Projekto Nr. XIIP-1381 (2) lyginamasis variantas
2014
: „2. Parduodant valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną per Apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą, pirkėjai ( fiziniai ir juridiniai asmenys) ilgalaikėms ir pusės metų trukmės sutartims sudaryti skirtuose aukcionuose gali įsigyti ne didesnį apvaliosios medienos ar miško kirtimo atliekų kiekį negu per paskutinius trejus metus įsigyto apvaliosios medienos ar miško kirtimo atliekų kiekio vidurkis . Šis apribojimas netaikomas pirkėjams, kurie per šioje dalyje nurodytą laikotarpį yra investavę į medienos perdirbimo ar apdirbimo pajėgumus. Šie pirkėjai, dalyvaudami ilgalaikėms ir pusės metų trukmės sutartims sudaryti skirtuose aukcionuose, turi teisę įsigyti tokį kiekį žaliavinės medienos, kuris atitinka dėl atliktų investicijų išaugusius jų perdirbimo ar apdirbimo pajėgumus. Asmenų, investavusių į medienos apdirbimo ar perdirbimo pajėgumus, per paskutinius trejus metus vertinimą atlieka, padidėjusį žaliavinės medienos poreikį nustato ir išvadas Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos kas pusmetį pateikia Ūkio ministerijos įgaliota institucija.“
tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami Vyriausybės patvirtintai specialiajai Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programai finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų priešgaisrinei sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, miško propagandai organizuoti, miškų ūkį aptarnaujančių organizacijų vykdomoms programoms bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms finansuoti). 3. 4. Bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 10 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.“
ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2015 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Projekto Nr. XIIP-1381 (3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 1 ir 7 STRAIPSNIų Pakeitimo
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą , užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms.“ 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Miškų urėdijos veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją , žaliavinę medieną, miško kirtimo atliekas ir nenukirstą mišką ir teikia paslaugas . Miškų urėdijų per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje apdirbantys , perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami.
Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“
ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2015 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
2014-12-19 Nr. XIIP-1381(3) Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalį ir nustatyti, jog „ Miškų urėdijos veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo atliekas ir nenukirstą mišką. Miškų urėdijų per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, o įstatymas „ saugo sąžiningos konkurencijos laisvę “.
Pažymėtina, jog siūloma nuostata išskiria tam tikras kategorijas asmenų, kurie pirmumo teise galės įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos. Toks reguliavimas sudarys situaciją, kai kiti asmenys negalės laisvai konkuruoti su įstatyme įtvirtintomis išimtinėmis asmenų grupėmis. Šiame kontekste įžvelgtinos kelios problemos. Pirmoji problema sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu. Manytina, jog siūlomu reguliavimu būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.). Pastebėtina, jog nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kokios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės saugomos pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą. Antroji problema sietina su konkurencijos ribojimu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu bus akivaizdžiai apribota konkurencija tais atvejais, kai asmenys nepriklauso įstatyme nurodytoms grupėms, tačiau turi poreikį įsigyti žaliavinės medienos. Kaip jau minėta, nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kuo grindžiamas toks ribojimas, kokios konstitucinės vertybės saugomos siūlomu teisiniu reguliavimu daliai asmenų apribojant teisę įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos.
Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog esant ribotai konkurencijai tiesiogiai nukentės ir valstybės interesai, nes nesant konkurencijos valstybinių miškų plotuose pagaminta žaliavinė mediena bus parduodama žemesnėmis kainomis ir valstybė gaus mažiau pajamų. Trečioji problema sietina su teisinio proporcingumo principu, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis. Siūlomu įstatymo projektu būtų ribojamos tam tikrų asmenų teisės įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos. Proporcingumo principas reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje ir siekiama apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto negalima daryti išvados, jog įstatymo nuostatos yra būtinos demokratinėje visuomenėje, proporcingos siekiamam tikslui ir ar jos atitinka Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę”. 2.
straipsnio 1 dalies pakeitimo darytina išvada, jog pirmumo teisė įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos būtų suteikta asmenims, šalyje, t. y., Lietuvos Respublikoje, apdirbantiems, perdirbantiems, taip pat iš jos biokurą gaminantiems ar perdirbantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tokia projekto nuostata vertintina atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės nuostatas. Manytina, jog siūloma nuostata galimai turėtų būti vertinama kaip diskriminuojanti tam tikrus subjektus ir nepagrįstai ribojanti laisvą prekių judėjimą, kaip prieštaraujanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsniui. 3. Kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų teisinį pagrindą priimti įstatymą įgyvendinančius teisė aktus, projekto 3 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis N. Azguridienė
APLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Paulius Saudargas, Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-062 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad „Parduodant valstybinių miškų plotuose pagamintą žaliavinę medieną, fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantiems produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną, apsirūpinant žaliava savo gamybinėms reikmėms bei ūkininkai, perkantys iki 80 m3 žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms, turi galimybę įsigyti pirmiausia Vyriausybės nustatyta tvarka“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, o įstatymas „ saugo sąžiningos konkurencijos laisvę “.
Pažymėtina, jog siūloma nuostata išskiria tam tikras kategorijas asmenų, kurie pirmumo teise galės įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos. Toks reguliavimas sudarys situaciją, kai kiti asmenys negalės laisvai konkuruoti su įstatyme įtvirtintomis išimtinėmis asmenų grupėmis. Šiame kontekste įžvelgtinos kelios problemos. Pirmoji problema sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu. Manytina, jog siūlomu reguliavimu būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog projekto tikslas „organizuojant miškų ūkio veiklą daugiau dėmesio skirti verslo analizei jo poreikių užtikrinimui, vietinės gamybos subalansuotam vystymuisi bei kaimo plėtros perspektyvai“. Atkreiptinas dėmesys, jog nei iš projekto aiškinamojo rašto turinio, nei iš projekto turinio neaišku kuo grindžiamas įstatymo projekte nurodytų asmenų grupių išskyrimas iš kitų asmenų.
Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog siūlomo reguliavimo turinys neatitinka reguliavimo tikslo, nes projekte įvardijamos asmenų grupės „fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną, apsirūpinant žaliava savo gamybinėms reikmėms bei ūkininkai, perkantys iki 80 m3 žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms“, nėra ribojami jokiu geografiniu, ar kitokiu kriterijumi. Todėl neaišku kaip toks reguliavimas galėtų prisidėti prie vietinės gamybos vystymo, ar kaimo plėtros perspektyvos, neaišku kodėl, pavyzdžiui, kitos valstybės fizinio ar juridinio asmens, gaminančio produkciją iš medienos, interesai įstatymu būtų ginami labiau nei bet kurio Lietuvos Respublikos piliečio, siekiančio įsigyti žaliavinės medienos, interesai. Neaišku kokios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės saugomos pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą. Antroji problema sietina su konkurencijos ribojimu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu bus akivaizdžiai apribota konkurencija tais atvejais, kai asmenys nepriklauso įstatyme nurodytoms grupėms, tačiau turi poreikį įsigyti žaliavinės medienos. Kaip jau minėta, nei projekto aiškinamajame rašte, nei projekte, nenurodoma kuo grindžiamas toks ribojimas, kokios konstitucinės vertybės saugomos siūlomu teisiniu reguliavimu daliai asmenų apribojant teisę įsigyti žaliavinės medienos. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog esant ribotai konkurencijai tiesiogiai nukentės ir valstybės interesai, nes nesant konkurencijos valstybinių miškų plotuose pagaminta žaliavinė mediena bus parduodama žemesnėmis kainomis ir valstybė gaus mažiau pajamų. Trečioji problema sietina su teisinio proporcingumo principu, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis.
Siūlomu įstatymo projektu būtų ribojamos tam tikrų asmenų teisės įsigyti žaliavinės medienos. Proporcingumo principas reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje ir siekiama apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal aiškinamąjį raštą įstatymo projekto ekonominis įvertinimas nebuvo atliktas, todėl negalima įvertinti, ar įstatymo nuostatos yra būtinos demokratinėje visuomenėje, proporcingos siekiamam tikslui ir ar jos atitinka Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę”. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog aptariamos nuostatos turinys, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti išdėstytas aiškiai, galimai taisant žodžių konstrukciją „fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantiems produkciją“, kad nuostatos turinys būtu nuoseklus ir aiškus. Atsižvelgti
projekto nuostatos būtų taikomos kitose Europos Sąjungos valstybėse įsisteigusių ir veikiančių ūkio subjektų atžvilgiu, todėl, diskutuotina, ar siūlomos nuostatos pagal Europos Sąjungos teisės aktus negalėtų būti traktuojamos kaip diskriminuojančios tam tikrus subjektus ir nepagrįstai ribojančios laisvą prekių judėjimą. Pritarti
taisykles.
Projekto 2 straipsniu, dėstomame įstatymo 7 straipsnyje brauktina
atitinkamai 3, 4 dalimis“. Projekto 3 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai
„ir taikymas“. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. sausio 1 d.
įsigaliojo Teisėkūros pagrindų įstatymas, taip pat Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., įstatymo pavadinime nurodomas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris (numeris nenurodomas keičiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos kodeksus); nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Be to, turėtų būti tikslinama ir įstatymo priėmimo data. Pritarti
straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, kad Vyriausybė turėtų teisinį pagrindą priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pritarti
5.
Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma keisti valstybiniuose miškuose pagamintos miško produkcijos pardavimo tvarką, kuri galimai sąlygotų mažesnes miškų urėdijų pajamas, nuo kurių pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis nustatomi privalomi atskaitymai į valstybės biudžetą, o Aplinkos ministerija pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį formuoja valstybės miškų ūkio strategiją bei atlieka miškų ūkio valstybinio valdymo funkcijas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos nuomonė. Pritarti
Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-1092(2)), Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-422(3)), atkreipiame dėmesį į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį. Nepritarti Miškų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-1092(2)) jau priimtas, o Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-422(3)) TTK išvada – prieštarauja Konstitucijai. 7. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2013-12-302 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą (toliau – Projektas) teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti galiojančio Miškų įstatymo
mediena pirmenybės tvarka būtų parduodama asmenims, gaminantiems produkciją iš medienos ir apdirbantiems medieną, taip pat ūkininkams. Atkreipiame dėmesį, kad toks pirmenybės suteikimas nors ir neriboja prekybos tarp ES valstybių narių, tačiau gali sukurti išimtines sąlygas tam tikrai kategorijai asmenų, taigi iš esmės galėtų riboti laisvą prekybą medienos žaliava.
Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsniu, kaip nesuderinami su ES vidaus rinka yra draudžiami įmonių susitarimai, kurie gali įtakoti valstybių narių tarpusavio prekybą ir paveikti konkurenciją. Nors šiame straipsnyje daroma nuoroda į įmonių susitarimus, tačiau ES Teisingumo Teismas savo nusistovėjusioje praktikoje aiškindamas šį straipsnį nurodo, kad valstybės narės priimdamos teisės aktus, galinčius panaikinti įmonėms taikomų konkurencijos taisyklių veiksmingumą, pažeistų minėtą straipsnį jį skaitant kartu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi, įpareigojančia valstybes nares imtis bet kurių reikiamų priemonių, kad užtikrinti pagal Sutartis atsirandančių pareigų vykdymą, ir nesiimti jokių priemonių, kurios gali trukdyti siekti Sąjungos tikslų (2013 m. gruodžio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Soa Nazionale Costruttori , C-327/12, ir kitos bylos). Atsižvelgdami į tai manytume, kad turėtų būti įvertintas teikiamos Projekto nuostatos poveikis konkurencijai, todėl siūlytume pateikti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
sąjungų federacija 2014-05-07, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Kauno regioninis centas 2014-05-062 Miškų įstatymo projekte 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad „parduodant valstybinių miškų plotuose pagamintą žaliavinę medieną fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną, apsirūpinant žaliava savo gamybinėms reikmėms bei ūkininkai, perkantys iki 80 m³ žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms, turi galimybę įsigyti pirmiausia Vyriausybės nustatyta tvarka“. Valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavinė mediena parduodama „Prekybos mediena taisyklių“ nustatyta tvarka per apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą, užtikrinant vienodai teisingas sąlygas visiems medienos pirkėjams, jų nediskriminuojant, įsigyti medienos iš valstybinių miškų rinkos sąlygomis. Medienos pirkėjai gali sudaryti ilgalaikes medienos pirkimo sutartis iki 10 metų laikotarpio. Tai leidžia asmenims, gaminantiems produkciją iš medienos ar apdirbantiems medieną, apsirūpinti medienos žaliava gamybinėms reikmėms. Pažymime, kad jau eilę metų VĮ miškų urėdijų apvaliosios medienos aukcionuose nenuperkamas visas siūlomas medienos kiekis. Tai rodo, kad jokio medienos trūkumo Lietuvoje nėra ir nėra pagrindo riboti konkurenciją ir laisvą prekybą mediena. Įstatymo pakeitimu siekiama daliai medienos pirkėjų sudaryti pirmumo teise įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos. Akivaizdu, kad kiti medienos pirkėjai negalės laisvai konkuruoti su įstatyme įtvirtintomis išimtinėmis asmenų grupėmis. Siūlomas įstatymo projekto reglamentavimas sudarys išskirtines sąlygas grupei medienos pirkėjų užimti dominuojančią padėtį rinkoje. Tokiu būdu išskirtinės asmenų grupės galės daryti vienpusę lemiamą įtaką medienos rinkoje, veiksmingai ribodamos konkurenciją.
Esant ribotai konkurencijai, žaliavinė mediena bus parduodama žemesnėmis kainomis, tiesiogiai nukentės VĮ miškų urėdijų ekonominiai interesai. Valstybė gaus mažiau pajamų dėl sumažėjusių medienos pardavimo kainų, sumažės atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną. Nebus galimybių tinkamai įvykdyti miškininkams keliamų didelių miškų atkūrimo ir kitų svarbių visai Lietuvai, ne tik medienos perdirbėjų keliamų, uždavinių, atstatyti per krize sumažintų darbuotojų atlyginimų ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos miškininkystės specialistus. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto ekonominis įvertinimas nebuvo atliktas, nėra specialistų ( miškininkų) vertinimo ir išvadų, taip pat nėra atlikta konkrečių tyrimų, siekiant pagrįsti, kad siūlomas pakeitimas padėtų padidinti darbo vietų skaičių kaimiškose vietovėse. Nėra Konkurencijos tarybos vertinimo ir išvadų. Taip pat nėra jokių objektyviais duomenimis paremtų tyrimų, kurias remiantis būtų galima pateisinti konkurenciją ir laisvą prekybą žaliavine mediena ribojančias priemones. Prašome atsižvelgti į mūsų pastabas, svarstant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo
2014-04-28 Medienos prekybos asociacija reiškia susirūpinimą ir griežtai pasisako prieš bandymą pakeisti LR Miškų įstatymą, siekiant apriboti konkurenciją, įsigyjant LR valstybiniuose miškuose pagamintą medieną, bei diskriminuoti didelę dalį medienos verslu užsiimančių įmonių. Šiuo metu LR Seime svarstomi Miškų įstatymo 1,7 straipsnių pakeitimai, apribojantys medienos iš LR valstybinių miškų pardavimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos laisvos prekybos bei konkurencijos teisinėms normoms ir jų esmei.
Atkreipiame dėmesį, jog ir šiuo metu yra sudarytos puikios sąlygos medienos perdirbėjams apsirūpinti reikalinga žaliava. Miškų urėdijos net 60% parduodamo kiekio siūlo sudaryti ilgalaikes pirkimo sutartis, kurias galima laikyti pastovaus medienos tiekimo garantu. Panagrinėjus keleto praėjusių metų pardavimus, galima pastebėti, kad aukcionuose buvo nenupirkta net iki 10% siūlyto medienos perdirbėjams tinkančios apvaliosios medienos kiekio. Medienos prekybos asociacijos nuomone, šie, didelę medienos rinkos dalyvių dalį diskriminuojantys, pakeitimai galimai neigiamai paveiks Lietuvos miškų ūkio sektorių bei sudarys prielaidas korupcinių apraiškų masto augimui:
keliais populistiniais teiginiais apie investicijų ir darbo vietų kūrimą. Deja, sunku net įvardinti šiuolaikines technologijas, kurios leistų pasiekti tuos tikslus. Tikėtina, kad atvirkščiai, medienos pramonės koncentravimas keliose įmonėse bei tikėtinas dirbtinis žaliavinės medienos kainų sumažinimas netgi neigiamai paveiktų bendrą miškų sektoriuje dirbančiųjų skaičių;
perdirbimo verslą Lietuvoje. Kaimyninėse šalyse pasireiškiančios praktikos sudaro sąlygas išskirtinai nedideliam pirkėjų kiekiui įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu Latvijos valstybinių miškų organizuojamuose pardavimuose žaliavinę medieną įsigyja tik kelios dešimtys pirkėjų (20-40), Lietuvoje atvirkščiai, valstybinių miškų organizuojamuose pardavimuose (AMEPS sistemoje) dalyvauja 600-800 pirkėjų, tarp kurių didžiąją dalį sudaro smulkaus ir vidutinio verslo atstovai;
korupcijos apraiškų masto augimui. Valstybinių miškų medienos pirkėjų reitingavimas, remiantis neobjektyviais kriterijais, sukurs korupcines apraiškas, siekiant patekti į privilegijuotų pirkėjų sąrašus ar užsitikrinti geresnę vietą juose;
rinkos kainą už parduodamą medieną. Ženklus Konkurencijos ribojimas pastebimai sumažintų parduodamo valstybės turto kainą, o tuo pačiu ir urėdijų sumokamus mokesčius į valstybės biudžetus. Valstybei teisėtai priklausanti nauda būtų perkeliama kelioms stambioms įmonėms, inicijuojančiomis šiuos įstatymo pakeitimus;
medienos rinkoje bei neigiamai atsilieptų privačių miškų savininkų teisėtiems lūkesčiams gauti adekvačią rinkos kainą už parduodamą medieną. Medienos prekybos asociacija atkreipia dėmesį, kad visos intencijos panašiai keisti LR įstatyminius aktus dar nė karto nebuvo detaliai argumentuotos . Per pastarąjį dešimtmetį dauguma bandymų sudaryti išskirtines sąlygas kelioms stambioms medienos perdirbimo įmonių grupėms buvo paremti tik populistiniais šūkiais apie investicijų ir darbo vietų kūrimą. Mūsų nuomone, inicijuojami pakeitimai galėtų sukelti neprognozuojamus pavojus smulkiam ir vidutiniam medienos perdirbimo verslui Lietuvoje bei įtakoti valstybinio ir privataus miškų ūkio smukimą Lietuvoje .
Pritarti iš dalies Komitetas atsižvelgęs į gautas pastabas teikia patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-1381 (2). 3. Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2014-06-02 Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra ne kartą išsakę savo nuomonę dėl prekybos apvaliąja mediena klausimais. Pateiktas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1,7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas NR.XIIP-1381, visiškai neatitinka toms nuostatoms, kurias esame ne kartą išsakę. T.y. visi rinkos dalyviai gali ir privalo dalyvauti medienos pirkimo procese be apribojimų, privalo būti užtikrinta „sąžiningos konkurencijos laisvė“. Pateiktas įstatymo projekto pakeitimas sudarys nevienodas rinkos dalyviams medienos įsigijimo iš valstybinių miškų sąlygas ir sukurs labai painų ir galimai neskaidrų žaliavinės medienos įsigijimo mechanizmą. Tai yra svarbu visiems medienos pirkėjams ir ypatingai SVV įmonėms regionuose. Siūlome Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui nepritarti pateiktam Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1,7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui NR.XIIP-1381. Pritarti iš dalies Komitetas atsižvelgęs į gautas pastabas teikia patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-1381 (2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2014-05-152
konkurencijos taryba išnagrinėjo 2014 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1381“ projektą Nr.
XIIP-1381“ projektą Nr. 14-5044 (toliau – Nutarimo projektas) ir pagal kompetenciją teikia šiuos pastebėjimus.
projektu siūloma nepritarti Miškų įstatymo 1, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1381 (toliau – Įstatymo projektas). Konkurencijos taryba pritaria Nutarimo projektui dėl šiame rašte išdėstytų priežasčių.
straipsniu siūloma papildyti Miškų įstatymo 7 straipsnį 2 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną bei ūkininkai, perkantys iki 80 m3 , turi galimybę pirmiausia įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną.
jog pasiūlymai dėl palankesnių medienos įsigijimo sąlygų atskiroms ūkio subjektų grupėms (pavyzdžiui, medienos perdirbimo įmonėms) reglamentavimo nėra nauji. Šiame Įstatymo projekte atsiranda dar viena grupė, kuriai siūloma suteikti pirmumo teisę įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintą žaliavinę medieną, t.y. ūkininkai, perkantys iki 80 m3 žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms. Tačiau iš esmės Įstatymo projektas yra susijęs su tuo pačiu reglamentavimu, kuris buvo siūlomas ir ankstesniais Miškų įstatymo pakeitimais.
Atsižvelgiant į tai, Konkurencijos taryba ir toliau nuosekliai laikosi savo pozicijos, jog sąžiningos konkurencijos laisvės principas yra konstitucinė vertybė, kurios saugojimas laiduoja efektyvų ribotų išteklių panaudojimą, optimalų kainos ir kokybės santykį vartotojams, skatina investicijas, taigi užtikrina bendrą tautos, o ne atskirų subjektų ar jų grupių, gerovę.
jau buvo pabrėžta ankstesniuose Konkurencijos tarybos raštuose dėl panašių Miškų įstatymo pakeitimo pasiūlymų, bet kokie ūkinės veiklos ribojimai arba skirtingų sąlygų verstis ūkine veikla nustatymas gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais ir ribota apimtimi, kai siekiama apginti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes bei kitus konstituciškai svarbius tikslus ir tai daroma laikantis proporcingumo pricipo. Tuo tarpu Įstatymo projektu siūlomas palankesnių sąlygų reglamentavimas nelaikytinas objektyviai pagrįstu bei proporcingu ir gali lemti konkurencijos tarp ūkio subjektų ribojimus.
pat pritartina Nutarimo projekte pateiktam argumentui, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio turinys yra neaiškus, o sakinio struktūra keistina.
dėmesys, kad nėra objektyviai pagrįstas Įstatymo projekte siūlomas ūkininkams įsigyti iki 80 m3 kiekis žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms, t.y. nėra paaiškinta, kodėl pasirinktas būtent šis dydis.
yra siūloma numatyti medienos pardavimo reguliavimą, atsisakant didžiausios kainos už parduodamą medieną principo.
Manytina, jog tokiu atveju dėl riboto pirkėjų rato galimai mažėtų ne tik žaliavinės medienos kaina, bet ir nebūtų užtikrintas riboto Lietuvos ištekliaus – medienos – efektyvus panaudojimas.
dėmesys, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta, jog nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną į valstybės biudžetą yra mokami nustatyto dydžio atskaitymai (5 ir 10 proc. atitinkamai bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms). Taigi, konkurencijos medienos supirkimo srityje apribojimas, suteikus pirmumo teisę ją pirkti ribotam ūkio subjektų ratui (medienos perdirbėjams ir ūkininkams), gali lemti valstybės biudžeto pajamų, gaunamų už žaliavinės medienos pardavimą, sumažėjimą. Be to, nėra garantijų, jog pirmumo teise įsigyjantys medieną ją efektyviai realizuotų savo tolesnėje ūkinėje veikloje, o ne pavyzdžiui, perparduotų.
taryba yra paskelbusi Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires, siekdama padėti teisės aktų projektų rengėjams įvertinti rengiamo projekto galimą įtaką konkurencijai ir pasirinkti tinkamiausias sprendimų alternatyvas. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys
2 Argumentai: Pažymėtina, jog įstatymo projektas neaiškiai išskiria kategorijas asmenų, kurie pirmumo teise galės įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos. Toks reguliavimas sudarys situaciją, kai kiti asmenys negalės laisvai konkuruoti su įstatyme įtvirtintomis asmenų grupėmis. Pasiūlymu siekiama aiškiai ir skaidriai reglamentuoti asmenų grupes, kurioms bus taikoma ši teisės norma. Priimtas pasiūlymas leistų visiems medienos perdirbėjams, biokuro gamintojams ir ūkininkams sudaryti galimybę pirmumo teise iš valstybinių miškų valdytojų nusipirkti medienos. Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės nuo energijos išteklių importo ir energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo svarba tampa dar svarbesnė. Šiuo metu Lietuvoje didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras, todėl įstatyme nenumačius nuostatos, kad biokuro gamintojai, kaip ir kiti medienos perdirbėjai, galėtų pirmumo teise iš valstybinių miškų valdytojų nusipirkti medienos, būtų padaryta didžiulė žala įgyvendinamiems nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytiems tikslams bei visam šalies ūkiui. Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Parduodant valstybinių miškų plotuose pagamintą
žaliavinę medieną, fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantiems gaminantys produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną, ar naudojantys medieną biokuro gamybai , apsirūpinant žaliava savo gamybinėms reikmėms bei ūkininkai, perkantys iki 80 m3 žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms, turi galimybę įsigyti pirmiausia Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Žr. į komiteto teikiamą pagal gautas išvadas ir pasiūlymus patobulintą įstatymo projektą Nr.
XIIP-1381 (2), kuriame šis straipsnis išdėstytas nauja redakcija. 2. Seimo narys
2 Argumentai:
pagamintą žaliavinę medieną iki 80 m3 , pirmiausia ją gali įsigyti fiziniai, juridiniai asmenys bei ūkininkai. Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
pagamintą žaliavinę medieną iki 80 m3 , fiziniai ir juridiniai asmenys, galimybę jos įsigyti Vyriausybės nustatyta tvarka pirmiausia turi fiziniai ir juridiniai asmenys gaminant iem y s produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną, apsirūpin ant dami žaliava savo gamybinėms reikmėms, bei ūkininkai, perkantys iki 80 m3 žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms. turi galimybę įsigyti pirmiausia Vyriausybės nustatyta tvarka
miškų plotuose pagamintą žaliavinę medieną iki 80 m3 turi tik vieną kartą per metus. Nepritarti Žr. į komiteto teikiamą pagal gautas išvadas ir pasiūlymus patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-1381 (2), kuriame šis straipsnis išdėstytas nauja redakcija. 3.
Jurgis Razma 2014-06-181 Argumentai: Siekiant užtikrinti tvarų ir racionalų miškų, kaip ribotų gamtos išteklių, panaudojimą siūlytina papildyti įstatymo 1 straipsnį nustatant, racionalus miškų išteklių naudojimas sietinas su šalies pramonės aprūpinimu žaliava, siekiant be kita ko sukurti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą. Pasiūlymas atitinka ES ir Lietuvos Respublikos miškininkystės politiką dėl žemiau nurodytų argumentų:
Pirma , ES miškininkystės strategijoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių strateginių principų, kuriuo remiantis turi būti formuojama miškininkystės politika yra išteklių vartojimo efektyvumas, miškų ir miškų sektoriaus įnašo į kaimo plėtrą, ūkio augimą ir darbo vietų kūrimą optimizavimas ( Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui: Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui, 2014-04-04, Briuselis, COM(2013) 659 galutinis/2 ). Taigi, miškų išteklių panaudojimo siejimas su didžiausia galima socialine ir ekonomine nauda valstybei atitinka ES miškininkystės politiką. Antra , Europos Komisija pabrėžia būtinybę valstybėms narėms skatinti ir konsultuoti įmones, ypač mažas ir vidutines, kaip nuolat didinti žaliavų panaudojimo efektyvumą, darnų jų naudojimą. Akcentuojama, kad valstybės narės turi imtis visų priemonių, kad būtų kuo racionaliau ir efektyviau naudojami vietiniai ištekliai. Saugus, stabilus ir nepertraukiamas apsirūpinimas žaliavomis yra suprantamas kaip svarbiausias pramonės konkurencingumo veiksnys ( Europos Komisijos 2012-02-29 komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Prieinamos žaliavos Europos ateities gerovei užtikrinti. Pasiūlymas dėl Europos inovacijų partnerystės žaliavų srityje “ , KOM(2012)82 galutinis ). Taigi, žaliavinės medienos skyrimas šalies pramonei atitinka Europos Komisijos politiką miškininkystės srityje.
Trečia, Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012-12-13 nutarimu Nr. XII-51 pabrėžiama, kad miškai yra vienas iš pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujančių valstybės ir piliečių gerovei. Minėtoje programoje akcentuojama, kad valstybinei miškai yra šalies ekologinis, socialinis ir ekonominis garantas. Atsižvelgus į tai teigtina, kad valstybinių miškų išteklių panaudojimas turi būti siejamas su šalies pramone, didžiausios socialinės ir ekonominės naudos valstybei kūrimu. Be to, siūlymu siekiama suderinti siūlomo keisti įstatymo 1 straipsnio 1 dalį kartu su 7 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinamas šalies gamybos skatinimas nustatant žaliavinės medienos pardavimo prioritetus. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, siekiant, kad miško ūkinė veikla tarnautų bendrai tautos gerovei , užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą aprūpinant šalies pramonę žaliava siekiant sukurti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą , biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms”. Nepritarti Žr. į Vyriausybės, Konkurencijos tarnybos, Seimo teisės departamento, Europos teisės departamento gautas išvadas bei komiteto pasiūlymą nekeisti Miškų įstatymo 1 straipsnio. 4.
2 Argumentai: Atsižvelgiant į valstybės institucijų pastabas bei Lietuvos Respublikos bei ES miškininkystės politiką siūlytina papildyti įstatymo 7 straipsnio 2 dalį expressis verbis susiejant žaliavinės medienos pardavimo prioritetus su vietinės gamybos vystymu bei atsisakant įstatyme įtvirtinti prioritetinį medienos žaliavos pardavimą ūkininkams. Žaliavinės medienos pardavimas prioriteto tvarka asmenims, kurie šalyje gamina produkciją iš medienos ar apdirba medieną siūlytinas nustatyti atsižvelgiant į šiuos argumentus:
Pirma , prioritetinis žaliavinės medienos pardavimas asmenims, kurie šalyje gaminą produkciją iš medienos ar apdirba medieną atitinka ES miškininkystės politiką. ES miškininkystės strategijoje siūloma žaliavinę medieną parduoti prioritetų tvarka pirmumą skiriant aukščiausios pridėtinės vertės produktų kūrimą, iš kurių pirmiausia – medienos gaminiams ( Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui: Nauja ES miškų strategija – miškams ir su mišku susijusiam sektoriui, 2014-04-04, Briuselis, COM(2013) 659 galutinis/2 ). Antra , Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo rekomendacijose akcentuoja, kad yra būtinybė aprūpinti medienos apdirbimo ir baldų sektorių pakankamu žaliavų tiekimu. Pabrėžiama, kad dėl medienos apdirbimo grandinės „grandininės reakcijos“ poveikio medienos gaminiai gali duoti didelę pridėtinę vertę užimtumo, miškų savininkų pajamų ir ekonominės veiklos, pirmiausia kaimo vietovėse, požiūriu.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas nurodo, kad medienos produktų pramonė: (i) užimtumo požiūriu sukuria 54 žmogaus valandas tonai sausos medienos; (ii) kuria aukštesnės vertės ekologiškus produktus; (iii) yra svarbi kaimo ekonomikai, kadangi medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus darbo vietos dažnai yra atokiose, mažiau industrializuotose ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse ( Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2011-10-26 nuomonė dėl galimybių ir iššūkių siekiant konkurencingesnio Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus, Nr. CCMI/88; Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2009-09-21 pranešimas Nr. CES/09/113 ). Atsižvelgus į aukščiau išdėstyta teigtina, kad medienos pramonės aprūpinimas žaliavine mediena prioriteto tvarka atitinka ES miškininkystės politiką bei rekomendacijas. Trečia , Lietuvos medienos pramonės aprūpinimas žaliavine mediena prioriteto tvarka užtikrina žaliosios pramonės vystymąsi. Valstybinės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012-05-15 nutarimu Nr. XI-2015 pabrėžiama, kad viena iš Lietuvos ekonomikos strateginių krypčių yra žaliosios ekonomikos vystymas. Ketvirta , Lietuvos medienos pramonės aprūpinimas žaliavine mediena prioriteto tvarka atitinka valstybės ekonominius ir socialinius interesus:
(i) Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad daugiausia apvaliosios medienos panaudojama lentpjūvėse ( Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų institutas. Medienos biokuro išteklių, jų panaudojimo kurui ekonominių bei socialinių veiksnių įvertinimas ir prognozės: Baigiamoji ataskaita, 2013 m. ).
Lentpjūvės koncentruojasi miškingose kaimo vietovėse, todėl apvaliosios medienos apdirbimui plačiai yra pritraukiami probleminių kaimo vietovių gyventojai (analogiška situacija yra ir kitose ES valstybėse narėse, žr. aukščiau nurodytas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto rekomendacijas). Taigi, šalies medienos pramonės skatinimas atitinka socialinius interesus;
(ii) Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad medienos sektoriuje dirba apie 53000 darbuotojų, didžiausia dalis jų – apdirbamojoje pramonėje ( Profesinio mokymo metodikos centras. Medienos sektoriaus studija: darbuotojų ir jų kvalifikacijos kaitos prognozių tyrimo ataskaita, 2008 ). Taigi, Lietuvos medienos pramonės skatinimas tiesiogiai prisideda prie esamų darbo vietų išlaikymo bei naujų darbo vietų kūrimo medienos sektoriuje;
(iii) Žaliavinės medienos pardavimu medienos pramonei prioriteto tvarka yra skatinamas aukštesnės vertės produktų kūrimas;
(iv) Mokslininkų atliktų analizių duomenimis nustatyta, kad 2008 metais lyginant apvaliosios medienos produktų gamybą su apvaliosios medienos eksportu dėl apvalios medienos eksportavimo buvo patirta apie 155,5 mln. Lt BVM nuostolių. 2008 m. BVP, tenkanti 1 m3 apvaliosios medienos, šalies medienos produktų gamyboje sudarė 343,4 Lt, kai tuo tarpu apvaliosios medienos eksporto atveju
Dr. (HP) Stasys Mizaras. Mūsų girios" Nr.2010/05 ). Penkta , Lietuvos medienos pramonės aprūpinimas žaliavine mediena prioriteto tvarka siūlytinas atsižvelgus į kaimyninėse valstybėse numatytus ribojimus Lietuvos perdirbėjams įsigyti reikiamą žaliavinę medieną. Šiuo metu medienos pardavimo tvarka regione (Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Baltarusijoje) smarkiai riboja galimybes medienos perdirbėjams pakankamai įsigyti žaliavinės medienos už konkurencingą kainą.
Savo ruožtu, galimybes įsigyti žaliavinę medieną Latvijoje ir Lenkijoje (artimiausiose rinkose iš kurių ekonomiškai būtų racionalu gabenti medieną) riboja šiose valstybėse sukurti reguliaciniai ir biurokratiniai barjerai, kurie iš esmės užkerta galimybes medienos įsigyti perdirbimo veikla Lietuvoje užsiimančioms bendrovėms. Taigi, Lietuvos medienos pramonei šiuo metu yra apribotos galimybės įsigyti žaliavinės medienos iš užsienio. Žaliavinės medienos pardavimas prioriteto tvarka biokuro gamintojams siūlytinas nustatyti kadangi biokuro panaudojimo plėtra yra strateginis Lietuvos energetikos politikos tikslas. Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės nuo energijos išteklių importo ir energetikos sektoriaus konkurencingumo didinimo, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo svarba tampa dar svarbesnė. Šiuo metu Lietuvoje didžiausią atsinaujinančios energijos potencialą turi kietasis biokuras, todėl įstatyme nenumačius nuostatos, kad biokuro gamintojai, kaip ir kiti medienos perdirbėjai, galėtų pirmumo teise iš valstybinių miškų valdytojų nusipirkti medienos, būtų padaryta didžiulė žala įgyvendinamiems nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytiems tikslams bei visam šalies ūkiui. Taip pat pabrėžtina, kad žaliavinės medienos pardavimas prioriteto tvarka šalies medienos pramonei ir biokuro gamintojams siūlytinas atsižvelgiant į Lietuvos žaliavinės medienos eksporto rodiklius:
Pirma , atliktų tyrimų duomenimis, vertinant apvaliosios medienos importo ir eksporto 2011 metais duomenimis nustatyta, kad apvaliosios medienos importo minus eksporto santykis yra -1718.1 tūkst. m3 .
Taigi, 2011 metais Lietuvoje sumažėjo apvaliosios medienos žaliavos, lyginant su jos importu, 1718.1 tūkst. m3 ( Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų institutas. Medienos biokuro išteklių, jų panaudojimo kurui ekonominių bei socialinių veiksnių įvertinimas ir prognozės: Baigiamoji ataskaita, 2013 m. ). Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad šiuo metu vyrauja žaliavinės medienos mažėjimo Lietuvoje lyginant su jos importo kiekiu statistika. Antra , VšĮ “Versli Lietuva” 2012 ir 2013 metų lapkričio mėnesio lyginamaisiais duomenimis, apvaliosios medienos eksportas 2013 m. lapkričio mėn., palyginti su 2012 m. lapkričio mėn., labiausiai augo į Kinijos rinką, kuri padidėjo 3,2 karto. Remiantis EUROSTAT duomenis, 2013 metais Lietuvoje užėmė trečią vietą Europos Sąjungoje pagal spygliuočių medienos rastų eksportą į Kiniją (Prancūzija eksportavo 27,4 proc. ES eksporto, Rumunija – 27,2 proc., Lietuva – 21,9 proc.) ( European Organisation of the Sawmill Industry aisbl (EOS). Safeguarding the EU exports of wood and wooden products ). Taigi, viena iš pagrindinių duominuojančių Lietuvos žaliavinės medienos eksporto krypčių, kuri nuolatos auga, yra Kinija. Trečia, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas savo rekomendacijose akcentuoja kad yra numatomas žaliavinės medienos poreikio nuolatinis augimas bei žaliavinės medienos trūkumas medienos pramonėje ( Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2011-10-26 nuomonė dėl galimybių ir iššūkių siekiant konkurencingesnio Europos medienos apdirbimo ir baldų sektoriaus, Nr. CCMI/88) .
. Taigi, Lietuvos žaliavinės medienos eksporto į trečiąsias šalis (pavyzdžiui Kiniją) politika nėra suderinama su ilgalaikėmis prognozėmis dėl žaliavinės medienos stygiaus bei Lietuvos strateginiais politikos tikslais skatinti žaliosios pramonės vystymąsi bei racionalų ir tvarų miškų, kaip valstybės strateginių gamtos išteklių, panaudojimą. Atitinkamai, žaliavinės medienos eksporto politika neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų aplinkos apsaugos principų, kuriuose numatytas gamybos ekologizavimas, racionalus gamtos išteklių naudojimas. Pažymėtina, kad poreikį užtikrinti žaliavinės medienos perdirbimą šalyje kuriant didesnės pridėtinės vertės produktus, o ne jos eksportą yra akcentavusi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-09-18 nutarime Nr. 924. Taip pat akcentuotina, kad Įstatymo projektas pritarus pasiūlymams numato konstituciškai pagrįstą diferencijuotą ūkinės veiklos teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad s iekiant bendros tautos gerovės gali būti numatomas diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas "Dėl kvotinio cukraus eksporto"). Atskirų ūkio subjektų teisinės padėties diferencijuotas nustatymas atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį, taip pat atitinkamų ūkinės veiklos sąlygų nustatymas yra sietinas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas " Dėl kvotinio cukraus eksporto ").
Diferencijuotas teisinis reguliavimas numatant medienos perdirbėjams biokuro gamintojams teisę prioriteto tvarka įsigyti žaliavinę medieną yra pagrįstas dėl šių argumentų: Pirma , Lietuvos medienos perdirbimo (apdirbimo) pramonės aprūpinimas žaliavine mediena prioriteto tvarka užtikrina žaliosios pramonės vystymąsi, kas yra vienas iš pagrindinių ilgalaikių Lietuvos ūkio plėtros ir pertvarkos tikslų. Valstybinės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012-05-15 nutarimu Nr. XI-2015 pabrėžiama, kad viena iš Lietuvos ekonomikos strateginių krypčių yra žaliosios ekonomikos vystymas. Priešingai, žaliavinės medienos eksportas neskatina žaliosios pramonės vystymosi. Antra , medienos perdirbimo (apdirbimo) pramonė Lietuvoje užima ypatingą vietą – Lietuvoje šiame sektoriuje veiklą vykdo apie 1100 įmonių, kuriose dirba apie 40 000 darbuotojų, o bendra metinė medieną perdirbančių įmonių prekių apyvarta sudaro apie 5 mlrd. litų, iš kurių apie 800 mln. litų vėliau sumokama į valstybės biudžetą mokesčių pavidalu. Žaliavinės medienos eksporto veiklą vykdančios įmonės natūraliai negali pasiekti tokių ekonominių rodiklių, kadangi jų veikla apsiriboja importo-eksporto operacijų atlikimu, kurioms aptarnauti reikia minimalaus darbuotojų skaičiaus.
Trečia , medienos pramonė sukuria gerokai didesnės pridėtinės vertės produktus, nei medienos žaliavos eksportas, todėl medienos pramonė sukuria valstybei gerokai didesnę mokestinę naudą ir daugiau darbo vietų nei žemą pridėtinę vertę sukurianti medienos eksporto veikla (kaip minėta – 1 m3 medienos perdirbimas ir panaudojimas sukuria 30 kartų daugiau darbo vietų, nei medienos žaliavos eksporto veikla). Ketvirta , medienos pramonėje kuriamos darbo vietos kvalifikuotai darbo jėgai – apie ką liudija aplinkybė, kad medienos pramonėje mokamas vidutinis atlyginimas sudaro ~2500 litų ir yra didesnis, nei šalis vidurkis. Penkta , medienos pramonė sprendžia žmonių užimtumo problemą probleminiuose kaimiškuosiuose Lietuvos regionuose, kuriuose medienos pramonė dažniausiai yra didžiausias arba vienintelis darbdavys – tokių problemų medienos eksporto veikla užsiimantys asmenys nesprendžia (medienos perpardavimo veikla užsiimantys asmenys apskritai gali neturėti jokios buveinės Lietuvoje ir veikti per lengvatinėse mokesčių zonose registruotas bendroves). Šešta , kaip pažymėta aukščiau, prioritetinis žaliavinės medienos pardavimas, prioritetą skiriant aukštesnės vertės medienos produktų kūrimui, numatytas ES miškininkystės strategijoje. Septinta , Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 ir 54 straipsniai ir Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnis, Miškų įstatymo 1 straipsnis nustato pareigą įstatymo leidėjui užtikrinti racionalų miškų, kaip Lietuvos ribotų ir strateginių gamtos išteklių, naudojimą. Teigtina, kad racionalus gamtos išteklių panaudojimas neišvengiamai reikalauja užtikrinti, kad riboti gamtos ištekliai būtų panaudoti tokioms reikmėms, kurios suteiktų valstybei ir Lietuvos tautai didžiausią ekonominę ir socialinę naudą.
Suteikiant galimybę pirmenybės tvarka įsigyti valstybiniuose miškuose užaugintos medienos Lietuvos medienos perdirbėjams ir biokuro gamintojams tokia nauda būtų sukurta išsaugotomis ir sukurtomis darbo vietomis (ypač probleminėse kaimiškosiose vietovėse), išlaikytomis medienos perdirbimo (apdirbimo) veiklos tradicijomis bei maksimalia ekonomine nauda valstybei mokestinių pajamų pavidalu, kuri pasiekiama medienos pramonei sudarant galimybes apsirūpinti reikiama medienos žaliava. Tuo tarpu remiantis aukščiau nurodytais duomenimis, Lietuva šiuo metu yra viena iš pagrindinių ES žaliavinės medienos (spygliuočių medienos rastų) eksportuotojų į Kiniją, Lietuvos žaliavinės medienos eksporto į Kiniją mastai kasmet auga 3,2 karto, o ateities perspektyvoje ES numato žaliavinės medienos stygių. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą teigtina, kad Įstatymo projekte numatytas ūkinės veiklos teisinio reguliavimo diferencijavimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Šiame kontekste būtina pastebėti, kad Konstitucinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs ūkinės veiklos diferencijavimo suderinamumą su Konstitucijoje numatytais reikalavimais labai panašioje situacijoje.
Konkrečiai, nagrinėdamas valstybės paramos cukraus pramonei 2006 m. suderinamumą su Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimais Konstitucinis teismas inter alia atsižvelgė į tai, kad „cukrinių runkelių auginimas ir perdirbimas - cukraus gamyba - Lietuvoje yra tokia ūkio sritis, kuri užima nemažą žemės ūkio, kaip ūkio šakos, dalį ir joje nuo seno nemažai daliai žemės ūkyje dirbančių žmonių yra sukuriamos bei palaikomos darbo vietos, garantuojančios jiems ir jų šeimos nariams nuolatines pajamas, tam tikrą gyvenimo lygį, gerovę“ bei šių aplinkybių pagrindu pripažino, kad cukraus pramonė nusipelno diferencijuoto teisinio reguliavimo, kuris „gali būti ir toks, kad cukraus gamyba, kaip ūkinė veikla, būtų valstybės remiama , inter alia naudojant ir kitokias priemones bei taikant kitokius metodus, negu valstybei remiant kitas ūkio (taip pat ir žemės ūkio) sritis“ ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas "Dėl kvotinio cukraus eksporto". ). Pasiūlymas: „2. Parduodant valstybinių miškų plotuose pagamintą žaliavinę medieną, fiziniai ir juridiniai asmenys, šalyje gaminantiems gaminantys produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną, ar naudojantys medieną biokuro gamybai , apsirūpinant žaliava savo gamybinėms reikmėms bei ūkininkai, perkantys iki 80 m3 žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms, turi galimybę įsigyti pirmiausia Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Nepritarti Žr. į komiteto teikiamą pagal gautas išvadas ir pasiūlymus patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-1381 (2), kuriame šis straipsnis išdėstytas nauja redakcija. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.
505 2014-06-102 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. SV-S-599 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Nepritarti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1381 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
siūloma papildyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnį ir suteikti atskiroms ūkio subjektų grupėms (fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems produkciją iš medienos ar apdirbantiems medieną ir apsirūpinantiems žaliava savo gamybinėms reikmėms, ir ūkininkams, perkantiems iki 80 kub. metrų žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms) pirmumo teisę įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos. Toks pirmumo teisės suteikimas yra objektyviai nepagrįstas ir apsunkintų kitų ūkio subjektų galimybes lygiais pagrindais dalyvauti ir varžytis medienos rinkoje ir įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos, tokiu būdu galėtų būti pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje laiduojama sąžiningos konkurencijos laisvė. Nei Įstatymo projekte, nei aiškinamajame rašte nenurodyta jokių pagrįstų argumentų ar objektyvių duomenų, pagrindžiančių Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo, kuriuo galimai būtų ribojama konkurencija, būtinumą ar tai, kokias asmenų teises, laisves, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ar konstituciškai svarbius tikslus siekiama apsaugoti. 2. Įstatymo projekto nuostatos neužtikrina aiškinamajame rašte nurodyto Įstatymo projekto tikslo ir uždavinių – „organizuojant miškų ūkio veiklą daugiau dėmesio skirti verslo analizei jo poreikių užtikrinimui, vietinės gamybos subalansuotam vystymuisi bei kaimo plėtros perspektyvai“ – įgyvendinimo.
Siūlomas teisinis reguliavimas neturės reikšmingos įtakos „vietinės gamybos“ vystymuisi ar
„kaimo plėtros perspektyvai“, nes siūloma išskirti ūkio subjektų grupė –
fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną ir apsirūpinantys žaliava savo gamybinėms reikmėms, – nesusieta su vietinės gamybos vystymu, o kita siūloma išskirti ūkio subjektų grupė –ūkininkai, perkantys iki 80 kub. metrų žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms, – yra tik viena iš ūkio subjektų grupių, veikiančių kaimo gyvenamosiose vietovėse ir prisidedančių prie kaimo plėtros. Nėra jokių argumentų, kodėl iš visų žemės ūkio veiklos subjektų išskiriami tik ūkininkai (t. y. asmenys, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą), nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu, žemės ūkio veiklą vykdo ir kiti subjektai (šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje žemės ūkio veiklos subjektas apibrėžtas kaip žemės ūkio veikla arba žemės ūkio ir alternatyviąja veikla užsiimantis fizinis ar juridinis asmuo arba fizinių ar juridinių asmenų grupė, taip pat Lietuvoje registruotas užsienio juridinio asmens filialas, kurių žemės ūkio valda yra įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre). Taip pat neatlikta išsami analizė ir nepateikiama jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kokiu būdu Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas prisidėtų prie keliamų tikslų įgyvendinimo, kokią įtaką siūlomas teisinis reguliavimas turėtų šalies ūkiui, verslo plėtrai, vietinės gamybos vystymuisi, kaimo plėtros perspektyvoms. 3.
pirmumo įsigyti žaliavinės medienos suteikimo fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems produkciją iš medienos ar apdirbantiems medieną ir apsirūpinantiems žaliava savo gamybinėms reikmėms, praktiškai įgyvendinti reikėtų sukurti sudėtingą patikros sistemą, kuri leistų patikimai įvertinti medieną perdirbančių ūkio subjektų gamybines reikmes ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ypač ne Europos Sąjungos valstybėse. Tokios sistemos sukūrimas ir įdiegimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, sistemos taikymo sąnaudos būtų neadekvačiai didelės ir neproporcingos sistemos teikiamai naudai. 4. Suteikus pirmumo teisę atskiroms ūkio subjektų grupėms (fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems produkciją iš medienos ar apdirbantiems medieną ir apsirūpinantiems žaliava savo gamybinėms reikmėms, ir ūkininkams, perkantiems iki 80 kub. metrų žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms) įsigyti valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos, dėl riboto medienos pirkėjų skaičiaus galimai mažėtų žaliavinės medienos kaina. Tai turėtų neigiamos įtakos valstybės biudžetui, nes mažėtų privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 3 dalį. 5. Nėra jokių objektyvių argumentų ir pagrįstų skaičiavimų, leidžiančių sudaryti išskirtines sąlygas ūkininkams įsigyti 80 kub. metrų ar kitokį kiekį valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms. Dalis ūkininkų yra kartu ir miško savininkai, kurie reikiamą žaliavinę medieną gali pasigaminti savo miškuose, kita dalis ūkininkų, kaip ir bet kurie kiti ūkio subjektai ar fiziniai asmenys, žaliavinės medienos gali įsigyti rinkoje iš valstybinių miškų valdytojų ar privačių miškų savininkų. Pritarti iš dalies Komitetas atsižvelgęs į visas gautas pastabas ir pasiūlymus teikia patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-1381 (2). 6.
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-04-09 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 1, 7 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Nr. XIIP-1381) 2 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnio 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui visi asmenys lygūs),
daliai
2014-06-11 siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir asociacijų nuomones
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui atsižvelgus į gautas Teisės departamento, Europos teisės departamento, Konkurencijos tarybos, LR Vyriausybės pastabas bei kitus gautus pasiūlymus, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1381 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai:
Argumentai: Apvaliosios medienos poreikis pagal 2012-2014 m. aukcion ų statistiką yra apie 95% nuo bendro pasiūlyto parduoti apvaliosios medienos kiekio iš valstybinių miškų, ką VĮ miškų urėdijos galės pateikti apvaliosios medienos pardavimo aukcionams kasmet. Elektroninė apvaliosios medienos pardavimo sistema iš valstybinių miškų (AMEPS) automatiškai suskaičiuos perkamus kiekius pagal atskirus pirkėjus, ir tai leis užtikrinti aukcionų efektyvią kontrolę valstybiniuose miškuose.
VĮ miškų urėdijos nėra atsakingos už perdirbėjų turimus pajėgumus, todėl iškyla didelė grėsmė pasibaigus aukcionams, kad VĮ miškų urėdijos būtų apkaltintos, kad nepateikė reikalingo kiekio apvaliosios medienos jeigu įstatymo norma būtų
“. 7.2.2. Pasiūlymas: buvusį įstatymo projekto 2 straipsnį laikyti 1 straipsniu ir keičiamą įstatymo 7 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, o buvusias 7 straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai laikyti 3 ir 4 dalimis ir jį išdėstyti taip: „2
7 straipsnį nauja 2 dalimi:
miškuose pagamintą žaliavinę medieną per Apvaliosios medienos elektroninę pardavimo sistemą, pirkėjai ( fiziniai ir juridiniai asmenys) ilgalaikėms ir pusės metų trukmės sutartims sudaryti skirtuose aukcionuose gali įsigyti ne didesnį apvaliosios medienos ar miško kirtimo atliekų kiekį negu per paskutinius trejus metus įsigyto apvaliosios medienos ar miško kirtimo atliekų kiekio vidurkis. Šis apribojimas netaikomas pirkėjams, kurie per šioje dalyje nurodytą laikotarpį yra investavę į medienos perdirbimo ar apdirbimo pajėgumus.
Šie pirkėjai, dalyvaudami ilgalaikėms ir pusės metų trukmės sutartims sudaryti skirtuose aukcionuose, turi teisę įsigyti tokį kiekį žaliavinės medienos, kuris atitinka dėl atliktų investicijų išaugusius jų perdirbimo ar apdirbimo pajėgumus. Asmenų, investavusių į medienos apdirbimo ar perdirbimo pajėgumus, per paskutinius trejus metus vertinimą atlieka, padidėjusį žaliavinės medienos poreikį nustato ir išvadas Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos kas pusmetį pateikia Ūkio ministerijos įgaliota institucija. 2. Buvusias 7 straipsnio 2, 3 dalis laikyti atitinkamai 3, 4 dalimis.“ 7.2.3. Pasiūlymas: b uvusį įstatymo projekto 3 straipsnį laikyti 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3
įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2015 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. kovo
8Balsavimo rezultatai:
paskirti pranešėjai: A.Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
d. Nr. 102-P-09
dalyvavo : komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Juozą Bernatonį pavaduojantis Artūras Skardžius, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas D. Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Miškų urėdijos veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės nustatyta tvarka parduoda žaliavinę medieną, miško kirtimo atliekas ir nenukirstą mišką. Miškų urėdijų per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija.
Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.” Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta, jog
„Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise,
asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, o įstatymas „ saugo sąžiningos konkurencijos laisvę
“. Pažymėtina, jog siūloma nuostata išskiria tam
tikras kategorijas asmenų, kurie pirmumo teise galės įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos. Toks reguliavimas sudarys situaciją, kai kiti asmenys negalės laisvai konkuruoti su įstatyme įtvirtintomis išimtinėmis asmenų grupėmis. Šiame kontekste įžvelgtinos kelios problemos. Pirmoji problema sietina su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu. Manytina, jog siūlomu reguliavimu būtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimas ir kt.). Pastebėtina, jog nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kokios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės saugomos pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principą. Antroji problema sietina su konkurencijos ribojimu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu teisiniu reguliavimu bus akivaizdžiai apribota konkurencija tais atvejais, kai asmenys nepriklauso įstatyme nurodytoms grupėms, tačiau turi poreikį įsigyti žaliavinės medienos. Kaip jau minėta, nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kuo grindžiamas toks ribojimas, kokios konstitucinės vertybės saugomos siūlomu teisiniu reguliavimu daliai asmenų apribojant teisę įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, jog esant ribotai konkurencijai tiesiogiai nukentės ir valstybės interesai, nes nesant konkurencijos valstybinių miškų plotuose pagaminta žaliavinė mediena bus parduodama žemesnėmis kainomis ir valstybė gaus mažiau pajamų. Trečioji problema sietina su teisinio proporcingumo principu, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis. Siūlomu įstatymo projektu būtų ribojamos tam tikrų asmenų teisės įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos.
Proporcingumo principas reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje ir siekiama apsaugoti konstituciškai pagrįstus tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto turinio, nei iš projekto aiškinamojo rašto negalima daryti išvados, jog įstatymo nuostatos yra būtinos demokratinėje visuomenėje, proporcingos siekiamam tikslui ir ar jos atitinka Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai ir 4 dalies nuostatai „įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę”. 2. Iš projekto 2 straipsniu teikiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo darytina išvada, jog pirmumo teisė įsigyti valstybinių miškų plotuose pagamintos žaliavinės medienos būtų suteikta asmenims, šalyje, t. y., Lietuvos Respublikoje, apdirbantiems, perdirbantiems, taip pat iš jos biokurą gaminantiems ar perdirbantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Tokia projekto nuostata vertintina atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės nuostatas. Manytina, jog siūloma nuostata galimai turėtų būti vertinama kaip diskriminuojanti tam tikrus subjektus ir nepagrįstai ribojanti laisvą prekių judėjimą, kaip prieštaraujanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsniui. Nepritarti
kurio nuostata, kad „ Parduodant valstybinių miškų plotuose pagamintą žaliavinę medieną, fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantiems produkciją iš medienos ar apdirbantys medieną, apsirūpinant žaliava savo gamybinėms reikmėms bei ūkininkai, perkantys iki 80 m3 žaliavinės medienos savo ūkio reikmėms, turi galimybę įsigyti pirmiausia Vyriausybės nustatyta tvarka“ Teisės departamento taip pat buvo įvertinta kaip galimai prieštaraujanti Konstitucijai, priėmė išvadą, kad nurodyta apimtimi projektas Konstitucijai neprieštarauja. 2014 m. balandžio 9 d. savo išvadoje TTK a tkreipė dėmesį į tai, kad siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti objektyvią miško verslo įtaką šalies ūkiui, darbo rinkai, valstybės biudžetui, kaimo plėtros bei verslo vystymuisi, o taip pat darbo vietų sukūrimui, kas yra konstituciškai pateisinama. 2) d ėl lygiateisiškumo principo (Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis) Pagal Konstituciją valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, tiesiogiai susijusio su Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintu visų asmenų lygiateisiškumo principu; antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2015 m. sausio 15 d. nutarimai). Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju ūkio subjektų) lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d.,
diferencijuotas nustatymas atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį, taip pat atitinkamų ūkinės veiklos sąlygų nustatymas yra sietina su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2005 m. gegužės
dėl konkurencijos ribojimo (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis) Konstitucijos 46 str. 2, 3 dalyse nustatyta: „ Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. “ Projekto tikslas inter alia yra aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą . 4) dėl proporcingumo principo Teisinis proporcingumo principas, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis, reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti ( inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Galiojantis teisinis reguliavimas leidžia medieną valstybinių miškų valdytojams išvežti į užsienį, tuo tarpu vietiniai gamintojai perka medieną iš kitų šalių; transportavimo išlaidos padidina jos kaštus. Atsižvelgiant į tai, kad projekto tikslas yra pagerinti medienos verslą šalyje, šalies biudžetą, sukurti darbo vietų , yra pagrindo teigti, kad p rojekt o tikslas yra teisėtas ir visuotinai reikšmingas, užtikrinantis Konstitucijoje įtvirtintų vertybių pusiausvyrą . 3.
3Komiteto sprendimas:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad
projekto2 straipsniu keičiamo Miškų įstatymo7 straipsnio 1 dalyje siūlymas nustatyti, kad „ Miškų urėdijų per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia gali įsigyti šią medieną šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių sąrašus sudaro, kas pusmetį atnaujina ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos pateikia Ūkio ministerija ar jos įgaliota institucija“ , neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: 6 – „už“, 1 – „susilaikė“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas