Projekto Nr. XIIP-1310(2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė
2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas , kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras (toliau – meras) . Šio įstatymo numatytais atvejais ir tvarka merą gali rinkti savivaldybės taryba. Meras yra savivaldybės vadovas, vykdantis šiuo ir kitais įstatymais nustatytus įgaliojimus.“
3Pakeisti 3 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18 .
Savivaldybės tarybos dauguma
frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, delegavusios (delegavusi) savo kandidatų į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero (kai merą renka savivaldybės taryba) , mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusios (pateikusi) savo veiklos programą, taip pat savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero (kai merą renka savivaldybės taryba), mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios,
viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras , įgyvendindamas įstatymais nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras , savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Administracinių paslaugų teikimas Administracines paslaugas Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims teikia meras , savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (jei jis sudaromas) , savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.“
Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio
sušaukimo dienos arba nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos, arba nuo jo pirmos darbo dienos, pasibaigus šio įstatymo
nustatytoms aplinkybėms , turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir išrinkti ( paskirti ) šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai , sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.“
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmąjį išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia apygardos rinkimų
komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.
Šiam posėdžiui pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas apygardos rinkimų komisijos narys. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu apygardos rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jam nesant, vyriausias pagal amžių tarybos narys.“
ją išdėstyti taip:
„3. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams,
iki bus išrinktas savivaldybės meras prisieks tarybos nariai , pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys. Po tarybos narių (mero) priesaikos priėmimo posėdžiui pirmininkauja meras arba, jam nesant, vyriausias pagal amžių tarybos narys .
Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje:
tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;
(direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;
gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas neprisiekė . Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas neprisiekė , savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas šio straipsnio3 dalyje nustatyti asmenys. Jei ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka skiriamas tarybos narys laikinai eiti mero pareigas.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kitus savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai jo nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai jo nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys . Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai jo nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys, privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai einantis mero pareigas tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai einantis mero pareigas tarybos narys posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su
sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras.
Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „
sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Administracinės komisijos pirmininkas, Etikos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Administracinės komisijos pirmininku, Etikos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „ 11.
Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami interneto tinklalapyje svetainėje.“
8. Pakeisti
„13. Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir
savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, arba
yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui .“
išdėstyti taip: „3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai mero siūlymu skiria komitetai . Komitetams nepaskirus mero siūlomus tuos pačius kandidatus du kartus, meras siūlo kitus kandidatus. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka.
Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.“
2Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip
artimiausią darbo dieną po jų patvirtinimo prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos savivaldybės interneto t inklalapyje svetainėje .“
pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mero rinkimai, kai šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas;“
2Pripažinti 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą netekusiu galios:
„4) mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių
nustatymas mero teikimu ;“
3Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero siūlymu;“
4Pripažinti 16 straipsnio 2 dalies 14 punktą netekusiu galios:
„14) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;“ 5.
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas , ir likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka , dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis;“
galios:
„1) savivaldybės biudžetinių įstaigų, vadovų skyrimas į
pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
3) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10) sprendimų dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priėmimas;
11) sprendimų išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose priėmimas, žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planų tvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka;
12) sprendimų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo priėmimas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
13) sprendimų dėl patalpų suteikimo Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;
14) sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas.“ 7.
Pripažinti 16 straipsnio 3 dalies 1, 3, 10-14 punktus netekusiais galios:
„1) savivaldybės biudžetinių įstaigų, vadovų skyrimas į
pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
3) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10) sprendimų dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priėmimas;
11) sprendimų išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose priėmimas, žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planų tvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka;
12) sprendimų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo priėmimas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
13) sprendimų dėl patalpų suteikimo Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;
14) sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas.“
7Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Už šios funkcijos įgyvendinimą yra atsakingas meras“. 8 straipsnis 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos
ir mero sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.“
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą, kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nutrūksta mero įgaliojimai prieš terminą, ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meras yra savivaldybės vadovas . Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas Savivaldybės taryba merą renka , o mero pavaduotojas skiriamas pavaduotoją skirią slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:
1) tiesiogiai išrinktas meras dėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai.“
2Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsavo dėl tiesiogiai išrinkto mero - ne mažiau kaip 2/3 , dėl savivaldybės tarybos išrinkto mero ir paskirto mero pavaduotojo – ne mažiau daugiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.“
3Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir
šios savivaldybės tarybos išrinkto mero ir bei mero pavaduotojo įgaliojimai.“
4Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru
ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje.
Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po
mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
5Pakeisti 19 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14 . Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas).
Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą, atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys.“10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir
bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą.“
2Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) teikia savivaldybės tarybai sprendimo dėl nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymo projektą sritis ;“
3Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas);“
4Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) tvirtina sekretoriato ( jei jis sudaromas ) nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus , mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus; “ 5.
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) vadovauja sekretoriato darbui ( jei jis sudaromas ), teikia komitetams, išskyrus Kontrolės komitetą , komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras ;“
išdėstyti taip: „15) tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;
16) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
17) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus mokymo ir auklėjimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
18) atkuria savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;
19) išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka;
20) keičia pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
21) suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;
22) skelbia vietos gyventojų apklausą.“
20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.“
8Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip „8. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos mero nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Savivaldybės taryba Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali mero siūlymu jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai einantis mero pareigas savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 ir 15-22 punktuose numatytus įgaliojimus. Šiuo atveju 15-22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka savivaldybės taryba . Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.“ 11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos narys yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia.“
2Pakeisti 22 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tarybos nario priesaiką priima apygardos rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas apygardos rinkimų komisijos narys;“
12 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas 1.
dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teikia merui, savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų
subjektų vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų. Audito ataskaitos ir išvados skelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje , o jei įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;“
dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) reglamente nustatyta tvarka ir terminais teikia savivaldybės
kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje , o jei įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;“13 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu
savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti laikinai einančio mero pareigas tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba.
Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus.“
2Pakeisti 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo
pareigybės (pavaduotojų pareigybių) steigimo ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo sprendžia savivaldybės taryba. Didžiausias galimas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryboje Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka yra 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryboje Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka yra 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybė.“14 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams,
savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui.“
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas 1.
Jeigu per šio įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimo pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius meras privalo paskelbti apklausą. 2. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip ¼ savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, savivaldybės taryba arba jos pavedimu s avivaldybės administracijos direktorius meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3. Savivaldybės taryba arba jos pavedimu s avivaldybės administracijos direktorius Meras , įvertinę s reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą. 4. Savivaldybės tarybos sprendime ( s avivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme) Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. 5. Savivaldybės tarybos sprendimas arba s avivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Mero potvarkis paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose.“16 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose .“17 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto
(pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti nurodyti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti paskelbtas vietinėse (regiono) visuomenės informavimo priemonėse, savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje ir seniūnijų, kurių aptarnaujamoje teritorijoje įvyko apklausa, skelbimų lentose. “18 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį. 2. Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2015 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. E sant reikalui, Vyriausybė iki 2014 m. spalio 1 d. pateikia Seimui reikalingų keisti ar pripažinti netekusiu galios įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Milda Petrauskienė Juozas Bernatonis Albinas Mitrulevičius
Projekto Nr. XIIP-1310(3) lyginamasis variantas
3, 5, 10, 11,
2014 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybė
2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas , kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau
Savivaldybės tarybos dauguma
frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, delegavusios (delegavusi) savo kandidatų į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero, mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusios (pateikusi) savo veiklos programą, taip pat savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, viešu pareiškimu nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero, mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų.“
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios,
viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba ir meras , įgyvendindami įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras , savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis.
Administracinių paslaugų teikimas Administracines paslaugas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmenims teikia meras , savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (jeigu jis sudaromas) , savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės administracija, kiti savivaldybės viešojo administravimo subjektai.“
Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžio
sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti savivaldybės tarybos komitetai ir išrinkti ( paskirti ) šių komitetų pirmininkai, sudarytos šiame įstatyme nustatytos komisijos ir paskirti šių komisijų pirmininkai , sudaryta savivaldybės tarybos kolegija, jeigu nusprendžiama ją sudaryti.“
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirmąjį išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdį šaukia savivaldybės rinkimų
komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu savivaldybės tarybos rinkimai vyko įsteigtoje naujoje savivaldybėje arba savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas ar buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnyje numatytu atveju, – ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys.
Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Jeigu savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkas išrinktos naujos savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, išrinktos naujos savivaldybės tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – vyriausias pagal amžių tarybos narys.“
ją išdėstyti taip:
„3. Pirmajam ir kitiems išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdžiams,
iki bus išrinktas savivaldybės meras prisieks tarybos nariai , pirmininkauja šio straipsnio 2 dalyje nustatyti asmenys. Po tarybos narių (mero) priesaikos priėmimo posėdžiui pirmininkauja meras arba, jeigu jo nėra, – vyriausias pagal amžių tarybos narys .
Pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje:
tarybos narių vienijimosi į frakcijas, dėl savivaldybės tarybos daugumos ir savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) sudarymo;
(direktoriaus pavaduotojo) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo įgaliojimų laikas, ir pavedimo savivaldybės administracijos direktoriui, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui ar kitam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas arba mero siūlymu dėl valstybės tarnautojo skirimo eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas tol, kol bus paskirtas savivaldybės administracijos direktorius (direktoriaus pavaduotojas) naujai kadencijai;
gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas neprisiekė . Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas neprisiekė , savivaldybės taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Kitas posėdis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, kuriam taip pat pirmininkauja apygardos rinkimų komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatyti asmenys. Jeigu ir šiame posėdyje meras neprisiekė arba prisiekė, bet dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai negali eiti savo pareigų, šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skiriamas tarybos narys laikinai eiti mero pareigas.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kitus savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (reglamento nustatytais atvejais), – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai mero pareigas einantis tarybos narys . Meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys, privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su
sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pateikti sprendimų projektai yra registruojami reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras.
Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jeigu meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba reglamente nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „
sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas. Dėl savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus atvejus, kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Slaptas balsavimas reglamente nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Administracinės komisijos pirmininkas, Etikos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Administracinės komisijos pirmininku, Etikos komisijos pirmininku klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „ 11.
Savivaldybės tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiems asmenims. Jeigu savivaldybės tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimus pranešėjams ir kalbėti reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje.“
8. Pakeisti
„13. Savivaldybės tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir
savivaldybės tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas tarybos narys. Savivaldybės tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir savivaldybės tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra, mero paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas arba
yra gautas mero pritarimas) paskirtas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis savivaldybės administracijoje pagal darbo sutartį. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs savivaldybės tarybos posėdžiui .“
išdėstyti taip: „3. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai mero siūlymu skiria komitetai . Tą pačią kandidatūrą meras gali siūlyti du kartus. Jeigu komitetas nepaskiria antros mero siūlomos kandidatūros, komiteto pirmininką ar (ir) pavaduotoją skiria meras. Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka.
Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.“
2Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip
artimiausią darbo dieną po jų patvirtinimo prieš 2 darbo dienas iki komiteto posėdžio pradžios paskelbiamos savivaldybės interneto t inklalapyje svetainėje .“
pakeitimas
1Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) mero rinkimai, kai šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, jo atleidimas iš pareigų prieš terminą, mero darbo užmokesčio nustatymas;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 2 dalies 4 punktą. „4) mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymas mero teikimu ;“
3Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) sprendimų dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo, jų skaičiaus nustatymo ir bei savivaldybės tarybos ir mero sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo priėmimas mero siūlymu;“. 4. Pripažinti netekusiu galios 16 straipsnio 2 dalies 14 punktą. „14) gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymo (sugrupavimo) į seniūnaitijas tvirtinimas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;“ 5.
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 21 punktą ir jį išdėstyti taip: „21) savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – savivaldybės juridiniai asmenys) steigimas, reorganizavimas , ir likvidavimas ir jų priežiūra, savivaldybės mokymo ir auklėjimo (toliau – švietimo) įstaigų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka , dalyvavimas steigiant, reorganizuojant ir likviduojant viešuosius ir privačius juridinius asmenis;“. 6. Pripažinti netekusiais galios 16 straipsnio 3 dalies 1, 3, 10, 11, 12, 13 ir 14 punktus. „1) savivaldybės biudžetinių įstaigų, vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų teisės aktų nustatyta tvarka, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
3) savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kitų funkcijų, susijusių su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, įgyvendinimas Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
10) sprendimų dėl savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo religinėms bendrijoms ir bendruomenėms priėmimas;
11) sprendimų išduoti leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose priėmimas, žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planų tvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka;
12) sprendimų dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo priėmimas teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;
13) sprendimų dėl patalpų suteikimo Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;
14) sprendimų skelbti vietos gyventojų apklausą priėmimas.“ 7.
Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Už šios funkcijos įgyvendinimo organizavimą yra atsakingas meras.“
Pakeisti 17 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) svarsto klausimus dėl savivaldybės tarybos
ir mero sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu sekretoriatas nesudaromas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.“
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui.
Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka savivaldybės merą, mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meras yra savivaldybės vadovas . Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Meras renkamas, o mero Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras jo kandidatūrą balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:
1) meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;
3) meras netenka savivaldybės tarybos nario mandato šio įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Meras, mero Mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma:
pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;
kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;
3Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be to, meras, mero Mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą jais juo , savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.“
4Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Mero , mero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės arba savivaldybės tarybos nario mandato.“
5Papildyti 19 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir savivaldybės tarybos nario
mandato savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma, kai meras dėl laikinojo nedarbingumo neina pareigų daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių.“
6Papildyti 19 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Meras netenka savo įgaliojimų ir savivaldybės tarybos nario mandato, jeigu jis
netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.“
7Papildyti 19 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8.
Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteiktų įgaliojimų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o jeigu jo nėra, – kitas savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės tarybos narys.“
atitinkamai 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 dalimis. 9. Pakeisti 19 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „6
9. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios savivaldybės tarybos išrinkto mero, ir mero pavaduotojo įgaliojimai.“
10Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7
10. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nustatyta tvarka arba netenka savivaldybės tarybos nario įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 251 straipsnį ), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.
Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.
Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
11Pakeisti 19 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat
savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas) . Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą, atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys.“10 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir
bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą.“ 2.
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) teikia savivaldybės tarybai sprendimo dėl nustato mero pavaduotojo (pavaduotojų) veiklos sričių nustatymo projektą sritis ;“. 3. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) teikia savivaldybės tarybai siūlymus dėl sekretoriato sudarymo ir jo pareigybių skaičiaus nustatymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu sekretoriatas nesudaromas);“. 4. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) vadovauja sekretoriato darbui ( jeigu jis sudaromas ), tvirtina sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų sekretoriato darbuotojus , mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;
“. 5. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) vadovauja sekretoriato darbui teikia komitetams, išskyrus Kontrolės komitetą , komitetų pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras ;“. 6. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 15 punktu: „15) tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu;“. 7. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 16 punktu:
„16) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų
savivaldybės biudžetinių įstaigų, išskyrus savivaldybės švietimo, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;“. 8. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 17 punktu: „17) skiria į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė), išskyrus švietimo įstaigas, vadovus, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su šių juridinių asmenų vadovų darbo santykiais, Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;“. 9.
9Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 18 punktu:
„18) atkuria savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendrijoms ir bendruomenėms;“. 10. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 19 punktu:
„19) išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka;“. 11. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 20 punktu:
„20) keičia pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka;“. 12. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 21 punktu:
„21) suteikia patalpas Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;“. 13. Papildyti 20 straipsnio 2 dalį 22 punktu:
„22) skelbia vietos gyventojų apklausą.“
14Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Meras reglamento nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.“
15Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos mero nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Savivaldybės taryba Meras mero pavaduotojo funkcijas nustato mero pavaduotojo kadencijos laikotarpiui ir gali mero siūlymu jas keisti. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8 ir 15–22 punktuose numatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 15–22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka savivaldybės taryba . Mero veikla ir jo pavadavimo procedūra nustatyta reglamente.“ 11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Savivaldybės tarybos narys yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas. Išrinktos naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia.“
ir jį išdėstyti taip: „1) tarybos nario
pirmininkas arba jo įgaliotas savivaldybės rinkimų komisijos narys;“. 12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Papildyti 25 straipsnį 3 dalimi ir išdėstyti ją taip: „3. Savivaldybės tarybos narys gali netekti savo įgaliojimų prieš terminą savivaldybės tarybos sprendimu šio įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu
savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procedūrą savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui – merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3.
nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) jis sulaužė priesaiką;
2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procedūrą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi tokį teikimą savivaldybės taryba ne vėliau kaip kitame savivaldybės tarybos posėdyje priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Jeigu komisija pateikia išvadą, kad yra pagrindas taikyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūrą ir savivaldybės taryba šiai išvadai pritaria, savivaldybės taryba kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 8. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikia neigiamą išvadą, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 9.
administracinis teismas pateikia išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir (arba) nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų, savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų.“
dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) teikia merui, savivaldybės vykdomajai institucijai, audituotų
subjektų vadovams išvadas, ataskaitas ir sprendimus, kurie buvo priimti dėl finansinio ir veiklos audito metu nustatytų ir nepašalintų teisės aktų pažeidimų. Audito ataskaitos ir išvados skelbiamos savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje , o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;“. 2. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) reglamente nustatyta tvarka ir terminais teikia savivaldybės
kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą arba jos santrauką paskelbia vietinėje spaudoje, savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje , o jeigu įmanoma, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones;“. 15 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu
savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tol, kol administracijos direktorius ir jo pavaduotojas nėra paskirti, direktoriaus pareigas gali eiti laikinai mero pareigas einančio tarybos nario siūlymu savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Tarnybines nuobaudas savivaldybės administracijos direktoriui (direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) už tarnybinius nusižengimus skiria savivaldybės taryba. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus.“16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams,
savivaldybės tarybai, merui ir seniūnui.“
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Sprendimo paskelbti apklausą priėmimas
reikiamas parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir nenustatyta parašų rinkimo pažeidimų (gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų), ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo parašų rinkimo baigiamojo akto ir gyventojų reikalavimo pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui dienos savivaldybės taryba arba jos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius meras privalo paskelbti apklausą. 2.
2Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 savivaldybės tarybos narių grupės reikalavimu, savivaldybės taryba arba jos pavedimu s avivaldybės administracijos direktorius meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šios grupės reikalavimo gavimo. 3. Savivaldybės taryba arba jos pavedimu s avivaldybės administracijos direktorius Meras , įvertinę s reglamento nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį gali paskelbti apklausą. 4. Savivaldybės tarybos sprendime ( s avivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme) Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo (teikiamų) klausimo (klausimų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą. 5. Savivaldybės tarybos sprendimas arba s avivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Mero potvarkis paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose vyks apklausa, skelbimų lentose.“ 18 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir paskelbia per vietines (regiono) visuomenės informavimo priemones, savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje ir seniūnijų, kurių teritorijose įvyko apklausa, skelbimų lentose .“
19 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Savivaldybės tarybos sprendime dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti nurodyti apklausos rezultatai (gyventojų nuomonė dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) ir savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo motyvai. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto (pateiktų) klausimo (klausimų) turi būti paskelbtas vietinėse (regiono) visuomenės informavimo priemonėse, savivaldybės interneto tinklalapyje svetainėje ir seniūnijų, kurių aptarnaujamoje teritorijoje įvyko apklausa, skelbimų lentose. “20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
išrinktoms savivaldybių taryboms susirinkus į pirmąjį posėdį. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos iki 2015 m. kovo 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Prireikus Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. X- 1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46
Į
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Savivaldybių merų tiesioginių rinkimų ir savivaldybės valdymo modelio su tiesiogiai renkamu meru įteisinimas visuomenėje ir Lietuvos Respublikos Seime diskutuojamas ne vienerius metus. Lietuvos Respublikos Seime kelis kartus buvo svarstytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos, siekiant įteisinti tiesioginius savivaldybių merų rinkimus, tačiau joms nebuvo pritarta. Dabartiniu metu Lietuvos Respublikos Seime yra įregistruoti du Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 ir kitų straipsnių pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose savivaldybių merus siūloma rinkti tiesiogiai. Š. m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko konferencija dėl galimybių įtvirtinti savivaldybių merų tiesioginius rinkimus ir savivaldybės valdymo modelį su tiesiogiai renkamu savivaldybės meru. Konferencijos metu vykusios diskusijos parodė, kad susitarti dėl vieningo, visoms suinteresuotoms pusėms priimtino savivaldybės valdymo modelio su tiesiogiai renkamu savivaldybės meru bus sudėtinga. Pagrindinė nesutarimų priežastis – skirtingas požiūris į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savivaldybės valdymo struktūroje. Taip pat šioje konferencijoje paaiškėjo, kad savivaldybės valdymo modelis su tiesiogiai gyventojų renkamu meru gali funkcionuoti ir be Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų, bet priėmus tam tikrus Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymų atitinkamų straipsnių pakeitimus. Tam pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) tikslas - sudaryti teisines prielaidas tiesiogiai rinkti savivaldybių merus, kurie turėtų didesnius įgaliojimus, lyginant su įgaliojimais, kuriuos turi savivaldybių tarybų sprendimu iš tarybos narių renkami savivaldybių merai. Įstatymo projekto uždaviniai:
1) apibrėžti tiesiogiai renkamo savivaldybės mero vietą savivaldybės valdymo struktūroje;
2) apibrėžti tiesiogiai renkamo savivaldybės mero kompetenciją (įgaliojimus) ir jo santykius su savivaldybės taryba;
3) atsižvelgiant į tiesiogiai renkamam savivaldybės merui siūlomus nustatyti įgaliojimus, patikslinti savivaldybės tarybos kompetenciją;
4) patikslinti kitas Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, susijusias su siūlomais tiesiogiai renkamam savivaldybės merui nustatyti įgaliojimais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai Juozas Bernatonis, Milda Petrauskienė, Albinas Mitrulevičius, dalyvaujant Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovams. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą savivaldybės meras yra savivaldybės tarybos sprendimu jos kadencijos laikotarpiui iš savivaldybės tarybos narių renkamas savivaldybės tarybos narys, įgyvendinantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnyje jam nustatytus įgaliojimus. Meru renkamas Lietuvos Respublikos pilietis.
Meras organizuoja savivaldybės tarybos, jos darinių veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja savivaldybei, sudaro bendradarbiavimo sutartis, kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus bei vykdo kitus jam įstatymo nustatytus įgaliojimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 3 dalies nuostata, skelbiančia, kad savivaldos institucijų organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas, įstatymų leidėjas turi diskreciją įstatymu nustatyti vietos savivaldybės atstovaujamos institucijos (savivaldybės tarybos) vadovo - savivaldybės mero rinkimo į pareigas ir jo veiklos tvarką. Todėl Įstatymo projekte siūloma Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi, kurioje būtų apibrėžta tiesiogiai išrinkto savivaldybės mero vieta savivaldybės valdymo struktūroje. Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnis siūlomas keisti taip pat ir siekiant tobulinti nuostatas dėl tiesiogiai renkamo savivaldybės mero ir jo pavaduotojų atleidimo iš pareigų, pareiškus jiems nepasitikėjimą: siūloma nustatyti a) kad savivaldybės tarybos nariai nepasitikėjimą meru ar jo pavaduotoju gali reikšti tik teikdami motyvuotą pareiškimą, b) už sprendimą atleisti merą ar jo pavaduotoją, pareiškus jam nepasitikėjimą, bus galima priimti tik slaptai balsuojant, c) didesnį, nei yra šiuo metu, skaičių savivaldybės tarybos narių, galinčių pareikšti nepasitikėjimą ir vėliau priimti sprendimus dėl mero ar jo pavaduotojo atleidimo iš pareigų, pareiškus jiems nepasitikėjimą.
Priėmus Vietos savivaldos įstatymo ir su juo susijusio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo eilės straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektus bus įgyvendinti gyventojų lūkesčiai tiesiogiai rinkti merus, padidės merų įgaliojimai ir atsakomybė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma, nes iš esmės esamas savivaldybės valdymo modelis yra nekeičiamas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, iki jų įsigaliojimo Vyriausybė turės peržiūrėti ir, esant reikalui, pateikti Seimui arba pakeisti galiojančius teisės aktus, o savivaldybių tarybos - savo veiklos reglamentus, susijusius su savivaldybės mero ir savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliojimų pasikeitimais ir jų įgyvendinimo tvarka. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Dabartinės savivaldybių tarybos iki savo kadencijos pabaigos turės parengti ir patvirtinti šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikalingus savivaldybių tarybų veiklos reglamentų pakeitimus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: savivaldybės taryba, savivaldybės meras, tiesioginiai mero rinkimai, paprastoji savivaldybės tarybos kompetencija. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
teismo 2002 12 24 nutarimas „Dėl savivaldos atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų kompetencijos“ (Žin., 2002, Nr.19-828);
išaiškinimo“ (Žin., 2004, Nr.24-740);
kitų straipsnių išaiškinimo“. (Žin., 2004, Nr.105-3895). Teikia Seimo nariai: Juozas Bernatonis Milda Petrauskienė Albinas Mitrulevičius
2014-04-09 Nr. XIIP-1310(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
eičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kurioje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys - meras yra prilyginamas visai savivaldybės atstovaujamai institucijai – savivaldybės tarybai - vienintelei institucijai, turinčiai vietos valdžios statusą (Įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), o taip pat keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyti mero įgaliojimai, papildymas 15 – 22 punktais, kuriuose tiesiogiai išrinktam savivaldybės tarybos nariui – merui priskiriamos funkcijos iki tol priklausiusios savivaldybės tarybos kompetencijai, sukuria teisines prielaidas įtvirtinti Konstitucijoje nenumatytą, vienasmenę vietos savivaldos instituciją
„<...> Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos
institucijos, yra atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodytos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio
institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimai); 2.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl savivaldybės tarybos teisės rinkti merą, kai vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto mero įgaliojimai nutrūko prieš terminą dėl tarybos jam pareikšto nepasitikėjimo neįtvirtinant tokio nepasitikėjimo pareiškimo pagrindų (projekto 9 straipsnio 2 dalis), taip pat neatsižvelgus į tai, kiek laiko liko iki jo įgaliojimų pabaigos, gali paneigti saviv a ldybės bendruomenės rinkėjų teisę tiesioginiuose rinkimuose pakartotinai rinkti savivaldybės tarybos narį ir jos vadovą - merą ir nederėti su Konstitucijoje įtvirtintu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiu. 3. Projekte siūloma įtvirtinti nuostata, kurioje vienas savivaldybės tarys narys – išrinktas meru – įgaliojamas atsakyti už visos savivaldybės tarybos kompetencijos sričiai priskirtos funkcijos – prižiūrėti savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis) įgyvendinimą. Tokiu būdu gali būti sudaromos prielaidos tiesiogiai išrinktam savivaldybės tarybos nariui – merui - įsiterpti į savivaldybės tarybos konstitucinę kompetenciją kontroliuoti jos sudarytas ir jai atskaitingas vykdomąsias institucijas „<...> Minėta, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei, savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principai. Savivaldybių tarybos turi įgaliojimus kontroliuoti jų sudaromus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus <...> negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybos netektų galimybės kontroliuoti savo sudarytus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). 4.
straipsnio nuostata, suteikianti savivaldybės tarybos nariui – merui, kuris, kaip buvo minėta, pagal Konstituciją nėra savivaldybės tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomoji ar kita savivaldybės institucija, vykdyti savarankiškas viešojo administravimo funkcijas (teikti administracines paslaugas) kaip, pavyzdžiui, Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje nustatytas leidimų, licencijų išdavimas ar administracinės procedūros vykdymas. 5. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje siūlomos įtvirtinti alternatyva, kad per du mėnesius „nuo jo pirmos darbo dienos, pasibaigus šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytoms aplinkybėms <...>“, turi būti priimti šioje dalyje numatyti sprendimai, suformuluota ydingai, nes mero ar bet kurio kito savivaldybės tarybos nario įgaliojimų vykdymo pradžia turi būti susieta ne su darbo diena, o tik su jo priesaika, kai savivaldybės tarybos narys visa apimtimi įgyja valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo statusą, t.y. įgyja įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). 6. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio3 dalyje yra numatyta „tarybos narių (mero) priesaika, nors Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta
„savivaldybės tarybos nario priesaika“ ir teikiamu projektu ji nėra keičiama. 7. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje
numatyta tvarka kaip skiriami (renkami) komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai, kai komitetai iš pirmo karto nepaskiria atitinkamų mero siūlomų kandidatų, nepateikia aiškaus galutinio teisinio sprendimo dėl skyrimo (išrinkimo) procedūros pabaigos. Be to, šios dalies antrasis sakinys iš esmės redaguotinas kalbos ir gramatikos požiūriu. 8. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį būtina suderinti su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kuris reglamentuoja savivaldybės tarybos nario – mero – rinkimų pagrindus. 9. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio: 9.1.
viena su kita nesusijusias mero funkcijas, todėl siūlytina jas išskirti į atskirus punktus;
sąvoka „mokymo ir auklėjimo įstaigos“ derintina su Švietimo įstatyme vartojama sąvoka „švietimo įstaigos“;
nenumato atvejo, kai meras eina pareigas (t.y. laikinai einančio mero pareigas tarybos nario nebėra), o administracijos direktorius nepaskirtas, ir atsiranda poreikis skirti valstybės tarnautoją laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas. 11. Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
pavadinime turi būti nurodytas keičiamo įstatymo numeris I-533. 11.2. nepriklausomai nuo įstatymo straipsnių ar kitų struktūrinių dalių keitimo pobūdžio (ar jos keičiamos, ar pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios), projekto pavadinime turi būti rašomas žodis „pakeitimo“, t.y. reikia išbraukti žodžius „ir papildymo“; 11.3. projekto 18 straipsnio 2 dalies nuostatoje žodžiai „reikalingų keisti ar pripažinti netekusiais galios“ brauktini kaip pertekliniai; 11.4. įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, ona.buiš [email protected] A. Ožiūnienė, [email protected] P. Žukauskas, [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-01-29 Nr. XIIP-1310(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos vietos savivaldos įstatymo nr. X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto nr. XIIP-1310(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1310(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2014-06-23 Nr. XIIP-1310(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
1Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies,
kurioje nustatyti mero įgaliojimai, papildymas 15 – 22 punktais, kuriuose tiesiogiai išrinktam savivaldybės tarybos nariui – merui priskiriamos funkcijos iki tol priklausiusios savivaldybės tarybos kompetencijai, gali būti vertinamos kaip mero institucionalizavimas. Pagal suteiktų įgaliojimų pobūdį, jie vertintini jau ne kaip galiojančiame įstatyme nustatyti vidaus administravimo ar reprezentacinio pobūdžio įgaliojimai, o kaip institucinio lygmens įgaliojimai, susiję su vienasmenišku sprendimų priėmimu savivaldybių kompetencijai priskirtais klausimais. Toks funkcijų priskyrimas ir mero institucionalizavimas gali būti vertinamas kaip sukuriantis teisines prielaidas įtvirtinti Konstitucijoje nenumatytą, vienasmenę vietos savivaldos instituciją „<...> Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodytos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Savivaldybių tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimai); 2.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies
skiriasi „pavedimas eiti pareigas“ nuo „skyrimo eiti pareigas“, nes abiem atvejais pareigų ėjimas yra laikinas. Nėra aišku, kokiais atvejais meras turėtų siūlyti valstybės tarnautoją, o kokiais ne. Nėra aišku, ar mero siūlymo atveju turimas omenyje savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (kaip ir nesant mero siūlymo), ar bet kokios institucijos valstybės tarnautojas. Be to, šiame punkte reikia ištaisyti gramatines klaidas. 3. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata, kad meru gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Reikalavimai, keliami tiesiogiai renkamam merui bei į šias pareigas kandidatuojantiems asmenims turi būti nustatomi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme. 4. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje vartojamas terminas „pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą“ derintinas su Baudžiamojo kodekso 21 straipsnyje nustatytais tapimo įtariamuoju pagrindais. 5. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 16 punkte vietoje žodžių „savivaldybės švietimo“ turėtų būti įrašyta „švietimo įstaigas“. 6. Keičiamo įstatymo 251 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatomas teikimo pradėti savivaldybės tarybos nario (ar nario - mero) įgaliojimų netekimo procedūrą pagrindas - kad savivaldybės tarybos narys (ar narys - meras) „nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų“. Tokia formuluotė nėra pakankama, nes ji apimtų tik savivaldybės tarybos nario-mero įgaliojimų nevykdymą (Vietos savivaldos įstatymas bei vertinamu projektu teikiama Vietos savivaldos įstatymo redakcija). Tuo tarpu paprastam savivaldybės tarybos nariui konkretūs įgaliojimai Vietos savivaldos įstatyme nėra nustatomi. Savivaldybės tarybos narys vykdo tik bendro pobūdžio savivaldybės tarybos nario pareigas (23 straipsnis).
Atsižvelgus į tai, būtina patikslinti formuluotę dėl teikimo pradėti įgaliojimų netekimo procedūrą pagrindo. 7. Keičiamo įstatymo 251 straipsnio 8 dalyje reikėtų tikslinti kas turima omenyje nurodant „neigiamą“ išvadą. T.y., nėra aišku, kokio asmens ar veiksmo/neveikimo atžvilgiu ji turi būti neigiama. 8. Keičiamo 29 straipsnio 3 dalies redakcija nenumato atvejo, kai meras eina pareigas (t.y. laikinai einančio mero pareigas tarybos nario nebėra), o administracijos direktorius nepaskirtas, ir atsiranda poreikis skirti valstybės tarnautoją laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, ona.buiš [email protected] A. Ožiūnienė, [email protected] P. Žukauskas, [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius (balsavimo metu nedalyvavo), Valdas Skarbalius, Juozas Bernatonis. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas: 1.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kurioje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys - meras yra prilyginamas visai savivaldybės atstovaujamai institucijai – savivaldybės tarybai - vienintelei institucijai, turinčiai vietos valdžios statusą (Įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), o taip pat keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyti mero įgaliojimai, papildymas 15 – 22 punktais, kuriuose tiesiogiai išrinktam savivaldybės tarybos nariui – merui priskiriamos funkcijos iki tol priklausiusios savivaldybės tarybos kompetencijai, sukuria teisines prielaidas įtvirtinti Konstitucijoje nenumatytą, vienasmenę vietos savivaldos instituciją
„<...> Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra
atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodytos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d.,
kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimai);
1 2.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl savivaldybės tarybos teisės rinkti merą, kai vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto mero įgaliojimai nutrūko prieš terminą dėl tarybos jam pareikšto nepasitikėjimo neįtvirtinant tokio nepasitikėjimo pareiškimo pagrindų (projekto 9 straipsnio 2 dalis), taip pat neatsižvelgus į tai, kiek laiko liko iki jo įgaliojimų pabaigos, gali paneigti saviv a ldybės bendruomenės rinkėjų teisę tiesioginiuose rinkimuose pakartotinai rinkti savivaldybės tarybos narį ir jos vadovą - merą ir nederėti su Konstitucijoje įtvirtintu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiu. Pritarti Siūlyti nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos sąlygos pakartotinai rinkti merą tiesioginiuose rinkimuose, kai mero įgaliojimai nutrūko prieš terminą ir iki jo įgaliojimų pabaigos liko ne mažiau kaip vieneri metai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
siūloma įtvirtinti nuostata, kurioje vienas savivaldybės tarys narys – išrinktas meru – įgaliojamas atsakyti už visos savivaldybės tarybos kompetencijos sričiai priskirtos funkcijos – prižiūrėti savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis) įgyvendinimą. Tokiu būdu gali būti sudaromos prielaidos tiesiogiai išrinktam savivaldybės tarybos nariui – merui - įsiterpti į savivaldybės tarybos konstitucinę kompetenciją kontroliuoti jos sudarytas ir jai atskaitingas vykdomąsias institucijas „<...> Minėta, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei, savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principai.
Savivaldybių tarybos turi įgaliojimus kontroliuoti jų sudaromus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus <...> negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybos netektų galimybės kontroliuoti savo sudarytus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pritarti Siūlyti Projekto 16 str. 5 d. išdėstyti taip: ”Savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Už šios funkcijos įgyvendinimą yra atsakingas meras. “ Savivaldybių tarybos turi konstitucinę kompetenciją kontroliuoti jų sudaromus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus <...> negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybos netektų galimybės kontroliuoti savo sudarytus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). <...> ir tai reiškia, kad visi nurodytų vykdomųjų organų sprendimai turi būti grindžiami <..> atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)10 4.
XIP-1310(2)10
keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostata, suteikianti savivaldybės tarybos nariui – merui, kuris, kaip buvo minėta, pagal Konstituciją nėra savivaldybės tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomoji ar kita savivaldybės institucija, vykdyti savarankiškas viešojo administravimo funkcijas (teikti administracines paslaugas) kaip, pavyzdžiui, Viešojo administravimo įstatymo
procedūros vykdymas. Pritarti
6
įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje siūlomos įtvirtinti alternatyva, kad per du mėnesius „nuo jo pirmos darbo dienos, pasibaigus šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytoms aplinkybėms <...>“, turi būti priimti šioje dalyje numatyti sprendimai, suformuluota ydingai, nes mero ar bet kurio kito savivaldybės tarybos nario įgaliojimų vykdymo pradžia turi būti susieta ne su darbo diena, o tik su jo priesaika, kai savivaldybės tarybos narys visa apimtimi įgyja valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo statusą, t.y. įgyja įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Pritarti
3
įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra numatyta „tarybos narių (mero) priesaika, nors Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta „savivaldybės tarybos nario priesaika“ ir teikiamu projektu ji nėra keičiama. Pritarti
3
įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka kaip skiriami (renkami) komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai, kai komitetai iš pirmo karto nepaskiria atitinkamų mero siūlomų kandidatų, nepateikia aiškaus galutinio teisinio sprendimo dėl skyrimo (išrinkimo) procedūros pabaigos. Be to, šios dalies antrasis sakinys iš esmės redaguotinas kalbos ir gramatikos požiūriu. Pritarti 8.
1
įstatymo 19 straipsnio 1 dalį būtina suderinti su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kuris reglamentuoja savivaldybės tarybos nario – mero – rinkimų pagrindus. Pritarti
įstatymo 20 straipsnio:
punkte siūloma nustatyti dvi viena su kita nesusijusias mero funkcijas, todėl siūlytina jas išskirti į atskirus punktus;
3
straipsnio 3 dalies redakcija nenumato atvejo, kai meras eina pareigas (t.y. laikinai einančio mero pareigas tarybos nario nebėra), o administracijos direktorius nepaskirtas, ir atsiranda poreikis skirti valstybės tarnautoją laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas. Pritarti
Teisėkūros pagrindų įstatymu bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
pavadinime turi būti nurodytas keičiamo įstatymo numeris I-533. 11.2. nepriklausomai nuo įstatymo straipsnių ar kitų struktūrinių dalių keitimo pobūdžio (ar jos keičiamos, ar pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios), projekto pavadinime turi būti rašomas žodis „pakeitimo“, t.y. reikia išbraukti žodžius „ir papildymo“;
straipsnio 2 dalies nuostatoje žodžiai „reikalingų keisti ar pripažinti netekusiais galios“ brauktini kaip pertekliniai;
pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Pritarti 1.
Teisingumo ministerijos 2014-02-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1310(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-05-14 Lietuvos savivaldybių asociacija nuo 1998 metų ragina Seimą įteisinti tiesioginius merų rinkimus. 2006 m. LSA suvažiavimas suformulavo siūlymą Seimui įteisinti tokį tiesiogiai rinkto mero modelį: tiesiogiai išrinktas meras yra savivaldybės vadovas ir tarybos pirmininkas bei merui suteikiami papildomi įgaliojimai. Parengtas Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIP-1310(2) atitinka pagrindines LSA nuostatas dėl tiesioginių merų rinkimų, todėl jam iš esmės pritariame. Esminių pastabų neturime ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr, Xl-968 pakeitimo įstatymo projektams Nr. XIIP-1309(2), Nr. XIIP-1580. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: nėra
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Jolita Vaickienė (9 Seimo nariai)
3 Argumentai: Siūloma numatyti, jog tiesiogiai išriktam merui atleisti reiktų ¾ savivaldybės tarybos narių balsų. Taip pat numatyti, jog pareiškus nepasitikėjimą ir atleidus tiesiogiai išrinktą merą būtų skelbiami nauji savivaldybės tarybos rinkimai. Šie saugikliai leistų užtikrinti darbų tęstinumą.
Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsavo dėl tiesiogiai išrinkto mero - ne mažiau kaip 2/3 3/4 , dėl savivaldybės tarybos išrinkto mero ir paskirto mero pavaduotojo – daugiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu tiesiogiai išrinktas meras netenka savo įgaliojimų prieš terminą dėl nepasitikėjimo, reglamento nustatyta tvarka yra skelbiami nauji savivaldybės tarybos rinkimai. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.“ Pritarti iš dalies Dėl tiesioginių pakartotinių mero rinkimų tikslingiau keisti 19 str.1 dalį, nes ji reglamentuoja mero rinkimus,
tarybų rinkimai skelbiami įstatymo nustatyta tvarka. Pritarta S.n. M.Petrauskienės pasiūlymui
nariai: Rima Baškienė Povilas Urbšys Linas Balsys 2014-05-13 Argumentai: Įstatymo projekte įtvirtinta galimybė tiesiogiai rinkti savivaldybės merą yra sveikintina iniciatyva. Tai sudaro prielaidas gyventojams aktyviau dalyvauti vietos valdyme, merai tampa atskaitingi ne tik savivaldybės tarybai, bet ir gyventojams. Atsižvelgiant į tai, siūloma numatyti, kad atstatydinus savivaldybės gyventojų išrinktą merą ir kitą kartą meras būtų renkamas taip pat tiesioginiuose rinkimuose, tokia pat tvarka, kaip ir pirmasis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalis ir išdėstyti taip: “
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos
įgaliojimų laikui.
Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Savivaldybės taryba iš tarybos narių renka merą, kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nutrūksta mero įgaliojimai prieš terminą, ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš
savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Savivaldybės taryba merą renka, o mero pavaduotoją skiria slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų jo kandidatūr as ą balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:
1) tiesiogiai išrinktas meras dėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai.“ Pritarti iš dalies Šiuo pasiūlymu keičiama tik 19 str.1 dalis, taip pat 9 straipsnio pavadinime nerašomas žodis „papildymas“. Pritarta S.n.
narė Milda Petrauskienė
2 Argumentai: Savivaldybės tarybos narys, renkamas vienmandatėje apygardoje, mero pareigas įgyja dėl tiesiogiai savivaldybės gyventojų jam išreikšto pasitikėjimo. Merui praradus savo savivaldybės tarybos nario mandatą ir taip netekus mero pareigų, kitas meras turėtų vėl būti renkamas tiesiogiai gyventojų vienmandatėje apygardoje, o ne tarybos narių iš savo tarpo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
2Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba,
turinti vietos valdž ios ir vie šojo administravimo teises ir pareigas , kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai iš rinktas savivaldyb ės tarybos narys – savivaldybė s meras (toliau
Pritarti Pritarus 1 str. 2 d. keičiamo 3 straipsnio 3 dalies 1 p. siūlomiems pakeitimams, reikėtų tikslinti 1 straipsnio 3 dalimi keičiamą 3 straipsnio 18 dalį, išbraukiant žodžius „kai merą renka savivaldybės taryba“ . Taip pat tikslintinas ir 7 straipsniu keičiamo 16 straipsnio 2 dalies 2 punktas, išbraukiant žodžius „ kai šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą“ Konstitucijoje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekis. Todėl turėtų būti užtikrinta saviv a ldybės bendruomenės rinkėjų teisė ir pakartotinai rinkti savivaldybės tarybos narį ir jos vadovą – merą, tiesioginiuose rinkimuose. 4.
narė
2014
Argumentai: Tai, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui nustato Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, todėl nėra poreikio kartoti kadencijos trukmę šiame įstatyme. Atsižvelgus į pirmą pasiūlymą ir nustačius, kad savivaldybėje meras gali būti tik išrinktas tiesiogiai gyventojų, netenka prasmės sąvoka “Tiesiogiai išrinktas meras”, vietoje jos galima vartoti tiesiog “Meras”. Tiesiogiai gyventojų išrinktas meras, kaip įgijęs savo tiek savivaldybės tarybos nario mandatą, tiek mero pareigas, kaip tiesioginę gyventojų pasitikėjimo išraišką, negali netekti savo pareigų kitu būdu, negu kad netekdamas savivaldybės tarybos nario mandato. Todėl šiuo pagrindu pildytina Įstatymo 9 str. 1 d. Atsižvelgus į pirmus pasiūlymus ir nustačius, kad tiesiogiai gyventojų išrinktas meras savo įgaliojimų gali netekti tik netekdamas savivaldybės tarybos nario mandato, reikia pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis bei papildyti straipsnį nauja 6 dalimi, o buvusias 6-15 dalis laikyti atitinkamai 7-16 dalimis. Dėl šių priežasčių reikia pakeisti ir papildyti Įstatymo 9 straipsnį, kuris keičia keičiamo įstatymo 19 straipsnį, ir išdėstyti jį taip:
Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti Įstatymo 9 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų
laikui. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių.
Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o
visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:
Meras dėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;
3) Meras netenka savivaldybės tarybos nario mandato šio įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2.
Meras, m Mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma:
1) Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;
2) kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;
3) kai pateikia atsistatydinimo prašymą.”
3Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo ais , savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsavo dėl tiesiogiai išrinkto mero - ne mažiau kaip 2/3, dėl savivaldybės tarybos išrinkto mero ir paskirto mero pavaduotojo – daugiau ne mažiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.“
4Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. M ero, m ero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu ji s e netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar netenka savivaldybės tarybos nario mandato.”
dalis laikyti atitinkamai 9-18 dalimis) ir išdėstyti jas taip:
„6. Meras prieš terminą netenka savo įgaliojimų ir savivaldybės
tarybos nario mandato savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma, kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. 7.
mandato, jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 8. Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteikiamų privilegijų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o, jam nesant, kitas savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės tarybos narys.”
išdėstyti taip:
„8. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir
šios savivaldybės tarybos išrinkto mero ir bei mero pavaduotojo įgaliojimai.“
taip:
„9. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas
meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka arba netenka savivaldybės tarybos nario įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 25(1) straipsnį ), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms.
Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama.
Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
išdėstyti taip:
„16. Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti,
taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą, atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys.“ Pritarti iš dalies
„ 19 straipsnis. Meras, mero pavaduotojas“ , todėl netikslinga būtų braukti
str. 1 d. 1 pastraipa išdėstyta taip: “
renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui.
Savivaldybės taryba iš tarybos narių renka merą, kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nutrūksta mero įgaliojimai prieš terminą, ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus „. 5. Seimo narė
2014
13 N Argumentai: Atsižvelgus į pirmus pasiūlymus ir nustačius, kad tiesiogiai gyventojų išrinktas meras savo įgaliojimų gali netekti tik netekdamas savivaldybės tarybos nario mandato, būtina ribotai išplėsti savivaldybės tarybos nario mandato netekimo pagrindus. Meras turi daugiau įgaliojimų ir atsakomybių, todėl vien dabar Vietos savivaldos įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių savivaldybės tarybos narys gali netekti savo mandato, nepakanka. Atsižvelgiant į tai siūloma įtvirtinti savivaldybės tarybos nario įgaliomų netekimą prieš terminą savivaldybės tarybos sprendimu. Šis sprendimas turėtų būti ne tik motyvuotas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės taryba yra demokratinė gyventojų rinkta institucija ir siekiant išvengti politinių motyvų ir bandymų susidoroti, tam, kad savivaldybės taryba galėtų panaikinti kito savivaldybės tarybos nario mandatą, ji turėtų gauti apygardos administracinio teismo išvadą, kad yra Vietos savivaldos įstatyme tam numatyti pagrindai. Dėl šios priežasties Įstatymą reikia papildyti naujais 12 ir 13 straipsniais (buvusius 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsnius laikyti atitinkamai 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniais), kurie papildytų keičiamo įstatymo 25 straipsnį ir papildytų keičiamą įstatymą 25(1) straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą naujais 12 ir 13 straipsniais (buvusius 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsnius laikyti atitinkamai 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniais) ir išdėstyti juos taip:
Papildyti 25 straipsnį 3 dalimi ir išdėstyti ją taip: “3.
Savivaldybės tarybos narys gali netekti savo įgaliojimų prieš terminą savivaldybės tarybos sprendimu šio įstatymo nustatyta tvarka.”
Papildyti įstatymą 25(1) straipsniu ir jį išdėstyti taip:
“25(1) straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar
savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu. 1. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario
1) jis sulaužė priesaiką;
2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procesą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procesą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procesą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6.
kitame savivaldybės tarybos posėdyje priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Komisijai pateikus išvadą, kad yra pagrindas vykdyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procedūrą ir savivaldybės tarybai šiai išvadai pritarus, savivaldybės taryba kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir/arba nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 8. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikus neigiamą išvadą, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikus išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys - meras sulaužė priesaiką ir/arba nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Pritarti Atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, nepriklausomai nuo įstatymo straipsnių ar kitų struktūrinių dalių keitimo pobūdžio (ar jos keičiamos, ar pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios), pavadinime turi būti rašomas žodis „pakeitimo“, turėtų būti „12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas“ ir vietoje 25(1) turėtų būti25 1, o pavadinimas - paryškintas. 6.
sprendimas ir pasiūlymai : Iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-1310(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir komiteto pastabas, kurioms komitetas pritarė. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Atkreipiant dėmesį į TD pastabą, 16 str. 5 dalį išdėstyti taip: „Savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas“ Pritarti Savivaldybių tarybos turi konstitucinę kompetenciją kontroliuoti jų sudaromus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus <...> negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybos netektų galimybės kontroliuoti savo sudarytus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). <...> ir tai reiškia, kad visi nurodytų vykdomųjų organų sprendimai turi būti grindžiami <..> atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais. 2. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-06-04 Pritarus Seimo narės M.Petrauskienės 1 str. 2 d. keičiamo 3 straipsnio 3 dalies 1 p. siūlomiems pakeitimams, reikėtų tikslinti 1 straipsnio 3 dalimi keičiamą 3 straipsnio 18 dalį, išbraukiant žodžius „kai merą renka savivaldybės taryba“ . Taip pat tikslintinas ir 7 straipsniu keičiamo 16 straipsnio 2dalies 2 punktas, išbraukiant žodžius „ kai šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą“ Pritarti Siūlomu projektu meras renkamas tiesiogiai, todėl tikslintinos nuostatos susiję su savivaldybės tarybos kompetencija 3.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-06-04 Pritarus Seimo narės M.Petrauskienės pasiūlymams, keisti 12 ir 13 straipsnius, atkreipti dėmesį, kad v adovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
straipsnių ar kitų struktūrinių dalių keitimo pobūdžio (ar jos keičiamos, ar pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios), pavadinime turi būti rašomas žodis „pakeitimo“, turėtų būti
„12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas“
2- „susilaikė“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
AR
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo Teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas: 1.
K eičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kurioje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys - meras yra prilyginamas visai savivaldybės atstovaujamai institucijai – savivaldybės tarybai - vienintelei institucijai, turinčiai vietos valdžios statusą (Įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), o taip pat keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyti mero įgaliojimai, papildymas 15 – 22 punktais, kuriuose tiesiogiai išrinktam savivaldybės tarybos nariui – merui priskiriamos funkcijos iki tol priklausiusios savivaldybės tarybos kompetencijai, sukuria teisines prielaidas įtvirtinti Konstitucijoje nenumatytą, vienasmenę vietos savivaldos instituciją „<...> Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodyto s (Konstitucinio Teismo
tarybos – tai institucijos, per kurias įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimai); Neprieštarauja „už“-6, „susilaikė“-1, „prieš“-0. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014-04-09 2.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl savivaldybės tarybos teisės rinkti merą, kai vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto mero įgaliojimai nutrūko prieš terminą dėl tarybos jam pareikšto nepasitikėjimo neįtvirtinant tokio nepasitikėjimo pareiškimo pagrindų (projekto 9 straipsnio
pabaigos, gali paneigti saviv a ldybės bendruomenės rinkėjų teisę tiesioginiuose rinkimuose pakartotinai rinkti savivaldybės tarybos narį ir jos vadovą - merą ir nederėti su Konstitucijoje įtvirtintu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiu. Neprieštarauja „už“-6, „susilaikė“-1, „prieš“-0. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014-04-09
siūloma įtvirtinti nuostata, kurioje vienas savivaldybės tarys narys – išrinktas meru – įgaliojamas atsakyti už visos savivaldybės tarybos kompetencijos sričiai priskirtos funkcijos – prižiūrėti savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis) įgyvendinimą. Tokiu būdu gali būti sudaromos prielaidos tiesiogiai išrinktam savivaldybės tarybos nariui – merui - įsiterpti į savivaldybės tarybos konstitucinę kompetenciją kontroliuoti jos sudarytas ir jai atskaitingas vykdomąsias institucijas „<...> Minėta, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei, savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principai. Savivaldybių tarybos turi įgaliojimus kontroliuoti jų sudaromus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus <...> negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybos netektų galimybės kontroliuoti savo sudarytus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Neprieštarauja „už“-6, „susilaikė“-1, „prieš“-0.
3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 9 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo NR. X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto XIIP-1310(2) nuostatos, nurodytos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 9 d. išvados 1-3 punktuose neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai:
„už“-6, „prieš“-0, „susilaikė“-1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Julius Pagojus, Teisingumo ministro patarėjas; Audronė Pitrėnienė, Seimo narė; Jurgis Razma, Seimo narys; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas; Gediminas Vaičionis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2) 2, 10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas: 1.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, kurioje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys - meras yra prilyginamas visai savivaldybės atstovaujamai institucijai – savivaldybės tarybai - vienintelei institucijai, turinčiai vietos valdžios statusą (Įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), o taip pat keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyti mero įgaliojimai, papildymas 15 – 22 punktais, kuriuose tiesiogiai išrinktam savivaldybės tarybos nariui – merui priskiriamos funkcijos iki tol priklausiusios savivaldybės tarybos kompetencijai, sukuria teisines prielaidas įtvirtinti Konstitucijoje nenumatytą, vienasmenę vietos savivaldos instituciją
„<...> Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra
atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodytos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio
įgyvendinama atitinkamų bendruomenių savivaldos teisė, o savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. Konstitucinio Teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimai); Nepritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-04-09 išvadoje Nr. XIIP-1310(2) nutarė:
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 9 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo NR.
X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 42,
nuostatos, nurodytos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 9 d. išvados 1-3 punktuose neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)71
savivaldybės tarybos teisės rinkti merą, kai vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto mero įgaliojimai nutrūko prieš terminą dėl tarybos jam pareikšto nepasitikėjimo neįtvirtinant tokio nepasitikėjimo pareiškimo pagrindų (projekto 9 straipsnio 2 dalis), taip pat neatsižvelgus į tai, kiek laiko liko iki jo įgaliojimų pabaigos, gali paneigti saviv a ldybės bendruomenės rinkėjų teisę tiesioginiuose rinkimuose pakartotinai rinkti savivaldybės tarybos narį ir jos vadovą - merą ir nederėti su Konstitucijoje įtvirtintu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)77
siūloma įtvirtinti nuostata, kurioje vienas savivaldybės tarys narys – išrinktas meru – įgaliojamas atsakyti už visos savivaldybės tarybos kompetencijos sričiai priskirtos funkcijos – prižiūrėti savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) (keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalis) įgyvendinimą.
Tokiu būdu gali būti sudaromos prielaidos tiesiogiai išrinktam savivaldybės tarybos nariui – merui - įsiterpti į savivaldybės tarybos konstitucinę kompetenciją kontroliuoti jos sudarytas ir jai atskaitingas vykdomąsias institucijas „<...> Minėta, kad Konstitucijoje yra įtvirtinti vykdomųjų organų atskaitingumo atstovybei, savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principai. Savivaldybių tarybos turi įgaliojimus kontroliuoti jų sudaromus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus <...> negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių tarybos netektų galimybės kontroliuoti savo sudarytus ir joms atskaitingus vykdomuosius organus“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)10
keičiamo įstatymo 10 straipsnio nuostata, suteikianti savivaldybės tarybos nariui – merui, kuris, kaip buvo minėta, pagal Konstituciją nėra savivaldybės tarybos sudaryta ir jai atskaitinga vykdomoji ar kita savivaldybės institucija, vykdyti savarankiškas viešojo administravimo funkcijas (teikti administracines paslaugas) kaip, pavyzdžiui, Viešojo administravimo įstatymo
procedūros vykdymas. Nepritarti Meras yra viešojo administravimo subjektas, turintis įstatymu nustatytus viešojo administravimo įgaliojimus, teikiantis pagal kompetenciją administracines paslaugas (pvz., keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 d.
19 p.), asmenų konsultavimas savivaldybės kompetencijos klausimais, gyventojų priėmimas, skundų, prašymų nagrinėjimas ir administracinės procedūros vykdymas - tai meras atlieka ir dabar. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)11
įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje siūlomos įtvirtinti alternatyva, kad per du mėnesius „nuo jo pirmos darbo dienos, pasibaigus šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytoms aplinkybėms <...>“, turi būti priimti šioje dalyje numatyti sprendimai, suformuluota ydingai, nes mero ar bet kurio kito savivaldybės tarybos nario įgaliojimų vykdymo pradžia turi būti susieta ne su darbo diena, o tik su jo priesaika, kai savivaldybės tarybos narys visa apimtimi įgyja valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo statusą, t.y. įgyja įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)52
įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje yra numatyta „tarybos narių (mero) priesaika, nors Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta „savivaldybės tarybos nario priesaika“ ir teikiamu projektu ji nėra keičiama. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)61
įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka kaip skiriami (renkami) komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai, kai komitetai iš pirmo karto nepaskiria atitinkamų mero siūlomų kandidatų, nepateikia aiškaus galutinio teisinio sprendimo dėl skyrimo (išrinkimo) procedūros pabaigos. Be to, šios dalies antrasis sakinys iš esmės redaguotinas kalbos ir gramatikos požiūriu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)91 8.
XIP-1310(2)91
įstatymo 19 straipsnio 1 dalį būtina suderinti su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, kuris reglamentuoja savivaldybės tarybos nario – mero – rinkimų pagrindus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte siūloma nustatyti dvi viena su kita nesusijusias mero funkcijas, todėl siūlytina jas išskirti į atskirus punktus;
Švietimo įstatyme vartojama sąvoka „švietimo įstaigos“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)151
straipsnio 3 dalies redakcija nenumato atvejo, kai meras eina pareigas (t.y. laikinai einančio mero pareigas tarybos nario nebėra), o administracijos direktorius nepaskirtas, ir atsiranda poreikis skirti valstybės tarnautoją laikinai eiti administracijos direktoriaus pareigas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Nr. XIP-1310(2)
Teisėkūros pagrindų įstatymu bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
pavadinime turi būti nurodytas keičiamo įstatymo numeris I-533. 11.2. nepriklausomai nuo įstatymo straipsnių ar kitų struktūrinių dalių keitimo pobūdžio (ar jos keičiamos, ar pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios), projekto pavadinime turi būti rašomas žodis „pakeitimo“, t.y. reikia išbraukti žodžius „ir papildymo“;
straipsnio 2 dalies nuostatoje žodžiai „reikalingų keisti ar pripažinti netekusiais galios“ brauktini kaip pertekliniai;
pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-02-27 Nr.
XIP-1310(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1310(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-05-14 Lietuvos savivaldybių asociacija nuo 1998 metų ragina Seimą įteisinti tiesioginius merų rinkimus. 2006 m. LSA suvažiavimas suformulavo siūlymą Seimui įteisinti tokį tiesiogiai rinkto mero modelį: tiesiogiai išrinktas meras yra savivaldybės vadovas ir tarybos pirmininkas bei merui suteikiami papildomi įgaliojimai. Parengtas
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė M. Petrauskienė 2014-05-26 Nr. XIIP-1310(2)12 Argumentai: Savivaldybės tarybos narys, renkamas vienmandatė je apygardoje, mero pareigas įgyja dėl tiesiogiai savivaldybės gyventojų jam išreikš to pasitik ėjimo. M erui praradus savo savivaldyb ė s tarybos nario mandat ą ir taip netekus mero pareigų , kitas meras tur ėtų vėl būti renkamas tiesiogiai gyventojų vienmandatėje apygardoje, o ne tarybos narių iš savo tarpo. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: 2.
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdž ios ir vie šojo administravimo teises ir pareigas , kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai iš rinktas savivaldyb ės tarybos narys – savivaldybė s meras (toliau
M. Petrauskienė 2014-05-26 Nr. XIIP-1310(2)9 Argumentai: Tai, kad meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui nustato Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas, todėl nėra poreikio kartoti kadencijos trukmę šiame įstatyme. Atsiž velgus į pirmą pasiūlymą ir nustačius, kad savivaldybė je meras gali b ūti tik išrinktas tiesiogiai gyventojų, netenka prasmės sąvoka “Tiesiogiai iš rinktas meras ”, vietoje jos galima vartoti tiesiog “Meras”. Tiesiogiai gyventojų išrinktas meras, kaip įgijęs savo tiek savivaldybė s tarybos nario mandat ą , tiek mero pareigas, kaip tiesiogin ę gyventojų pasitikėjimo išraišką, negali netekti savo pareigų kitu būdu, negu kad netekdamas savivaldybė s tarybos nario mandato. Todėl šiuo pagrindu pildytina Įstatymo 9 str. 1 d. Atsižvelgus į pirmus pasiūlymus ir nustačius, kad tiesiogiai gyventojų iš rinktas meras savo įgaliojimų gali netekti tik netekdamas savivaldybės tarybos nario mandato, reikia pakeisti keič iamo įstatymo 19 straipsnio 2, 3 ir 5 dalis bei papildyti straipsn į nauja
laikyti atitinkamai 7-16 dalimis.
Dėl šių priežasčių reikia pakeisti ir papildyti Įstatymo 9 straipsnį, kuris keičia keičiamo įstatymo 19 straipsnį, ir išdėstyti jį taip: Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti Įstatymo 9 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
ir ją išdėstyti taip: „1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero si ū lymu skiria vien ą ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsiž velgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybė je, kurios taryba susideda i š
ų, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybė je, kurios taryba susideda i š 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Mero pavaduotojas skiriamas
balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma.
Mero pareigas laikinai eina savivaldybė s tarybos pos ėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma i š rinktas savivaldyb ės tarybos narys, kai:
1) Tiesiogiai išrinktas m Meras d ėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvide šimt kalendorinių dien ų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;
3) Meras netenka savivaldyb ė s tarybos nario mandato šio įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 19 straipsnio 2 dal į ir ją išdėstyti taip:
“
2Meras, m Mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma:
1) Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar savivaldybės interesams ir nuosavybei;
2) kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;
3) kai pateikia atsistatydinimo prašymą.”
3Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą juo ais , savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendim ą slaptai balsavo dėl tiesiogiai išrinkto mero - ne mažiau kaip 2/3, dėl savivaldybės tarybos išrinkto mero ir paskirto mero pavaduotojo – daugiau ne ma žiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių.
Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.“
io5 dal į ir ją išdėstyti taip: „5. M ero, m ero pavaduotojo įgaliojimai nutrūksta, jeigu ji s e netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar netenka savivaldybės tarybos nario mandato.”
į naujomis 6, 7 ir 8 dalimis (buvusias 6-15 dalis laikyti atitinkamai 9-18 dalimis) ir i šdėstyti jas taip: „
mandato savivaldybės tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų savivaldybės tarybos narių dauguma, kai dėl laikinojo nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių. 7. Meras netenka savo įgaliojimų ir savivaldybės tarybos nario mandato , jeigu jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 8. Meras visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma gali būti nušalinamas nuo pareigų jeigu jam pareiškiami oficialūs įtarimai padarius nusikaltimą. Nušalinimas galioja iki teismo nuosprendžio, nutarties ar sprendimo, kuriuo baigiama byla, įsiteisėjimo arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nušalinimo laikotarpiu jis netenka visų merui suteikiamų privilegijų. Nušalinimo laikotarpiu mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas, o, jam nesant, kitas savivaldybės tarybos paskirtas savivaldybės tarybos narys.” 6. 3.
ą 6 dalį) ir ją išdėstyti taip: „
8. Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios savivaldybės tarybos išrinkto mero ir bei mero pavaduotojo įgaliojimai.“
7. Pakeist i
ą 7 dalį) ir ją išdėstyti taip: „9. Po savo kadencijos pabaigos meras ir mero pavaduotojas, jeigu neišrenkamas meru ar nepaskiriamas mero pavaduotoju arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojas savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nustatyta tvarka arba netenka savivaldybės tarybos nario įgaliojimų savivaldybės tarybos sprendimu pagal šio įstatymo 25(1) straipsnį ), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras ir mero pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje.
Jeigu šie asmenys iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ji išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą kai jiems nepasitikėjimą pareiškia ne mažiau kaip 1/3 tarybos narių ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
(buvusi ą 14 dalį) ir ją išdėstyti taip: „16.
Savivaldybės tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl savivaldybės tarybos sprendimų projektams rengti mero siūlymu gali būti steigiamas savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – sekretoriatas). Sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą, atlieka savivaldybės administracija. Savivaldybės taryba nustato atskirą sekretoriato išlaidų sąmatą. Sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti tos savivaldybės tarybos narys.“ Pritarti iš dalies Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo papildyti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 . Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarkamero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero si ū lymu skiria vien ą ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsiž velgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybė je, kurios taryba susideda i š
ų, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybė je, kurios taryba susideda i š 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė.
Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Mero pavaduotojas skiriamas
balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Mero pareigas laikinai eina savivaldybė s tarybos pos ėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma i š rinktas savivaldyb ės tarybos narys, kai:
Meras d ėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvide šimt kalendorinių dien ų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;
3) Meras netenka savivaldyb ė s tarybos nario mandato šio įstatymo nustatyta tvarka.“
2014-05-13 Nr. XIIP-1310(2)91 Argumentai: Įstatymo projekte įtvirtinta galimybė tiesiogiai rinkti savivaldybės merą yra sveikintina iniciatyva. Tai sudaro prielaidas gyventojams aktyviau dalyvauti vietos valdyme, merai tampa atskaitingi ne tik savivaldybės tarybai, bet ir gyventojams. Atsižvelgiant į tai, siūloma numatyti, kad atstatydinus savivaldybės gyventojų išrinktą merą ir kitą kartą meras būtų renkamas taip pat tiesioginiuose rinkimuose, tokia pat tvarka, kaip ir pirmasis.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalis ir išdėstyti taip: “
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų
laikui. Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Savivaldybės taryba iš tarybos narių renka merą, kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nutrūksta mero įgaliojimai prieš terminą, ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Savivaldybės taryba merą renka, o mero pavaduotoją skiria slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų jo kandidatūr as ą balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma.
Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:
1) tiesiogiai išrinktas meras dėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai.“ Pritarti
projektui
2014-06-05 Nr. XIIP-1310(2)91 Argumentai: Siekiama įtvirtinti aiškesnę balsavimo tvarką, kad kandidato į merus surinkti balsai būtų pridedami ir prie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Kandidatas į merus gali būti įrašytas tik į vienmandatės rinkimų apygardos sąrašą - partijos, rinkimų komiteto daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše jo nėra. Kandidato į merus surinkti balsai vienmandatėje rinkimų apygardoje pridedami prie partijos, rinkimų komiteto kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų surinktų balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Savivaldybės taryba iš tarybos narių renka merą, kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nutrūksta mero įgaliojimai prieš terminą, ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių.
Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Savivaldybės taryba merą renka, o mero pavaduotoją skirią slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:
1) tiesiogiai išrinktas meras dėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai.“ Nepritarti Siūloma nuostata yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Kandidatų sarašų sudarymą bei gautų rinkėjų balsų skaičiavimą reglamentuoja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Taip pat tikėtina, kad toks reguliavimas pažeistų lygių rinkimų principą. Seimo narė Audronė Pitrėnienė 2014-06-05 Nr. XIIP-1310(2)91 Argumentai:
Siekiama įtvirtinti aiškesnę balsavimo tvarką, kad kandidato į merus surinkti balsai būtų pridedami ir prie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Kandidato į merus surinkti balsai vienmandatėje rinkimų apygardoje pridedami prie partijos, rinkimų komiteto kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų surinktų balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Savivaldybės taryba iš tarybos narių renka merą, kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nutrūksta mero įgaliojimai prieš terminą, ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, savivaldybėje, kurios taryba susideda iš 27–31 tarybos nario, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės, kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Savivaldybės taryba merą renka, o mero pavaduotoją skirią slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras išrinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jų kandidatūras balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma.
Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:
1) tiesiogiai išrinktas meras dėl laikino nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai.“ Nepritarti Siūloma nuostata yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Kandidatų sarašų sudarymą bei gautų rinkėjų balsų skaičiavimą reglamentuoja Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas. Taip pat tikėtina, kad toks reguliavimas pažeistų lygių rinkimų principą. 4. Seimo nariai J. Vaickienė ir kt. 2014-05-07 Nr. XIP-1310(2)92 Argumentai:
Siūloma numatyti, jog tiesiogiai išriktam merui atleisti reiktų ¾ savivaldybės tarybos narių balsų. Taip pat numatyti, jog pareiškus nepasitikėjimą ir atleidus tiesiogiai išrinktą merą būtų skelbiami nauji savivaldybės tarybos rinkimai. Šie saugikliai leistų užtikrinti darbų tęstinumą. Pasiūlymas: Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Be to, meras, mero pavaduotojas netenka savo įgaliojimų prieš
terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų savivaldybės tarybos narių motyvuotai pareiškia nepasitikėjimą jais, savivaldybės taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotoją ir už tokį sprendimą slaptai balsavo dėl tiesiogiai išrinkto mero - ne mažiau kaip 2/3 3/4 , dėl savivaldybės tarybos išrinkto mero ir paskirto mero pavaduotojo – daugiau kaip 1/2 visų savivaldybės tarybos narių. Jeigu tiesiogiai išrinktas meras netenka savo įgaliojimų prieš terminą dėl nepasitikėjimo, reglamento nustatyta tvarka yra skelbiami nauji savivaldybės tarybos rinkimai.
Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.“ Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui
5Seimo narė M. Petrauskienė 2014-05-26 Nr. XIIP-1310(2) 12,13 Argumentai:
Atsiž velgus į pirmus pasi ūlymus ir nustačius, kad tiesiogiai gyventojų iš rinktas meras savo įgaliojimų gali netekti tik netekdamas savivaldybė s tarybos nario mandato, b ūtina ribotai išplėsti savivaldybė s tarybos nario mandato netekimo pagrindus. Meras turi daugiau įgaliojimų ir atsakomybi ų , tod ė l vien dabar Vietos savivaldos įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių savivaldybės tarybos narys gali netekti savo mandato, nepakanka. Atsiž velgiant į tai siūloma įtvirtinti savivaldybė s tarybos nario įgaliomų netekimą prieš terminą savivaldybės tarybos sprendimu. Š is sprendimas tur ėtų būti ne tik motyvuotas, tačiau, atsiž velgiant į tai, kad savivaldybės taryba yra demokratinė gyventojų rinkta institucija ir siekiant išvengti politinių motyvų ir bandymų susidoroti, tam, kad savivaldybės taryba galėtų panaikinti kito savivaldybė s tarybos nario mandat ą, ji turėtų gauti apygardos administracinio teismo i švadą , kad yra Vietos savivaldos įstatyme tam numatyti pagrindai. Dėl š ios prie žasties Įstatymą reikia papildyti naujais 12 ir 13 straipsniais (buvusius 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsnius laikyti atitinkamai 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniais), kurie papildytų kei čiamo įstatymo 25 straipsnį ir papildytų kei čiamą įstatymą 25(1) straipsniu. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą naujais 12 ir 13 straipsniais (buvusius 12, 13, 14, 15, 16, 17 ir 18 straipsnius laikyti atitinkamai 14, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsniais) ir išdėstyti juos taip:
3 dalimi ir i šdėstyti ją taip: “
ės tarybos narys gali netekti savo įgaliojimų prieš terminą savivaldybės tarybos sprendimu šio įstatymo nustatyta tvarka.”
25(1) straipsniu Papildyti įstatymą 25(1) straipsniu ir j į išdėstyti taip: “ 25(1) straipsnis. Savivaldyb ė s tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu
ė s tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procesas yra procedūra, kurią savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui - merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldyb ės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procesą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldyb ės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procesą galimas esant bent vienam iš šių pagrindų:
1) jis sulaužė priesaiką;
2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procesą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldyb ės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. 5.
netekimo procesą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procesą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi tok į teikimą savivaldybės taryba ne vė liau nei kitame savivaldybė s tarybos pos ėdyje priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams i š tirti ir nustato termin ą iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7. Komisijai pateikus išvadą, kad yra pagrindas vykdyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario
Lietuvos vyriausi ąjį administracin į teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir/arba nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 8. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikus neigiamą išvadą, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 9. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikus išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys - meras sulaužė priesaiką ir/arba nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų. Pritarti iš dalies Papildyti 25(1) straipsnio 7 dalį žodžiais
„(prašyme nurodytų)“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
“25(1) straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimas savivaldybės tarybos sprendimu 1.
Savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo savivaldybės tarybos sprendimu procesas yra procedūra, kurią savivaldybės taryba taiko savivaldybės tarybos nariams ar savivaldybės tarybos nariui - merui dėl Konstitucijai ir įstatymams prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero pareigas, siekdama išspręsti tokių asmenų atsakomybės klausimą. 2. Teikti savivaldybės tarybai pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procesą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė. 3. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procesą galimas esant bent vienam iš šių pagrindų:
1) jis sulaužė priesaiką;
2) jis nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 4. Teikimas pradėti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procesą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupę sudarančių asmenų. 5. Teikime pradėti tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procesą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti procesą bent vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai. 6. Gavusi tokį teikimą savivaldybės taryba ne vėliau nei kitame savivaldybės tarybos posėdyje priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą iki kada komisija turi pateikti išvadą. Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo. 7.
pagrindas vykdyti savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procedūrą ir savivaldybės tarybai šiai išvadai pritarus, savivaldybės taryba kreipiasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą, ar savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras sulaužė priesaiką ir/arba nevykdė (prašyme nurodytų) jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų. 8. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikus neigiamą išvadą, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario - mero įgaliojimų netekimo procedūra nutraukiama. 9. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikus išvadą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys - meras sulaužė priesaiką ir/arba nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų savivaldybės taryba 3/5 visų savivaldybės tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys ar savivaldybės tarybos narys – meras neteko savo įgaliojimų.“
komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-06-04 Iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-1310(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento ir komiteto pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti
7 Atkreipiant dėmesį į TD pastabą, 16 str. 5 dalį išdėstyti taip: „Savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka prižiūri savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas“ Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui
3 Pritarus Seimo narės M.Petrauskienės 1 str.
2 d. keičiamo 3 straipsnio 3 dalies 1 p. siūlomiems pakeitimams, reikėtų tikslinti 1 straipsnio 3 dalimi keičiamą 3 straipsnio 18 dalį, išbraukiant žodžius „kai merą renka savivaldybės taryba“ . Taip pat tikslintinas ir 7 straipsniu keičiamo 16 straipsnio 2dalies 2 punktas, išbraukiant žodžius „ kai šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą“ Pritarti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-06-0412 Pritarus Seimo narės M.Petrauskienės pasiūlymams, keisti 12 ir 13 straipsnius, atkreipti dėmesį, kad v adovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
straipsnių ar kitų struktūrinių dalių keitimo pobūdžio (ar jos keičiamos, ar pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios), pavadinime turi būti rašomas žodis „pakeitimo“, turėtų būti
„12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas“
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1310(3) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas : V. Baltraitienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginija Baltraitienė