Grynųjų pinigų gabenimo per vidines ES sienas problematika Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 5,
141
1Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Dalykiniai santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir šio straipsnio 7, 9 dalyse nurodytų asmenų finansų įstaigų ar kitų subjektų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos buvo numatyta tęsti ryšių užmezgimo momentu ryšių užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laikotarpį .“
2Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Įtartina piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar arba sandoris, atitinkantys bent vieną iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, ir kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) atliekami su turtu, kuris, kaip įtariama, yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje ir (ar) yra susijęs su teroristų finansavimu.“
3Pakeisti 2 straipsnio 10 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) auditoriai atestuoti auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės (toliau – auditoriai) ;“. 4.
išdėstyti taip: „1) juridiniame asmenyje – fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį tiesiogiai arba netiesiogiai turėdamas arba kontroliuodamas pakankamą to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant per pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamose rinkose, kuriose taikomi reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą, atitinkantys Europos Bendrijos Sąjungos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai (šiam kriterijui pasiekti pakanka 25 procentų ir vienos akcijos); taip pat fizinis asmuo, kuris kitaip kontroliuoja juridinio asmens valdymą;“. 5. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 13 dalį. 13. Neįprasta piniginė operacija ar sandoris – piniginė operacija ar sandoris, turintys bent vieno iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad piniginė operacija ar sandoris yra įtartini, požymių, tačiau jų nepakanka, kad piniginė operacija ar sandoris atitiktų kriterijų ir būtų pripažinti įtartinais. 6. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) veikia kaip formalus akcininkas, veikiantis už kitą asmenį, jei jeigu tai nėra bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kuriai taikomi Europos Bendrijos Sąjungos teisės aktų reikalavimai atskleisti informaciją apie savo veiklą arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba organizuoja, kad kitas asmuo veiktų kaip formalus akcininkas.“. 7. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Politikoje dalyvaujantys fiziniai asmenys
fiziniai asmenys , kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, ir tų piliečių jų artimieji šeimos nariai arba artimi pagalbininkai.“
8Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20.
Svarbios viešosios pareigos
Lietuvos Respublikoje , įskaitant pareigas Europos Bendrijoje Sąjungoje , tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose :
1) valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas , valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris ;
2) parlamento narys;
3) Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo ar kitos aukščiausiosios teisminės institucijos, kurios sprendimai negali būti skundžiami, narys;
auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) profesinės organizacijos valdymo organo ar centrinio banko valdybos narys;
5) ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis ar aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;
6) valstybės valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys;
valdymo ar priežiūros organo narys ;
8) politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys. “
9Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Teroristų finansavimas – pinigų pateikimas arba surinkimas bet kokiais būdais, siekiant juos visus arba tik dalį jų panaudoti (arba žinant, kad jie bus panaudoti) vykdyti nusikaltimams, apibrėžtiems 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 18) 1–4 straipsniuose veika, kuri laikoma nusikaltimu pagal 1999 m. gruodžio 9 d. Tarptautinės konvencijos dėl kovos su terorizmo finansavimu 2 straipsnį. “2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 5 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) perduoda šio įstatymo pagrindu gautos informacijos analizės metu surinktą informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ar nustatytus teisės aktų pažeidimų požymius kompetentingoms valstybės ar užsienio institucijoms, Vyriausybės nustatyta tvarka teikia teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms informaciją apie kliento pinigines operacijas ir sandorius;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) teikia finansų įstaigoms ir kitiems subjektams informaciją apie tvirtina galimo pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo bei įtartinų ar neįprastų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) informuoja finansų įstaigas ir kitus subjektus, teisėsaugos ir kitas valstybės institucijas apie jų pranešimų apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar ir sandorius, apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius ar šio įstatymo pažeidimus, analizės ir tyrimų rezultatus;“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) nurodyti finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis , advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius arba teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, iki510 darbo dienų sustabdyti atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius.“4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje
susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;“. 2.
dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu piniginės operacijos atlikimo metu galutinė piniginės operacijos suma
nėra žinoma, finansų įstaigos ir kiti subjektai turi nustatyti kliento tapatybę iš karto po to, kai nustato, kad piniginių operacijų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios.“
3Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo
brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, privalo nustatyti kliento ir draudžiamo asmens apdraustojo tapatybę, jeigu kliento mokėtina metinė draudimo įmoka viršija 1 000 eurų arba vienkartinė draudimo įmoka viršija 2 500 eurų arba ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Šioje dalyje nurodytos įmonės gali patikrinti nustatyti draudimo sutartyje nurodyto naudos išmokos gavėjo tapatybę po to, kai dalykiniai santykiai yra pradėti. Visais atvejais išmokos gavėjo tapatybė turi būti patikrinama nustatoma išmokant draudimo išmokas arba prieš tai, arba naudos išmokos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti draudimo liudijime numatytomis teisėmis gauti draudimo išmoką arba prieš tai .“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Draudžiama atlikti šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas operacijas, jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka.
Finansų įstaigos ir kiti subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, valdymo struktūra ir veiklos pobūdis. “
5Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Finansų įstaigos ir kiti subjektai visais atvejais privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų finansų įstaigų ar kitų subjektų turimas žinias turimą informaciją apie klientą, jo verslą , ir rizikos pobūdį, prireikus – žinias apie ir lėšų šaltinį.“
6Pakeisti 9 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie Duomenys apie kliento ir naudos gavėjo tapatybę finansų įstaigų ir kitų subjektų privalo būti nuolatos nuolat peržiūrimi ir atnaujinami.“
7Pakeisti 9 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų : jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; taip pat jei įstaiga negali užtikrinti tinkamo šio straipsnio 5–9 dalių reikalavimų vykdymo . Apie tokius atvejus , įvertinus keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę, būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
straipsnį 15 dalimi: „
įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą dėl kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdymo, jeigu finansų įstaigos ir kiti subjektai kliento piniginių operacijų ar sandorių nevykdė dėl šio straipsnio 11 dalyje nurodytų priežasčių. “5 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
dalies3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) gyvybės draudimo sutarčių, kai metinė draudimo įmoka yra ne didesnė kaip 1 000 eurų arba ar vienkartinė draudimo įmoka yra ne didesnė kaip 2 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta, atvejais;“. 6 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1.
11 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis , kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, arba kai finansų įstaiga ar kitas subjektas, įvertinę kliento keliamą riziką ir nustatę, kad klientas kelia didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, nusprendžia sustiprintą kliento tapatybės nustatymą taikyti ir kitiems politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenimis ;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, arba kai finansų įstaiga ar kitas subjektas, įvertinę kliento keliamą riziką ir nustatę, kad klientas kelia didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, nusprendžia sustiprintą kliento tapatybės nustatymą taikyti ir kitiems politikoje dalyvaujantiems fiziniams asmenimis, finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo:
1) gauti įgalioto vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientais, kai jie tampa politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis ;
2) imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;
3) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis stebėseną.“
3Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Jeigu bent vienus metus asmuo nustoja eiti šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodytas jam patikėtas svarbias viešąsias pareigas, finansų įstaigos ir kiti subjektai, įvertinę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės lygį, jo gali nelaikyti politikoje dalyvaujančiu fiziniu asmeniu. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo nustatyti vidines procedūras, kurių pagrindu nustatoma, ar klientas ir naudos gavėjas yra politikoje dalyvaujantis fizinis asmuo.“
4Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo skirti ypatingą dėmesį bet kokiai pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei, galinčiai kilti dėl bet kokio pobūdžio gaminių, produktų, kitokių žmogaus darbo rezultatų, teikiamų paslaugų naudojimo ar vykdomų sandorių, kuriuose kai siekiama nuslėpti kliento ar naudos gavėjo tapatybę (linkstama į anonimiškumą), taip pat dėl dalykinių santykių ar sandorių su klientu, kurio tapatybė nebuvo akivaizdžiai nustatyta jam dalyvaujant fiziškai , ir prireikus nedelsiant nedelsdami imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias pinigus turtą panaudoti pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui .“
1Pakeisti 14 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ 14 straipsnis. Pranešimas apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar ir sandorius“. 2. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar i r sandorius.
Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir kitiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje straipsnyje, ir atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus. “
14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai.“
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per
10 darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo arba nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodyto nurodymo davimo nedelsdama atlieka veiksmus, būtinus abejonėms dėl tariamai kliento vykdomos ar vykdytos nusikalstamos veikos pagrįsti arba paneigti.“
5Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Finansų įstaigos ir kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, gavę iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinį nurodymą sustabdyti kliento atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas arba įtartinus ar neįprastus ar sandorius , privalo nuo jame nurodyto laiko ar konkrečių aplinkybių atsiradimo momento iki510 darbo dienų sustabdyti šias operacijas ar sandorius.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu finansų įstaigos ir kiti subjektai per
10 darbo dienų nuo pranešimo pateikimo ar nurodymo gavimo nėra įpareigojami vykdyti laikino nuosavybės teisių apribojimo Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, piniginė operacija ar sandoris turi būti atnaujinami.“
14 straipsnio 8 dalį ir ją dalį išdėstyti taip: „8. Finansų įstaigos ir kiti subjektai, gavę informacijos, kad klientas ketina ar bandys atlikti įtartiną ar neįprastą piniginę operaciją ar sandorį, privalo nedelsdami informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrą.“
8Pakeisti 14 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Kai piniginė operacija arba sandoris gali būti susiję su teroristų finansavimu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informaciją apie piniginę operaciją arba sandorį ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šios informacijos gavimo Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Valstybės saugumo departamentui. Jeigu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba turi informacijos apie galimas įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sąsajas su teroristų finansavimu, turimą informaciją Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia Valstybės saugumo departamentui ne vėliau kaip per 24 valandas nuo šios informacijos gavimo momento. “
9Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 14 dalį. 14.
subjektai, vykdydami nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo tyrimo rezultatai turi būti pagrindžiami dokumentais ir saugomi 10 metų. 10. Pakeisti 14 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Finansų įstaigos ir kiti subjektai nėra atsakingi klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir veiksmus. Jokion Baudžiamojon, civilinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn nėra traukiami ir finansų įstaigų bei kitų subjektų vadovai ar kiti darbuotojai, kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą arba apie kliento vykdomas įtartinas pinigines operacijas ar sandorius gera valia praneša savo darbovietės atsakingiems darbuotojams arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie kliento vykdomas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius .“
ripažinti netekusia galios 14 straipsnio 16 dalį. 16. Kriterijus, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, nustato Vyriausybė. 12. Pakeisti 14 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17.
Šiame straipsnyje nurodytų įtartinų piniginių operacijų ir ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu Papildyti Įstatymą 141 straipsniu: „ 14¹ straipsnis. Sudėtingi ar neįprastai dideli sandoriai ir neįprastos sandorių struktūros Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo išnagrinėti tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Raštai, kuriais įforminami šiame straipsnyje nurodyti tyrimo rezultatai, saugomi 5 metus popierinėje arba elektroninėje laikmenoje. “9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansų įstaigos privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1
dalies 2–5 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų bei ir įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.“
2Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Notarai , ir asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys , ir antstoliai ar arba teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti klientų įtartinų ir neįprastų sandorių bei ir sandorių, pagal kuriuos gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, registracijos žurnalą.“
3Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pašto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies
ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.“
4Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis , advokatus ar advokatų padėjėjus, antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis ir pašto paslaugų teikėjus, privalo tvarkyti šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.“
5Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti advokatų ar advokatų padėjėjų
praneštų jų klientų įtartinų ir neįprastų sandorių registracijos žurnalą.“
6Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentacija (dokumentų originalai) turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Dalykinių santykių su klientu korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos popierinėje arba elektroninėje laikmenoje. Saugojimo terminai gali būti papildomai pratęsti, kai yra motyvuotas kompetentingos institucijos nurodymas. “10 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Finansų įstaigos, atliekančios piniginę operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais suma lygi arba viršija 15 000 eurų arba ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiamoje informacijoje nurodomi kliento tapatybę patvirtinantys duomenys, o jeigu piniginė operacija atliekama per atstovą, – ir atstovo tapatybę patvirtinantys duomenys, piniginės operacijos suma, valiuta, kuria atlikta piniginė operacija, piniginės operacijos atlikimo data, piniginės operacijos atlikimo būdas, subjektas, kurio naudai atlikta piniginė operacija.“
ją išdėstyti taip: „2. Notarai ar asmenys, turintys teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys , ir antstoliai ar teisę atlikti antstolių veiksmus turintys asmenys privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie kliento sudarytą sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu pagal sandorį gaunama ar mokama grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15
3Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kiti subjektai, išskyrus notarus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, advokatus ar advokatų padėjėjus ir antstolius ar teisę atlikti antstolių veiksmus turinčius asmenis, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.“
straipsnį 8 dalimi: „ 8.
Šio straipsnio 1, 2 ir
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato Vyriausybė. “11 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 6 dalimi: „
6Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „grynieji pinigai“ atitinka sąvoką,
vartojamą Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2 straipsnyje, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ neapima Europos ekonominės erdvės valstybių. “12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Finansų įstaigos ir kiti subjektai,
išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, privalo nustatyti atitinkamas vidaus kontrolės procedūras, susijusias su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto, paslaugos ar sandorio tipą, geografinę riziką ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija , ir kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinti, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose. Šioje dalyje nurodytos vidaus kontrolės procedūros turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų patvirtintus nurodymus. “
Pakeisti
ir jį išdėstyti taip: „3) keistis informacija tarp finansų įstaigų, draudimo įmonių, vykdančių gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonių, vykdančių su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą , auditorių, buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančių įmonių, notarų ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčių asmenų bei advokatų ir advokatų padėjėjų tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu du arba daugiau iš minėtų subjektų, jeigu jie yra registruoti Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje ar trečiosios valstybės teritorijoje, kurioje galioja šiam įstatymui lygiaverčiai reikalavimai, ir jeigu jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų saugojimo pareigas.“14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. 2. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo iš naujo įvertinti klientų keliamą riziką ir nustatę, kad jie kelia didelę pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką, taikyti sustiprinto klientų tapatybės nustatymo priemones . 3. Vyriausybė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio į statymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas 2014-04-23
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINASAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 5, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 141 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-05-14 Nr. XIIP-1431(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė I. Jarukaitienė S. Švedas
SAUGUMO ir GYNYBOS komitetas
DĖL
2, 5, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 20
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Mantas Lapinskas, Agnė Silickienė, Gintaras Ūsaitis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento Valdymo ir vidaus kontrolės skyriaus viršininkė Daiva Jasiulaitienė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Igoris Kržečkovskis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktoriaus pavaduotojas Renaldas Žekonis, Valstybės saugumo departamento skyriaus viršininkas Mantas Žemaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.
Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad svarbios viešosios pareigos yra politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, vykdomojo valdymo organo narys . Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo nuostatas politinėje partijoje sudaromi valdymo organai, bet ne vykdomieji valdymo organai. Atsižvelgus į tai, nėra aišku, ar projekto nuostata politinės partijos ,,vykdomojo valdymo organo narys“ apimtų Lietuvos Respublikoje įregistruotų politinių partijų valdymo organų narius. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje pateiktos siūlomos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies sąvokos ,,geografinė rizika“ turinį. Nepritarti Tokiu atveju, reikėtų detalizuoti ir kitas išvardytas rizikos rūšis – „kliento, dalykinių santykių, produkto, paslaugos ar sandorio“, o tokia informacija būtų perteklinė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pavyzdžiui, įstatymo pavadinime nurodomas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris (numeris nenurodomas keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos kodeksus); nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“ - keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi; įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis ir kt. Atsižvelgus į tai, įstatymo projektas tikslintinas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
asociacija, 2014-03-198
projekto 8 straipsnio (atitinkamai Įstatymo 14¹ str.). Įstatymo projektu pripažintas netekusia galios 14 straipsnio 14 dalis ir Įstatymas papildytas 14¹ straipsniu. Buvusi formuluotė: „Tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindo ir tikslo tyrimo rezultatai turi būti pagrindžiami dokumentais ir saugomi 10 metų.“ pakeista į „Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo išnagrinėti tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Raštai, kuriais įforminami šiame straipsnyje nurodyti tyrimo rezultatai, saugomi 5 metus.“ Manome, kad esama Įstatymo formuluotė, kad tiesiog "tyrimo rezultatai" tinkamesnė, nes atitinka naudojamą praktiką, paprastai tyrimo rezultatai kaupiami ir saugomi klientų elektroninėse bylose, o "įforminimas raštu" gali reikšti, kad kiekvienas vidaus tyrimas turėtų būti įforminamas formalia tyrimo išvada arba aktu, kas nesukuria jokios pridėtinės vertės, tačiau reikalauja papildomų resursų.
Siūlome Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip:8 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu Papildyti įstatymą 141 straipsniu: „14¹ straipsnis. Sudėtingi ar neįprastai dideli sandoriai ir neįprastos sandorių struktūros Finansų įstaigos ir kiti subjektai, privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir ypač į sudėtingus ar neįprastai didelius sandorius ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo, ir dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo išnagrinėti tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Raštai, kuriais įforminami šiame straipsnyje nurodyti tyrimo rezultatai, saugomi saugoti
popierinėje arba elektroninėje formoje.“ Nepritarti Pritarti Lietuvos banko 2014-04-07 rašte šiuo klausimu išreikštai nuomonei ir ją pagrindžiantiems argumentams, kuriems pritarė ir Biudžeto ir finansų komitetas. 2. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2014-03-1996
.
9d.) . Įstatymo projekte siūloma praplėsti saugotinų dokumentų sąrašą ir įvedama nauja sąvoka „sąskaitų dokumentacija“. Pagal pateiktą formuluotę nėra aišku kokie dokumentai ir kokios apimties turėtų būti saugomi: sąskaitos atidarymo, uždarymo dokumentai ar dar kokie nors papildomi dokumentai bei kokioms įmonėms ar asmenims ši nuostata būtų taikytina. Taip pat siūlytume aiškiai nurodyti kokia dalykinių santykių su klientu korespondencija turėtų būti saugoma. Mūsų manymu tikslinga būtų saugoti tik oficialią korespondenciją – siųstus/gautus laiškus, todėl siūlome sąvokas „sąskaitų dokumentacija“ ir „d alykinių santykių su klientu korespondencija“ apibrėžti prie pagrindinių įstatymo sąvokų ir atitinkamai papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį. Taip pat, atsižvelgiant į įmonėse taikomą praktiką bei šiuolaikines technologijas, siūlome papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalį (atitinkamai įstatymo
būti saugoma popierine ar elektronine forma, panaši nuostata dėl saugojimo formos jau yra numatyta Įstatymo projekto 8 straipsnyje. Mūsų siūloma redakcija:9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
6Pakeisti 16 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, sąskaitų dokumentacija (dokumentų originalai) turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Dalykinių santykių su klientu korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos popierinėje ar elektroninėje formoje .“
asociacija, 2014-03-1914
įsigaliojimo. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad šiais metais subjektų, kuriems yra taikomi Įstatymo reikalavimai,
Tarpvalstybinio susitarimo gerinant mokesčių kontrolę tarptautiniu lygiu įgyvendinimo (FATCA).
Todėl prašome nustatyti kitą Įstatymo įsigaliojamą datą 2015 m. sausio 1d. (arba kitą, bet ne ankstesnę kaip 2014 m. spalio 1 d.), tam, kad subjektai turėtų laiko tinkamai pasiruošti naujų reikalavimų įgyvendinimui. Pritarti iš dalies Siūlyti nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. 4. Lietuvos bankų asociacija, 2014-01-203 Lietuvos bankų asociacija, išreikšdama savo narių nuomonę, teikia pastabas dėl LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 5, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIP-1431 ) (toliau — Įstatymo projektas):
pakeisti piniginių operacijų ir sandorių stabdymo terminą numatant 10 darbo dienų vietoj buvusių 5 dienų. Toks naujas reglamentavimas sukeltų nepatogumų ne tik atitinkamiems banko darbuotojams, tačiau ir klientams, kurie liktų nežinioje, nes informacijos atskleidimas jiems yra draudžiamas. Praktikoje, įtartinos operacijos sustabdymas dažniausiai reiškia, jog yra apribojama asmens teisė disponuoti jo sąskaitoje esančiomis lėšomis (pavyzdžiui sustabdžius iš kito asmens gautą pavedimą ar laiku neįvykdomas kliento pateiktas pavedimas). Po operacijos sustabdymo klientas kreipiasi į finansų įstaigą rašydamas pretenzijas, prašydamas paaiškinimų, teikdamas dokumentus apie patiriamus nuostolius. Mūsų nuomone, tokį ilgą terminą būtų galima numatyti tik su sąlyga, kad bankas galėtų informuoti klientus nurodant priežastį dėl piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo.
Nepritarti Šiuo metu nustatytas 5 darbo dienų įtartinos piniginės operacijos ar sandorio stabdymo terminas yra objektyviai per trumpas tokios operacijos ar sandorio teisėtumui patvirtinti arba paneigti, identifikuoti, ar jie susiję su teroristų finansavimu. Daugumoje atvejų, sustabdžius pinigines operacijas ar sandorius yra siunčiami užklausimai užsienio teisėsaugos institucijoms, tačiau per 5 darbo dienas yra labai problemiška gauti atsakymus ir tuo pačiu priimti sprendimus dėl tolimesnės tyrimo eigos. Be to, pažymėtina, kad Direktyvos 2005/60/EB 28 straipsnis ir FATF 21 rekomendacija nustato, jog klientui draudžiama atskleisti, kad informacija apie jį (jo veiklą) yra perduota atsakingoms institucijoms. 5. Lietuvos bankų asociacija, 2014-01-208
turėtų būti tikslinamos, kadangi jos kelia teisinių neaiškumų. Siūlome tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad „tyrimo rezultatas“ turi būti „įforminamas raštu“. Nėra visiškai aišku, ką reiškia ši minima sąvoka, kokia būtent dokumento forma tyrimas turi būti aprašomas, kokie faktai bei aplinkybės turi atsispindėti bei ar raštas turėtų būti pasirašytas atsakingo asmens. Todėl manome, kad būtų aiškiau ir geriau naudoti formuluotę „<...> tyrimo rezultatai saugomi 5 metus popierinėje arba elektroninėje formoje", atsisakant naujos siūlomos formuluotės
"įforminimas raštu", nes tai geriau atitiktų esamą praktiką (tyrimo
rezultatai kaupiami ir saugomi klientų elektroninėse bylose, pvz.: telefoninio pokalbio įrašas). Siūlomo projekto nuostata keltų papildomus didelius laiko, organizacinius bei finansinius kaštus finansų įstaigoms ir sukeltų neadekvačią administracinę naštą, kai vykdant kliento dalykinių santykių stebėseną reikėtų papildomai aprašyti atitinkamus veiksmus.
Nepritarti Pritarti Lietuvos banko 2014-04-07 rašte šiuo klausimu išreikštai nuomonei ir ją pagrindžiantiems argumentams, kuriems pritarė ir Biudžeto ir finansų komitetas. 6. Lietuvos bankų asociacija, 2014-01-2014
nuostatų įgyvendinimo laikotarpį, pirmiausia atsižvelgiant į ES direktyvos pasiūlymo paskutinę redakciją dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (COM(2013)45 final) (toliau – Direktyva) , kuri šiuo metu yra svarstoma ES institucijose. Taip pat į tai, jog yra būtinas valstybinių duomenų bazių sukūrimas bei reikalingi bankų sistemų pakeitimai. Be to, norint užtikrinti minėtos Direktyvos tikslų sėkmingą įgyvendinimą, atitinkamai turi būti planuojamas ir nuostatų perkėlimas į nacionalinius įstatymus, tačiau neturint tikslių Direktyvos reikalavimų, išankstinis nacionalinių įstatymų normų pateikimas gali būti netikslus. Šiuo atveju, norėtume atkreipti dėmesį į siūlomo Įstatymo projekto 1 straipsnio 7 ir 8 dalis, reglamentuojančias politikoje dalyvaujančius fizinius asmenis bei jų artimus šeimos narius ar artimus pagalbininkus, kurių tikslus aprašas turi būti patvirtintas kartu su ES Direktyva. Toks subjektų praplėtimas pagal dar nepriimtos Direktyvos nuostatas, sudarytų bankų klientams teisinio reguliavimo konkurenciją kitų šalių atžvilgiu. Todėl siūlome galutinai suderinti politikoje dalyvaujančių asmenų sąvoką, jau esant Europos institucijų patvirtintam Direktyvos pasiūlymui. Pritarti iš dalies Siūlyti nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės saugumo departamentas,
2 VSD taip pat pakartotinai išnagrinėjo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau - Įstatymas) 2, 5, 7, 9, 10, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1431 (toliau - projektas) ir teikia savo papildomas pastabas bei pasiūlymus (VSD pirminės pastabos ir pasiūlymai projektui buvo pateikti Vidaus reikalų ministerijai 2013 m. liepos 5 d. raštu Nr. (75)-18-1702). VSD, kaip žvalgybos institucijos, veiklos kryptys yra nustatomos vadovaujantis išimtinai tik Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais (Žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Kadangi Žvalgybos įstatymas nenumato, kad VSD žvalgybos informaciją galėtų rinkti vadovaudamasis ne tik Valstybės gynimo tarybos patvirtintais žvalgybos informacijos poreikiais ir prioritetais, mūsų vertinimu, kituose įstatymuose neturėtų būti nuostatų (šiuo atveju – Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurios suponuotų tokią galimybę. Todėl manytume, kad Įstatyme turi būti nuostata, kad VSD renka ir analizuoja žvalgybos informaciją susijusią su teroristų finansavimu, Žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Žvalgybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat yra numatyta VSD teisė „Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais bendradarbiauti su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir institucijomis“, todėl Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas laikytinas pertekliniu. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta VSD pareiga įstatymo 4 straipsnyje išvardytoms institucijoms teikti informaciją apie galimus teroristu finansavimo atpažinimo kriterijus .
Pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 6 punkto nuostatas ir numatyti, jog Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba „tvirtina galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus
“. Tuo pačiu projekto 1 straipsnio 2 dalyje
siūloma patikslinti Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta įtartinos piniginės operacijos ar sandorio sąvoką - „piniginė operacija ar sandoris, atliekami su turtu, kuris kaip įtariama, yra tiesiogiai arba netiesiogiai gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje ir (ar) yra susijęs su teroristų finansavimu .“ Siekiant išvengti įstatyminių nuostatų dubliavimosi siūlytina atsisakyti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Pastebėtina, kad esant poreikiui, VSD ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos iniciatyva ar prašymu VSD siūlymus dėl galimų teroristų finansavimo atpažinimo kriterijų visuomet būtų galima įtraukti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos tvirtinamus galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus, tokiu būdu išvengiant biurokratizmo ir iš esmės besidubliuojančių teroristų finansavimo atpažinimo kriterijų kūrimo. Pažymėtina, kad VSD su kitomis valstybės institucijomis bendradarbiauja ir žvalgybos informacija keičiasi Žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos informaciją kitoms valstybės institucijoms, tarp jų ir VSD, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip yra numatyta Įstatymo 5 straipsnio 3 punkte. Todėl iš esmės analogiškų nuostatų netikslinga dar kartą minėti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje.
Atsižvelgiant į tai. siūlytume projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomoje pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 6 punkte prieš siūlomą įrašyti žodį „tvirtina“ įrašyti žodžius „Suderinęs su Valstybės saugumo departamentu“ ir papildyti projektą nauju 3 straipsniu (atitinkamai patikslinant projekto pavadinimą): „3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
funkcijos įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones Valstybės saugumo departamentas Žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka renka, analizuoja žvalgybos informaciją, susijusią su teroristų finansavimu, ir keičiasi ja su kompetentingomis institucijomis. 1. Valstybės saugumo departamentas:
1) renka ir analizuoja žvalgybos informaciją, susijusią su teroristų finansavimu;
2) bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, renkančiomis informaciją apie teroristų finansavimą;
3) šio įstatymo 4 straipsnyje išvardytoms institucijoms teikia informaciją apie galimus teroristų finansavimo atpažinimo kriterijus. 2. Valstybės saugumo departamentas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba bendradarbiauja ir Vyriausybės nustatyta tvarka keičiasi informacija įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones. “ Pažymėtina, kad Seimui pritarus šiam VSD pasiūlymui VSD vaidmuo ir funkcijos įgyvendinant teroristų finansavimo prevencijos priemones niekuo nepasikeistų, kitoms valstybės institucijoms nebūtų perduotos ar sukurtos kažkokios naujos pareigos. Taip pat nereikėtų keisti ir jokių poįstatyminių teisės aktų. Nepritarti Privalomas galimo pinigų plovimo ir įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijų derinimas su Valstybės saugumo departamentu būtų perteklinė procedūra. Pasiūlymas dėl Įstatymo 6 straipsnio pakeitimo yra nesusijęs su svarstomu projektu. 2.
2Lietuvos bankas,
2014-04-0712 Atsakydami į Jūsų raštą, pažymime, kad esminių pastabų dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 5, 7, 9, 11, 14, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projekto neturime. Tačiau rekomenduojame nedetalizuoti projekto 10 straipsnyje pateiktos keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies sąvokos ,,geografinė rizika“ turinio, kadangi tokiu atveju, siekiant nuoseklumo, reikėtų detalizuoti ir kitas išvardytas rizikos rūšis – „kliento, dalykinių santykių, produkto, paslaugos ar sandorio“, o tokia informacija, mūsų nuomone, būtų perteklinė. Jei būtina, minėtas rizikos rūšis galima detalizuoti keičiant įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas. Pritarti
3Lietuvos bankas,
2014-04-078 Išnagrinėję Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos raštą „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 5, 7, 9, 11, 14, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projekto“ teikiame šias pastabas:
o: pateiktoms pastaboms nepritariame. Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje įtvirtintos nuostatos yra nurodytos Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – FATF) rekomendacijose [1] ir Europos Tarybos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo ekspertų komiteto (toliau − MONEYVAL komitetas) parengtoje Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo ketvirtojo etapo vertinimo ataskaitoje.
Komiteto ekspertai priemonių plane Lietuvos Respubliką įpareigoja teisės aktuose nustatyti reikalavimą, kad, atliekant šiame straipsnyje minimų įtartinų operacijų tyrimus, jų rezultatai turi būti įforminami raštu ir saugomi nustatytą laikotarpį. Minėta informacija ir duomenys, jeigu reikia, turi būti prieinami kompetentingoms institucijoms. Šis reikalavimas privalomas įgyvendinti, siekiant atitikti tarptautinius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos standartus. Pritarti
4Lietuvos bankas,
6
2Dėl Įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalies:
pateiktam siūlymui iš esmės galime pritarti. Papildomai paaiškiname, kad „ sąskaitų dokumentacija“ turi būti suvokiama kaip visi su kliento sąskaitos aptarnavimu susiję dokumentai, įskaitant sąskaitos atidarymo, kasdienio aptarnavimo, uždarymo ir kitus dokumentus. „Dalykinių santykių su klientu korespondencija“ turi būti suvokiama kaip bet kokia su dalykiniais santykiais tarp finansų įstaigos ar kitų subjektų ir kliento susijusi informacija, įforminta popierine ir (arba) elektronine forma. Pritarti
5Lietuvos bankas,
2014-04-0714 3.
Dėl Įstatymo įsigaliojimo: MONEYVAL komitetas nuo
nustatytas poveikio priemones dėl nepakankamo pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje (parengtas raštas, adresuotas Lietuvos Respublikos delegacijos MONEYVAL komitete vadovui, rašto kopijos buvo siunčiamos Europos Tarybos generaliniam sekretoriui ir Lietuvos Respublikos atstovybei prie Europos Tarybos). Viena iš sąlygų nutraukti minėtų poveikio priemonių taikymą Lietuvos Respublikai – turi būti priimti ir įsigalioti atitinkami Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai, įgyvendinantys minėto komiteto Lietuvos Respublikos vertinimo ataskaitoje nurodytas rekomendacijas. Atsižvelgdami į tai, manome, kad Įstatymo įsigaliojimo nukėlimas vėlesniam terminui gali turėti didelės įtakos vertinant Lietuvos Respublikos pažangą pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje. Neatmestina, kad MONEYVAL komitetas, atsižvelgdamas į minėtam įstatymui priimti Lietuvos Respublikoje skirtą neadekvačiai ilgą dvejų metų laikotarpį, 2014 m. rugsėjo mėnesio plenariniame posėdyje gali nutarti Lietuvos Respublikai taikyti griežtesnes poveikio priemones, o tai labai pakenktų Lietuvos Respublikos reputacijai. Pritarti
6Lietuvos bankas,
2014-04-076 Toliau pateikiame bendras pastabas dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2, 5, 7, 9, 11,
141 straipsniu įstatymo projekto: 1.
Atsižvelgiant į MONEYVAL komiteto rekomendaciją dėl FATF 6 rekomendacijos įgyvendinimo, įstatymo 11 straipsnis turi būti papildytas tokiu reikalavimu: „Finansų įstaigos ir kiti subjektai privalo nustatyti vidines procedūras ir įdiegti priemones, kurių pagrindu būtų galima nustatyti atvejus, kai asmuo tampa politikoje dalyvaujančiu asmeniu dalykinių santykių metu. Šiuo atveju dėl dalykinių santykių su politikoje dalyvaujančiu asmeniu tęsimo būtina gauti vadovaujančio darbuotojo pritarimą.“ Papildomai būtina sutarti dėl nuostatų patikslinimo, siekiant aiškiai įtvirtinti, kad straipsnio nuostatos galioja ir Lietuvos Respublikos politikoje dalyvaujantiems asmenims. Pritarti
7Lietuvos bankas,
6
papildyti, a tsižvelgiant į MONEYVAL komiteto rekomendaciją dėl FATF 10 rekomendacijos įgyvendinimo, nuostata, kad kompetentingos valstybės institucijos turi teisę papildomai pratęsti dokumentų saugojimo terminą, kai to reikia nusikalstamoms veikoms tirti ir informacijai surinkti : „Saugojimo terminai gali būti papildomai pratęsti, esant motyvuotam kompetentingos institucijos nurodymui.“
8Lietuvos bankas,
3
sąvoka „naudos gavėjas“ turi būti patikslinta ir keičiama į sąvoką „išmokos naudos gavėjas“ arba į sąvoką „apdraustas asmuo“, siekiant išvengti šio asmens tapatinimo su juridinio asmens „naudos gavėjais“ (akcininkais ar kitaip kontroliuojančiais juridinį asmenį). Pritarti iš dalies Sąvoką „naudos gavėjas“ šioje dalyje keisti į sąvoką „išmokos gavėjas“. 9. Lietuvos bankas,
7 4.
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 11 dalis turi būti papildyta nuostata, kad finansų įstaigoms draudžiama vykdyti sandorius ir tęsti dalykinius santykius ir tais atvejais, kai jos neturi galimybės įvykdyti dabar galiojančio Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytų reikalavimų, įtraukiant nuostatas dėl papildomos informacijos gavimo iš kliento dalykinių santykių metu, informacijos apie dalykinių santykių tikslą ir pobūdį gavimo ir kitais įstatymo 9 straipsnyje nustatytais kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimo atvejais. Įstatymo projektu keičiamos
(apima tik tapatybės nustatymo reikalavimus) ir tik iš dalies atitinka
10Lietuvos bankas,
8 Papildydami Lietuvos banko raštą Nr. S 2014/(21.23-2102)-12-1608 , teikiame konkrečius pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo 2, 5, 7, 9, 11, 14, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 1, 4 ir 9 straipsnių teksto pakeitimo. 1. Atsižvelgiant į Europos Tarybos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo ekspertų komiteto (toliau − MONEYVAL komitetas) rekomendaciją dėl Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau – FATF) 6 rekomendacijos įgyvendinimo, įstatymo 2 ir 11 straipsniai turi būti papildyti toliau išdėstytais reikalavimais:
projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 2 straipsnio 20 dalies 1 punktą siūlome išdėstyti taip: „
1) valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris; “. Pritarti
11Lietuvos bankas,
2 1.2.
Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punktą siūlome išdėstyti taip: „1) gauti įgalioto vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su tokiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su klientais, kai jie tampa politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis .“
12Lietuvos bankas,
3
projekto 4 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „naudos gavėjas“ nebus tikslinama, kaip buvo siūlyta anksčiau. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į atitinkamą apibrėžtį, nurodomą Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme. Nepritarti
„Išmokos gavėjas“ gyvybės draudimo įmonių
veiklos kontekste yra platesnė sąvoka už „naudos gavėją“, nes plačiau apima visas galimas išmokas pagal draudimo sutartis. 13. Lietuvos bankas,
7
FATF 5 rekomendacija, Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 11 dalį siūlome išdėstyti ir papildyti taip: „11. Finansų įstaigoms ir kitiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų : jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; taip pat jei įstaiga negali užtikrinti tinkamo šio straipsnio 5-9 dalies reikalavimų vykdymo. Apie tokius atvejus, įvertinus keliamą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę, būtina nedelsiant pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
14Lietuvos bankas,
6 4.
Atsižvelgdami į MONEYVAL komiteto rekomendaciją dėl FATF 10 rekomendacijos įgyvendinimo, Įstatymo projekto
straipsnio 9 dalį siūlome papildyti ir išdėstyti taip: „9. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, sąskaitų dokumentacija (dokumentų originalai) turi būti saugomos 10 metų nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Dalykinių santykių su klientu korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Saugojimo terminai gali būti papildomai pratęsti esant motyvuotam kompetentingos institucijos nurodymui.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2014-04-09 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos banko ir Seimo Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei į Biudžeto ir finansų komiteto toliau pateiktą pasiūlymą , kuriems
Argumentai : Atsižvelgiant į Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos 2014-03-19 rašte Nr. V-10-694 ir Lietuvos bankų asociacija, 2014-01-20 rašte Nr.02/02 pareikštoms pastaboms, argumentams bei siūlymams dėl įstatymo įsigaliojimo termino prailginimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo patikslinti įstatymo projekto 14 straipsnio redakciją. Pasiūlymas :
Išbraukti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies žodžius „balandžio 1 d.“ ir vietoje jų įrašyti žodžius „liepos 1 d.“ ir visą 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. balandžio 1 d. liepos 1 d.“ Pritarti iš dalies Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad dalis įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų bus didelės apimties, jų tinkamam parengimui ir priėmimui tikslinga numatyti ilgesnį laikotarpį. Pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
3 dalį, įsigalioja 2014 m. balandžio rugsėjo
: 7.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas [1] FATF 11 rekomendacija nustato, kad finansų institucijos privalo saugoti visus dokumentus, gautus nustatant kliento tapatybę, sąskaitų dokumentaciją ir verslo korespondenciją, įskaitant finansų institucijų atliktų didelių neįprastų ir kompleksiškų finansinių operacijų analizės rezultatus, siekiant nustatyti kliento atliekamos finansinės operacijos tikslą ir pobūdį, ne trumpiau nei 5 metus nuo dalykinių santykių nutraukimo ar vienkartinės operacijos atlikimo dienos.