Projekto Nr. XIIP-1407(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ ĮSTATYMO NR. I-891 1, 2, 3, 4, 5, 7, 10, 17, 18, 20, 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. 2. Šiuo Įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, nurodyti šio įstatymo priede.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos
1Didžiagabaritė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios matmenys (ilgis, plotis, aukštis) su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausius leistinus dydžius didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio matmenis. 2. Didžiausieji leidžiami naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio techniniai parametrai – didžiausi transporto priemonės ar jų junginio matmenys, masė, ašies (ašių) apkrova ir kiti techniniai parametrai, leidžiami transporto priemonei ar jų junginiui važiuojant keliais. 2. 3. Gatvė – kelias ar atskiras jo ruožas, esantis miesto ar kaimo gyvenamo sios joje vietovė s je teritorijoje , paprastai turintis pavadinimą. 3. 4. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Keli ą o sudaro elementai yra šie:
žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei ir kiti įrenginiai su šių objektų elementų užimama žeme. 4. 5.
5Kelio apsaugos zona – abipus kelio šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyto pločio žemės juosta abipus kelio briaunų, kurioje ribojama ūkinė veikla. 5. 6. Kelio briauna – kelkraščio ir žemės sankasos šlaito plokštumų susikirtimo linija. 6. 7. Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. 7. 8. Kelio kategorija – rodiklis, nustatantis kelio techninius parametrus bendrame kelių tinkle kuriuo išreiškiami kelio techniniai parametrai (kelio ir jo statinių matmen i y s, eismo juostų skaiči ų us , sankryžų tip ą as , eismo pralaidum ą as ir kita kt.). 8. 9. Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei ir jo statinių tarnavimo naudojimo laiką. 9. 10. Kelio rekonstr avimas ukcija – statybos rūšis , kuri es ios tikslas – iš esmės pertvarkyti esamą kelią ar jo statinius, pakeisti kelio ir (ar) jo statinių laikančiąsias konstrukcijas, padidinti ar sumažinti kelio ir (ar) jo statinių išorės matmenis . 10. 11. Kelio savininkas – valstybė, savivaldybės, juridinis ar fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padaliniai, kuri am ems kelias priklauso nuosavybės teise. 11. 12. Kelio statin iai ys – visa tai, kas sukurta projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbais, naudojant statybos medžiagas, gaminius, dirbinius, produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme (tiltais, viadukai, estakados, pralaidos ir kita) kelio elementas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tiltas, viadukas, estakada, tunelis, pralaida, triukšmo užtvara, atraminė sienelė, rėminė ar gembinė konstrukcija, pylimas ir kt.). 12. 13. Kelio taisymas – statybos rūšis – darbai, kuri es ų tikslas – iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl šio kelio ar šių statini e ų naudojimo, arba jas pagerinti. 13. 14.
, ar jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas . 15. Kelio valdytojas
valdo kelią ir disponuoja juo teisėtu pagrindu. 16. Kelių duomenys
kelius ir kelio elementus, įskaitant duomenis apie technines eismo reguliavimo priemones, apšvietimą, kelio dangą, nuovažas, tiltus, viadukus, estakadas ir kt. 17. Kelių eismo duomenys
charakteristikų (eismo intensyvumo, eismo ribojimo, eismo sutrikimų ir kitų charakteristikų, kurios turi įtakos eismui arba kuriomis aprašomas eismas) duomenys. 14. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
valstybinės reikšmės kelių atkūrimą priežiūrų bei plėtrą. 15. Pagrindinis kelių tinklas
ir krašto keliai. 16. 18. Sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės didesnė už didžiausius leistinus dydžius didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę. 17. 19. Techninės eismo reguliavimo priemonės – kelio ženklai, šviesoforai, aptvarai, atitvarai, kelių ženklinimas ir kit a os techninės priemonės eismui reguliuoti. 20. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.“3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Valstybinės reikšmės keliai , kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į:
1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami ir visi į valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą įtraukiami valstybinės reikšmės keliai ;
2) krašto kelius. Jie sudaro pagrindinio kelių tinklo dalį. Tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas;
3) rajoninius kelius. Tai keliai, naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų teritorijose esančių juridinių ar fizinių asmenų susisiekimo reikmėms ir jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu magistraliniais ir krašto keliais .“
2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į:
1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;
2) vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių ar juridinių asmenų , kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).“ 4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams ar juridiniams asmenims . “
2Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinės reikšmės K k elias, kuris , ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos siūlymu teikimu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo, kai ( nuties us iamas nauj ą as valstybinės reikšmės keli ą as , nutiesus ar miestų ar kitų gyvenamųjų vietovių aplinkkeli us s , pasikei tus čia to kelio socialin ei ė ekonomin ei ė reikšm ei ė , ir (ar) kelyje sumažėj us a transporto priemonių eismo intensyvum ui as , rekonstrukcijos metu likę kelių ruožai po ištiesin imo ami ), ir (ar) nutiesiamas to paties pavadinimo kelio ruožas naujoje vietoje. Gavus atitinkamos savivaldybės tarybos sutikimą, tokie keliai teisės aktų nustatyta tvarka , perduodami savivaldybių nuosavybėn tampa vietinės reikšmės keliu su visais j am iems priklausančiais statiniais ir įrenginiais techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis ir įrašomi į vietinės reikšmės kelių sąrašą . Jei S s avivaldyb ių ės tarybos pritaria sutikimu vietinės reikšmės kelias ar (ir) kelio ruožas teisės aktų nustatyta tvarka kelias perduodamas -savivaldybių, nuosavybėn ir įrašemas-į atitinkamą vietinės reikšmės kelių sąrašą.
Kai kelias išbraukiamas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo, kai ( pasikei tus čia to kelio socialin ei ė ekonomin ei ė reikšm ei ė ir kelyje padidėj us a transporto priemonių eismo intensyvum ui as ir (ar) jis rekonstruojamas į valstybinės reikšmės kelią ir atsiradus būtinybei rekonstruoti jį į aukštesnės kategorijos kelią), t ai toks kelias, suderinus su Susisiekimo ministerija , ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą ir perduodamas su visais jam priklausančiais statiniais ir techninėmis eismo reguliavimo priemonėmis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims bei įrašomas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą.“
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, kuri organizuoja ir koordinuoja valstybinės reikšmės kelių atkūrimą, priežiūrą ir plėtrą ir kuri:
1) (neteko galios);1 2 ) nustato valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms privalomus kelių priežiūros darbus (užduotis);2 3 ) vykdo atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų užsakov ų o funkcijas;3 4 ) vykdo atlieka valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbų organizavimo funkcijas;4 5 ) kontroliuoja, kad valstybinės reikšmės kelius projektuotų, tiestų, statytų, rekonstruotų, taisytų (remontuotų), prižiūrėtų tik asmenys, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus.“ 2.
Pakeisti 5 straipsnio 5 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atlieka valstybinės reikšmės kelių saugos
patikrinimus, kelių infrastruktūros saugos valdymą, eismo įvykių ir avaringų vietų analizę ir stebėseną, nustato kelių saugos lygius ir teikia pasiūlymus dėl valstybinės eismo saugumo programos rengimo.“6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Kelių informacinės sistemos
valdo valstybinės reikšmės kelių informacinę sistemą, renka, sistemina ir saugo joje duomenis apie valstybinės reikšmės kelius informuoja visuomenę apie eismo sąlygas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose per visuomenės informavimo priemones. Savivaldybės renka, tvarko ir saugo duomenis apie vietinės reikšmės kelius atitinkamose vietinės reikšmės kelių informacinėse sistemose ir valdo šias sistemas.
Šių sistemų valdytojai disponuoja duomenimis ir neatlygintinai teikia reikalingus duomenis valstybės kadastrams, registrams, klasifikatoriams ir duomenų bankams, taip pat turi teisę neatlygintinai gauti iš jų reikalingą informaciją apie kelius.“
teikia kelių eismo ir kelių duomenis Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka. 3. Valstybinės ir vietinės reikšmės kelių duomenys tvarkomi Kelių kadastre. 4. Kelių kadastras yra valstybės registras. 5. Kelių kadastro objektai yra keliai ir jų statiniai. 6. Kelių kadastro duomenys tvarkomi Kelių kadastro nuostatuose nustatyta tvarka. 7. Kelių kadastro valdytoja yra Susisiekimo ministerija. Kelių kadastro tvarkytoją skiria Vyriausybė.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Žemės naudojimas kelių reikmėms
1Žemė keliams tiesti,
statiniams statyti, taip pat statybinių medžiagų bei ir grunto karjerams įrengti perduodama Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Įstatymų ar Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė priklauso Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise.“8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
taip:
„1. Naudotis keliais bei jų infrastruktūra
turi teisę visi juridiniai ir fiziniai asmenys, V v adovau damiesi jantis Civiliniu kodeksu, šiuo į Į statymu ir kitais teisės aktais, teisę naudotis keliais turi visi fiziniai ir juridiniai asmenys.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Naudotis keliais bei jų infrastruktūra galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios atitinka neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus S susisiekimo minist erijos ro patvirtintas didžiausias (maksimalias) leistinas patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais kelių transporto priemonių ar jų junginių charakteristikas techninių parametrų ( matmenis, masę, ašių apkrovas ir kita). Jei gu transporto priemonės ar jų junginių šios charakteristikos techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesnės didesni už didžiausias (maksimalias) leistinas didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra mokami įstatymų nustatyti mokesčiai ir (ar) rinkliavos .“ 9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kelio savininkas arba valdytojas informaciją apie kelio uždarymą teikia Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos ir besiribojančių kelių savininkams arba valdytojams. Apie kelio uždarymą skelbiama per visuomenės informavimo priemones .
“ 10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Naudojimasis valstybinės , ir vietinės reikšmės keliais važiuojant ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis
1Naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais važiuojant ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus jo leidimą.
Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami S susisiekimo minist erijos ro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais dydis gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir kelio naudotojo) tarpusavio sutarimu. 2. Transporto priemonės savininko ar valdytojo tapatybę, transporto priemonės registraciją, krovinio masę ir matmenis patvirtinančių dokumentų, kurių reikia leidimui važiuoti valstybinės reikšmės keliais gauti, sąrašą nustato susisiekimo ministras, o leidimui važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais gauti
reikalauti, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas pateiktų informaciją, kurią galima gauti iš valstybės registrų ir informacinių sistemų. 3. Leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, važiavimo maršrutą suderinusi su:
1) Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos;
2) Alytaus miesto, Druskininkų, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Marijampolės, Palangos miesto, Panevėžio miesto, Šiaulių miesto, Vilniaus miesto savivaldybių administracijomis, kai važiuojama jų teritorijose esančiomis gatvėmis, kurios yra valstybinės reikšmės kelių tąsa. 4.
kroviniu yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: aukštį daugiau kaip 50 cm ir (ar) plotį daugiau kaip 100 cm ir (ar) ilgį daugiau kaip 500 cm ir (ar) masė su kroviniu yra daugiau kaip du kartus didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę, savininkas ar valdytojas ar jo įgaliotas asmuo, prieš teikdamas prašymą išduoti leidimą, su šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis institucijomis suderina važiavimo maršrutą, kurį nurodo prašyme išduoti leidimą. 5. Leidimas gali būti išduodamas:
1) važiuoti vieną kartą, mėnesiui arba metams, jeigu transporto priemonės su kroviniu ar be jo matmenys yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: aukštį iki 50 cm (įskaitytinai) ir
(ar) plotį iki 100 cm (įskaitytinai) ir (ar) ilgį iki 500 cm (įskaitytinai);
2) važiuoti vieną kartą, jeigu transporto priemonės su kroviniu ar be jo matmenys yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: aukštį daugiau kaip 50 cm ir (ar) plotį daugiau kaip 100 cm ir (ar) ilgį daugiau kaip 500 cm;
3) važiuoti vieną kartą arba mėnesiui, jeigu transporto priemonės su kroviniu ar be jo ašies (ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą ne daugiau kaip 4 t;
4) važiuoti vieną kartą, jeigu transporto priemonės ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą nuo 4,1 t iki 8 t;
5) važiuoti vieną kartą, jeigu transporto priemonės masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę. 6.
6Leidimas neišduodamas, jeigu:
1) pateikiami nustatytų reikalavimų neatitinkantys, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai ir transporto priemonės savininkas ar valdytojas neįvykdo reikalavimo per 2 darbo dienas pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus;
2) sunkiasvorės transporto priemonės masė su kroviniu yra didesnė už transporto priemonės gamintojo nustatytą didžiausiąją leidžiamąją masę;
3) nesumokėta valstybės rinkliava už leidimo išdavimą ir (ar) mokestis už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis;
važiavimo valstybinės reikšmės keliais maršruto;
5) sunkiasvorės transporto priemonės ašies
(ašių) apkrova yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 8 t. 7. Leidimas išduodamas arba motyvuotai atsisakoma jį išduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po prašymo išduoti leidimą pateikimo. 8. Leidimas panaikinamas, o sumokėtas mokestis grąžinamas, jeigu transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsisako leidimo iki jo galiojimo pradžios. 9. Jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti reikalavimai. 10.
priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir
(ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo:
1) transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą;
2) transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą;
3) transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą. 11. Platesnėmis kaip 3,5 m arba ilgesnėmis kaip 24,0 m transporto priemonėmis leidžiama važiuoti šviesiu paros metu esant geram matomumui, o tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui – tik lydint automobiliui su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais. Važiuojant platesnėmis kaip 4,0 m arba ilgesnėmis kaip 25,0 m didžiagabaritėmis transporto priemonėmis, visais atvejais šias transporto priemones turi lydėti automobilis su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais. Jeigu transporto priemonių junginys yra platesnis kaip 4,5 m ir (ar) ilgesnis kaip 30 m, jį turi lydėti policijos automobilis. “11 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis.
Už kelių priežiūrą atsakingų asmenų teisės Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę:
1) kartu su policija stabdyti transporto priemones, kurių savininkai ar valdytojai pažeidžia šio Įstatymo arba kitų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir uždrausti joms toliau važiuoti;
2) kartu su Vyriausybės įgaliota institucija tikrinti, ar nepažeistos neviršyti didžiausios leistinos didžiausieji leidžiami naudojantis keliais kelių transporto priemon ių ės ar jų junginio charakteristikos techniniai parametrai (matmenys, masė, ašių apkrovos ir kita) ;
3) kartu su policija šalinti kelyje paliktas ir saugiam eismui kliudančias transporto priemones arba krovinius (su kroviniu ar be jo) jų savininkų ar valdytojų lėšomis;
4) Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka šalinti ir prižiūrėti želdinius, augančius kelio juostoje medžius ir krūmus ;
5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinti savavališkai sandėliuojamas medžiagas (skaldą, smėlį, medžių rietuves ir kt.) ir daiktus, savavališkai pastatytus ar įrengtus objektus (pastatus, sankryžas, nuovažas, technines eismo reguliavimo priemones, išorinę reklamą ir kita kt.) kelyje, virš kelio, gatvėje ir prie jos, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje objekto jų savininko ar objektą juos įrengusių (pastačiusių) asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys.“ 12 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu:
„ Lietuvos Respublikos kelių įstatymo priedas
11996 m. liepos 25 d.
direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL 2004 m. specialusis leidimas,
2004
7 skyrius, 6 tomas, p. 85). 2. 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL
, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/38/EB (OL 2006 L 157, p. 8) . “
is įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kitos valstybės institucijos ir įstaigos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija , savivaldyb ės ių tarybos iki šio įstatymo įsigaliojimo 2014 m. spalio 31 d. dienos peržiūri galiojančius teisės aktus ir priima naujus teisės aktus ar teisės aktų, pakeitimus, susijusius su šio įstatymo įgyvendinimu įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-05-13 Nr. XIIP-1407(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies paskutiniajame sakinyje reikėtų patikslinti, kad jame minimi keliai perduodami valstybės nuosavybėn bei suteikiami patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Kisel E.Mušinskis S. Ščajevienė
FINANSŲ komitetas
2014 m. balandžio 23 d. Nr. 109-P-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-082 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pateikiamoje kelių duomenų apibrėžtyje vartojama sąvoka ,,kelių infrastruktūra“, kurios turinys nėra aiškus ir gali būti įvairiai ir plačiai interpretuojamas. Todėl siūlytina įstatymo projekte šią sąvoką detalizuoti išvardijant kelių infrastruktūros objektus arba atskirai šią sąvoką apibrėžti. Pritarti Siūloma 2 straipsnio 16 dalį patikslinti taip: „ Kelių duomenys – duomenys apie kelius ir kelio elementus, įskaitant duomenis apie technines eismo reguliavimo priemones, apšvietimą, kelio dangą, nuovažas, tiltus, viadukus, estakadas ir kt.“42 2.
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti, kaip bus apsprendžiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo išbraukto kelio statusas ir valdymas, jei atitinkama savivaldybė nesutiks perimti jo savo nuosavybėn. Nepritarti Procedūra su savivaldybėmis yra derinama iš anksto. Jei savivaldybės nesutiks – tai ir nebus perduota. Per 24 metus dar nebuvo, kad nebūtų šie klausimai suderinti. Tikslinant šią nuostatą, siūloma 4 straipsnio 2 dalį papildyti žodžiais „ar jo ruožas“, ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos teikimu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo (toliau – kaip įstatymo projekto tekste).... .“42
dalies antrojo pastraipoje (kuri, atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus, turi būti dėstoma atskira straipsnio dalimi) reikėtų patikslinti, kad šioje pastraipoje minimi keliai perduodami valstybės nuosavybėn bei suteikiami patikėjimo teise valdyti, naudotis ir disponuoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims. Pritarti. Suvienodinti įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje vartojamas nuostatas su įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje vartojamomis nuostatomis. 7
brauktina kaip perteklinė, nes identiška nuostata jau įtvirtinta Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Nepritarti. Kelių įstatymas yra specialusis įstatymas ir nuostatos, kad „valstybinės reikšmės keliams priskirta žemė priklauso Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise“ pasikartojimas nesukelia įstatymo taikymo klausimų.
Be to, Žemės įstatyme be valstybinės reikšmės kelių minimi ir viešojo naudojimo geležinkeliai, todėl nuostatos nėra visiškai tapačios. 11
punkte suformuluota nelogiška nuostata, pagal kurią transporto priemonė, neturėjusi leidimo ir važiavusi Lietuvos Respublikos keliais, iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą. Nesuprantama reikalavimo post factum gauti leidimą dėl viso nuvažiuoto maršruto esmė, nes toks leidimas neturėtų jokio teisinio krūvio. Be to, minėta formuluotė suponuoja, kad atitinkamoms institucijoms ir savivaldybėms nedavus leidimo dėl post factum nuvažiuoto maršruto, tokia transporto priemonė nebegalėtų išvažiuoti iš Lietuvos Respublikos, taip neproporcingai apribojant transporto priemonės savininkų nuosavybės teisę į transporto priemones. Pritarti. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą sumokėjus mokestį už nu važiuotą visą maršrutą.“11
straipsniai). Pritarti. 7. Atkreipiame dėmesį, kad 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Šiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., įstatymo pavadinime nurodomas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris (numeris nenurodomas keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos kodeksus); nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi, įstatymą pasiraišančiojo asmens pareigos dėstomos mažosiomis raidėmis. Be to, turėtų būti tikslinama ir įstatymo priėmimo data. Pritarti. 8. Svarstytina ar įstatymo projekto įsigaliojimo terminai yra realūs, atsižvelgiant į tai, jog atitinkamos institucijos privalės pasirengti įstatymo nuostatų įgyvendinimui (pavyzdžiui įstatymo projekto 7 straipsnis). Pritarti. Komitetas siūlo įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: ,,
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. lapkričio
Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, savivaldybių tarybos iki 2014 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kaip tai numatyta Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalyje. Pritarti. Atitikties lentelės buvo pateiktos Europos teisės departamentui, šio departamento įvertinto ir jau yra pateiktos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 AB ,,Litgrid“ 2014-01-278 Lietuvos Respublikos Seime registruotas Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 7, 10, 13, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIIP-1407 (toliau – Įstatymo projektas). Šalia kitų Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatų, kurias planuojama keisti šiuo Įstatymo projektu, yra keičiamos ir įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatant, kad:
„5. Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius
inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Šie tinklai gali būti tiesiami ir rekonstruojami tik sudarius sutartis su kelio savininku ar valdytoju ir pagal patvirtintus projektus. Būtina gauti kelio ir žemės valdytojo ar jos savininko leidimą atlikti darbus. Kai antžeminiai ar požeminiai inžineriniai tinklai trukdo rekonstruoti, taisyti (remontuoti) kelią ar įgyvendinti saugaus eismo priemones, kelio savininkui ar valdytojui pareikalavus šie tinklai iškeliami ar rekonstruojami jų savininkų lėšomis, jeigu tarpusavio sutarties sąlygos nenustato kitaip .“ Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai numato statytojo pareigą gauti kelio savininko sutikimą naujiems antžeminiams ar požeminiams inžineriniams tinklams kelių zonoje įrengti. Tuo tikslu pasirašomas susitarimas su kelio savininku dėl žemės, esančios kelio zonoje, panaudojimo. Savaime suprantama, kad pasirašant tokį susitarimą dėl naujai tiesiamų inžinierinių tinklų, susitarimą pasirašantys asmenys gali susitarti ir dėl naujai įrengiamų inžinierinių tinklų iškėlimo, jeigu toks tinklų iškėlimas bus reikalingas remontuojant kelią ar įrengiant saugos eismo priemones. Tačiau, priėmus siūlomą Įstatymo projekto redakciją, 13 straipsnio 5 dalis reglamentuotų ir iki Įstatymo projekto įsigaliojimo įrengtų inžinierinių tinklų iškėlimą. LITGRID AB yra Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už elektros energijos perdavimui reikalingos infrastruktūros plėtrą ir eksploatavimą.
Elektros perdavimo sistemos infrastruktūrą (elektros perdavimo tinklus) LITGRID AB stato ir prižiūri vadovaudamasis energetikos sektorių reglamentuojančių įstatymų reikalavimais. Kaip numatyta, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, “Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, <…>”. Šiame įstatyme energetikos veikla suprantama kaip be bet kokia „ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą“. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato sąlygas, kurių laikantis gali būti iškeldinami jau įrengti elektros energetikos infrastruktūros objektai:
„4. Vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti
energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.” Elektros energetikos įstatymo 15 str. 4 d. nustato sąlygas, kurių laikantis gali būti iškeldinami jau įrengti elektros energetikos infrastruktūros objektai.
Akivaizdu, kad šiuo metu galiojantis Elektros energetikos įstatymas skirtingai nei siūlomo įstatymo projekto nuostatos nustato esamų inžinerinių tinklų (elektros energetikos infrastruktūros) iškėlimo suinteresuoto asmens prašymu sąlygos. Priėmus siūlomą įstatymo projekto redakciją, būtų sudarytos prielaidos teisės aktų kolizijai, nes minėti taisės aktai skirtingai reglamentuotų inžinerinių tinklų iškėlimo, suinteresuoto asmens prašymu, klausimus Siekdami išvengti galimos įstatymo projekto nuostatų kolizijos su jau galiojančiu Energetikos įstatymu, siūlome papildyti įstatymo projektą nuostata, nustatančia, kad: „... tinklai iškeliami ar rekonstruojami jų savininkų lėšomis, jeigu tarpusavio sutarties sąlygos arba kiti ūkinę ir ekonominę veiklą atskirose srityse reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip .“ Iš dalies pritarti Nekeisti 13 straipsnio 5 dalies nuostatų ir palikti jas tokias pačias, kaip yra šiuo metu galiojančiame Kelių įstatyme. 2 AB Lietuvos dujos“, 2014-02-108 Išrašas iš atskirai pridedamo rašto Nr.7-211-180: „Siekiant išvengti galimos įstatymų nuostatų kolizijos ir neuždėti papildomos finansinės naštos energijos (tame tarpe ir gamtinių dujų) vartotojams, siūlome Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį papildančią nuostatą išdėstyti taip: „Kai antžeminiai ar požeminiai inžineriniai tinklai trukdo rekonstruoti, taisyti (remontuoti) kelią ar įgyvendinti saugaus eismo priemones, kelio savininkui ar valdytojui pareikalavus šie tinklai iškeliami ar rekonstruojami jų savininkų lėšomis, jeigu tarpusavio sutarties sąlygos ar kiti ūkinę ir ekonominę veiklą atskirose srityse reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.“ Iš dalies pritarti Nekeisti 13 straipsnio 5 dalies nuostatų ir palikti jas tokias pačias, kaip yra šiuo metu galiojančiame Kelių įstatyme.
3 AB ,,Amber grid“, 2014-04-078 Išrašas iš atskirai pridedamo rašto Nr.7-111-621: Prašome nepritarti 8 straipsnio pakeitimui šią dalį išbraukiant arba papildant taip: „Kai antžeminiai ar požeminiai inžineriniai tinklai trukdo rekonstruoti, taisyti (remontuoti) kelią ar įgyvendinti saugaus eismo priemones, kelio savininkui ar valdytojui pareikalavus šie tinklai iškeliami ar rekonstruojami jų savininkų lėšomis, jeigu tarpusavio sutarties sąlygos nenustato kitaip. Šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju. “ Iš dalies pritarti Nekeisti 13 straipsnio 5 dalies nuostatų ir palikti jas tokias pačias, kaip yra šiuo metu galiojančiame Kelių įstatyme. 4 AB ,,Lesto“8 Projekte siūloma nustatyti naują nuostatą – “kelio apsaugos zonose esantys antžeminiai ar požeminiai inžineriniai tinklai, trukdantys rekonstruoti, taisyti (remontuoti) kelią ar įgyvendinti saugaus eismo priemones, kelio savininkui ar valdytojui pareikalavus, iškeliami ar rekonstruojami tinklo savininkų lėšomis , jei tarpusavio sutarties sąlygos nenustato kitaip” (Projekto 8 str., kuriuo siūloma keisti Kelių įstatymo 13 str.
5 d.). Negalime sutikti su siūloma nuostata dėl žemiau dėstomų argumentų. Pažymime, kad šiuo metu galiojančio Energetikos įstatymo 15 str. 4 dalyje numatyta priešinga nuostata siūlomai: „ Vartotojo, gamintojo ar kito asmens pageidaujami rekonstruoti ar perkelti energetikos įmonei priklausantys energetikos objektai, kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra rekonstruojami ar perkeliami vartotojo, gamintojo ar kito asmens ir energetikos įmonės susitarimu teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo , kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Perkeltų ar rekonstruotų energetikos objektų nuosavybė nekeičiama.” Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Energetikos įstatymo 1 str. 2 dalį, “Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą, galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam įstatymui, <…>”. Atsižvelgiant į tai, Kelių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios energetikos veiklą (o energetikos objektų iškėlimas yra viena iš energetikos veiklų) kitaip nei Energetikos įstatyme, negalės būti taikomos. Todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti ir priimti Projekto nuostatas, prieštaraujančias galiojančiam reguliavimui, numatytam pagrindiniame energetikos veiklą reglamentuojančiame teisės akte - Energetikos įstatyme.
Be to, Bendrovės nuomone, priėmus Projektą, taip būtų atveriamas kelias precedentui ne energetiką reglamentuojančiuose teisės aktuose spręsti su energetikos veikla (šiuo atveju – elektros tinklų iškėlimu ir išlaidų paskirstymu) tiesiogiai susijusius klausimus. Kartu toks reguliavimas keltų abejonių, kodėl vienos suinteresuotųjų tinklų iškėlimu asmenų grupės (šiuo atveju - kelių valdytojų) atžvilgiu būtų taikomos kitokios nuostatos negu visų kitų (fizinių bei juridinių) asmenų atžvilgiu. Norime akcentuoti, kad iškėlimo išlaidų padengimo perskirstymas, perkeliant jų naštą tinklų savininkams turėtų reikšmingą poveikį operatorių kaštams (ir atitinkamai visiems vartotojams per galutines energijos kainas. Bendrovė kiekvienais metais išleidžia nuo 6 iki 8,5 mln. Lt investicinių lėšų, kurios yra kompensuojamos fizinių ar juridinių asmenų, inicijuojančių elektros tinklų iškėlimą). Už kelių priežiūrą ir eksploatavimą atsakingi subjektai kasmet inicijuoja keliasdešimt elektros skirstomųjų tinklų iškėlimo projektų, kurių nemaža dalis yra didelės apimties ir brangūs. Pavyzdžiui, Bendrovės duomenimis, Vilniaus vakarinio aplinkkelio II-jo etapo elektros skirstomųjų tinklų iškėlimas ir rekonstravimas kainavo apie 5,5 mln. Lt (be PVM), o šio aplinkkelio III-jo etapo išlaidos gali sudaryti iki 1,5 mln. Lt (be PVM). Vidutinė vieno metro (1 m) elektros kabelio iškėlimo ar rekonstravimo kaina gali siekti iki 250 Lt (be PVM), o vien tik Vilniaus vakarinio aplinkkelio II–jo etapo metu buvo rekonstruota apie 13 kilometrų kabelių linijų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į siūlomo pakeitimo svarbą elektros energetikos sektoriui (skirstomųjų tinklų bei perdavimo tinklų operatoriams) bei kitiems energetikos sektoriams, siūlome Projekto 8 straipsnio nuostatos atsisakyti arba ją performuluoti. Galima formuluotė: „<...> Kelio apsaugos zonose esantys antžeminiai ar požeminiai inžineriniai tinklai, trukdantys rekonstruoti, taisyti (remontuoti) kelią ar įgyvendinti saugaus eismo priemones, kelio savininkui ar valdytojui pareikalavus, iškeliami ar rekonstruojami pagal pasirašytą kelio savininko ar valdytojo bei tinklo savininko sutartį teisės aktų nustatyta tvarka. tinklo savininkų lėšomis, jei tarpusavio sutarties sąlygos nenustato kitaip ” Esame pasirengę plačiau pristatyti šiame rašte išdėstytą problematiką bei teikiamą pasiūlymą. Iš dalies pritarti Nekeisti 13 straipsnio 5 dalies nuostatų ir palikti jas tokias pačias, kaip yra šiuo metu galiojančiame Kelių įstatyme. 5 Pil. R. Ščerbavičius Prašome apsvarstyti pasiūlymą: „
plotis yra:
1) I kategorijos kelių – 15 metrų;
2) II kategorijos kelių – 12 metrų;
3) III kategorijos kelių – 10 metrų;
4) IV kategorijos kelių/gatvių (mėgėjų sodų) – 5 metrai.“ Nepritarti Nustatant keliams kategorijas, skaičiuojama kelio sankasos viršūnės plotis, maksimalus automobilių skaičiuojamasis greitis, įvertinami automobilių pločiai (iš jų policijos, priešgaisrinės saugos, medicinos automobilių ir kitų) ir kitos reikalingos techninės charakteristikos. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.03.04.2011 „Gatvės . Bendrieji reikalavimai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-12-02 įsakymu Nr.
D1-933, 1 lentelėje D2* kategorijos gatvės techniniais parametrais, leistinas atstumas tarp gatvės raudonųjų linijų yra 5-12 m. 2013-12-23 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas rašė, „kad priskyrus vietiniams keliams įstatyme kategorijas, bus neaišku, kaip mėgėjų soduose būtų įgyvendinami vietinės reikšmės kelių apsaugos zonų reikalavimai – po 10 metrų nuo kelio briaunų į abi puses ir su tuo susiję savininkų teisių apribojimai“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-03-0411 Projekto Nr. XIIP-1407 11 straipsniu keičiamo 20 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad leidimas panaikinamas, o sumokėtas mokestis grąžinamas, jeigu transporto priemonės savininkas ar valdytojas pateikia įrodymus , kad nebuvo važiuota leidime nurodytu maršrutu ir 0transporto priemone <...>. Iš įtvirtintos nuostatos neaišku, kokius dokumentus, įrodančius, kad leidime nurodytu maršrutu ir transporto priemone nebuvo važiuota, ir kada (leidimui galiojant ar pasibaigus galioti) turi pateikti didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas, norėdamas atgauti sumokėtą mokestį už leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais. Nei galiojančiame teisės akte [1] , nei projekte nėra įtvirtinta, kas įrodo transporto priemonės nevažiavimą leidime nurodytu maršrutu.
Nesant aiškaus teisinio reguliavimo, darytina prielaida, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas negalės pasinaudoti teise atgauti pinigus, nes nežinos, kokius dokumentus būtina pateikti, norint atgauti pinigus už sumokėtą mokestį arba galės pasinaudoti teisės akto spraga ir pravažiavęs leidime nurodytą maršrutą kreiptis dėl sumokėto mokesčio atgavimo, kadangi nenustačius, kokius įrodymus būtina pateikti, leidimą išdavusi institucija nežinos, ko iš šio didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininko ar valdytojo reikalauti. Manome, kad teisinio reguliavimo neaiškumas yra ydingas antikorupciniu požiūriu ir sudaro sąlygas piktnaudžiauti, todėl siūlome tikslinti šią projekto nuostatą ir nustatyti, kokius įrodymus ar dokumentus turi pateikti didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas, norėdamas atgauti už leidimą sumokėtą mokestį . Pritarti Sudėtinga būtų apibrėžti, kokius dokumentus turi pateikti didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės savininkas ar valdytojas, norėdamas atgauti už leidimą sumokėtą mokestį. Todėl siūloma keičiamo 20 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Leidimas panaikinamas, o sumokėtas mokestis grąžinamas, jeigu transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsisako leidimo iki jo galiojimo pradžios pateikia įrodymus, kad nebuvo važiuota leidime nurodytu maršrutu ir transporto priemone, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Kaimo reikalų komitetas, 2014-03-26 Nr.
110-P-10 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Iš dalies pritarti Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 ir 4 pastaboms, kurioms pritarė Kaimo reikalų komitetas. 2 Ekonomikos komitetas, 2014-04-09 Nr. 108-P-7 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui su Ekonomikos komiteto ir kitais pasiūlymais, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas:
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 1 pastabą patikslinti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį. Pasiūlymas „16. Kelių duomenys
infrastuktūros, įskaitant stacionarius kelio ženklus ar eismo reguliavimo priemones, duomenys apie kelius ir kelio elementus, įskaitant duomenis apie technines eismo reguliavimo priemones, apšvietimą, kelio dangą, nuovažas, tiltus, viadukus, estakadas ir kt.“
42 Argumentai: Tikslinga patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas
ruožas“ ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybinės reikšmės kelias ar jo ruožas Susisiekimo ministerijos teikimu išbraukiamas iš valstybinės reikšmės kelių sąrašo (tolau – kaip įstatymo projekto tekste) ... .“
118 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, siūlytina tobulinti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas Keičiamo 20 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8.
Leidimas panaikinamas, o sumokėtas mokestis grąžinamas, jeigu transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsisako leidimo iki jo galiojimo pradžios pateikia įrodymus, kad nebuvo važiuota leidime nurodytu maršrutu ir transporto priemone, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį .“
11103 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 5 pastabą patikslinti įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos
gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą sumokėjus mokestį už nu važiuotą visą maršrutą.“
141 Argumentai: Atsižvelgiant Į Teisės departamento 8 pastabą, tikslintina įstatymo projekto įsigaliojimo data. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2014 m. gegužės lapkričio
Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: ,,
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. lapkričio
ministerija, savivaldybių tarybos iki 2014 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, pagal Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Ekonomikos komitetas. Pritarti3 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-04-09 Nr. 13-P-6 Pritarti Įstatymo projektui iš esmės ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1407 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pastabas ir pasiūlymus.
2 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateikiamoje kelio tiesimo apibrėžtyje, siekiant pilnai atskleisti turinio esmę, siūlome tikslinti formuluotę, įtvirtinant, kad kelio tiesimas yra naujo kelio, jo ruožo su ar be naujais kelio statiniais tiesimas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „13. 14. Kelio tiesimas – naujo kelio , ar jo ruožo su ar be naujais kelio statiniais tiesimas ar naujų kelio statinių statyba statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas . Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalį išdėstyti: ,,14. Kelio tiesimas
kelio, jo ruožo su naujais kelio statiniais ar be jų tiesimas .“2 Argumentai: Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateikiamoje kelio valdytojo apibrėžtyje, sąvoka „naudoja“ nėra esminis valdytojo požymis. Kadangi keliais naudojasi ne tik kelio valdytojas, bet visi be išimties, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome išbraukti žodį „naudoja“. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 straipsnyje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje išbraukti žodį „naudoja“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„15. Kelio valdytojas – fizinis ar juridinis asmuo,
kita organizacija, jų padaliniai, kurie valdo, naudoja kelią ir disponuoja juo teisėtu pagrindu.“
3 Argumentai: Vietinės reikšmės viešieji keliai neturėtų būti įtraukiami į Europos tarptautinių kelių tinklą kaip siūloma Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte .
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad „miestų, kurie neturi aplinkkelių, gatvių, kurios yra Europos tarptautinio kelių tinklo kelių tęsiniai, sąrašus savivaldybių tarybų pritarimu, tvirtina Vyriausybė“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1239 „Dėl miestų, kurie neturi aplinkkelių gatvių, kurios yra Europos tarptautinio kelių tinklo kelių tęsiniai, sąrašo patvirtinimo“ patvirtino tokį sąrašą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta siūlome atsisakyti Įstatymo projekte pasiūlytos naujos nuostatos „ Jiems priskiriami vietinės reikšmės keliai, gali būti įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą ;“ kaip perteklinės. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte išbraukti sakinį Jiems priskiriami vietinės reikšmės keliai, gali būti įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą ir šį punktą išdėstyti taip : „
1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams . Jiems priskiriami vietinės reikšmės keliai, gali būti įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą.“
6 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje kelių eismo ir kelių duomenų teikimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos, nėra aišku, kuris subjektas tai privalėtų daryti: kelių savininkas ar valdytojas.
Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlome šią nuostatą tikslinti, suteikiant pirmenybę kelių savininko apsisprendimui. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „valdytojai“ įrašyti žodžius „jų įgalioti“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Kelių savininkai arba jų įgalioti valdytojai teikia kelių eismo ir kelių duomenis Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.“
6 Argumentai: Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūlome praplėsti Kadastro objektų sąrašą, kadangi Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnyje (bei Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta kelio statinio sąvoka, pagal kurios apibrėžtį galima teigti, kad kai kuriems objektams (kelio statiniams) būtina teisinė registracija. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje po žodžio „keliai“ įrašyti žodžius
„ir jų statiniai“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Kelių kadastro objektai yra keliai ir jų statiniai“
12 Argumentai: Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 punkte siūlome detalizuoti sąvoką
„savarankiškai sandėliuojamos medžiagos“.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 punkte po žodžio „medžiagos“ skliaustuose įrašyti „skaldą, smėlį, medžių rietuves ir kita“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinti savavališkai sandėliuojamas medžiagas ( skaldą, smėlį, medžių rietuves ir kita) ir daiktus, savavališkai pastatytus ar įrengtus objektus (pastatus, sankryžas, nuovažas, technines eismo reguliavimo priemones, išorinę reklamą ir kita ) kelyje, virš kelio, gatvėje ir prie jos, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje objekto jų savininko ar objektą juos įrengusių (pastačiusių) asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys.“ Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIP-1407(2) ir išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIP-1407(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-1407(2). Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas