Projekto
lyginamasis variantas
1
3
Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2000 M. GRUODŽIO 22 D. TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 44/2001 DĖL JURISDIKCIJOS IR TEISMO SPRENDIMŲ
“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai , kai Europos Sąjungos reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos procedūrų įgyvendinimo tvarkos , tačiau pagal Europos Sąjungos reglamentus yra reikalaujama šiuos sprendimus pripažinti ir leisti juos vykdyti, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.“
1 skirsniu
1 skirsniu: „
1
41 straipsnis. Prašymų priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, nagrinėjimo tvarka
12012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos
ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012) 36 straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. 2. Prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo, gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies, kuri turi teisę paduoti prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pateikimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. 42 straipsnis. Prašymų atsisakyti vykdyti teismo sprendimą nagrinėjimo tvarka
(ES) Nr. 1215/2012 47 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. 2. Reglamento (ES) Nr.
Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 49 straipsnio 2 dalyje nurodytas apeliacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies, kuri turi teisę paduoti Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, apeliacinio skundo padavimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. 43 straipsnis. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 54 straipsnyje numatytos priemonės arba įsakymo prilyginimo tvarka
Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 54 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendime numatytą priemonę ar įsakymą prilygina subjektas, kuris turi pripažinti ar vykdyti teismo sprendimą. 2. Priemonės arba įsakymo prilyginimas gali būti užginčijamas teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją dalį išdėstyti taip: „1. Autentiški dokumentai yra notaro užprotestuoti ar neprotestuotini vekseliai, čekiai, hipotekos (įkeitimo) sandoriai , kuriuose padaryti notaro vykdomieji įrašai.“
3 skirsniu
3 skirsniu: „
3
3112 straipsnis. Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas Institucija, kuri, vadovaujantis
reglamento (ES) Nr.
650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo
nuostatomis, išduoda Europos paveldėjimo pažymėjimą, yra palikimo atsiradimo vietos notaras.“
jį išdėstyti taip:
„1. 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų
civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 19 skyrius, 4 tomas, p. 42) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1496/2002, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo I priedą (3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos jurisdikcijos taisyklės) ir II priedą (kompetentingų teismų ir institucijų sąrašas) (OL
, 19 skyrius, 6 tomas, p. 60) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL 2012 L 351, p. 1) .“
Įstatymo priedą 10 punktu: „
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (OL 2012 L 201, p. 107).“
Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2015 m. rugpjūčio 16 d. priima šio įstatymo 5 straipsnio įgyvendinamuosius teisės aktus. 8 straipsnis.
įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį, įsigalioja
straipsnio 2 dalis įsigalioja 2015 m. rugpjūčio 17 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO Nr. X-1809 KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO, 4, 15 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
1
3 SKIRSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-05-12 Nr. XIIP-1406(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO 4 IR 15 STRAPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO
1
3
1Komiteto posėdyje dalyvavo :
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėja Meškelytė Jolita. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-01-06) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
2Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė 2014-05-17 * 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298.
1R-298. Pastaraisiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Projektas tobulintinas atsižvelgiant į šiuos reikalavimus. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-04-15 * Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, susipažinęs su pateiktu derinti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 ir 15 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo ketvirtuoju1 ir devintuoju3 skirsniais ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-1406 ES, informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto tobulinimo neturi. Atsižvelgti
Apeliacinis teismas 2014-04-23 * Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 4 ir 15 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo ketvirtuoju1 ir devintuoju3 skirsniais ir įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, šio įstatymo projekto aiškinamuoju raštu, įstatymo projekto lyginamuoju variantu bei atitikties lentele, esminių pastabų dėl įstatymo projekto neturi. Lietuvos apeliacinis teismas planuojamus Įstatymo pakeitimus vertina pozityviai.
Nepaisant to, Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į šio teismo praktikoje kilusias ir kylančias Įstatymo taikymo problemas, išdėsto teismo poziciją dėl egzistuojančių teisinio reglamentavimo neaiškumų, kurių pašalinimo būdai įstatymo projekte Nr. XIIP-1406 ES nenumatyti. Nors 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 44/2001), įsigaliojus naujajam 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau tekste – Reglamentas Nr. 1215/2012), bus pakeistas naujuoju reglamentu, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1215/2012 VI skyriuje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas, Reglamentas Nr. 44/2001 dar kurį laiką išliks aktualus iki naujojo reglamento taikymo pradžios dienos inicijuotuose teismų procesuose priimtų sprendimų pripažinimui, Lietuvos apeliacinis teismas pasisako ir dėl Reglamento Nr. 44/2001. Dėl ES valstybių narių teismų sprendimų savarankiškos nepripažinimo procedūros procesinių klausimų reglamentavimo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. ES reglamentuose yra įtvirtinta dviejų pakopų kitų ES valstybių narių teismų sprendimų paskelbimo vykdytinais (toliau tekste – egzekvatūra arba exequatur ) procedūra. Pirmajame kitos ES valstybės teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu procedūros etape nėra tikrinami atitinkamame reglamente nustatyti teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai, o patikrinamas tik šią procedūrą inicijuojančio asmens teismui pateiktų procesinių dokumentų atitikimas teisės aktų reikalavimams.
Antroji exequatur procedūros pakopa yra fakultatyvi. Ji pradedama suinteresuotai šaliai pateikus skundą dėl kitos ES valstybės narės teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu kitoje ES Valstybėje narėje. Antrajame exequatur etape, vykstančiame pagal pripažįstančiosios valstybės procesiniuose teisės aktuose numatytas proceso taisykles, yra tikrinami užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindai. Nustačius bent vieno iš nepripažinimo pagrindų egzistavimą, kitos ES valstybės teismo sprendimas nepripažįstamas Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra buvę ir šiuo metu esama atvejų, kai į teismą kreipiamasi dėl kitos ES valstybės teismo sprendimo nepripažinimo, t.y. asmuo, turintis teisinį suinteresuotumą tuo, kad užsienio valstybės teismo sprendimas nebūtų vykdomas Lietuvos Respublikoje, neįgytų res judicata ir prejudicinės galios, kreipiasi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl kitos ES valstybės narės teismo sprendimo nepripažinimo nesant prieš tai paduoto priešingos šalies prašymo dėl šio teismo sprendimo pripažinimo . ES valstybės narės teismo sprendimo paskelbimu vykdytinu procedūros antroji pakopa, kai sprendžiama, ar nėra tokio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, kurių buvimo konstatavimas sąlygoja prašymo dėl užsienio teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu atmetimą, o taip pat savarankiška užsienio teismo sprendimo nepripažinimo procedūra, kai sprendžiama, ar yra tokio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų, kurių buvimo konstatavimas sąlygoja prašymo dėl užsienio teismo sprendimo nepripažinimo tenkinimą, savo esme sukelia tokias pačias teisines pasekmes.
Todėl Lietuvos apeliacinio teismo manymu, Įstatymo
valstybės teismų sprendimų nepripažinimo nagrinėjimo tvarką (teismo sudėtis, teismo procesinių sprendimų įsiteisėjimo bei apskundimo tvarka ir kt.). Pagal dabartinę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, savarankiški prašymai dėl ES valstybės narių teismų spendimų nepripažinimo, atsižvelgiant į šių prašymų tikslus ir anksčiau nurodytas jų patenkinimo teisines pasekmes, nagrinėjami iš karto Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegijos, netaikant pirmosios exequatur stadijos, dalyvaujantiems byloje asmenims nurodant, jog šiais klausimais priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nepaisant to, dalyvaujantiems byloje asmenims nėra aiški ir suprantama bylų pagal minėtus prašymus nagrinėjimo tvarka. Dėl šių priežasčių Lietuvos apeliacinis teismas siūlo minėtus proceso klausimus reglamentuoti Įstatyme. Neatsižvelgti Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo siūlymai nėra susiję su Įstatymo projektu siekiamais tikslais, taip pat, esant poreikiui, galimus teisinio reguliavimo pakeitimus tikslinga aptarti su kitais teisėkūros procese dalyvaujančiais subjektais. Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo siūlymai neturėtų būti siejami su Įstatymo projektu Nr. XIIP-1406.
XIIP-1406. Į Lietuvos apeliacinio teismo siūlymą dėl ES valstybių narių teismų sprendimų savarankiškos nepripažinimo procedūros procesinių klausimų reglamentavimo neatsižvelgtina . Visų pirma pastebėtina, kad 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001) galios ribotą laikotarpį. 2015 m. sausio 10 d. bus pradėtas taikyti 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012), o Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 nuo šios datos bus taikomas tik iki 2015 m. sausio 10 d. priimtų teismo sprendimų atveju. Taigi, Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo praktines problemas tikslinga spręsti vadovaujantis jau suformuota Lietuvos teismų praktika, o ne priimant naujas įstatymų nuostatas, kurios galiotų tik ribotą laiką. Šiuo metu galiojantis Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 nereglamentuoja (priešingai nei Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012) atskiro (savarankiško) prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą padavimo galimybės. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad prašymai atsisakyti vykdyti teismo sprendimą galėtų būti sprendžiami remiantis jau suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika. Papildomai svarstytina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, tokie prašymai neturėtų būti nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius. Taigi, netikslinga papildomomis nuostatomis pildyti Įstatymą. Papildomai pastebėtina, kad naujame Reglamente (ES) Nr.
1215/2012 jau yra reguliuojama prašymų atsisakyti vykdyti teismo sprendimą nagrinėjimo tvarka, atitinkamas procesines nuostatas siūloma įtvirtinti ir Įstatymo projektu, taigi, ateityje neturėtų kilti praktinių problemų, analogiškų nurodytoms Lietuvos apeliacinio teismo. 3. Lietuvos Apeliacinis teismas (2014-04-23) * Dėl atsitiktinio kitų ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo Reglamento Nr. 44/2001
teismo sprendimas turi būti pripažintas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Tai reiškia, jog kitoje ES valstybėje priimti teismo sprendimai pripažįstami netaikant jokių kitų procedūrų, išskyrus numatytas to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse. Reglamento
gali siekti kitos ES valstybės teismo sprendimo pripažinimo:
straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kuri suinteresuota šalis, kuri pateikia teismo sprendimo pripažinimo klausimą kaip ginčo esmę, gali pagal šio skyriaus 2 ir 3 skirsniuose numatytą tvarką, kreiptis dėl nutarties dėl teismo sprendimo pripažinimo išdavimo. 2. Pagal Reglamento 33 straipsnio 3 dalį jei proceso baigtis valstybės narės teisme priklauso nuo neesminio pripažinimui klausimo nustatymo, teismas turi jurisdikciją tokio klausimo nusprendimui . Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento Nr. 44/2001 33 straipsnio 3 dalies vertimas į lietuvių kalbą yra netikslus. Reglamento 33 straipsnio 3 dalies tekste anglų kalba nurodyta: „ If the outcome of proceedings in a court of a Member State depends on the determination of an incidental question of recognition that court shall have jurisdiction over that question “.
Taigi, Reglamentas numato 2 kitų ES valstybių teismų sprendimų pripažinimo būdus – 1) savarankiškas procesas dėl ES valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo,
2) atsitiktinis ES teismo sprendimo pripažinimas. Asmenys, siekiantys kitos ES valstybės teismo sprendimo pripažinimo, neretai kreipiasi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl ES valstybės teismo sprendimo pripažinimo, tikslu minėtame kitos ES valstybės teismo sprendime nustatytas aplinkybes panaudoti Lietuvos Respublikos teismuose vykstančiuose procesuose, o teismai stabdo nagrinėjamas bylas iki tam tikro kitos ES valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo klausimas bus išnagrinėtas Lietuvos apeliaciniame teisme. Pagrįsta manyti, jog tiek asmenys, tiek teismai nėra pakankamai informuoti apie Reglamento 33 straipsnio 3 dalyje (savo turiniu analogiškos nuostatos yra išdėstytos ir kituose ES reglamentuose (pvz., 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 23 str.) numatytą galimybę. Lietuvos apeliacinio teismo manymu, Įstatyme būtų tikslinga numatyti atsitiktinio kitos ES teismo sprendimo pripažinimo instituto turinį atspindinčią teisės normą. Neatsižvelgti Nurodyta praktinio Reglamento (EB) Nr. 44/2001 taikymo problema nėra susijusi su Įstatymo projektu ir turėtų būti sprendžiama organizacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, organizuojant teisėjų mokymus.
Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, todėl Įstatyme negalėtų būti įtvirtinta nuostatų, kurios atkartotų konkretaus reglamento nuostatas, kadangi reglamentų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę yra laikomas ydinga praktika. 4. Lietuvos Apeliacinis teismas (2014-04-23) * Dėl prašymų, nesusijusių su tikrąja ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo instituto paskirtimi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra buvę ir iki šiol kyla situacijų, kai asmenys inicijuoja užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procedūrą, realiai siekdami tikslų, akivaizdžiai nesusijusių su tikrąja užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti instituto paskirtimi (pvz., kreipdamiesi dėl negatyviojo pobūdžio užsienio valstybės teismo sprendimo, kuriuo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (t.y. bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjui nepriteistas), pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsitiktinai nurodytos ir su ginčo esme nesusijusios faktinės aplinkybės pagrindu siekiama Lietuvos Respublikoje sukelti tam tikras teisines pasekmes ir kt.). Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes, susijusias su kitos ES valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų patikrinimo negalimumu pirmojoje exequatur stadijoje, de lege lata tokio pobūdžio prašymai turėtų būti tenkinami, nepaisant to, kad jų tenkinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei elementariai teisinei logikai.
Nepaisant to, jog pirmojoje exequatur stadijoje priimtas sprendimas paskelbti vykdytinu aptariamo pobūdžio kitos ES valstybės teismo sprendimą neįsiteisėtų iš karto, o galėtų būti peržiūros objektas antrojoje minėtos procedūros pakopoje, susidarius situacijai, kai suinteresuotas asmuo neinicijuotų tokio sprendimo peržiūrėjimo, pirmojoje exequatur pakopoje priimtas sprendimas įsiteisėtų, o šiuo teismo procesiniu dokumentu paskelbtas vykdytinu kitos ES valstybės teismo sprendimas galėtų sukelti kitokio pobūdžio teisines pasekmes, nei tos dėl kurių sprendė ir pasisakė užsienio valstybės teismas. Lietuvos apeliacinis teismas, gavęs akivaizdžiai nepagrįstus prašymus dėl kitų ES valstybių teismų sprendimų pripažinimo, kai jais siekiama kitokių teisinių pasekmių, nei pasekmės, dėl kurių sprendė užsienio valstybės teismas, turi atlikti detalią ES pirminės bei antrinės teisės aktų analizę, aiškindamas šiuos teisės aktus ir užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo instituto esmę, paskirtį bei tikslus, ir netenkina tokio pobūdžio prašymų jau pirmojoje exequatur stadijoje. Lietuvos apeliacinio teismo manymu, Įstatyme būtų tikslinga įtvirtinti teisės normą, leidžiančią išimtiniais atvejais, kai teismui pareiškiami su tikrąja užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo instituto paskirtimi akivaizdžiai nesusiję tokio pobūdžio prašymai ir iš prašymą pareiškusio asmens procesinių dokumentų matyti, jog sprendimo pripažinimu siekiama sukelti teisines pasekmes, nesusijusias su tikrąja aptariamo proceso teisės instituto paskirtimi, tokio pobūdžio prašymus atmesti jau pirmojoje exequatur stadijoje.
Neatsižvelgti Reglamento (EB) Nr. 44/2001 41 straipsnyje numatyta, kad sprendimas paskelbiamas vykdytinu iš karto, kai užbaigiami 53 straipsnyje nurodyti formalumai, jo neperžiūrint 34 ir 35 straipsniuose nurodyta tvarka . Šalis, kurios atžvilgiu sprendimas yra vykdytinas, šiame bylos proceso etape neturi jokios teisės pateikti prašymo. Lietuvos apeliacinio teismo siūloma nuostata galėtų sudaryti prielaidas klaidingai interpretuoti Reglamento (EB) Nr. 44/2001 41 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl siūloma nuostata neturėtų būti įtvirtinama Įstatyme. Tuo tarpu akivaizdžiai nepagrįsti prašymai galėtų būti atmetami vadovaujantis jau suformuota Lietuvos apeliacinio teismo praktika (kaip apskritai nepatenkantys į nurodyto reglamento taikymo sritį), kurią nurodo pats Lietuvos apeliacinis teismas. 5. Lietuvos Apeliacinis teismas (2014-04-23) * Dėl detalesnio teisinio reglamentavimo poreikio Skirtingi ES reglamentai gali numatyti skirtingus ES valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo (plačiąja prasme) mechanizmus. Naujesniuose ES reglamentuose atsisakoma exequatur procedūros (pvz., Reglamentas Nr. 4/2009, kai teismo sprendimas, priimtas po šio reglamento įsigaliojimo, o teismo sprendimo kilmės valstybei privalomas 2007 m. Hagos protokolas, Reglamentas Nr. 1215/2012 ir kt.). Anksčiau priimtuose ES teisės aktuose įtvirtintos teismų sprendimų pripažinimo procedūros taip pat neretai yra skirtingos. Negana to, 2003 m. lapkričio 27 d.
Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo ir vykdymo per se numato skirtingas pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūras skirtingo pobūdžio teismų sprendimams, pripažįstamiems pagal šį reglamentą. Manytina, jog dėl šių aplinkybių ir dėl nepakankamo gyventojų, valstybės institucijų, įskaitant teismus, informavimo Lietuvos apeliacinis teismas iš asmenų, teismų ir kitų institucijų dažnai gauna prašymų dėl teismo sprendimų, patvirtintų Europos Sąjungos vykdomojo rašto pažymėjimu, pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje , ES valstybių teismų sprendimų, apskritai nereikalaujančių exequatur procedūros pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje ir kt. Tokio pobūdžio klausimų nagrinėjimas neabejotinai padidina ir taip didelį Lietuvos apeliacinio teismo darbo krūvį. Manytina, kad šiuo metu galiojantis teisinis aptariamų klausimu reglamentavimas Įstatyme, pagrįstas daugiausia blanketinėmis ir nukreipiamosiomis teisės normomis, nėra aiškus ir suprantamas net ir teismams, todėl yra būtina numatyti expressis verbis ES reglamentų, reglamentuojančių ES pozityvaus ir negatyvaus pobūdžio teismų sprendimų pripažinimą ir reikalaujančių exequatur procedūros, sąrašą, reglamentų, nereikalaujančių exequatur procedūros, sąrašą, be kita ko, aptariant atvejus, kada asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į antstolį dėl vykdymo proceso pagal kitų ES valstybių institucijų priimtus sprendimus ar išduotus dokumentus inicijavimo. Neatsižvelgti Nurodyta praktinio Europos Sąjungos reglamentų taikymo problema nėra susijusi su Įstatymo projektu ir turėtų būti sprendžiama organizacinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, organizuojant teisėjų, kitų teisininkų praktikų mokymus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Teisingumo ministerija 2013 m. gegužės mėn., bendradarbiaudama su Latvijos Respublikos teisingumo ministerija, pagal specialiąją Europos Komisijos programą vykdant projektą „Teismų tarpusavio bendradarbiavimo civilinėse bylose kokybės gerinimas“ organizavo mokymus teisininkams praktikams apie Europos mokėjimo įsakymą, Europos ieškinių dėl nedidelių sumų procedūrą, Europos vykdomąjį raštą. Lietuvos apeliacinio teismo nurodyti klausimai yra reglamentuojami konkrečiuose Europos Sąjungos reglamentuose, todėl dar kartą pabrėžtina, kad, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, todėl Įstatyme negalėtų būti įtvirtinta nuostatų, kurios atkartotų konkretaus reglamento nuostatas, kadangi reglamentų nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę yra laikomas ydinga praktika. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 ketvirtojo skirsnio pavadinimo, 4,
pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 ir devintuoju3 skirsniais į statymo projektui XIIP-1406(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. PRIDEDAMA: įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas