būti peržiūrėtos visos kitos keičiamo įstatymo 17 straipsnio mokesčio lengvatos, nes tam tikros rūšies pajamoms keičiamo įstatymo 17 straipsnyje jau yra numatytos lengvatos iki tam tikros sumos (pavyzdžiui, 17 straipsnio 1 dalies 24 punktas - gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios 10 000 litų per mokestinį laikotarpį; 17 straipsnio 1 dalies 26 punktas - iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų ir t.t.). 3. Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodyta, kad „Šis įstatymas įsigalioja po šešių mėnesių nuo jo paskelbimo dienos“. Siūloma nuostata koreguotina. Pirma, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 25 punkte yra nurodyta, kad „teisės akto įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorine data“. Antra, p ažymėtina, kad nenustačius tikslios įstatymo įsigaliojimo datos, susidarytų tokia situacija, kai tą patį mėnesį galiotų skirtingos apmokestinimo taisyklės, dėl ko kiltų daug praktinių įstatymo taikymo problemų.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnį gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, o įstatymo projektu nustatomi tam tikri metinių pajamų dydžiai (įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnyje), nėra aišku, kaip bus taikomi metiniai pajamų mokesčio dydžiai, jeigu įstatymo projekto nuostatos įsigalios mokestinio laikotarpio viduryje. Trečia, nustatant įstatymo įsigaliojimo datą, taip pat reikia atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei M okesčio administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą mokesčių teisiniam reglamentavimui taikomą principą, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Ketvirta, t aip pat atkreiptinas dėmesys ir į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4 .
4. Atkreipiame dėmesį, kad 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 5 . Pažymėtina, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime keičiama straipsnio dalis ir jos punktas nenurodytini. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-01-21 Nr. XIIP-1460 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo NR IX-1007 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ATITIKTIES
Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1460 (toliau – projektas), pažymime, kad projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Kartu pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. sausio 29 d. išvadoje dėl šio projekto pateiktoms pastaboms, kad teikiami projektu siūlymai derintini su keičiamame įstatyme įtvirtintomis nuotatomis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2014-03-12 Nr. XIIP-1460(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma įvesti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus, priklausomus nuo gyventojo metinių pajamų. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu teikiamos nuostatos tobulintinos viso keičiamo įstatymo kontekste, nes iš esmės siūloma keisti gyventojų pajamų mokesčio apmokestinimo tvarką. Pirma, kadangi keičiamo įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio tarifus, turėtų būti koreguojamas visas 6 straipsnis, nes priešingu atveju nėra aišku kokį tarifą taikyti, pavyzdžiui, individualios veiklos pajamoms, pajamoms, nuo kurių sumokamas mokestis įsigyjant verslo liudijimą ir pan. Antra, atsižvelgiant į tai, jog pajamų mokesčio tarifai taikytini visoms metinėms asmens pajamoms, tačiau neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD) ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalis pildoma nauju 56 punktu, kuriame nurodoma, kad metinių pajamų dalis, gauta kaip išmoka, susijusi su darbo santykiais, neviršijanti 12000 litų, yra neapmokestinama. Siūlomos nuostatos tobulintinos. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja NPD ir PNPD taikymą, todėl nėra aiškus įstatymo projekto 2 straipsnio santykis su keičiamo įstatymo 20 straipsniu. Antra, dėl siūlomos mokesčio lengvatos turėtų būti peržiūrėtos visos kitos keičiamo įstatymo 17 straipsnio mokesčio lengvatos, nes tam tikros rūšies pajamoms keičiamo įstatymo 17 straipsnyje jau yra numatytos lengvatos iki tam tikros sumos (pavyzdžiui, 17 straipsnio 1 dalies 24 punktas - gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios 10 000 litų per mokestinį laikotarpį; 17 straipsnio 1 dalies 26 punktas - iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų ir t.t.). Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra vartojama sąvoka „su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos“, tad nuostatos derintinos tarpusavyje. 3 . Atkreipiame dėmesį, kad 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-03- Nr. Į 2014-03-04 Nr. XIIP-1460(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Lietuvos respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo NR IX-1007 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ATITIKTIES
Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1460(2) (toliau – projektas), pažymime, kad projekto nuostatoms Europos Sąjungos teisės nuostatos nėra taikomos. Atsižvelgiant į tai, pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisės reikalavimams neturime. Kartu manome, kad teikiami projektu siūlymai derintini su kitomis galiojančiame įstatyme įtvirtintomis nuostatomis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]