Projekto
lyginamasis variantas
661, 696, 703, 704, 706,
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 510 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „510 straipsnis. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas
nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. 2. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolis, priežastis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Apie visus šioje dalyje numatytus antstolio patvarkymus šio Kodekso nustatyta tvarka pranešama skundą padavusiam asmeniui.
Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami . 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. 4. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. 5. Jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną gražinamas skundą padavusiam asmeniui.
Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. 6. Už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. 7. Visi šiame straipsnyje numatyti antstolio patvarkymai šio Kodekso nustatyta tvarka siunčiami skundą padavusiam asmeniui. 3 . 8. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. 4. 9. Šiame straipsnyje numatyt o ų skund o ų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.“
Pakeisti 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę,
negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje,718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;“. 3 straipsnis. 644 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 644 straipsnį nauju 6 punktu:
„
6) nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus;
“. 2. Buvusį 644 straipsnio 6 punktą laikyti 7 punktu:
„
vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas.“
Pakeisti 646 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.“
Pakeisti 661 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo , vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo ir mažesnių negu du šimtai litų piniginių sumų išieškojimo“. 6 straipsnis. 696 straipsnio pakeitimas „696 straipsnis.
Brangiųjų Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų realizavimo tvarka Tauriųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, Taurieji metalai ir brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų bei jų laužas jų gaminiai, laužas ir atliekos realizuojami per prekybos įmones, kurios ūkio subjektus, kurie nustatyta tvarka verčiasi šio turto prekyba, arba iš varžytynių .“ 7 straipsnis. 703 straipsnio pakeitimas Pakeisti 703 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo šio Kodekso 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte , 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos šiame Kodekse nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Patvarkymas dėl varžytynių atšaukimo skelbiamas šio Kodekso 705 straipsnyje nustatyta tvarka.“ 8 straipsnis. 704 straipsnio pakeitimas Pakeisti 704 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 704 straipsnis. Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo areštuoto turto pirkėją
1Iki varžytynių pradžios paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo areštuoto turto pirkėją. 2. Jeigu iki varžytynių pradžios paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos nevykdomas . 3.
pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos pinigų sumos laikomos sumokėtomis, jeigu pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą yra įskaityti iki skelbime apie būsimas varžytynes nurodytos varžytynių pradžios varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje .“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 705 straipsnį. „
apie varžytynes Šio Kodekso 706 straipsnyje nustatyta tvarka apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje; šis tinklalapis taip pat naudojamas vykdant varžytynes .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 706 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apie varžytynes antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje : . 1) ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų;
2) ne vėliau kaip likus dvidešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamo kilnojamojo turto vertė yra nuo dešimties tūkstančių iki šimto tūkstančių litų;
3) ne vėliau kaip likus dešimt dienų iki varžytynių pradžios – jeigu iš varžytynių parduodamo kilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu dešimt tūkstančių litų. “
straipsnio pakeitimas
taip: „5) varžytynių pradžios ir pabaigos laikas;“. 2. Pakeisti 707 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prie skelbimo apie varžytynes gali turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 708 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Teisė apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą Iki varžytynių pradžios pabaigos antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 713 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
tvarka
specialiame interneto tinklalapyje. 3. Varžytynės vykdomos skelbime apie varžytynes nurodytu laiku. Varžytynių pradžia yra skelbime apie varžytynes nurodytos darbo dienos dešimta valanda nulis minučių nulis sekundžių, o pabaiga
Tokiu atveju antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje nurodoma pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytas kainos didinimo taisykles padidinta kaina, kuri išlieka iki to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę parduodamo turto kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą už parduodamą turtą, didžiausią parduodamo turto kainą nurodžiusio dalyvio kaina didinama pagal šio straipsnio 4 dalyje nurodytas taisykles. Didžiausią kainą nurodžiusio varžytynių dalyvio kaina šioje dalyje nustatyta tvarka automatiškai didinama iki to momento, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina ją viršys. 7. Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. 8. Pasibaigus varžytynėms, antstolių informacinės sistemos varžytynių posistemyje skelbiama, už kokią kainą turtas parduotas. Varžytynes organizavusiam antstoliui per vieną darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodomi šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis. Šioje dalyje nustatyta tvarka varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui išsiunčiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Varžytynių nelaimėjusiems varžytynių dalyviams jų sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis, atskaičius mokesčius už banko paslaugas, per vieną darbo dieną grąžinamas į šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas banko sąskaitas. „713 straipsnis. Bendroji varžytynių tvarka 1.
tvarka
specialiame interneto tinklalapyje. 3. Varžytynės skelbiamos darbo dienomis nuo devintos valandos nulis minučių iki keturioliktos valandos nulis minučių. Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje momentas. 4. Varžytynės baigiamos:
1) po trisdešimties dienų - iš varžytynių parduodant nekilnojamąjį turtą ir kitą įstatymų nustatyta tvarka registruotą turtą, taip pat kitą kilnojamąjį turtą, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų;
2) po dvidešimties dienų - iš varžytynių parduodant visą kitą šios dalies 1 punkte nenurodytą turtą. 5. Varžytynės baigiamos jų pabaigos dienos tą pačią valandą ir minutę, kurią jos buvo paskelbtos. 6. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatytas varžytynių pabaigos laikas sueina poilsio ar švenčių dieną, varžytynės baigiamos artimiausią darbo dieną. 7. Jeigu iki šio straipsnio 5 dalyje nustatyto varžytynių pabaigos laiko yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes nulį sekundžių ir per šį pratęstą papildomą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą. Po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių nulio sekundžių laiką gauto kainos pasiūlymo varžytynės pakartotinai pratęsiamos penkias minutes nulį sekundžių; šis laikas pradedamas skaičiuoti nuo kainos pasiūlymo gavimo momento. Pratęstos varžytynės baigiamos, jeigu per penkias minutes nulį sekundžių po paskutinio kainos pasiūlymo negaunamas kitas kainos pasiūlymas. 8. Varžytynės vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Kainą varžytynių dalyvis gali didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu. 9. Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą.
Kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą, tačiau kiekvienas kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento pradinės turto pardavimo kainos, jeigu ji yra mažesnė negu penkiasdešimt tūkstančių litų, ne mažiau kaip 0,3 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip 0,1 procento – jeigu pradinė turto pardavimo kaina viršija šimtą tūkstančių litų. Varžytynių metu rodoma didžiausia tuo metu už parduodamą turtą pasiūlyta kaina. Kaina nurodoma litais be centų. 10. Kainą didinant automatiniu būdu, varžytynių dalyvis nurodo siūlomą pradinę kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą, didžiausią siūlomą kainą ir kainos didinimo automatiniu būdu intervalą, kuris negali būti mažesnis už šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kainos didinimo intervalus. Didžiausia siūloma kaina negali būti žinoma nei varžytynes organizavusiam antstoliui, nei kitiems varžytynių dalyviams ar tretiesiems asmenims. Kainą didinant automatiniu būdu, rodoma varžytinių dalyvio siūloma pradinė kaina, kuri išlieka iki to momento, kol kitas varžytynių dalyvis pasiūlo didesnę kainą. Kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą, automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio siūloma kaina automatiškai padidinama varžytynių dalyvio nustatytu intervalu, kol kito varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina viršys automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio nurodytą didžiausią siūlomą kainą. 11.
11Jeigu varžytynių dalyvis,
kainą didinantis neautomatiniu būdu, pasiūlo tokią pat kainą, kurią kitas varžytynių dalyvis, kainą didinantis automatiniu būdu, anksčiau yra nurodęs kaip didžiausią siūlomą kainą, rodoma anksčiau automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio didžiausia siūloma kaina, kuri tampa tuo metu už parduodamą turtą siūloma kaina. Šią kainą kiti varžytynių dalyviai gali didinti neautomatiniu būdu pasiūlydami didesnę kainą arba automatiniu būdu nurodydami didesnę didžiausią siūlomą kainą. Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tais atvejais, kai automatiniu būdu kainą didinantis varžytynių dalyvis pasiūlo tokią pat didžiausią siūlomą kainą, kokią kitas varžytynių dalyvis, kainą didinantis automatiniu būdu, anksčiau yra nurodęs kaip didžiausią siūlomą kainą. 12. Iki varžytynių pabaigos bet kuris varžytynių dalyvis gali nustatyti automatinį kainos didinimą arba padidinti ar sumažinti anksčiau automatiniu būdu nustatytą didžiausią siūlomą kainą. Varžytynių dalyvis, kurio pasiūlyta kaina vykstant varžytynėms yra didžiausia, anksčiau automatiniu būdu nustatytos didžiausios siūlomos kainos negali sumažinti daugiau, negu tuo metu rodoma jo pasiūlyta kaina. 13. Varžytynių laimėtoju pripažįstamas tas varžytynių dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina. 14. Pasibaigus varžytynėms, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiama, už kokią kainą turtas parduotas. Varžytynes organizavusiam antstoliui ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamas pranešimas, kuriame nurodomi šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyti varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio duomenys, ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedamas varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis.
Varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui šioje dalyje nustatyta tvarka išsiunčiamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos pranešimas apie laimėtas varžytynes. Varžytynių nelaimėjusiems varžytynių dalyviams jų sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis, atskaičius mokesčius už banko paslaugas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas į šio Kodekso 710 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas banko sąskaitas. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 717 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo, varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis ;“. 15 straipsnis. 719 straipsnio pakeitimas Pakeisti 719 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „719 straipsnis. Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytinių pasekmės
dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis , arba dėl to, kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta, kaip numatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje (šio Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2 punkta i s ), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą. 2.
dėl to, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, arba dėl to, kad paaiškėjo, kad varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 717 straipsnio 3 ir 5 punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, už kurią jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse. 3. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, išskyrus šio Kodekso 717 straipsnio
punktuose numatytus atvejus , antstolis pasiūlo išieškotojui paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje ir šio Kodekso 720 straipsnio
raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą. 4. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 4 punkte numatytu atveju, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Šiuo pagrindu paskelbus varžytynes neįvykusiomis, varžytynių dalyvis turi teisę reikalauti iš skolininko atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl dalyvavimo varžytynėse. 5. Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, antstolis skelbia pirmąsias pakartotines varžytynes, kurios vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir paskelbtos neįvykusiomis varžytinės. “
straipsnio pakeitimas
taip: „2. Jeigu šio Kodekso
neįvykusiomis antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis (šio Kodekso 717 straipsnio
, antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.
Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos šio Kodekso 723 straipsnyje numatytos pasekmės.“
taip: „4. Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis šio Kodekso 717 straipsnio 2 punkte numatytu atveju arba išieškotojas atsisako paimti turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis, skelbiamos antrosios pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 724 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Antstolis per tris darbo dienas po visos
turto kainos sumokėjimo , bet ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Šiame akte nurodoma:
1) kas ir kada įvykdė varžytynes, varžytynių numeris;
2) parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris (jeigu yra) ir turto apibūdinimas;
3) tikslus varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio ir jo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas ir adresas, taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai, kai varžytinių dalyvis yra juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė (adresas), taip pat turimas elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kiti elektroninių ryšių priemonių adresai ir už nupirktą turtą sumokėta suma;
4) akto pasirašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu).“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 746 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: : „3. Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka. Hipotekos kreditoriaus prašymu priverstinai realizavęs hipoteka įkeistą daiktą ir surašęs turto pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša hipotekos registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. “
straipsnio pakeitimas „
sumoms paskirstyti Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu.
Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, A a ntstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.“
įstatymo 10, 11, 12, 13, 15 ir 16 straipsniai taikomi varžytynėms, paskelbtoms po šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2014 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-05-14 Nr. XIIP-1328(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė D. Zebleckis
TEISĖTVARKOS komitetas
510, 602, 644, 646, 661,
dalyvavo : komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Teisingumo ministro patarėja Eglė Bagdžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas Igor Golubajev, vyriausiasis specialistas Artūras Remeikis, Lietuvos antstolių rūmų atstovės Inga Karalienė ir Neringa Lipeikienė, Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovas Antanas Survila. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-12-20) 8,13 (704, 713) Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, teikiame šias pastabas:
iekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgus į tai, kad „šio Kodekso 706 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka“ reiškia „specialiame interneto tinklalapyje“, manytina, jog projekto 7 straipsnyje dėstomoje Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 704 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „šio Kodekso 706 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka“ turėtų būti vartojama formuluotė „specialiame interneto tinklalapyje“.
Atitinkamai ši pastaba taikytina projekto 11 straipsnyje dėstomai CPK 713 straipsnio 3 daliai. Be to, CPK 713 straipsnio 14 dalyje formuluotė „šio straipsnio 2 dalyje nurodytame“ keistina žodžiu „specialiame“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2013-12-20)9
siūloma pakeisti CPK 706 straipsnio 1 dalį ir joje nustatyti, kad apie varžytines antstolis paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. CPK 705 straipsnis numato, jog CPK706 straipsnyje nustatyta tvarka apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje; šis tinklalapis taip pat naudojamas vykdant varžytynes. Atsižvelgus į tai, kad pagal teikiamą siūlymą nustatoma ne tvarka, o tiesiog nurodoma, jog skelbiama specialiame interneto tinklalapyje, manytina, jog atitinkamai tikslintinas ir CPK 706 straipsnis. Iš dalies pritarti Atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodekso 705 straipsnio nuostatos iš esmės bus atkartojamos 706 straipsnio 1 dalyje ir 713 straipsnio 2 dalyje, 705 straipsnis laikytinas pertekliniu. Todėl projektas papildomas nauju straipsniu pripažįstančiu kodekso 705 straipsnį netekusiu galios. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2013-12-20)15
dalies pakeitimo esmėje skaičius „717“ keistinas skaičiumi „719“, be to, atsižvelgus į tai, kad šiuo straipsniu keičiama pusė CPK 719 straipsnio dalių ir dar viena dalimi šis straipsnis papildomas, CPK 719 straipsnis dėstytinas nauja redakcija. Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas (2013-12-20)18
pakeitimų dėstytina taip: „Pakeisti 746 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2013-12-20)20
tikslintinas šio straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant žodį
„įgyvendinimas“, šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašant
formuluotę „išskyrus šio straipsnio 3 dalį“. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė 2014-05-0720 Atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą nustatyti 2014 m. rugpjūčio 1 d. (projekte buvo siūlyta 2014 m. liepos 1 d.)
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba 2014-04-221
Teisėjų taryboje 2014 m. balandžio 8 d. gautą raštą teikiame pastabas dėl Civilinio proceso kodekso 510. 602, 644, 661 , 703. 704, 706, 707, 708. 7013,
Nr. XIIP-1328 (toliau - Įstatymo projektas). 1.
straipsnyje siūloma Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti perduodamas teismui ne tik tais atvejais, kai antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, bet ir tuomet, kai antstolis „skundo neišnagrinėja per penkias darbo dienas“ Įstatymo projekto rengėjai, siekdami pagrįsti šį siūlymą, nurodo, jog dabartinis reguliavimas lemia, kad su antstolio atliekamais veiksmais nesutinkantis asmuo iš esmės neturi teisės į teisminę gynybą tais atvejais, kai antstolis nepatenkina jo skundo, tačiau neperduoda jo nagrinėti teismui arba gauto skundo apskritai neišnagrinėja. Taip pat siūlomo pakeitimo priežastimi nurodoma ir tai, kad „nėra nustatyta, kaip skundą paduodantis asmuo galėtų ginti savo teises tais atvejais, kai antstolis skundo netenkina, bet jo neperduoda teismui ar skundo apskritai neišnagrinėja“. Šiam siūlymui nepritartina. Pirma, įstatymo projekto rengėjų argumentai, kuriais bandoma pagrįsti aptariamą siūlymą, yra nepagristi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2013 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013, išaiškino, „kad tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą“. Antra, siūloma nuostata, leidžianti antstoliui neišnagrinėtą skundą persiųsti teismui, laikytina prieštaraujančia toje pačioje keičiamoje dalyje įtvirtintai pareigai skundą išnagrinėti. Pastebėtina, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą antstolis privalo gautą skundą išnagrinėti, t.y., priimti sprendimą dėl jo per penkias darbo dienas, o priėmus sprendimą netenkinti skundą - persiųsti jį teismui.
Jei įstatymo projekto rengėjai turi duomenų, jog antstoliai nevykdo šių įstatymo reikalavimų, šios problemos siūlomas pakeitimas niekaip nesprendžia - jau šiuo metu įstatyminių pareigų nevykdantys antstoliai jų nevykdys ir įtvirtinus siūlomą nuostatą. Dar daugiau, siūlomas reglamentavimas sudarys sąlygas antstoliams apskritai nenagrinėti skundų, ir tuo iš esmės eliminuos ikiteisminės skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos privalomumą. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminis skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas laikytinas priemone, užtikrinančia operatyvų ginčų sprendimo procesą bei saugančia teismus nuo bereikalingo krūvio didinimo. LAT aukščiau minėtoje byloje nurodė, kad
„veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas - būtina teisės į teismą
įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais inier alia grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendinio ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai - tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis).
Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme.“ Tobulinant įstatymo projektą siūlytume įvertinti kokios priežastys lemia tai, kad antstoliai netinkamai vykdo įstatyme nustatytus įpareigojimus. Tai leis numatyti efektyvias priemones šioms priežastims pašalinti: pavyzdžiui, nustačius, jog nustatyti terminai skundui išnagrinėti yra nepakankami, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jų liginimo arba teisės juos pratęsti suteikimo antstoliams, arba, nustačius, jog nėra aiškus antstolio netenkinto skundo persiuntimo teismui terminas, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl šio termino įtvirtinimo įstatyme (pavyzdžiui, numatant, kad jei antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė). Jei būtų nustatyta, jog įstatymų nevykdymas yra nulemtas netinkamo antstolio pareigų vykdymo, turėtų būti vertinamos teisinės atsakomybės taikymo antstoliams už procesiniuose įstatymuose nurodytų pareigų nevykdymą taikymo efektyvumo didinimo galimybės.
Pritarti Pritariant pastaboms nutarta iš esmės pritarti galiojančioms straipsnio dalies nuostatoms, tačiau jas tobulinti atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas. Pakeisti 510 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „510 straipsnis. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimas
skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. 2. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia šio Kodekso nustatyta tvarka. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Antstolis, priežastis, dėl kurių buvo praleistas skundo padavimo terminas, pripažinęs svarbiomis, praleistą terminą gali atnaujinti patvarkymu. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų.
Apie visus šioje dalyje numatytus antstolio patvarkymus šio Kodekso nustatyta tvarka pranešama skundą padavusiam asmeniui. Skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami . 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. 4. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. 5. Jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną gražinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. 6. Už šiame straipsnyje nurodytus skundus žyminis mokestis nemokamas. 7. Visi šiame straipsnyje numatyti antstolio patvarkymai šio Kodekso nustatyta tvarka siunčiami skundą padavusiam asmeniui. 3 . 8. Skundo padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. 4. 9. Šiame straipsnyje numatyt o ų skund o ų nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.“
taryba 2014-04-221
straipsniu taip pat siūloma panaikinti CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą antstolio teisę spręsti dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo bei nuostatą, pagal kurią antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui.
Šiam siūlymui nepritartina. Pirma, pastebėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog ikiteisminis skundų dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas yra privalomas, panaikinus antstolio teise spręsti dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, būtų nepagristai panaikinta galimybė taikyti skundų padavimo termino atnaujinimo institutą, o kartu ir nagrinėti praleidus nustatytus terminus pateiktus skundus. Praleidus skundo pateikimo antstoliui terminą, antstolis jo, kaip neatitinkančio įstatymų reikalavimų, negalėtų nagrinėti bei Įstatymo projekte nustatytais atvejais persiųsti teismui. Antra, pritartina Antstolių rūmų pozicijai, jog esamas reguliavimas leidžia operatyviau spręsti vykdymo procese kylančias problemas ir išvengti teismų darbo krūvio didinimo. Antstolis, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos aplinkybes ir skundžiamus antstolio veiksmus bei įvertinęs priežastis, dėl kurių praleistas skundo padavimo terminas, turėtų turėti galimybę atnaujinti praleistą terminą ir priimti skundą nagrinėjimui. Siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrintų greito pažeistų teisių gynimo ir būtų nesuderinamas su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Įstatymo projekto rengėjams siūlytina aiškiai įvardinti aptariamu pakeitimu sprendžiamą problemą bei numatyti efektyvius būdus jai spręsti. Pritarti Pritariant pastaboms nutarta iš esmės pritarti galiojančioms straipsnio dalies nuostatoms, tačiau jas tobulinti atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas. 3. Teisėjų taryba 2014-04-224
Įstatymo projekto 4 straipsnyje numatytu CPK 646 straipsnio 3 dalies pakeitimu siūloma suteikti teismui teisę, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, spręsti, kokia tvarka (rašytinio proceso ar teismo posėdyje) bus nagrinėjamas prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis. Iš esmės neprieštaraujant tokiam siūlymui, tobulinant projektą siūlytina apsvarstyti CPK. 646 straipsnio 3 dalyje ¡tvirtinto reguliavimo panaikinimo klausimą. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl neįvykdytos taikos sutarties, teismas gali atsisakyti jį išduoti arba pakeisti Šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką. Teisėjų tarybos nuomone, įpareigojimas teismui spręsti dėl vykdomojo rašto neišdavimo nesant konkrečiai įvardintiems tokio sprendimo pagrindams, teisė keisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką paneigia taikos sutarties esmę, apsunkina skolos išieškojimą. Pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, gali būti peržiūrima proceso atnaujinimo tvarka. Atsižvelgti iš dalies Pritariant iškeltai problemai, klausymų metu nutarta šiuo projektu pastaboje nurodyto teisinio reguliavimo nekeisti, atsižvelgiant į tai, kad Teisingumo ministerija ruošia Civilinio proceso kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo projektą, susijusį su teismams nebūdingų funkcijų atsisakymu, be kita ko vertinant ir šio straipsnio pakeitimo poreikį. 4. Teisėjų taryba 2014-04-225
Įstatymo projekto 5 straipsniu CPK 661 straipsnio 2 dalyje numatytą įtvirtinti reguliavimą, atsisakant nuostatos, pagal kurią raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas bylose dėl periodinių išmokų, ir nustatyti, kad raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas tik skubaus vykdymo bylose ir bylose dėl turto konfiskavimo.
Manytina. kad skolininkui turėtų būti sudaryta galimybė periodines išmokas, tiek, kiek tai nesusiję su skubaus vykdymo atvejais, mokėti gera valia be priverstinio vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimai dėl išlaikymo priteisimo pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą vykdytini skubiai. Pritarti
antstolių rūmai 2014-04-165
antstolių rūmai teikia papildomas pastabas Civilinio proceso kodekso 510, 602, 644, 646, 661, 703, 704, 706, 707, 708, 713, 717, 719, 722, 724 ir 746 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektui Nr. XIIP-1328 (toliau – Projektas). Projektas buvo parengtas įvertinus vykdymo procese kylančias praktines problemas, susijusias su vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugos įgyvendinimu ir elektroninių varžytynių vykdymu. Pastebime, jog siekiant efektyviai pasiekti Projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, tikslinga į Projektą įtraukti papildomų Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimą. Dėl Civilinio proceso kodekso 661 straipsnio pakeitimo. 2014 m. sausio 14 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos pakeitimai numato supaprastintą piniginių sumų iki 200 Lt išieškojimo tvarką, kuri leido sumažinti skolininko patiriamas vykdymo išlaidas keturis kartus. Paaiškintina, jog vykdomojoje byloje, jeigu skolininkas neturi antstolių vykdomų kitų išieškojimų, antstolis išieškojimą nukreipia į skolininko sąskaitoje esančias lėšas, nurodydamas priverstinai nurašyti įsiskolinimą, būtinąsias vykdymo išlaidas ir pašto (kurjerių) išlaidas bankui per 30 dienų laikotarpį.
Praėjus šiam terminui ir skolos nenurašius nuo skolininko sąskaitos antstolis taiko kitas priverstines vykdymo priemones. Šiuo metu pagal galiojantį reglamentavimą raginimas siunčiamas ir tais atvejais, kai taikoma suprastinta išieškojimo procedūra mažose skolose iki 200 Lt, nors šiuo atveju raginimo siuntimas yra iš esmės perteklinė, formali procedūra tik branginanti procesą skolininkui. Tokio procesinio dokumento (raginimo) turinys didele apimtimi sutampa su kitu antstolio jau siunčiamu skolininkui procesiniu dokumentu – patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir iš esmės kitokių teisinių ir materialinių pasekmių nesukuria . Šiuo patvarkymu asmuo informuojamas apie priimtą vykdomąjį dokumentą, numatomus veiksmus, vykdymo išlaidas ir pan . Atsižvelgus į Teisingumo ministerijos pakeistas Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas procedūras siūlytina raginimo siuntimo nuostatas CPK pakoreguoti ir numatyti, jog raginiams, be kitų CPK numatytų atvejų, nesiunčiamas ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais, kai materialinė išlaidos vykdant priverstinį išieškojimą yra tapačios skolininko patiriamoms išlaidoms įvykdant sprendimą gera valia. Tikslinga suvienodinti vykdymo procesą visose vykdomosiose bylose, kuriose išieškomos piniginės sumos iki 200 Lt ir numatyti, kad raginimas tokiose vykdomosiose bylose nėra siunčiamas. Siūloma Civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 2 dalies redakcija: „2.
Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo , ir turto konfiskavimo , vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo .ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais atvejais, kai materialinė išlaidos vykdant priverstinį išieškojimą yra tapačios skolininko patiriamoms išlaidoms įvykdant sprendimą gera valia. Pritarti iš dalies Tikslintina siūloma formuluotė:
„2. Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose
, bylose dėl periodinių išmokų išieškojimo ir turto konfiskavimo , vykdant hipotekos teisėjo nutartis dėl skolininko turto realizavimo ir mažesnių negu du šimtai litų piniginių sumų išieškojimo“. 6. Lietuvos antstolių rūmai 2014-04-166
Dėl Civilinio proceso kodekso 696 straipsnio pakeitimo. Vykdymo praktikoje susiduriama su problemomis realizuojant brangakmenius, juvelyrinius dirbinius. Šiuo metu galiojanti Civilinio proceso kodekso 696 straipsnio redakcija numato, kad tauriųjų metalų luitai, grynuoliai, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, juvelyriniai ir kiti dirbiniai iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės tauriųjų metalų bei jų laužas realizuojami per prekybos įmones, kurios verčiasi šio turto prekyba. Tačiau tokių prekybos įmonių, kurios realizuotų nurodytą turtą kaip reikalauja Civilinio proceso kodekse numatytus turto vertinimo (įkainojimo) ir realizavimo sąlygos, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra neribotos civilinės apyvartos turtas, siūlome organizuoti jų pardavimą per varžytynes. Tokiu atveju, kai skolininkas turi realizuotino turto, tačiau dėl nuo antstolio nepriklausančių aplinkybių nesant galimybės tokį turtą realizuoti, galimai pažeidžiami išieškotojo teisėti interesai atgauti skolą. Įtvirtinus siūlomą Civilinio proceso kodekso nuostatą būtų sudaryta galimybė greičiau įvykdyti sprendimą iš išieškoti skolą, užtikrinti išieškotojo teisėtus interesus.
Civilinio proceso kodekso 696 straipsnį siūlome išdėstyti tokia redakcija: „Tauriųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų bei jų laužas realizuojami per prekybos įmones, kurios verčiasi šio turto prekyba parduodant iš varžytynių .“ Pritarti iš dalies Valstybės įmonė
„Lietuvos prabavimo rūmai“ Teisingumo ministerijai pateikė informaciją, kad
2014-05-01 duomenimis Lietuvos prabavimo rūmuose yra registruotos 927 įmonės (individualios įmonės, UAB, AB ir kt.), turinčios teisę prekiauti tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, jų gaminiais. Dalis legaliai šią veiklą vykdančių įmonių realizuoja iš Valstybinės mokesčių inspekcijos perimtus konfiskuotus tauriuosius metalus ir brangakmenius, jų gaminius ir laužą. VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ taip pat nurodė, kad galiojanti CPK 696 str. redakcija riboja fizinių asmenų, individualiai prekybinę veiklą vykdančių pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, teisę prekiauti areštuotais tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, jų gaminiais, laužu ir atliekomis. Tokių asmenų 2014-05-01 duomenimis, Lietuvos prabavimo rūmuose yra registruota 177. Atsižvelgę į aukščiau išdėstytus argumentus ir LR tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 3 str. įtvirtintas definityvines normas (3 str. 1 d. – „taurieji metalai“, 3 str. 2 d. – „brangakmeniai“, 3 str. 4 d. – „brangakmenių laužas“,
„ūkio subjektas“, 3 str.
ir įvertinę tai, kad sąvoka „taurieji metalai“ apima ir lydinius, žaliavą, pusfabrikačius, laužą ir atliekas, cheminius junginius, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pasiūlė pakeisti CPK 696 str. pavadinimą ir dispoziciją išdėstyti taip: „696 straipsnis. Brangiųjų Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų realizavimo tvarka Tauriųjų metalų (aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybinės ir laboratorinės paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, Taurieji metalai ir brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai iš aukso, sidabro, platinos ir platinos grupės metalų bei jų laužas jų gaminiai, laužas ir atliekos realizuojami per prekybos įmones, kurios ūkio subjektus, kurie nustatyta tvarka verčiasi šio turto prekyba arba iš varžytynių .“ Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ teigimu, pritarus šiai redakcijai antstoliai, jeigu jų veikla yra komercinė – ūkinė, susijusi su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, privalėtų registruotis Lietuvos prabavimo rūmuose, taip pat nustatyta tvarka vykdyti varžytinėse parduodamų tauriųjų metalų ir jų gaminių apskaitą. 7. Rolandas Stankauskas (2014-04-25)8
siūlomus Civilinio proceso kodekso (toliau -CPK) 704 str. pakeitimus būtų sumažintos ir apribotos skolininko galimybės pačiam pasiūlyti turtui pirkėją neorganizuojant turto pardavimo varžytinių. Siūloma straipsnio nuostata pažeistų skolininko interesą gauti iš turto pardavimo tinkamą kainą bei be varžytinių realizuoti jam priklausantį turtą ir taip padengti įsiskolinimą. Projekte siūloma ,,Iki varžytinių paskelbimo skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją“. Galiojanti CPK 704 str. nuostata nustato galimybes skolininkui pasiūlyti pirkėją iki varžytinių pradžios.
Dabartines galiojančios CPK 704 str. nuostatos yra lankstesnes ir labiau užtikrina skolininko interesus, nes nuo varžytinių paskelbimo (viena data) iki jų pradžios (antra data) yra nemažas laiko tarpas (dažnai virš 30 d.) per kurį skolininkas turi galimybę aktyviai ieškoti turtui pirkėjo, suradus interesantus derėtis dėl parduodamo turto kainos ir pan. Paviešinta informacija apie paskelbtas varžytines neretai tampa paskata skolininkui neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų stengiantis padengti įsiskolinimą ar bandyti realizuoti planuojamą iš varžytinių parduoti turtą už kuo didesnę kainą, nes varžytinėse (jei jos antros) tas turtas gali būti realizuotas ir už 60 proc. nustatytos vertės, skolininkas paskelbus apie varžytines yra suinteresuotas aprodyti turtą interesantams, siūlyti jiems turtą įsigyti be varžytinių už nustatytą kainą. Nepritarti Nauju teisiu reguliavimu skolininkui teisė siūlyti areštuoto turto pirkėją neatimama. Laikotarpis šiai teisei įgyvendinti iki varžytinių paskelbimo laikytinas pakankamu. 8. Rolandas Stankauskas (2014-04-25)13
padengti įsiskolinimą iki varžytinių realizavęs jam priklausantį ir planuojamą išvaržyti turtą. Siūlomo straipsnio 3 punktas nustatytų, kad „ Varžytynių pradžia yra jų paskelbimo šio Kodekso 706 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka momentas.“ Tai yra šia nuostata būtų panaikinamas dabartiniame galiojančiame CPK numatytas varžytinių paskelbimo laikotarpis , tai yra laikas nuo tada kai viešai paskelbiama apie planuojamas vykdyti varžytines iki pačių varžytinių pradžios. Priėmus siūlomą straipsnio pakeitimą varžytinių paskelbimo ir pradžios laikas sutaptų.
Dėl to būtų pažeidžiama teisė ir apribojamos galimybės iš varžytinių parduodamo turto savininkui (skolininkui) iki varžytinių pradžios pasiūlyti savo pirkėją, kaip tai numato CPK 704 straipsnis. Ši teisė yra ypatingai svarbi realizuojant skolininko turtą, nes leidžia taikiai ir visom pusėms naudingai pasiekti norimą rezultatą – kreditorius gauna iš skolininko pasiūlyto pirkėjo pinigus, sumažėja vykdymo išlaidos, nes antstoliui nebereikia organizuoti varžytinių, o už tai yra numatytas mokestis, todėl didesnė dalis iš parduoto turto gautų pinigų tenka įsiskolinimui padengti bei didesnis likutis lieka skolininkui, turtas realizuojamas už visom pusėms (kreditoriui ir skolininkui) priimtiną turto rinkos kainą, įvyksta sklandus turto perėjimas iš vieno savininko kitam, sumažėja proceso apskundimo galimybės ir tolimesnis bylinėjimasis teismuose. Prasidėjus varžytinėms skolininkas pagal to paties CPK 704 straipsnio nuostatas jau nebegali siūlyti turtui savo pirkėjo ir taip taikiai užbaigti priverstinį turto realizavimo procesą. Nepritarti Kaip savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas, vykdymo procese turėtų būti užtikrinama interesų pusiausvyra tarp vykdymo proceso šalių ir suinteresuotų asmenų, nesuteikiant išskirtinių teisių ar privilegijų kažkuriam vienam iš proceso dalyvių. Skolininkas turi teisę siūlyti areštuoto turto pirkėją nuo pat turto arešto momento. Atsižvelgiant į tai, kad nuo turto arešto momento iki varžytynių paskelbimo paprastai praeina nemažas laiko tarpas, manytina, kad skolininkui suteikiama pakankamai laiko pasiūlyti savo pirkėją.
Tuo tarpu projektu siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis, kad varžytynės vyktų nuo pat jų paskelbimo momento, yra skirtas ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesų apsaugai, t. y. siekiama varžytynių procesą padaryti patogesnį ir prieinamesnį varžytynių dalyviams, tuo pačiu užtikrinant turto pardavimą už kuo didesnę kainą. Rolandas Stankauskas (2014-04-25)13
pakeitimą būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Projekto CPK 713 sr. 8 p. Nustatytų, kad „ kainą varžytynių dalyvis gali didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu“. Varžytinių dalyviai turėtų būti lygiateisiai ir įstatymu turėtų būti įtvirtintos tik vienodos galimybės visiems dalyviams varžytis siūlant kainą už parduodamą iš varžytinių turtą. Tuo tarpu Projekto 11 str. siūlomas CPK 713 sr. 11 p. nustatytų nevienodas (nelygiateises) sąlygas
automatiniu būdu turėtų įstatymų įtvirtintą pirmenybę ir pranašumą įsigyti varžytinėse parduodamą turtą prieš varžytinių dalyvį, kuris kainą didina neautomatiniu (rankiniu) būdu.
Projekte siūloma, kad „ Jeigu varžytynių dalyvis, kainą didinantis neautomatiniu būdu, pasiūlo tokią pat kainą, kurią kitas varžytynių dalyvis, kainą didinantis automatiniu būdu, anksčiau yra nurodęs kaip didžiausią siūlomą kainą, rodoma anksčiau automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio didžiausia siūloma kaina, kuri tampa tuo metu už parduodamą turtą siūloma kaina . “ Esant sąlygai, kad abiem dalyviams pasiūlius vienodą kainą ir nei vienam iš jų tos kainos daugiau nepadidinus iki varžytinių pabaigos, varžytinių laimėtoju taptų automatinį kainos didinimą nustatęs varžytynių dalyvis, o tai nebūtų sąžininga kito varžytinių dalyvio, kuris kaina didino neautomatiniu būdu, atžvilgiu. Projekto rengėjai nepagrindžia ir nenurodo argumentų, kodėl prioritetas atiduodamas būtent automatinį kainos didinimą nestačiusiam varžytinių dalyviui. Be to yra galimybės susidaryti situacijai, kai du ar daugiau varžytinių dalyvių yra pasirinkę automatinį kainos didinimą ir nustatę vienodą maksimalią siūlytiną kainą, tokiu atveju laimėtojas būtų neaiškus, nes varžytinių elektroninė sistema negalėtų atrinkti konkretaus laimėtojo. Prioritetai varžytinių dalyviams be kita ko suteikiami atsižvelgiant ne į tai, kokiu būdų (automatiniu ar neautomatini) jie siūlo kainą, o į kainos pasiūlymo laiką („anksčiau“).
Dėl pastabos, kad nebus aiškus laimėtojas, jeigu du dalyviai norės nustatyti tą pačią didžiausią siūlomą kainą pažymėtina, kad siūlomo 713 straipsnio 11 dalis nurodo, kad, jeigu varžytynių dalyvis, kainą didinantis neautomatiniu būdu, pasiūlo tokią pat kainą, kurią kitas varžytynių dalyvis, kainą didinantis automatiniu būdu, anksčiau yra nurodęs kaip didžiausią siūlomą kainą, rodoma anksčiau automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio didžiausia siūloma kaina, kuri tampa tuo metu už parduodamą turtą siūloma kaina. Šią kainą kiti varžytynių dalyviai gali didinti neautomatiniu būdu pasiūlydami didesnę kainą arba automatiniu būdu nurodydami didesnę didžiausią siūlomą kainą. Šioje dalyje nustatyta tvarka taikoma ir tais atvejais, kai automatiniu būdu kainą didinantis varžytynių dalyvis pasiūlo tokią pat didžiausią siūlomą kainą, kokią kitas varžytynių dalyvis, kainą didinantis automatiniu būdu, anksčiau yra nurodęs kaip didžiausią siūlomą kainą. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad nebūtų dviejų vienodų kainos pasiūlymų ir kiekvienas kitas varžytynių dalyvis galėtų pasiūlyti tik didesnę kainą. Rolandas Stankauskas (2014-04-25)13
varžytinės yra priverstinis turto realizavimo būdas, o varžytynių esminis tikslas - turtą parduoti už įmanomai didžiausią kainą, taip užtikrinant skolininko ir kreditoriaus interesus, todėl siūlytina CPK ir Projekte atsisakyti nuostatų, numatančių galimybę varžytinių dalyviams dalyvauti varžytinėse nustatant automatinį kainos didinimą. Varžytinių dalyvio tikslas yra priešingas varžytinių tikslui, nes dalyvis varžytinėse parduodamą turtą suinteresuotas įsigyti už kuo mažesnę kainą (ekonominis racionalumas). Projekto 11 str. siūlomas CPK 713 str.
„Kainą didinant automatiniu būdu, varžytynių dalyvis nurodo kainos automatinio didinimo intervalą, kuris negali būti mažesnis už šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kainos didinimo intervalus“. Akivaizdu, kad absoliuti dauguma varžytinių dalyvių nustatys mažiausią leistiną automatinį kainos didinimo intervalą, taip tikėdamiesi laimėti varžytines ir įsigyti turtą už mažesnę kainą. Nors ir dabartinės galiojančios CPK nuostatos numato kainos didinimą automatiniu būdu, tačiau praktikoje elektroninių varžytinių sistemoje tokia funkcija nebuvo realizuota, galimai dėl to, kad tai sukeltų papildomų problemų ir ginčų – pvz. dviem varžytinių dalyviams nustačius vienodą automatiniu būdu didinama maksimalią kainą, o esant vienodai kainai nebūtų aiškus varžytinių laimėtojas. Neaiški pasiūlymo esmė. Siūlomu projektu siekiama drausminti varžytynių dalyvius, kad nebūtų vilkinamas varžytynių procesas, t. y. užkertamas kelias situacijai kai varžytynes galėtų laimėti ne didžiausią kainą pasiruošęs mokėti dalyvis, bet turintis daugiausia laiko (nors ir šiuo atveju kiekvienas dalyvis gali iš karto nurodyti didžiausią ketinamą sumokėti kainą). Automatiniam kainos didinimui nustatyti tokie patys minimalaus kainos padidinimo intervalai, kaip ir kainą didinant neautomatiniu būdu ir šių kainos būdų didinimas pasireiškia tik tuo, kad automatinį kainos didinimą nustatęs varžytynių dalyvis savo pasiūlymus nurodo iš anksto, o ne laukia varžytynių pabaigos, kad kainą didintų tiesiogiai besivaržydamas su kitais varžytynių dalyviais.
Priešingai nei teigia pasiūlymų autorius, automatinio kainos didinimo galimybė kaip tik skatina turto pardavimą už didesnę kainą – jeigu kainą didinant neautomatiniu būdu vienam varžytynių pasiūlius savo kainą ją padidina kitas dalyvis ir pirmas varžytynių dalyvis dar turi priimti sprendimą, ar padidinti nurodytą kainą, tai esant automatiniam kainos didinimui, kitam varžytynių dalyviui pasiūlius didesnę kainą, automatinį kainos didinimą nustačiusio varžytynių dalyvio siūloma kaina padidinama iš karto ir tokiu būdu skatinamas turto pardavimas už didžiausią kainą, o tuo pačiu – ir skolininko bei išieškotojų interesų apsauga. 9. Teisėjų taryba 2014-04-2214
straipsniu CPK 717 straipsnyje siūloma numatyti, kad antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis, jeigu dėl varžytynių interneto tinklalapio veiklos sutrikimo varžytynės negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis. Siūlytina sukonkretinti šia nuostatą nustatant, esant kokiems specialaus varžytynių interneto tinklalapio veiklos sutrikimams ir (ar) kokioms šių sutrikimų pasekmėms varžytynės negali būti laikomos įvykusiomis teisėtai. To nenumačius, nebus užtikrintas teisinio reguliavimo aiškumas, bus sudarytos prielaidos tiek galimam antstolių, kurie vienasmeniškai spręs dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, piktnaudžiavimui, tiek prielaidos teisminiams ginčams kilti.
Pritarti Nuostata tobulintina: „2) jeigu varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo, varžytinės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytinių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis ;“. 10. Rolandas Stankauskas (2014-04-25)14
siūlomas Pakeisti CPK 717 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip „2) jeigu dėl šio Kodekso 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto interneto tinklalapio veiklos sutrikimo varžytynės negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis“. Projekto rengėjai Projekto lydimuosiuose dokumentuose nepateikia paaiškinimo, kodėl teikiamas toks CPK straipsnio pakeitimas, ko siekiama nuostata ir kokia nauda būtų tokią nuostatą patvirtinus. Tokia siūloma įstatymo nuostata būtu neaiški, neapibrėžta, skirtingai interpretuojama, iššauktų ginčytinas situacijas, teisminius ginčus, sudarytų prielaidas atsirasti korupcijai ir piktnaudžiavimui. CPK 717 str. Nustato sąlygas kurioms esant, antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis. Priežastis „ interneto tinklalapio veiklos sutrikimas“ yra labai neapibrėžta ir abstrakti, nes nei Projekte nei galiojančiame CPK ar kituose teisės aktuose nėra konkrečiai nurodomi ir apibrėžiami kokie tai būtų interneto tinklalapio veiklos sutrikimai, tokių sutrikimų pobūdis, trukmė, atsiradimo priežastys, pasekmės varžytinių eigai, nenurodoma, kokiu būdu tokie sutrikimai būtų nustatomi ir registruojami, kas juos būtų įgaliotas nustatyti, vadovaujantis kokia tvarka tokie sutrikimai būtų nustatomi ir pan.
Siūloma įstatymo nuostata iš esmės praktikoje būtų sunkiai realizuojama. Varžytinių procesas yra automatizuotas, vykdomas specializuotame tinklalapyje kompiuterizuotos informacinės sistemos, kurios antstolis neadministruoja, nekontroliuoja jos veikimo ir pan. Iš esmės antstolis nėra kompetentingas fiksuoti interneto tinklalapio veiklos sutrikimus, todėl priimti sprendimą skelbti varžytines neįvykusiomis tokiu pagrindu antstoliui būtų itin sudėtinga, o teisminio ginčo atveju šio sprendimo pagrįstumą antstoliui tektų įrodinėti teisme, o neįrodžius savo sprendimo pagrįstumo prisiimti atsakomybę ir atlyginti žalą. Priėmus pakeitimą skolininkams ar kitiems asmenims (pvz. varžytinių dalyviams nelaimėjusiems varžytinių) būtų sudaryta įstatyminė sąlyga vilkinti priverstinio išieškojimo procesą ginčijant varžytinių rezultatus – tokie asmeny galėtų kreiptis į antstolį su prašymu varžytynes paskelbti neįvykusiomis dėl varžytinių interneto tinklalapio veiklos sutrikimo, o antstoliui nepatenkinus jų prašymo antstolio veiksmus skųsti teismui. Pritarti Rolandas Stankauskas (2014-04-25)17
straipsnyje siūloma
sumokėjimo“ įrašyti žodžius
„bet ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų po
varžytynių pabaigos“.
Projekto rengėjai Projekto lydimuosiuose dokumentuose nepateikia paaiškinimo, kodėl teikiamas toks CPK straipsnio pakeitimas, ko siekiama šia nuostata, kokia nauda būtų tokią nuostatą patvirtinus, kodėl iškilo poreikis ilginti terminą, kuo bloga dabartinė galiojanti CPK 724 str. nuostata ir pan. Projekte siūloma prailginti terminą per kurį iš varžytinių parduotas turtas pereina nuosavybėn varžytines laimėjusiam asmeniui. Projekto rengėjai nepaaiškina, kodėl siūloma įrašyti būtent dvidešimties dienų po varžytynių pabaigos (abejotina, kad antstoliui nepakanka 3 darbo dienų parengti ir pasirašyti varžytinių aktą, kurie tėra 1 lapo apimties dokumentas), kam šis laikotarpis yra reikalingas ir pan. Varžytinėms įvykus turto išvaržymo procese atsiranda dar vienas asmuo
pakeitimą šis laikotarpis tam tikrais atvejais pailgėtų net iki 17 dienų. Priėmus siūlomus Projekte CPK straipsnio pakeitimus varžytinių laimėtojas varžytinėse laimėto turto savininku galėtų tikėtis tapti anksčiausiai tik po
baigiasi varžytinės), tuo tarpu kaip dabar galiojanti įstatymo nuostata numato gerokai, net 7 kartus, trumpesnį terminą – 3 darbo dienas.
Esminė problema yra tame, kad varžytinių laimėtojui atsiskaičius už laimėtą turtą, bet antstoliui dar nepasirašius turto pardavimo iš varžytinių akto, sumokėti varžytinių laimėtojo pinigai yra „įšaldomi“ antstolio depozitinėje sąskaitoje. Susidaro neapibrėžta situacija, kai varžytinių laimėtojas yra sumokėjęs pinigus, jais jau nebedisponuoja, tačiau turto savininku toks asmuo taip dar nėra patapęs, turtu jis irgi nedisponuoja, nes turi laukti tris dienas kol antstolis pasirašys turto pardavimo iš varžytinių aktą, nuo kurio pasirašymo momentu ir yra įgyjama nuosavybė (CPK 715 str.). Jei per 3 darbo dienas varžytinių rezultatai yra skundžiami (priėmus siūloma pakeitimą šis terminas dar labiau pailgėtų), antstolis atideda turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymą praktiškai neribotam terminui. Esant tokiai situacijai varžytinių laimėtojas atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, jo teisių ir lūkesčių apsaugos CPK nuostatos nenumato. Varžytinių laimėtojas nei gali laisvai disponuoti varžytinėse įgytu turtu (nes nėra dar savininkas), nei iš antstolio atgauti sumokėtų pinigų. Tokiu būdu varžytinių laimėtojas patiria nuostolius (negautas pajamos, turto vertės pokyčiai ir pan.), kurių niekas jam nekompensuoja. Įstatymas net nenumato galimybės esant tokiai situacijai varžytinių dalyviui kreiptis į antstolį ar teismą atšaukti varžytinių rezultatus ir atgauti sumokėtus pinigus. Esant teisminiam nagrinėjimui, tokia „neapibrėžta“ situacija gali užsitęsti mėnesius ir net metus.
Todėl siekiant apsaugoti teisėtus varžytinių laimėtojo interesus įstatyme nustatyti turto nuosavybės perdavimo terminus kuo trumpesnius - siūlytina palikti nepakeistą dabartinę CPK 724 str. 1 p. nuostatą, nustatančią 3 darbo dienų terminą. Siūlytina Komisijai, atsižvelgiant į aukščiau pateiktiems argumentus, Projektui nepritarti ir grąžinti rengėjams tobulinti. Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkamas siekiant suvienodinti akto surašymo praktiką tais atvejais, kai turtas parduodamas iš varžytinių ir tais atvejais, kai pirkėją pasiūlo skolininkas. 11. Lietuvos antstolių rūmai 2014-04-1619
Dėl Civilinio proceso kodekso 756 straipsnio pakeitimo. Šio straipsnio pakeitimo pasiūlymai inicijuoti įvertinus skolininko periodiškai patiriamas išlaidas dėl procesinių dokumentų – antstolio patvarkymų išieškotoms sumoms paskirstyti – siuntimo, kai skirstomos tarpinės išieškotos sumos priverstinio išieškojimo procese. Jei kelių tūkstančių litų skola išieškoma iš darbo užmokesčio per dvejus metus skolininkas papildomai gali patirti apie 200 Lt išlaidų už šio procesinio dokumento siuntimą paštu. Kiekvieną mėnesį skolininko darbovietės pervestos išieškotos lėšos skirstomos antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu ir pervedamos išieškotojui. Vadovaujantis šiuo metu galiojančia Civilinio proceso kodekso
siunčiamas vykdymo proceso šalims. Esant nedidelėms išieškotinoms sumoms ir
(ar) išskaitoms iš darbo užmokesčio su šio antstolio dokumento siuntimu susijusios išlaidos ženkliai padidina bendrą vykdymo išlaidų sumą. Sprendimų vykdymo instrukcijoje siūlytina detaliau reglamentuoti, kokiu periodiškumu, nuo kokios sumos ir kokia forma pastarieji patvarkymai turėtų būti siunčiami proceso šalims.
Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymai taip pat būtų siunčiami proceso šalims kartu su kitais antstolio procesiniais dokumentais, taip mažinant vykdymo išlaidų dydį ir laikantis Civilinio proceso kodekso 613 straipsnio 3 dalyje numatytos tvarkos. Siūloma aptariamo straipsnio redakcija: „Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Antstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas yra nuolat informuojamas apie skolą ir vykdymo išlaidų dydį (pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui informuojamas pakartotinai), siekiant proceso ekonomiškumo principo, siūlytina išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą proceso šalims siųsti tik tais atvejais, kai išieškojimas iš to paties skolininko vykdomas kelių išieškotojų naudai. Kadangi šiuo atveju išieškotas lėšas antstolis privalo paskirstyti atsižvelgiant į reikalavimų patenkinimo eilę proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams, proceso dalyviams turėtų būti suteikiama informacija apie tai, kaip buvo paskirstytos išieškotos lėšos ir suteikta galimybė tokį paskirstymą ginčyti. Nuostata tobulintina: „
sumoms paskirstyti Iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Jeigu išieškoma iš to paties skolininko kelių išieškotojų naudai, A a ntstolio patvarkymo patvirtintos kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims.“
taryba
būtinybę tobulinti Įstatymo projektą užtikrinant projekto atitikti juridinės technikos taisyklėms.
Pritarti
pagrindų įstatymas ir Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298. Pastaraisiais teisės aktais nustatomi nauji reikalavimai rengiamiems teisės aktų projektams, pvz., nereikalaujama nurodyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių; nepriklausomai nuo straipsnio dalių ar punktų keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi. Projektas tobulintinas atsižvelgiant į šiuos reikalavimus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2014-04-181
derinti Civilinio proceso kodekso 510, 602, 644, 646, 661, 703, 704, 706, 707, 708, 717, 719, 722, 724 ir 746 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1328, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsnyje siūloma Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK.) 510 straipsnio
penkias darbo dienas, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Sutinkame su šios įstatymo nuostatos papildymu ta apimtimi, kad pagrindas teismui nagrinėti skundą dėl antstolio veiksmų būtų ne tik antstolio atsisakymas patenkinti skundą, bet ir skundo neišnagrinėjimas per penkias darbo dienas (t. y. per terminą, nustatytą CPK 510 straipsnyje skundui išnagrinėti).
Tačiau manome, kad formuluotė, jog tokiu atveju, kai antstolis, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, skundo per penkias dienas neišnagrinėja, jis turi persiųsti skundą kartu su vykdomąja byla apylinkės teismui, yra per siaura ir nepakankamai efektyvi vykdymo proceso dalyvių teisėms užtikrinti. Siekiant apginti vykdymo proceso dalyvių teises ir nevilkinti vykdymo veiksmų atlikimo, įstatyme nustatytas pakankamai trumpas laikotarpis (5 darbo dienos), per kurį antstolis turi išnagrinėti pareiškėjo skundą. Jeigu šis terminas pažeidžiamas, t. y. antstolis nesiima įstatyme nustatytų veiksmų ir nepriima patvarkymo dėl pareiškėjo skundo, pareiškėjas turėtų turėti teisę ginti savo teises, pažeistas antstolio neveikimu, tiesiogiai kreipdamasis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, o ne laukti, kol antstolis persiųs teismui bylą. Toks reglamentavimas geriau atitiktų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo principus. Teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procedūra turi būti efektyvi ir veiksminga, išankstinis ginčo sprendimas ne teisme tarnauja šiam tikslui ir negali tapti kliūtimi asmeniui, kuris mano, kad antstolis pažeidžia jo teises, kreiptis teisminės gynybos. Dėl to siūlome aptariamą nuostatą pakeisti, nustatant, kad tais atvejais, kai antstolis per CPK 510 straipsnyje nustatytą terminą nepriima patvarkymo dėl pateikto skundo, vykdymo proceso dalyvis turi teisę kreiptis su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai į teismą. Taip pat pažymime, kad šia linkme formuojama ir teismų praktika sprendžiant skundus dėl antstolių veiksmų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.
Aukščiausiasis teismas 2014-04-181
straipsniu taip pat siūloma panaikinti CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą antstolio teisę spręsti dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo bei nuostatą, pagal kurią antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui. Šiam siūlymui nepritariame. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo. Todėl manome, kad išimtinės teismo kompetencijos nustatymas sprendžiant termino skundui dėl antstolio veiksmų paduoti atnaujinimo klausimus gerokai apsunkintų skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą ikiteismine tvarka, be to, visiškai nepagrįstai padidintų teismų darbo krūvį, ¡statymo projekto aiškinamajame rašte siūlomas pakeitimas motyvuojamas tuo, kad terminų atnaujinimas yra išimtinė teismo prerogatyva, tačiau, mūsų nuomone, šis argumentas yra nepakankamas ir nepateisina aptariamo CPK 510 straipsnio 2 dalies pakeitimo. Vykdymo proceso dalyvis, paduodantis skundą dėl antstolio veiksmų, bet kuriuo atveju nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą gali būti skundžiamas teismui. Pritarti
institutas 2014-04-184
vertintinas teigiamai, kadangi siūlomais pakeitimais siekiama išspręsti šiuo metu praktikoje kylančias vykdymo proceso problemas, tokias kaip vykdymo proceso dalyvių teisės į teisminę gynybą užtikrinimas ar elektroninių varžytinių vykdymo optimizavimas.
Atlikę projektu teikiamų pakeitimų analizę, esminių dalykinio pobūdžio pastabų neturime. Techninio pobūdžio pastaba: Projektu keičiamo Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio 3 dalies antro sakinio formuluotės „<...>Šis prašymas paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka<...> “ trečias žodis paprastai vertintinas kaip perteklinis, kadangi trečiame šios straipsnio dalies sakinyje yra numatoma, kad, teismui pripažinus, prašymai išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjami teismo posėdyje (t.y. ir numatoma išimtis iš bendros taisyklės, kad procesas rašytinis). Atsižvelgiant į tai, šio žodžio siūlytina atsisakyti. Pritarti Projektas tobulintinas. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos c ivilinio proceso kodekso 510, 602, 644, 646, 661, 696, 703, 704, 706, 707, 708, 713, 717, 719, 722, 724, 746 ir
ir 705 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui XIIP-1328(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymas : Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi, siūloma Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka, nes priėmus Įstatymą reikia sukurti, išbandyti ir įdiegti varžytynių informacinės sistemos pakeitimus. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. PRIDEDAMA: įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas