DĖL
Į
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projektas teikiamas kartu su Vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu, kuriuo sudaromos teisinės prielaidos kaip turi būti įgyvendinama savivalda, kada savivaldybės tarybos sudėtyje tiesioginiuose rinkimuose būtų išrenkamas šios tarybos narys-meras (toliau – meras). Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) tikslas – sudaryti teisines prielaidas tiesiogiai rinkti savivaldybių merus. Įstatymo projekto uždaviniai:
1) apibrėžti tiesiogiai renkamos savivaldybės tarybos rinkimų sistemą, kai tiesiogiai renkamas jos meras, nustatyti reikalavimus tapti kandidatu į tarybos narius ir kandidatu į merus;
2) įgyvendinti Konstitucinio Teismo išvadas dėl teisės kelti kandidatus ne vien politinėms partijoms;
3) patikslinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą nustačius mišrią rinkimų sistemą ir suderinti rinkimų įstatymo nuostatas, kiek tai būtina dėl tiesioginių mero rinkimų, su kitais rinkimų įstatymais ir Seimo 2013-07-05 nutarimu XII-488 patvirtinta Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso koncepcija. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo ir parengė Seimo nariai Milda Petrauskienė, Juozas Bernatonis ir Albinas Mitrulevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu meras tiesiogiai nėra renkamas. Merą renka savivaldybės tarybos nariai iš savo tarpo. Tai yra, šiuo metu mero rinkimai yra netiesioginiai: meras renkamas ir iš mero pareigų atleidžiamas rinkikų – tiesiogiai renkamų tarybos narių. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma, kad vienas savivaldybės tarybos narių rinkėjų būtų tiesiogiai išrenkamas tarybos nariu ir šios savivaldybės meru. Šis tarybos narys būtų renkamas vienmandatėje rinkimų apygardoje visų tos savivaldybės rinkėjų tiesiogiai. Kiti tarybos nariai būtų renkami taip pat tiesiogiai pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Tuo būdu savivaldybės taryba būtų renkama pagal mišrią (lygiagrečią) rinkimų sistemą. Įgyvendinant Konstitucinio Teismo išvadą nustatoma, kad kelti kandidatų sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir merą vienmandatėje rinkimų apygardoje gali ne tik politinės partijos, bet ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Taip pat atsisakoma save iškėlusių kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į merus pilietis galėtų iškelti pats. Politinių partijų, rinkimų komitetų kandidatų sąrašai, kandidatai į merus bei asmenys save keliantys kandidatais į merus registruojami, jeigu iškėlimą ar išsikėlimą savo parašais palaiko tos savivaldybės rinkėjai. Rinkėjai balsuotų dvejais biuleteniais: vienu už kandidatų sąrašą, kitu už kandidatą į merus. Rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje būtų nustatomi pagal kvotų ir liekanų metodą, galutinių kandidatų sąrašų eilė nustatoma pagal rinkėjų paduotus pirmumo balsus, o vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu būtų laikomas tas, kuris gavo daugiausiai rinkėjų balsų. Jeigu išrinktas meru kandidatas gautų mandatą ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kandidatų sąraše jis būtų praleidžiamas. Visais atvejai, kai nutrūksta savivaldybės tarybos nario įgaliojimai jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos pirmininko (mero) pareigų.
Tačiau buvęs meras gali likti savivaldybės tarybos nariu, kai atsistatydina vien iš mero pareigų, taryba nutraukia jo kaip mero įgaliojimus, jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar išvyksta gyventi už savivaldybės ribų arba nepriima tarybos nario priesaikos per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laikotarpį. Laisva savivaldybės tarybos nario vieta vienmandatėje rinkimų apygardoje perduodama kandidatų sąrašui gavusiam daugiausiai mandatų, o jeigu tokių sąrašų yra daugiau kaip vienas, sąrašui gavusiam daugiau rinkėjų balsų. Įstatymo nuostatos, kurias nebuvo būtina keisti, dėl tiesioginių merų rinkimų ir Konstitucinio Teismo išvadų įgyvendinimo, teikiamame įstatymo projekte nėra keičiamos. Siekiant įvairių rinkimų įstatymų suderinamumo ir harmonijos įstatymo projekto nuostatos ir terminai derinami su Rinkimų į Europos Parlamentą, Prezidento, Seimo rinkimų įstatymais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma, nes iš esmės esamas savivaldybių tarybų rinkimų organizavimo ir vykdymo modelis nekeičiamas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai tiesioginės įtakos neturės, nes meras bus renkamas tiesiogiai savivaldybės gyventojų vienmandatėje rinkimų apygardoje, likę tarybos nariai tiesiogiai bus renkami daugiamandatėje rinkimų apygardoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui lydimieji teisės aktai nereikalingi. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai: savivaldybės taryba, savivaldybės meras, tiesioginiai mero rinkimai, rinkimai, rinkimų komisija. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
2011-05-11, Žin., 2011, Nr. 58-2771 (2011-05-14) Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) 34 straipsnio, 83 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių, Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo
Konstitucinis Teismas, Nutarimas 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 141-6634 (2011-11-22) Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (2010 m. birželio 30 d. redakcija) 89 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teikia Seimo nariai: Milda Petrauskienė Juozas Bernatonis Albinas Mitrulevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-02- Nr. Į 2014-01-29 Nr. XIIP-1309(2) Lietuvos Respublikos Seimui
nr. xIip-1309(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1309(2) (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatomis įgyvendinama 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB n ustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, o Projekto nuostatomis minėtas įstatymas keičiamas ir pildomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu Projekto iniciatoriai turėtų parengti ir prie Projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies b punkte yra numatyta, kad Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai . Remiantis minėta SESV nuostata manytume, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina.
Siūlytume neišskirti Lietuvos Respublikos piliečiams ir ES valstybių narių piliečiams keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, išdėstant minėtą nuostatą sekančiu būdu:
„Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos
Respublikos pilietis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris <...>“ , toliau dėstant keliamus reikalavimus. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekte esančias technines klaidas. Siūlytume, Projekto 34 straipsnio 3 dalyje, po žodžio „partija“ įrašyti kablelį, o minėto straipsnio 4 dalyje po sakinio dalies „Partija, rinkimų komitetas kandidatus į savivaldybės tarybos narius kelia <...>“ vartoti daugiskaitos formą „pateikdami“. Svarstytina, ar juridinės technikos prasme yra tikslinga Projekto 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte dubliuoti žodį „keliamas“. Siūlytume minėtą nuostatą išdėstyti sekančiu būdu: „ <...> nurodyti, jeigu keliamas, kandidatą į savivaldybės tarybos narius-merus“. Svarstytina, ar Projekto 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių „kiekvieno keliamo“ reikalingas kablelis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
2014-04-09 Nr. XIIP – 1309(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalies nuostata, ta apimtimi, kuria asmens teisė būti renkamu savivaldybės tarybos nariu būti ribojama dėl to, kad asmuo teismo pripažintas „nepakaltinamu“:
dalies nuostatos „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“. Šioje Konstitucijos nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“. Atkreipiame dėmesį, kad asmens „nepakaltinamumo“ ir „neveiksnumo“ teisinės kategorijos nėra tapačios ir reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso 17, 18, 98 straipsniuose, Civilinio kodekso 2.10, 2.1 1, 2.111 ir kituose straipsniuose ;
Projekto 37 straipsnio 9 dalies nuostatose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkimų kampanijos metu tam tikra politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo faktą) ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, privalo likus ne mažiau, kaip 12 dienų iki rinkimų atšaukti tokios partijos, rinkimų komiteto ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoti tokio kandidato arba panaikinti tokio kandidato registravimą. Tokios priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias rinkimų proceso metu iškreipti tikrąją rinkėjų valią, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taigi rinkimų proceso sąžiningumui ir skaidrumui garantuoti.
Atsižvelgus į tai, teikiama nuostata dėl draudimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tokias priemones panaudoti likus ne daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų neatitinka Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 26 d. išvados motyvuojamosios IV dalies 4 punkte išdėstytos doktrinos
„<...> Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje
nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio
asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams <...>“. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį dėl reikalavimų asmeniui, kuris gali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu reikia perkelti į 2 dalį. 4. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje vietoj nuostatos „nuolatinių tos savivaldybės gyventojų“ vartoti šio straipsnio 1 dalyje aptartą trumpinimą „rinkėjų“. 5. Projekto 3 straipsnis turi dvi antras dalis, todėl redaguojant projektą, reiktų patikslinti straipsnio numeraciją. 6. 6 straipsnio: 6.1.
6 straipsnio:
papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis būtų susietas su rinkimų kampanijos laikotarpio (etapo) pradžia ir pabaiga; 6.2. šio straipsnio 3 dalies nuostatoje reikia aiškiai įvardinti kurios iš projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodytų komisijų turės įgaliojimus tirti papirkimo faktus, nes projekto 14 ir 16 straipsniai tokių įgaliojimų nesuteikia nei savivaldybės rinkimų komisijai, nei apylinkių rinkimų komisijos;
įrašyti - „savo“;
„rinkimų komitetas“, todėl ši Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo
kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtos sąvokos „visuomeninis rinkimų komitetas“ santrumpa turėtų būti nustatyta projekto 6, o ne 8 straipsnyje. 7. Projekto 7 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl savivaldybių tarybų rinkimų rengimo „karo veiksmų metu“ pagal „specialius įstatymus ar kitus teisės aktus“ paskirtis yra diskutuotina, nes Karo padėties įstatymas nenumato savivaldybių tarybų rinkimų pagrindų (sprendimų priėmimo ir pan.). Šiuo metu galiojančio Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys numato Seimo sprendimą savivaldybės teritorijoje įvesti nepaprastąją padėtį arba Respublikos Prezidento dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Seimas, priimdamas sprendimą savivaldybės teritorijoje iki 6 mėnesių įvesti tiesioginį valdymą nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. 8. Projekto 15 straipsnio 7 dalies nuostatą dėl reikalavimu asmenims, kurie gali būti skiriami apylinkės rinkimų komisijos pirmininku siūlytina formuluoti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi „Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija.
Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo“. 9. Projekto 23 straipsnio 4 dalies 1 sakinys redaguotinas sakinio sandaros ir logikos požiūriu. Šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „elektroninėje“ turėtų būti įrašytas žodis „saugomi“. 10. Projekto 34 straipsnio:
tik būdami sudaryti šio įstatymo nustatyta tvarka, yra perteklinė, nes rinkimų komitetų statusą reglamentuoja projekto 35 straipsnis, kurio 6 dalis be kita ko nustato, kad rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. 10.2. 2 dalies nuostata „kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus iškėlusiam kandidatui“ redaguotina ir keistina į formuluotę
„kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus išsikėlusiam asmeniui;
10.3. šios dalies nuostata pasidedanti žodžiais „Visi kandidatai į <...>“ yra perteklinė ir brauktina; 10.4. šio straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „po to, kai“ reikia įrašyti - „jeigu jie“;
11Projekto 35 straipsnio:
susirinkimas“ ir „komiteto visuotinis susirinkimas“ turėtų būti suvienodintos arba aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais šaukiamas visuotinis susirinkimas, o kokiais – paprastas susirinkimas, bei apibrėžti šių susirinkimų statuso skirtumai;
rinkimų komitetą baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų.
Įvertinus 6 dalyje nustatytus sprendimų priėmimo bei apskundimo terminus, galutinis sprendimas registruoti komitetą gali būti priimtas (priklausomai nuo nedarbo dienų išsidėstymo) likus 58 - 64 dienoms iki rinkimų. Tačiau kartu su pareiškiniais dokumentais komitetas privalo pateikti pažymą, jog yra registruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Bet pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (bei projekto 35 straipsnio 1 dalį) komitetas prašymą registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu gali pateikti vėliausiai likus 85 dienoms iki rinkimų. Taigi, pagal nustatytus terminus galima situacija, kai registruoti komitetą bus dar galima, tačiau teikti pareiškinius dokumentus, taigi ir dalyvauti rinkimuose (o tai ir yra komiteto steigimo tikslas), jis nebeturės galimybės. Būtina tarpusavyje suderinti tokią situaciją sukuriančius terminus;
komiteto veiklos sutartyje nurodyti rinkimų komiteto narių “Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytą asmens kodą” (nesant jokios išlygos dėl kai kurių Europos Sąjungos valstybių piliečių identifikavimo), diskutuotina, nes ne visose Europos Sąjungos valstybėse yra įtvirtinta asmens identifikavimo pagal asmens kodą (asmens indentifikavimo Nr.) (pvz., Airijoje, D. Britanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje jos nėra) [1] . Tas pats pasakytina ir apie 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. ; 11.4. 2 dalies 4 punktas redaguotinas logikos požiūriu;
komitetas nenustato kitaip“ redaguotina vietoje „komitetas“ įrašant „komiteto susirinkimas“.
Be to, išlyga yra iš esmės diskutuotina, nes nėra aišku, ar taikoma sprendimui dėl kandidatų iškėlimo, ar dėl rinkimų programos, be to, neaišku, ar reiškia susirinkimo teisę spręsti dėl sprendimų (ne)priėmimo, ar teisę, pavyzdžiui, sprendimų priėmimą deleguoti;
taikoma tik pasibaigus įstatyme nustatytam kandidatų registravimo ar pareiškinių dokumentų atšaukimo terminui. 12. Projekto 36 straipsnio: 12.1. 4 dalies 1 punktas redaguotinas logikos požiūriu;
teksto reikia įrašyti reikalavimą nurodyti rinkimų datą ir savivaldybės pavadinimą, kurioje renkamo mero ir tarybos narių išsikėlimą savo parašais remia rinkėjai;
formos, turinio, parašų rinkimo, tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos dėstytinos atskirame straipsnyje, nes šių klausimų straipsnio reguliavimo dalykas „pareiškiniai dokumentai“ neapima.;
tvarkos siūlytina išdėstyti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi -
<...>
komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių“ ;
pateikti kandidato anketoje rinkėjams reikšmingą informaciją dėstytinos po šio straipsnio 4 dalies, kurioje apibrėžiama kandidato anketa kaip vienas iš pareiškinių dokumentų. iš šių dalių nuostatų dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius anketoje pateikiamų duomenų, neaišku ar šie reikalavimai būtų taikomi ir savivaldybės tarybos nariui – merui; 12.6.
komisijoms gali būti pateikiami elektroniniu būdu“, joje išbraukus žodžius
„rinkimų komisijoms“, siūlytina prijungti prie šio straipsnio 1 dalies. 13. Projekto 37 straipsnio 6 dalies nuostatos dėl
įregistruotiems kandidatams kylančių teisinių pasekmių už 35 straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 4 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų nevykdymą, jų pateikimą praleidus terminą, yra klaidinančios, nes 35 straipsnis nereglamentuoja klausimų, susijusių su kandidatams keliamais reikalavimais. 14. Projekto 38 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse po žodžių „išsikėlusių“ ir „išsikėlusiam“, „išsikėlęs“ reikia atitinkamai įrašyti žodžius ‘kandidatais“, „kandidatu“. 7. Projekto 43 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė “paskelbus <...> kandidatus įrašytus į kandidatų sąrašus<...>”, kitų straipsnių nuostatose (pvz. 44 straipsnio 1 dalies,
kandidatus <...>“. Šias formuluotes reiktų suvienodinti. 15. Projekto 48 straipsnio:
valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis“ tikslintina atsižvelgiant į Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme vartojamą terminologiją. 15.2.
tarybos narius - merus, taip pat kandidatų sąrašo (kai jį teikia rinkimų komitetas) rinkimų programos paskelbimo įgyvendinimas yra diskutuotinas, nes pagal
kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus neteikia rinkimų programų Vyriausiajai rinkimų komisijai. Svarstytina galimybė tokią rinkimų komitetų bei išsikėlusių asmenų teisę numatyti reglamentuojant jų pareiškinius dokumentus;
neapima valstybės ar savivaldybių įmonių naudojamų (pavyzdžiui, išperkamosios nuomos pagrindu), bet joms nepriklausančių transporto priemonių, taip pat transporto priemonių, kurias turi ar naudoja kitų teisinių formų savivaldybių institucijos ar jų kontroliuojami subjektai (pavyzdžiui, akcinės bendrovės). 16. Projekto 58 straipsnio:
rinkimų komisijų darbą, siūlytina įtvirtinti maksimalų leidžiamą politinės kampanijos dalyvių skiriamų rinkimų stebėtojų skaičių;
rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ sąlyga „jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ neturi teisinio turinio, nes projekte nėra jokių reikalavimų, kuriuos turi atitikti rinkimų stebėtojas;
rinkimų komisijos išduoto rinkimų stebėtojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu tvarka, tačiau esminis įstatymo nuostatos tikslas turėtų būti rinkimų stebėtojo statuso praradimo ar panaikinimo pagrindų ir tvarkos reglamentavimas, o stebėtojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu – tik kaip statuso panaikinimo pasekmė ir dokumento, liudijančio jo statusą, panaikinimas. 17.
17Projekto 74 straipsnio:
17.1. struktūra yra keistina, nes, siekiant teisinio reguliavimo logikos ir nuoseklumo, dėstant reikalavimus daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolų pirmosios ir antrosios dalies turiniui, pasirašymui, pastabų teikimui, pateikimui rinkimų stebėtojams ir komisijų nariams ir kt., jas reikia dėstyti nuosekliai viena po kitos sekančiose 1, 2, 3, 4, 5 arba 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse, o ne padrikai 1, 4 ir 5, 6 ir 7 dalyse; 17.2. nuostatas skirtas tik vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolui, reikia išdėstyti atskira dalimi, o bendras nuostatas, skirtas abiejų protokolų turiniui, - straipsnio pabaigoje;
vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo turiniui stokojama tikslumo, kuris yra būtinas fiksuojant rinkimų rezultatus: 2 punkte turi būti ne „rinkimų biuletenių skaičius“, o „vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių skaičius”; būtina tiksliai įvardinti 7, 11 ir 15 punktuose įvardinamų biuletenių teisinę reikšmę – „negaliojantys rinkimų biuleteniai“ (75 straipsnis); stokojama nuostatos dėl “balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičiaus”. 18. Projekto 84 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl rinkimų rezultatų nustatymo vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai daugiausiai balsų gavusių kandidatų yra daugiau kaip vienas ir tarp tų kandidatų yra bent vienas neįrašytas į kandidatų sąrašą kandidatas, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurį burtais nustatys savivaldybės rinkimų komisija Vyriausioji rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Diskutuotinas toks teisinis reguliavimas, kuris gali sudaryti prielaidas rinkimų rezultatus lemti atsitiktiniam dalykui, nepriklausančiam nuo rinkėjų valios. 19.
komisijos sprendimų dėl rinkimų rezultatų nustatymo paskelbimas nepatenka į Teisėkūros pagrindų įstatymo (įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnyje įtvirtintą teisės aktų registrą, pagal projekto 85 straipsnio 1 dalies nuostatas galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas Teisės aktų registre būtų nesuderinamas su minėtu Teisėkūros pagrindų įstatymu. Atsižvelgus į Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, kad “Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami įstatymų nustatyta tvarka”, reiktų įtvirtinti nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų paskelbimo būdą “interneto svetainėje” (analogija su Rinkimų į Europos Parlamento įstatymo 92 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu). 20. Projekto 90 straipsnio, kuriame reglamentuojamas savivaldybės tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės, 1 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavusio asmens, išrinkto savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru, įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, yra ydingas, nes savivaldybės tarybos nario priesaika yra tas juridinis faktas, su kuriuo siejamas tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero statuso įgijimas ir įgaliojimų vykdymas (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Neprisiekęs tarybos narys netenka savivaldybės tarybos nario mandato (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Netekus savivaldybės tarybos nario mandato įgaliojimai, kurie net nebuvo įgyti, negali nutrūkti arba būti išlaikyti. Atitinkamai šio straipsnio 2 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs savivaldybės tarybos narys netenka mandato, taip pat yra ydingas, nes prisiekęs savivaldybės tarybos narys įgyja tarybos nario statusą ir jo įgaliojimai gali būti nutraukti prieš terminą esant įstatyme numatytam pagrindui. 21.
Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
straipsnio 4 dalies 1 punkte, 46 straipsnio 2 dalyje, 48 straipsnio 6 dalyje,
įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos <...>“;
rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. 21.3. 93.1. punktą - projekto pavadinime trumpinys „Nr.“ turi būti išbrauktas, o Nr. „XI-968“ pataisytas į „I-532, 1 straipsnio pavadinimas ir pakeitimų esmė turi būti išdėstytas taip: „Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo XI-532 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą XI-532 ir jį išdėstyti taip“; 21.4. siekiant įstatymo projekto teksto vientisumo, projekto
Lietuvos Respublikos įstatymus“ siūlytina suvienodinti su likusioje projekto teksto dalyje vartojama formuluote „įstatymų nustatyta tvarka“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected] A.Ožiūnienė, [email protected] P.Žukauskas, pranas.zukauskas @lrs.lt [1] Seimo kanceliarijos parlamentinių tyrimų departamento 2001 12 10 pažyma
2014-06-25 Nr. XIIP – 1309(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, papildomai teikiame šią pastabą: Projektu teikiamo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 57 straipsnyje siūloma nustatyti, kad rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti „slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir kartu būtų galimybė stebėti, ar rinkėjas kabinoje neatlieka neteisėtų veiksmų“. Pažymėtina, kad Konstitucijos
demokratinių rinkimų standartų – slapto balsavimo principas renkant politinę atstovaujamąją instituciją – savivaldybių tarybas. Šio principo esmę sudaro draudimas kontroliuoti rinkėjų valia. Projekto nuostata, kad slapto balsavimo kabinoje būtų sudaryta galimybė stebėti rinkėjo veiksmus, vertintina kaip paneigianti šį principą, sudaranti prielaidas kontroliuoti rinkėjų valią bei pakertanti rinkėjų pasitikėjimą demokratinių rinkimų standartais. Be to, minėta nuostata prieštarauja ir to paties 57 straipsnio 1 dalies sakinio nuostatai, kad rinkėjui kabinoje turi būti užtikrinta galimybė slaptai užpildyti rinkimų biuletenius. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected] A.Ožiūnienė, [email protected] P.Žukauskas, pranas.zukauskas @lrs.lt
2014-06-25 Nr. XIIP – 1309(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
(toliau – projektas) 46 straipsnio 3 dalies nuostatą dėl rinkimų kampanijos laikotarpiu kandidatų į savivaldybių tarybos narius įgyjamo imuniteto siūlome išbraukti. Kitaip ši nuostata neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintų subjektų, kurie tokį imunitetą turi „<...> Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams bei teisėjams, kad jie galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra įtvirtinti imunitetai: asmens neliečiamybė, ypatinga patraukimo baudžiamojon ir (arba) administracinėn atsakomybėn tvarka. Savivaldybių tarybų nariai pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų. Pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kai savivaldybių tarybų nariai yra asmenys, turintys minėtus imunitetus <...>“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2003 m. gegužės 30 d nutarimai). 2. Projekto 37 straipsnio 9 dalies nuostatoje siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkimų kampanijos metu tam tikra politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo faktą) ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, privalo likus ne mažiau, kaip 12 dienų iki rinkimų atšaukti tokios partijos, rinkimų komiteto ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoti tokio kandidato arba panaikinti tokio kandidato registravimą.
Tokios priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias rinkimų proceso metu iškreipti tikrąją rinkėjų valią, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taigi rinkimų proceso sąžiningumui ir skaidrumui garantuoti. Atkreipiame dėmesį į nuostatos dėl draudimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tokias priemones panaudoti likus ne daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų santykį su Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 26 d. išvados motyvuojamosios IV dalies 4 punktu „<...> Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams <...>“. 3.
pildoma nauju savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą pagrindu – „savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka“ (12 punktas). Pažymime, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo Nr. X-1722, 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (Reg. Nr. 1310(3) keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 ir 7 dalis atsirastų du nauji pagrindai pagal kuriuos savivaldybės taryba galėtų priimti sprendimus nutraukti savivaldybės mero įgaliojimus prieš terminą, o 251 straipsnyje dar vienas naujas savivaldybės tarybos (taip pat savivaldybės tarybos nario – mero) įgaliojimų netekimo prieš terminą pagrindas, kai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadą, kad savivaldybės tarybos narys (savivaldybės tarybos narys – meras) sulaužė priesaiką ir (arba nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų), savivaldybės taryba ne mažiau kaip 3/5 visų tarybos narių balsų dauguma priima sprendimą, kad savivaldybės tarybos narys (savivaldybės tarybos narys – meras) netenka įgaliojimų. Vadinasi, pagal projekto 88 straipsnio 2 dalį nepriklausomai nuo to, kad asmens turėti savivaldybės tarybos nario (taip pat savivaldybės tarybos nario – mero) įgaliojimai buvo nutraukti (savivaldybės taryba priėmė sprendimą) dėl jo kaltės (yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada, kad savivaldybės tarybos narys (savivaldybės tarybos narys – meras) sulaužė priesaiką ir (arba nevykdė jam šiame ir kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų), tokio asmens teisė užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą (projekto 89 straipsnis) būtų nesuvaržyta.
Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai aptariamu pagrindu savivaldybės tarybos nario (taip pat savivaldybės tarybos nario – mero) įgaliojimų netekusio asmens teisė užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą yra neapribojama, atitiktų teisinės valstybės principą ir būtų pasiektas projekto siekiamas tikslas, kad savivaldybių tarybų nariai (taip savivaldybių tarybų nariai – merai) laikytųsi duotos priesaikos ir įstatymų. 4. Projekto 2 straipsnio 6 dalies nuostatoje, siekiant užtikrinti visų savivaldybių tarybų rinkimų teisę (tiek aktyviąją, tiek pasyviąją) turinčių asmenų teises, žodį „rinkėjų“ reiktų išbraukti ir nuostatą suformuluoti taip: „Kiti tiesioginiai ir netiesioginiai rinkimų teisės apribojimai – dėl kilmės, politinių pažiūrų socialinės ir turtinės padėties, nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio – draudžiami“. 5. Projekto 35 straipsnio 1 dalyje rašoma, kad dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų. Įvertinus 6 dalyje nustatytus sprendimų priėmimo bei apskundimo terminus, galutinis sprendimas registruoti komitetą gali būti priimtas (priklausomai nuo nedarbo dienų išsidėstymo) likus 58 - 64 dienoms iki rinkimų.
Tačiau kartu su pareiškiniais dokumentais komitetas privalo pateikti pažymą, jog yra registruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Bet pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (bei projekto 35 straipsnio
dalyviu gali pateikti vėliausiai likus 85 dienoms iki rinkimų. Taigi, pagal nustatytus terminus galima situacija, kai registruoti komitetą bus dar galima, tačiau teikti pareiškinius dokumentus, taigi ir dalyvauti rinkimuose (o tai ir yra komiteto steigimo tikslas), jis nebeturės galimybės. Būtina tarpusavyje suderinti tokią situaciją sukuriančius terminus, pavyzdžiui, koreguojant įstatyme numatytus rinkimų komiteto registravimo terminus juos pritaikant prie visiems subjektams vienodų savarankiško politinės kampanijos dalyvio registravimo terminų. 6. Projekto 35 straipsnio 7 dalies
nustatytam kandidatų registravimo ar pareiškinių dokumentų atšaukimo terminui. 7. Projekto 45 straipsnyje vietoj žodžių „pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“ įrašyti žodžius „įstatymų nustatyta tvarka“. 8. Projekto 58 straipsnio 4 dalies nuostatose reglamentuota Vyriausiosios rinkimų komisijos išduoto rinkimų stebėtojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu tvarka, tačiau esminis įstatymo nuostatos tikslas turėtų būti rinkimų stebėtojo statuso praradimo ar panaikinimo pagrindų ir tvarkos reglamentavimas, o stebėtojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu – tik kaip statuso panaikinimo pasekmė ir dokumento, liudijančio jo statusą, panaikinimas. 9.
nuostatoje (pagal analogiją su projekto 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 6 dalimi) dėl draudimo „rinkimų stebėtojams ir pašto darbuotojams“ už rinkėjus atlikti šio straipsnio 6 ir 7 dalyje nurodytus veiksmus, būtina įrašyti - „rinkimų komisijos nariams“, nes pastarieji dalyvauja balsuojant paštu (šio straipsnio 2 dalis). 10. Projekto
rinkimų apygardoje, kai daugiausiai balsų gavusių kandidatų yra daugiau kaip vienas ir tarp tų kandidatų yra bent vienas neįrašytas į kandidatų sąrašą kandidatas, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurį burtais nustatys savivaldybės rinkimų komisija Vyriausioji rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Diskutuotinas toks teisinis reguliavimas, kuris gali sudaryti prielaidas rinkimų rezultatus lemti atsitiktiniam dalykui, nepriklausančiam nuo rinkėjų valios. 11. Projekto
tarybos nario – mero) mandato netekimo pagrindus dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės (jeigu asmuo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nenurodė reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis). Toks pagrindas atsispindi šio straipsnio pavadinime. Tuo tarpu šio straipsnio 1 ir 2 punkte formuluojamos ne mandato netekimo, o kitos teisinės pasekmės: „įgaliojimai nutrūksta prieš terminą“, „neįgyja įgaliojimų“. Tokios formuluotės ne tik neatitinka straipsnio pavadinimo, bet ir yra ydingos, nes savivaldybės tarybos nario priesaika yra tas juridinis faktas, su kuriuo siejamas tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero statuso įgijimas ir įgaliojimų vykdymas (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Taigi neprisiekęs tarybos narys (savivaldybės tarybos narys - meras) negali netekti to, ko nėra įgijęs, vadinasi jis turi netekti savivaldybės tarybos nario mandato (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Tokia pat pastaba teiktina ir dėl šio straipsnio 2 punkte nurodyto pagrindo „neįgyja įgaliojimų“, nes ir šiuo atveju asmuo netenka mandato. Pažymime, kad, jeigu po priesaikos išaiškėja 90 straipsnyje nurodyta aplinkybė, toks asmuo neteks įgaliojimų pagal projekto 88 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Atsižvelgus į tai, projekto 90 straipsnyje būtina aiškiai atskirti asmeniui kylančias pasekmes dėl to, kad po rinkimų (iki priesaikos) paaiškėjo, kad jis neįvykdė įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nenurodė reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis)
Nr. 1R-298, 15 punktą - projekto 39 straipsnio 4 dalyje, 48 straipsnio 6 dalyje, 52 straipsnyje teikiant nuorodas į kitus įstatymus turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos <...>“. 13. Dėstant įstatymą nauja redakciją siektina išvengti galiojančiame teisiniame reguliavime esančių netikslumų, ištaisyti juridinės technikos trūkumus.
Projekto 36 straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 dalys dėl rinkėjų parašų rinkimo formos, turinio, parašų rinkimo, tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos dėstytinos atskirame straipsnyje, nes šių klausimų straipsnio reguliavimo dalykas „pareiškiniai dokumentai“ neapima. 14. Projekto priedą „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ būtina papildyti nuoroda „su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/19/ES (OL 2013 L 158, p. 231). Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė, [email protected] A.Ožiūnienė, [email protected] P.Žukauskas, pranas.zukauskas @lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo Teisės departamento vyr. patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-04-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
nuostata, ta apimtimi, kuria asmens teisė būti renkamu savivaldybės tarybos nariu būti ribojama dėl to, kad asmuo teismo pripažintas „nepakaltinamu“:
„Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“. Šioje Konstitucijos nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo
jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“.
Atkreipiame dėmesį, kad asmens
„nepakaltinamumo“ ir „neveiksnumo“ teisinės kategorijos nėra tapačios ir
reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso 17, 18, 98 straipsniuose, Civilinio kodekso 2.10, 2.11, 2.111 ir kituose straipsniuose;
Neprieštarauja „už“-bendru sutarimu Projekto ir dabar galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostata nurodo, kad „Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas asmuo, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų yra nebaigęs atlikti bausmę pagal teismo nuosprendį, taip pat asmuo, teismo pripažintas neveiksniu arba nepakaltinamu. Savivaldybės tarybos nariu negali būti renkamas užsienio valstybės pilietis, kurio pasyvioji rinkimų teisė yra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.“, bet kartu projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad savivaldybių tarybų rinkimuose nedalyvauja asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014-04-09 2.
Projekto
komisija, nustačiusi, kad rinkimų kampanijos metu tam tikra politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio
asmenis (masinio ir (arba) sisteminio rinkėjų papirkimo faktą) ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, privalo likus ne mažiau, kaip 12 dienų iki rinkimų atšaukti tokios partijos, rinkimų komiteto ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoti tokio kandidato arba panaikinti tokio kandidato registravimą. Tokios priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias rinkimų proceso metu iškreipti tikrąją rinkėjų valią, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taigi rinkimų proceso sąžiningumui ir skaidrumui garantuoti.
Atsižvelgus į tai, teikiama nuostata dėl draudimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tokias priemones panaudoti likus ne daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų neatitinka Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 26 d. išvados motyvuojamosios IV dalies 4 punkte išdėstytos doktrinos
„<...> Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6
dalyje nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams <...>“. Neprieštarauja „už“- bendru sutarimu Projekto
, kad „Jeigu politinė partija arba rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu arba panaikina tokio kandidato registravimą.
Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip
Tačiau iš dalies VRK gali užkirsti kelią pažeidimams, remiantis projekto
pripažinimas negaliojančiais )1 dalimi, kur yra reglamentuoti VRK veiksmai, kai pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, negu likus 15 d. terminui iki rinkimų dienos. „ Jeigu politinė partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius - merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka“.
3.Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 9 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus , Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo NR. XI-968 pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1309(2) 4 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 9 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai . 4. Balsavimo rezultatai: „už“- bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo : Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius (balsavimo metu nedalyvavo), Valdas Skarbalius, Juozas Bernatonis. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
projekto) 2 straipsnio 4 dalies nuostata, ta apimtimi, kuria asmens teisė būti renkamu savivaldybės tarybos nariu būti ribojama dėl to, kad asmuo teismo pripažintas „nepakaltinamu“:
Konstitucijos 34 straipsnio trečiosios dalies nuostatos „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“. Šioje Konstitucijos nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“.
Atkreipiame dėmesį, kad asmens
„nepakaltinamumo“ ir „neveiksnumo“ teisinės kategorijos nėra tapačios ir
reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso 17, 18, 98 straipsniuose, Civilinio kodekso 2.10, 2.1 1, 2.111 ir kituose straipsniuose ;
Žr.2014 04 16 d. TTK išvadą Derinant projekto 2 straipsnio 4 dalį su projekto 2 straipsnio 1 dalimi žodžiai „arba nepakaltinamu“ išbrauktini. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
nuostatose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkimų kampanijos metu tam tikra politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (masinio ir
(arba) sisteminio rinkėjų papirkimo faktą) ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, privalo likus ne mažiau, kaip 12 dienų iki rinkimų atšaukti tokios partijos, rinkimų komiteto ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoti tokio kandidato arba panaikinti tokio kandidato registravimą. Tokios priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias rinkimų proceso metu iškreipti tikrąją rinkėjų valią, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taigi rinkimų proceso sąžiningumui ir skaidrumui garantuoti.
Atsižvelgus į tai, teikiama nuostata dėl draudimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tokias priemones panaudoti likus ne daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų neatitinka Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 26 d. išvados motyvuojamosios IV dalies 4 punkte išdėstytos doktrinos
„<...> Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6
dalyje nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio
asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams <...>“. Žr.2014 04 16 d. TTK išvadą
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
paskutinį sakinį dėl reikalavimų asmeniui, kuris gali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu reikia perkelti į 2 dalį. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nuostatos „nuolatinių tos savivaldybės gyventojų“ vartoti šio straipsnio 1 dalyje aptartą trumpinimą „rinkėjų“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalis, todėl redaguojant projektą, reiktų patikslinti straipsnio numeraciją. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 6.
6 straipsnio:
draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis būtų susietas su rinkimų kampanijos laikotarpio (etapo) pradžia ir pabaiga;
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
reikia aiškiai įvardinti kurios iš projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodytų komisijų turės įgaliojimus tirti papirkimo faktus, nes projekto 14 ir 16 straipsniai tokių įgaliojimų nesuteikia nei savivaldybės rinkimų komisijai, nei apylinkių rinkimų komisijos;
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„interneto“ reikia įrašyti - „savo“;
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
82
vartojama sąvoka „rinkimų komitetas“, todėl ši Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtos sąvokos „visuomeninis rinkimų komitetas“ santrumpa turėtų būti nustatyta projekto 6, o ne 8 straipsnyje. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatos dėl savivaldybių tarybų rinkimų rengimo „karo veiksmų metu“ pagal
„specialius įstatymus ar kitus teisės aktus“ paskirtis yra diskutuotina, nes
Karo padėties įstatymas nenumato savivaldybių tarybų rinkimų pagrindų (sprendimų priėmimo ir pan.). Šiuo metu galiojančio Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys numato Seimo sprendimą savivaldybės teritorijoje įvesti nepaprastąją padėtį arba Respublikos Prezidento dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Seimas, priimdamas sprendimą savivaldybės teritorijoje iki 6 mėnesių įvesti tiesioginį valdymą nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą.
Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui 3 dalį išbraukti, nes Konstitucijos 143 straipsnis nustato, kad jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus. Atitinkamai 7 straipsnio 4,5 dalis laikyti 3,4. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
nuostatą dėl reikalavimu asmenims, kurie gali būti skiriami apylinkės rinkimų komisijos pirmininku siūlytina formuluoti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi „Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
sakinys redaguotinas sakinio sandaros ir logikos požiūriu. Šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „elektroninėje“ turėtų būti įrašytas žodis „saugomi“. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
10Projekto 34 straipsnio:
kandidatus gali kelti tik būdami sudaryti šio įstatymo nustatyta tvarka, yra perteklinė, nes rinkimų komitetų statusą reglamentuoja projekto 35 straipsnis, kurio 6 dalis be kita ko nustato, kad rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 10.2.
savivaldybės tarybos narius – merus iškėlusiam kandidatui“ redaguotina ir keistina į formuluotę „kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus išsikėlusiam asmeniui;
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
žodžiais „Visi kandidatai į <...>“ yra perteklinė ir brauktina;
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
žodžių „po to, kai“ reikia įrašyti - „jeigu jie“;
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11Projekto 35 straipsnio:
sąvokos „komiteto susirinkimas“ ir „komiteto visuotinis susirinkimas“ turėtų būti suvienodintos arba aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais šaukiamas visuotinis susirinkimas, o kokiais – paprastas susirinkimas, bei apibrėžti šių susirinkimų statuso skirtumai;
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
priėmimas registruoti rinkimų komitetą baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų. Įvertinus 6 dalyje nustatytus sprendimų priėmimo bei apskundimo terminus, galutinis sprendimas registruoti komitetą gali būti priimtas (priklausomai nuo nedarbo dienų išsidėstymo) likus 58 - 64 dienoms iki rinkimų. Tačiau kartu su pareiškiniais dokumentais komitetas privalo pateikti pažymą, jog yra registruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Bet pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (bei projekto 35 straipsnio 1 dalį) komitetas prašymą registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu gali pateikti vėliausiai likus 85 dienoms iki rinkimų.
Taigi, pagal nustatytus terminus galima situacija, kai registruoti komitetą bus dar galima, tačiau teikti pareiškinius dokumentus, taigi ir dalyvauti rinkimuose (o tai ir yra komiteto steigimo tikslas), jis nebeturės galimybės. Būtina tarpusavyje suderinti tokią situaciją sukuriančius terminus; Atsižvelgti
reguliavimas nustatytas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
582112
rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodyti rinkimų komiteto narių “Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytą asmens kodą” (nesant jokios išlygos dėl kai kurių Europos Sąjungos valstybių piliečių identifikavimo), diskutuotina, nes ne visose Europos Sąjungos valstybėse yra įtvirtinta asmens identifikavimo pagal asmens kodą (asmens indentifikavimo Nr.) (pvz., Airijoje, D. Britanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje jos nėra). Tas pats pasakytina ir apie 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas;
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
logikos požiūriu;
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
visuotinis rinkimų komitetas nenustato kitaip“ redaguotina vietoje
„komitetas“ įrašant „komiteto susirinkimas“. Be to, išlyga yra iš esmės
diskutuotina, nes nėra aišku, ar taikoma sprendimui dėl kandidatų iškėlimo, ar dėl rinkimų programos, be to, neaišku, ar reiškia susirinkimo teisę spręsti dėl sprendimų (ne)priėmimo, ar teisę, pavyzdžiui, sprendimų priėmimą deleguoti;
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
74 11.6.
7 dalies 4 punkte būtina nustatyti, kad ši sąlyga taikoma tik pasibaigus įstatyme nustatytam kandidatų registravimo ar pareiškinių dokumentų atšaukimo terminui. Atsižvelgti Pareiškinių dokumentų atšaukimo terminai ir tvarka nustatyti projekto 42 straipsnio 1 dalyje ir jų nebūtina kartoti projekto 37 straipsnio 7 dalies 4 punkte. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
41
12Projekto 36 straipsnio:
logikos požiūriu;
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
parašų rinkimų lapo teksto reikia įrašyti reikalavimą nurodyti rinkimų datą ir savivaldybės pavadinimą, kurioje renkamo mero ir tarybos narių išsikėlimą savo parašais remia rinkėjai;
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-0936 5, 6, 7, 8, 9, 10
rinkėjų parašų rinkimo formos, turinio, parašų rinkimo, tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos dėstytinos atskirame straipsnyje, nes šių klausimų straipsnio reguliavimo dalykas „pareiškiniai dokumentai“ neapima.; Atsižvelgti Panašus reglamentavimas nustatytas Rinkimų į Europos parlamentą įstatyme. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
parašų tikrinimo ir skaičiavimo tvarkos siūlytina išdėstyti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi - <...> komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių“ ;
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-0936 11, 12 12.5.
kandidatų prievolės pateikti kandidato anketoje rinkėjams reikšmingą informaciją dėstytinos po šio straipsnio 4 dalies, kurioje apibrėžiama kandidato anketa kaip vienas iš pareiškinių dokumentų. iš šių dalių nuostatų dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius anketoje pateikiamų duomenų, neaišku ar šie reikalavimai būtų taikomi ir savivaldybės tarybos nariui – merui;
Pritarti Pritarti pastabai dėl projekto 36 straipsnio 11 ir 12 dalių taikymo kandidatui į savivaldybės tarybos narius – merus. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
dokumentai rinkimų komisijoms gali būti pateikiami elektroniniu būdu“, joje išbraukus žodžius „rinkimų komisijoms“, siūlytina prijungti prie šio straipsnio 1 dalies. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodžius
„rinkimų komisijoms“. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nuostatos dėl įregistruotiems kandidatams kylančių teisinių pasekmių už 35 straipsnio 3 dalies 2 punkte arba 4 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų nevykdymą, jų pateikimą praleidus terminą, yra klaidinančios, nes 35 straipsnis nereglamentuoja klausimų, susijusių su kandidatams keliamais reikalavimais. Pritarti Vietoje nuorodos į 35 straipsnį turi būti nuoroda į 36 straipsnį. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyse po žodžių „išsikėlusių“ ir „išsikėlusiam“, „išsikėlęs“ reikia atitinkamai įrašyti žodžius ‘kandidatais“, „kandidatu“. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vartojama formuluotė “paskelbus <...> kandidatus įrašytus į kandidatų sąrašus<...>”, kitų straipsnių nuostatose (pvz. 44 straipsnio 1 dalies,
<...> kandidatus <...>“.
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
15Projekto 48 straipsnio:
garantijų „naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis“ tikslintina atsižvelgiant į Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme vartojamą terminologiją. Atsižvelgti Projekto 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <..> suteikiama teisė „naudotis visuomenės informavimo priemonėmis“. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-0948 7, 8
į savivaldybės tarybos narius - merus, taip pat kandidatų sąrašo (kai jį teikia rinkimų komitetas) rinkimų programos paskelbimo įgyvendinimas yra diskutuotinas, nes pagal 36 straipsnio 3 ir 4 dalis nei rinkimų komitetas, nei asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus neteikia rinkimų programų Vyriausiajai rinkimų komisijai. Svarstytina galimybė tokią rinkimų komitetų bei išsikėlusių asmenų teisę numatyti reglamentuojant jų pareiškinius dokumentus;
Pritarti iš dalies. Pagal 36 str. 2 d. partijai tokia galimybė suteikiama, tačiau iš dalies tai galima įgyvendinti remiantis 48 str. 7, 8 dalimis. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
102
(pavyzdžiui, išperkamosios nuomos pagrindu), bet joms nepriklausančių transporto priemonių, taip pat transporto priemonių, kurias turi ar naudoja kitų teisinių formų savivaldybių institucijos ar jų kontroliuojami subjektai
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
16Projekto 58 straipsnio:
16.1.
Projekto 58 straipsnio:
užtikrinti sklandų rinkimų komisijų darbą, siūlytina įtvirtinti maksimalų leidžiamą politinės kampanijos dalyvių skiriamų rinkimų stebėtojų skaičių;
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ sąlyga „jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ neturi teisinio turinio, nes projekte nėra jokių reikalavimų, kuriuos turi atitikti rinkimų stebėtojas;
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
rinkimų komisijos išduoto rinkimų stebėtojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu tvarka, tačiau esminis įstatymo nuostatos tikslas turėtų būti rinkimų stebėtojo statuso praradimo ar panaikinimo pagrindų ir tvarkos reglamentavimas, o stebėtojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu – tik kaip statuso panaikinimo pasekmė ir dokumento, liudijančio jo statusą, panaikinimas. Atsižvelgti
parlamentą įstatyme
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17Projekto 74 straipsnio:
17.1. struktūra yra keistina, nes, siekiant teisinio reguliavimo logikos ir nuoseklumo, dėstant reikalavimus daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolų pirmosios ir antrosios dalies turiniui, pasirašymui, pastabų teikimui, pateikimui rinkimų stebėtojams ir komisijų nariams ir kt., jas reikia dėstyti nuosekliai viena po kitos sekančiose 1, 2, 3, 4, 5 arba 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse, o ne padrikai 1, 4 ir 5, 6 ir 7 dalyse;
Atsižvelgti 39.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-0974
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolui, reikia išdėstyti atskira dalimi, o bendras nuostatas, skirtas abiejų protokolų turiniui, - straipsnio pabaigoje;
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
reikalavimus vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo turiniui stokojama tikslumo, kuris yra būtinas fiksuojant rinkimų rezultatus:
apygardos biuletenių skaičius”; būtina tiksliai įvardinti 7, 11 ir 15 punktuose įvardinamų biuletenių teisinę reikšmę – „negaliojantys rinkimų biuleteniai“ (75 straipsnis); stokojama nuostatos dėl “balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičiaus”. Atsižvelgti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatos dėl rinkimų rezultatų nustatymo vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai daugiausiai balsų gavusių kandidatų yra daugiau kaip vienas ir tarp tų kandidatų yra bent vienas neįrašytas į kandidatų sąrašą kandidatas, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurį burtais nustatys savivaldybės rinkimų komisija Vyriausioji rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Diskutuotinas toks teisinis reguliavimas, kuris gali sudaryti prielaidas rinkimų rezultatus lemti atsitiktiniam dalykui, nepriklausančiam nuo rinkėjų valios . Pritarti Tikslintina 84 str.
Pritarti Tikslintina 84 str. 2 dalies nuostata, kad rinkimų rezultatai turėtų priklausyti nuo rinkėjų valios. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
rinkimų komisijos sprendimų dėl rinkimų rezultatų nustatymo paskelbimas nepatenka į Teisėkūros pagrindų įstatymo (įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnyje įtvirtintą teisės aktų registrą, pagal projekto 85 straipsnio 1 dalies nuostatas galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas Teisės aktų registre būtų nesuderinamas su minėtu Teisėkūros pagrindų įstatymu. Atsižvelgus į Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, kad
“Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami įstatymų nustatyta tvarka”,
reiktų įtvirtinti nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų paskelbimo būdą “interneto svetainėje” (analogija su Rinkimų į Europos
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reglamentuojamas savivaldybės tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės, 1 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavusio asmens, išrinkto savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru, įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, yra ydingas, nes savivaldybės tarybos nario priesaika yra tas juridinis faktas, su kuriuo siejamas tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero statuso įgijimas ir įgaliojimų vykdymas (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Neprisiekęs tarybos narys netenka savivaldybės tarybos nario mandato (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Netekus savivaldybės tarybos nario mandato įgaliojimai, kurie net nebuvo įgyti, negali nutrūkti arba būti išlaikyti.
Atitinkamai šio straipsnio 2 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs savivaldybės tarybos narys netenka mandato, taip pat yra ydingas, nes prisiekęs savivaldybės tarybos narys įgyja tarybos nario statusą ir jo įgaliojimai gali būti nutraukti prieš terminą esant įstatyme numatytam pagrindui. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
dalyje, 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 46 straipsnio 2 dalyje, 48 straipsnio 6 dalyje, 52 straipsnyje teikiant nuorodas į kitus įstatymus turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos <...>“;
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09
subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09
trumpinys „Nr.“ turi būti išbrauktas, o Nr. „XI-968“ pataisytas į „I-532, 1 straipsnio pavadinimas ir pakeitimų esmė turi būti išdėstytas taip:
„Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo XI-532 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą XI-532 ir jį išdėstyti taip“;
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5055
vientisumo, projekto 49 straipsnio 5 dalyje, 50 straipsnio 5 dalyje pateiktas formuluotes „pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“ siūlytina suvienodinti su likusioje projekto teksto dalyje vartojama formuluote „įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-05-14 Lietuvos savivaldybių asociacija nuo 1998 metų ragina Seimą įteisinti tiesioginius merų rinkimus. 2006 m. LSA suvažiavimas suformulavo siūlymą Seimui įteisinti tokį tiesiogiai rinkto mero modelį: tiesiogiai išrinktas meras yra savivaldybės vadovas ir tarybos pirmininkas bei merui suteikiami papildomi įgaliojimai. Parengtas Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIP-1310(2) atitinka pagrindines LSA nuostatas dėl tiesioginių merų rinkimų, todėl jam iš esmės pritariame. Esminių pastabų neturime ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr, Xl-968 pakeitimo įstatymo projektams Nr, XIIP-1309(2), Nr. XIIP-1580. Atsižvelgti
ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai
: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis 2014-04-24 Argumentai: daug gyventojų palaiko idėją keisti rinkimų tvarką ir leisti žmonėms balsuoti už kandidatus, nepaisant kurios partijos sąrašuose jie įrašyti. Gyventojai nepasitiki partijomis, tačiau pasitiki atskirais politikais iš skirtingų partijų. Leisdami rinkėjams balsuoti už kandidatus iš skirtingų sąrašų padidėtų gyventojų pasitikėjimas išrinktais politikais. Pasiūlymas: leisti rinkėjams balsuoti iškart už 5 kandidatus iš įvairių kandidatų sąrašų. Nepateikti konkretūs siūlymai
2014-04-24 Argumentai: tarybos nariais taptų tie kandidatai, kurie sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo. Padidėtų pasitikėjimas politikais ir jų veiklos legitimumas. Pasiūlymas: išrinktus tarybos narius nustatyti pagal gautus pirmumo balsus.
2014-04-24 Argumentai: meru tapti turi didžiausią gyventojų pasitikėjimą pelnęs asmuo. Meras vadovauja ne tik tarybai, bet ir visam kraštui, todėl svarbu, kad jis atstovautų ne tik tarybą, bet ir visus krašto gyventojus. Pasiūlymas: meru laikyti tą tarybos narį, kuris gavo daugiausiai pirmumo balsų. Jeigu toks narys atsisako tapti meru, arba yra atstatydinamas, meru tampa kitas daugiausiai pirmumo balsų gavęs tarybos narys. Nepateikti konkretūs siūlymai
2 Argumentai: darbas komisijose nesunkus, nereikalauja aukšto išsilavinimo, o jaunuoliai dažnai būna kompetentingesni nei vyresnio amžiaus žmonės, išmano el. technologijas, moka daugiau užsienio kalbų. Darbas komisijose būtų gera praktika jauniems žmonėms, galimybė užsidirbti bei skatintų pilietiškumą ir neabejingumą demokratijai. Pasiūlymas: leisti rinkimų komisijose dirbti asmenims nuo 16 metų ir 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “2. Į rinkimų komisijos narius gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu (netaikant kandidatui į Seimo narius nustatyto reikalavimo dėl amžiaus, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip16 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.” Nepritarti Pagal įstatymą rinkti savivaldybės tarybos narius turi teisę nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Šis amžius siejamas ir su piliečio teise būti rinkimų komisijos nariu. Atkreipiant dėmesį į argumentuose išvardintus kriterijus, jie tinka ir 18 metų piliečiui, o partijos į rinkimų komisijų narius galėtų siūlyti „jaunesnius“ piliečius. 5.
2014-04-24 28, 29 Argumentai: rinkėjo kortelės yra pasenęs, brangiai kainuojantis ir nereikalingas dalykas. Jeigu reikia priminti apie rinkimus asmeniškai, tai galima padaryti el. priemonėmis – žinutėmis telefonu, el. paštu, socialiniais tinklais, panaudojant el. bankininkystę ir kt. Pasiūlymas: panaikinti abu straipsnius. Nepritarti Ne visi rinkėjai naudojasi socialiniais tinklais, el. priemonėmis. Turi būti sudarytos sąlygos gauti informaciją visiems rinkėjams. 6. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-3062 Pasiūlymas:
Siūlau atsisakyti smulkių „pakišų“ rinkėjams ir 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmeniui propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. Nepritarti Turėtų būti nustatyti vienodi reikalavimai visų rūšių rinkimuose. Projektu siūlomas reglamentavimas numatytas priimtuose naujos redakcijos Prezidento, Europos Parlamentų rinkimų įstatymuose, kuriuos parengė Rinkimų kodekso darbo grupė. 7. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-301324 Pasiūlymas:
Siekiant išvengti atvejų, kai partija, įveikusi Seimo rinkimų barjerą, kai kurių savivaldybių teritorijose neturi savo padalinių ir nevykdo veiklos, tačiau įgyja teisę siūlyti komisijos narius, siūlau 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
4) partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose , pasiūlytų asmenų; Pritarti 8.
4 Pasiūlymas: Siūlau 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose , nuo vieno daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) ... Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus. Pritarti
7 Pasiūlymas: Siūlau 13 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Skirdama savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus Vyriausioji rinkimų komisija turi siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Nepritarti Viena vertus, komisijos pirmininkas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kita vertus, komisijos pirmininkus skiria Vyriausioji rinkimų komisija, į kurios sudėtį narius deleguoja partijos, turinčios šią teisę. 10.
21 Pasiūlymas : Siūlau 15straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
1) partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose . Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
6 Pasiūlymas: Siūlau 15straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 posėdyje dalyvaujančių daugiau kaip pusė savivaldybės rinkimų komisijos narių ai posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Nepritarti Siūlymas susijęs su apylinkių rinkimų komisijų sudarymu. Projektu siūlomas reguliavimas numatytas ir Seimo, Prezidento, Europos Parlamento rinkimų įstatymuose. 12. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30157 Pasiūlymas:
Siūlau 15 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija.
Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (aukštąjį koleginį išsilavinimą). Savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, kad pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Nepritarti Siūlymas susijęs su 1
1 Pasiūlymas: Siūlau 57 straipsnį išdėstyti taip:
turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus įrengta slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir kartu būtų galimybė stebėti, ar rinkėjas kabinoje neatlieka neteisėtų veiksmų . Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenius, ir kandidatų sąrašai, su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio įstatymo tekstas.
Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Nepritarti Įteisinus siūlomą reguliavimą, būtų pažeidžiama rinkėjo slapto balsavimo teisė numatyta Konstitucijoje. 14. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30631 Pasiūlymas : Siūlau 63 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
balsavimo kabiną ir joje biuletenius užpildo. Rinkimų kabinoje draudžiama fotografuoti biuletenio užpildymą. Pildyti rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama. Jeigu rinkėjas sugadino rinkimų biuletenį ir prašo išduoti naują, rinkimų komisijos narys rinkėjo sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia, jį pasirašo ir išduoda rinkėjui naują rinkimų biuletenį. Pritarti iš dalies Įtvirtinant tokį draudimą, turėtų būtų draudžiama fotografuoti užpildytą biuletenį ( ne tik rinkimų kabinoje, bet ir išėjus iš jos). 15. Seimo nariai Jolita Vaickienė, Kęstutis Bartkevičius, Vytautas Kamblevičius, Kęstas Komskis, Andrius Mazuronis, Ona Valiukevičiūtė, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava, Petras Gražulis, 2014-05-0740 Argumentai:
Šiuo metu yra numatyta, jog kandidatai privalo pasirinkti ar jie kandidatuoja mero rinkimuose arba savivaldybės tarybos narių rinkimuose. Todėl yra siūloma panaikinti šį draudimą ir numatyti teisę asmenims kandidatuoti ir savivaldybės tarybos rinkimuose ir mero rinkimuose. Pasiūlymas: Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį:
kandidatų sąrašuose
savivaldybės tarybos narius – merus, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą. 2. Kandidatas, kuris yra įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų sąrašą, privalo pasirinkti, kuriame kandidatų sąraše jis dalyvaus rinkimuose, ir ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus pagal šioje dalyje nustatyta tvarka pateiktus pranešimus patikslina per 5 dienas, bet ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatas neįvykdo šioje dalyje nustatytos pareigos, Vyriausioji rinkimų komisija jį išbraukia iš daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų. Nepritarti Šis straipsnis reglamentuoja draudimą vienam asmeniui būti įrašytam kandidatu į kelių partijų ar rinkimų komitetų kandidatų sąrašus . 16. Seimo narė
5 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nariui – merui netekus įgaliojimų, būtų rengiami nauji rinkimai, kurių datą paskelbti pavedama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pasiūlymas: Įrašyti Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje po žodžio „pakartotinių“ žodžius “ ar naujų” ir išdėstyti ją taip: „4. Pakartotinių ar naujų rinkimų savivaldybėje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. “ Pritarti Nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo projekto XIIP-1310(2) pakeitimais. 17.
1 Argumentai: Sąvoka
„savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta“ išsamiai ir tinkamai
nusako teisinę padėtį savivaldybės tarybos nariui netekus įgaliojimų ir žodžiai „jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas“ yra pertekliniai. Pasiūlymas : Išbraukti iš Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies žodžius „arba jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas“ ir išdėstyti ją taip: „1. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas , kai:“
1 Argumentai: Reikalavimas savivaldybės tarybos nariui būti savivaldybės gyventoju nustatytas Konstitucijos 119 straipsnyje, to reikalauja ir šis Įstatymo straipsnis. Tačiau straipsnyje nustatytas papildomas ir subjektyvus reikalavimas, kad savivaldybės meras praneštų apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai. Todėl siūloma šį nuostatą dėl mero pranešimo išbraukti . Pasiūlymas:
Išbraukti iš Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto žodžius „savivaldybės mero pranešimą ir“ ir išdėstyti jį taip:
6) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero pranešimą ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis;
8881112 Argumentai: Vietos savivaldos įstatyme nustatomi nauji savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, todėl siūloma atitinkamai papildyti Įstatymo 88 straipsnio 1 dalį, įrašant jame papildomą punktą. Pasiūlymas: Įrašyti Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje šį naują 12 punktą:
„12) Savivaldybės tarybos sprendimu Vietos
savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti Nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo projekto XIIP-1310(2) pakeitimais 20.
Seimo narė Milda Petrauskienė 2014-05-27
Argumentai: Įstatymu yra įtvirtinami tiesioginiai mero rinkimai, savivaldybės tarybos nariai merą renka tik išimtinais atvejais, kai tiesiogiai išrinktas meras negali vykdyti savo pareigų arba jo nelieka. Siūloma rengti naujus rinkimus, jeigu savivaldybės nario – mero nelieka. Pasiūlymas: Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vienmandatėje rinkimų apygardoje atsiradusi laisva vieta perduodama tam kandidatų sąrašui, kuris yra gavęs daugiausiai tarybos narių mandatų, o jeigu tokių sąrašų yra daugiau kaip vienas, tai perduodama sąrašui gavusiam daugiau rinkėjų balsų, jeigu ir rinkėjų balsų yra gauta po lygiai, tai sąrašui, kurio mažesnis rinkimų numeris. Perduota kandidatų sąrašui vieta užimama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsiradusiai laisvai savivaldybės tarybos nario – mero vietai užimti rengiami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Savivaldybių tarybų rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų.„ Pritarti
įstatymo projekto XIIP-1310(2) pakeitimais
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-1309(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento ir komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.1.Komiteto pasiūlymas Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
4 Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje išbraukti žodžius „arba nepakaltinamu“ Pritarti Konstitucijos 34 straipsnio nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
3 Atsižvelgiant į TD pastabą, siūlyti pagrindiniam komitetui 7 straipsnio 3 dalį išbraukti, atitinkamai 7 straipsnio 4,5 dalis laikyti 3,4. Pritarti Karo padėties įstatymas nenumato savivaldybių tarybų rinkimų pagrindų (sprendimų priėmimo ir pan.). Konstitucijos 143 straipsnis nustato, kad jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus. 3. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
1 Tikslintina 56 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių „rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms“ įrašyti žodžius „ rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms“ Pritarti Projekto 56 straipsnio 1 dalies nuostata dėl rinkimų biuletenių pateikimo „rinkimų apylinkėms“ performuluotina įtvirtinant už balsavimo organizavimą ir vykdymą rinkimų dieną atsakingas
„apylinkių rinkimų komisijas“. 7. Balsavimo rezultatai:
3
Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Julius Pagojus, Teisingumo ministro patarėjas; Audronė Pitrėnienė, Seimo narė; Jurgis Razma, Seimo narys; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Zenonas Vaigauskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas; Gediminas Vaičionis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)24 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
projekto) 2 straipsnio 4 dalies nuostata, ta apimtimi, kuria asmens teisė būti renkamu savivaldybės tarybos nariu būti ribojama dėl to, kad asmuo teismo pripažintas „nepakaltinamu“:
Konstitucijos 34 straipsnio trečiosios dalies nuostatos „Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais“.
Šioje Konstitucijos nuostatoje, taip pat Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl politinių atstovaujamųjų institucijų (Seimo, savivaldybių tarybų, rinkimų į Europos Parlamentą) bei Respublikos Prezidento, nėra asmens rinkimų teisės (taip pat ir pasyviosios) apribojimo pagrindo - dėl asmens „nepakaltinamumo“. Atkreipiame dėmesį, kad asmens
„nepakaltinamumo“ ir „neveiksnumo“ teisinės kategorijos nėra tapačios ir
reglamentuojamos Baudžiamojo kodekso 17, 18, 98 straipsniuose, Civilinio kodekso 2.10, 2.1 1, 2.111 ir kituose straipsniuose ;
Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento
argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014 m. balandžio 16 d. išvadoje preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo NR. XI-968 pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1309(2) 4 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 9 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai . 2. Derinant projekto 2 straipsnio 4 dalį su projekto 2 straipsnio 1 dalimi žodžiai „arba nepakaltinamu“ išbrauktini. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)379 2.
379
nuostatose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, kad rinkimų kampanijos metu tam tikra politinė partija, rinkimų komitetas ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (masinio ir
(arba) sisteminio rinkėjų papirkimo faktą) ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų, privalo likus ne mažiau, kaip 12 dienų iki rinkimų atšaukti tokios partijos, rinkimų komiteto ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą, neregistruoti tokio kandidato arba panaikinti tokio kandidato registravimą. Tokios priemonės yra skirtos tam, kad būtų užkirstas kelias rinkimų proceso metu iškreipti tikrąją rinkėjų valią, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taigi rinkimų proceso sąžiningumui ir skaidrumui garantuoti.
Atsižvelgus į tai, teikiama nuostata dėl draudimo Vyriausiajai rinkimų komisijai tokias priemones panaudoti likus ne daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų neatitinka Konstitucinio Teismo 2012 metų spalio 26 d. išvados motyvuojamosios IV dalies 4 punkte išdėstytos doktrinos
„<...> Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 6
dalyje nustačius draudimą Vyriausiajai rinkimų komisijai likus mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų atšaukti šiurkščiai pažeidusios Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis politinės partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos, kurioje tokia partija dalyvauja, jungtinio kandidatų sąrašo paskelbimą ir panaikinti kandidato, kuris yra šiurkščiai pažeidęs 51 straipsnio
asmenis, registravimą, nesudaromos būtinos teisinės prielaidos Vyriausiajai rinkimų komisijai veiksmingai užtikrinti šių principų laikymąsi, inter alia užkirsti kelią jų pažeidimams <...>“. Nepritarti Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. balandžio 9 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014 m. balandžio 16 d. išvadoje preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymo NR. XI-968 pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1309(2) 4 straipsnio 2 dalies ir 37 straipsnio 9 dalies nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai . 2. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai likus daugiau kaip 12 dienų iki rinkimų nustatyti projekto 86 straipsnyje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)23 3.
23
paskutinį sakinį dėl reikalavimų asmeniui, kuris gali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu reikia perkelti į 2 dalį. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)26
nuostatos „nuolatinių tos savivaldybės gyventojų“ vartoti šio straipsnio 1 dalyje aptartą trumpinimą „rinkėjų“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)
dalis, todėl redaguojant projektą, reiktų patikslinti straipsnio numeraciją. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)61
66 straipsnio:
draudimas papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis būtų susietas su rinkimų kampanijos laikotarpio (etapo) pradžia ir pabaiga;
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)63
reikia aiškiai įvardinti kurios iš projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte nurodytų komisijų turės įgaliojimus tirti papirkimo faktus, nes projekto 14 ir 16 straipsniai tokių įgaliojimų nesuteikia nei savivaldybės rinkimų komisijai, nei apylinkių rinkimų komisijos;
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)63
„interneto“ reikia įrašyti - „savo“;
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)682
vartojama sąvoka „rinkimų komitetas“, todėl ši Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtos sąvokos „visuomeninis rinkimų komitetas“ santrumpa turėtų būti nustatyta projekto 6, o ne 8 straipsnyje. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)73 7.
73
nuostatos dėl savivaldybių tarybų rinkimų rengimo „karo veiksmų metu“ pagal
„specialius įstatymus ar kitus teisės aktus“ paskirtis yra diskutuotina, nes
Karo padėties įstatymas nenumato savivaldybių tarybų rinkimų pagrindų (sprendimų priėmimo ir pan.). Šiuo metu galiojančio Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys numato Seimo sprendimą savivaldybės teritorijoje įvesti nepaprastąją padėtį arba Respublikos Prezidento dekretą dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Seimas, priimdamas sprendimą savivaldybės teritorijoje iki 6 mėnesių įvesti tiesioginį valdymą nustato naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datą. Pritarti Vadovaujantis Konstitucijos 143 straipsniu, jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus. Atsižvelgiant į Konstitucijos 143 straipsnio nuostatą, projekto 7 straipsnio 3 dalis išbrauktina. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)157
nuostatą dėl reikalavimu asmenims, kurie gali būti skiriami apylinkės rinkimų komisijos pirmininku siūlytina formuluoti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 17 straipsnio 7 dalimi „Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus iš komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)234
sakinys redaguotinas sakinio sandaros ir logikos požiūriu. Šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „elektroninėje“ turėtų būti įrašytas žodis „saugomi“.
341
10Projekto 34 straipsnio:
10.1. 1 dalies sąlyga, kad komitetai kandidatus gali kelti tik būdami sudaryti šio įstatymo nustatyta tvarka, yra perteklinė, nes rinkimų komitetų statusą reglamentuoja projekto 35 straipsnis, kurio 6 dalis be kita ko nustato, kad rinkimų komitetas savo veiklą gali pradėti nuo įregistravimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje dienos. Pritarti
34 2 10.2. 2 dalies nuostata „kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus iškėlusiam kandidatui“ redaguotina ir keistina į formuluotę „kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus išsikėlusiam asmeniui;
34 2 10.3. šios dalies nuostata pasidedanti žodžiais „Visi kandidatai į <...>“ yra perteklinė ir brauktina;
34 3 10.4. šio straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „po to, kai“ reikia įrašyti - „jeigu jie“;
35
11Projekto 35 straipsnio:
11.1. Skirtingose dalyse vartojamos sąvokos „komiteto susirinkimas“ ir „komiteto visuotinis susirinkimas“ turėtų būti suvienodintos arba aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais šaukiamas visuotinis susirinkimas, o kokiais – paprastas susirinkimas, bei apibrėžti šių susirinkimų statuso skirtumai;
35 1 11.2. 1 dalis nustato, kad dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą baigiamas likus 85 dienoms iki rinkimų.
Įvertinus 6 dalyje nustatytus sprendimų priėmimo bei apskundimo terminus, galutinis sprendimas registruoti komitetą gali būti priimtas (priklausomai nuo nedarbo dienų išsidėstymo) likus 58 - 64 dienoms iki rinkimų. Tačiau kartu su pareiškiniais dokumentais komitetas privalo pateikti pažymą, jog yra registruotas savarankišku politinės kampanijos dalyviu (36 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Bet pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (bei projekto 35 straipsnio 1 dalį) komitetas prašymą registruotis savarankišku politinės kampanijos dalyviu gali pateikti vėliausiai likus 85 dienoms iki rinkimų. Taigi, pagal nustatytus terminus galima situacija, kai registruoti komitetą bus dar galima, tačiau teikti pareiškinius dokumentus, taigi ir dalyvauti rinkimuose (o tai ir yra komiteto steigimo tikslas), jis nebeturės galimybės . Būtina tarpusavyje suderinti tokią situaciją sukuriančius terminus ;
Nepritarti Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas visų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių registravimas. Siekiant teisinio reguliavimo tikslumo bei užtikrinant visų subjektų lygias teises sudaryti rinkimų komitetams kitokias teises (kitokius terminus) būtų netikslinga. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikalavimo rinkimų komiteto veiklos sutartyje nurodyti rinkimų komiteto narių “Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytą asmens kodą” (nesant jokios išlygos dėl kai kurių Europos Sąjungos valstybių piliečių identifikavimo), diskutuotina, nes ne visose Europos Sąjungos valstybėse yra įtvirtinta asmens identifikavimo pagal asmens kodą (asmens indentifikavimo Nr.) (pvz., Airijoje, D.
Britanijoje, Graikijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje jos nėra). Tas pats pasakytina ir apie 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas; Nepritarti Ši nuostata apibrėžia Lietuvos Respublikos gyventojų registre įrašytą asmens kodą, kuris yra suteikiamas visiems asmenims, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
logikos požiūriu;
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)3533
visuotinis rinkimų komitetas nenustato kitaip“ redaguotina vietoje
„komitetas“ įrašant „komiteto susirinkimas“. Be to, išlyga yra iš esmės
diskutuotina, nes nėra aišku, ar taikoma sprendimui dėl kandidatų iškėlimo, ar dėl rinkimų programos, be to, neaišku, ar reiškia susirinkimo teisę spręsti dėl sprendimų (ne)priėmimo, ar teisę, pavyzdžiui, sprendimų priėmimą deleguoti;
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)3574 11.6. 7 dalies 4 punkte būtina nustatyti, kad ši sąlyga taikoma tik pasibaigus įstatyme nustatytam kandidatų registravimo ar pareiškinių dokumentų atšaukimo terminui. Nepritarti Pareiškinių dokumentų atšaukimo terminai ir tvarka nustatyti projekto 42 straipsnio 1 dalyje ir jų nebūtina kartoti projekto 37 straipsnio 7 dalies 4 punkte. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)3641
12Projekto 36 straipsnio:
logikos požiūriu; Pritarti 24.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)365
parašų rinkimų lapo teksto reikia įrašyti reikalavimą nurodyti rinkimų datą ir savivaldybės pavadinimą, kurioje renkamo mero ir tarybos narių išsikėlimą savo parašais remia rinkėjai;
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)36 5, 6, 7, 8, 9, 10
rinkėjų parašų rinkimo formos, turinio, parašų rinkimo, tikrinimo ir sprendimų priėmimo tvarkos dėstytinos atskirame straipsnyje, nes šių klausimų straipsnio reguliavimo dalykas „pareiškiniai dokumentai“ neapima.; Nepritarti Panašus reglamentavimas nustatytas Rinkimų į Europos parlamentą įstatyme. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)369
parašų tikrinimo ir skaičiavimo tvarkos siūlytina išdėstyti pagal analogiją su Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 39 straipsnio 3 dalimi - <...> komisija suskaičiuoja rinkėjų, parėmusių kandidatų sąrašo iškėlimą, parašų skaičių“ ; Nepritarti Pasiūlymas neargumentuotas ir neesminis. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)36 11, 12
kandidatų prievolės pateikti kandidato anketoje rinkėjams reikšmingą informaciją dėstytinos po šio straipsnio 4 dalies, kurioje apibrėžiama kandidato anketa kaip vienas iš pareiškinių dokumentų. iš šių dalių nuostatų dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius anketoje pateikiamų duomenų, neaišku ar šie reikalavimai būtų taikomi ir savivaldybės tarybos nariui – merui;
Pritarti iš dalies Pritarti pastabai dėl projekto 36 straipsnio 11 ir 12 dalių taikymo kandidatui į savivaldybės tarybos narius – merus. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)3613 12.6.
3613
dokumentai rinkimų komisijoms gali būti pateikiami elektroniniu būdu“, joje išbraukus žodžius „rinkimų komisijoms“, siūlytina prijungti prie šio straipsnio 1 dalies. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodžius
„rinkimų komisijoms“. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 37 straipsnio 1 dalies nuostatoje formuluojama sąlyga „prasidėjus kandidatų registravimo laikui Teisingumo ministerija praneša, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijos narių skaičius atitinka įstatymų reikalavimus, kokių partijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta” tikslintina, nustatant konkretų terminą, susijusį su pareiškinių dokumentų pateikimu (prasideda likus 85 dienoms ir baigiasi 45 dienom iki rinkimų - 35 straipsnio 1 dalis). Nepritarti Yra nustatytas vienos dienos terminas. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)376
nuostatos dėl įregistruotiems kandidatams kylančių teisinių pasekmių už 35 straipsnio
pateikimą praleidus terminą, yra klaidinančios, nes 35 straipsnis nereglamentuoja klausimų, susijusių su kandidatams keliamais reikalavimais. Pritarti Vietoje nuorodos į 35 straipsnį turi būti nuoroda į 36 straipsnį. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)38
dalyse po žodžių „išsikėlusių“ ir „išsikėlusiam“, „išsikėlęs“ reikia atitinkamai įrašyti žodžius ‘kandidatais“, „kandidatu“. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)431
vartojama formuluotė “paskelbus <...> kandidatus įrašytus į kandidatų sąrašus<...>”, kitų straipsnių nuostatose (pvz. 44 straipsnio 1 dalies,
<...> kandidatus <...>“.
Šias formuluotes reiktų suvienodinti. Nepritarti Neesminė, redakcinio pobūdžio pastaba. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)481
15Projekto 48 straipsnio:
garantijų „naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis“ tikslintina atsižvelgiant į Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme vartojamą terminologiją. Nepritarti Projekto 48 straipsnio 1 dalyje nėra žodžių „naudotis valstybinėmis visuomenės informavimo priemonėmis“. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)48 7, 8
į savivaldybės tarybos narius - merus, taip pat kandidatų sąrašo (kai jį teikia rinkimų komitetas) rinkimų programos paskelbimo įgyvendinimas yra diskutuotinas, nes pagal 36 straipsnio 3 ir 4 dalis nei rinkimų komitetas, nei asmuo, išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus neteikia rinkimų programų Vyriausiajai rinkimų komisijai. Svarstytina galimybė tokią rinkimų komitetų bei išsikėlusių asmenų teisę numatyti reglamentuojant jų pareiškinius dokumentus;
Nepritarti Rinkimų programa gali būti pateikta vadovaujantis projekto 48 straipsnio 7 ir 8 dalimis. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)48102
(pavyzdžiui, išperkamosios nuomos pagrindu), bet joms nepriklausančių transporto priemonių, taip pat transporto priemonių, kurias turi ar naudoja kitų teisinių formų savivaldybių institucijos ar jų kontroliuojami subjektai (pavyzdžiui, akcinės bendrovės).
Pritarti Siūlytina 48 straipsnio 10 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių naudojamose viešojo transporto priemonėse ir ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai reklamos plotai ar vaizdo transliavimo įrenginiai priklauso ar yra perduoti naudotis tretiesiems asmenims, kuriems valstybės ar savivaldybių įmonės negali daryti tiesioginį ar netiesioginį lemiamą poveikį;“
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Projekto 56 straipsnio 1 dalies nuostata dėl rinkimų biuletenių pateikimo „rinkimų apylinkėms“ performuluotina įtvirtinant už balsavimo organizavimą ir vykdymą rinkimų dieną atsakingas „apylinkių rinkimų komisijas“. Pritarti
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)581
16Projekto 58 straipsnio:
užtikrinti sklandų rinkimų komisijų darbą, siūlytina įtvirtinti maksimalų leidžiamą politinės kampanijos dalyvių skiriamų rinkimų stebėtojų skaičių;
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)582
atsisakyti išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ sąlyga „jeigu asmuo, kuriam pažymėjimas turi būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus“ neturi teisinio turinio, nes projekte nėra jokių reikalavimų, kuriuos turi atitikti rinkimų stebėtojas;
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)584 16.3.
584
Vyriausiosios rinkimų komisijos išduoto rinkimų stebėtojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu tvarka, tačiau esminis įstatymo nuostatos tikslas turėtų būti rinkimų stebėtojo statuso praradimo ar panaikinimo pagrindų ir tvarkos reglamentavimas, o stebėtojo pažymėjimo pripažinimas negaliojančiu – tik kaip statuso panaikinimo pasekmė ir dokumento, liudijančio jo statusą, panaikinimas. Nepritarti Neesminė pastaba. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)74
17Projekto 74 straipsnio:
17.1. struktūra yra keistina, nes, siekiant teisinio reguliavimo logikos ir nuoseklumo, dėstant reikalavimus daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolų pirmosios ir antrosios dalies turiniui, pasirašymui, pastabų teikimui, pateikimui rinkimų stebėtojams ir komisijų nariams ir kt., jas reikia dėstyti nuosekliai viena po kitos sekančiose 1, 2, 3, 4, 5 arba 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse, o ne padrikai 1, 4 ir 5, 6 ir 7 dalyse;
Nepritarti Neesminė pastaba. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)74
rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolui, reikia išdėstyti atskira dalimi, o bendras nuostatas, skirtas abiejų protokolų turiniui, - straipsnio pabaigoje; Nepritari Neesminė pastaba. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)742
reikalavimus vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolo turiniui stokojama tikslumo, kuris yra būtinas fiksuojant rinkimų rezultatus: 2 punkte turi būti ne „rinkimų biuletenių skaičius“, o „vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių skaičius”; būtina tiksliai įvardinti 7, 11 ir 15 punktuose įvardinamų biuletenių teisinę reikšmę – „negaliojantys rinkimų biuleteniai“ (75 straipsnis); stokojama nuostatos dėl “balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičiaus”. Nepritarti Pasiūlymas neargumentuotas. 43.
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)842
nuostatos dėl rinkimų rezultatų nustatymo vienmandatėje rinkimų apygardoje, kai daugiausiai balsų gavusių kandidatų yra daugiau kaip vienas ir tarp tų kandidatų yra bent vienas neįrašytas į kandidatų sąrašą kandidatas, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurį burtais nustatys savivaldybės rinkimų komisija Vyriausioji rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Diskutuotinas toks teisinis reguliavimas, kuris gali sudaryti prielaidas rinkimų rezultatus lemti atsitiktiniam dalykui, nepriklausančiam nuo rinkėjų valios . Nepritarti Tokios nuostatos yra taikomos praktikoje. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)851
rinkimų komisijos sprendimų dėl rinkimų rezultatų nustatymo paskelbimas nepatenka į Teisėkūros pagrindų įstatymo (įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnyje įtvirtintą teisės aktų registrą, pagal projekto 85 straipsnio 1 dalies nuostatas galutinių rinkimų rezultatų paskelbimas Teisės aktų registre būtų nesuderinamas su minėtu Teisėkūros pagrindų įstatymu. Atsižvelgus į Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, kad
“Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai skelbiami įstatymų nustatyta
tvarka”, reiktų įtvirtinti nurodytų Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų paskelbimo būdą “interneto svetainėje” (analogija su Rinkimų į Europos
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)90 20.
90
reglamentuojamas savivaldybės tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės, 1 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavusio asmens, išrinkto savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru, įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, yra ydingas, nes savivaldybės tarybos nario priesaika yra tas juridinis faktas, su kuriuo siejamas tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero statuso įgijimas ir įgaliojimų vykdymas (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Neprisiekęs tarybos narys netenka savivaldybės tarybos nario mandato (Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Netekus savivaldybės tarybos nario mandato įgaliojimai, kurie net nebuvo įgyti, negali nutrūkti arba būti išlaikyti. Atitinkamai šio straipsnio 2 punkte nurodytas pagrindas, kad savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs savivaldybės tarybos narys netenka mandato, taip pat yra ydingas, nes prisiekęs savivaldybės tarybos narys įgyja tarybos nario statusą ir jo įgaliojimai gali būti nutraukti prieš terminą esant įstatyme numatytam pagrindui. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Projekto 90 straipsnio 1 punkte sąvoka „įgaliojimai nutrūksta prieš terminą“ keistina į sąvoką „neįgyja įgaliojimų“ „90 straipsnis.
Savivaldybės tarybos nario mandato netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nustatytų reikalavimų (kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis) ir tai paaiškėjo po savivaldybės tarybos rinkimų, kuriuose šis asmuo buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu
1) savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavęs asmuo išrinktas savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru įgaliojimai nutrūksta prieš terminą neįgyja įgaliojimų:
2) savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs savivaldybės tarybos narys netenka mandato.‘ Dėl 2 punkto: įstatymo projekto 88 straipsnio 7 punkte yra įtvirtintas šis mandato netekimo pagrindas. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įsigaliojusį Teisėkūros pagrindų įstatymą bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298:
dalyje, 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 46 straipsnio 2 dalyje, 48 straipsnio 6 dalyje, 52 straipsnyje teikiant nuorodas į kitus įstatymus turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas „Lietuvos Respublikos <...>“;
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)
subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2) 21.3.
trumpinys „Nr.“ turi būti išbrauktas, o Nr. „XI-968“ pataisytas į „I-532, 1 straipsnio pavadinimas ir pakeitimų esmė turi būti išdėstytas taip:
„Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų
rinkimų įstatymo XI-532 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą XI-532 ir jį išdėstyti taip“;
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-04-09 Nr. XIIP-1309(2)495055
vientisumo, projekto 49 straipsnio 5 dalyje, 50 straipsnio 5 dalyje pateiktas formuluotes „pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“ siūlytina suvienodinti su likusioje projekto teksto dalyje vartojama formuluote „įstatymų nustatyta tvarka“. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-02-18 Nr. XIIP-1309(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. XI-968 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1309(2) (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatomis įgyvendinama
priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir būti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus, o Projekto nuostatomis minėtas įstatymas keičiamas ir pildomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu Projekto iniciatoriai turėtų parengti ir prie Projekto pridėti atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Nepritarti Nors įstatymas ir dėstomas nauja redakcija jo nuostatos, susijusios su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu nėra keičiamos, todėl atitikties lentelę rengti netikslinga. 51.
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-02-18 Nr. XIIP-1309(2)23 Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 straipsnio 2 dalies b punkte yra numatyta, kad Sąjungos piliečiai turi teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai . Remiantis minėta SESV nuostata manytume, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina. Siūlytume neišskirti Lietuvos Respublikos piliečiams ir ES valstybių narių piliečiams keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, išdėstant minėtą nuostatą sekančiu būdu: „Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris <...>“ , toliau dėstant keliamus reikalavimus. Nepritarti Projekte įtvirtinta nuostata nediskriminuoja Europos Sąjungos valstybės narės piliečių, kadangi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra nustatytos vienodos sąlygos dalyvauti rinkimuose Europos Sąjungos valstybių narių ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Įstatymo projekte (kaip ir galiojančiame įstatyme) Lietuvos Respublikos piliečiai išskirti tik siekiant detaliau reglamentuoti jų gyvenamąją vietą. 52. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-02-18 Nr. XIIP-1309(2) Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekte esančias technines klaidas. Siūlytume, Projekto 34 straipsnio 3 dalyje, po žodžio „partija“ įrašyti kablelį, o minėto straipsnio 4 dalyje po sakinio dalies „Partija, rinkimų komitetas kandidatus į savivaldybės tarybos narius kelia <...>“ vartoti daugiskaitos formą „pateikdami“. Svarstytina, ar juridinės technikos prasme yra tikslinga Projekto 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte dubliuoti žodį „keliamas“.
Siūlytume minėtą nuostatą išdėstyti sekančiu būdu: „ <...> nurodyti, jeigu keliamas, kandidatą į savivaldybės tarybos narius-merus“. Svarstytina, ar Projekto 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių „kiekvieno keliamo“ reikalingas kablelis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2014-05-14 Lietuvos savivaldybių asociacija nuo 1998 metų ragina Seimą įteisinti tiesioginius merų rinkimus. 2006 m. LSA suvažiavimas suformulavo siūlymą Seimui įteisinti tokį tiesiogiai rinkto mero modelį: tiesiogiai išrinktas meras yra savivaldybės vadovas ir tarybos pirmininkas bei merui suteikiami papildomi įgaliojimai. Parengtas Vietos savivaldos įstatymo projektas Nr. XIIP-1310(2) atitinka pagrindines LSA nuostatas dėl tiesioginių merų rinkimų, todėl jam iš esmės pritariame. Esminių pastabų neturime ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. Xl-968 pakeitimo įstatymo projektams Nr. XIIP-1309(2), Nr. XIIP-1580. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis, 2014-04-24 Nr. XIIP-1309(2) Argumentai: daug gyventojų palaiko idėją keisti rinkimų tvarką ir leisti žmonėms balsuoti už kandidatus, nepaisant kurios partijos sąrašuose jie įrašyti. Gyventojai nepasitiki partijomis, tačiau pasitiki atskirais politikais iš skirtingų partijų. Leisdami rinkėjams balsuoti už kandidatus iš skirtingų sąrašų padidėtų gyventojų pasitikėjimas išrinktais politikais.
Pasiūlymas: leisti rinkėjams balsuoti iškart už 5 kandidatus iš įvairių kandidatų sąrašų. Nepritarti Siūloma nuostata gali būti neaiški rinkėjams, o tai galėtų įnešti painiavą pasirenkant kandidatus, už kuriuos norima balsuoti, taip pat diskutuotinas galutinis rezultatų nustatymas. Nepateikti konkretūs siūlymai
Nr. XIIP-1309(2) Argumentai: tarybos nariais taptų tie kandidatai, kurie sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo. Padidėtų pasitikėjimas politikais ir jų veiklos legitimumas. Pasiūlymas: išrinktus tarybos narius nustatyti pagal gautus pirmumo balsus. Nepritarti Siūloma nuostata gali būti neaiški rinkėjams, o tai galėtų įnešti painiavą pasirenkant kandidatus, už kuriuos norima balsuoti, taip pat diskutuotinas galutinis rezultatų nustatymas. Nepateikti konkretūs siūlymai
Nr. XIIP-1309(2) Argumentai: meru tapti turi didžiausią gyventojų pasitikėjimą pelnęs asmuo. Meras vadovauja ne tik tarybai, bet ir visam kraštui, todėl svarbu, kad jis atstovautų ne tik tarybą, bet ir visus krašto gyventojus. Pasiūlymas: meru laikyti tą tarybos narį, kuris gavo daugiausiai pirmumo balsų. Jeigu toks narys atsisako tapti meru, arba yra atstatydinamas, meru tampa kitas daugiausiai pirmumo balsų gavęs tarybos narys. Nepritarti
tiesiogiai
Nr. XIIP-1309(2)13 Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurią sudaro visa savivaldybė, daugiamandatėse rinkimų apygardose renkami šios savivaldybės tarybos nariai (išskyrus savivaldybės tarybos narį – merą).
Kiekviena savivaldybė šio įstatymo nustatyta tvarka dalijama į daugiamandates rinkimų apygardas. “
Nr. XIIP-1309(2)31 Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Kiekvienas rinkėjas savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, vienoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašytas turi vieną mandato balsą daugiamandatėje rinkimų apygardoje balsuoti už kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą (toliau – kandidatų sąrašas). Pagal mandato balsų už kiekvieną kandidatų sąrašą sumas nustatoma, kiek tarybos nario mandatų gauna ar negauna konkretus kandidatų sąrašas. Už kandidatų sąrašą balsuojantis rinkėjas už šio sąrašo kandidatus gali paduoti pirmumo balsus. Pagal pirmumo balsų sumas už kiekvieną sąrašo kandidatą nustatoma kiekvieno kandidato vieta šiame kandidatų sąraše po rinkimų.“
Nr. XIIP-1309(2)62 Pasiūlymas: Siūlau atsisakyti smulkių „pakišų“ rinkėjams ir 6 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
spausdintos medžiagos (veiklos ar rinkimų programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) taip pat mažareikšmių daiktų (kurių kaina yra iki 5 litų), pažymėtų politinės partijos, rinkimų komiteto, kandidatų sąrašo, kandidato ar asmens, numatomo kelti ar numatančio išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmeniui propaguoti, gaminimas arba neatlygintinas platinimas. Nepritarti Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas pakankamai riboja rinkimų kampaniją. Pritarus siūlomiems pakeitimams, bus panaikinta galimybė aktyvinti rinkėjus bei sudominti juos politiniu šalies gyvenimu. 7.
Nr. XIIP-1309(2)74 Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pakartotinių rinkimų savivaldybėje daugiamandatėje rinkimų apygardoje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju.“
2014-05-27 Nr. XIIP-1309(2)75 Argumentai: Siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos nariui – merui netekus įgaliojimų, būtų rengiami nauji rinkimai, kurių datą paskelbti pavedama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pasiūlymas: Įrašyti Įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje po žodžio „pakartotinių“ žodžius “ar naujų” ir išdėstyti ją taip: „5. Pakartotinių ar naujų rinkimų savivaldybėje datą šio įstatymo nustatytais atvejais ne vėliau kaip per 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Ji taip pat skelbia rinkimų datą šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju. “ Pritarti Nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo projekto XIIP-1310(2) pakeitimais. 9. Seimo nariai Povilas Urbšys ir kt. 2014-06-03 Nr. XIIP-1309(2)11 1,2 Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio pavadinimą bei papildyti 11 straipsnį naujomis 1 ir 2 dalimis, buvusias 1, 2, 3, 4, 5 dalis atitinkamai laikyti 3, 4, 5, 6, 7 dalimis ir šį straipsnį išdėstyti taip:
apygardų ir rinkimų apylinkių sudarymas . 1. Savivaldybės daugiamandatės rinkimų apygardos (toliau – rinkimų apygardos) sudaromos iš esančių greta (turinčių bendras ribas) rinkimų apylinkių, rinkimų apygardoje renkamų tarybos narių skaičius proporcingas rinkimų apygardos rinkėjų skaičiui ir visų savivaldybės tarybos narių skaičiui.
Savivaldybės rinkimų apygardos sudaromos taip, kad kiekvienoje rinkimų apygardoje būtų renkami ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 savivaldybės tarybos nariai. Sudarant savivaldybėje rinkimų apygardas negali būti pažeistas savivaldybės teritorijos suskirstymas į rinkimų apylinkes, kiekviena rinkimų apylinkė turi būti priskirta vienai rinkimų apygardai ir negali būti keičiamas bendras renkamų savivaldybės tarybos narių skaičius. 2. Savivaldybės meras, pritarus savivaldybės tarybai, ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų, teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apygardas ir nurodo siūlomus rinkimų apygardų pavadinimus, rinkimų apygardas sudarančias rinkimų apylinkes ir rinkimų apygardos centrinę rinkimų apylinkę, kiekvienoje rinkimų apygardoje renkamų savivaldybės tarybos narių skaičių, taip pat prideda savivaldybės planą, kuriame pažymėtos rinkimų apygardos ir apylinkės. Jeigu teikiamas savivaldybės teritorijos suskirstymas neatitinka šio įstatymo reikalavimų arba nėra savivaldybės tarybos pritarimo ar mero teikimo, Vyriausioji rinkimų komisija gali patvirtinti kitą savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apygardas. 3. 1 . Atsižvelgiant į patogumą rinkėjams atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes. 4. 2 . Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. 5. 3 . Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5 000 rinkėjų. 6. 4 .
4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius teikimą Vyriausiajai rinkimų komisijai teikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija savivaldybės rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, negu šiame straipsnyje nustatyta, terminui. 7. 5 . Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus savo interneto svetainėje skelbia Vyriausioji rinkimų komisija likus 100 dienų iki rinkimų. „ Pritarti (Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš 1, susilaikė –2)
Nr. XIIP-1309(2)122 Argumentai: darbas komisijose nesunkus, nereikalauja aukšto išsilavinimo, o jaunuoliai dažnai būna kompetentingesni nei vyresnio amžiaus žmonės, išmano el. technologijas, moka daugiau užsienio kalbų. Darbas komisijose būtų gera praktika jauniems žmonėms, galimybė užsidirbti bei skatintų pilietiškumą ir neabejingumą demokratijai. Pasiūlymas: leisti rinkimų komisijose dirbti asmenims nuo 16 metų ir 12 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “2.
Į rinkimų komisijos narius gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu (netaikant kandidatui į Seimo narius nustatyto reikalavimo dėl amžiaus, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip16 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus, rinkimus į Europos Parlamentą arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.” Nepritarti Darbas komisijose yra labai atsakingas, susijęs su teisine atsakomybe, tad atitinkamo amžiaus cenzo įvedimas yra būtinas. Pagal Įstatymą rinkti savivaldybės tarybos narius turi teisę nuolatiniai savivaldybės gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Šis amžius siejamas ir su piliečio teise būti rinkimų komisijos nariu. 11. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30 Nr. XIIP-1309(2)1324 Pasiūlymas:
Siekiant išvengti atvejų, kai partija, įveikusi Seimo rinkimų barjerą, kai kurių savivaldybių teritorijose neturi savo padalinių ir nevykdo veiklos, tačiau įgyja teisę siūlyti komisijos narius, siūlau 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą išdėstyti taip:
4) partijų, partijų koalicijų, kurios per paskutinius Seimo rinkimus gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose , pasiūlytų asmenų;
Nr. XIIP-1309(2)134 Pasiūlymas: Siūlau 13 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje buvo iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose , nuo vieno daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) ...
savivaldybės administracijos direktoriaus. Pritarti
Nr. XIIP-1309(2)137 Pasiūlymas: Siūlau 13 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Skirdama savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus Vyriausioji rinkimų komisija turi siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Pritarti
Nr. XIIP-1309(2)1521 Pasiūlymas : Siūlau 15 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
1) partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir šioje savivaldybėje iškėlusi kandidatus paskutiniuose savivaldybės tarybos rinkimuose . Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
Pritarti . 15. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30 Nr. XIIP-1309(2)156 Pasiūlymas: Siūlau 15straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: 6.
Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 posėdyje dalyvaujančių daugiau kaip pusė savivaldybės rinkimų komisijos narių ai posėdyje, skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį, prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu. Nepritarti Šiuo metu įstatyme galiojanti nuostata yra optimali. 16. Seimo narys Jurgis Razma, 2014-04-30 Nr. XIIP-1309(2)157 Pasiūlymas:
Siūlau 15straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
komisijos narių skiria savivaldybės rinkimų komisija. Apylinkės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (aukštąjį koleginį išsilavinimą). Savivaldybės rinkimų komisija turi siekti, kad pirmininkų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų. Pritarti
Nr. XIIP-1309(2)162 Papildyti Įstatymo projekto 16 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Apylinkių rinkimų komisijos, kurios sudaromos rinkimų apygardų centrinėse rinkimų apylinkėse, be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įgaliojimų, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka prižiūri, kaip įgyvendinamas šis įstatymas apygardos teritorijoje.“
Nr. XIIP-1309(2)26 Pakeisti Įstatymo projekto 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Rinkimų apylinkių ir savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal savivaldybės rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro savivaldybės rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 26 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Atskirai savivaldybės rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai nesudaromi. Laikoma, kad savivaldybės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas yra šią rinkimų apygardą sudarančių rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašų visuma.“
Nr. XIIP-1309(2)27 Pakeisti Įstatymo projekto 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
susipažinimas su rinkėjų sąrašais
1Likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų,
apylinkės rinkimų komisija sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašu. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priedo duomenys teikiami rinkėjams tik apie juos pačius. Draudžiama daryti rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašų kopijas ar kitu būdu dauginti ar platinti šiuos sąrašus. Prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas turi būti nurodytas komisijos narių budėjimo laikas ir paskelbti telefonai, kuriais rinkėjai gali pasitikslinti, ar jie yra įrašyti į rinkėjų sąrašą.
Pasibaigus šiame įstatyme nustatytam rinkėjo kortelių įteikimo laikotarpiui, apylinkės rinkimų komisijos budėjimo laikas, jos telefonai, savivaldybės rinkimų apygarda ir rinkimų apylinkė, kurios rinkėjų sąraše įrašyti šio namo gyventojai, taip pat turi būti paskelbti daugiabučių namų laiptinėse. 2. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir , savivaldybių ir savivaldybių apygardų rinkėjų sąrašai viešai neskelbiami, tačiau rinkėjui duomenys apie jo įrašymą į rinkėjų sąrašus gali būti teikiami ir telefonu.“
Nr. XIIP-1309(2)2825 Papildyti projekto 28 straipsnį 2 dalį nauju 5 punktu, buvusį 5 punktą atitinkamai laikyti 6 punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „ 2. Rinkėjo kortelėje nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gyvenamosios vietos adresas;
3) rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas;
4) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše;
5) rinkimų apygarda;
rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija.“
21Seimo narys Kęstutis Masiulis,
2014-04-24 Nr. XIIP-1309(2)2829 Argumentai: rinkėjo kortelės yra pasenęs, brangiai kainuojantis ir nereikalingas dalykas. Jeigu reikia priminti apie rinkimus asmeniškai, tai galima padaryti el. priemonėmis – žinutėmis telefonu, el. paštu, socialiniais tinklais, panaudojant el. bankininkystę ir kt. Pasiūlymas: panaikinti abu straipsnius. Nepritarti Tradiciškai dalis gyventojų laukia paraginimo dalyvauti rinkimuose, tad rinkėjų kortelės yra papildomas priminimas apie rinkimus.
Taip pat pažymėtina, kad ne visi gyventojai turi prieigą prie interneto ir galimybę atsispausdinti rinkėjo korteles. 22. Seimo nariai Povilas Urbšys ir kt. 2014-06-03 Nr. XIIP-1309(2)344 Pakeisti Įstatymo projekto 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
komitetas kandidatus į tarybos narius kelia pagal kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal rinkimų apygardas, o rinkimų apygardoje keliami kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Jeigu partijos įstatai nenumato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašai bei kandidatai į savivaldybių tarybų narius – merus turi būti patvirtinti partijos suvažiavimo ar konferencijos. Jeigu rinkimų komiteto veiklos sutartis nenustato kitaip, pagal eilę surašytų kandidatų sąrašas ir kandidatas į savivaldybės tarybos narius – merus turi būti patvirtintas visuotinio rinkimų komiteto susirinkimo. Kiekviename kandidatų į savivaldybės tarybos narius rinkimų apygardoje sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau negu toje rinkimų apygardoje renkama savivaldybės tarybos narių.“
Urbšys, Linas Balsys, Virginija Baltraitienė, Sergėjus Jovaiša, Paulius Saudargas, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Antanas Matulas, 2014-03-18 Nr. XIIP-1580; Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, 2014-06-04 Nr. XIIP-1309(2)39 Argumentai: Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, kad tuo atveju, kai asmuo, einantis pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis turi apsispręsti ir atsisakyti ankstesniųjų savo pareigų arba savivaldybės tarybos nario mandato. Po 2007 m. savivaldybių tarybų rinkimų mandatų atsisakė 25 proc. išrinktų tarybų narių, 2011 m. - 23 proc. išrinktų tarybų narių.
Pagrindinė tarybos nario mandato atsisakymo priežastis – tarybos nario pareigų nesuderinamas su užimamomis kitomis pareigomis. Ši statistika rodo, kad galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybę kandidatuoti į savivaldybės tarybą ir tiems asmenims, kurie net neketina tapti savivaldybės tarybos nariu, o rinkimuose dalyvauja tik dėl to, kad jų buvimas kandidatų sąraše yra naudingas jį iškėlusiai partijai, nes konkretaus asmens (seniūno, valstybės tarnautojo) populiarumas paskatina rinkėjus balsuoti. Rinkėjai tokiu atveju išrenka asmenis, kurie vėliau dėl užimamų pareigų atsisako savivaldybės tarybos nario mandato ir jų vietas užima kiti asmenys, pelnę žymiai mažesnį rinkėjų pasitikėjimą. Teikiamu pasiūlymu nesiekiama apriboti asmens konstitucinės teisės kandidatuoti į savivaldybės tarybos narius. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad rinkėjai nebūtų apgaudinėjami, kad kandidatais į savivaldybių tarybų rinkimus būtų keliami tiek tie asmenys, kurie iš tiesų siekia tapti savivaldybių tarybų nariais. Pasiūlymu siekiama, kad partijos prisiimtų didesnę moralinę atsakomybę ir jei sąmoningai į savivaldybių tarybų rinkimų sąrašus įrašomi asmenys, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sumoka papildomai už kiekvieną tokį kandidatą rinkiminį užstatą po 1 VMDU. Jei asmuo, kurio pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis po išrinkimo atsisako tarybos nario mandato – rinkiminis užstatas negrąžinamas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 39 straipsnį ir išdėstyti taip:
kandidatų sąrašui vienoje savivaldybėje įregistruoti yra paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (toliau – VMDU) dydžio. 2.
kandidatų sąrašą naują kandidatą – 0,5 VMDU, sujungti politinės partijos iškeltus kandidatų sąrašus – po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą. 3. Jei politinės partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – 1 VMDU
3. 4. Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose ar rinkimuose į Europos Parlamentą buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė įstatymų nustatyta tvarka paskelbti spaudoje lėšų šaltinių ir jų panaudojimo rinkimų agitacijai ataskaitos. 4. 5. Pasibaigus politinės kampanijos laikotarpiui, Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatus juos sumokėjusioms partijoms ar rinkimų komitetams, jeigu:
kontrolės įstatyme nustatytais terminais pateikė politinės kampanijos finansavimo ataskaitą, jos priedus bei išlaidas ir pajamas pagrindžiančius dokumentus;
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo;
dalyvavusių rinkėjų balsų. 4) išrinktas asmuo, kuris eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, iki savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio dienos neatsisako savivaldybės tarybos nario mandato. 5. 6. Panaikinus kandidato registravimą, atšaukus partijos, rinkimų komiteto kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą šio įstatymo
sąrašo (jungtinio sąrašo) dėl pavėluotai pateiktų pareiškinių dokumentų, rinkimų užstatas negrąžinamas. 6. 7.
komisija perveda į valstybės biudžetą
24Seimo nariai Jolita Vaickienė,
Kęstutis Bartkevičius, Vytautas Kamblevičius, Kęstas Komskis, Andrius Mazuronis, Ona Valiukevičiūtė, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava, Petras Gražulis, 2014-05-07 Nr. XIIP-1309(2)40 Argumentai: Šiuo metu yra numatyta, jog kandidatai privalo pasirinkti ar jie kandidatuoja mero rinkimuose arba savivaldybės tarybos narių rinkimuose. Todėl yra siūloma panaikinti šį draudimą ir numatyti teisę asmenims kandidatuoti ir savivaldybės tarybos rinkimuose ir mero rinkimuose. Pasiūlymas:
Pripažinti netekusiu galios 40 straipsnį:40 straipsnis. Draudimas vienam asmeniui būti kandidatu keliuose kandidatų sąrašuose
tarybos narius – merus, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą. 2. Kandidatas, kuris yra įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų sąrašą, privalo pasirinkti, kuriame kandidatų sąraše jis dalyvaus rinkimuose, ir ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus pagal šioje dalyje nustatyta tvarka pateiktus pranešimus patikslina per 5 dienas, bet ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatas neįvykdo šioje dalyje nustatytos pareigos, Vyriausioji rinkimų komisija jį išbraukia iš daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų. Nepritarti Ši nuostata nedraudžia asmeniui kandidatuoti ir mero ir savivaldybių tarybų narių rinkimuose. Ji reglamentuoja tik draudimą kandidatui būti kelių partijų (kelių rinkimų komitetų) sąrašuose. 25. Seimo narė Audronė Pitrėnienė 2014-06-05 Nr. XIIP-1309(2)403 Argumentai:
Siekiant įtvirtinti aiškesnę balsavimo tvarką vengiant perteklinės nuostatos, kai meras yra dviejuose sąrašuose - vienmandatėje rinkimų apygardoje sąraše į merus ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąraše į savivaldybės tarybos narius.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 40 straipsnį nauja 3 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
tarybos narius – merus, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą. 2. Kandidatas, kuris yra įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų sąrašą, privalo pasirinkti, kuriame kandidatų sąraše jis dalyvaus rinkimuose, ir ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus pagal šioje dalyje nustatyta tvarka pateiktus pranešimus patikslina per 5 dienas, bet ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatas neįvykdo šioje dalyje nustatytos pareigos, Vyriausioji rinkimų komisija jį išbraukia iš daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų. 3. Kandidatas į merus gali būti įrašytas tik į vienmandatės rinkimų apygardos sąrašą - partijos, rinkimų komiteto daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąraše jo nėra. Kandidato į merus surinkti balsai vienmandatėje rinkimų apygardoje pridedami prie partijos, rinkimų komiteto kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų surinktų balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.“ Nepritarti Siūlomas reglamentavimas pažeistų lygių rinkimų principą, įtvirtintą savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme. Galimybę vienmandatėje rinkimų apygardoje gautus balsus pridėti prie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo turėtų tik partijos ir rinkimų komitetai, o save išsikėlęs kandidatas į merus tokios galimybės neturėtų.
Taip pat neaišku, kaip tie papildomi balsai galėtų būti dalinami tarp kandidatuojančiųjų sąraše. 26. Seimo narė Audronė Pitrėnienė 2014-06-05 Nr. XIIP-1309(2)403 Argumentai: Siekiama įtvirtinti aiškesnę balsavimo tvarką, kad kandidato į merus surinkti balsai būtų pridedami ir prie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 40 straipsnį nauja 3 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
tarybos narius – merus, partijos, rinkimų komiteto keliamas kandidatas gali būti įrašytas tik į vieną kandidatų sąrašą. 2. Kandidatas, kuris yra įrašytas daugiau kaip į vieną kandidatų sąrašą, privalo pasirinkti, kuriame kandidatų sąraše jis dalyvaus rinkimuose, ir ne vėliau kaip per 3 dienas apie tai raštu pranešti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų sąrašus pagal šioje dalyje nustatyta tvarka pateiktus pranešimus patikslina per 5 dienas, bet ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatas neįvykdo šioje dalyje nustatytos pareigos, Vyriausioji rinkimų komisija jį išbraukia iš daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų. 3. Kandidato į merus surinkti balsai vienmandatėje rinkimų apygardoje pridedami prie partijos, rinkimų komiteto kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašų surinktų balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje.“ Nepritarti Siūlomas reglamentavimas pažeistų lygių rinkimų principą, įtvirtintą savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme. Galimybę vienmandatėje rinkimų apygardoje gautus balsus pridėti prie kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo turėtų tik partijos ir rinkimų komitetai, o save išsikėlęs kandidatas į merus tokios galimybės neturėtų.
Taip pat neaišku, kaip tie papildomi balsai galėtų būti dalinami tarp kandidatuojančiųjų sąraše. 27. Seimo narė Aurelija Stancikienė
3 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatoma, kad savivaldybių tarybų rinkimų metu kandidatams be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti suvaržyta laisvė. Vykstant rinkimams dažnai pastebima kaip kai kurie kandidatai įvairiais būdais bando iš rinkimų pašalinti oponentą. Šią nuostatą svarbu užsitikrinti dėl kandidatų lygiateisio dalyvavimo rinkimuose. Pasiūlymas:
Siūlau įstatymo projekto 45 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją ir išdėstyti taip: „45 straipsnis. Kandidatų atostogos ir jų neliečiamybė
rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, iki įsigalioja galutiniai rinkimų rezultatai, be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė.“
28Seimo narys Jurgis Razma,
2014-04-30 Nr. XIIP-1309(2)571 Pasiūlymas: Siūlau 57 straipsnį išdėstyti taip:
turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus įrengta slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenį ir kartu būtų galimybė stebėti, ar rinkėjas kabinoje neatlieka neteisėtų veiksmų .
Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenius, ir kandidatų sąrašai, su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Pritarti
29Seimo narys Jurgis Razma,
2014-04-30 Nr. XIIP-1309(2)631 Pasiūlymas : Siūlau 63 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
balsavimo kabiną ir joje biuletenius užpildo. Rinkimų kabinoje draudžiama fotografuoti biuletenio užpildymą. Pildyti rinkimų biuletenį ne balsavimo kabinoje draudžiama. Jeigu rinkėjas sugadino rinkimų biuletenį ir prašo išduoti naują, rinkimų komisijos narys rinkėjo sugadintą rinkimų biuletenį perbraukia, jį pasirašo ir išduoda rinkėjui naują rinkimų biuletenį. Pritarti
Nr.
2014-06-03 Nr. XIIP-1309(2)83 Pakeisti Įstatymo projekto 83 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „83 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas daugiamandatėje rinkimų apygardoje
rezultatus nustato savivaldybės rinkimų komisija po to, kai pasirašytas pasirašyti visi rinkimų apygardos apygardų balsų skaičiavimo protokolas protokolai . 2. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi atskirai kiekvienoje rinkimų apygardoje pagal tai, kiek rinkėjų paduotų mandato balsų gavo kiekvienas sąrašas, taikant kvotų ir liekanų metodą pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą. Kandidatų sąrašas gali gauti savivaldybės tarybos narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už kandidatų sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 procentai, o už partijų jungtinį arba jam prilygintą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje, kandidatų sąrašą – ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą. Jeigu už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra paduota mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai – jeigu už juos paduota vienodas rinkėjų balsų skaičius), už kurį yra paduota daugiausiai rinkėjų balsų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas iki tokio skaičiaus, kad už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, būtų paduota ne mažiau kaip 60 procentų rinkėjų balsų. 3. Apskaičiuojama mandatų skirstymo kvota pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą. Ji lygi rinkėjų paduotų mandatų balsų, kuriuos gavo kandidatų sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai padalytai iš mandatų skaičiaus atitinkamoje daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu. 4.
paskirstant mandatus kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius dalijamas iš mandatų skirstymo kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam kandidatų sąrašui pagal mandatų skirstymo kvotą, o dalijant gautos liekanos naudojamos likusiems mandatams (nepaskirstytiems kandidatų sąrašams) paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų kandidatų sąrašų pavadinimai pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis pagal jiems atitekusias dalijimo liekanas, pradedant didžiausiąja. Jei dviem kandidatų sąrašams tenkančios liekanos lygios, pirmiau įrašomas sąrašas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Nepadalyti dalijant kvotų metodu mandatai po vieną padalijami kandidatų sąrašams pagal eilę, pradedant tuo kandidatų sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis. 5. Jeigu kuriam nors kandidatų sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius, negu sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems kandidatų sąrašams, tęsiant mandatų dalijimą liekanų metodu. 6. Sąraše kandidatai į savivaldybės tarybos narius pagal kiekvieną savivaldybės rinkimų apygardą gauna mandatus pagal porinkiminę kandidatų sąrašų eilę Tas kandidatas, kuris gavo mandatą vienmandatėje rinkimų apygardoje, daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų sąraše praleidžiamas.“
2014-05-27 Nr. XIIP-1309(2)881 Argumentai: Sąvoka
„savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta“ išsamiai ir tinkamai
nusako teisinę padėtį savivaldybės tarybos nariui netekus įgaliojimų ir žodžiai „jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas“ yra pertekliniai. Pasiūlymas : Išbraukti iš Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies žodžius „arba jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas“ ir išdėstyti ją taip: „1.
Savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta arba jis netenka teisės eiti savivaldybės tarybos nario pareigas , kai:“ Pritarti Nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo projekto XIIP-1310(2) pakeitimais. 32. Seimo narė Milda Petrauskienė 2014-05-27 Nr. XIIP-1309(2)8816 Argumentai:
Reikalavimas savivaldybės tarybos nariui būti savivaldybės gyventoju nustatytas Konstitucijos 119 straipsnyje, to reikalauja ir šis Įstatymo straipsnis. Tačiau straipsnyje nustatytas papildomas ir subjektyvus reikalavimas, kad savivaldybės meras praneštų apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai. Todėl siūloma šį nuostatą dėl mero pranešimo išbraukti . Pasiūlymas:
Išbraukti iš Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 6 punkto žodžius „savivaldybės mero pranešimą ir“ ir išdėstyti jį taip:
6) jis išvyksta nuolat gyventi už savivaldybės, kurios tarybos nariu yra išrinktas, teritorijos ribų, – pagal savivaldybės mero pranešimą ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis; Pritarti Nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo projekto XIIP-1310(2) pakeitimais. 33. Seimo narė Milda Petrauskienė 2014-05-27 Nr. XIIP-1309(2)88112 Argumentai:
Vietos savivaldos įstatyme nustatomi nauji savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero įgaliojimų nutrūkimo pagrindai, todėl siūloma atitinkamai papildyti Įstatymo 88 straipsnio 1 dalį, įrašant jame papildomą punktą. Pasiūlymas: Įrašyti Įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje šį naują 12 punktą: „12) Savivaldybės tarybos sprendimu Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti Nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo projekto XIIP-1310(2) pakeitimais. 34. Seimo narė Milda Petrauskienė 2014-05-27 Nr.
892 Argumentai : Įstatymu yra įtvirtinami tiesioginiai mero rinkimai, savivaldybės tarybos nariai merą renka tik išimtinais atvejais, kai tiesiogiai išrinktas meras negali vykdyti savo pareigų arba jo nelieka. Siūloma rengti naujus rinkimus, jeigu savivaldybės nario – mero nelieka. Pasiūlymas : Pakeisti 89 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vienmandatėje rinkimų apygardoje atsiradusi laisva vieta perduodama tam kandidatų sąrašui, kuris yra gavęs daugiausiai tarybos narių mandatų, o jeigu tokių sąrašų yra daugiau kaip vienas, tai perduodama sąrašui gavusiam daugiau rinkėjų balsų, jeigu ir rinkėjų balsų yra gauta po lygiai, tai sąrašui, kurio mažesnis rinkimų numeris. Perduota kandidatų sąrašui vieta užimama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka atsiradusiai laisvai savivaldybės tarybos nario – mero vietai užimti rengiami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina naujų rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki eilinių Savivaldybių tarybų rinkimų datos, skaičiuojamos pagal Konstituciją, yra likę mažiau kaip vieneri metai. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų.„ Pritarti Nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo projekto XIIP-1310(2) pakeitimais. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-06-04 Iš esmės pritarti įstatymo projektui XIIP-1309(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento ir komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-06-042 4 Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies 1 sakinyje išbraukti žodžius „arba nepakaltinamu“ Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-06-047 3 Atsižvelgiant į TD pastabą, siūlyti pagrindiniam komitetui 7 straipsnio 3 dalį išbraukti, atitinkamai 7 straipsnio 4,5 dalis laikyti 3,4. Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-06-0456 1 Tikslintina 56 straipsnio 1 dalis, vietoje žodžių „rinkimų biuletenius rinkimų apylinkėms“ įrašyti žodžius „ rinkimų biuletenius apylinkių rinkimų komisijoms“ Pritarti
7Komiteto sprendimas : Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1309(3), sujungtam su įstatymo projektu Nr. XIIP-1580 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 9 . Komiteto paskirtas pranešėjas : Virginija Baltraitienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-1309(3). Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė