Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723
201
1Pakeisti 65 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ Karių sveikatos priežiūra Sveikatinimo veikla kariuomenės padaliniuose“
2Papildyti 65 straipsnio 1 dalį 7 ir 8 punktais:
,, 7) žvalgybos pareigūnams, atliekantiems tarnybą krašto apsaugos sistemos žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį;
8) kitiems įstatymuose numatytiems asmenims.“
3Pakeisti 65 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų , žvalgybos pareigūnų, atliekančių tarnybą krašto apsaugos sistemos žvalgybos institucijoje pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, krašto apsaugos sistemos žvalgybos instituciją pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.”
5Pakeisti 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,4.
Kariuomenės padaliniuose iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma tik neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sveikatinimo veikla, išskyrus odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas bei sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu sveikatinimo veikla finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, o pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65,65
772 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 7 dalį nauju 12 punktu:
„
12) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia kariuomenės rėmėjo vardą kariuomenei nusipelniusiems asmenims ;
“. 2. Buvusius 13 straipsnio 7 dalies 12 –23 punktus laikyti atitinkamai 13–24 punktais. 2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) prireikus padėti krizės valdymo operacijos vadovui vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;“
2Papildyti 18 straipsnio 1 dalį 10 punktu:
„ 10) prireikus neutralizuoti sprogmenis.
“
3Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Krizių valdymo komiteto sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas krizės valdymo operacijos vadovas.“
4Papildyti 18 straipsnį nauja 11 dalimi:
„
11Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai pasitelkiami Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
“
5Buvusias 18 straipsnio 11 ir 12 dalis laikyti atitinkamai 12 ir 13 dalimis. 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Akademijai netaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų paskirstymą. Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus bet kokius tyčinius nusikaltimus, nepaisant to, ar teistumas išnyko. Ši nuostata netaikoma asmenims, kurie nors ir buvo teisti už tyčinius nusikaltimus, tačiau teisės aktų nustatytais pagrindais neatliko realios laisvės atėmimo bausmės ir yra išnykęs teistumas arba pasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis “. 5 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas nėra išnykęs ar panaikintas; “
straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais, baigusiais puskarininkių mokyklą, su nustatytus karinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiais atsargos kariais, kariais savanoriais ar kitais aktyviojo rezervo kariais, taip pat parengtojo rezervo kariais ir kariuomenei reikalingais specialistais
31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Pasibaigus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sudarytos terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis su kariu gali būti pratęsta krašto apsaugos ministro sutikimu ir laikantis jo nustatytų sąlygų: ne ilgiau kaip 5 metams ir ne ilgiau kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo
. 1) su kvalifikacinės atrankos reikalavimus atitinkančiais puskarininkiais – iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje jiems nustatyti išleidimo į atsargą metai;
2) su kitais kariais
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
atestacija
tarnybos kario savybes, gabumus, elgesį, mokymąsi bei tobulinimąsi ir kaip jis atlieka tarnybos pareigas, stebi jo vadai (viršininkai) ir savo pastabas bei vertinimus surašo į dokumentą, vadinamą kario atestatu. Kario atestate jie pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl kario tarnybos, o jeigu reikia, įspėja jį dėl galimo pripažinimo netinkamu tarnybai. 2. Kario atestatai rašomi visiems profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus kariuomenės vadą. 3. Kario atestatus rašo tiesioginis vadas arba viršininkas, taip pat ir aukštesnysis vadas arba viršininkas. Jie turi vertinti atestuojamą asmenį atsižvelgdami tik į tarnybos interesus. Kario atestatas turi konkrečiai apibūdinti atestuojamo kario asmenybę, kario galimybes ir kaip jis vykdo tarnybos pareigas. 4. Kario atestatą jo vadas (viršininkas) rašo, kai:
1) pasibaigia kariui skirtas bandomasis laikotarpis;
2) karys perkeliamas kito vado (viršininko) pavaldumui;
3) vadas (viršininkas) perkeliamas ir perduoda vadovavimą kitam vadui (viršininkui);
4) praeina 12 mėnesių nuo paskutinės atestacijos dienos. 5.
dalies 1 punkte nurodytu atveju karys atestuojamas dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai ir dėl tinkamumo jam numatytoms pareigoms. Atestuojama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo bandomojo laikotarpio pabaigos. Jei atestuojamasis pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai, jis per 14 dienų nuo bandomojo laikotarpio pabaigos turi būti atleidžiamas. 6. Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais naujas kario atestatas nerašomas, jeigu paskutinis atestatas vado yra rašytas mažiau kaip prieš 6 mėnesius. 7. Karys, kuris ankstesnės atestacijos metu jau buvo įspėtas dėl netinkamumo tarnybai, tačiau nevykdo rekomendacijų ir nepagerina tarnybos, gali būti atestuotas kaip netinkamas tarnybai. 8. Su kario atestatu turi teisę susipažinti tik tas, kam tai reikalinga vykdant tiesiogines tarnybos pareigas. 9. Karių atestavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 10. Karys supažindinamas su atestacijos išvada ir turi teisę ją apskųsti, išskyrus išvadą dėl netinkamumo tarnybai po bandomojo laikotarpio (šio straipsnio 4 dalies 1 punktas). Skundas nagrinėjamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. 35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimas
profesinės karo tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnyba. 2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas. 3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnyba vertinama:
1) labai gerai;
2) gerai;
karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:
profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario prašymu;
kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario sutarties terminas ir siūloma ją pratęsti;
savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;
savanoris ar kitas aktyviojo rezervo karys skiriamas į kitas pareigas arba, pasibaigus šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytam pareigų ėjimo terminui;
perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;
tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;
rezervo karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą. 5. Šio straipsnio 4 dalies 1 – 5 punktuose nurodytais atvejais vertinimas galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėję daugiau kaip 12 mėnesių. 6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jei ji buvo įvertinta prieš perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) nustato krašto apsaugos ministras. “
38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka karys atestuotas kaip netinkamas tarnybai kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai ;“. 9 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje :
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje ;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 90 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje ;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje ;
4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu , štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje ;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje ;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje ;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje ;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje ;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus profesinėje karo tarnyboje arba ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų aktyviojo rezervo tarnyboje .“ 10 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Iki laipsnio pažeminimo kario turėtas laipsnis statutų nustatyta tvarka gali būti grąžintas kariui ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, jeigu jo tarnyba vertinama labai gerai ir gerai . Į šį terminą neįskaitomas laikas, kai karys neatliko tarnybos dėl atostogų, mokymosi ar ligos. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalingas tarnybos laikas aukštesniajam nei grąžintasis laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo laipsnio grąžinimo kariui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gali būti krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos papildomos nuo 3 iki7 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių mirus jo sutuoktiniui ar artimajam giminaičiui, taip pat gimus vaikui . Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti
ją išdėstyti taip: „6. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą, karį atestavus puikiai, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai ar gerai. Premijų dydį, mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje ar tarptautinių operacijų metu sąlygos 1.
Karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu , taip pat tarnybos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Profesinės karo tarnybos kariams tarnybos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos su persikėlimu į užsienio valstybę ir grįžimu iš jos susijusios išlaidos, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija ir išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat išlaidoms už komunalines ir ryšio paslaugas padengti, apmokamos gyvybės ir sveikatos draudimo arba sveikatos priežiūros išlaidos, kompensuojamos grįžimo kartą per metus į Lietuvos Respubliką ir atgal į užsienio valstybę išlaidos, apmokamos kitos būtinos, su tarnyba užsienyje susijusios išlaidos. 3.
tarnybos kariams už kartu su jais užsienyje gyvenančius sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius – asmenis, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, mokamų išmokų (kompensacijų) dydžius, susijusių su profesine karo tarnyba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. “
pakeitimas Pakeisti
ją išdėstyti taip: „6. Asmenys, neteisėtai (neturėdami tam teisės) dėvintys karinę uniformą, atskirus uniformos elementus, skiriamuosius ženklus atsako pagal įstatymus.“15 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus karius, išsiųstus į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, taip pat turinčius žvalgybos pareigūno statusą, gynybos atašė biuruose, štabuose ar kitose institucijose užsienyje ir ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje tarnaujančius karius, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė. “
2Pakeisti 63 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė. “
straipsnio pakeitimas
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vadams leidus , vykti lankyti sunkiai sergančių šeimos narių į kario prašyme nurodytą vietovę Lietuvos teritorijoje suteikus atostogas dėl šeiminių aplinkybių ;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 64 straipsnio 7 dalies 4 punktą. 4) vadams leidus, vykti į šeimos narių, globėjų ir pirmos eilės giminių laidotuves ;. 17 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sveikatos priežiūra sveikatinimo veikla kariuomenės padaliniuose 1.
Sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas , kurios mastą ir keliamus specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras, organizuojama ir vykdoma iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų:
1) tikrosios karo tarnybos kariams, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams;
2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
4) atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje;
5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;
6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;
priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, k ariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu.
S veikatos apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. 23
35 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos. 4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 35 .
3
5. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų , žvalgybos pareigūnų, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Kariuomenės padaliniuose iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma tik neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sveikatinimo veikla, išskyrus odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas bei sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu
straipsnis. Psichologų teikiamos paslaugos ir reintegracija kariams ir kitiems asmenims Socialinės integracijos priemonės „1.
Kariams, taip pat į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, šeimos nariams sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo sutuoktinio, vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, bendrai su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme , taip pat atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, krašto apsaugos ministro nustatyta nustatytos apimties ir nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos organizacinės psichologijos srityje , finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 2.
grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar specialiosios misijos kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis , taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo sutuoktinio, vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką , sąlygas ir reintegracijos priemones nustato krašto apsaugos ministras, šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių, trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
(mirties) , ligos ar sveikatos problemo s sutrikimo atveju
tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos tapusiam neįgaliam arba ir netapusiam neįgaliam kariui, kuriam dėl ligos ar sveikatos problemos liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, išmokama šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu.
Kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu . K ariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai d ėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų asignavimų. 2. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu karys žūva žuvo (mirė) ar jo sveikata sutrinka sutriko darant tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, taip pat jei kario žuvimo ligos ar sveikatos problemos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo . 3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) , ligos ar sveikatos problemos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija.
Jos Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras . 4. K ario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatinėjamas, jeigu nuo kario sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip treji metai. Tarnybinio tyrimo ir karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti apskundžiami teismui per 10 dienų nuo išvadų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio1213 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 5. Dėl traumos ar ligos sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam8575 –100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių. 6. Dėl traumos ar ligos sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 65–80
procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius. 7.
traumos ar ligos sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45 –6055 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių. 8. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 89 . Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl patirtos traumos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikino nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus
išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos , jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos , ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 910 . Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl patirtos traumos atveju karys po gydymo (pasibaigus laikino nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos , jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikino nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos , ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje , jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 1011 . Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos , kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikino nedarbingumo termino pabaigos , ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje , jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 1112 . Kariui žuvus (mirus) mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus (mirus) mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Visais atvejais bendra kariui (kariūnui) žuvus (mirus) išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų.
Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius. 1213
1112 dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai bei kiekvienam iš kario išlaikytinių. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo mirties; nepilnamečiai vaikai, kol jiems sukaks1618 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys. 1314 . Krašto apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties ir jo ligos ar sveikatos problemos atvejais. 1415 . Šiame straipsnyje nurodytų kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 1516 . Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos
(karo) metu negalioja.“
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos metu kariui žuvus kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojantiem s laidojančiam asmeniui jo šeimos nariams ar artimiesiems skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti.“
straipsnį nauja 5 dalimi: „ 5.
Kario, kuris žuvo arba mirė užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su kariu užsienyje gyvenusių asmenų, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių žuvusių arba mirusių tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu palaikų pervežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras .“
straipsnio 5 – 9 dalis laikyti atitinkamai 6 – 10 dalimis. 4. Pakeisti 68 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „9
10. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, nuosavybės teise turintiems arba nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms turintiems su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, kario tarnybos metu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai valstybės biudžete numatytų skirtų asignavimų kompensuojama dalis buto (gyvenamojo namo) šilumos tiekimo ir su namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu susijusių išlaidų. Jei privalomosios pradinės karo tarnybos karys pateikia krašto apsaugos ministro nustatytos formos pažymą, pasirašytą karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado, neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kuriomis karys nesinaudoja.“
pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo66 straipsnyje ir
Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas „772 straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos garantijos straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio įstatymo 67 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatytos vienkartinės kompensacijos , Taikant šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytas garantijas, jame nustatyto dydžio kompensacijos apskaičiuojamos. kurios apskaičiuojamos pagal vidutinį žuvusio ar nukentėjusio tarnautojo darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 12 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu .“
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Karių atestacijai, pradėtai iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos karių atestacijos nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Šio įstatymo 17 straipsniu keičiamo 65 straipsnio 4 dalies ir šio įstatymo 18 straipsniu keičiamo 651 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos kariams, kurių sveikata sutriko po šio įstatymo įsigaliojimo. 5. Kariams, kurių sveikata sutriko ar jie žuvo (mirė) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo. Šio įstatymo 19 straipsniu keičiamo 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo senatis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo susirgusių, žuvusių (mirusių) karių pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
XIIP-1445(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65,65
772 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 13 straipsnio 7 dalį nauju 12 punktu:
„
12) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia kariuomenės rėmėjo vardą kariuomenei nusipelniusiems asmenims ;
“. 2. Buvusius 13 straipsnio 7 dalies 12 –23 punktus laikyti atitinkamai 13–24 punktais. 2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) prireikus padėti krizės valdymo operacijos vadovui vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;“. 2. Papildyti 18 straipsnio 1 dalį 10 punktu:
„ 10) prireikus neutralizuoti sprogmenis.
“
3Pakeisti 18 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Krizių valdymo komiteto sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas krizės valdymo teroro išpuolio likvidavimo operacijos vadovas.“
4Papildyti 18 straipsnį nauja 11 dalimi:
„
11Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai pasitelkiami krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
“
5Buvusias 18 straipsnio 11 ir 12 dalis laikyti atitinkamai 12 ir 13 dalimis. 3 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Akademijai netaikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo, valdymo ir finansavimo tvarka. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Krašto apsaugos ministras nustato karininkų rengimo sistemą, Akademijos struktūrą bei pareigybių sąrašą ir biudžeto lėšų paskirstymą. Akademijos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus atlikę laisvės atėmimo bausmę ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis; “. 5 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, atlikę laisvės atėmimo bausmę ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis; “
straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais, baigusiais puskarininkių mokyklą, su nustatytus karinės kvalifikacijos reikalavimus atitinkančiais atsargos kariais, kariais savanoriais ar kitais aktyviojo rezervo kariais, taip pat parengtojo rezervo kariais ir kariuomenei reikalingais specialistais
Pasibaigus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytais atvejais sudarytos terminuotos profesinės karo tarnybos sutarties terminui, sutartis su kariu gali būti pratęsta krašto apsaugos ministro sutikimu ir laikantis jo nustatytų sąlygų: ne ilgiau kaip 5 metams ir ne ilgiau kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo
. 1) su kvalifikacinės atrankos reikalavimus atitinkančiais puskarininkiais – iki sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje jiems nustatyti išleidimo į atsargą metai;
2) su kitais kariais
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
tarnybos kario savybes, gabumus, elgesį, mokymąsi bei tobulinimąsi ir kaip jis atlieka tarnybos pareigas, stebi jo vadai (viršininkai) ir savo pastabas bei vertinimus surašo į dokumentą, vadinamą kario atestatu. Kario atestate jie pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl kario tarnybos, o jeigu reikia, įspėja jį dėl galimo pripažinimo netinkamu tarnybai. 2. Kario atestatai rašomi visiems profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus kariuomenės vadą. 3. Kario atestatus rašo tiesioginis vadas arba viršininkas, taip pat ir aukštesnysis vadas arba viršininkas. Jie turi vertinti atestuojamą asmenį atsižvelgdami tik į tarnybos interesus. Kario atestatas turi konkrečiai apibūdinti atestuojamo kario asmenybę, kario galimybes ir kaip jis vykdo tarnybos pareigas. 4. Kario atestatą jo vadas (viršininkas) rašo, kai:
1) pasibaigia kariui skirtas bandomasis laikotarpis;
2) karys perkeliamas kito vado (viršininko) pavaldumui;
3) vadas (viršininkas) perkeliamas ir perduoda vadovavimą kitam vadui (viršininkui);
4) praeina 12 mėnesių nuo paskutinės atestacijos dienos. 5.
dalies 1 punkte nurodytu atveju karys atestuojamas dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai ir dėl tinkamumo jam numatytoms pareigoms. Atestuojama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo bandomojo laikotarpio pabaigos. Jei atestuojamasis pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai, jis per 14 dienų nuo bandomojo laikotarpio pabaigos turi būti atleidžiamas. 6. Šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais naujas kario atestatas nerašomas, jeigu paskutinis atestatas vado yra rašytas mažiau kaip prieš 6 mėnesius. 7. Karys, kuris ankstesnės atestacijos metu jau buvo įspėtas dėl netinkamumo tarnybai, tačiau nevykdo rekomendacijų ir nepagerina tarnybos, gali būti atestuotas kaip netinkamas tarnybai. 8. Su kario atestatu turi teisę susipažinti tik tas, kam tai reikalinga vykdant tiesiogines tarnybos pareigas. 9. Karių atestavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 10. Karys supažindinamas su atestacijos išvada ir turi teisę ją apskųsti, išskyrus išvadą dėl netinkamumo tarnybai po bandomojo laikotarpio (šio straipsnio 4 dalies 1 punktas). Skundas nagrinėjamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. 35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimas
profesinės karo tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnyba. 2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas. 3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnyba vertinama:
1) labai gerai;
2) gerai;
karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:
profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario prašymu;
rezervo kario sutarties terminas ir siūloma ją pratęsti;
rezervo karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;
rezervo karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas pareigoms eiti;
karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;
ar kito aktyviojo rezervo kario veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;
stoti į profesinę karo tarnybą. 5. Šio straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytais atvejais vertinimas galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių. 6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. 7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai).
Šiuos vadus (viršininkus) ir profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų aktyviojo rezervo karių tarnybos vertinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
“ 8 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka karys atestuotas kaip netinkamas tarnybai kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai ;“. 9 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje :
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 1 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų ;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 2 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 60 tarnybos dienų ;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu
seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu , štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų ;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų ;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų ;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų ;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų ;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip
.“
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje :
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 1 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų ;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 2 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 60 tarnybos dienų ;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu
seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu , štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų ;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų ;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų ;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų ;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų ;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip
.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti
išdėstyti taip: „2.
Iki laipsnio pažeminimo kario turėtas laipsnis statutų nustatyta tvarka gali būti grąžintas kariui ne anksčiau kaip po 6 mėnesių, jeigu jo tarnyba vertinama labai gerai ir gerai . Į šį terminą neįskaitomas laikas, kai karys neatliko tarnybos dėl atostogų, mokymosi ar ligos. Šio įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalingas tarnybos laikas aukštesniajam nei negu grąžintasis laipsniui suteikti skaičiuojamas nuo laipsnio grąžinimo kariui dienos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gali būti krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos papildomos nuo 3 iki7 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių mirus jo sutuoktiniui ar artimajam giminaičiui, taip pat gimus vaikui . Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti
ją išdėstyti taip: „6. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio šventinės premijos ir ne daugiau kaip kartą per metus iki vieno mėnesinio tarnybinio atlyginimo (be pareiginio priedo) dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą, karį atestavus puikiai, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai ar gerai. Premijų dydį, mokėjimo sąlygas ir premijavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje ar tarptautinių operacijų metu sąlygos 1.
Karių tarnybos rengimosi tarptautinėms operacijoms ir tarptautinių operacijų metu , taip pat tarnybos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 2. Profesinės karo tarnybos kariams tarnybos šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka apmokamos su persikėlimu į užsienio valstybę ir grįžimu iš jos susijusios išlaidos, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija ir išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat išlaidoms už komunalines ir ryšio paslaugas padengti, apmokamos gyvybės ir sveikatos draudimo arba sveikatos priežiūros išlaidos, kompensuojamos grįžimo kartą per metus į Lietuvos Respubliką ir atgal į užsienio valstybę išlaidos, apmokamos kitos būtinos, su tarnyba užsienyje susijusios išlaidos. 3.
tarnybos kariams už kartu su jais užsienyje gyvenančius sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, mokamų išmokų (kompensacijų), susijusių su profesine karo tarnyba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, dydžius, taip pat būtinų, su nuvykimu, gyvenimu ir grįžimu iš užsienio valstybės susijusių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti
ją išdėstyti taip: „6. Asmenys, neteisėtai (neturėdami tam teisės) dėvintys karinę uniformą, atskirus uniformos elementus, skiriamuosius ženklus atsako pagal įstatymus.“15 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus karius, išsiųstus į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, taip pat turinčius žvalgybos pareigūno statusą, gynybos atašė biuruose, štabuose ar kitose institucijose užsienyje ir ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje tarnaujančius karius, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė. “
2Pakeisti 63 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, taip pat parengtojo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė. “
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 64 straipsnio 7 dalį. 7. Privalomosios pradinės tarnybos kariams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų apmokamos kelionės visų rūšių keleiviniu transportu (išskyrus taksi) išlaidos:
1) vykti namo atostogų ir grįžti iš jų;
2) vykti į sveikatos priežiūros ar reabilitacijos įstaigą ir grįžti iš jos;
3) vadams leidus, vykti lankyti sunkiai sergančių šeimos narių;
4) vadams leidus, vykti į šeimos narių, globėjų ir pirmos eilės giminių laidotuves;
5) grįžti namo išleistiesiems į atsargą. 17 straipsnis. 65 straipsnio pakeitimas Pakeisti 65 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sveikatos priežiūra sveikatinimo veikla kariuomenės padaliniuose 1.
Sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas , kurios mastą ir keliamus specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministrai ministras , o vykdymo sąlygas
1) tikrosios karo tarnybos kariams, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantiems statutiniams valstybės tarnautojams;
2) kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams ir parengtojo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl su kario tarnyba susijusių priežasčių, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;
4) atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje;
5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;
6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;
priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, k ariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims.
Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru. 23
35 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos. 4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 35 .
3
5. Tikrosios karo tarnybos karių, civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų , žvalgybos pareigūnų, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, civilinę krašto apsaugos tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų aktyviojo ir parengtojo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Kariuomenės padaliniuose iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma tik neapmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo sveikatinimo veikla, išskyrus odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas bei sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu
straipsnis. Psichologų teikiamos paslaugos ir reintegracija kariams ir kitiems asmenims Socialinės integracijos priemonės 1.
Kariams, taip pat į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, šeimos nariams sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, bendrai su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme , taip pat atsargos kariams, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaujantiems socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos ir profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis programoje, krašto apsaugos ministro nustatyta nustatytos apimties ir nustatyta tvarka teikiamos psichologų paslaugos organizacinės psichologijos srityje , finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 2.
grįžusiems iš tarptautinės operacijos ar specialiosios misijos kariams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis , taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, kario, valstybės tarnautojo ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką , sąlygas ir reintegracijos priemones nustato krašto apsaugos ministras, šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. 3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, ir tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių, trikdančių tarnybinių funkcijų vykdymą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
(mirties) , ligos ar sveikatos problemo s sutrikimo atveju
pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos tapusiam neįgaliam arba ir netapusiam neįgaliam kariui, kuriam dėl ligos ar sveikatos problemos liko liekamųjų reiškinių ir sumažėjo tinkamumo tarnybai laipsnis, išmokama šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu.
Kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba dėl tarnybos, išmokama šio straipsnio 11 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, sumažinta priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu . K ariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai d ėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu, išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančių išmokėti draudimo iš valstybės biudžeto išmokų dydžiu. Šios kompensacijos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų asignavimų. 2. Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijos nemokamos, jeigu karys žūva žuvo (mirė) ar jo sveikata sutrinka sutriko darant tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, taip pat jei jeigu kario žuvimo žūties (mirties) ligos ar sveikatos problemos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jei jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo . 3. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės karinė medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka.
Kario žūties (mirties) , ligos ar sveikatos problemos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar tarnyba kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija. Jos Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras . 4. K ario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip treji metai. Tarnybinio tyrimo ir karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti apskundžiami skundžiami teismui per
1213 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams. 5. Dėl traumos ar ligos sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam8575 –100 procentų darbingumo kariui mokama 60 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 60 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 30 mėnesių. 6. Dėl traumos ar ligos sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 65–80 60–70 procentų darbingumo kariui mokama 48 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Kariūnui mokama 48 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 24 mėnesius. 7. Dėl traumos ar ligos sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam 45–6055 procentų darbingumo kariui mokama 36 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 36 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 18 mėnesių. 8. Dėl sveikatos sutrikimo tapusiam neįgaliam ir netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 30 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 30 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 89 .
8
9Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl patirtos traumos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos laikinojo nedarbingumo termino pabaigos , jam mokama 24 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo išgydymo po patirtos traumos laikinojo nedarbingumo termino pabaigos , ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje, jam mokama 24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 910 . Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl patirtos traumos atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikinojo nedarbingumo termino pabaigos , jam mokama 18 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu apysunkio sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikinojo nedarbingumo termino pabaigos , ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje , jam mokama 18 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 1011 . Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikinojo nedarbingumo termino pabaigos , kariui mokama 12 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija.
Jeigu lengvo sveikatos sutrikdymo sutrikimo dėl traumos atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių ir pasikeitė jo tinkamumo karo tarnybai laipsnis dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę , kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo išgydymo po patirtos traumos laikinojo nedarbingumo termino pabaigos , ir dėl šio laipsnio pasikeitimo kariūnas negali tęsti studijų karo mokymo įstaigoje , jam mokama 12 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių. 1112 . Kariui žuvus (mirus), mokama 120 atitinkamo laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus (mirus), mokama 120 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio mėnesinių tarnybinių atlyginimų (be priedų) vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 100 Vyriausybės nustatytų minimalių mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Visais atvejais bendra kariui (kariūnui) žuvus (mirus) išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 350 000 litų.
Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 36 mėnesius. 1213 . Pagal šio straipsnio11 12 dalį kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai bei ir kiekvienam iš kario išlaikytinių išlaikytiniui . Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties ( mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties ( mirties); nepilnamečiai vaikai, kol jiems sukaks16 18 metų, o besimokantieji nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys. 1314 . Krašto apsaugos ministerija teisės aktų nustatyta tvarka gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir jo ligos ar sveikatos problemos atvejais. 1415 . Šiame straipsnyje nurodytų kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar arba jos įgaliota institucija. 1516 . Šiame straipsnyje nustatytos kompensacijų išmokėjimo sąlygos ginkluotos gynybos nuo agresijos
(karo) metu negalioja.“ 20 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 68 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę (mirę) kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų aprašą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos metu kariui žuvus (mirus) kitomis aplinkybėmis arba jam mirus dėl ligos, karį laidojantiem s laidojančiam asmeniui jo šeimos nariams ar artimiesiems skiriama pusės Vyriausybės nustatyto laidojimo išlaidų dydžio parama laidojimo išlaidoms iš dalies padengti.“
2Papildyti 68 straipsnį nauja 5 dalimi:
„ 5.
Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių asmenų, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu palaikų pervežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras .“
galios 68 straipsnio 9 dalį. 9. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, nuosavybės teise turintiems arba nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms kario tarnybos metu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai valstybės biudžete numatytų asignavimų kompensuojama dalis buto (gyvenamojo namo) šilumos tiekimo ir su namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu susijusių išlaidų. Jei privalomosios pradinės karo tarnybos karys pateikia krašto apsaugos ministro nustatytos formos pažymą, pasirašytą karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado, neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kuriomis karys nesinaudoja. 21 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas Pakeisti 72 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tarnautojams, su kuriais sudaroma civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, Vyriausybės nustatyta tvarka taikomos aprūpinimo sąlygos ir socialinės garantijos, numatytos profesinės karo tarnybos kariams šio įstatymo66 straipsnyje ir 68 straipsnio 4 dalyje.
Jiems taip pat gali būti taikomos 63 straipsnio
Vyriausybė.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 772 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „772 straipsnis. Civilių statutinių valstybės tarnautojų, atliekančių civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, papildomos socialinės garantijos Civiliams statutiniams valstybės tarnautojams, atliekantiems civilinę krašto apsaugos tarnybą tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose, taikomos šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos garantijos straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio įstatymo 67 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatytos vienkartinės kompensacijos , Taikant šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytas garantijas, jame nustatyto dydžio kompensacijos apskaičiuojamos. kurios apskaičiuojamos pagal vidutinį žuvusio (mirusiojo) ar nukentėjusio tarnautojo ar tarnautojo, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį. Šio įstatymo 67 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nustatyta kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu. Šio įstatymo 67 straipsnio 12 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu .“
1.
Šio įstatymo 17 straipsnis ir 18 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 651 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Karių atestacijai, pradėtai iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos karių atestacijos nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Kariams, kurių sveikata sutriko ar jie žuvo (mirė) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo. Šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo senatis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo susirgusių, žuvusių (mirusių) karių pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-01-21 Nr. XIIP-1445 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis D. Valatkevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 651 , 67, 68, 72 IR 772
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis
DĖL
63, 64, 65, 651 , 67, 68, 72 IR 772
2015-04-21 Nr. XIIP-1445(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad įstatymui įsigaliojus nebus užtikrintas tinkamas jo nuostatų įgyvendinimas, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos dar nebus parengusios ir patvirtinusios įstatymo įgyvendinimui būtinų teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nukelti įstatymo įsigaliojimo datą, paliekant protingą laikotarpį vykdomosios valdžios institucijoms parengti ir patvirtinti reikalingus poįstatyminius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
REIKALŲ komitetas
2014 m. kovo 26 d. Nr. (Posėdžio data)
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, komiteto nariai V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjos K. Civilkienė, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras J. Olekas, Sveikatos apsaugos viceministras G. Černiauskas, Ministro Pirmininko patarėjas A. Vinkus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai L. Vaičiulienė, A. Gabrilavičius, G. Bieliauskienė, I. Cechanovičienė, Krašto apsaugos ministerijos atstovai J. Nagienė, J. Čaplikienė, J. Banytė, Valstybinės ligonių kasos atstovai V. Griškova, E. galčiūtė, M. Smatavičiūtė, Ž. Baigienė, V. Momkuvienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį
technikos taisyklėms pastabų neturime. Atsižvelgti
ekspertė, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė, P olitikos mokslų intituto profesorė dr. D. Jankauskienė, 2014-03-18 Sveikatos politikos vystymo kontekste Lietuvoje ne kartą buvo nagrinėjama žinybinės sveikatos apsaugos vieta Nacionalinėje sveikatos sistemoje.
Po Nepriklausomybės paskelbimo buvo panaikinta KGB, Specializuota IV valdybos, Geležinkeliečių žinybinė sveikatos apsauga darniai ją integruojant į bendrą sveikatos sistemą. Gydyti pacientai nepatyrė jokios žalos. Tačiau visgi išliko VRM ir Krašto apsaugos žinybinės sveikatos struktūros, kurios finansuojamos žinybinių biudžetų bei Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, kas mūsų Lietuvos sveikatos sistemą daro komplikuotesne. 1998-2000 metais peržiūrint sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų paketą taip pat buvo iškilęs šis klausimas Seime. Sveikatos politikoje žinybinė sveikatos apsauga nėra “sveikas” reiškinys. Jis mokesčių mokėtojams kelia klausimus dėl teisingumo, solidarumo, skaidrumo ir efektyvumo. Tuo labiau, jei ji finansuojama iš kelių šaltinių. Kaip teigiama teikiamo įstatymo paketo aiškinamajame rašte “Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai siekia iš esmės tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą”.
Sutikčiau, kad padidinus apmokėjimą ir suteikus dar didesnį svorį atskirų žinybų sveikatos priežiūrai galima pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą atskiros socialinės grupės gyventojams, tačiau iš karto kyla klausimas, kieno sąskaita ir kodėl ne iš Krašto apsaugos, o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ir niekaip negalėčiau sutikti, kad siūlomi projektai pagerina sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atvirkščiai, jie dar labiau komplikuoja valdymą ir finansavimą. Pirminė sveikatos priežiūra finansuojama pagal prisirašymo vietą priklausomai nuo paciento amžiaus. O jei mes turime žinybinę Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų sveikatos apsaugą, tai tarnaujantis pareigūnas ar kareivis prisirašo prie dalinio, kuriame tarnauja, ir tai turi spręsti Krašto apsaugos žinybinė sveikatos apsauga, vystant savo sveikatos apsaugos struktūras, tame tarpe ir pirminę sveikatos priežiūrą. Jos apimties nustatymas yra jų diskrecijoje. Neteisinga būtų krašto apsaugos finansavimo trūkumą perkelti ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių. Nebent panaikintumėme apskritai žinybinę sveikatos sistemą ir tuomet būtų viena vieninga LNSS visiems Lietuvos gyventojams.
Teigiama, kad dabartinis “Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nenumato galimybės uždarosiose sveikatos priežiūros įstaigose, tame tarpe ir Krašto apsaugos ministerijos valdymo srityje veikiančiuose krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos padaliniuose (toliau - krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojantys ir vykdantys kariuomenės padaliniai), teikti apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas”. Tačiau to ir nereikia, nes įstatymai numato finansavimą iš Krašto apsaugai skirto biudžeto lėšų, kuris, žinoma, nėra pakankamas. Nemanau, kad finansavimo lyginamojo svorio dar didesnis perkėlimas ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių ir žinybinės sveikatos sistemos vystymas būtų teigiamas žingsnis sveikatos politikoje. Pritarti
ekspertė dr. D. Brogienė, 2014-03-04 Pritariu PSP paslaugų teikimui ir apmokėjimui iš PSDF krašto apsaugos sistemoje sveikatinimo veiklą vykdančiuose kariuomenės padaliniuose. Teisės aktų nustatyta tvarka tai turėtų būti taikoma tik privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir VSD žvalgybos pareigūnams. Pastebėjimas: LR sveikatos sistemos įstatymo 77 str. 2d. pakeitime reikėtų koreguoti tekstą „...suderinęs su sveikatos apsaugos ministru“. Nepritarti Siūloma įstatymo projektus XIIP-1444 –
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2014-03-19
: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus. Nepritarti
iniciatoriams patobulinti
komitetas, 2014-03-19 Argumentai: Siekiant racionaliai panaudoti sveikatinimo veiklą vykdančių kariuomenės padalinių personalo išteklius ir infrastruktūrą, taip pat užtikrinti karo gydytojų ir jų padėjėjų profesinę realizaciją bei kvalifikaciją, k ariuomenės padaliniuose pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti teikiamos ir kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pasiūlymas:
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnį 11 dalimi: „ Papildyti 65 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Kariuomenės padaliniuose pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka taip pat gali būti teikiamos ir kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. “. Pakeisti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
padaliniuose sveikatinimo veikla finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, o pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos šiame straipsnyje nurodytiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nepritarti
iniciatoriams patobulinti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą XIIP-1445 iniciatoriams patobulinti, siūlant atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės padaliniuose teikiamų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų finansavimu iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Argumentai: siūloma grąžinti iniciatoriams patobulinti pagrindinį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP-1444, todėl kartu turėtų būti grąžinti tobulinti ir lydintieji įstatymo projektai XIIP-1445 – XIIP-1448. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
J. Požela, K. Kuzminskas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 65 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIP-1445
1. Komiteto posėdyje dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Gintaras Ūsaitis. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyrius patarėja Jurgita Banytė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyrius vyr. specialistė Jūratė Čaplikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-21 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti
eimo sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė dr. Danguolė Jankauskienė 2014-03-18 Sveikatos politikos vystymo kontekste Lietuvoje ne kartą buvo nagrinėjama žinybinės sveikatos apsaugos vieta Nacionalinėje sveikatos sistemoje. Po Nepriklausomybės paskelbimo buvo panaikinta KGB, Specializuota IV valdybos, Geležinkeliečių žinybinė sveikatos apsauga darniai ją integruojant į bendrą sveikatos sistemą. Gydyti pacientai nepatyrė jokios žalos.
Tačiau visgi išliko VRM ir Krašto apsaugos žinybinės sveikatos struktūros, kurios finansuojamos žinybinių biudžetų bei Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, kas mūsų Lietuvos sveikatos sistemą daro komplikuotesne. 1998-2000 metais peržiūrint sveikatos sistemą reglamentuojančių įstatymų paketą taip pat buvo iškilęs šis klausimas Seime. Sveikatos politikoje žinybinė sveikatos apsauga nėra “sveikas” reiškinys. Jis mokesčių mokėtojams kelia klausimus dėl teisingumo, solidarumo, skaidrumo ir efektyvumo. Tuo labiau, jei ji finansuojama iš kelių šaltinių. Kaip teigiama teikiamo įstatymo paketo aiškinamajame rašte “Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai siekia iš esmės tobulinti sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir mažinti pacientų eiles ir pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą”. Sutikčiau, kad padidinus apmokėjimą ir suteikus dar didesnį svorį atskirų žinybų sveikatos priežiūrai galima pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą atskiros socialinės grupės gyventojams, tačiau iš karto kyla klausimas, kieno sąskaita ir kodėl ne iš Krašto apsaugos, o privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ir niekaip negalėčiau sutikti, kad siūlomi projektai pagerina sveikatos priežiūros įstaigų valdymą bei apmokėjimą už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Atvirkščiai, jie dar labiau komplikuoja valdymą ir finansavimą.
Pirminė sveikatos priežiūra finansuojama pagal prisirašymo vietą priklausomai nuo paciento amžiaus. O jei mes turime žinybinę Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų sveikatos apsaugą, tai tarnaujantis pareigūnas ar kareivis prisirašo prie dalinio, kuriame tarnauja, ir tai turi spręsti Krašto apsaugos žinybinė sveikatos apsauga, vystant savo sveikatos apsaugos struktūras, tame tarpe ir pirminę sveikatos priežiūrą. Jos apimties nustatymas yra jų diskrecijoje. Neteisinga būtų krašto apsaugos finansavimo trūkumą perkelti ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių. Nebent panaikintumėme apskritai žinybinę sveikatos sistemą ir tuomet būtų viena vieninga LNSS visiems Lietuvos gyventojams. Teigiama, kad dabartinis “Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas nenumato galimybės uždarosiose sveikatos priežiūros įstaigose, tame tarpe ir Krašto apsaugos ministerijos valdymo srityje veikiančiuose krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojančiuose ir vykdančiuose kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos padaliniuose (toliau - krašto apsaugos sistemos sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuojantys ir vykdantys kariuomenės padaliniai), teikti apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas”. Tačiau to ir nereikia, nes įstatymai numato finansavimą iš Krašto apsaugai skirto biudžeto lėšų, kuris, žinoma, nėra pakankamas. Nemanau, kad finansavimo lyginamojo svorio dar didesnis perkėlimas ant Privalomojo sveikatos draudimo fondo pečių ir žinybinės sveikatos sistemos vystymas būtų teigiamas žingsnis sveikatos politikoje. Nepritarti Nuo 2013 m. sausio 1 d. Lietuvos kariuomenės Dr. J.
J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos, veikianti Lietuvos Kariuomenės, kaip juridinio asmens vardu, kuriai VĮ Registrų centre suteiktas biudžetinės įstaigos filialo kodas, sveikatinimo veiklą vykdančiuose padaliniuose (toliau – KAS sveikatinimo veiklą vykdantys padaliniai) neteko teisės teikti pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, įtrauktas į PSDF finansuojamų paslaugų sąrašą, išskyrus sveikatinimo veiklą karinių operacijų metu ir odontologines paslaugas. Todėl tuo atveju, kai profesinės karo tarnybos karių (toliau – PKT kariai) tarnybos vieta nesutampa su gyvenamąja vieta (40 proc. PKT karių (3104) tarnybos vieta nesutampa su gyvenamąja, kasmet virš 900 PKT karių iš KAS tarnaujančių 7760 karių perkeliami į kitą tarnybos vietą), kurioje jie yra įsiregistravę sveikatos priežiūros įstaigoje, PKT kariams neužtikrinamas savalaikis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įtrauktų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) finansuojamų paslaugų sąrašą , prieinamumas
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2014-03-191 3,4 Argumentai: Siekiant racionaliai panaudoti sveikatinimo veiklą vykdančių kariuomenės padalinių personalo išteklius ir infrastruktūrą, taip pat užtikrinti karo gydytojų ir jų padėjėjų profesinę realizaciją bei kvalifikaciją, k ariuomenės padaliniuose pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos taip pat gali būti teikiamos ir kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pasiūlymas:
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnį 11 dalimi: „ Papildyti 65 straipsnį 11 dalimi: „1
1. Kariuomenės padaliniuose pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka taip pat gali būti teikiamos ir kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. “. Pakeisti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
padaliniuose sveikatinimo veikla finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų, o pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos šiame straipsnyje nurodytiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
už - 7, prieš - 0, susilaikė
Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
Sveikatos reikalų komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai: V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys:
Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja A. Urbonienė, Sveikatos apsaugos viceministrai V. Gavrilov, J. Zinkevičiūtė, L. Vaidelienė, sveikatos apsaugos ministro patarėja J. Kumpienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai J. Iždonienė, L. Vaičiulienė, Valstybinės ligonių kasos atstovai G. Kacevičius, M. Smatavičiūtė, V. Zaksas, V. Dagilytė, V. Tylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-03
įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1.
Sprendimas:
1) p ritarti iš esmės Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65,651
Seimo paskirtam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2015-04-0817 Argumentai: siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatant, kad sveikatos apsaugos ministras nustato ne tik kitiems, bet ir keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, teikiamų p irminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Sveikatos apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims.
Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. “
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2015-04-0823 Argumentai: Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis nustato, kad m okesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Be to, teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartys dėl 2015 metų apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis šiuo metu jau yra sudarytos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad įstatymo projekto nuostatos, kuriomis keičiamas sveikatos priežiūros paslaugų kariuomenės padaliniuose finansavimas, įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įstatymo 17 straipsnį ir šio straipsnio23 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 17 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. 4.
įsigaliojimo, taikomos karių atestacijos nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. 5. Šio įstatymo 17 straipsniu keičiamo 65 straipsnio
straipsnio
šio įstatymo šių nuostatų įsigaliojimo. 5. 6. Kariams, kurių sveikata sutriko ar jie žuvo (mirė) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo. Šio įstatymo 19 straipsniu keičiamo 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo senatis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo susirgusių, žuvusių (mirusių) karių pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 7; prieš – 0; susilaikė
D. Mikutienė, V. M. Čigriejienė. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
ir FINANSŲ komitetas
13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 651 , 67, 68, 72 IR 772
2015 m. balandžio 15 d. Nr. 109-P-12
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Andrius Palionis, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Kęstutis Daukšys (pavaduojantis Vitaliją Vonžutaitę). B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-1445(2). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Petras Narkevičius
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 651 , 67, 68, 72 IR 772
1. Komiteto posėdyje dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Romas Molderis, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, KAM Personalo departamento Socialinės saugos ir sveikatos priežiūros politikos skyriaus vyr. specialistė Jūratė Čaplikienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Nerija Stasiulienė, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Darius Vėbra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-03 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
ir komisijų sprendimai:
krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 13, 18, 20, 28, 29, 31, 35, 38, 54, 56, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65,651 , 67,
772 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1445(2); 2) siūlyti pagrindiniam Seimo paskirtam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2015-04-0817 Argumentai: siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatant, kad sveikatos apsaugos ministras nustato ne tik kitiems, bet ir keičiamo įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, teikiamų p irminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 65 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Sveikatos apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims.
Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. “
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2015-04-0823 Argumentai: Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnis nustato, kad m okesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Be to, teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sutartys dėl 2015 metų apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis šiuo metu jau yra sudarytos. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad įstatymo projekto nuostatos, kuriomis keičiamas sveikatos priežiūros paslaugų kariuomenės padaliniuose finansavimas, įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įgyvendinimas
įstatymo 17 straipsnį ir šio straipsnio23 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 17 straipsnis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. 4.
įsigaliojimo, taikomos karių atestacijos nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. 5. Šio įstatymo 17 straipsniu keičiamo 65 straipsnio 4 dalies ir šio įstatymo 18 straipsniu keičiamo 651 straipsnio
šio įstatymo šių nuostatų įsigaliojimo. 5. 6. Kariams, kurių sveikata sutriko ar jie žuvo
(mirė) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo. Šio įstatymo 19 straipsniu keičiamo 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo senatis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo susirgusių, žuvusių (mirusių) karių pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Numatyti, kad šio įstatymo 17 straipsnis ir 18 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d., o kitos įstatymo nuostatos nuo paskelbimo „Valstybės žiniose“ . Pasiūlymas: Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip
„23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 651 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Karių atestacijai, pradėtai iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos karių atestacijos nuostatos, galiojusios iki šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Kariams, kurių sveikata sutriko ar jie žuvo (mirė) iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio nuostatos dėl kompensacijų skyrimo.
Šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 4 dalyje nustatyta žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnyba nustatymo senatis dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo susirgusių, žuvusių (mirusių) karių pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo.“
3Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015-04-15 Pritarti iniciatorių pateiktam projektui XIIP-1445(2) Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus:
1Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus atlikę laisvės atėmimo bausmę ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis ;“. 2. Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1) asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus atlikę laisvės atėmimo bausmę ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis ;“. 3. Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 9 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje :
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 1 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų ;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 2 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 60 tarnybos dienų ;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu
, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip
;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip
;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų ;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų ;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų ;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų .“ 4.
Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę profesinėje karo tarnyboje krašto apsaugos sistemoje :
1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 1 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų ;
2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 1 metus 6 mėnesius pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 2 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 60 tarnybos dienų ;
3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu, vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu
, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip
;
5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip
;
6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų ;
7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų ;
8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų ;
9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio arba aktyviojo rezervo kario sutartį, jei per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų .“
išdėstyti taip: „16 straipsnis.
Pripažinti netekusia galios 64 straipsnio 7 dalį. 7. Privalomosios pradinės tarnybos kariams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų apmokamos kelionės visų rūšių keleiviniu transportu (išskyrus taksi) išlaidos:
“
taip: „2. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru .“
6Pripažinti netekusia galios 68 straipsnio 9 dalį. 9. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, nuosavybės teise turintiems arba
nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms privalomosios pradinės karo tarnybos karių šeimoms kario tarnybos metu Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis iš Krašto apsaugos ministerijai valstybės biudžete numatytų asignavimų kompensuojama dalis buto (gyvenamojo namo) šilumos tiekimo ir su namo bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu susijusių išlaidų.
Jei privalomosios pradinės karo tarnybos karys pateikia krašto apsaugos ministro nustatytos formos pažymą, pasirašytą karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado, neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kuriomis karys nesinaudoja. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9 . Komiteto paskirti pranešėjai:
Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas