Projekto lyginamasis variantas
2014 m. Nr. (Žin., 2002, Nr. 37-1341, 2007, Nr. 81-3312) 1 straipsnis. 82 straipsnio 1 dalies pakeitimas 82 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „jo sutikimu“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Respublikos Prezidentą jo sutikimu apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidento Rezidencijoje. Į teismo posėdį Respublikos Prezidentas nešaukiamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo narys Artūras Paulauskas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal galiojantį BPK kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Respublikos Prezidento privilegija nesutikti duoti parodymus trukdo ginti valstybės viešuosius interesus. Toks teisinis reguliavimas visiškai prasilenkia su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo bei lygiateisiškumo principais. Atsižvelgiant į proceso išsamumo ir greitumo principą nepateisinamas toks teisinis reguliavimas, kai asmenys, kuriuos norima apklausti ikiteisminiame tyrime, patys sprendžia apie savo dalyvavimą procese. Lietuvos Respublikos piliečiams taikoma atsakomybė už ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų nevykdymą, t.y. atsisakymą duoti parodymus ar kitokiais būdais vengiant apklausos. Tačiau Respublikos Prezidentui taikomos privilegijos, jis gali nesutikti liudyti ir taip nevykdyti teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo reikalavimų būti apklausiamu ir jokia teisinė atsakomybė jam netaikoma. Susidaro paradoksali situacija, kai BPK suteikia teisę Respublikos Prezidentui nutylėti apie jam žinomas reikšmės teisingai išspręsti bylą turinčias aplinkybes.
Toks teisinis reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymui <...> visi asmenys lygūs. Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje yra numatyta vienintelė išimtis kai draudžiama versti duoti parodymus: prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Parengto projekto tikslas yra panaikinti BPK 82 straipsnio 1 dalyje Respublikos Prezidentui suteiktą privilegiją sutikti ar nesutikti būti apklausiamu kaip liudytoju. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narys – Artūras Paulauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Respublikos Prezidentą kaip liudytoją ikiteisminio tyrimo teisėjas gali apklausti tik jo sutikimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pakeitus BPK 82 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo teisėjas Respublikos Prezidentą galės apklausti neatsižvelgdamas į Respublikos Prezidento sutikimą ar nesutikimą. Priėmus siūlomą BPK 82 straipsnio 1 dalies pakeitimą bus įgyvendinama BPK paskirtis, užtikrinamas teisinės valstybės, teisingumo bei lygiateisiškumo principai. Priėmus siūlomus pakeitimus BPK 82 str. normoje išlaikoma pagarba Respublikos Prezidentui
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto pataisos įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus įstatymo projektą, nenumatomas poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminių banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminių banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12.
fondo lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais metais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Liudijimo ypatumai“, „Respublikos Prezidentas“. 15. Kiti
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Artūras Paulauskas
2014-01-09 Nr. XIIP-1436 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastebėtina, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius D. Valatkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-01- Nr. Į 2014-01-08 Nr. XIIP-1436 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIIP-1436 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1436 norėtume pažymėti, kad nors ES teisė projekto nuostatoms netaikoma, jis galėtų būti vertinamas atsižvelgiant į teisę į veiksmingą teisių gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (be kita ko, garantuotas ES Pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose). Šiuo atžvilgiu teikiamu projektu siūlomas reguliavimas galėtų būti naudingas ne tik siekiant užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą, tačiau ir užtikrinant minėtas teises, visų pirma garantuojant visas galimybes įrodant asmens nekaltumą (ar tam tikrais atvejais kaltumą). Vertinant projektą, visų pirma abejonių kelia tokio reguliavimo įgyvendinamumo aspektas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 83 straipsnis nustato liudytojo pareigas ir atsakomybę, pavyzdžiui, kad liudytojui, kuris vengia duoti parodymus, gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės (iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda bei BPK numatytais atvejais – areštas iki vieno mėnesio).
Tuo tarpu dėl Respublikos Prezidentui taikomo imuniteto BPK numatytos procesinės prievartos priemonės negalėtų būti pritaikytos, todėl pritarus projektu siūlomam reguliavimui ikiteisminio tyrimo teisėjui būtų įtvirtinta pareiga apklausti Respublikos Prezidentą jo Rezidencijoje, tačiau neegzistuotų joks procesinis teisinis mechanizmas dėl tokios pareigos įgyvendinimo, jei Respublikos Prezidentas vengtų duoti parodymus. Kitaip tariant, abejotina, ar iš BPK 82 straipsnio 1 dalies išbraukus žodžius „jo sutikimu“ siūlomas reguliavimas padėtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, kadangi Respublikos Prezidentui vengiant duoti parodymus, dėl jam taikomo imuniteto nebūtų galima taikyti BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, taikomų teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims, todėl nuostata liktų praktiškai neįgyvendinama. Taip pat svarstytina, ar Respublikos Prezidento pareiga duoti parodymus neturėtų būti tam tikru mastu apribota, atsižvelgiant į išskirtinį Respublikos Prezidento statusą („Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso <...> pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso“) ir siekiant išvengti situacijos, kai Respublikos Prezidentas nebūtų įpareigojamas liudyti, pavyzdžiui, bet kurioje baudžiamojoje byloje to pareikalavus proceso šaliai.
Todėl svarstytina, ar BPK 82 straipsnyje nereikėtų įtvirtinti ribojimo, kad Respublikos Prezidentas apklausiamas tuomet, kai tai būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės bei kad būtų vykdomas teisingumas ir tik tada, kai yra išnaudotos kitos baudžiamojo proceso priemonės [1] . Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el.p. [email protected] [1] Panašią nuostatą siūloma numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 801 ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1501 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-1211 siekiant nustatyti bendrą draudimą taikyti prievartinio pobūdžio priemones, kurių tikslas būtų tik atskleisti informacijos šaltinį, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaiitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Respublikos Prezidento patarėjas Laimis Gelažius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Darius Valatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-09 * Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastebėtina, kad 2014 m. sausio
rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-02-031 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
norėtume pažymėti, kad nors ES teisė projekto nuostatoms netaikoma, jis galėtų būti vertinamas atsižvelgiant į teisę į veiksmingą teisių gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą (be kita ko, garantuotas ES Pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniuose). Šiuo atžvilgiu teikiamu projektu siūlomas reguliavimas galėtų būti naudingas ne tik siekiant užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą, tačiau ir užtikrinant minėtas teises, visų pirma garantuojant visas galimybes įrodant asmens nekaltumą (ar tam tikrais atvejais kaltumą). Vertinant projektą, visų pirma abejonių kelia tokio reguliavimo įgyvendinamumo aspektas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)83 straipsnis nustato liudytojo pareigas ir atsakomybę, pavyzdžiui, kad liudytojui, kuris vengia duoti parodymus , gali būti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės (iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda bei BPK numatytais atvejais – areštas iki vieno mėnesio). Tuo tarpu dėl Respublikos Prezidentui taikomo imuniteto BPK numatytos procesinės prievartos priemonės negalėtų būti pritaikytos, todėl pritarus projektu siūlomam reguliavimui ikiteisminio tyrimo teisėjui būtų įtvirtinta pareiga apklausti Respublikos Prezidentą jo Rezidencijoje , tačiau neegzistuotų joks procesinis teisinis mechanizmas dėl tokios pareigos įgyvendinimo, jei Respublikos Prezidentas vengtų duoti parodymus.
Kitaip tariant, abejotina, ar iš BPK 82 straipsnio 1 dalies išbraukus žodžius „jo sutikimu“ siūlomas reguliavimas padėtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, kadangi Respublikos Prezidentui vengiant duoti parodymus, dėl jam taikomo imuniteto nebūtų galima taikyti BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, taikomų teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims, todėl nuostata liktų praktiškai neįgyvendinama. Pritarti Respublikos Prezidento teisinis statusas yra išskirtinis, eidamas pareigas, jis turi absoliutų imunitetą (išskyrus, jeigu sulaikomas darant nusikaltimą ( in flagranti ), todėl atsisakius duoti parodymus, neturės kilti jokių teisinių pasekmių, taigi, norma bus neveikianti. Toks reglamentavimas buvo pasirinktas ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į Respublikos Prezidento statusą, naują BPK parengė 2001-08-31 Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė (vadovas doc. M. Kazlauskas), galutinis Projekto variantas buvo suderintas specialioje grupėje, kurią sudarė Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijų, Generalinės prokuratūros bei darbo grupės atstovai ir ši nuostata galioja nuo pat BPK priėmimo. 3.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-02-031 Taip pat svarstytina, ar Respublikos Prezidento pareiga duoti parodymus neturėtų būti tam tikru mastu apribota, atsižvelgiant į išskirtinį Respublikos Prezidento statusą („ Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso
<...>
pagal Konstituciją Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso“) ir siekiant išvengti situacijos, kai Respublikos Prezidentas nebūtų įpareigojamas liudyti, pavyzdžiui , bet kurioje baudžiamojoje byloje to pareikalavus proceso šaliai . Todėl svarstytina, ar BPK 82 straipsnyje nereikėtų įtvirtinti ribojimo, kad Respublikos Prezidentas apklausiamas tuomet, kai tai būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės bei kad būtų vykdomas teisingumas ir tik tada, kai yra išnaudotos kitos baudžiamojo proceso priemonės [1] . 1 Panašią nuostatą siūloma numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 801 ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1501 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIP-1211 siekiant nustatyti bendrą draudimą taikyti prievartinio pobūdžio priemones, kurių tikslas būtų tik atskleisti informacijos šaltinį, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Svarstyti Išvadų rengėjai pagal ETD siūlymą ir Komiteto pavedimą projektą patobulinto. Po diskusijų pateiktas siūlymas projektą atmesti. Nepriėmus sprendimo (balsavimo rezultatai: 2 – už, 2 – prieš, 2 – susilaikė), Komitetas nusprendė daryti svarstymo pertrauką ir paprašyti Vyriausybės ar Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komiteto Teisingumo ministerijoje išvadų. Pateikus alternatyvų balsavimą (balsavimo rezultatai: 3 ir 2), nuspręsta prašyti Vyriausybės išvadų. 3.
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: daryti svarstymo Komitete pertrauką ir paprašyti Vyriausybės išvadų šiam projektui. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas