Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir
(ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas) remontuojant pastatą . 2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti statybos užbaigimo akto surašymo momento. 3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
Šių butų ir kitų patalpų savininkai:
ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės k omisijos nustatyta metodika, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį ;
dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas .“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
2016-09-29 Nr. XIIP-1214(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalies punkte nustatyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės k omisijos nustatyta metodika . Neaišku, kokia metodika turima omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad j eigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Tuo tarpu šilumos kaina apskaičiuojama pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Šilumos kainų nustatymo metodiką (galiojančio įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, 30, 32 straipsniai). Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Ekonomikos komitetas
DĖL
2016-09-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė.
Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos E lektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Ministro Pirmininko patarėjas energetikos klausimams Tomas Garasimavičius, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus patarėjas Augustas Muliarčikas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyresnysis patarėjas Žilvinas Klimka, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Dainius Zableckis, Specialiųjų tyrimų tarnybos vyresnysis specialistas Aivaras Raišys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos specialistas Mantas Paulauskas, Lietuvos energijos gamintojų asociacijos vadovas Algimantas Zaremba , UAB „Vilniaus energija“ MT vadovas Petras Žalnieravičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-11-21 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatant, jog „Šilumos pirkimo–pardavimo vieta ir tiekimo–vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Daugiabučiuose namuose tiekimo–vartojimo riba nustatoma šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje šilumos vartotojo nuosavybės teise priklausantys įrenginiai sujungiami su to daugiabučio namo šilumos vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais, jei šioje vietoje yra įrengti atsiskaitomieji apskaitos prietaisai. Atsiskaitomieji apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir, jeigu yra techninės galimybės ir buitinis šilumos vartotojas pageidauja, – tiekimo–vartojimo vietoje. Jeigu nėra techninės galimybės atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus įrengti šilumos pirkimo–pardavimo vietoje, šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo–pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso apmoka vamzdynų savininkas. Sutartimis tiekimo–vartojimo riba gali būti nustatyta kitoje vietoje negu šilumos pirkimo–pardavimo vieta. Tokiu atveju vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais šilumos pristatymo iki tiekimo–vartojimo ribos papildomas sąnaudas apmoka šie vartotojai. Pirmenybė pasirinkti tiekimo–vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui“ (siūlomi normos pakeitimai pabraukti). Pastebėtina, jog priėmus siūlomos redakcijos įstatymo nuostatos pakeitimą, jos esmė taptų neaiški.
Atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, ar siūlomi pakeitimai formuoja įstatyminę alternatyvą keičiamos dalies nuostatai, jog „Sutartimis tiekimo–vartojimo riba gali būti nustatyta kitoje vietoje negu šilumos pirkimo–pardavimo vieta“. Neaišku, koks yra šių nuostatų santykis ir kaip jos galėtų būti kartu įgyvendinamos. Pastebėtina ir tai, jog tuo atveju, jeigu šias nuostatas vertinti kaip alternatyvias, įstatymo projekto tekste turėtų būti kriterijai, kuriais remiantis galima būtų nustatyti, kuri alternatyva ir kokiais atvejais turėtų ir galėtų būti taikoma. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalį nustatant, jog „Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir, jeigu yra techninės galimybės ir šilumos buitinis vartotojas pageidauja, - tiekimo–vartojimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis <...>“. Pastebėtina, jog priėmus siūlomos redakcijos pakeitimą, taptų neaiškus keičiamo straipsnio 1 dalies santykis su šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, reguliuojančiomis viso pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymą (išdalijamą) vartotojams, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas. Be to, neaišku kodėl siūlomoje nuostatoje išskiriami buitiniai šilumos vartotojai, nors kitose įstatymo projekto nuostatose kalbama bendrai apie šilumos vartotojus. Svarstytina, ar nederėtų ir aptariamoje nuostatoje kalbėti apie šilumos vartotojus. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą 3.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-11-21 3.Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 16 straipsnio 2 dalį nustatant, jog „Daugiabučiuose namuose atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir, jeigu yra techninės galimybės ir šilumos vartotojai pageidauja, - tiekimo-vartojimo vietoje. Šių atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į šilumos pardavimo kainas“. Kartu aptariamo įstatymo projekto straipsnio 2 dalimi pripažįstama netekusia galios įstatymo
pakeitimus teigtina, jog tam tikriems šilumos vartotojams pareiškus pageidavimą ir esant atitinkamoms techninėms galimybėms, kai jų butuose ar patalpose bus įrengti atskiri atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai, šių prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudas turės apmokėti visi pastato šilumos vartotojai. Tokia prielaida darytina atsižvelgiant į tai, jog pakeistoje 2 dalyje kalbama tiek apie bendrus daugiabučių namų atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, tiek ir apie „asmeninius“, o apmokėjimo sistema nustatoma vienoda visais atvejais. Be to, kartu įstatymo projektu naikinama ir nuostata, jog atitinkamos sąnaudos gali būti nustatytos tik atitinkamos grupės vartotojams, kurie pageidavo atskirų prietaisų tiekimo-vartojimo vietoje. Teigtina, jog aptarta situacija galimai pažeidžia šilumos vartotojų, kurie nepageidavo atskirų apskaitos prietaisų, tačiau turės apmokėti jų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudas kitiems asmenims priklausančiose patalpose, teisėtus interesus. Siūlytina nuostatos turinį keisti, nustatant pareigą šilumos vartotojams, kurie pareiškė pageidavimą dėl atskirų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų, patiems apmokėti tokių prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudas. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-11-21 4.Projekto 4 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį nauju 3 punktu, įtvirtinant jame šilumos vartotojo teisę „atjungti jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka.” Atkreiptinas dėmesys, kad daugiabučiame name nurodyta šilumos vartotojo teisė yra neatsiejama nuo kitų šilumos vartotojų teisių, nes buto savininkui nuosavybės teise priklausantys buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginiai yra susiję su pastato bendrosiomis inžinerinėmis sistemomis, kurioms Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas priskiria pastato bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kitą įrangą, įskaitant šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus. Todėl svarstytina, ar nereikėtų projekto papildyti nuostata, kad įgyvendindamas aptariamą teisę, šilumos vartotojas turi nepažeisti kitų butų ar kitų patalpų savininkų teisių. Taip pat svarstytina, ar keičiamo straipsnio nereikėtų papildyti nuoroda į Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme nustatytą sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų priėmimo tvarką. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-11-211 5.Projekto 5 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad Statybos įstatymas nenustato buto ir kitų patalpų šildymo būdo keitimo tvarkos, bet nustato rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus.
Pritarti Keičiant šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, visais atvejais pertvarkoma pastato (buto) inžinerinė sistema, o tai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą prilyginama paprastajam statinio remontui. Taigi šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdo keitimo techniniai sprendiniai diegiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atitinkamai energetikos ministro įsakymu tvirtinamos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato šilumos vartotojų tarpusavio santykius, sprendimų dėl šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo keitimo priėmimo tvarką, veiksmų keičiant šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą eiliškumą ir atlikimo tvarką tiek, kiek to nereguliuoja kiti teisės aktai. Atsižvelgiant į tai ir 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymą Nr. XII-2573, siūloma Įstatymo projektą išdėstyti taip:
Komiteto pasiūlymas : Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimas vartotojo iniciatyva
patalpų šildymo ir
nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto
(butų) ir kitų patalpų šildymo ir
(ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas) remontuojant pastatą . 2.
rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti statybos užbaigimo akto surašymo momento. 3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai:
ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta metodika, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį ;
dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-11-21 6.Atsižvelgus į tai, kad pagal Energetikos įstatymo 4 straipsnį energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, manytina, jog turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada (LRV 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 1248
„Dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11, 12, 16, 27 ir 29
straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1214 “). 7.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-11-21 7.Projektu keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašą reikia papildyti šia nuoroda: „2011, Nr. 128-6051”. Nepritarti
teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2013-11-29 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11, 12, 16, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-1214 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Projekto aiškinamojo rašto 2 punkte nurodoma, kad Projektu siekiama nustatyti, kad šilumos skaitikliai, kurie fiksuoja butuose ar kitose patalpose suvartotą šilumos kiekį, būtų laikomi atsiskaitomaisiais prietaisais ir šilumos tiekėjas, o ne vartotojas būtų atsakingas už šių skaitiklių įrengimą ir priežiūrą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į šilumos pardavimo kainas. Atitinkamai, minėti tikslai jau yra pasiekti galiojančiu teisiniu reguliavimu, kadangi skaitiklių įrengimas ir priežiūra atliekami šilumos tiekėjo, o šilumos vartotojai yra atsakingi už skaitiklių priežiūros sąnaudas, kurios įtraukiamos į šilumos kainą. Be to, Projektu siūloma nustatyti, kad „daugiabučiuose namuose atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai įrengiami <...> , jeigu yra techninės galimybės ir buitinis vartotojas pageidauja, <...>. Atitinkamai, praktikoje gali susiklostyti situacijos kuomet tik dalis buitinių vartotojų pageidaus įrengti skaitiklius šilumos tiekimo-vartojimo vietoje.
Tokiu būdu, remiantis minėta Šilumos ūkio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata, jog atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į šilumos pardavimo kainas, visi daugiabučio namo šilumos vartotojai turės mokėti už tokių atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų įrengimą bei priežiūrą, kadangi tokio pobūdžio sąnaudos bus įtraukiamos į šilumos pardavimo kainą, kuri visiems namo vartotojams yra vienoda. Atsižvelgiant į tai, siūlytume Projekto nuostatas tobulinti, siekiant išvengti praktinių situacijų, kuomet visi daugiabučio namo šilumos vartotojai mokėtų už daliai šilumos vartotojų įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo vietoje. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2013-11-29 2.Pažymėtina, kad nėra aiškus siūlomo Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pakeitimo santykis su Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kuri reglamentuoja viso pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymą (išdalijamą) vartotojams, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2013-11-29 3.Taip pat, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai dėl vartojamos sąvokos buitinis vartotojas. Antai daugiabučiuose namuose šilumos vartotojais gali būti ne tik fiziniai asmenys, tačiau ir juridiniai asmenys, turintys daugiabučiame gyvenamajame name patalpas ir vykdantys komercinę veiklą. Atitinkamai skirtingas daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų traktavimas, išskirtinai dėl teisinės formos, nėra pagrįstas. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą 11.
Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2013-11-29 4.Projektu siūloma papildyti Šilumos ūkio 27 straipsnio 1 dalį 3 punktu bei tiesiogiai įstatyme įtvirtinti šilumos vartotojo daugiabučiame name teisę atjungti jam nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.38 straipsniu buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Atitinkamai pareiga nepažeisti kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų turėtų būti išlaikoma ir atvejais, kuomet atskiri daugiabučio gyvenamojo namo butų ar kitų patalpų savininkai pageidauja atjungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius. Minėta pareiga yra įtvirtinta, taip pat Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258
„Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Šilumos
tiekimo ir vartojimo taisyklių 134.8 punkte, kuriame pažymima, kad teisė atjungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius gali būti įgyvendinama tik nepažeidžiant daugiabučio gyvenamojo namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės įgyvendinimo, daugiabučiame name, specifiškumą bei siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytume, papildant Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį 3 punktu, tiesiogiai jame nurodyti, jog teisė atjungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius įgyvendinama nepažeidžiant daugiabučio gyvenamojo namo kitų butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Pritarti iš dalies Žr.
Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2013-11-29 5.Remiantis 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančio Tarybos direktyvą 93/76/EEB, 13 straipsniu valstybės narės privalo užtikrinti, jog kuomet techniškai įmanoma bei finansiškai pagrįsta, centralizuotai tiekiamos šilumos tiekimui galutiniams vartotojams konkurencingomis kainomis pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindi galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Komisija dėl minėto direktyvos 2006/32/EB 13 straipsnio įgyvendinimo ir perkėlimo į nacionalinę teisę inicijavimo pažeidimo procedūrą Nr. 2012/4109 ir pateikė oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad šilumos tiekėjų įpareigojimą įrengti apskaitos prietaisus riboja Šilumos ūkio įstatyme numatyta sąlyga „jeigu <...> vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia <...> šilumos apskaitos prietaisus“, nors ES teisės aktuose tokia galimybė nenumatyta. Vieninteliai direktyvos 2006/32/EB 13 straipsnio 1 dalyje išvardyti apribojimai yra techninė galimybė, finansinis pagrįstumas ir proporcingumas. Be to, Komisija pažymėjo, kad nesvarbu, ar vartotojas pateikia prašymą įrengti apskaitos prietaisą. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, 2013-11-29 6.Taip pat, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad 2012 m. spalio 25 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (toliau – Direktyva 2012/27/ES) 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad: „Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šilumos /vėsumos tiekimo šaltinis arba kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas ar centrinis daug pastatų aptarnaujantis šaltinis, ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. taip pat įrengiami individualaus suvartojimo skaitikliai, kuriais, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai veiksminga, būtų matuojamas kiekvienos patalpos šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimas. Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai veiksminga, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai veiksmingas. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai veiksmingus suvartotos šilumos matavimo metodus“. Remiantis minėta direktyvos 2012/27/ES nuostata, manytina, kad individualus suvartoto šilumos apskaičiavimo skaitikliai turėtų būti įrengiami sistemiškai, atsižvelgiant į technines galimybes, o ne atskirų šilumos vartotojų pageidavimus. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-01-17 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297; 2008, Nr.
57-2297; 2008, Nr. 71-2700) 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atlikome Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11, 12, 16, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1214 (toliau – Šilumos ūkio įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto Nr. XIIP-1215 (toliau – Paramos daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo projektas) antikorupcinius vertinimus. Manome, kad projektais nėra sudaromos tiesioginės sąlygos korupcijai atsirasti, ir siekdami skaidrumo ir aiškumo teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
2-os dalies [1] , Šilumos ūkio įstatymo projektu keičiamo 12 straipsnio 1-os dalies [2] , Paramos daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio 1-os dalies [3] nuostatas ir atsižvelgdami į tai, jog projektų rengėjas aiškinamajame rašte teigia, kad vienas iš projektų tikslų yra įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES ir panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1) (toliau
Direktyvos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šilumos /vėsumos tiekimo šaltinis arba kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas ar centrinis daug pastatų aptarnaujantis šaltinis, ne vėliau kaip
skaitikliai, kuriais, jei tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai veiksminga (pažymėta mūsų), būtų matuojamas kiekvienos patalpos šilumos, vėsumos ar karšto vandens suvartojimas. Jei šilumai matuoti individualių skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba tai nėra ekonomiškai veiksminga, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai veiksmingas. Tais atvejais gali būti svarstoma galimybė naudoti alternatyvius ekonomiškai veiksmingus suvartotos šilumos matavimo metodus“. 1.2. Daugumoje atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų yra įrengtos vienvamzdės arba dvivamzdės patalpų šildymo sistemos. 1.3. Išanalizavus viešoje erdvėje prieinamą informaciją ir techninę literatūrą, galima daryti išvadas, kad:
reikalaujama Direktyvoje, gali kilti ekonominio ir energetinio efektyvumo problema, nes bus privalomai įrengiami šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisai. Minėtų prietaisų pardavimo ir įrengimo naudą gautų verslo subjektai, bet tikėtina, kad nebūtų pasiektas pagrindinis daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) tikslas. Apskaitos ir reguliavimo prietaisų kiekviename radiatoriuje įrengimas pastato energetiniam naudingumui turėtų minimalią įtaką dėl patiriamų didelių bendrų šildymo, apskaitos ir reguliavimo prietaisų įrengimo sąnaudų. 1.3.2.
reguliavimą butuose, pakeičiant vienvamzdes ir dvivamzdes šildymo sistemas į kolektorines arba kitokio tipo, leidžiančias įrengti individualią apskaitą ir reguliavimą butuose, tačiau tai neturėtų būti esminė paramos sąlyga. Todėl individualios šilumos apskaitos ir reguliavimo įrengimą ( pakeičiant šildymo sistemas į kolektorines ar kito tipo, leidžiančias įrengti individualią apskaitą ir reguliavimą butuose, arba šildymo sistemų nepakeičiant) siūlome laikyti ne būtinu kriterijumi, suteikiančiu galimybę gauti valstybės paramą būstui atnaujinti, bet remtina priemone, didinančia pastato energetinį naudingumą. Papildomai remiant individualios šilumos apskaitos ir reguliavimo įrengimą ( pakeičiant šildymo sistemas į kolektorines ar kito tipo, leidžiančias įrengti individualią apskaitą ir reguliavimą butuose) būtų išspręsta ir kita problema, kurią siekia spręsti projektų rengėjas, tai – galimybė atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos. Taip būtų sudarytos sąlygos naudoti kitus atsinaujinančios energetikos šaltinius (pvz., saulės kolektorius ir kt.) šilumai gaminti ar karštam vandeniui ruošti. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio 1 dalies projektų nuostatos, mūsų nuomone, nesuderintos tarpusavyje, nes Šilumos ūkio įstatymo projekte nustatoma, kad atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai gali būti įrengiami, jeigu yra techninės galimybės ir jeigu pageidauja buitinis šilumos vartotojas.
Tuo tarpu Paramos daugiabučiams namams atnaujinti projekte siūloma, kad valstybės parama gali būti skiriama tik tiems daugiabučiams namams atnaujinti, kuriuose bus įrengiama individuali daugiabučio namo butų ir kitų patalpų suvartotos šilumos energijos apskaitos ir reguliavimo sistema. Šiuo atveju viena nuostata leidžia šilumos vartotojui pasirinkti, ar įsirengti individualią šilumos apskaitą ir reguliavimą, kitu atveju, jeigu jis nusprendžia neįsirengti individualios šilumos apskaitos ir reguliavimo, netenka galimybės gauti valstybės paramą būstui atnaujinti. Priėmus projektų nuostatas, asmenys būtų priversti įsirengti individualias šilumos apskaitos ir reguliavimo sistemas, kurios gali neturėti galimybės išmatuoti individualiai suvartotą šilumą. Individualios šilumos apskaitos ir reguliavimo sistemos įsirengimo tikslas gali būti ne siekis turėti veikiančią šilumos apskaitos ir reguliavimo sistemą, bet vien noras gauti valstybės paramą būstui atnaujinti (dauguma daugiabučių namų šildymo sistemų yra nepritaikytos individualiai apskaičiuoti šilumą ir ją reguliuoti atskirai kiekviename bute). Todėl, jei būtų nuspręsta palikti projektų nuostatas, siūlome projektuose paaiškinti, kokia turėtų būti diegiama individualios šilumos apskaitos ir reguliavimo sistema, kad būtų galima pretenduoti į valstybės paramą. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-01-17 3.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje planuojama atnaujinti (modernizuoti) daug daugiabučių namų (vien 2013 metais renovacijai pritarė 868 daugiabučių namų gyventojai), todėl, priėmus projektuose siūlomas nuostatas, reikėtų daug šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisų, kuriuos sumontavus reikėtų prižiūrėti. Tai pareikalautų papildomų finansinių išteklių, kurie pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 2 dalį būtų įtraukiami į šilumos pardavimo kainas, dėl to gali tam tikram laikotarpiui padidėti ir šilumos kaina, nors projektų aiškinamajame rašte tai nenurodoma. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastaboms ir projekto rengėjų tikslui – sudaryti sąlygas individualiai apskaičiuoti ir reguliuoti šilumos energiją butuose, tačiau siūlome tobulinti projektų nuostatas atsižvelgiant į mūsų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2014-11-17 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 11, 12, 16, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.
XIIP-1214 (toliau – Projektas) numatomam teisinio reguliavimo tikslui – užtikrinti deramą buitinių šilumos vartotojų teisių apsaugą atsijungiant nuo centralizuoto šildymo sistemos, įsirengiant individualią suvartotos šilumos energijos apskaitą ir keičiant šilumos apskaitos prietaisus, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą:
1Atsisakyti Projekto 1–3 straipsnių,
nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato ne vėliau kaip iki 2015 m. balandžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateikti
vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1) (toliau – Direktyva), nuostatas įgyvendinančių įstatymų, kurie reguliuos klausimus, susijusius su individualios šilumos energijos apskaitos prietaisų įrengimu daugiabučiuose namuose, projektus. Siekdama nustatyti prievolę daugiabučiuose namuose ir kitos paskirties pastatuose įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus ar sistemas, valstybė narė, kaip nurodyta Direktyvoje, turi išnagrinėti ekonominį nurodytos priemonės įgyvendinimo veiksmingumą, taip pat galimybę naudoti alternatyvius ekonomiškai veiksmingus suvartotos šilumos matavimo metodus. Siekdama išnagrinėti ekonominį nurodytos priemonės įgyvendinimo veiksmingumą, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2014 metų IV ketvirtį organizuoja, o 2015 metų I ketvirtį numato baigti tyrimą, kurio pagrindu bus sprendžiamas klausimas dėl minėtų nuostatų įgyvendinimo. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
Respublikos Vyriausybė,
1 2.
Patikslinti Projekto 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnį – suderinti juos tarpusavyje ir tiksliai nurodyti, kuriais teisės aktais privalo vadovautis šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą keičiantis vartotojas. Reikėtų paminėti, kad, keičiant šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, visais atvejais pertvarkoma pastato (buto) inžinerinė sistema, o tai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą prilyginama paprastajam statinio remontui. Taigi šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdo keitimo techniniai sprendiniai diegiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o energetikos ministro įsakymu tvirtinamos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės nustato šilumos vartotojų tarpusavio santykius, sprendimų dėl šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdo keitimo priėmimo tvarką, veiksmų keičiant šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą eiliškumą ir atlikimo tvarką tiek, kiek to nereguliuoja kiti teisės aktai. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2014-03-19 Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui daryti įstatymo projekto Nr. XIIP-1214 svarstyme pertrauką, kol Vyriausybė pateiks Seimui svarstyti direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo 2012/27/ES perkeliančius įstatymo projektus. Pritarti iš dalies
patobulintą įstatymo projektą
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2014-03-20 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1214 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie teisingumo ministerijos pastabas. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą 7.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: - Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2016-09-282 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatos susiję su
statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymu Nr. XII-2573, kurio įgaliojimo data numatyta 2017-01-01, siūlome numatyti analogišką šio įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė [1] Šilumos ūkio įstatymo projektu keičiamo 11 straipsnio 2-oje dalyje siūloma nustatyti, kad „ Daugiabučiuose namuose tiekimo–vartojimo riba nustatoma šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje šilumos vartotojo nuosavybės teise priklausantys įrenginiai sujungiami su to daugiabučio namo šilumos vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais, jei šioje vietoje yra įrengti atsiskaitomieji apskaitos prietaisai.
“ Taip pat siūloma nustatyti, kad atsiskaitomieji
apskaitos prietaisai įrengiami tiekimo
techninės galimybės ir buitinis šilumos vartotojas pageidauja. [2] Šilumos ūkio įstatymo projektu keičiamo 12 straipsnio 1-oje dalyje siūloma nustatyti, kad „ Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir, jeigu yra techninės galimybės ir buitinis šilumos vartotojas pageidauja, – tiekimo–vartojimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. “ [3] Paramos daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio 1-oje dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) būtų skiriama tik tais atvejais, kai pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energetinio naudingumo klasė ir jei įrengiama individuali daugiabučio namo butų ir kitų patalpų suvartotos šilumos energijos apskaitos ir reguliavimo sistema (pažymėta mūsų).