2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti Kodekso 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įtariamasis turi teisę: žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar
pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; žinoti, kiek maksimaliai valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios; duoti parodymus ar tylėti ; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.“
Pakeisti Kodekso 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti
kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubią medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis.“
Papildyti Kodekso priedą 10 punktu: „
102012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL 2012 L 142, p. 1).
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 21, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO
Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo proceso kodekso priedas jau turi 10 punktų, todėl projektu jis papildytinas 11 punktu. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Valatkevičius O. Kisel
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: Tautvydas Žėkas, ministro patarėjas Julius Pagojus, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovas Karolis Liutkevičius, Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos „Fair Trials Internacional“ teisės ekspertų grupės atstovas, advokatas Rolandas Tilindis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-07 * Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
12014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams. Atsižvelgiant į tai, projekto tekstas tikslintinas. Pritarti
Teisės departamentas
įstatymo priėmimo metai. Pritarti
Teisės departamentas 2014-01-073 3.
priedas jau turi 9 punktus, todėl projektu jis papildytinas 10 punktu. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Fair Trials International“ 2014-03-12
komiteto kvietimą pilietinei visuomenei, „Fair Trials International“ (toliau
teisės į teisingą teismą gynyba pagal pripažintus tarptautinius standartus. Mes taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su mūsų Teisės ekspertų patariamąja grupe („Legal Experts Advisory Panel“, toliau – „
“) – tinklu, kurį sudaro per 120 teisininkų, akademikų ir kitų profesionalų, besispecializuojančių baudžiamojoje teisėje, iš 28-ių Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir iš Lietuvos. Prie šio kreipimosi prisidėjo keletas Lietuvos „LEAP“ narių. 3. Jau ilgą laiką „Fair Trials“ visoje ES agituoja už veiksmingas gynybos teises.
Mes dalyvavome derybose ir priimant tris procesinių teisių direktyvas pagal ES Veiksmą planą, skirtą įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti (2009/C 295/01) (toliau – „Veiksmų planas“) – direktyvą 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese („Vertimo žodžiu ir raštu direktyva“), Teisės į informaciją direktyvą bei direktyvą 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu. 4. Mes taip pat daug dirbome siekdami užtikrinti, kad šios trys direktyvos visose ES valstybėse narėse būtų tvirtai įgyvendintos. Susitikimų, kurie vyko visoje ES, taip pat ir Vilniuje 2013 m. gegužę, metu su „LEAP“ tinklo nariais, tarp jų ir ekspertais iš Lietuvos, siekėme išsiaiškinti, ar į nacionalines teisines sistemas būtina diegti papildomos apsaugos, ir kokius sunkumus tai gali kelti. 5. Džiaugiamės matydami, kad Lietuva nusprendė kruopščiai ir atidžiai vykdyti savo pareigą laiku, prieš perkėlimui numatytą terminą 2014 m. birželį, į nacionalinę teisę perkelti Teisės į informaciją direktyvą. Esame ypač dėkingi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas ėmėsi iniciatyvos ir kreipėsi į pilietinę visuomenę dėl jos nuomonės šiuo klausimu, ir taip pat esame dėkingi, kad atidžiai apsvarstysite mūsų pateiktas pastabas. 6. Taip pat norime atkreipti dėmesį į Valstybių narių pareigą tinkamai perkelti ir įgyvendinti direktyvas. Visiškai neįgyvendinus direktyvos Lietuva rizikuoja, kad bus imtasi teisinių veiksmų, tokių, kaip Komisijos pažeidimo tyrimo procedūra pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 260 straipsnį, arba galima byla Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
direktyvą būtų užkirstas kelias daug brangesniems ginčams ateityje. Atsižvelgti
organizacija „Fair Trials International“ 2014-03-121
teisių
direktyvos 3 ir 4 straipsniuose valstybėms narėms keliamas reikalavimas užtikrinti, kad įtariamiesiems ar kaltinamiesiems būtų pateikta informacija apie tam tikras procesines teises. Tiek dabartinė Baudžiamojo proceso kodekso
atžvilgiais nėra tinkami visiškai įgyvendinti Teisės į informaciją direktyvą. 21 straipsnio 4 dalyje pateiktame įtariamojo teisių sąraše nėra visų teisių, kurios laikomos būtinomis Teisės į informaciją direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse. i. 21 straipsnio 4 dalies Paminima teisė turėti gynėją, tačiau ji nutyli apie teisę į teisinę pagalbą tiems, kurie neišgali gynėjui susimokėti. Taip pat nėra minimos teisinės pagalbos suteikimo sąlygos, ko reikalaujama pagal Teisės į informaciją direktyvos 3 straipsnio 1 dalį.
įvardinta teisė į vertimą žodžiu ir raštu, taip pat nėra jokios užuominos apie informacijos pateikimą įtariamajam kalba, kurią jis supranta, kas reikalaujama tiek Teisės į informaciją direktyvos, tiek Vertimo žodžiu ir raštu direktyvos
.
Išties, paminėta tik teisė „duoti parodymus“ – tai, jei pusiausvyrai palaikyti nebus įtrauktas atitinkamas paaiškinimas dėl teisės tylėti, gali įtariamiesiems sukelti klaidingą prielaidą, kad jie privalo teikti parodymus, o ne turi teisę to nedaryti. iv. 21 straipsnio4 dalyje nėra paaiškinimo apie „ galimybę pagal nacionalinę teisę užginčyti suėmimo teisėtumą, pasiekti, kad sprendimas dėl sulaikymo būtų peržiūrėtas, ar prašyti sąlyginio paleidimo“, ko reikalauja Teisės į informaciją direktyvos 4 straipsnio 3 dalis . Minimos įtariamojo teisės „pateikti prašymo; pareikšti nušalinimus [...] apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.“ Deja, šie neaiškūs techniniai terminai netinkami veiksmingai informuoti įtariamuosius apie jų teisę užginčyti sulaikymo teisėtumą, ko aiškiai reikalauja Teisės į informaciją direktyvos 4 straipsnio 3 dalis. Pritarti Svarstomas projektas patobulintas, atsižvelgiant į pastabą dėl galimybės įtariamajam, kaltinamajam tylėti ir gauti vertimą žodžiu ir raštu. Nuostatos dėl suėmimo teisėtumo apskundimo, dėl susipažinimo su bylos medžiaga tikslinamos ar sprendžiamos Vyriausybės projektu XIIP-109. Dėl Direktyvoje minimo „Orientacinio pranešimo apie teises“, kuriame surašytos įtariamojo, kaltinamojo teisės, klausimas bus sprendžiamas papildant Generalinio prokuroro rekomendacijas. 3. Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Fair Trials International“ 2014-03-12 1, N
sulaikymo metu
direktyvos 4 straipsnis nurodo formą, pagal kurią informacija apie teises turi būti pateikta įtariamiesiems arba kaltinamiesiems.
Kaip suprantame, Baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnyje yra nuostata dėl įtariamųjų informavimo raštu apie jų teises, ir kad tai įvykdoma jiems įteikiant teisių, išvardintų 21 straipsnio 4 dalyje, kopiją, kai jiems pranešama apie jų pripažinimą įtariamaisiais. Tačiau vien šio sąrašo įteikimas negali sudaryti visapusiško pranešimo apie teises, nurodyto Teisės į informaciją direktyvos 4 straipsnyje. 9. Bendrai vertinant, teisių sąrašo, pateikiamo kartu su pranešimu apie įtarimą ir atkartojančio 21 straipsnio 4 dalį, kalba nėra pakankamai „paprasta ir lengvai suprantama“, kaip reikalaujama Teisės į informaciją direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje, apibūdinančioje pranešimą apie teises. Dauguma įtariamųjų ir kaltinamųjų veikiausiai nesupras itin teisiškos Baudžiamojo proceso kodekso kalbos, todėl reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtiną informacija būtų galima visiškai suprasti. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į orientacinį pranešimo apie teises pavyzdį, pridėtą prie pagrindinio Teisės į informaciją direktyvos teksto. Pavyzdiniame pranešime apie teises išvardintos teisės apibūdinamos akivaizdžiai plačiau, nei tik vienu žodžiu – vietoj to naudojama po keletą paprastų sakinių, parinktų, kad įtariamasis lengviau suprastų savo teises ir galėtų kiekviena jų naudotis. Šis būdas siektinas ir Lietuvos praktikoje, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti, kad įtarieji galėtų lengviau gauti teisinę pagalbą arba geriau suprastų savo teisę neduoti parodymų. Pritarti Nuostatos dėl suėmimo teisėtumo apskundimo, dėl susipažinimo su bylos medžiaga tikslinamos ar sprendžiamos Vyriausybės projektu XIIP-109. 4. Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Fair Trials International“ 2014-03-12 N Nuostatos dėl pranešimo apie teises Europos arešto orderio vykdyme 10.
Pateiktame įstatymo projekte nėra paminėtas pranešimas apie teises asmenims, kurie yra suimti vykdant Europos arešto orderį , dėl jų teisių pagal Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR, kaip to reikalauja Teisės į informaciją direktyvos 5 straipsnis. Pritarti Europos arešto orderis vykdomas pagal Generalinio prokuroro ir Teisingumo ministro įsakymu patvirtintas taisykles, todėl pasiūlyta šias taisykles papildyti, kad jos atitiktų šiuo projektu įgyvendinamą Direktyvą. 5. Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Fair Trials International“ 2014-03-12 N
bylos medžiaga
informaciją direktyvos 7 straipsnio reikalavimus, dabartinės teisinės nuostatos, numatytos Baudžiamojo proceso 181 straipsnyje, nėra tinkamos. Tačiau neatrodo, jog yra siūlymų tai pakeisti. Pagal Teisės į informaciją direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, valstybės narės: „ užtikrina, kad suimtiesiems arba sulaikytiesiems, arba jų advokatams būtų pateikti su konkrečia byla susiję kompetentingų valdžios institucijų turimi dokumentai, kurie yra svarbūs siekiant veiksmingai apskųsti pagal nacionalinę teisę suėmimo ar sulaikymo teisėtumą .“ Šio straipsnio tikslas – užtikrinti, kad gynėjai turėtų galimybę teikti reikšmingus argumentus dėl įtariamųjų suėmimo ar paleidimo
informaciją direktyvos 7 straipsnio 2 dalį, valstybės narės papildomai „u žtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, arba jų advokatui būtų suteikta teisė susipažinti bent su visais kompetentingų valdžios institucijų turimais įtariamuosius arba kaltinamuosius kaltinančiais ar išteisinančiais daiktiniais įrodymais, kad būtų užtikrintas teisingas procesas ir pasirengta gynybai. “ Ši galimybė susipažinti turi būti suteikta „l aiku, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą .“ (7 straipsnio 3 dalis). 14.
susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau prokuroras į rašytinį įtariamojo prašymą susipažinti su medžiaga gali atsakyti per septynias dienas. Dėl to gali susidaryti tokia situacija, kad gynėjai neturės pakankamai laiko susipažinti su reikšmingais dokumentais iki pirmosios progos pateikti argumentus dėl įtariamojo paleidimo į laisvę, priešingai, nei numato Teisės į informaciją direktyvos 7 straipsnio 1 dalis. Dėl to nepaprastai svarbu, kad gynėjams būtų laiku leidžiama susipažinti su bylos medžiaga, būtina norint užginčyti sulaikymą ir suėmimą, kad jie galėtų ginti įtariamojo laisvę nuo pat pirmos įmanomos progos. 15. Taip pat reiktų papildomai apsvarstyti tai, kad norint visiškai įgyvendinti Teisės į informaciją direktyvos 7 straipsnį gali prireikti keisti Baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnį, įtvirtinant rungimosi principą ne tik bylos nagrinėjimui teisme, bet taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. 16. Taip pat pastebėtina, kad 181 straipsnyje įtvirtinta prokuroro teisė „ neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei ,“ neatitinka Teisės į informaciją direktyvos 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibūdintos teisės į bylos medžiagą reikalavimų.
nuo teisės laiku susipažinti su bylos medžiaga, „ jei dėl tokio susipažinimo gali kilti didelė grėsmė kito asmens gyvybei arba pagrindinėms teisėms, arba jei tai yra griežtai būtina siekiant apsaugoti svarbų viešąjį interesą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai kyla pavojus sutrukdyti vykdomam tyrimui, arba jei tai gali rimtai pažeisti valstybės narės, kurioje vyksta baudžiamasis teismo procesas, nacionalinį saugumą .“ Tačiau pati 7 straipsnio 4 dalis patikslina, kad ši nuostata taikoma „nukrypstant nuo 2 ir
nukrypimas netaikomas tais atvejais, kai reikia susipažinti su medžiaga, būtina veiksmingai užginčyti suėmimo ar sulaikymo teisėtumą, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje. Iš tiesų, iš direktyvos teksto aišku, kad jokie tokio pobūdžio nukrypimai nuo teisės susipažinti su šia medžiaga negali būti leidžiami. Dėl to ypač svarbu, kad direktyvą įgyvendinantys teisės aktai numatytų šį apribojimą ir atitinkamai nustatytų, kad galimybė laiku susipažinti su bylos medžiaga, reikalinga užginčyti sulaikymo ar suėmimo teisėtumui, yra teisė, kurios riboti negalima . 17. Net ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai medžiagai, dėl kurios pagal 7 straipsnio 4 dalį gali būti pritaikyti nukrypimai, Teisės į informaciją direktyvos nurodyti standartai nukrypimams taikyti yra gerokai aukštesni nei tie, kurie numatyti 181 straipsnyje.
Teisės į informaciją direktyvos konstatuojamoje dalyje, 32 punkte, toliau patikslinama, kad, „ Tokio suteikimo atsisakymas priimamas atsižvelgiant į įtariamojo arba kaltinamojo teisę į gynybą ir į įvairius baudžiamojo proceso etapus. Tokio suteikimo apribojimai turėtų būti aiškinami griežtai ir vadovaujantis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principu, kaip numatyta EŽTK ir aiškinama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje .“ Atsižvelgiant vien į prokuroro nuomonę, kad supažindinimas su medžiaga galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, nėra užtikrinama, jog galimybės nukrypti nuo teisės susipažinti su medžiaga bus vertinamos griežtai, atsižvelgiant į skirtingus baudžiamojo proceso etapus ir atitinkamai vertinant poveikį įtariamojo teisėms bei bendrą proceso teisingumą. Pritarti Nuostatos dėl suėmimo teisėtumo apskundimo, dėl susipažinimo su bylos medžiaga tikslinamos ar sprendžiamos Vyriausybės projektu XIIP-109. 6. Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Fair Trials International“ 2014-03-12
pastabos bus naudingos Teisės ir teisėtvarkos komitetui siekiant teisingai į nacionalinę teisę perkelti Teisės į informaciją direktyvą, ir dar kartą dėkojame už galimybę suteikti šią informaciją. Jei mes galime daugiau Jums padėti – nedvejodami kreipkitės į mus. Atsižvelgti
2014-03-12 * Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 straipsnių pakeitimo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projekto Nr. XllP - 1390 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese perkėlimo į nacionalinę teisę Žmogaus teisių stebėjimo institutas (toliau - ŽTSI) susipažino su 2013 m. gruodžio 19 d.
Seimui pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIP-1390, Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 straipsnių pakeitimo ir Kodekso priedo papildymo įstatymo projektas“ (toliau Projektas). Projektu siekiama į nacionalinę teise perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (toliau - Direktyva), ŽTSI, kaip žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija, į kurios veiklą patenka žmogaus teisių užtikrinimo baudžiamajame procese stebėsena, yra suinteresuota, jog minėtųjų direktyvų nuostatos butų tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę. Išanalizavę dabartinio Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatomą reguliavimą, Direktyvos ir Projekto nuostatas, bei projekto rengėjo, Teisingumo ministerijos, parengtą Projekto atitikties lentelę (toliau - Atitikties lentelė), įžvelgiame dabartinio nacionalinio reglamentavimo neatitikimų direktyvos nuostatose įtvirtintiems, standartams. Šių trūkumų Projektas nepašalina, todėl priėmus dabartinėje versiją, Direktyva būtų Įgyvendinta netinkamai. Atsižvelgiant į tai, iš dalies vadovaudamiesi Teisingumo ministerijos parengta Projekto atitikties lentele, pateikiame pasiūlymus dėl dabartinio reguliavimo trūkumų pašalinimo. Atsižvelgti
1Direktyvos 3 str.
Direktyvos 3 str. 1 dalis nustato: „ Valstybės narės užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems nedelsiant būtų pateikta informacija bent apie šias pagal nacionalinę teisę taikomas procesines teises, kad tomis teisėmis būtų galima veiksmingai pasinaudoti :
<...>
e) teisę tylėti Atitikties lentelėje nurodoma, jog šią Direktyvos nuostatą įgyvendina Konstitucijos 31 str., numatantis, inter alia , jog „Draudžiama versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.“ Pritarti Svarstomas projektas patobulintas, atsižvelgiant į pastabą dėl galimybės įtariamajam, kaltinamajam tylėti ir gauti vertimą žodžiu ir raštu. 9. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2014-03-12 1, N Pabrėžtina, jog pirma, šis Konstitucijos straipsnis įtvirtina asmens teisę atsisakyti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ir artimus giminaičius, kuri nėra tapati teisei „tylėti“, t.y. nesuteikti jokios informacijos apklausų metu siekiant netiesiogiai neinkriminuoti savęs ar kitų asmenų, numatytai Direktyvoje . Antra, Konstitucijos 31 str. tiesiogiai niekaip nereglamentuoja asmens informavimo apie jo turimą teisę, kaip kad to reikalauja Direktyva. Susiklosčiusioje praktikoje įtariamieji apie turimas procesines teises žodžiu paprastai informuojami tiesiog perskaitant BPK 21 str. 4 d. įtvirtintą procesinių teisių sąrašą. Raštu apie turimas teises įtariamieji informuojami tik pateikiant pranešimą apie įtarimą, kuriame turi būti “išvardytos įtariamojo teisės“ (BPK 187 str. t d.'). Praktikoje šios teisės išvardijamos pacituojant BPK 21 str. 4d. (žr. pridedamą standartinę pranešimo apie įtarimą formą). Pabrėžtina, jog BPK 21 str. 4 d. nenurodoma teisė tylėti ar teisė neduoti parodymų, taip pat ji nenumatoma ir BPK 188 str., reglamentuojančiame įtariamojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Ši teisė apskritai nenumatoma BPK. Aiškinimas, jog įtariamasis turi „teisę“ duoti parodymus (BPK 21 str.
šia teise prilygsta „teisei tylėti“, nėra teisingas Direktyvos nuostatų interpretavimas. Direktyvos 3 str. 1 d. nustato reikalavimą įtariamiesiems ir kaltinamiesiems apie šią teisę nedelsiant pateikti informaciją, kad ja galima būtų veiksmingai pasinaudoti. Dabartinis reguliavimas apskritai nenustatantis reikalavimo asmenį informuoti apie šią teisę ir lik leidžiantis numanyti jos egzistavimą negali būti laikomas tinkamu Direktyvos įgyvendinimu. Taigi dėl dabartinio BPK reguliavimo ir susiklosčiusios praktikos, šiuo metu Direktyvos 3 str. 1 d., kiek tai susiję su e punktu, nėra tinkamai į gyvendinama. Pasiūlymas:
Papildyti BKP 21 str. 4 d. ir 188 str. 3 d, tiesiogiai numatant, kad įtariamasis „ turi teisę neduoti parodymų .“ Pritarti Svarstomas projektas patobulintas, atsižvelgiant į pastabą dėl galimybės įtariamajam, kaltinamajam tylėti ir gauti vertimą žodžiu ir raštu. Nuostatos dėl suėmimo teisėtumo apskundimo, dėl susipažinimo su bylos medžiaga tikslinamos ar sprendžiamos Vyriausybės projektu XIIP-109. Dėl Direktyvoje minimo „Orientacinio pranešimo apie teises“, kuriame surašytos įtariamojo, kaltinamojo teisės, klausimas bus sprendžiamas papildant Generalinio prokuroro rekomendacijas. 10. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
dalis nustato: „Valstybės narės užtikrina, kad informacija, nurodyta 1 dalyje, būtų teikiama žodžiu arba raštu paprasta ir lengvai suprantama kalba, atsižvelgiant į specialius pažeidžiamų įtariamųjų arba kaltinamųjų poreikius.“ Atitikties lentelėje nurodoma, jog šią Direktyvos nuostatą įgyvendina BPK 8 str. ir 43 str., reglamentuojantys atitinkamai teisę į vertimą ir vertėjo, kaip proceso dalyvio, statusą, bei BFK 44 str. išvardijantis pagrindines žmonių teises baudžiamojo proceso metu.
Pabrėžtina, kad nei vienas iš minimų BPK straipsnių nereguliuoja informavimo apie asmenų turimas teises, kurio reikalauja Direktyvos 3 str. 2 d. Taigi šios BPK nuostatos negali būti laikomos įgyvendinančiomis minėtą Direktyvos reikalavimą. Kaip minėta prieš tai, įtariamiesiems ir kaltinamiesiems informacija raštu ir žodžiu pateikiama paprasčiausiai išvardinant BPK 21 str. 4 d. numatytas procesines teises. Toks teisių išvardijimas vartojant BPK įtvirtintus teisinius terminus, nepateikiant jokių papildomų paaiškinimų apie teisių esmę ir pasinaudojimo jomis tvarką, negali būti laikomas paaiškinimu „paprasta ir lengvai suprantama kalba“, kaip numatoma Direktyvoje. Todėl dabartiniu BPK reguliavimu direktyvos 3 str. 2 d. nėra tinkamai įgyvendinama. Tinkamo įtariamojo informavimo apie jo teises pavyzdys galėtų būti “Orientacinio pranešimo apie teises pavyzdys“, pridėtas prie Direktyvos, kuriuo vadovautis raginami visų valstybių narių įstatymų leidėjai. Pasiūlymas:
Papildyti BPK 187 str. numatant, kad kartu su pranešimu apie įtarimą įtariamajam įteikiamas išsamus pranešimas apie jo turimas procesines ir kitas teises. Vadovaujantis prie direktyvos pridėtu orientaciniu pranešimo apie teises pavyzdžiu paruošti standartinę pranešimo apie turimas procesines ir kitas teises formą . Pranešimą numatyti kaip antrąjį BPK priedą. Alternatyviai, standartinę pranešimo apie turimas procesines ir kitas teises formą įtvirtinti poįstatyminiu teisės aktu.
Pritarti Dėl Direktyvoje minimo „Orientacinio pranešimo apie teises“, kuriame surašytos įtariamojo, kaltinamojo teisės, klausimas bus sprendžiamas papildant Generalinio prokuroro rekomendacijas. 11. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
: „
narės užtikrina, kad įtariamieji arba kaitinamieji, kurie yra suimti arba sulaikyti, nedelsiant gautų raštišką pranešimą apie teises. Jiems suteikiama galimybė perskaityti pranešimą apie teises ir leidžiama jį pasilikti visą jų laisvės apribojimo laikotarpį. "' Direktyvos 4 str. 4 dalis nustato: „ Pranešimas apie teises parengiamas paprasta ir lengvai suprantama kalba. I priede pateikiamas orientacinis pranešimo apie teises pavyzdys." Atitikties lentelėje nurodoma, jog Direktyvos 4 str. 1 d. visiškai įgyvendina BPK 187 str., reglamentuojantis pranešimą apie įtarimą. Tuo tarpu Direktyvos 4 str. 4 d., kaip nurodoma Atitikties lentelėje, neva visiškai įgyvendina BPK 44 str. 2d.. nustatanti, kad „Kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam nedelsiant jam suprantama kalba turi būti pranešama, dėl ko jis sulaikomas ar suimamas.“ Pabrėžtina, jog, kaip minėta, vadovaujantis BPK 187 str.. pranešime apie įtarimą tiesiog išvardijamos BPK 44 str. numatytos teisės, nepateikiant platesnio jų turinio ar pasinaudojimo jomis tvarkos aiškinimo. Tokia forma pateikiama informacija jokiu būdu negali būti laikoma „paprasta ir lengvai suprantam a kalba“ , kaip kad numato Direktyva. Tuo tarpu BPK. 44 str. 2 d. siekiama užtikrinti, kad sulaikytajam ar suimtajam būtų suprantamai praneštos jo laisvės apribojimo priežastys, o ne paaiškinamos jo teisės; ši nuostata neužtikrina informavimo apie procesines teises, o būtent tokio pobūdžio informavimą siekiama užtikrinti aptariama Direktyvos nuostata.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad dabartinis BPK apskritai nenumato raštiško pranešimo apie teises, kaip jis apibrėžiamas Direktyvoje, ar realaus jo atitikmens, dabartiniu reglamentavimu Direktyvos 4 str. reikalavimai susiję su raštišku pranešimu apie teises yra neįgyvendinami ir jų įgyvendinimo Projektas nenumato. Šiame kontekste dar sykį norėtume pabrėžti, kad svarbu atsižvelgti į prie Direktyvos pridedamą pranešimo apie teises pavyzdį, kaip tinkamą ir sektiną informavimo būdą. Pasiūlymas:
Papildyti BPK 187 str. numatant, kad kartu su pranešimu apie į t a r i m ą įtariamajam įteikiamas pranešimas apie jo turimas procesines ir kitas teises, kaip nurodyta ankstesniame pasiūlyme (2 punktas). Pritarti Svarstomas projektas patobulintas, atsižvelgiant į pastabą dėl galimybės įtariamajam, kaltinamajam tylėti ir gauti vertimą žodžiu ir raštu. Nuostatos dėl suėmimo teisėtumo apskundimo, dėl susipažinimo su bylos medžiaga tikslinamos ar sprendžiamos Vyriausybės projektu XIIP-109. Dėl Direktyvoje minimo „Orientacinio pranešimo apie teises“, kuriame surašytos įtariamojo, kaltinamojo teisės, klausimas bus sprendžiamas papildant Generalinio prokuroro rekomendacijas. 12. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2014-03-12 N Direktyvos 7 str.
„Tais atvejais, kai asmuo yra suimamas ir sulaikomas bet kuriuo baudžiamojo proceso etapu, valstybės narės užtikrina, kad suimtiesiems arba sulaikytiesiems, arba jų advokatams būtų pateikti su konkrečia byla susiję kompetentingų valdžios institucijų turimi dokumentai, kurie yra svarbūs siekiant veiksmingai apskųsti pagal nacionalinę teisę suėmimo ar sulaikymo teisėtumą.“ Atitikties lentelėje nurodoma, jog šia direktyvos nuostatą visiškai įgyvendina BPK 181 str., reguliuojantis proceso dalyvių teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. BPK 181 str. nustato, kad “įtariamasis ir jo gynėjas <...> turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis". Tačiau šis straipsnis taip pat nustato, kad „prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi [...], jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.“ Pabrėžtina, kad skirtingai nei Direktyvos 7 str. 2 ir 3 dalių atvejais, 7 str. 1 dalies atveju nėra leidžiami jokie numatomos teisės apribojimai. Kitaip tariant skirtingai nei numato BPK dabartinis reguliavimas, prokuroras neturi teisės neleisti Įtariamajam ar jo gynėjui susipažinti su tarp ikiteisminio tyrimo duomenų esančiais dokumentais, kurie yra svarbus siekiant veiksmingai ginčyti įtariamajam taikomą laikiną sulaikymą ar suėmimą. Pasiūlymas:
Papildyti BPK 181 str. 2 d. numatant, kad prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, jei šie duomenys yra svarbūs siekiant veiksmingai ginčyti įtariamajam skirtą laikiną sulaikymą ar suėmimą.“ Pritarti Svarstomas projektas patobulintas, atsižvelgiant į pastabą dėl galimybės įtariamajam, kaltinamajam tylėti ir gauti vertimą žodžiu ir raštu. Nuostatos dėl suėmimo teisėtumo apskundimo, dėl susipažinimo su bylos medžiaga tikslinamos ar sprendžiamos Vyriausybės projektu XIIP-109.
Dėl Direktyvoje minimo „Orientacinio pranešimo apie teises“, kuriame surašytos įtariamojo, kaltinamojo teisės, klausimas bus sprendžiamas papildant Generalinio prokuroro rekomendacijas. 13. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
5Direktyvos 7 str. 4 dalis nustato:
„ Nukrypstant nuo
susipažinti su tam tikra medžiaga gali būti nesuteikta, jei dėl tokio susipažinimo gali kilti didelė grėsmė kito asmens gyvybei arba pagrindinėms teisėms, arba jei tai yra griežtai būtina siekiant apsaugoti svarbų viešąjį interesą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai kyla pavojus sutrukdyti vykdomam tyrimui, arba jei tai gali rimtai pažeisti valstybės narės, kurioje vyksta baudžiamasis teismo procesas, nacionalinį saugumą. Valstybės narės užtikrina, kad pagal nacionalinėje teisėje numatytą tvarką sprendimą neatskleisti tam tikros medžiagos vadovaujantis šia dalimi priimtų teismas arba sprendimui bent būtų taikoma teisminė peržiūra.“ Atitikties lentelėje nurodoma, jog šią Direktyvos nuostatą visiškai įgyvendina BPK 181 str., reguliuojantis proceso dalyvių teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. BPK 181 str. iš tiesų didžiąja dalimi įgyvendina aptariamą Direktyvos nuostatą, tačiau Direktyva, siekdama užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nustato gerokai griežtesnius kriterijus atvejams, kai neleidžiama susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nei tai daro dabartinės BPK nuostatos. Direktyva numato, kad „teisė susipažinti su tam tikra medžiaga gali būti nesuteikta“ – taigi, bet kokiu atveju apribojant susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, turi būti daroma proporcingai, t y. nesuteikiant galimybės susipažinti tik su konkrečiomis duomenų dalimis: jokiais atvejais neturėtų būti taikomas bendras, visaapimantis ribojimas.
Taip pat Direktyva nustato, kad toks ribojimas gali būti taikomas tik ypatingais atvejais: „jei dėl tokio susipažinimo gali kilti didelė grėsmė kito asmens gyvybei arba pagrindinėms teisėms, arba jei tai yra griežtai būtina siekiant apsaugoti svarbų viešąjį interesą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai kyla pavojus sutrukdyti vykdomam tyrimui, arba jei tai gali rimtai pažeisti valstybės narės, kurioje vyksta baudžiamasis teismo procesas, nacionalini saugumą“. Tuo tarpu BPK
tyrimo duomenimis: “Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryli ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei." Taigi, dabartinis BPK. reguliavimas sudaro prielaidas neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis, o ne tik tais, su kuriais apriboti teisę susipažinti yra objektyviai reikalinga. Taip pat keliami daug mažesni reikalavimai tokio apribojimo pagrindimui - pakanka prokuroro nuomonės, jog tai bus nepalanku ikiteisminiam tyrimui: nekalbama apie būtinybę apsaugoti viešuosius interesus. Tokiu būdu sudaromos prielaidos piktnaudžiauti teise riboti priėjimą prie ikiteisminio tyrimo duomenų. Taigi dabartinis reglamentavimas ne tik neatitinka Direktyvos nuostatos, kiek tai susiję su galimybėmis apriboti priėjimą prie ikiteisminio tyrimo duomenų, bet sudaro prielaidas pažeisti teisę į teisingą teismą. Pasiūlymas:
Pakeisti BPK 181 str.
1 d. nustatant griežtesnius reikalavimus atsisakymui leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Tai įgyvendinti galima numatant, jog „Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis apribojimas yra būtinas, kad nebūtų sutrukdyta tinkamai atlikti ikiteismini tyrimą, ir nepažeis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.“, ar pasirenkant kitą formuluotę. Pritarti Svarstomas projektas patobulintas, atsižvelgiant į pastabą dėl galimybės įtariamajam, kaltinamajam tylėti ir gauti vertimą žodžiu ir raštu. Nuostatos dėl suėmimo teisėtumo apskundimo, dėl susipažinimo su bylos medžiaga tikslinamos ar sprendžiamos Vyriausybės projektu XIIP-109. Dėl Direktyvoje minimo „Orientacinio pranešimo apie teises“, kuriame surašytos įtariamojo, kaltinamojo teisės, klausimas bus sprendžiamas papildant Generalinio prokuroro rekomendacijas. 14. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2014-03-12 * Tikimės, kad aukščiau išdėstyti argumentai bus naudingi tinkamai perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/13/BS dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese nuostatas į Lietuvos teisę. Pateikta Pranešimo apie įtarimą forma, ŽTSI prašymu pateikta Policijos departamento prie VRM, 2013 m. vasario 7 d. Pastaba: formoje yra faktinė klaida , įtariamojo teises išvardija BPK 21 str. 4 d., o ne 3 d. Klaida veikiausiai atsirado todėl, kad forma nebuvo atnaujinta po to, kai įsigaliojo
<...>
Įtariamasis turi teises, numatytas BPK 21 str.
3 d. : žinoti, kuo įtarimas; nuo sulaikymo ar pirmos apklausos momento turėti gynėją; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.
<...>
“ Atsižvelgti Pasiūlyti GP rekomendacijose pataisyti techninę klaidą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-1390(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-1390(2 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas