LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-19044 straipsnio ir PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio papildymas Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
4Savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginę algą nustato bei darbo užmokestį tvirtina tos savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį:
1) savivaldybės mero pareiginė alga negali viršyti 2,5 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių ;
2) savivaldybės mero pavaduotojo pareiginė alga negali viršyti 2 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių;
3) vidutinis savivaldybės mėnesinis darbuotojų darbo užmokestis nustatomas pagal paskutinius viešai paskelbtus ketvirčio duomenis Lietuvos Respublikos statistikos departamento interneto svetainėje, šio skelbėjo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais.
“ 2 straipsnis. Įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punktą pripažinti netekusiu galios. 5. Savivaldybių merai ir merų pavaduotojai:
Savivaldybės teritorijoje gyvena: per 100 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų 5.1. Merai 12,2 10,5 5.2. Merų pavaduotojai 10,5 8,8 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narys Kęstutis Masiulis (Parašas)
DĖL valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo NR. VIII-1904 4 straipsnio ir priedėlio pakeitimo Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Merams ir jų pavaduotojams pareiginė alga nustatoma pagal universalų koeficientą, neatsižvelgiant į konkrečios savivaldybės gyventojų gerovę ir jų darbo užmokesčius. Savivaldybės skiriasi savo socialiniu ir ekonominiu išsivystymu, dėl to skiriasi savivaldybių biudžetai bei pajamos, taigi neteisinga, kad merų ir jų pavaduotojų uždarbiai nepriklauso nuo savivaldybės finansinių galimybių. Kuo savivaldybės gyventojų darbo užmokesčiai didesni, tuo daugiau gyventojų pajamų mokesčio patenka į savivaldybės biudžetus, tačiau ši aplinkybė niekaip neįtakoja savivaldybės vadovų pareiginės algos. Be to, savivaldybės vadovų atlyginimai nepriklauso nuo rezultatų. Jeigu savivaldybė regresuoja, tai ir atlyginimai neturėtų būti dideli, o jeigu savivaldybė vystosi sparčiai, tai ir vadovų atlygiai galėtų būti didesni. Tikslas yra susieti savivaldybės vadovų pareiginę algą su tos savivaldybės gyventojų uždarbiais. Siekiama, kad savivaldybių, kurios sparčiai vystosi, vadovai galėtų gauti didesnius darbo užmokesčius, pvz., Vilniaus mero pareiginė alga (bruto, iki mokesčių) galėtų siekti iki 6601 Lt (dabar siekia 5490 Lt), o tuo tarpu atsiliekančios Šalčininkų savivaldybės mero tik iki 3279 Lt (dabar siekia 4725 Lt), pagal 2013 m. III ketv. duomenis. Priėmus įstatymą padidėtų savivaldybių tarybų galios ir savivalda. Vietos politikai taptų labiau atsakingi ir atskaitingi vietos bendruomenėms. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Savivaldybių vadovų pareiginės algos dydį nustato Seimo priimtas įstatymas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma savivaldybių vadovų pareiginės algos dydžius nustatinėti ne įstatymu, bet, kad tą darytų vietos savivaldybių tarybos. Pareiginės algos dydžio "lubos" būtų susietos su vidutiniu tos savivaldybės gyventojų darbo užmokesčiu, kuris atspindi savivaldybės socialinę ir ekonominę situaciją. Savivaldybių vadovai bus labiau suinteresuoti savo vadovaujamų savivaldybių darbuotojų gerove, labiau stengsis pritraukti investicijas ir taip plėtoti vietos darbo rinką, dės daugiau pastangų kovojant su nelegaliai mokamais atlygiais, padidės vietos politikų atsakomybė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Maždaug pusei savivaldybių politkų pareiginė alga galėtų didėti, kitiems mažėtų. Tačiau galutinius sprendimus priimtų savivaldybių tarybų politikai, kurie tvirtina biudžetą, todėl žino ir gali įvertinti kiek savivaldybė yra pajėgi mokėti savo vadovams. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Turėtų mažėti šešėlinė ekonomika, nes savivaldybių vadovai bus labiau suinteresuoti stengtis, kad savivaldybėje atlyginimai nebūtų mokami "vokeliuose", o būtų skaidrios visos dirbančiųjų pajamos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Gali padidėti savivaldybių vadovų noras pritraukti daugiau investicijų ir plėtoti vietos darbo rinką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymui įgyvendinti papildomus teisės aktus turės parengti vietos savivaldybių tarybos. 9.
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės biudžetui įstatymo priėmimas įtakos neturės, o savivaldybių tarybos pačios galės apsispręsti dėl vadovų atlygių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektą teigiamai įvertino Vilniaus ir Šiaulių miestų tarybų nariai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: darbo užmokesčio nustatymas, savivaldybė, meras, mero pavaduotoja
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia Seimo narys Parašas Kęstutis Masiulis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-01- Nr. Į 2013-12-19 Nr. XIIP-1443 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
443 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1443, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui teiktų išvadų 1 punktui, kuriame pažymėta, kad projektui trūksta teisinio pagrindo, be to, jis vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai. L. e. generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigas Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
2014-01-16 Nr.XIIP-1443 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginę algą nustato savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Merams ir jų pavaduotojams pareiginė alga nustatoma pagal universalų koeficientą, neatsižvelgiant į konkrečios savivaldybės gyventojų gerovę ir jų darbo užmokesčius. Savivaldybės skiriasi savo socialiniu ir ekonominiu išsivystymu, dėl to skiriasi savivaldybių biudžetai bei pajamos, taigi neteisinga, kad merų ir jų pavaduotojų uždarbiai nepriklauso nuo savivaldybės finansinių galimybių. Kuo savivaldybės gyventojų darbo užmokesčiai didesni, tuo daugiau gyventojų pajamų mokesčio patenka į savivaldybės biudžetus, tačiau ši aplinkybė niekaip neįtakoja savivaldybės vadovų pareiginės algos. Be to, savivaldybės vadovų atlyginimai nepriklauso nuo rezultatų. Jeigu savivaldybė regresuoja, tai ir atlyginimai neturėtų būti dideli, o jeigu savivaldybė vystosi sparčiai, tai ir vadovų atlygiai galėtų būti didesni.“ Taip pat nurodyta, kad siūlomo teisinio reguliavimo tikslas yra „susieti savivaldybės vadovų pareiginę algą su tos savivaldybės gyventojų uždarbiais.
Siekiama, kad savivaldybių, kurios sparčiai vystosi, vadovai galėtų gauti didesnius darbo užmokesčius, pvz., Vilniaus mero pareiginė alga (bruto, iki mokesčių) galėtų siekti iki 6601 Lt (dabar siekia
Lt (dabar siekia 4725 Lt), pagal 2013 m. III ketv. duomenis.“ Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pažymėtina, kad savivaldos institucijų veikla savivaldybių teritorijose neturi absoliučios įtakos gyventojų gerovei ir jų darbo užmokesčiui. Pavyzdžiui, savivaldybės tarybos įsteigtų sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų įstaigų darbuotojams darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytais dydžiais, o savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybės institucijų darbuotojų darbo užmokestį nustato įstatymai. Gyventojų gerovė taip pat priklauso ne tik nuo savivaldybių tarybų, rajonų ar miestų merų, merų pavaduotojų veiklos, todėl darbo užmokestį sieti su vidutiniu tos savivaldybės gyventojų mėnesiniu darbo užmokesčiu nėra nei ekonominio nei teisinio pagrindo. Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžių diferenacijavimo.
Pažymėtina, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas, užtikrindamas valstybės ir savivaldybių politikams teisę gauti teisingą darbo apmokėjimą, pagal Konstituciją privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių politikams nustatytas apmokėjimo už darbą dydis atitiktų šių asmenų veiklos specifiką ir nesudarytų prielaidų iš vienos darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinos asmenų kategorijos <...> nepagrįstai išskirti, nustatant darbo apmokėjimo dydį, tam tikros asmenų grupės <...>.
Be to, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad <...> reguliuojant valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžius darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinos vienos asmenų kategorijos atskiroms asmenų grupėms darbo užmokesčio dydžiai gali būti diferencijuoti, tačiau tai turi būti pagrįsta tam tikrais aiškiais objektyviais kriterijais, kaip antai atskiroms šios kategorijos asmenų grupėms priklausantiems asmenims priskirtų funkcijų pobūdžiu, jų sudėtingumu, reikšmingumu, apimtimi, atsakomybe už šių funkcijų vykdymą; tai pasakytina ir apie tai pačiai darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinai asmenų grupei priklausančių asmenų darbo užmokesčio dydžių diferencijavimą: teisiniu reguliavimu darbo užmokesčio dydžiai gali būti diferencijuojami, tačiau tai turi būti pagrįsta aiškiais objektyviais kriterijais, atspindinčiais atitinkamai grupei priklausančių asmenų veiklos ypatumus.“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos statistikos įstatyme yra nustatytas oficialus Lietuvos statistikos departamento pavadinimas, todėl atitinkamai turi būti koreguojamas ir įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodytas šios institucijos pavadinimas. 3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Papildyti 4 straipsnį 4 dalimi:“;
projekto 2 straipsnyje reikėtų nurodyti ne tik straipsnio pavadinimą, bet išdėstyti ir jo turinį; 3.3. atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios įstatymo priedelio 5 punktas turi pastabą, siūlytina įstatymo projekto lyginamojo varianto 2 straipsnyje išdėstyti šio punkto pastabos tekstą, perbrauktą plona linija;
pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
d. Vilnius
dalyvavo : komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Jadvyga Andriuškevičiūtė, Respublikos Prezidento patarėjas Laimis Gelažius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginę algą nustato savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Merams ir jų pavaduotojams pareiginė alga nustatoma pagal universalų koeficientą, neatsižvelgiant į konkrečios savivaldybės gyventojų gerovę ir jų darbo užmokesčius. Savivaldybės skiriasi savo socialiniu ir ekonominiu išsivystymu, dėl to skiriasi savivaldybių biudžetai bei pajamos, taigi neteisinga, kad merų ir jų pavaduotojų uždarbiai nepriklauso nuo savivaldybės finansinių galimybių.
Kuo savivaldybės gyventojų darbo užmokesčiai didesni, tuo daugiau gyventojų pajamų mokesčio patenka į savivaldybės biudžetus, tačiau ši aplinkybė niekaip neįtakoja savivaldybės vadovų pareiginės algos. Be to, savivaldybės vadovų atlyginimai nepriklauso nuo rezultatų. Jeigu savivaldybė regresuoja, tai ir atlyginimai neturėtų būti dideli, o jeigu savivaldybė vystosi sparčiai, tai ir vadovų atlygiai galėtų būti didesni.“ Taip pat nurodyta, kad siūlomo teisinio reguliavimo tikslas yra „susieti savivaldybės vadovų pareiginę algą su tos savivaldybės gyventojų uždarbiais. Siekiama, kad savivaldybių, kurios sparčiai vystosi, vadovai galėtų gauti didesnius darbo užmokesčius, pvz., Vilniaus mero pareiginė alga (bruto, iki mokesčių) galėtų siekti iki 6601 Lt (dabar siekia 5490 Lt), o tuo tarpu atsiliekančios Šalčininkų savivaldybės mero tik iki 3279 Lt (dabar siekia 4725 Lt), pagal 2013 m. III ketv. duomenis.“ Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Pažymėtina, kad savivaldos institucijų veikla savivaldybių teritorijose neturi absoliučios įtakos gyventojų gerovei ir jų darbo užmokesčiui. Pavyzdžiui, savivaldybės tarybos įsteigtų sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų įstaigų darbuotojams darbo užmokestis nustatomas vadovaujantis įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytais dydžiais, o savivaldybės teritorijoje veikiančių valstybės institucijų darbuotojų darbo užmokestį nustato įstatymai. Gyventojų gerovė taip pat priklauso ne tik nuo savivaldybių tarybų, rajonų ar miestų merų, merų pavaduotojų veiklos, todėl darbo užmokestį sieti su vidutiniu tos savivaldybės gyventojų mėnesiniu darbo užmokesčiu nėra nei ekonominio nei teisinio pagrindo.
Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžių diferenacijavimo. Pažymėtina, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Konstitucinis Teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjas, užtikrindamas valstybės ir savivaldybių politikams teisę gauti teisingą darbo apmokėjimą, pagal Konstituciją privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių politikams nustatytas apmokėjimo už darbą dydis atitiktų šių asmenų veiklos specifiką ir nesudarytų prielaidų iš vienos darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinos asmenų kategorijos <...> nepagrįstai išskirti, nustatant darbo apmokėjimo dydį, tam tikros asmenų grupės <...>.
Be to, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad <...> reguliuojant valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžius darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinos vienos asmenų kategorijos atskiroms asmenų grupėms darbo užmokesčio dydžiai gali būti diferencijuoti, tačiau tai turi būti pagrįsta tam tikrais aiškiais objektyviais kriterijais, kaip antai atskiroms šios kategorijos asmenų grupėms priklausantiems asmenims priskirtų funkcijų pobūdžiu, jų sudėtingumu, reikšmingumu, apimtimi, atsakomybe už šių funkcijų vykdymą; tai pasakytina ir apie tai pačiai darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinai asmenų grupei priklausančių asmenų darbo užmokesčio dydžių diferencijavimą: teisiniu reguliavimu darbo užmokesčio dydžiai gali būti diferencijuojami, tačiau tai turi būti pagrįsta aiškiais objektyviais kriterijais, atspindinčiais atitinkamai grupei priklausančių asmenų veiklos ypatumus.“. Pritarti 3.
3Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūlymas nustatyti, kad savivaldybės mero ir mero pavaduotojo pareiginę algą nustato savivaldybės taryba, atsižvelgdama į vidutinį tos savivaldybės gyventojų mėnesinį darbo užmokestį , prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui bei oficialiajai Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai dėl valstybės ir savivaldybių politikų darbo užmokesčio dydžių diferenacijavimo. 4. Balsavimo rezultatai: už tai, kad projektas prieštarauja Konstitucijai – 3, susilaikė – 2. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas