Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 4 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2009, Nr. 61-2402; 2010, Nr. 1-6; 2010, Nr. 65-3196 ; 2011, Nr. 123-5816; 2013, Nr. 78-3937; 2013, Nr. 31-1528 ) 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 16 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„16. Mažas šilumos gamintojas – nepriklausomas šilumos gamintojas, gaminantis šilumą vartotojo pastate ar jo priklausiniuose įrengtais ne didesnės kaip 100 kW galios šilumos gamybos įrenginiais, kurie tiesiogiai sujungti su vartotojo šildymo ir karšto vandens sistema ir skirti vien tik šio vartotojo šilumos poreikiams tenkinti.“ 2 straipsnis. 4 straipsnio 3 dalies pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
3Valstybė (savivaldybės) skatina iš biokuro, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, deginant atliekas, taip pat iš geoterminės , aeroterminės ar hidroterminės energijos pagamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas ir vartotojų šilumos įrenginius . Šis supirkimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.
“ 3 straipsnis. 10 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šilumos tiekėjai superka iš nepriklausomų šilumos gamintojų šilumą, pagamintą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, deginant atliekas, iš iškastinio kuro, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo ir aplinkosaugos reikalavimus. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas, privalo atsižvelgti į veiksmingos konkurencijos šilumos gamyboje užtikrinimo, atliekinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šilumai gaminti skatinimo principus bei šilumos vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis sąnaudomis. Visais atvejais š Š iluma, superkama iš nepriklausomų šilumos gamintojų, išskyrus mažus šilumos gamintojus , negali būti brangesnė negu šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Šilumos tiekėjas mažo šilumos gamintojo prašymu superka jo pagamintą ir į vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemą perduotą šilumos kiekį gamintojo pasiūlyta kaina, tačiau ne didesne kaip 90% šilumos tiekėjo į pastato įvadą patiektos šilumos kainos. Parduodamas iš mažo šilumos gamintojo supirktos šilumos kiekį vartotojui, šilumos tiekėjas turi teisę prie šilumos supirkimo kainos pridėti antkainį, ne didesnį kaip 30% skirtumo tarp šilumos tiekėjo į pastato įvadą patiektos šilumos kainos ir šilumos supirkimo kainos ( visos šilumos kainos be PVM) . “
10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nepriklausomiems šilumos gamintojams , išskyrus mažus šilumos gamintojus, yra privaloma šilumos gamybos kainodara šio įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems šilumos tiekėjams.
Esant pagrįstam nepriklausomo šilumos gamintojo prašymui, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę priimti motyvuotą sprendimą netaikyti privalomos šilumos gamybos kainodaros nepriklausomam šilumos gamintojui, jei nepriklausomas šilumos gamintojas ar nepriklausomų šilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje gamina šilumos kiekį, nedarantį reikšmingos įtakos galutinei tos centralizuoto šilumos tiekimo sistemos kainai, arba jų veiksmai nedaro įtakos ar ketinimai, jei jie būtų įgyvendinti, negalėtų daryti įtakos ūkinei veiklai toje centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
DĖL
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Pastaruoju metu vis didėjančios šilumos kainos, neišspęstos konkurencijos šilumos gamyboje problemos. Šilumos gamyboje nepakankamai panaudojamos atsinaujinančių energijos šaltinių galimybės. Įstatymo projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. (Prieš tai panašų įstatymo projektą dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo buvo pateikęs Seimo narys Julius Veselka.)
uždaviniai Projekto tikslas – užtikrinti veiksmingą konkurenciją šilumos gamyboje, plėsti ekologiškų ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimą šilumos gamyboje ir taip sumažinti šilumos kainas vartotojams. Be to sumažinti vartotojų nepasitenkinimą šilumos tiekimo sistemomis ir jas apsaugoti nuo destruktyvių vartotojų atsijungimų. 3. Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas šiuo metu Pagal galiojančius teisės aktus šilumos gamyba pas vartotoją įrengtais šilumos gamybos įrenginiais ir jų pagaminta šiluma papildančiais iš šilumos tiekėjo perkamą šilumą, šiuo metu nėra reglamentuota. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikimo projekto esmė grindžiama tokiomis nuostatomis. Konkuruojanti šilumos gamyba organizuojama pas vartotoją. Investuotojas – verslo subjektas (siūlomas naudoti pavadinimas - mažas šilumos gamintojas) sudaro sutartį su namo (butų) savininkais ir investuoja į nedidelio galingumo (ne daugiau 100 kW) šilumos gamybos įrenginius. Investuotojas savo lėšomis juos įrengia pas vartotoją ir eksploatuoja.
Pagamintą šilumą mažas šilumos gamintojas perduoda į vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemą, tuo būdu išvengiama šilumos perdavimo sąnaudų. Įrengiami 1-2 šilumos skaitikliai, apskaitantys perduotos šilumos kiekius. Už mažo šilumos gamintojo pagamintą ir perduotą į vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemą šilumos kiekį vartotojas apmoka sutartine kaina, kuri turi būti mažesnė negu šilumos tiekėjo patiektos šilumos kaina vartotojo įvade. Mažas šilumos gamintojas eksploatuoja savo lėšomis įrengtus šilumos gamybos įrenginius sutartinį metų skaičių – paprastai ne daugiau kaip
ir pasitraukia. Dar tinkami eksploatuoti įrengimai lieka vartotojui, kuris gali sudaryti naują sutartį su buvusiu eksploatuotoju arba pasamdyti kitą operatorių, arba eksploatuoti savo jėgomis. Likęs eksploatuojamų pagrindinių įrengimų darbo laikas orientaciniai sudaro nuo 2-5 m (dujų katilai) iki 10 m. (šilumos siurbliai, saulės kolektoriai), po kurio juos reikia pakeisti. Vartotojas neatsijungia nuo šilumos tiekimo tinklo. Maža šilumos gamyba naudojama kaip alternatyvus arba papildomas šilumos šaltinis, o palankiomis aplinkybėmis ir kaip pagrindinis šilumos šaltinis. Atpigus šilumai, pagerėja vartotojų padėtis ir atitinkamai sumažėja nepasitenkinimas šilumos tiekėju, kuris šiandien gana aiškiai išreikštas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi sumažės šilumos kainos vartotojui, taip pat paskatins įmones investuoti į šilumos gamybą tiesiai pas vartotojus, įgalins efektyviau panaudoti atsinaujinančius ir ekologiškus energijos šaltinius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, tebegaliojantys šios srities teisės aktai ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų priimti rekomenduojamos sutarties tarp mažo šilumos gamintojo ir šilumos vartotojų pagrindines nuostatas. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektas derintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija . 14.
grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projektą teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai: „mažas šilumos gamintojas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia vartotojo šildymo ir karšto vandens sistema turima omenyje, t.y. ar tai pastato šildymo ir karšto vandens sistema , kaip ji apibrėžta galiojančio įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, ar kita. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 daliai. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomos 4 straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal kitas projekto nuostatas mažas šilumos gamintojas tiekia šilumą į vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemas , o ne į vartotojų šilumos įrenginius . 3. Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, šilumos tiekėjas privalės tiekti šilumą iki pastato įvado, nepriklausomai nuo to, ar į pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bus tiekiama jo, ar mažojo šilumos gamintojo pagaminta šiluma. Taigi šilumos tiekėjas visais atvejais patirs šilumos perdavimo sąnaudas. Neaišku, ar šias sąnaudas padengs vertinamame projekto straipsnyje nurodytas šilumos kainos antkainis. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte tai nenurodyta. Jeigu šilumos tiekėjo šilumos perdavimo sąnaudų nurodytas antkainis nepadengs, tai gali turėti įtakos jo gaminamai šilumos kainai. Todėl svarstytina, ar neturėtų būti atliktas siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje. 4.
į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. 5. Atsižvelgiant į Vyriausybei ir Energetikos ministerijai Energetikos įstatymo 5 ir 6 straipsniais priskirtas funkcijas šilumos ūkio sektoriuje, siūlytina prašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto. 6. Projektas tikslintinas, atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
keičiamo įstatymo numeris: „Nr. IX-1565 ”;
2) po nuorodos į įstatymo priėmimo datą ir vietą išbrauktinos nuorodos į įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius;
3) projekto 1 straipsnyje išbrauktini žodžiai: „ir ją išdėstyti taip”;
4) projekto 1 straipsnis turėtų būti papildytas 2 dalimi, kuria būtų pernumeruotos buvusios 2 straipsnio 16-49 dalys. 5) projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „4 straipsnio pakeitimas“. Atitinkamai dėstytinas ir projekto 10 straipsnio pavadinimas;
6) projekto 3 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„Papildyti“ įrašytinas žodis „Pakeisti”. 7) projekto 3 straipsnio 1 dalyje vartojamas
procentus žymintis simbolis „ % “ keistinas į žodį „procentai“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-01- Nr. Į 2014-01-02 Nr. XIIP-1432 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1432 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Iš Projekto 1 straipsnyje pateikto „mažo šilumos gamintojo“ apibrėžimo matyti, kad tokio šilumos gamintojo veikla būtų skirta išimtinai vartotojo vietos (pastato) šilumos poreikiams tenkinti. Be to, Projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad vartotojas neatsijungia nuo šilumos tiekimo tinklo, o maža šilumos gamyba naudojama kaip alternatyvus arba papildomas šaltinis, o esant palankioms aplinkybėms ir kaip pagrindinis šilumos šaltinis. Atininkamai siūlytume, Projekto 3 straipsnyje įtvirtintą formuluotę, jog šilumos tiekėjams įtvirtinama pareiga supirkti mažo šilumos gamintojo (esant pastarojo prašymui) pagamintą šilumą, tikslinti. Manytina, kad turėtų būti numatyta išlyga, kad atvejais kuomet mažas šilumos gamintojas tenkina visą vietos (pastato) vartotojų suvartojamos šilumos kiekį, šilumos tiekėjas nebetenka pareigos supirkinėti šilumos, pagamintos viršijant vartotojų poreikius. Kita vertus, iš pateiktos informacijos aiškinamajame rašte matyti, kad centralizuotas šilumos tiekimas šilumos tinklais ir mažo šilumos gamintojo tiekiama šiluma yra vienas kitą papildantys aprūpinimo šiluma sistemos segmentai, todėl nėra aišku, kodėl apskritai šilumos tiekėjui nustatoma pareiga supirkinėti mažo šilumos gamintojo pagamintą šilumą.
Siūlytume Projekto aiškinamame rašte plačiau aptarti siūlomo teisinio reguliavimo tikslus, siūlomo
„mažo šilumos gamintojo“ veikimo principus ir jo santykį su kitais šilumos
tiekėjais. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 ir 6 straipsniais bei atsižvelgiant į tai, kad Projekto
metodika, manytume, kad būtų tikslinga dėl Projektu siūlomo teisinio reguliavimo gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 punkte pateiktai pastabai, jog būtina išspręsti šilumos tiekėjo šilumos perdavimo sąnaudų iki pastato įvado kompensavimo klausimą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2, 4 IR 10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai : Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai :
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys : Energetikos ministerijos Šilumos ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento l.e. direktoriaus pareigas Medeina Augustinavičienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vyr. specialistė Daiva Sondaitė, vyr. specialistas Augustas Muliarčikas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-151 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia vartotojo šildymo ir karšto vandens sistema turima omenyje, t.y. ar tai pastato šildymo ir karšto vandens sistema , kaip ji apibrėžta galiojančio įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, ar kita.
įstatymo 10 straipsnio 1 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomos 4 straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal kitas projekto nuostatas mažas šilumos gamintojas tiekia šilumą į vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemas , o ne į vartotojų šilumos įrenginius
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies nuostatas, šilumos tiekėjas privalės tiekti šilumą iki pastato įvado, nepriklausomai nuo to, ar į pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bus tiekiama jo, ar mažojo šilumos gamintojo pagaminta šiluma. Taigi šilumos tiekėjas visais atvejais patirs šilumos perdavimo sąnaudas. Neaišku, ar šias sąnaudas padengs vertinamame projekto straipsnyje nurodytas šilumos kainos antkainis. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte tai nenurodyta. Jeigu šilumos tiekėjo šilumos perdavimo sąnaudų nurodytas antkainis nepadengs, tai gali turėti įtakos jo gaminamai šilumos kainai. Todėl svarstytina, ar neturėtų būti atliktas siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
pildytinas nuostatomis dėl įstatymo įsigaliojimo datos, atsižvelgiant į
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-01-15 5.
Atsižvelgiant į Vyriausybei ir Energetikos ministerijai Energetikos įstatymo 5 ir 6 straipsniais priskirtas funkcijas šilumos ūkio sektoriuje, siūlytina prašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
keičiamo įstatymo numeris: „Nr. IX-1565 ”;
įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius;
pernumeruotos buvusios 2 straipsnio 16-49 dalys. 5) projekto 2 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „4 straipsnio pakeitimas“. Atitinkamai dėstytinas ir projekto 10 straipsnio pavadinimas;
„Pakeisti”. 7) projekto 3 straipsnio 1 dalyje vartojamas procentus žymintis simbolis „%“ keistinas į žodį „procentai“. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-01-241 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1432 (toliau
Be to, Projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad vartotojas neatsijungia nuo šilumos tiekimo tinklo, o maža šilumos gamyba naudojama kaip alternatyvus arba papildomas šaltinis, o esant palankioms aplinkybėms ir kaip pagrindinis šilumos šaltinis. Atininkamai siūlytume, Projekto 3 straipsnyje įtvirtintą formuluotę, jog šilumos tiekėjams įtvirtinama pareiga supirkti mažo šilumos gamintojo (esant pastarojo prašymui) pagamintą šilumą, tikslinti. Manytina, kad turėtų būti numatyta išlyga, kad atvejais kuomet mažas šilumos gamintojas tenkina visą vietos (pastato) vartotojų suvartojamos šilumos kiekį, šilumos tiekėjas nebetenka pareigos supirkinėti šilumos, pagamintos viršijant vartotojų poreikius. Kita vertus, iš pateiktos informacijos aiškinamajame rašte matyti, kad centralizuotas šilumos tiekimas šilumos tinklais ir mažo šilumos gamintojo tiekiama šiluma yra vienas kitą papildantys aprūpinimo šiluma sistemos segmentai, todėl nėra aišku, kodėl apskritai šilumos tiekėjui nustatoma pareiga supirkinėti mažo šilumos gamintojo pagamintą šilumą. Siūlytume Projekto aiškinamame rašte plačiau aptarti siūlomo teisinio reguliavimo tikslus, siūlomo „mažo šilumos gamintojo“ veikimo principus ir jo santykį su kitais šilumos tiekėjais. Pritarti . 8. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-01-24 Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 ir 6 straipsniais bei atsižvelgiant į tai, kad Projekto 3 straipsnyje pateikiama konkreti šilumos supirkimo kainos skaičiavimo metodika, manytume, kad būtų tikslinga dėl Projektu siūlomo teisinio reguliavimo gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę. Pritarti 9.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-01-24 Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 punkte pateiktai pastabai, jog būtina išspręsti šilumos tiekėjo šilumos perdavimo sąnaudų iki pastato įvado kompensavimo klausimą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-03-10 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (2002 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. IX-904 redakcija) S straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija)
prašymu atlikome Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1432 (toliau - Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projektu keičiamo šilumos ūkio įstatymo 10 str. 3 d. siūloma nustatyti, kad mažiems šilumos gamintojams neprivaloma šilumos gamybos kainodaros šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nenurodyta, kokia šilumos gamybos kainodara jiems būtų taikoma, todėl manome, kad:
atvejai, kai į šilumos gamybos kainą būtų įtraukiamos išlaidos nesusijusios su šilumos gamyba, kurios galimai padidintų šilumos kainą. 2. Projekto rengėjas aiškinamajame rašte nurodo, kad vienas iš Projekto tikslų yra sumažinti šilumos kainas vartotojams, o vienintelis nustatytas apribojimas mažojo šilumos gamintojo pagamintos šilumos kainai - šilumos tiekėjas superka mažųjų šilumos gamintojų pagamintą šilumos kiekį jo pasiūlytomis kainomis, tačiau ne didesnėmis, kaip 90 proc. šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos kainos.
Tuo atveju, nesant privalomos kainodaros, mažasis šilumos gamintojas visada galės siūlyti kainą lygią 90 proc. šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos kainos. Kylant šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos kainai kiltų ir mažojo šilumos gamintojo pagamintos šilumos kaina, jos būtų priklausomos viena nuo kitos, nepriklausomai nuo to, kad mažojo šilumos gamintojo šilumos kaina gali būti žymiai mažesnė negu 90 proc. šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos kainos. Tokiu būdu nebūtų pasiektas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas tikslas, mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-03-16 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. SV-S-700 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1432 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekte siūloma papildoma šilumos energijos gamybos alternatyva – šilumą gaminti vartotojo pastate ar jo priklausiniuose įrengtais ne didesnės kaip 100 kW galios šilumos gamybos įrenginiais, tiesiogiai sujungtais su vartotojo šildymo ir karšto vandens sistema. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši papildomai mažojo šilumos gamintojo pagaminama šiluma parduodama ne tiesiogiai vartotojams, kuriems priklausančiose patalpose įrengiamas šilumos gamybos įrenginys, o šilumos tiekėjui, kuris tokią šilumą turi teisę perparduoti vartotojams, pridėdamas papildomą antkainį. Tačiau šilumos tiekimas yra reguliuojama energetikos veikla, tai yra šilumos tiekimo veiklai vykdyti būtina šilumos tiekimo licencija, o šilumos kainas reguliuoja valstybė. Energetikos srityje, inter alia ir šilumos ūkio sektoriuje, veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), kuriai ir pavesta tvirtinti valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas ir remiantis jomis nustatyti valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas. Pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį šilumos tiekėjas, įvertinęs mažojo šilumos gamintojo parduodamos šilumos gamybos kainą, turės teisę nustatyti galutinę, tik atitinkamam daugiabučiui namui taikytiną tiekiamos šilumos galutinę kainą. Tačiau minėtas papildomas antkainis ne tik nepagrįstai leistų šilumos tiekėjui manipuliuoti galutine šilumos kaina, bet ir gauti papildomų pajamų iš įstatymais imperatyviai reguliuojamos veiklos.
Tokia siūloma šilumos perpardavimo schema neužtikrintų vieno iš svarbiausių Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatyto principo – tiekti šilumą mažiausiomis sąnaudomis – įgyvendinimo, be to, gali neatitikti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių energijos kainų nustatymą. 2. Būtina paminėti, kad privataus subjekto pagaminamos šilumos energijos pardavimas tik vienai šilumos vartotojų grupei automatiškai mažina bendrą šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos kiekį visiems vartotojams, prisijungusiems prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Tokiu atveju mažėja šilumos tiekėjo gaunamos pajamos, kuriomis dengiamos šilumos energijos perdavimo sąnaudos ir pastovioji šilumos kainos dalis. Nors Įstatymo projekto nuostatos sudarytų galimybę sumažinti šilumos kainą kai kuriuose daugiabučiuose namuose gyvenantiems vartotojams, tačiau atsiradus tokių privatiems subjektams priklausančių alternatyvių (papildomų) šilumos gamybos šaltinių proporcingai didėtų šilumos kainos kitiems šilumos energijos vartotojams. Taigi tokių konkurencinių sąlygų sudarymas nepagrįstai sukeltų neigiamų padarinių daugeliui šilumos energijos vartotojų (didėtų išlaidos). 3. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo
normuojamomis) šilumos ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams, taip pat apskaitos sąnaudomis.
Į šilumos, kurią tiekėjas tiekia į pastato įvadą, kainą įskaičiuojamos šilumos energijos perdavimo sąnaudos, kurių neturi mažasis šilumos gamintojas, savo pagamintą šilumą tiesiogiai tiekiantis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemą. Nustačius galutinę šilumos tiekimo kainą kaip rodiklį, kuriuo remiantis būtų lyginama ir nustatoma mažojo šilumos gamintojo kaina, minėtas šilumos gamintojas galėtų piktnaudžiauti nustatydamas šilumos kainą su didesniu antkainiu (pavyzdžiui, šilumos pardavimo kainą, 30 procentų didesnę už tikrąją pagamintos šilumos savikainą) ir taip užtikrinti tik minimalią naudą galutiniams šilumos energijos vartotojams. 4. Šiuo metu galiojančiuose energetikos sektoriaus veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose iš esmės nustatyti du pagrindai, užtikrinantys energetikos sektoriuje, inter alia ir šilumos ūkio sektoriuje, veikiančių subjektų veiklos valstybinę kontrolę: veiklos licencijavimas ir reguliuojamųjų kainų taikymas. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis – netaikyti mažiesiems šilumos gamintojams Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytos šilumos gamybos kainodaros. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos gamybos veikla nelicencijuojama, ir nustačius, kad šilumos gamybos kainodara netaikoma, neaišku, kaip būtų tinkamai ginamos vartotojų teisės ir teisėti interesai, jeigu kiltų šilumos tiekėjo, vartotojų ir mažojo šilumos gamintojo tarpusavio ginčų. Nesant bent minimalaus kontrolės mechanizmo, siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas mažiesiems šilumos gamintojams nepagrįstai piktnaudžiauti savo padėtimi centralizuotai tiekiamos šilumos sistemoje.
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-03-23 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1432 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos
ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2015-03-16) pateiktą išvadą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas pastabas ir išdėstytus argumentams. 7.2. Pasiūlymai:- nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kęstutis Daukšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Vidmantas Macevičius, Energetikos viceministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)13 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalies nuostatos tikslintinos, nes neaišku, kokia vartotojo šildymo ir karšto vandens sistema turima omenyje, t.y. ar tai pastato šildymo ir karšto vandens sistema, kaip ji apibrėžta galiojančio įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, ar kita. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnyje dėstomai keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 daliai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)2
straipsnio 3 dalies nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal kitas projekto nuostatas mažas šilumos gamintojas tiekia šilumą į vartotojo šildymo ir karšto vandens sistemas , o ne į vartotojų šilumos įrenginius . Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)3 3.
Pagal projekto 3 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, šilumos tiekėjas privalės tiekti šilumą iki pastato įvado, nepriklausomai nuo to, ar į pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bus tiekiama jo, ar mažojo šilumos gamintojo pagaminta šiluma. Taigi šilumos tiekėjas visais atvejais patirs šilumos perdavimo sąnaudas. Neaišku, ar šias sąnaudas padengs vertinamame projekto straipsnyje nurodytas šilumos kainos antkainis. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte tai nenurodyta. Jeigu šilumos tiekėjo šilumos perdavimo sąnaudų nurodytas antkainis nepadengs, tai gali turėti įtakos jo gaminamai šilumos kainai. Todėl svarstytina, ar neturėtų būti atliktas siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kaip tai nustatyta Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)
įstatymo įsigaliojimo datos, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)
ministerijai Energetikos įstatymo 5 ir 6 straipsniais priskirtas funkcijas šilumos ūkio sektoriuje, siūlytina prašyti Vyriausybės pateikti nuomonę dėl teikiamo įstatymo projekto. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
1) teikiamo projekto pavadinime po žodžių
„Šilumos ūkio įstatymo“ įrašytinas keičiamo įstatymo numeris: „Nr.
IX-1565”; Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)
įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinius; Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)1
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)1
pernumeruotos buvusios 2 straipsnio 16-49 dalys. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)210
Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)32
„Pakeisti”. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-15)31
7) projekto 3 straipsnio 1 dalyje vartojamas procentus žymintis simbolis „%“ keistinas į žodį „procentai“. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-01-24) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1432 (toliau
Be to, Projekto aiškinamojo rašto 4 punkte nurodoma, kad vartotojas neatsijungia nuo šilumos tiekimo tinklo, o maža šilumos gamyba naudojama kaip alternatyvus arba papildomas šaltinis, o esant palankioms aplinkybėms ir kaip pagrindinis šilumos šaltinis. Atininkamai siūlytume, Projekto 3 straipsnyje įtvirtintą formuluotę, jog šilumos tiekėjams įtvirtinama pareiga supirkti mažo šilumos gamintojo (esant pastarojo prašymui) pagamintą šilumą, tikslinti. Manytina, kad turėtų būti numatyta išlyga, kad atvejais kuomet mažas šilumos gamintojas tenkina visą vietos (pastato) vartotojų suvartojamos šilumos kiekį, šilumos tiekėjas nebetenka pareigos supirkinėti šilumos, pagamintos viršijant vartotojų poreikius. Kita vertus, iš pateiktos informacijos aiškinamajame rašte matyti, kad centralizuotas šilumos tiekimas šilumos tinklais ir mažo šilumos gamintojo tiekiama šiluma yra vienas kitą papildantys aprūpinimo šiluma sistemos segmentai, todėl nėra aišku, kodėl apskritai šilumos tiekėjui nustatoma pareiga supirkinėti mažo šilumos gamintojo pagamintą šilumą. Siūlytume Projekto aiškinamame rašte plačiau aptarti siūlomo teisinio reguliavimo tikslus, siūlomo „mažo šilumos gamintojo“ veikimo principus ir jo santykį su kitais šilumos tiekėjais. Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 ir 6 straipsniais bei atsižvelgiant į tai, kad Projekto 3 straipsnyje pateikiama konkreti šilumos supirkimo kainos skaičiavimo metodika, manytume, kad būtų tikslinga dėl Projektu siūlomo teisinio reguliavimo gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 punkte pateiktai pastabai, jog būtina išspręsti šilumos tiekėjo šilumos perdavimo sąnaudų iki pastato įvado kompensavimo klausimą. Pritarti 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2014-03-10) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (2002 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. IX-904 redakcija) S straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija)
prašymu atlikome Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1432 (toliau - Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projektu keičiamo šilumos ūkio įstatymo 10 str. 3 d. siūloma nustatyti, kad mažiems šilumos gamintojams neprivaloma šilumos gamybos kainodaros šio įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nenurodyta, kokia šilumos gamybos kainodara jiems būtų taikoma, todėl manome, kad: 1.Pritarus šiai Projekto nuostatai, galimi atvejai, kai į šilumos gamybos kainą būtų įtraukiamos išlaidos nesusijusios su šilumos gamyba, kurios galimai padidintų šilumos kainą. Projekto rengėjas aiškinamajame rašte nurodo, kad vienas iš 2.Projekto tikslų yra sumažinti šilumos kainas vartotojams, o vienintelis nustatytas apribojimas mažojo šilumos gamintojo pagamintos šilumos kainai - šilumos tiekėjas superka mažųjų šilumos gamintojų pagamintą šilumos kiekį jo pasiūlytomis kainomis, tačiau ne didesnėmis, kaip
privalomos kainodaros, mažasis šilumos gamintojas visada galės siūlyti kainą lygią 90 proc. šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos kainos.
Kylant šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos kainai kiltų ir mažojo šilumos gamintojo pagamintos šilumos kaina, jos būtų priklausomos viena nuo kitos, nepriklausomai nuo to, kad mažojo šilumos gamintojo šilumos kaina gali būti žymiai mažesnė negu 90 proc. šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos kainos. Tokiu būdu nebūtų pasiektas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas tikslas, mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-03-16) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. liepos 16 d. sprendimo Nr. SV-S-700 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1432 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
šilumos energijos gamybos alternatyva – šilumą gaminti vartotojo pastate ar jo priklausiniuose įrengtais ne didesnės kaip 100 kW galios šilumos gamybos įrenginiais, tiesiogiai sujungtais su vartotojo šildymo ir karšto vandens sistema. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ši papildomai mažojo šilumos gamintojo pagaminama šiluma parduodama ne tiesiogiai vartotojams, kuriems priklausančiose patalpose įrengiamas šilumos gamybos įrenginys, o šilumos tiekėjui, kuris tokią šilumą turi teisę perparduoti vartotojams, pridėdamas papildomą antkainį.
Tačiau šilumos tiekimas yra reguliuojama energetikos veikla, tai yra šilumos tiekimo veiklai vykdyti būtina šilumos tiekimo licencija, o šilumos kainas reguliuoja valstybė. Energetikos srityje, inter alia ir šilumos ūkio sektoriuje, veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), kuriai ir pavesta tvirtinti valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas ir remiantis jomis nustatyti valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas. Pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį šilumos tiekėjas, įvertinęs mažojo šilumos gamintojo parduodamos šilumos gamybos kainą, turės teisę nustatyti galutinę, tik atitinkamam daugiabučiui namui taikytiną tiekiamos šilumos galutinę kainą. Tačiau minėtas papildomas antkainis ne tik nepagrįstai leistų šilumos tiekėjui manipuliuoti galutine šilumos kaina, bet ir gauti papildomų pajamų iš įstatymais imperatyviai reguliuojamos veiklos. Tokia siūloma šilumos perpardavimo schema neužtikrintų vieno iš svarbiausių Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatyto principo – tiekti šilumą mažiausiomis sąnaudomis – įgyvendinimo, be to, gali neatitikti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatų, reglamentuojančių energijos kainų nustatymą. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-03-16) 2.
Būtina paminėti, kad privataus subjekto pagaminamos šilumos energijos pardavimas tik vienai šilumos vartotojų grupei automatiškai mažina bendrą šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos kiekį visiems vartotojams, prisijungusiems prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Tokiu atveju mažėja šilumos tiekėjo gaunamos pajamos, kuriomis dengiamos šilumos energijos perdavimo sąnaudos ir pastovioji šilumos kainos dalis. Nors Įstatymo projekto nuostatos sudarytų galimybę sumažinti šilumos kainą kai kuriuose daugiabučiuose namuose gyvenantiems vartotojams, tačiau atsiradus tokių privatiems subjektams priklausančių alternatyvių (papildomų) šilumos gamybos šaltinių proporcingai didėtų šilumos kainos kitiems šilumos energijos vartotojams. Taigi tokių konkurencinių sąlygų sudarymas nepagrįstai sukeltų neigiamų padarinių daugeliui šilumos energijos vartotojų (didėtų išlaidos). Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-03-16)
įstatymo 32 straipsnio 2 dalį šilumos kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams, taip pat apskaitos sąnaudomis. Į šilumos, kurią tiekėjas tiekia į pastato įvadą, kainą įskaičiuojamos šilumos energijos perdavimo sąnaudos, kurių neturi mažasis šilumos gamintojas, savo pagamintą šilumą tiesiogiai tiekiantis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemą.
Nustačius galutinę šilumos tiekimo kainą kaip rodiklį, kuriuo remiantis būtų lyginama ir nustatoma mažojo šilumos gamintojo kaina, minėtas šilumos gamintojas galėtų piktnaudžiauti nustatydamas šilumos kainą su didesniu antkainiu (pavyzdžiui, šilumos pardavimo kainą, 30 procentų didesnę už tikrąją pagamintos šilumos savikainą) ir taip užtikrinti tik minimalią naudą galutiniams šilumos energijos vartotojams. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-03-16)
veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose iš esmės nustatyti du pagrindai, užtikrinantys energetikos sektoriuje, inter alia ir šilumos ūkio sektoriuje, veikiančių subjektų veiklos valstybinę kontrolę: veiklos licencijavimas ir reguliuojamųjų kainų taikymas. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis – netaikyti mažiesiems šilumos gamintojams Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme nustatytos šilumos gamybos kainodaros. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos gamybos veikla nelicencijuojama, ir nustačius, kad šilumos gamybos kainodara netaikoma, neaišku, kaip būtų tinkamai ginamos vartotojų teisės ir teisėti interesai, jeigu kiltų šilumos tiekėjo, vartotojų ir mažojo šilumos gamintojo tarpusavio ginčų. Nesant bent minimalaus kontrolės mechanizmo, siūlomas reguliavimas sudarytų sąlygas mažiesiems šilumos gamintojams nepagrįstai piktnaudžiauti savo padėtimi centralizuotai tiekiamos šilumos sistemoje. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr.
XIIP-1432 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas :
A. Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas