Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos CIVILINIO kodekso 6.929 straipsniO paKEITIMO Įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6.929 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.929 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 6.929 straipsnis. Atsiskaitymas Atsiskaitymai ir kiti mokėjimai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais
1Atsiskaitymai , taip pat bet kokie kiti mokėjimai, dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, įstatymų nustatytais atvejais gali būti atliekami grynaisiais pinigais , neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. 2. Atsiskaitymai , taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai , taip pat bet kokie kiti mokėjimai, dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka - ir grynaisiais pinigais. 3. Atsiskaitymas Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai negrynaisiais pinigais atliekamas atliekami per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus , jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos. 4. Atsiskaitymus čekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja čekių ir vekselių įstatymai.
” 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-1285(3) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos CIVILINIO kodekso 6.929 straipsniO paKEITIMO Įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6.929 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6.929 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 6.929 straipsnis. Atsiskaitymas Atsiskaitymai ir kiti mokėjimai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais
1Atsiskaitymai , dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla , taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų gali būti atliekami grynaisiais pinigais , neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. 2. Įstatymuose gali būti nustatyta, kad A a tsiskaitymai , taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp juridinių asmenų , taip pat atsiskaitymai , taip pat bet kokie kiti mokėjimai, dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais, taip pat gali būti ribojami atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais dydžiai o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka - ir grynaisiais pinigais . 3. Atsiskaitymas Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai negrynaisiais pinigais atliekamas atliekami per bankus , kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus , jeigu ko kita nenustatyta įstatymuose arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos. 4. Atsiskaitymus čekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja čekių ir vekselių įstatymai.
” 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
CIVILINIO kodekso 6.929 straipsniO paKEITIMO įstatymo
2014-12-17 Nr. XIIP-1285(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir 2 dalių nuostatų santykis su kartu su vertinamu projektu teikiamo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto (reg Nr. XIIP-2627)
nustatyti, kad joje nurodytų subjektų atsiskaitymai įstatymų nustatytais atvejais gali būti atliekami grynaisiais arba negrynaisiais pinigais (bendroji taisyklė), o 2 dalyje - kad joje nurodytų subjektų atsiskaitymai vykdomi negrynaisiais pinigais (bendroji taisyklė), o įstatymų nustatytais atvejais – ir grynaisiais pinigais (bendrosios taisyklės išimtis). Tačiau Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte toks skirstymas nėra daromas. Siūlytina projektų nuostatas suderinti. 2. Projekto 1 straipsnyje siūloma CK 6.929 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsiskaitymų ir kitų mokėjimų, dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, tvarką, o 2 dalyje – atsiskaitymų ir kitų mokėjimų tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymų ir kitų mokėjimų, dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, tvarką. Tačiau iš siūlomos redakcijos neaišku, kurios CK 6.929 straipsnio dalies nuostatos turėtų būti taikomos, kai tik viena sandorio šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, nesiverčiantis ūkine komercine veikla, ar fizinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2022-04-26 Nr. XIVP-1285(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnyje taisytina įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgiant į tai, kad projektas susijęs su Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2627(3), siūlytina nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2022 m. lapkričio 1 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
IR FINANSŲ komitetas
DĖL
CIVILINIO kodekso 6.929 straipsniO paKEITIMO įstatymo
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Alasevičienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, Dalia Mudėnienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-171 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.929 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų santykis su kartu su vertinamu projektu teikiamo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-2627) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. CK 6.929 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad joje nurodytų subjektų atsiskaitymai įstatymų nustatytais atvejais gali būti atliekami grynaisiais arba negrynaisiais pinigais (bendroji taisyklė), o 2 dalyje - kad joje nurodytų subjektų atsiskaitymai vykdomi negrynaisiais pinigais (bendroji taisyklė), o įstatymų nustatytais atvejais – ir grynaisiais pinigais (bendrosios taisyklės išimtis). Tačiau Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte toks skirstymas nėra daromas. Siūlytina projektų nuostatas suderinti. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje nustatyti atsiskaitymų ir kitų mokėjimų, dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, tvarką, o 2 dalyje – atsiskaitymų ir kitų mokėjimų tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymų ir kitų mokėjimų, dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, tvarką. Tačiau iš siūlomos redakcijos neaišku, kurios CK 6.929 straipsnio dalies nuostatos turėtų būti taikomos, kai tik viena sandorio šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, nesiverčiantis ūkine komercine veikla, ar fizinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1285(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 1. (K.Glaveckas ir V.Vonžutaitė balsavime nedalyvavo). 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
komitetas
DĖL
CIVILINIO kodekso 6.929 straipsniO paKEITIMO įstatymo
2015 m. balandžio 22 d. Nr. 31
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: patarėja, l. e. biuro vedėjo pareigas, Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Finansų ministro patarėja Violeta Latvienė, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktorė Jūratė Laurikėnaitė, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Teisės departamento Mokesčių administravimo procedūrų skyriaus vedėja Erika Puzonienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas ir tyrimų vedėjas Vytautas Žukauskas, Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos atstovė Laura Ligutė, UAB „Vento nuovo“ lobistas Arnas Marcinkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-171 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – CK) 6.929 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų santykis su kartu su vertinamu projektu teikiamo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIP-2627) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
CK 6.929 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad joje nurodytų subjektų atsiskaitymai įstatymų nustatytais atvejais gali būti atliekami grynaisiais arba negrynaisiais pinigais (bendroji taisyklė), o 2 dalyje - kad joje nurodytų subjektų atsiskaitymai vykdomi negrynaisiais pinigais (bendroji taisyklė), o įstatymų nustatytais atvejais – ir grynaisiais pinigais (bendrosios taisyklės išimtis). Tačiau Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte toks skirstymas nėra daromas. Siūlytina projektų nuostatas suderinti. Pritarti
asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, tvarką, o 2 dalyje – atsiskaitymų ir kitų mokėjimų tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymų ir kitų mokėjimų, dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, tvarką. Tačiau iš siūlomos redakcijos neaišku, kurios CK 6.929 straipsnio dalies nuostatos turėtų būti taikomos, kai tik viena sandorio šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, nesiverčiantis ūkine komercine veikla, ar fizinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto 1 pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1285(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas 2015-04-221 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabai siūlytina pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pastabos:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Atsiskaitymai ir kiti mokėjimai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais
atliekami negrynaisiais pinigais arba grynaisiais pinigais. 2. Įstatymai gali nustatyti, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais, taip pat riboti atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais dydžius. 3. Atsiskaitymas Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai negrynaisiais pinigais atliekamas atliekami per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus , jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos. 4. Atsiskaitymus čekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja čekių ir vekselių įstatymai. “
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Giedrė Purvaneckienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas – posėdžio pirmininkas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys :
Finansų ministro patarėja Violeta Latvienė, Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių administravimo skyriaus vedėjas Paulius Majauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-12-17)1 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūlomo keisti Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.929 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų santykis su kartu su vertinamu projektu teikiamo Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto (reg Nr. XIIP-2627) 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis. CK 6.929 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad joje nurodytų subjektų atsiskaitymai įstatymų nustatytais atvejais gali būti atliekami grynaisiais arba negrynaisiais pinigais (bendroji taisyklė), o 2 dalyje - kad joje nurodytų subjektų atsiskaitymai vykdomi negrynaisiais pinigais (bendroji taisyklė), o įstatymų nustatytais atvejais – ir grynaisiais pinigais (bendrosios taisyklės išimtis).
Tačiau Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekte toks skirstymas nėra daromas. Siūlytina projektų nuostatas suderinti. Pritarti Projektas patobulintas:
„1. Atsiskaitymai , taip pat bet kokie kiti mokėjimai, dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla , taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų gali būti atliekami grynaisiais pinigais , neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. 2. Įstatymuose gali būti nustatyta, kad A a tsiskaitymai , taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp juridinių asmenų , taip pat atsiskaitymai , taip pat bet kokie kiti mokėjimai , dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais, taip pat gali būti ribojami atsiskaitymų ir bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais dydžiai o įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka - ir grynaisiais pinigais . 3. Atsiskaitymas Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai negrynaisiais pinigais atliekamas atliekami per bankus , kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos įstatymuose nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus , jeigu ko kita nenustatyta įstatymuose arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos. 4. Atsiskaitymus čekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja čekių ir vekselių įstatymai.
”
1 2.
Projekto 1 straipsnyje siūloma CK 6.929 straipsnio 1 dalyje nustatyti atsiskaitymų ir kitų mokėjimų, dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, tvarką, o 2 dalyje – atsiskaitymų ir kitų mokėjimų tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymų ir kitų mokėjimų, dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, tvarką. Tačiau iš siūlomos redakcijos neaišku, kurios CK 6.929 straipsnio dalies nuostatos turėtų būti taikomos, kai tik viena sandorio šalimi yra juridinis asmuo arba fizinis asmuo, nesiverčiantis ūkine komercine veikla, ar fizinis asmuo, užsiimantis ūkine komercine veikla. Pritarti
patobulintas
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė (2015-05-20)2 Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis komitetas apsvarstęs Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą siūlo patikslinti įsigaliojimo datą - 2016 m. sausio 1 d. Atitinkamai turi būti nustatyta ir Civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto įsigaliojimo data. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (2015-04-16) * Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo LR Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2627), LR Civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-1285(2)), LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 2591 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 17323 straipsniu įstatymo projektą (Nr XIIP-1286(2)) ir teikia šias pastabas. Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika.
Šešėlis atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse nėra mažesnis už jo netaikančiose šalyse. Grynųjų ribojimas didžiąja dalimi niekaip nepaveikia šešėlio, kadangi šešėlis yra nelegali veikla ir tokių įstatymų nesilaiko. Svarbu tai, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažina konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų ir sukuria prielaidas finansinių paslaugų brangimui. Dėl šių priežasčių LLRI siūlo nepritarti atsiskaitymų grynaisiais ribojimui. 1. Nėra pakankamų įrodymų, jog atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra veiksminga priemonė kovojant su šešėline ekonomika Siūlantieji atsiskaitymų grynaisiais ribojimą kaip priemonę kovojant su šešėline ekonomika teigia, kad šalyse, kuriose dažniau naudojami negrynieji pinigai šešėlinės ekonomikos yra mažiau. Tačiau Estijos pavyzdys rodo, kad dažnesnis negrynųjų pinigų naudojimas nemažina šešėlinės ekonomikos. Estijoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais kiekis ne tik yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje ar Latvijoje, tačiau ir lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Tačiau šešėlinės ekonomikos lygis čia yra aukštas bei panašus į esantį kitose Baltijos šalyse. Suomijos centrinio banko specialistų atliktoje studijoje apie grynuosius pinigus ir šešėlinę ekonomiką teigiama, kad „Visi palyginimai rodo, kad yra labai sunku surasti ryšį tarp šešėlinės ekonomikos šalyse skirtumų ir grynųjų pinigų naudojimo masto. Nėra taip, kad šalys (regionai) su didele šešėline ekonomika naudoja neproporcingai daug grynųjų pinigų ar padidino grynųjų pinigų panaudojimą daugiau nei šalys, kuriose šešėlinė ekonomika yra maža.“ Tiesa, jog yra tyrimų, kurie rodo, kad ES šalyse yra ryšys (teigiama koreliacija) tarp šešėlinės ekonomikos dalies nuo BVP ir tarp to, kiek elektroninių atsiskaitymų vidutiniškai tenka vienam gyventojui (ryšys nėra vienareikšmis, yra išimčių, kaip, pvz., Estija.) Tačiau koreliacija nerodo priežastingumo.
Šiuo atveju ji rodo ne tai, kad elektroniniai atsiskaitymai lemia šešėlį, o tai, kad abu šie veiksniai yra nulemti trečiojo - šalių ekonominio išsivystymo. Skandinavijos, Vakarų Europos šalių didesnis ekonominis išsivystymas lemia tiek santykinai mažesnį šešėlinės ekonomikos dydį (didesnės žmonių pajamos reiškia mažesnes paskatas dalyvauti šešėlyje), tiek dažnesni atsiskaitymą negrynaisiais pinigais (gyventojai labiau pasitiki bankais, pripratę prie įvairesnių atsiskaitymo būdų). Todėl vien tik verčiant gyventojus naudotis negrynaisiais pinigais šešėlis nesumažės. 2. Statistika neigia grynųjų ribojimo efektyvumą mažinant šešėlinę ekonomiką Iš 28 Europos Sąjungos valstybių 15 taiko atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą ir 13 šalių netaiko. Atsiskaitymų grynaisiais suvaržymo įvedimas Lietuvoje motyvuojamas kaip siekis kovoti su šešėline ekonomika. Tačiau statistika apie šešėlinę ekonomiką šalyse neparodo, kad šešėlinės ekonomikos yra mažiau, ar kad ji mažėja greičiau tose ES šalyse, kuriose ribojami atsiskaitymai grynaisiais. Johannes Kepler universiteto Austrijoje profesoriaus Friedricho Schneiderio duomenimis, vidutinis šešėlinės ekonomikos dydis atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse 2014 m. buvo 21 proc. nuo BVP. Vidutinis šešėlinės ekonomikos dydis tokių ribojimų neturinčiose šalyse - 17, t. y. 4 proc. punktais žemesnis. Taigi, šalių palyginimas tarpusavyje nerodo, kad ribojimas mažina šešėlinę ekonomiką.
Panašią situaciją rodo visi turimi 2003 - 2015 m. duomenys – visu šiuo laikotarpiu šešėlinė ekonomika ribojimų netaikančiose šalyse buvo vidutiniškai mažesnė. Taip pat, atsiskaitymų grynaisiais neribojančių šalių šešėlis per 13 metų (2003-2015 m.) sumažėjo 24 proc., o ribojančių šalių - 17 proc.
<...>
Duomenų analizė taip pat nepatvirtina, kad šešėlinė ekonomika būtų pradėjusi mažėti šalyse įvedus atsiskaitymų grynaisiais ribojimą. Iš 15 ES šalių, kuriose įvestas atsiskaitymų grynaisiais ribojimas net 13-oje jis neturėjo jokio pastebimo poveikio šešėlio kitimui. Ir tik dviejose šalyse (Graikijoje ir Latvijoje) po grynųjų apribojimo šešėlis pradėjo mažėti. Ir galimai dėl visai kitų priežasčių, tokių kaip palaipsnis ekonomikos atsigavimas po krizės. 3. Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepaveikia šešėlio, kuomet abi sandorio pusės sutinka jame dalyvauti Projektų autoriai teigia, kad neriboti asmenų tarpusavio atsiskaitymai sukuria
„palankias sąlygas vykdyti neskaidrią ūkinę komercinę veiklą“, taip pat, kad
sumažinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekį „sumažės prielaidos šešėlinei ekonomikai“. Tačiau to nepakanka, projektų pagrindime nėra pateikta detalaus ir tikslaus paaiškinimo, kaip tiksliai atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas paveiks šešėlinės ekonomikos dalyvius. Tam, kad siūlomi pakeitimai sumažintų šešėlinę ekonomiką, jie turi priversti šiuo metu nelegaliai grynaisiais atsiskaitančius verslus ir gyventojus legalizuotis. Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas turės poveikį tiems, kas jau laikosi ¡statymų. Tačiau svarstant reguliavimo efektyvumą ir jo poveikį šešėlinei ekonomikai reikia atsakyti į klausimą, kaip ribojimas paveiks tuos, kurie jau veikia šešėlyje, t. y. tuomet, kai abi šešėlinio sandorio pusės žino, jog dalyvauja šešėlyje, su tuo sutinka ir sąmoningai pažeidžia teisės aktus.
Daugeliu šešėlinės ekonomikos atsiradimo atvejų abi pusės (t. y. tiek prekės ar paslaugos gavėjas (pinigų mokėtojas), tiek prekės ar paslaugos teikėjas (pinigų gavėjas)) savanoriškai sutinka dalyvauti sandoryje. Taip yra tuomet, kai perkamos ir parduodamos nelegalios prekės ar paslaugos (pvz., kontrabandinės, padirbtos prekės), nelegalaus darbo ar „vokelių“ atveju ar pajamų neapskaitymo atvejais (pvz., kuomet mokėtojas sutinka atsiskaityti giynaisiais nelegaliai, kadangi jam tokiu atveju padaroma nuolaida). Tačiau atsiskaitymų grynaisiais ribojimas šių sandorių nepaveiks, kadangi abi pusės dalyvaudamos šešėlyje jau sutinka pažeisti įstatymus ir yra įsitraukę į šešėlį. Tai rodo, jog nors grynieji ir yra naudojami šešėlinėje ekonomikoje, dar nereiškia, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas paveiks šešėlines veiklas, ypač kai abi sandorių pusės sutinka dalyvauti šešėlyje. 4. Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas mažintų konkurenciją tarp atsiskaitymo būdų Svarbi grynųjų pinigų ribojimo neigiama pasekmė yra konkurencijos tarp atsiskaitymo būdų mažėjimas. Galimybė rinktis tiek grynuosius, tiek elektroninius pinigus (ir juos aptarnaujančių institucijų veiklą) apriboja bankų ir kitų organizacijų, teikiančių atsiskaitymo paslaugas, galimybes didinti savo paslaugų kainas. Suomijos centrinio banko specialistų studijos6 išvadose teigiama, kad grynųjų pinigų panaudojimas racionalizuojamas kaip priemonė „kuri suteikia alternatyvą debetinėms ir kreditinėms kortelėms - ir taip neleidžia bankų sektoriui įgyti monopolinės galios nustatant paslaugų kainas“. Todėl alternatyvų nebuvimas ar jų mažinimas [statymais mažina konkurenciją ir sukuria prielaidas paslaugų brangimui.
Jei bankų paslaugos iš tikrųjų yra patogiausias, pigiausias ir saugiausias atsiskaitymo būdas, tai ¡rodys vartotojų pasirinkimas, o atsiskaitymų grynaisiais ribojimas įstatymais tam nebūtinas. 5. Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas gali padidinti šešėlį Apie du trečdalius šešėlyje (nelegaliai) uždirbamų pajamų yra išleidžiama oficialiai, t. y. sumokant PVM ir kitus mokesčius. Įvedus apribojimą atsiskaityti grynaisiais, užuot didelę dalį šešėlyje uždirbamų pajamų išleidus legaliai, t. y. sumokant mokesčius, bus ieškoma būdų kaip nelegaliai uždirbtus pinigus ir išleisti nelegaliai ar užsienyje. Taip grynųjų pinigų apribojimas siekiant sumažinti šešėlį gali turėti priešingą rezultatą: mažesnė dalis nelegaliai uždirbamų pinigų bus išleidžiama legaliai sumokant mokesčius. 6. Atsiskaitymai negrynais pinigais turi savų rizikų Įstatymo projektų aiškinamajame rašte teigiama, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimu bus „užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai“. Reikia atkreipti dėmesį , kad vertinant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais saugumą reikia įvertinti ne tik riziką, susijusią su grynųjų pinigų transportavimu, vagystės ir praradimo klausimais, tačiau ir bankų veiklos sisteminę riziką, bei tapatybės nustatymo riziką naudojantis negrynaisiais pinigais. Bankuose laikomi indėliai yra apdrausti, tačiau draudiminio įvykio atveju nuostolius prisiima mokesčių mokėtojai. Todėl naudojimasis negrynaisiais pinigais rizikos nepanaikinta, tiesiog pakeičia jos pobūdį. LLRI siūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymų grynaisiais apribojimas nemažina šešėlinės ekonomikos, be to, ribojimas turėtų svarbių neigiamų pasekmių gyventojams ir šalies ekonomikai, siūlome atsisakyti atsiskaitymų grynaisiais ribojimo kaip priemonės kovojant su šešėline ekonomika.
Nepritarti Projekto autoriai komiteto posėdžio metu pabrėžė, kad viena priemonė negali būti tinkama kovojant su šešėline ekonomika, o veiksmingu laikytinas kompleksas priemonių. Pažymėtina, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip papildomas komitetas 2015 m. balandžio 15 d. posėdyje pritarė Lietuvos Respublikos atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektui XIIP-2627. Pastarajam 2015 m. gegužės 6 d. posėdyje pritarė ir pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, įregistravęs patobulintą projektą XIIP-2627(2), kuriame be kita ko siūloma nustatyti, kad at siskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai pagal sandorį grynaisiais pinigais gali būti atliekami, jeigu jie neviršija penkių tūkstančių eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2015-04-22 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1285(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Pritarti
komitetas 2015-04-221 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabai siūlytina pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pastabos: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6.929 straipsnis.
Atsiskaitymas Atsiskaitymai ir kiti mokėjimai grynaisiais ir negrynaisiais pinigais
kokie kiti mokėjimai tarp asmenų gali būti atliekami negrynaisiais pinigais arba grynaisiais pinigais. 2. Įstatymai gali nustatyti, kad atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais, taip pat riboti atsiskaitymų, taip pat bet kokių kitų mokėjimų grynaisiais pinigais dydžius. 3. Atsiskaitymas Atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai negrynaisiais pinigais atliekamas atliekami per bankus, kuriuose yra atidarytos atitinkamos sąskaitos taip pat per kitus įstatymu nustatytus mokėjimo paslaugų teikėjus , jeigu ko kita nenustatyta įstatyme arba ko neriboja naudojamos atsiskaitymų formos. 4. Atsiskaitymus čekiais ir vekseliais atitinkamai reglamentuoja čekių ir vekselių įstatymai.“
ir finansų komitetas 2015-05-06 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.929 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1285(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas projektas, projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras