Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas Vyriausybė ar jo jos įgaliota institucija , kuriai tenka šiame Kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos . “
99 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu,
nurodant darbdavio pavadinimą, adresą, darbdavio atstovo vardą, pavardę, pareigas (jei darbdavys fizinis asmuo, ‒ jo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą), darbuotojo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, darbo sutarties sudarymo datą, būtinąsias darbo sutarties sąlygas (Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalys), darbo apmokėjimo sąlygas (Kodekso 95 straipsnio 3 dalis), darbo laiko trukmę, darbo pradžią, jeigu darbo sutarties šalių susitarimu nustatoma vėlesnė, negu kita po darbo sutarties sudarymo, diena pagal pavyzdinę formą . Vyriausybė gali patvirtinti pavyzdinę darbo sutarties formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų.
Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė . “
99 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį , ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą . Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys“. 3 straipsnis. 112 straipsnio pakeitimas
112 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų ar sezoninių pokyčių rinkoje dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą ar nustatyti kolektyvinėje sutartyje .“
2Pakeisti 112 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Sezoninių darbų sąrašą, kriterijus, kuriais remiantis būtų sudaromas sezoninių darbų sąrašas kolektyvinėje sutartyje, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes remdamasi šiuo Kodeksu nustato Vyriausybė.“
1Pakeisti 147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku.
Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ar kolektyvinėje sutartyje ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ‒ darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ar kolektyvinėje sutartyje ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.“
2Pakeisti 147 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,6. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose , atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, dirbto darbo laiko trukmę poilsio ir švenčių dienomis , naktį bei nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.“
Pakeisti
į ir jį išdėstyti taip : ,,175 straipsnis. Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo dat ą , bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei gu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena , einanti po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. “
Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,202 straipsnis. Atsiskaitymo lapeliai
ir dirbtą darbo laiką
. Darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį (raštu ar elektroniniu paštu) darbdavys pateikia atsiskaitymo lapelius. 2. Į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę.“
Pakeisti 212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Jei darbuotojas, kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą darbą, mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą, kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo.“
Pakeisti 256 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje , o kai jos nėra, ‒ darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis sudaro ma raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų .“9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šio įstatymo 3 ir 4 straipsniai įsigalioja 2014
birželio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos kolektyvinės derybos nacionaliniu, šakos, teritoriniu lygiu iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomose įmonėse, įstaigose, organizacijose baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas Vyriausybė ar jo jos įgaliota institucija , kuriai tenka šiame Kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos . “
99 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu
, pagal pavyzdinę formą . Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą , registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė.“
99 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį , ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą .
sutarties sudarymą atsako darbdavys“. 3 straipsnis. 147 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 147 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, ‒ darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonėse ar jų padaliniuose įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.“
2Pakeisti 147 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,6. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose , atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, dirbto darbo laiko trukmę poilsio ir švenčių dienomis , naktį bei nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.“
Pakeisti
į ir jį išdėstyti taip : ,,175 straipsnis.
Nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimas atleidžiant iš darbo Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo paties kaltės), nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo dat ą , bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei gu darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip. Tokiu atveju atleidimo iš darbo diena yra laikoma kita diena , einanti po kasmetinių atostogų pabaigos dienos. “5 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,202 straipsnis. Atsiskaitymo lapeliai
ir dirbtą darbo laiką
lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį privalo raštu ar elektroniniu būdu darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę, išskyrus atvejus, kai darbuotojas pageidauja, kad jam ši informacija nebūtų teikiama. Darbuotojas turi teisę bet kuriuo metu pateikti prašymą atnaujinti informacijos teikimą. “
Pakeisti 212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Jei darbuotojas, kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, perkeliamas į kitą, mažiau apmokamą darbą, mokamas darbo užmokesčio skirtumas tarp ankstesnio vidutinio darbo užmokesčio ir gaunamo uždarbio pagal atliekamą darbą, kol bus gauta valstybinės socialinės medicininės ekspertizės komisijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl darbuotojo darbingumo.“
Pakeisti 256 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje , o kai jos nėra, ‒ darbo tvarkos taisyklėse. Ši sutartis sudaro ma raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų .“8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2014 m.
vasario birželio 1 d. 2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos kolektyvinės derybos nacionaliniu, šakos, teritoriniu lygiu iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomose įmonėse, įstaigose, organizacijose baigiamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
2014-05-08 Nr.XIIP-1281(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti rašytinės darbo sutarties turinį. Pagal šios dalies formuluotę, šalys darbo sutartyje turėtų nurodyti jas identifikuojančius duomenis, būtinąsias darbo sutarties sąlygas, darbo apmokėjimo sąlygas ir šioje dalyje nurodytą sąlygą – darbo laiko trukmę. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies turinys yra imperatyvus, todėl reikalavimas nurodyti darbo sutarties sąlygas suprantamas kaip reikalavimas susitarti dėl reikalaujamų nurodyti sąlygų. Tokia Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies formuluotė tarpusavyje nedera su Darbo kodekso 93 ir 94 straipsnių, 95 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių nuostatomis, todėl jų turinys tarpusavyje derintinas. 2. Į statymo projekto 6 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje žodžius ,,ne dažniau kaip“ siūlytina išbraukti kaip perteklinius. 3. Tikslintinas įstatymo projekto lyginamasis variantas – 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalyje po žodžio ,,kolektyvinėje sutartyje“ įrašytini žodžiai ,,nustatyta tvarka“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Vilnius LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2014-05-22 Nr. XIIP-1281(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, a tsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gruodžio 1 d. įsigalio s Darbo kodekso 177 straipsnio nuostata, pagal kurią, nutraukiant darbo sutartį piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama ne daugiau kaip už trejus metus, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad šio įstatymo 4 straipsnis (ne 5 straipsnis) įsigalioja 2015 m. gruodžio 1 d. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėjos – G. Buinauskaitė, D. Šimienė; kviestieji asmenys:
P. Grėbliauskas – Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vyr. teisininkas, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, L. Kinkaitė – Ūkio ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros departamento Geresnio reglamentavimo skyriaus vyr. specialistė, G. Klimavičius
A. Misevičius - Ministro Pirmininko patarėjas , E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduotoja, L. Savickas - „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento projektų vadovas, R. Skyrienė – Investuotojų forumo vykdomoji direktorė, V. Trečiokas – Darbo partijos frakcijos referentas, G. Vitienė - Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-12-032 1.
Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad „Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, nurodant darbdavio pavadinimą, adresą, darbdavio atstovo vardą, pavardę, pareigas (jei darbdavys fizinis asmuo, ‒ jo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą), darbuotojo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, darbo sutarties sudarymo datą, būtinąsias darbo sutarties sąlygas (Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalys), darbo užmokestį (Kodekso 95 straipsnio 3 dalis), darbo laiko trukmę ir kitas šalių sulygtas darbo sutarties sąlygas. Darbo sutartis gali būti sudaroma pagal Vyriausybės patvirtintą pavyzdinę formą.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama „<...> atsisakyti <...> privalomo Vyriausybės nustatytos pavyzdinės darbo sutarties formos <...> taikymo.“ Pažymėtina, kad pavyzdinė darbo sutarties forma nėra privaloma darbo sutarties forma, todėl įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas motyvas nėra pagrįstas. Iš įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto turinio galima daryti išvadą, kad nuostata „Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu, nurodant darbdavio pavadinimą, adresą, darbdavio atstovo vardą, pavardę, pareigas (jei darbdavys fizinis asmuo, ‒ jo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą), darbuotojo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, darbo sutarties sudarymo datą, būtinąsias darbo sutarties sąlygas (Kodekso 95 straipsnio 1 ir 2 dalys), darbo užmokestį (Kodekso 95 straipsnio 3 dalis), darbo laiko trukmę ir kitas šalių sulygtas darbo sutarties sąlygas“ yra apibrėžtas „privalomas“ darbo sutarties turinys, o Vyriausybės nustatyta pavyzdinė darbo sutarties forma yra neprivaloma (alternatyvi).
Tokiu atveju neaišku, koks darbo sutarties turinys (darbo sutarties sąlygos) yra privalomas, jeigu leidžiama sudaryti alternatyvaus turinio darbo sutartį (o vadovaujantis įstatymo projekto aiškinamuoju raštu - Vyriausybės nustatyta pavyzdinė darbo sutarties forma taip pat yra privaloma), net jeigu apibrėžti jų turinio reikalavimai yra analogiški. Jeigu įstatymo projekte būtų nuspręsta nustatyti privalomą darbo sutarties turinį, Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje formuluotė „ir kitas šalių sulygtas darbo sutarties sąlygas“ brauktina, nes privalomo darbo sutarties turinio sąrašas turi būti baigtinis. Iš esmės pritarti. 99 str. 2 d. išbraukti žodžiai „ir kitas šalių sulygtas darbo sutarties sąlygas“. 2
projekto 2 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje siūlytina nustatyti, kad darbo sutartyje turi būti nurodyta darbo pradžia, jeigu šalių susitarimu nustatoma vėlesnė, nei kita po darbo sutarties sudarymo, diena. Pritarti. 99 str. 2 d. pirmą sakinį papildyti žodžiais „darbo pradžią, jeigu darbo sutarties šalių susitarimu nustatoma vėlesnė, nei kita po darbo sutarties sudarymo, diena“. 2 3.
2
projekto 2 straipsniu keičiamo Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje, atsižvegiant į Darbo kodekso 144 straipsnio normas, siūlytina tikslinti nuostatą, reikalaujančią nurodyti „darbo laiko trukmę“, nes neaišku kas čia turi būti nurodyta. Nepritarti. Sutartyje turės būti nurodoma ta darbo laiko trukmė, dėl kurios susitars šalys. Ji gali būti kasdienė, savaitinė ir t.t. 3
projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti Darbo kodekso 112 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad sezoniniais darbais vadinami ir darbai, kurie dėl sezoninių pokyčių rinkoje dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą ar nustatyti kolektyvinėje sutartyje. Siūlomas sezoninių darbų apibrėžimas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, samprata “sezoniniai pokyčiai rinkoje” gali būti įvairiai interpretuojama, neaišku kas ir kokiais rodikiais remdamasis nustatys, kad darbų, prekių ar paslaugų apimčių pokytis susijęs su sezonu (gamtinėmis sąlygomis). Antra, sezoninis pokytis rinkoje būtų pripažįstamas sezoniniu darbu tik jį įtraukus į sezoninių darbų sąrašą ar nustačius kolektyvinėje sutartyje, taigi, nuolat turėtų būti keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimas Nr. 154 ,,Dėl sezoninio darbo“ arba kolektyvinės sutartys, papildant ar išbraukiant tam tikrus darbus. Įvertinus šių teisės aktų priėmimo ir keitimo tvarką, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas leis pasiekti įstatymo projekte nurodytų tikslų. Pritarti.
Pritarti. 112 straipsnio 2 dalį papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad Vyriausybė privalo ne tik nustatyti sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes (kas šiuo metu yra galiojančioje redakcijoje), bet ir nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų sudaromas tas sezoninių darbų sąrašas. 5. Oficialiame įstatymo ir jo pakeitimų paskelbimo šaltinių sąraše esanti viena iš nuorodų
„Žin., 2012, Nr.69-3527“ brauktina kaip perteklinė. Įvertinti. Pastaba
nebeaktuali pasikeitus reikalavimams teisės akto projektui. 9
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 154 ,,Dėl sezoninio darbo“ ir pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 503 „Dėl Darbo sutarčių registravimo taisyklių, Darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projekto 9 straipsnis turėtų būti papildytas pasiūlymu Vyriausybei priimti reikalingus teisės aktus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
LR DK 112 str. 1 ir 2 dalis, atsižvelgiant į socialinių partnerių pasiūlymą papildyti DK 112 str. 2 dalį, nustatant, kad sezoninių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu. 2. Patikslintą LR DK 112 str. formuluotę išsiųsti derinimui socialiniams partneriams. Nepritarti. Siūloma kita 112 straipsnio 2 dalies redakcija. 6
1Darbo kodekso 24,
99, 112, 147, 175, 202, 212 ir 256 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-1281 ir jį lydinčiojo įstatymo projekto 2014 m. sausio 21d. Trišalės tarybos posėdyje iš esmės nesvarstyti. 2. Pateikti Lietuvos Respublikos Seimui 2013 m. rugsėjo 24 d. Trišalės tarybos išvadas šio projekto, pridedant 2014 m. sausio 21 d. Trišalės tarybos posėdžio protokolo išrašą dėl šio projekto ir pasiūlant atsižvelgti į Trišalės tarybos narių pastabas dėl projekte siūlomų 202 ir 256 straipsnių pakeitimų. Dėl LR DK 202 str. pakeitimo NUTARTA. Fiksuoti skirtingas socialinių partnerių pozicijas dėl DK 202 straipsnio pakeitimo:
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovai DK 202 str. siūlo formuluoti taip: „Darbdavys informuoja darbuotoją raštu arba elektroniniu būdu apie jam apskaičiuotas, išmokėtas, išskaičiuotas sumas, dirbto laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę“.
256
NUTARTA. Pritarti profesinių sąjungų siūlymui išbraukti žodžius „ne tik kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra“ ir palikti tik „vidaus darbo tvarkos taisyklėse“. Nepritarti. Siūloma pritarti Vyriausybės teiktai 256 str. redakcijai. 2. Lietuvos Respublikos Trišalė taryba 2014-04-081 Pritarti projekte pateiktai Darbo kodekso 24 straipsnio 4 dalies formuluotei. Pritarti. 21 Patikslinti Darbo kodekso 99 straipsnio 2 dalies formuluotę, siūlant po žodžių „darbo laiko trukmę“ išbraukti žodžius „ir kitas šalių sulygtas darbo sutarties sąlygas“ ir vietoje žodžių „Darbo sutartis gali būti sudaroma pagal Vyriausybės patvirtintą pavyzdinę formą“ įrašyti žodžius „Vyriausybė gali patvirtinti pavyzdinę darbo sutarties formą“. Pritarti. 22 Pritarti projekte pateiktai Darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalies formuluotei. Pritarti.
Pritarti. 3 Fiksuoti skirtingas socialinių partnerių pozicijas dėl DK 112 straipsnio keitimo: · Profesinių sąjungų atstovai siūlo palikti šiuo metu galiojančią Darbo kodekso 112 straipsnio redakciją; · Darbdavių ir Vyriausybės atstovai pritaria projekte pateiktai formuluotei, Darbo kodekso 112 straipsnio 1 dalyje išbraukiant žodžius „ir klimato“ ir po žodžio
„sąlygų“ įrašant žodžius „ar sezoninių pokyčių rinkoje“ bei po žodžių „sezoninių
darbų sąrašą“ įrašant žodžius „ar nustatyti kolektyvinėje sutartyje“ bei siūlo papildyti Darbo kodekso 112 straipsnio 2 dalį, po žodžių „Sezoninių darbų sąrašą“ įrašant žodžius „kriterijus, kuriais remiantis būtų formuojamas sezoninių darbų sąrašas kolektyvinėje sutartyje“. Įvertinti. 41 Darbo kodekso 147 straipsnio 3 dalyje po žodžių „paskelbiami viešai“ išbraukti žodžius „įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose“ ir įrašyti žodžius „įmonėse ar jų padaliniuose“, o po žodžių „kolektyvinėje sutartyje“ išbraukti žodžius „o kai jos nėra – darbo tvarkos taisyklėse“. Pritarti. 42 Pritarti projekte pateiktai Darbo kodekso 147 straipsnio 6 dalies formuluotei. Pritarti. 5 Pritarti projekte pateiktai Darbo kodekso 175 straipsnio formuluotei. Pritarti.
Pritarti. 6 Patikslinti Darbo kodekso 202 straipsnio formuluotę, atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus: · nustatyti darbdavio pareigą raštu ar elektroniniu paštu informuoti darbuotoją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, išskyrus atvejus, kai nustatytas fiksuotas (pastovus) darbo užmokesčio dydis; · įtvirtinti galimybę darbuotojui pateikti prašymą darbdaviui neteikti informacijos apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, kai nustatytas fiksuotas (pastovus) darbo užmokesčio dydis; · išbraukti žodžius „Darbuotojui prašant, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, jo nurodytu būdu (raštu, elektroniniu paštu ar kitais būdais)“. Įvertinti. Siūlome 202 str. išdėstyti taip: ,,202 straipsnis. Atsiskaitymo lapeliai
ir dirbtą darbo laiką
darbdavys turi įteikti . Darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį (raštu ar elektroniniu paštu) darbdavys pateikia atsiskaitymo lapelius. 2. Į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę.“7 Pritarti projekte pateiktai Darbo kodekso 212 straipsnio 2 dalies formuluotei. Pritarti. 8 Patikslinti Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalies formuluotę, po žodžių „Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas“ išbraukiant žodžius „kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, –“. Nepritarti. Siūloma pritarti Vyriausybės teiktai 256 str. redakcijai. 3.
2014-02-102 Personalo valdymo profesionalų asociacija
pateikia Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui poziciją dėl Lietuvos Respublikos Darbo kodekso
pakeitimo įstatymo projekto (Projektas): PVPA pritaria DK pakeitimo Projektui ir vertina jį kaip galimybę palengvinti administracinę naštą darbdaviams bei užtikrinti personalo valdymo procesų efektyvumą Lietuvos įmonėse. Ypač svarbu, kad Projektu siekiama suteikti lankstumo būtent naujų darbuotojų įdarbinimo procesui. Taigi Projekto priėmimas Seime reikštų palankesnes darbo vietų kūrimo sąlygas Lietuvoje. Darbo teisė yra darbo rinkos skatinimo politikos dalis, todėl Darbo kodekse turi nelikti tų apribojimų, kurie nėra reikalingi nė vienai darbo santykių šaliai, yra nesuderinami su sutarčių laisvės principu ir apsunkina verslo procesus. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu pirmiausia siekiama atsisakyti realios vertės nesukuriančių biurokratinių ir techninių apsunkinimų personalo valdyme, nemažinant finansinių ar kitokio pobūdžio darbuotojų garantijų Todėl tikimės . Seimo pritarimo siūlomam Projektui, tokiu būdų užtikrinant palankesnes sąlygas verslui ir naujų darbo vietų kūrimui. Žemiau pateikiame
nuomonę dėl konkrečių Projektu siūlomų DK pakeitimų. 1. Dėl DK 99 straipsnio pakeitimo DK 99 straipsnio pakeitimais siūloma atsisakyti archajiškų, realaus tikslo neturinčių formalumų, šiuo metu apsunkinančių įdarbinimo procesą: privalomos Vyriausybės patvirtintos darbo sutarties formos, darbo sutarčių registravimo specialiame žurnale ir specialių darbuotojų pažymėjimų.
Tai yra administravimo kaštus padidinančios įdarbinimo procedūros, nesukuriančios jokios pridėtinės vertės darbuotojų apsaugos srityje ir nesuderinamos su daugumos tarptautinių bendrovių (t.y. patraukliausių darbdavių) praktika, ypač atsižvelgiant į laikmečio realiją, kad naujų darbuotojų registravimo procesai neišvengiamai persikelia į bendrovių IT sistemas. PVPA nesutinka su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. gruodžio 3 d. išvada, esą šiuo metu „pavyzdinė darbo sutarties forma nėra privaloma“. Dabartinė DK 99 straipsnio1
redakcija aiškiai nustato, kad „darbo sutartis turi būti sudaryta pagal pavyzdinę formą“, kurią tvirtina vyriausybė. Vyriausybės patvirtinta forma neatitinka nei tarptautinių bendrovių praktikos, nei poreikių, nei besikeičiančių rinkos realijų ir apskritai yra ne tik neproporcingas, bet ir betikslis valstybės kišimasis į darbo santykius . Privalomos vienodos darbo sutarties formos nustatymas visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus, ir visiems darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo pobūdžio, pažeidžia DK 2 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimą diferencijuoti darbo santykius pagal darbo sąlygas ir darbuotojų psichofizines savybes. Darbuotojo interesų apsauga turėtų būti užtikrinama, nustatant, kokios pagrindinės sąlygos privalo būti nurodytos darbo sutartyje, kaip ir siūloma Projekte. Taip pat DK nustato, kokios darbuotojų teises pažeidžiančios sąlygos yra draudžiamos. Pagal DK 94 straipsnio 2 dalį „šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojų padėtį, palyginti su ta, kurią nustato šis Kodeksas“ ar kiti įstatymai.
Likusį leidžiamą darbo sutarties turinį privačiame sektoriuje turi nulemti konkrečios su darbo santykiais susiję aplinkybės, šalių derybos ir DK įtvirtinti reikalavimai bei principai, o ne privaloma vyriausybės nustatyta sutarties teksto forma. Įvertinti. 4. Personalo valdymo profesionalų asociacija
straipsnio pakeitimo DK 147 straipsnio pakeitimais siūloma atsisakyti darbo grafikų skelbimo įmonės stenduose, jeigu kitokią grafikų skelbimo tvarką nustato kolektyvinė sutartis ir vidaus tvarkos taisyklės. Taip pat sudaroma galimybė pačiam darbdaviui nustatyti darbo laiko apskaitos žiniaraščių formą vietoje Vyriausybės nustatytos privalomos formos. Šie pakeitimai būtini, atsižvelgiant į du faktorius: 1) dauguma tarptautinių bendrovių turi modernesnes ir globaliai naudojamas darbo laiko apskaitos sistemas, kurios negali būti pritaikytos prie konservatyvių DK reikalavimų; 2) darbuotojų ir darbdavių komunikacija, darbo laiko administravimas ir personalo valdymas šiandien yra visuotinai perkeliamas į skaitmeninę formą. Lietuvos darbo rinka neturėtų atsilikti nuo šių akivaizdžių verslo procesų. Pagal projektą Darbdavys ir toliau bus įpareigotas tiksliai ir detaliai žymėti darbuotojo darbo laiką, atskirai nurodant viršvalandžius ir darbą poilsio ar švenčių dienomis, darbą naktį ir kt. Taigi darbuotojo teisės yra apsaugotos nepriklausomai nuo siūlomų pakeitimų. Pritarti
straipsnio pakeitimo DK 175 straipsnio pakeitimu siekiama ištaisyti po 2012 m. DK 177 straipsnio pakeitimo likusią teisėkūros spragą. Priėmus Projektu siūlomą DK 175 straipsnio pakeitimą, atleidžiami darbuotojai galės prašyti suteikti neišnaudotas atostogas ne daugiau kaip už trejus metus.
Iki šiol atleidimo ne dėl jo kaltės atveju darbuotojas galėjo prašyti suteikti jam visas sukauptas atostogas, netaikant lubų principo. Tokiu būdu buvo galima lengvai apeiti 2012 m. pabaigoje pakeistą DK 177 straipsnį, kuris piniginės kompensacijos išmokėjimą už nepanaudotas atostogas atleidimo atveju apriboja per 3 darbo metus sukauptomis kasmetinėmis atostogomis. Pritarti
straipsnio pakeitimo Darbo kodekso 256 straipsnio pakeitimu taip pat būtų ištaisyta svarbi darbo santykių reglamentavimo spraga. Siūlomoje 256 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad darbuotojų, su kuriais sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys, pareigų sąrašas gali būti numatytas darbo tvarkos taisyklėse, jeigu įmonėje nėra kolektyvinės sutarties. Tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad „vien tik kolektyvinės sutarties buvimas ar nebuvimas neturi nulemti asmens, dirbančio su jam darbdavio patikėtomis materialinėmis vertybėmis, atsakomybės apimties“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-340/2012). European Trade Institute duomenimis, kolektyvines sutartis turinčios įmonės yra įdarbinę iki 15% visų Lietuvoje dirbančių darbuotojų. Sunku suprasti ir pateisinti tai, kad pagal dabartinį DK 256 straipsnio tekstą likusios įmonės negali savo veikloje taikyti tokio standartinio turtinių interesų apsaugos instrumento kaip visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pritarti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimus
1 straipsniu siūloma nustatyti naują DK 24 str.
aspektu, kad socialinėje partnerystėje nacionaliniu šakos teritoriniu lygiu darbdaviams ( iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms) atstovautų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kaip nurodo projekto iniciatoriai toks siūlymas teikiamas siekiant geresnio atstovavimo socialinėje partnerystėje minėtu lygiu. Taip pat teigia, kad nuostatos būtų suderintos su valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Pagal šiuo metu galiojančią DK 24 straipsnio 4 dalies redakciją socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos ( gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu ( savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams – iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms – atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija, kuriai tenka šiame Kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, nacionalinė bei šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų ( susivienijimo, federacijos,, centro ir kt.) ir Vyriausybės rašytinis susitarimas. Iš praktinės ( įgyvendinimo) pusės ne DK, o būtent VTĮ 5¹ straipsnio realizavimas kelia esminių problemų. Susivienijimas 2013- 2014 m. vykdo Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto lėšomis, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtus biudžeto asignavimus, projektą – Pareigūnų gebėjimų ugdymas socialinio dialogo srityje Nr. VP1-1.1-SADM-02-K-01-004. Minėto projekto vienas iš rezultatų rodiklių yra šakos kolektyvinių sutarčių Lietuvos policijoje, Kalėjimo departamente bei Lietuvos muitinėje pasirašymas.
Atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį DK 24 straipsnio 4 dalies reguliavimą vykdant projektą buvo kreiptasi į minėtų institucijų steigėjus (pvz., dėl policijos šakos kolektyvinės sutarties į Policijos departamentą, remiantis Policijos veiklos įstatymo 12 str. 4 d. 4 punktu) dėl kolektyvinių derybų pradžios. Gavus šių įstaigų sutikimus, dėl
51 straipsnio 2 dalies reguliavimo Susivienijimas kreipėsi į Vyriausybę dėl įgaliojimų Policijos departamentui, Muitinės departamentui ir Kalėjimų departamentui pasirašyti šakos kolektyvines sutartis. Sprendimas dėl įgaliojimų pradėti kolektyvines derybas (tačiau ne pasirašyti šakos kolektyvines sutartis, nors būtent dėl to pagal VTĮ 51 reikalaujama Vyriausybės įgaliojimų) buvo priimtas po 5 mėnesių nuo kreipimosi, kas atitinkamai turėjo neigiamos reikšmės projekto vykdymo terminams. Taigi, VTĮ 51 straipsnyje nustatytas reguliavimas sukuria pareigą vykdyti papildomą procedūrą - kreiptis įgaliojimų į Vyriausybę dėl šakos kolektyvinės sutarties pasirašymo, kas iš esmės apsunkina kolektyvinių santykių plėtojimą. Todėl viešajame sektoriuje sudaryti šakos kolektyvinę sutartį tampa daug sunkiau nei privačiame sektoriuje. Be to, pagal VTĮ 51 straipsnio 2 dalį kolektyvinių santykių šalis – iš valstybės biudžeto išlaikoma įstaiga – nėra laisva ir savarankiška spręsti dėl socialinės partnerytės plėtojimo formos. Vyriausybei ar įgaliotai institucijai nesuteikiant įgaliojimų ar vilkinant šį procesą gali būti užkirstas kelias socialinę partnerystę įgyvendinti pasirašant šakos ar nacionalinę kolektyvines sutartis.
Kadangi tiek privačių, tiek valstybinių įstaigų steigėjai būna susipažinę su pavaldžių/įsteigtųjų įstaigų poreikiais plėtoti socialinę partnerystę kolektyvinių sutarčių pagrindu, būtų netikslinga numatyti išimtinai tik Vyriausybei įgaliojimus spręsti dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo poreikio. Be to, DK yra bendrasis teisės aktas (kodifikuotas) ir jis, Susivienijimo nuomone, neturėtų būti keičiamas dėl specialaus teisės akto ydingo (nepilno) reguliavimo. Nepritarti Socialinėje partnerystėje nacionaliniu, šakos (gamybos, paslaugų, profesiniu), teritoriniu (savivaldybės, apskrities) lygiu darbdaviams ‒ iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų išlaikomoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ‒ atstovauja šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigėjas ar jo įgaliota institucija , kuriai tenka šiame Kodekse nustatytos darbdavių organizacijos teisės ir pareigos. Tačiau praktikoje iškyla problemų nustatant įstaigų, kurių steigėjas yra, pvz., Lietuvos Respublikos Seimas, darbdavių atstovą. Projekto siūlymu siekiama panaikinti šias problemas, siekiant sudaryti sąlygas kolektyvinėms deryboms. 2
(darbo pažymėjimo), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos pavyzdinės darbo sutarties formos bei darbo sutarčių registravimo žurnalo. Remiantis žemiau išdėstytais argumentais, Susivienijimo nuomone, pavyzdinės darbo sutarties formos atsisakymas yra ydingas. Dėl to šiuo aspektu Projekto 2 straipsnis turėtų būti koreguojamas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog darbo sutarčių sudarymo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą formą atsisakymu siekiama sumažinti administracinę naštą darbdaviams. Nors šiuo atveju minėtoje nuostatoje ir yra išvardintas darbo sutarties sąlygų, kurios turi būti aptariamos sudaromoje sutartyje, sąrašas, tačiau visiškai neaiškūs projekto iniciatorių motyvai, kodėl Vyriausybės patvirtintos darbo sutarties formos atsisakymas turėtų tapti palengvinimu. Atkreipiame dėmesį, kad visos projekte minimos būtinosios darbo sąlygos darbo sąlygos kaip tik ir yra numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 „Dėl darbo sutarties pavyzdinės formos patvirtinimo“ patvirtintoje Darbo sutarties pavyzdinėje formoje. Dėl to kiekvienas darbdavys, net neturėdamas specialių teisinių žinių bei nesinaudodamas teisininkų paslaugomis, gali nesunkiai sudaryti DK reikalavimus atitinkančias darbo sutartis ir būti tikri, kad šios sutartys yra teisėtos. O atsisakius privalomumo darbo sutartis sudaryti pagal pavyzdinę darbo sutarties formą, dažnas darbdavys, siekdamas sudaryti teisės aktų reikalavimams neprieštaraujančias darbo sutartis, bus priverstas dėl darbo sutarties sudarymo kreiptis į teisinies paslaugas teikiančias įmones ir/ar asmenis. O tai ne tik nemažins administracinės naštos, bet ir didins finansines bei laiko sąnaudas. Be to, darbo sutarčių sudarymas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pavyzdinę formą užtikrina ir darbuotojų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą bei saugumą dėl to, kad jo pasirašoma darbo sutartis yra teisėta ir nepažeidžia jo interesų. Atsisakius pavyzdinės darbo sutarties formos, darbuotojai kiekvienu atveju negalės jaustis saugūs ir, norėdami apsaugoti savo teisėtus interesus, taip pat bus priversti ieškoti teisinės pagalbos.
Dėl to kyla rizika, kad siekis palengvinti ir liberalizuoti darbo sutarčių sudarymą, gali sukelti priešingą efektą ir šį procesą dar labiau apsunkinti bei pailginti. Be to, tai gali pabloginti darbuotojo padėtį, nors jo interesai darbo santykiuose turi būti užtikrinami labiau, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies. Apibendrindami tai, kas išdėstyta, manome, kad darbo sutarčių sudarymas pagal pavyzdinę formą nesudaro jokios administracinės naštos darbdaviams, o kaip tik palengvina darbo sutarčių sudarymą bei užtikrina darbuotojų teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą. Todėl manome, kad pavyzdinės darbo sutarties formos kaip privalomosios, pagal kurią darbo sutartys ir turi būti sudaromos, atsisakyti netikslinga. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad ir Vyriausybės patvirtintos darbo sutarties pavyzdinės formos naudojimas neužkerta kelio darbdaviui susitarti su darbuotoju dėl papildomų, ar specifinių sąlygų. Nepritarti Įstatymo projekto tikslas – mažinti administracinę naštą darbdaviams, todėl projektu ir yra atsisakoma darbo sutarčių registravimo žurnalo, darbuotojo pažymėjimo ir privalomos pavyzdinės darbo sutarties formos. 4 Projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau
Susivienijimo nuomone, yra sveikintina iniciatyva ir pritariame tokia reguliavimui, tačiau antrasis siūlymas, Susivienijimo nuomone, - galutiniame rezultate pablogins darbuotojų padėtį.
Šiuo metu galiojančioje DK 147 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą tvirtina Vyriausybė. Suteikus įgaliojimus kiekvienam darbdaviui nusimatyti darbo laiko apskaitos žiniaraščio formą gali kilti keblumų dėl tinkamos darbo laiko apskaitos vykdymo ir jos tinkamo vykdymo kontrolės užtikrinimo. Susivienijimas per visus veiklos metus pastebėjo, kad darbo laiko apskaita yra viena labiausiai įstaigų, institucijų tobulintų sričių, nes kiekviena įstaiga jau ir šiuo metu ją vykdo pagal savo pasitvirtintą papildomą sistemą (valstybės tarnyboje). Esant tokiai praktikai, pastebėjome tendenciją, kad kiekviena įstaiga teisės normas, reglamentuojančias darbo laiko rėžimą, interpretuoja savaip, dėl ko dažnai pažeidžiami darbuotojų interesai dėl tinkamo poilsio užtikrinimo, darbo valandų tinkamo apskaitymo ir kyla ginčai. Galutiniame rezultate neigiamas pasekmes patiria išimtinai tik darbuotojas, nes nukenčia jo ekonominiai interesai (pvz., įstaigos savaip interpretuoja viršvalandinį darbą, dėl ko darbuotojui nemokami viršvalandžiai). Todėl esant vieningai ir aiškiai sistemai dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo, būtų užtikrinami pirmiausia darbuotojo interesai, nes esant vienam teisės aktui (Vyriausybės patvirtintai formai) darbuotojas turi galimybę pats kontroliuoti savo atžvilgiu vykdomą apskaitą. Atitinkamai ir darbuotojų atstovams, kitoms institucijoms lengviau kontroliuoti, kaip darbdavys užtikrina darbo laiko rėžimą įtvirtinančių nuostatų laikymąsi. Siekiant gerinti situacija, Susivienijimo nuomone, turėtų būti tobulinama Vyriausybės tvirtinama žiniaraščio forma, įvedami paaiškinimai. Poįstatyminio teisės akto tinkamas sureguliavimas būtų naudingas tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Pastariesiems siekiant sudaryti tinkamus darbo laiko apskaitos žiniaraščius nereikėtų konsultuotis su profesionaliais teisininkais (pirkti paslaugas), kas tik didina personalo administravimo kaštus. Apibendrinant siūlome atsisakyti Projekto 4 straipsnio 2 dalies reguliavimo, jog darbuotojų dirbtas laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, paliekant šiuo metu galiojančią sistemą, t.y. darbo laiko apskaitos žiniaraščio forma tvirtinama Vyriausybės. Projekto 4 straipsniu 1 dalyje siūloma nustatyti, kad darbdavys gali nustatyti atvejus, kuriais darbo grafikas skelbiamas ne prieš dvi savaites, o prieš savaitę. Teoriškai darbo taisyklės turėtų būti derinamos su darbuotojų atstovais (DK 230 str.), tačiau praktikoje tokių suderinimų vis dar yra reta, o darbdavys taisykles tvirtina vienašališkai. Tai reikštų, kad priėmus siūlomą pataisą, praktiškai vienašališku darbdavio sprendimu būtų nustatomi atvejai, kuriais darbo grafikai skelbiami ne prieš dvi savaites o prieš savaitę. Susivienijimo nuomone, įtvirtinant tokią nuostatą, pirmiausia reikėtų gerinti /užtikrinti mechanizmo veikimą, kad darbuotojų atstovai iš tikrųjų dalyvautų darbo tvarkos taisyklių priėmime. Nepritarti. Įstatymo projekto tikslas – mažinti administracinę naštą darbdaviams, todėl projektu ir yra atsisakoma privalomos darbo laiko apskaitos žiniaraščių formos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys B. Pauža (2014-01-07)6 Argumentai: siekiant užtikrinti darbuotojo teisę gauti informaciją, privalu įstatymo projekte įtvirtinti pareigą darbdaviui atitinkamą informaciją pateikti darbuotojui.
Įstatymo projektu darbuotojui suteikiama teisė prašyti informacijos, todėl būtina numatyti nuostatas, užtikrinančias šios teisės tinkamą įgyvendinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Darbo kodekso 24, 99, 112, 147, 175, 202,
ir jį išdėstyti taip: ,,
Darbuotojui prašant, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, jo nurodytu būdu (raštu, elektroniniu paštu ar kitais būdais) darbdavys pateikia informaciją darbuotojui apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. Darbdavys šią informaciją privalo pateikti darbuotojui per 3 dienas nuo darbuotojo prašymo gavimo dienos. “ Nepritarti. Kuo didesnis nustatomas reguliavimas, tuo labiau yra suvaržomos sutarties šalys. Pvz., darbuotojas gali vieną kartą parašyti prašymą, kad prašo kiekvieną mėnesio 2 dieną pateikti tokią informaciją. Tokiu atveju daugiau prašymų rašyti nebereikės, o informaciją gaus kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu siūlomos nuostatos suponuoja, kad darbuotojas kiekvieną mėnesį rašytų prašymą. Tai bereikalingas apsunkinimas tiek darbdavio, tiek darbuotojo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Pasiūlymas:
„2. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu.
pagal pavyzdinę formą . Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas.
Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą , registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė.“ Nepritarti. Siūloma pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Trišalės tarybos pasiūlymus patikslinta 99 straipsnio redakcija. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-03-193 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlytina ne tik keisti 112 straipsnio 1 dalį, bet ir papildyti šio straipsnio 2 dalį:
ar nustatyti kolektyvinėje sutartyje “;
numatančiomis, kad Vyriausybė privalo ne tik nustatyti sezoninių darbų sąrašą, sezoninės darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatybes (kas šiuo metu yra galiojančioje redakcijoje), bet ir nustatyti kriterijus, kuriais remiantis būtų formuojamas tas sezoninių darbų sąrašas. Iš dalies pritarti. Projektas papildytas 112 straipsnio 2 dalies pakeitimu. 3. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-03-196 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Trišalės Tarybos pastabas bei Komitete išsakytas nuomones siūlytina Įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „6 straipsnis. 202 straipsnio pakeitimas Pakeisti 202 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „202 straipsnis.
Atsiskaitymo lapeliai Darbuotojo informavimas apie darbo užmokestį ir dirbtą darbo laiką 1.Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti atsiskaitymo lapelius. Darbuotojui prašant, bent ne dažniau kaip kartą per mėnesį, jo nurodytu būdu (raštu, elektroniniu paštu ar kitais būdais) darbdavys pateikia informaciją darbuotojui apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę. 2.Į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. “ Nepritarti Siūloma kita 202 straipsnio redakcija. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2014-03-198 Komiteto nuomone, darbdavys turi turėti teisę spręsti, kokios pareigybės yra tokios, kurias einant su darbuotoju turėtų būti sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tokia 256 straipsnio 1 dalies formuluotė:
Pasiūlymas: ,,1. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje. Ši sutartis įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.“ Nepritarti
1 Keistina Įstatymo įsigaliojimo data. Nustatytina vienoda tiek projekte Nr. XIIP-1281, tiek Nr. XIIP-1282 įstatymo įsigaliojimo data:
6.
2014-03-199 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnį papildyti pasiūlymu Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Pritarti
2014-03-19 Atsižvelgiant į 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas bei Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
koreguojamas (nebenurodomas įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas; nepriklausomai nuo keičiamų straipsnio dalių ar punktų, straipsnio pavadinime rašomas tik žodis „pakeitimo“, nenurodant konkrečių dalių ar punktų; įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos mažosiomis neparyškintomis raidėmis). Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mečislovas Zasčiurinskas arba Liutauras Kazlavickas PRIDEDAMA: patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė