Projekto Projekto lyginamasis variantas
2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52
2013 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio papildymas 6 ir 10 dalimis
taip: „6. Ekologinė avarija ‒ n etikėtas įvykis, sukėlęs sprogimą, gaisrą, visišką ar dalinį statinių sugriovimą, technologinio proceso nuostolingą sutrikimą, sunkų grupinį nelaimingą atsitikimą, pavojingų medžiagų patekimą į aplinką, kai padaroma žala žmonėms ir aplinkai įvykio vietoje ar už jos ribų.“
dalis laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme.“
straipsnio 12 punkto pakeitimas ir papildymas 17 punktu
1Pakeisti 3 straipsnio 12 punktą ir šį punktą išdėstyti taip:
„12) kontroliuoja, ar genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai ribotai naudojami, išleidžiami į aplinką laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“. 2. Papildyti 3 straipsnį nauju 17 punktu: „17) prireikus a tlieka patikrinimus prieš išduodant, pakeičiant, atnaujinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat, kai reikia ir jei būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologines avarijas, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.“
straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
6 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse, Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerij ai os pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai - regionų aplinkos apsaugos departamentai, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos įgaliot a os ir (arba) joms pavaldžios institucij a os (toliau - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos) .“
2Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Regionų aplinkos apsaugos departamentų Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotas ministras.“ 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą , cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse, atlieka Aplinkos ministerija ir ( arba ) jos įgaliot a os institucij a os , o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą , cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse atlieka Aplinkos ministerija (toliau - aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos). Kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija, ji nevykdo šio Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose nurodytų funkcijų .“ 5 straipsnis. 12 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimas ir papildymas 17 punktu 1.
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: „10) įstatymų nustatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policijos, muitinės , Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybės patalpas įstaigas asmenybei nustatyti;“. 2. Papildyti 12 straipsnio 1 dalį nauju 17 punktu:
„17) pateikę teismo nutartį, įeiti į tikrinamo fizinio asmens
gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu).“
121 straipsniu Papildyti Įstatymą 121 straipsniu: „121 straipsnis . T eismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarka
priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), a dministraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo. 2. Prašyme dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti nurodytas tikrinamo fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamųjų patalpų adresas, įtariamų pažeidimų pobūdis. 3. Prašymą dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo išnagrinėja a dministracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. 4. Prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. 5. Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija nesutinka su a dministracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo ją apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 6.
apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos skundą dėl administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo pateikimo. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. “
straipsnio 5 punkto pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 5 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: „5) tikrinamo juridinio asmens atstovo prašymus, skundus paaiškinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti patikrinimo akte ir pateikti savo tiesioginiam vadovui.“8 straipsnis. 18 straipsnio 2 punkto pakeitimas
18 straipsnio 2 punktą ir šį punktą išdėstyti taip: „
2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti ;“. 9 straipsnis. 21 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip
32 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs ilgesnius negu šio straipsnio
pranešti institucijos, kurios pareigūnas nustatė ilgesnius negu šio straipsnio 1 dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“ Įvykdęs privalomojo nurodymo reikalavimus, juridinis ar fizinis asmuo apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos turi pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą. “10 straipsnis. 22 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas
22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas,
rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas galima kreiptis ne vėliau kaip7 dienos prieš
iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.“
22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip
dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas. Apie tokį sprendimą jis privalo nedelsdamas informuoti institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančią instituciją .“
22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus ne ilgesniam kaip 1 mėnesiui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas , apie tai raštu pranešęs institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai .“
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu privalomąjį nurodymą davė regiono aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos departamento vadovas, privalomasis nurodymas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skundžiamas regiono aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
2Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per
5
3Papildyti 23 straipsnį nauja 9 dalimi:
„
9Skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo.
“
25 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jei fizini am s ar juridini am s asmen iui uo buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai neįvykdė pakartotinai duoto privalomojo nurodymo dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo;
tačiau jis nurodymo neįvykdė, nors yra technologinės galimybės įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus ;“. 13 straipsnis. 29 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus fizinio ar juridinio asmens motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti gali aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas nustatė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminą, vadovas, įvertinęs prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar
14 straipsnis. 41 straipsnio 5 dalies pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi būti specialiai parengti rengiami ir apmokomi ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudo jama ti fizin ė ę prievart a ą , speciali osios ąsias priemon ė e s ir šaunam asis uosius ginkl au s, tobulinama jų kvalifikacija pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintas mokymo programas .“
52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jis tapo jam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl šio sutrikdymo jam nustatytas :
1) I grupės invalidu–50MGL dydžio; 0–25 procentų darbingumas – 250 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) II grupės invalidu–40MGL dydžio; 30–40 procentų darbingumas – 200 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3) III grupės invalidu–30MGL dydžio ; 45–55 procentų darbingumas – 120 bazinių socialinių išmokų dydžio;“. 2. Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis100500 MGL bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa.“16 straipsnis. Įstatymo priedo papildymas 6 ir 7 punktais Papildyti Įstatymo priedą naujais 6 ir 7 punktais:
„6. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos
direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17 ) . 7. 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas , 15 skyrius, 6 tomas, p. 77), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/27/EB (OL 2008 L 81, p. 45) . “17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
Projekto Projekto Nr. XIIP-1455 (2) lyginamasis variantas
2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52
2013 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
taip: „6. Ekologinis įvykis ‒ aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimas cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitoks aplinkai padarytas poveikis .“
dalis laikyti atitinkamai 7, 8 ir 9 dalimis. 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos arba vartojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir preparatų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) kontroliuoja, ar genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ir organizmai ribotai naudojami, išleidžiami į aplinką laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų;“. 2. Papildyti 3 straipsnį nauju 17 punktu: „17) prireikus a tlieka patikrinimus prieš išduodami, pakeisdami, atnaujindami taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat prireikus ir jeigu būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologinius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus.“
straipsnio pakeitimas
6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse, Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai - regionų aplinkos apsaugos departamentai, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (toliau - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos). 2. Regionų aplinkos apsaugos departamentų nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotas ministras.
“ 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūra Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės Lietuvos Respublikoje priežiūrą, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą , cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse, atlieka Aplinkos ministerija ir ( arba ) jos įgaliot a os institucij a os , o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą , cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse atlieka Aplinkos ministerija (toliau - aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos).
Kai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija, ji nevykdo šio Įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 punktuose nurodytų funkcijų .“ 5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) įstatymų nustatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policijos, muitinės , Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybės patalpas įstaigas asmenybei nustatyti;“. 2. Papildyti 12 straipsnio 1 dalį nauju 17 punktu:
„17) pateikę teismo nutartį, įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu).“
12 straipsnį 6 dalimi: „
6Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises.
“
12 straipsnį 7 dalimi: „
7Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, gavusios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sutikimą, turi teisę nustatyti laiką, kada pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu.
“
8 dalimi: „ 8 .
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę ne darbo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka būti pasirengęs bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę . Pareigūnas, būdamas pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku ne darbo metu, privalo priimti pranešimus, susijusius su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais. Laikas, kai pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija. “
6. Papildyti 12 straipsnį 9 dalimi: „
9Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas,
ne darbo metu gavęs informaciją apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, turi teisę, o tuo laiku, kai privalo būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – pareigą, pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Laikas, kai šioje dalyje nustatytais atvejais pradedama ir vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, įskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už jį mokama įstatymų nustatyta tvarka. “
7. Papildyti 12 straipsnį 10 dalimi: „
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras. “
121 straipsniu Papildyti Įstatymą 121 straipsniu: „121 straipsnis . T eismo leidimų įeiti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas išdavimo tvarka 1.
Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija priima sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose (tarp jų ir nuomojamose ar naudojamose kitu pagrindu), a dministraciniam teismui teikiamas prašymas dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo. 2. Prašyme dėl teismo leidimo įeiti į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti nurodytas tikrinamo fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamųjų patalpų adresas, įtariamų pažeidimų pobūdis. 3. Prašymą dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo išnagrinėja a dministracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. 4. Prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. 5. Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija nesutinka su a dministracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo ją apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos skundą dėl administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo pateikimo dienos. 7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) tikrinamo juridinio asmens atstovo prašymus, skundus paaiškinimus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo įrašyti į patikrinimo akte ą ir jį pateikti savo tiesioginiam vadovui.“
18 straipsnio pakeitimas
18 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti ir išaiškinus jį bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti ;“. 9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip
32 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, nustatęs ilgesnius negu šio straipsnio 1 dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, apie tai privalo pranešti institucijos, kurios pareigūnas nustatė ilgesnius negu šio straipsnio 1 dalyje numatyti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“ Įvykdęs privalomojo nurodymo reikalavimus, juridinis ar fizinis asmuo apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos turi pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą. “10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas būtų pratęstas, rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui turi būti pateiktas galima kreiptis ne vėliau kaip
22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas. Apie tokį sprendimą jis privalo nedelsdamas informuoti institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančią instituciją .“
22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui pakartotinai gali pratęsti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovas , apie tai raštu pranešęs institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai .“
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu privalomąjį nurodymą davė regiono aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos departamento vadovas, privalomasis nurodymas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą skundžiamas regiono aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos departamento aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančiai institucijai.“
2Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per
5
3Papildyti 23 straipsnį nauja 9 dalimi:
„
9Skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo.
“
25 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jei fizini am s ar juridini am s asmen iui uo buvo duoti ne mažiau kaip du privalomieji nurodymai neįvykdė pakartotinai duoto privalomojo nurodymo dėl to paties aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio įstatymo ar kito teisės akto pažeidimo pašalinimo;
tačiau jis nurodymo neįvykdė, nors yra technologinės galimybės įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus ;“. 13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminus fizinio ar juridinio asmens motyvuotu prašymu, kuris turi būti pateikiamas ne vėliau kaip 10 darbo dienų iki pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą termino pabaigos, pratęsti gali aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas nustatė pasirengimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą terminą, vadovas, įvertinęs prašymo motyvų pagrįstumą, tačiau ne ilgiau kaip dar
14 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi būti specialiai parengti rengiami ir apmokomi ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudo jama ti fizin ė ę prievart a ą , speciali osios ąsias priemon ė e s ir šaunam asis uosius ginkl au s, tobulinama jų kvalifikacija pagal aplinkos ministro įsakymu patvirtintas mokymo programas .“
52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas buvo padarytas kūno sužalojimas, dėl kurio jis tapo jam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl šio sutrikdymo jam nustatytas :
1) I grupės invalidu–50MGL dydžio; 0–25 procentų darbingumo lygis, – 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) II grupės invalidu–40MGL dydžio; 30–40 procentų darbingumo lygis, – 50 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3) III grupės invalidu–30MGL dydžio ; 45–55 procentų darbingumo lygis, – 40 bazinių socialinių išmokų dydžio. “
2Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis
100
1Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu:
„
62010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17 ) .
“
2Papildyti Įstatymo priedą 7 punktu:
„
72001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m.
specialusis leidimas , 15 skyrius, 6 tomas, p. 77), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/27/EB (OL 2008 L 81, p. 45) . “
1Šis įstatymas, išskyrus 3, 4 ir 5 straipsnius, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2.
straipsniai įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
DĖL
2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52
ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. A plinkos ministerija parengė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo
2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) . Įstatymo projektas patikslintas atsižvelgus į Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento 2013-10-28 išvadoje Nr. NV-1730 išdėstytas pastabas ir pasiūlymus, taip pat į Teisingumo ministerijos 2013-11-19 Ministerijų atstovų pasitarimo pažymoje pateiktas pastabas Įstatymo projektas išvadoms buvo pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų , Finansų ir Teisingumo ministerijoms, Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos. Pakoreguotas įstatymo projektas pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ir Vidaus reikalų ministerijoms. Pastabos, į kurias neatsižvelgta, nurodytos derinimo pažymoje. Atsižvelgus į pateiktas pastabas, patikslintos dėstomo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas 6 straipsnis, suderintos keičiamo įstatymo 23 str. 3 ir 8 dalys. Įvertinus Institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo gairių aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 7.26.4 punkto nuostatas ir atsižvelgiant į tai, kad Projektu griežtinamas ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinis reglamentavimas, numatytas vėlesnis projekto įsigaliojimo terminas – 2014 m. gegužės 1 d. Įstatymas turėtų būti priimamas ir skelbiamas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jo įsigaliojimo. 2.
projekto tikslai ir uždaviniai. Projekto tikslas – į nacionalinę teisę perkelti 2010 m. lapkričio 24 d. patvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) nuostatas, patikslinti ir papildyti teisinį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės proceso reglamentavimą, sudaryti tinkamas teisines prielaidas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiklos organizavimui. Aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų vienas iš pagrindinių tikslų yra nustatyti ūkinės veiklos subjektų pareigas, susijusias su aplinkos apsauga ir racionaliu gamtos išteklių naudojimu, efektyvų šių pareigų vykdymo kontrolės mechanizmą. Siekiama reglamentuoti aplinkosauginius tikrinimus prieš išduodant, pakeičiant, atnaujinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, taršos leidimus. Įstatymo projekto 1 straipsniu yra tobulinamas Direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB 4 straipsnio 4 dalies įgyvendinimas. Įstatymo projekto 2 ir 4 straipsniais tobulinamas Direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) 11 straipsnio įgyvendinimas. Įstatymo projekto 2 straipsniu tobulinamas Reglamento (EB) Nr. 1221/2009 dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 11 ir 12 straipsnių įgyvendinimas ir Reglamento (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo 4 straipsnio įgyvendinimas.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatytos privalomųjų nurodymų davimo procedūros nepakankamai detaliai reglamentuotos ‒ yra numatytos galimybės duoti ilgesnius privalomojo nurodymo terminus nei 3 mėn. (21 straipsnio 2 dalis) ir pakartotinai pratęsti privalomajame nurodyme nustatytus jo įvykdymo terminus (22 straipsnio 3 dalis). Tačiau minėtame įstatyme nenustatyta, kokiam terminui galima duoti privalomąjį nurodymą ir kokiam terminui gali būti pakartotinai pratęsti privalomajame nurodyme nustatyti jo įvykdymo terminai. Įstatymo projekte siekiama aiškiau reglamentuoti pareigūnų kompetenciją, teises ir pareigas, taip pat aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų patekimo į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas tvarką. Projekte taip pat siekiama pagerinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialines garantijas , aprašytas 52 straipsnyje. Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją, kai labai padidintos baudos už administracinius teisės pažeidimus aplinkos apsaugos srityje, žalų dydžiai, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kaip ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, yra padidėjusi rizika būti sužalotiems atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai dirba be darbo sutarčių, visuomeniniais pagrindais (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 44 str.), todėl, vykdydami aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nedrausti jokiomis socialinio draudimo rūšimis ir neturi socialinių garantijų. Atsitikus nelaimingam įvykiui vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, jis nebūtų traktuojamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, taigi neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius negautų išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.
M anome, kad 2013 metais išmokų dydžiai už sveikatos praradimą, atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas visuomeniniais pagrindais, jau yra neadekvatūs. Pavyzdžiui, įkainiai už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus nuo 2013 m. padidinti dešimt kartų. Neteisėtai sugauti lašiša ar šlakis įkainoti 2000 litų už padarytą žalą žuvų ištekliams, o už neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus sveikatos praradimą, tampant I grupės invalidu, numatyta išmokėti pašalpa šiandien tesudarytų 6250 litų. Įstatymo projekte siūlome šių pašalpų dydį didinti 5 kartus. Siūloma tikslinti 6 ir 7 straipsnius numatant, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos; a plinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atlieka Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota institucija. Siekiama taikyti mišrų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros mechanizmą, kad priežiūrą atliktų Aplinkos ministerija ir (arba) Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos. Su institucijomis ir visuomene buvo konsultuojamasi įstatymo projektą paskelbiant Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. Įstatymo projektas derintas su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Į daugumą pastabų buvo atsižvelgta. Ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarime 2013-11-19 priimtas sprendimas „1.1.
Įvertinti Teisingumo ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pastabas;
ministerija parengti Vyriausybės posėdžio sprendimo projektą. 2. Patikslintą projektą svartyti Vyriausybės posėdžio B dalyje“. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nenumatyta tvarka kaip aplinkos apsaugos valstybiniam kontrolės pareigūnui patekti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, nėra konkrečių terminų privalomojo nurodymo pratęsimui. Galiojančiame Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme n eperkeltos
Tarybos direktyvos 2010/75/ES Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) nuostatos, nereglamentuota aplinkosauginių tikrinimų prieš išduodant, pakeičiant, atnaujinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės, taršos leidimus tvarka. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu pakeičiamas ir papildomas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas į nacionalinę teisę perkeliant 2010 m. lapkričio 24 d. patvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) nuostatas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme bus reglamentuota aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų patekimo į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas tvarka, pagerintos neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos.
Įstatymo projekte numatyta didesnė privalomųjų nurodymų kontrolė leis geriau kontroliuoti teršiančius aplinką ūkio subjektus ir fizinius asmenis, mažins piktnaudžiavimo tarnyba galimybes. Pritarus Įstatymo projektui, bus padidintas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumas, sumažintas neteisėtas gamtos išteklių naudojimas, užkirstas kelias teisės aktų reikalavimų pažeidimams. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos neturės. 7. Įstatymo projekto įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Keisti ar naikinti galiojančių teisės aktų priėmus įstatymo projektą nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, ar įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte apibrėžtos naujos sąvokos perrašytos iš Terminų banke esančių apibrėžčių, suderintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai). Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skirti nereikės. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Tiesioginis Įstatymo projekto rengėjas – Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyrius (vedėjas Vytautas Eidikonis, tel. 8 70663553, el. p. [email protected] )
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „ aplinkos apsauga “, „ aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO
2014-01-29 Nr. XIIP-1455 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauja 6 dalimi, apibrėžiant sąvoką ,,ekologinė avarija“. Atkreipiame dėmesį, kad minėtos sąvokos apbrėžime naudojamos kitos sąvokos ,,technologinio proceso nuostolingas sutrikimas“, ,,sunkus grupinis nelaimingas atsitikimas“, kurių turinys nėra pakankamai aiškus. Nėra aišku, kam turėtų būti padaromi nuostoliai technologinio proceso sutrikimo metu. Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kurie nelaimingi atsitikimai būtų laikomi sunkiais grupiniais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „Aplinkos ministerijos įgaliotos ir (arba) joms pavaldžios institucijos“ turinys, t. y., nėra aišku, kokios pavaldžios institucijos – pavaldžios Aplinkos ministerijai ar Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms,- turimos omeny. 3. Siekiant aiškumo, projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio
institucijų nuostatus. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti 121 straipsniu, kurio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento .
Atkreipiame dėmesį, kad administraciniam teismui pateiktas prašymas gali neatitikti procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, nustatytų terminą trūkumams šalinti. Iš projekto nuostatų seka, kad terminas trūkumams šalinti būtų įskaičiuojamas į siūlomą nustatyti 72 valandų terminą skundui išnagrinėti. Kyla abejonių, ar tokiu atveju teismas spėtų per minėtą terminą prašymą išnagrinėti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar 72 valandų terminas neturėtų būti skaičiuojamas ne nuo prašymo pateikimo, bet nuo prašymo priėmimo momento. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis analogiškais argumentais reikėtų atitinkamai patikslinti ir projektu siūlomą keičiamo įstatymo 121 straipsnio
straipsniu. Pagal pastarojo straipsnio 5 dalį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija galėtų skųsti tik tas administracinio teismo teisėjo nutartis, kuriomis atmetamas jos prašymas išduoti leidimą įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali institucijos prašymą tenkinti dalinai, pavyzdžiui, suteikti leidimą įeiti ne į visas prašyme nurodytas fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, bet į dalį jų. Kyla abejonių, ar minėtu atveju institucija turėtų teisę skųsti tokią nutartį. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nepagrįstai ribojama institucijos teisė skųsti teismo nutartis ir tokio ribojimo nereikėtų atsisakyti. 6. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnyje siūloma vienkartinės pašalpos dydį padidinti iki penkių kartų.
Vienkartinė pašalpa, išmokama neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui už sutrikdytą sveikatą, priklausytų nuo darbingumo lygio ir būtų 120, 200 ar 250 bazinių socialinių išmokų dydžio, o jam žuvus jo šeimos nariams būtų išmokama 500 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa. Atkreiptinas dėmesys, kad panašias įstatymų nustatytas teises ir pareigas bei socialines garantijas turi ir piliečiai, talkinantys policijai, - policijos rėmėjai, tačiau jiems išmokamų vienkartinių pašalpų nėra siūloma didinti (policijos rėmėjams sutrikdžius sveikatą mokamos vienkartinės pašalpos yra 40, 60 MGL dydžio, o jiems žuvus – 120 MGL dydžio). Manytume, kad visuomeniniais pagrindais dirbančių ir padedančių pareigūnams vykdant jų funkcijas, piliečių – tiek neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, tiek policijos rėmėjų,- socialinės garantijos turėtų būti adekvačios ir panašaus dydžio. Šiuo aspektu, diskutuotina, projekto 15 straipsnio nuostatų atitiktis teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principams. 7. Projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„projektu griežtinamas ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinis
reglamentavimas, numatytas vėlesnis projekto įsigaliojimo terminas <....>. Įstatymas turėtų būti priimamas ir skelbiamas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jo įsigaliojimo“. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.
Atsižvelgiant į teikiamo įstatymo projekto svarstymo Seime procedūrų eigą, svarstytina, ar projekto 17 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad Įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima sprendimus dėl asmens darbingumo lygio. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „darbingumas“ nereikėtų įrašyti sąvoką „darbingumo lygis“. 9. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.5, 89.2 punktus, projekto tekstas tikslintinas. 10. Tobulinant projekto juridinę techniką, projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir projekto 11 straipsnio 3 dalyje, dėstant šių dalių pakeitimų esmę, išbrauktini žodžiai ,,nauja“. 11. Atkreiptinas dėmesys, kad nors projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nustatomos penkis kartus didesnės vienkartinės išmokos, kurios būtų išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skirti nereikės. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė S. Švedas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO
2014-05-12 Nr. XIIP-1455(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje be kitų įstatyme nurodytų institucijų ir įstaigų vykdo ir Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu minėta tarnyba dar nėra įsteigta, todėl nėra aiškus šios tarnybos statusas, funkcijos bei jų santykis su šiose projekto nuostatose nurodytų kitų institucijų (pvz., regionų aplinkos apsaugos departamentais, Aplinkos apsaugos agentūra) funkcijomis. Siūlytume tobulinti projekto nuostatas pašalinant šiuos neaiškumus. 2. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises: tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą bei gamtos išteklius, bei gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus , imtis visų priemonių , kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją. Tuo tarpu šiuo straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, ne darbo metu gavęs informaciją apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, turi teisę pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę .
Atsižvelgiant į tai, svarstytinas šių projekto nuostatų tarpusavio santykis tuo aspektu, kad nėra aišku, kada aplinkos apsaugos valstybės pareigūnas ne darbo metu gavęs informaciją (pranešimą) turi tik tam tikras įstatyme nustatytas teises, o kada turi visas įstatymo nustatytas teises ir pareigas (t. y., gali pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę). Siūlytume suderinti šias projekto nuostatas tarpusavyje. 3. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 12 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad ,,laikas, kai pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu, neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija.“ Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Visų pirma pažymėtina, kad laikas, kai pareigūnas turi būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu turėtų būti laikomas budėjimu, kuris pagal Darbo kodekso 155 straipsnį turėtų būti skiriamas tik ypatingais atvejais, nustatytu periodiškumu ir negali būti nuolatinio pobūdžio. Antra, siūloma nuostata nedera su Valstybės tarnybos įstatymu. Pažymėtina, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai yra valstybės tarnautojai, kuriems taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reguliuojančios darbo užmokesčio mokėjimą. Šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.
Šio įstatymo 261 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už budėjimą valstybės tarnautojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo kodekso 155 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už budėjimą įmonėje, kai viršijama įstatyme nustatyta darbo laiko trukmė ar namuose per artimiausią mėnesį darbuotojui privalo būti suteiktas poilsio laikas arba jo pageidavimu šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatyme nėra numatyta, kad valstybės tarnautojams kitais įstatymais gali būti nustatomos papildomos darbo apmokėjimo sąlygos. 4. Reikėtų suvienodinti projekto ir jo lyginamojo varianto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 121 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatų redakcijas. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams mokamomis 10 procentų pareiginės algos dydžio kompensacijomis, pagal projekto 17 straipsnio 2 dalį įsigaliotų
įstatymo 6 straipsnyje išplečiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų ratas, o tuo pačiu ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skaičius, bei į tai, jog darbo užmokesčiui skirtos sumos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams 2014 metams jau yra suplanuotas ir patvirtintos, svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė N. Azguridienė S. Švedas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė
Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė, D. Švobaitė Balčiūnienė - Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1
papildyti nauja 6 dalimi, apibrėžiant sąvoką ,,ekologinė avarija“. Atkreipiame dėmesį, kad minėtos sąvokos apbrėžime naudojamos kitos sąvokos ,,technologinio proceso nuostolingas sutrikimas“, ,,sunkus grupinis nelaimingas atsitikimas“, kurių turinys nėra pakankamai aiškus. Nėra aišku, kam turėtų būti padaromi nuostoliai technologinio proceso sutrikimo metu. Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kurie nelaimingi atsitikimai būtų laikomi sunkiais grupiniais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti31 2.
31
aiškus formuluotės „Aplinkos ministerijos įgaliotos ir (arba) joms pavaldžios institucijos“ turinys, t. y., nėra aišku, kokios pavaldžios institucijos – pavaldžios Aplinkos ministerijai ar Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms,- turimos omeny. Pritarti32
straipsnio 2 dalyje siūlytume įvardinti kokios srities ministras būtų įgaliotas tvirtinti institucijų nuostatus. Pritarti6
papildyti 121 straipsniu, kurio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento . Atkreipiame dėmesį, kad administraciniam teismui pateiktas prašymas gali neatitikti procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, nustatytų terminą trūkumams šalinti. Iš projekto nuostatų seka, kad terminas trūkumams šalinti būtų įskaičiuojamas į siūlomą nustatyti 72 valandų terminą skundui išnagrinėti. Kyla abejonių, ar tokiu atveju teismas spėtų per minėtą terminą prašymą išnagrinėti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar 72 valandų terminas neturėtų būti skaičiuojamas ne nuo prašymo pateikimo, bet nuo prašymo priėmimo momento. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis analogiškais argumentais reikėtų atitinkamai patikslinti ir projektu siūlomą keičiamo įstatymo 121 straipsnio
6
straipsniu.
Pagal pastarojo straipsnio 5 dalį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija galėtų skųsti tik tas administracinio teismo teisėjo nutartis, kuriomis atmetamas jos prašymas išduoti leidimą įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali institucijos prašymą tenkinti dalinai, pavyzdžiui, suteikti leidimą įeiti ne į visas prašyme nurodytas fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, bet į dalį jų. Kyla abejonių, ar minėtu atveju institucija turėtų teisę skųsti tokią nutartį. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nepagrįstai ribojama institucijos teisė skųsti teismo nutartis ir tokio ribojimo nereikėtų atsisakyti. Pritarti15
pašalpos dydį padidinti iki penkių kartų. Vienkartinė pašalpa, išmokama neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui už sutrikdytą sveikatą, priklausytų nuo darbingumo lygio ir būtų 120, 200 ar 250 bazinių socialinių išmokų dydžio, o jam žuvus jo šeimos nariams būtų išmokama 500 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa. Atkreiptinas dėmesys, kad panašias įstatymų nustatytas teises ir pareigas bei socialines garantijas turi ir piliečiai, talkinantys policijai, - policijos rėmėjai, tačiau jiems išmokamų vienkartinių pašalpų nėra siūloma didinti (policijos rėmėjams sutrikdžius sveikatą mokamos vienkartinės pašalpos yra 40, 60 MGL dydžio, o jiems žuvus – 120 MGL dydžio). Manytume, kad visuomeniniais pagrindais dirbančių ir padedančių pareigūnams vykdant jų funkcijas, piliečių – tiek neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, tiek policijos rėmėjų,- socialinės garantijos turėtų būti adekvačios ir panašaus dydžio. Šiuo aspektu, diskutuotina, projekto 15 straipsnio nuostatų atitiktis teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principams. Pritarti17 7.
17
d. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„projektu griežtinamas ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinis
reglamentavimas, numatytas vėlesnis projekto įsigaliojimo terminas< ....>. Įstatymas turėtų būti priimamas ir skelbiamas ne vėliau kaip prieš
subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į teikiamo įstatymo projekto svarstymo Seime procedūrų eigą, svarstytina, ar projekto 17 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad Įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Pritarti15
įstatymo 18 straipsnio nuostatas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima sprendimus dėl asmens darbingumo lygio. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos
„darbingumas“ nereikėtų įrašyti sąvoką „darbingumo lygis“. Pritarti
aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.5, 89.2 punktus, projekto tekstas tikslintinas. Pritarti
projekto 11 straipsnio 3 dalyje, dėstant šių dalių pakeitimų esmę, išbrauktini žodžiai ,,nauja“. Pritarti 11.
11Atkreiptinas dėmesys, kad nors projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nustatomos penkis kartus didesnės vienkartinės išmokos, kurios būtų išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skirti nereikės. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus; 6.2 Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2014-04-09)151 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „darbingumas“ rašyti žodžius „darbingumo lygis“. Pritarti15 1 Piliečiams, talkinantiems policijai pagal Policijos rėmėjų įstatymą, ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams turėtų būti nustatomos tokio paties dydžio valstybės išmokos jų sužalojimo ar žūties atveju. Pasiūlymas:
Projekto 15 straipsnį išdėstyti taip:
„ 15 straipsnis. 52 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas jam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl šio sutrikdymo jam nustatytas:
1) 0–25 procentų darbingumo lygis –250 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) 30–40 procentų darbingumo lygis –200 50 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3) 45–55 procentų darbingumo lygis –120 40 bazinių socialinių išmokų dydžio;“. 2. Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis500120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas. PRIDEDAMA: - Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Valentinas Bukauskas, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Daiva Švabaitė - Balčiūnienė, Aplinkos ministerijos vyresnioji specialistė; Margarita Šakalytė, Aplinkos ministerijos vyresnioji specialistė. Bronius Kleponis, biuro vedėjas; patarėjai: Algirdas Astrauskas, Vytautas Kurpuvesas, Rasa Mačiulytė, Monika Urmonienė; padėjėja Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)11 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti nauja 6 dalimi, apibrėžiant sąvoką ,,ekologinė avarija“. Atkreipiame dėmesį, kad minėtos sąvokos apbrėžime naudojamos kitos sąvokos ,,technologinio proceso nuostolingas sutrikimas“, ,,sunkus grupinis nelaimingas atsitikimas“, kurių turinys nėra pakankamai aiškus. Nėra aišku, kam turėtų būti padaromi nuostoliai technologinio proceso sutrikimo metu.
Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kurie nelaimingi atsitikimai būtų laikomi sunkiais grupiniais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)31
įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „Aplinkos ministerijos įgaliotos ir (arba) joms pavaldžios institucijos“ turinys, t. y., nėra aišku, kokios pavaldžios institucijos – pavaldžios Aplinkos ministerijai ar Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms,- turimos omeny. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)32
srities ministras būtų įgaliotas tvirtinti institucijų nuostatus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)6
papildyti 121 straipsniu, kurio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento . Atkreipiame dėmesį, kad administraciniam teismui pateiktas prašymas gali neatitikti procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, nustatytų terminą trūkumams šalinti. Iš projekto nuostatų seka, kad terminas trūkumams šalinti būtų įskaičiuojamas į siūlomą nustatyti 72 valandų terminą skundui išnagrinėti. Kyla abejonių, ar tokiu atveju teismas spėtų per minėtą terminą prašymą išnagrinėti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar 72 valandų terminas neturėtų būti skaičiuojamas ne nuo prašymo pateikimo, bet nuo prašymo priėmimo momento.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis analogiškais argumentais reikėtų atitinkamai patikslinti ir projektu siūlomą keičiamo įstatymo 121 straipsnio 6 dalį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)6
siūloma papildyti 12¹ straipsniu. Pagal pastarojo straipsnio 5 dalį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija galėtų skųsti tik tas administracinio teismo teisėjo nutartis, kuriomis atmetamas jos prašymas išduoti leidimą įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali institucijos prašymą tenkinti dalinai, pavyzdžiui, suteikti leidimą įeiti ne į visas prašyme nurodytas fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, bet į dalį jų. Kyla abejonių, ar minėtu atveju institucija turėtų teisę skųsti tokią nutartį. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nepagrįstai ribojama institucijos teisė skųsti teismo nutartis ir tokio ribojimo nereikėtų atsisakyti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)15
įstatymo 52 straipsnyje siūloma vienkartinės pašalpos dydį padidinti iki penkių kartų. Vienkartinė pašalpa, išmokama neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui už sutrikdytą sveikatą, priklausytų nuo darbingumo lygio ir būtų 120, 200 ar 250 bazinių socialinių išmokų dydžio, o jam žuvus jo šeimos nariams būtų išmokama 500 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa. Atkreiptinas dėmesys, kad panašias įstatymų nustatytas teises ir pareigas bei socialines garantijas turi ir piliečiai, talkinantys policijai,
Manytume, kad visuomeniniais pagrindais dirbančių ir padedančių pareigūnams vykdant jų funkcijas, piliečių – tiek neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, tiek policijos rėmėjų,- socialinės garantijos turėtų būti adekvačios ir panašaus dydžio. Šiuo aspektu, diskutuotina, projekto 15 straipsnio nuostatų atitiktis teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)17
įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „projektu griežtinamas ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinis reglamentavimas, numatytas vėlesnis projekto įsigaliojimo terminas <....>. Įstatymas turėtų būti priimamas ir skelbiamas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jo įsigaliojimo“. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į teikiamo įstatymo projekto svarstymo Seime procedūrų eigą, svarstytina, ar projekto 17 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad Įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29) 8.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima sprendimus dėl asmens darbingumo lygio. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „darbingumas“ nereikėtų įrašyti sąvoką „darbingumo lygis“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)
Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.5, 89.2 punktus, projekto tekstas tikslintinas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)21123
10Tobulinant projekto juridinę techniką,
projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir projekto 11 straipsnio 3 dalyje, dėstant šių dalių pakeitimų esmę, išbrauktini žodžiai ,,nauja“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-29)
projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nustatomos penkis kartus didesnės vienkartinės išmokos, kurios būtų išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skirti nereikės. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1.
Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą XIIP-1455 grąžinti iniciatoriui tobulinti iš esmės, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto argumentus. Argumentai:
įstatymas apibrėžia viešojo administravimo institucijos ir įstaigos sąvokas, nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo atvejus ir tvarką. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 4(1) straipsnio nuostatomis, Aplinkos ministerija, būdama valstybės įstaiga, negali būti prilyginta valstybės ar savivaldybės vienasmenei ar kolegialiai institucijai, kuri įstatymu įgaliojama savo priimtais teisės aktais suteikti kitiems asmenims viešojo administravimo įgaliojimus. 2. Kelia rimtų abejonių Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlymas atsisakyti Įstatyme aiškiai įvardytų konkrečių valstybinio administravimo subjektų, kuriems suteikti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai ir vietoj to nustatyti, kad tokie įgaliojimai (tame skaičiuje ir privalomų vykdyti nurodymų davimas ir nustatyta tvarka sankcijų ir/ar net prievartos taikymas) bus suteikiami „Aplinkos ministerijos įgaliotoms ir (ar) joms pavaldžioms institucijoms“, nenurodant nei jų galimų steigėjų, nei jų teisinės formos, nei teisinio statuso. Tokiu būdu sudaromos prielaidos nepagrįstai valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kuriems keliami griežti reikalavimai pareigoms užimti ir kurie pagal paskirtį privalo profesionaliai vykdyti viešojo administravimo įgaliojimus, keisti asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartis, kuriems, priimant juos į darbą, nebūtų keliami nepriekaištingos reputacijos ir kiti tokioms pareigoms eiti būtini reikalavimai, tačiau jie įgytų viešojo administravimo teises ir pareigas kitų asmenų atžvilgiu, tame skaičiuje teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus, taikyti sankcijas ir/ar net prievartą. 3.
iniciatoriaus siūlymas gerinti (ir pakankamai ženkliai) neetatinių aplinkos inspektorių socialines garantijas, tuo pat metu negerinant sąlygų analogišką statusą turintiems kitiems asmenims (pvz. policijos rėmėjams), kelia rimtų abejonių. Abejonės kyla dėl šių nuostatų atitikties konstituciniams teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principams. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio
aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai: „ prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodant, pakeičiant, atnaujinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat, kai reikia ir jei būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologines avarijas, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus“ . Manytina, kad siūlomame pakeitime vartojama sąvoka „prireikus“ stokoja konkretumo, teisinio aiškumo ir sukuria prielaidas galimam piktnaudžiavimui suteiktais įgaliojimais. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu . 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
APLINKOS APSAUGOS komitetas
(Nr. XIIP-1455 ) 2014 m. balandžio 23 d. Nr. 107-P-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Valentinas Mazuronis, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos viceministras Almantas Petkus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vytautas Eidikonis, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas. 2014 m. gegužės 7 d. Nr. 107-P-14 Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Valentinas Mazuronis, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas, Aplinkos apsaugos agentūros direktorius Raimondas Sakalauskas, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vytautas Eidikonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-2911 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti nauja 6 dalimi, apibrėžiant sąvoką ,,ekologinė avarija“. Atkreipiame dėmesį, kad minėtos sąvokos apbrėžime naudojamos kitos sąvokos ,,technologinio proceso nuostolingas sutrikimas“, ,,sunkus grupinis nelaimingas atsitikimas“, kurių turinys nėra pakankamai aiškus. Nėra aišku, kam turėtų būti padaromi nuostoliai technologinio proceso sutrikimo metu. Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kurie nelaimingi atsitikimai būtų laikomi sunkiais grupiniais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Komiteto siūlymas: 2 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Ekologinis įvykis ‒ aplinkos oro, vandens, dirvožemio, grunto užteršimas cheminėmis, biologinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitoks aplinkai padarytas poveikis. “31
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus formuluotės „Aplinkos ministerijos įgaliotos ir (arba) joms pavaldžios institucijos“ turinys, t. y., nėra aišku, kokios pavaldžios institucijos – pavaldžios Aplinkos ministerijai ar Aplinkos ministerijos įgaliotoms institucijoms,- turimos omeny. Pritarti Komiteto siūlymas:
pasiūlymą32
3Siekiant aiškumo,
projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūlytume įvardinti kokios srities ministras būtų įgaliotas tvirtinti institucijų nuostatus. Atsižvelgti Komiteto siūlymas:
dalį siūloma pripažinti netekusia galios, nes ši nuostata įtvirtinta
121 )4 4.
Projekto 6 straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti 121 straipsniu, kurio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento . Atkreipiame dėmesį, kad administraciniam teismui pateiktas prašymas gali neatitikti procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, nustatytų terminą trūkumams šalinti. Iš projekto nuostatų seka, kad terminas trūkumams šalinti būtų įskaičiuojamas į siūlomą nustatyti 72 valandų terminą skundui išnagrinėti. Kyla abejonių, ar tokiu atveju teismas spėtų per minėtą terminą prašymą išnagrinėti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar 72 valandų terminas neturėtų būti skaičiuojamas ne nuo prašymo pateikimo, bet nuo prašymo priėmimo momento. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis analogiškais argumentais reikėtų atitinkamai patikslinti ir projektu siūlomą keičiamo įstatymo 121 straipsnio
Komiteto siūlymas:121 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Prašymas dėl teismo leidimo įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas išdavimo turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo priėmimo momento.“121 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos skundą dėl administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo priėmimo dienos.“
121 )5
straipsniu keičiamą įstatymą siūloma papildyti 121 straipsniu.
Pagal pastarojo straipsnio 5 dalį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija galėtų skųsti tik tas administracinio teismo teisėjo nutartis, kuriomis atmetamas jos prašymas išduoti leidimą įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali institucijos prašymą tenkinti dalinai, pavyzdžiui, suteikti leidimą įeiti ne į visas prašyme nurodytas fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, bet į dalį jų. Kyla abejonių, ar minėtu atveju institucija turėtų teisę skųsti tokią nutartį. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nepagrįstai ribojama institucijos teisė skųsti teismo nutartis ir tokio ribojimo nereikėtų atsisakyti. Pritarti Komiteto siūlymas:121 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Jeigu aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija nesutinka su a dministracinio teismo teisėjo nutartimi, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo ją apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.“151
straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnyje siūloma vienkartinės pašalpos dydį padidinti iki penkių kartų. Vienkartinė pašalpa, išmokama neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui už sutrikdytą sveikatą, priklausytų nuo darbingumo lygio ir būtų 120, 200 ar 250 bazinių socialinių išmokų dydžio, o jam žuvus jo šeimos nariams būtų išmokama 500 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa. Atkreiptinas dėmesys, kad panašias įstatymų nustatytas teises ir pareigas bei socialines garantijas turi ir piliečiai, talkinantys policijai, - policijos rėmėjai, tačiau jiems išmokamų vienkartinių pašalpų nėra siūloma didinti (policijos rėmėjams sutrikdžius sveikatą mokamos vienkartinės pašalpos yra 40, 60 MGL dydžio, o jiems žuvus – 120 MGL dydžio).
Manytume, kad visuomeniniais pagrindais dirbančių ir padedančių pareigūnams vykdant jų funkcijas, piliečių – tiek neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių, tiek policijos rėmėjų,- socialinės garantijos turėtų būti adekvačios ir panašaus dydžio. Šiuo aspektu, diskutuotina, projekto 15 straipsnio nuostatų atitiktis teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principams. Pritarti Komiteto siūlymas:
komiteto siūlomai redakcijai, kuri išdėstyta žemiau17
straipsnyje nustatoma, kad įstatymas įsigalioja 2014 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„projektu griežtinamas ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinis
reglamentavimas, numatytas vėlesnis projekto įsigaliojimo terminas <....>. Įstatymas turėtų būti priimamas ir skelbiamas ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jo įsigaliojimo“. Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į teikiamo įstatymo projekto svarstymo Seime procedūrų eigą, svarstytina, ar projekto 17 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kad Įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Pritarti Komiteto siūlymas:
Papildyti 17 straipsnį 2 dalimi ir išdėstyti taip: „17 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
į statymas, išskyrus 3, 4 ir 5 straipsnius, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2.
2Įstatymo 3, 4 ir 5 straipsniai įsigalioja 2014 m.
liepos 1 d.“15
dėmesys, kad pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priima sprendimus dėl asmens darbingumo lygio. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo
„darbingumo lygis“. Pritarti
92014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į rekomendacijų 31.5, 89.2 punktus, projekto tekstas tikslintinas. Pritarti21123
projekto juridinę techniką, projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir projekto 11 straipsnio 3 dalyje, dėstant šių dalių pakeitimų esmę, išbrauktini žodžiai
dėmesys, kad nors projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nustatomos penkis kartus didesnės vienkartinės išmokos, kurios būtų išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tačiau projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skirti nereikės. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
narys Algimantas Salamakinas 2014-05-053 Argumentai: Siūlau Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms ir Aplinkos ministerijos reguliavimo sričiai priskirtoms įstaigoms (Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai, regionų aplinkos apsaugos departamentams, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinė miškų tarnybai, Saugomų teritorijų direkcijoms ir Lietuvos geologijos tarnybai) suteikti įgalinimus vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Pasiūlymas: „3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
6 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, išskyrus aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse, Lietuvos Respublikoje vykdo Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai - regionų aplinkos apsaugos departamentai, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo ir EMAS logotipo ir Europos Sąjungos ekologinio ženklo naudojimo srityse Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (toliau - aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos).“
2Pripažinti 6 straipsnio 2 dalį netekusia galios:
„2.
Regionų aplinkos apsaugos departamentų nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotas ministras.“ Pritarti Seimo narys Algimantas Salamakinas 2014-05-055 Argumentai: Siūlau, kad, gavus pareigūno sutikimą, būtų suteikta galimybė pareigūnui būti parengtyje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę laiką ne darbo metu, kad būtų užtikrintas operatyvesnis reagavimas į aplinkosauginius pažeidimus, taip pat užtikrinta tinkama pažeidimų prevencija. Siūlau aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikti teisę ne darbo metu pasinaudoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytomis teisėmis. Siūlau aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikti teisę ne darbo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka būti pasirengusiems bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir nustatyti, kad už buvimo parengtyje priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę laiką jam būtų mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija. Šis laikas neįskaitomas į pareigūno darbo laiką. Siūlau aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams suteikti teisę ne darbo metu, gavus informaciją apie vykdomą aplinkosauginį pažeidimą, pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, o buvimo parengtyje priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę laiku ‒ nustatyti pareigą pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Siūlau nustatyti, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno buvimo parengtyje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę laiko ne darbo metu nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkosauginiais pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašą tvirtintų aplinkos ministras. Pasiūlymas: „
straipsnio pakeitimas
12 straipsnį 6 dalimi: „6.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises.“
12 straipsnį 7 dalimi: „7. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, gavusi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sutikimą, turi teisę nustatyti pareigūno buvimo parengtyje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę laiką ne darbo metu.“
12 straipsnį8 dalimi: „
8. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę ne darbo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka būti pasirengęs bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę . Pareigūnas buvimo parengtyje priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę laiku privalo priimti pranešimus, susijusius su aplinkosauginiais pažeidimais. Buvimo parengtyje priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę laikas neįskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už tai jam mokama 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensacija.“
6. Papildyti 12 straipsnį 9 dalimi:
„9. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas,
ne darbo metu gavęs informaciją apie vykdomą aplinkosauginį pažeidimą, turi teisę, o buvimo parengtyje priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, laiku – pareigą, pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Laikas, kai šioje dalyje nustatytais atvejais pradedama ir vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, įskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už jį mokama įstatymų nustatyta tvarka.“
7. Papildyti 12 straipsnį 10 dalimi: „10.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno buvimo parengtyje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę laiko nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkosauginiais pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras.“ Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2014-04-0915 1 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „darbingumas“ rašyti žodžius „darbingumo lygis“. Pritarti15 1 Piliečiams, talkinantiems policijai pagal Policijos rėmėjų įstatymą, ir neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams turėtų būti nustatomos tokio paties dydžio valstybės išmokos jų sužalojimo ar žūties atveju. Pasiūlymas:
Projekto 15 straipsnį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. 52 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui valstybė išmoka vienkartinę pašalpą, jeigu jam atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas jam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl šio sutrikdymo jam nustatytas:
1) 0–25 procentų darbingumo lygis –250 60 bazinių socialinių išmokų dydžio;
2) 30–40 procentų darbingumo lygis –200 50 bazinių socialinių išmokų dydžio;
3) 45–55 procentų darbingumo lygis –120 40 bazinių socialinių išmokų dydžio;“. 2. Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui žuvus atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis
500 120 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė pašalpa.“ Pritarti 2.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-04-09 6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą XIIP-1455 grąžinti iniciatoriui tobulinti iš esmės, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto argumentus. Argumentai:
institucijos ir įstaigos sąvokas, nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo atvejus ir tvarką. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 4(1) straipsnio nuostatomis, Aplinkos ministerija, būdama valstybės įstaiga, negali būti prilyginta valstybės ar savivaldybės vienasmenei ar kolegialiai institucijai, kuri įstatymu įgaliojama savo priimtais teisės aktais suteikti kitiems asmenims viešojo administravimo įgaliojimus. 2. Kelia rimtų abejonių Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlymas atsisakyti Įstatyme aiškiai įvardytų konkrečių valstybinio administravimo subjektų, kuriems suteikti konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai ir vietoj to nustatyti, kad tokie įgaliojimai (tame skaičiuje ir privalomų vykdyti nurodymų davimas ir nustatyta tvarka sankcijų ir/ar net prievartos taikymas) bus suteikiami
„Aplinkos ministerijos įgaliotoms ir (ar) joms pavaldžioms institucijoms“,
nenurodant nei jų galimų steigėjų, nei jų teisinės formos, nei teisinio statuso.
Tokiu būdu sudaromos prielaidos nepagrįstai valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kuriems keliami griežti reikalavimai pareigoms užimti ir kurie pagal paskirtį privalo profesionaliai vykdyti viešojo administravimo įgaliojimus, keisti asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartis, kuriems, priimant juos į darbą, nebūtų keliami nepriekaištingos reputacijos ir kiti tokioms pareigoms eiti būtini reikalavimai, tačiau jie įgytų viešojo administravimo teises ir pareigas kitų asmenų atžvilgiu, tame skaičiuje teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus, taikyti sankcijas ir/ar net prievartą. 3. Įstatymo projekto iniciatoriaus siūlymas gerinti (ir pakankamai ženkliai) neetatinių aplinkos inspektorių socialines garantijas, tuo pat metu negerinant sąlygų analogišką statusą turintiems kitiems asmenims (pvz. policijos rėmėjams), kelia rimtų abejonių. Abejonės kyla dėl šių nuostatų atitikties konstituciniams teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo principams. 4.
straipsnį nauju 17 punktu, nustatant, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai: „ prireikus atlieka patikrinimus prieš išduodant, pakeičiant, atnaujinant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, taršos leidimus, taip pat, kai reikia ir jei būtina ištirti su aplinkosauga susijusius skundus, ekologines avarijas, jų priežastis ir pasekmes, teršimo incidentus ir kitus aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus“ . Manytina, kad siūlomame pakeitime vartojama sąvoka „prireikus“ stokoja konkretumo, teisinio aiškumo ir sukuria prielaidas galimam piktnaudžiavimui suteiktais įgaliojimais. Nepritarti Pagal Seimo nario Algimanto Salamakino pasiūlymą nurodomos institucijos, kurios vykdys aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikos teritorijoje. Siūloma sumažinti socialinių garantijų dydį neetatiniams inspektoriams pagal Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą
7Komiteto sprendimas:
pritarti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo
2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25,
121 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1455, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Salamakinas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo NR. IX-1005 2, 3, 6, 7, 12, 16, 18, 21, 22, 23, 25, 29, 41, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo, ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1455
Salamakinas