Projekto Nr. XIIP-1175(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 20 straipsnį nauja 12 dalimi:
„
vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW ir neviršija pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis.
Jų pagrindu nustatoma:
elektros energijos kiekis ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
energijos kiekio ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitus kalendorinius metus nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama. “ 2.
Jų pagrindu nustatoma:
elektros energijos kiekis ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
energijos kiekio ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitus kalendorinius metus nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama. “
2Papildyti 20 straipsnį nauja 13 dalimi:
„ 13.
Gaminantis vartotojas už elektros energijos kiekį, kuris einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir už tinklų operatorių suteiktas paslaugas, išskyrus Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas gaminančių vartotojų mokėtinas pinigų sumas. “
ir 17 dalimis. 4. Papildyti 20 straipsnį 18 dalimi: „
suminė galia neturi viršyti 10 MW. Pasiekus 10 MW suminę saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus. “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
2014-06-11 Nr. XIIP-1175(2) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje pateikiama nuoroda į Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, kaip apibrėžiančią gaminančio vartotojo sąvoką. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytos nuostatos galiojančiame Elektros energetikos įstatyme nėra. Seime yra įregistruotas Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1893, kuriuo siūloma nurodyta nuostata. Siekiant teisinio aiškumo, abu įstatymo projektai turėtų būti priimami kartu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 159 straipsnio 4 dalį. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad gaminantis vartotojas „ nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir už tinklų operatorių suteiktas paslaugas, išskyrus Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas gaminančių vartotojų mokėtinas pinigų sumas“ (pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad nei iš vertinamo įstatymo projekto, nei iš su juo susijusio įstatymo projekto Nr.
XIIP-1893, nėra aiškus sąvokos „mokėtina pinigų suma“ turinys (kam, už ką ir kokia tvarka mokama ši suma) bei mokėtinos sumos apskaičiavimo principai, taip pat neaišku, kas ir iš kokių lėšų padengs tinklų operatorių sąnaudas, patirtas dėl gaminančio vartotojo į elektros tinklus perduotos ir po to suvartotos savo reikmėms elektros energijos, ar tai bus daroma valstybės biudžeto, ar kitų elektros energijos vartotojų sąskaita, perkeliant jiems tinklų operatorių paslaugų sąnaudų dalį (atitinkamai padidinant elektros energijos galutiniam vartotojui kainą). Be to, neaišku, kokiais principais ir kriterijais turės vadovautis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama gaminančių vartotojų mokėtinos sumos apskaičiavimo metodiką ir tvirtindama jos dydį. Pastebėtina, kad Elektros energetikos įstatyme nėra ir nesiūloma nustatyti „tvarka ir sąlygos“, kuriomis vadovaudamasi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija galėtų nustatyti gaminančių vartotojų mokėtinas pinigų sumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną dėl ūkinės veiklos reguliavimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, privalo derinti asmens ir visuomenės interesus. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas tam tikros ūkio srities, kurioje įtvirtinama kurių nors ūkio subjektų specifinė teisinė padėtis, santykius ir nustatydamas kitais įstatymais nustatyto šių santykių reguliavimo išimtis, privalo nustatyti ir papildomas teisines priemones, kurios užtikrintų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2003 m. kovo 17 d. nutarimai).
Taip pat a tkreiptinas dėmesys ir į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintus teisėkūros principus, ypač aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. 3. Neaiškus projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomų keičiamo įstatymo 20 straipsnio 18 dalies nuostatų santykis su galiojančio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatomis: ar vertinamame projekte nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių suminė galia 10 MW yra papildomai leidžiama suminė galia, nurodytos galiojančio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte atžvilgiu, ar visų saulės šviesos energijos elektrinių (įskaitant projekte nurodytas) suminė galia negali viršyti 10 MW. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL
2014 m. gegužės 14 d. Nr. 107-P-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, Energetikos viceministrė Renata Cytacka, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja Ieva Kuodė, Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Atsinaujinančių išteklių skyriaus vedėja Jūratė Pravalackaitė, AB LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas, AB LESTO Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vyresnysis teisininkas Justinas Sujeta, AB LESTO ekspertas Andrius Kiškis, Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos atstovai Mindaugas Jaruševičius, Mantas Volkus, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Vitas Mačiulis, UAB „Saulės grąža“ atstovas Gražvydas Bareišis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys, asociacijos EPA direktorius Mantas Varaška. 2014 m. gegužės 21 d. Nr. 107-P-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Artūras Skardžius, Energetikos viceministrė Renata Cytacka, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja Ieva Kuodė, Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, AM viceministras Almantas Petkus, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė ir VKEKK Teisės skyriaus vedėja Vilma Adomavičiūtė, AB LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas, AB LESTO Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vyresnysis teisininkas Justinas Sujeta, AB LESTO ekspertas Andrius Kiškis, Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos atstovai Mindaugas Jaruševičius, Mantas Volkus, Fotovoltinių technologijų ir verslo asociacijos atstovas Rimvydas Karbolis, UAB
„Saulės grąža“ atstovas Gražvydas Bareišis, Lietuvos pramonininkų
konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys, asociacijos EPA direktorius Mantas Varaška. 2014 m. birželio 4 d. Nr. 107-P-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Raimundas Paliukas, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas Tomas Garasimavičius , Energetikos viceministrė Renata Cytacka, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja Ieva Kuodė, Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos vyr. specialistas Augustas Muliarčikas, vyr. specialistė Kristina Engelgardt-Tkačiuk, vyr.specialistė Giedrė Devetinaitė, AB LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas, AB LESTO Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vyresnysis teisininkas Justinas Sujeta, Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacijos atstovas Mindaugas Jaruševičius, UAB „Saulės grąža“ atstovas Tomas Šimanauskas, asociacijos EPA direktorius Mantas Varaška. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2013-11-121 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti įstatymo 20 straipsnio 11 dalį, šios dalies trečiame sakinyje nustatant, jog „Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma šiame straipsnyje numatytos skatinimo priemonės ir elektros energija nėra tiekiama į elektros tinklus pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 12 dalį, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais“. Vertinant siūlomą intarpą į keičiamą straipsnio dalį, pastebėtina, jog loginė konstrukcija „elektros energija nėra tiekiama į elektros tinklus pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 12 dalį, prekiaujama <...>“ stokoja aiškumo.
Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekto lyginamasis variantas skiriasi nuo įstatymo projekto teksto ir įstatymo projekto lyginamojo varianto tekstas yra aiškesnis. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projekto ir įstatymo projekto lyginamojo varianto turinys skiriasi, pažymėtina, jog pateikti vienareikšmišką išvadą dėl būsimo teisinio reguliavimo neįmanoma. Siūlytina suderinti įstatymo projekto lyginamojo varianto turinį su įstatymo projekto turiniu. Be to, pastebėtina, jog įstatymo projekto lyginamasis variantas neatitinka teisės aktų rengimo reikalavimų, nes jame atspindėti ne visi siūlomi įstatymo pakeitimai. Siūlytina patobulinti įstatymo projekto lyginamąjį variantą. Tuo atveju, jei vertinti įstatymo projekto lyginamojo varianto turinį, kuris lingvistine prasme yra aiškus, pastebėtina, jog siūloma formuluotė stokoja loginio ir teisinio aiškumo. Siūlomu pakeitimu „elektros energija, kuri nėra tiekiama į elektros tinklus pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 12 dalį, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais“ norima pasakyti, jog elektros energijai, pateiktai į elektros tinklus pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 12 dalį, yra netaikomos Prekybos elektros energija taisyklės. Tačiau tokia siūlomos nuostatos reikšmė yra išmąstoma analitiniu būdu, taikant sisteminį ir teleologinį teisės aktų normų aiškinimą ir nėra aiški ir nedviprasmiška, kokia, atsižvelgiant į teisės aktų rengimo taisykles, turėtų būti. Teigtina, jog siūloma nuostatos formuluotė yra klaidinanti ir neaiški. Siūlytina šią neaiškaus turinio normą formuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, kad jos tikrasis turinys būtų aiškus ir be sisteminio bei teleologinio teisės normų turinio aiškinimo.
Atskirai pastebėtina ir tai, jog siūlomas straipsnio 11 dalies pakeitimas yra galimai perteklinis. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma įstatymo 20 straipsnio 12 dalis nustato specialų reguliavimą viso kito susijusio reguliavimo atžvilgiu, todėl dar atskirai aptarti, jog toks reguliavimas yra tikrai specialus ir išskirtinis, nėra būtina. Siūlytina atsisakyti teikiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies pakeitimo. Pritarti Komiteto siūlymas:
Nekeisti įstatymo 20 straipsnio 11 dalies. Atitinkamai pakeisti likusių įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 1
žodžių junginys „elektros energijos vartotojai savo ūkiniams ir buitiniams elektros energijos vartojimo poreikiams tenkinti“. Pastebėtina, jog iš šio žodžių junginio neaišku, apie kokius elektros energijos vartotojus šiuo atveju kalbama. Atkreiptinas dėmesys, jog Elektros energetikos įstatyme apibrėžiamos sąvokos „buitinis elektros energijos vartotojas“ ir
„vartotojas“, o tarp šių sąvokų turinio yra esminis skirtumas. Taigi
siūlytina įstatymo projekte naudoti kituose įstatymuose apibrėžtas aiškias sąvokas. Tuo atveju, jei įstatymo projekte siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su kitokiomis elektros energijos vartotojų grupėmis nei apibrėžta kituose įstatymuose, siūlytina keičiamo įstatymo 2 straipsnyje aiškiai apibrėžti naują sąvoką ir jos reikšmę. Pritarti Įstatymo 1 straipsnį siūloma išdėstyti taip:1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 20 straipsnį nauja 12 dalimi:
„12.
Elektros energiją gaminančių vartotojų (toliau – gaminantys vartotojai), kaip jie yra apibrėžti Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW ir neviršija pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, pagaminto elektros energijos kiekio apskaita tvarkoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per kalendorinius metus gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitus kalendorinius metus nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“ 2.
Jų pagrindu nustatoma:
1) per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekis;
2) per kalendorinius metus gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekio santykis: jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendorinį mėnesį kaip gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, kuris yra kaupiamas einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu; jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendorinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atimamas iš per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio; jeigu pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą įkainį; per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis į kitus kalendorinius metus nėra perkeliamas ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama.“
2Papildyti 20 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13.
Gaminantis vartotojas už elektros energijos kiekį, kuris einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir už tinklų operatorių suteiktas paslaugas, išskyrus Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas gaminančių vartotojų mokėtinas pinigų sumas. “
laikyti atitinkamai 14, 15, 16 ir 17 dalimis. 4. Papildyti 20 straipsnį 18 dalimi:
„18. Šio straipsnio 12 dalyje numatytų saulės
šviesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 10 MW. Pasiekus 10 MW suminę saulės šviesos energijos elektrinių įrengtąją galią, Vyriausybė parengia ir patvirtina tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimo bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimus.“ Teikti Seimui svarstyti Elektros energetikos įstatymo pakeitimą, kurioje siūloma apibrėžti elektros energijos gaminančio vartotojo sąvoką. 1 3.Projekto
junginys „turimoje valdoje“. Tokios išraiškos turinys nėra savaime aiškus, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, kokia teisinė prasmė suteikiama vartojamam žodžių junginiui, pavyzdžiui, ar „valda“ yra žemės sklypas, ar kitas objektas, ar „valdą“ reikia „turėti“ nuosavybės teise, ar valdyti kokiais nors kitais teisiniais pagrindais. Siūlytina žodžius „valda” ir „turėti“ pakeisti atitinkamais civilinės teisės terminais. Pritarti
1 4.
1
sakinyje kalbant apie tam tikrais atvejais leistiną pagaminti elektros energijos kiekį nurodoma, jog toks energijos kiekis turėtų būti pagaminamas
„ant elektros tinklų nuosavybės ribos“. Pastebėtina, jog tokia normos
konstrukcija stokoja teisinio aiškumo ir prasmės. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamame įstatyme apie elektros tinklų nuosavybės ribas kalbama vartojant sąvoką „Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taškas“, kurios turinyje, be kita ko, nustatoma ir tai, jog „Prijungimo taške esančius elektros tinklų įrenginius nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdo elektros tinklų operatorius“. Vertinant siūlomos nuostatos ir pacituotos teisės normos turinius sistemiškai, siūlomos nuostatos turinys tampa dar labiau neaiškus, nes įstatymo projektu reguliuojami elektros energijos vartotojų įrenginiai. Siūlytina atskleisti tikrąją nuostatos prasmę. Pritarti
1 5.Projekto
kalbama apie vartotojo deklaruotą per kalendorinius metus suvartojamą elektros energijos kiekį. Pastebėtina, jog keičiamas įstatymas nereguliuoja teisinių santykių, susijusių su per kalendorinius metus suvartojamo elektros energijos kiekio deklaravimu. Siūlytina nuostatos turinį papildyti ir nurodyti, apie kokio pobūdžio deklaravimą šiuo atveju kalbama, ar, galbūt, kokie teisės aktai tokį deklaravimą reglamentuoja. Pritarti
1 6.Pastebėtina, jog neaiškus projekto 2 straipsniu siūlomos naujos įstatymo 20 straipsnio 12 dalies santykis su galiojančia 20 straipsnio 12 dalimi, kuri priėmus įstatymo projektą taptų 13 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, jog paminėtos normos reguliuoja tam tikros perteklinės elektros energijos supirkimą, todėl įstatymo projektu siūlomas įstatymo pakeitimas galimai sukurtų normų konkurenciją, nenustatydamas jokio jų taikymo santykio.
Jei laikyti, jog aptariamos nuostatos tam tikra dalimi yra alternatyvios, tai įstatymo projekte tokia alternatyva turėtų būti aptarta, aiškiai nustatant vienos ar kitos alternatyvos pasirinkimo kriterijus. Pritarti iš dalies Galiojančio įstatymo 20 straipsnio 12 dalies normos reguliuoja elektros energijos supirkimą už nustatytą fiksuotą tarifą, esant laisvoms skatinimo kvotoms22
šaltinių nurodymo tvarkos. Projektu keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąraše reikia išbraukti neteisingai nurodytą šaltinį: „2013, Nr.12-561“. Šaltinių sąrašą reikia papildyti nuoroda: „2013, Nr. 64-3175“. Be to, projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Buvusius <...> punktus“ ir „punktais“ reikia įrašyti žodžius „Buvusias <...> dalis“, „dalimis“. Nepritarti
paskelbimo šaltinių
variantas – 2 straipsnius. Projektas tobulintinas, suderinant projekto ir projekto lyginamojo varianto nuostatas. Pritarti
departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2013-11-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1175 (toliau – Projektas), teikiame pastabas ir pasiūlymus.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnis papildomas nauja 12 dalimi, siūlytina, siekiant aiškumo ir apibrėžtumo, patikslinti šios nuostatos santykį su galiojančia 12 dalies nuostata, numatančia kompensacijų tvarką perteklinę elektros energiją privalomai superkant už nustatytą fiksuotą tarifą. Antai, ūkiniams ir buitiniams elektros energijos vartojimo poreikiams tenkinti, turimoje valdoje vartotojų įrengta šviesos elektrinė, taip pat, gali patekti į „ne didesnės kaip 10 kW įrengtosios galios“ elektrinės pajėgumo kategoriją. Taip pat, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms, jog būtina tikslinti siūlomos 20 straipsnio 12 dalies formuluotę dėl joje vartojamų sąvokų, kurios nėra apibrėžtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo
Žr. 2 TD pastabą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-05-02
2002
Nr. IX-904 redakcija) 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014-04-03 prašymą Nr. S-2014-2885, atlikome Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1175 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siūloma sudaryti galimybę asmenims gaminantiems elektros energiją saulės šviesos elektrinėse parduoti perteklinę, neviršijančią leistinos naudoti galios, elektros energiją elektros skirstomųjų tinklų valdytojams, o jos trūkstant gauti trūkstamą elektros energijos kiekį iš skirstomųjų tinklų.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio 12 dalyje yra reglamentuojamas perteklinės elektros energijos, pagamintos naudojant visų rūšių atsinaujinančius išteklius, tame tarpe ir saulės šviesos, privalomas supirkimas skatinamaisiais tarifais. Priėmus Projekto nuostatas kiltu teisės normų konkurencija, nes abi nuostatos reglamentuotų perteklinės elektros energijos privalomą supirkimą, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlome tobulinti šias nuostatas. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą pastabų ir pasiūlymų neturime, manome, kad
1. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. AB LESTO, 2014-04-14
(toliau – Bendrovė) , prisidėdama prie visuomenės interesų tenkinimo, siekia užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą, taip pat pritaria perspektyvių technologijų plėtrai bei taikymui. Pažymėtina, kad Bendrovė vykdo socialiai atsakingą veiklą, kurios prioritetai yra energetinio efektyvumo didinimas, elektros dalies, pagaminamos iš atsinaujinančių šaltinių, didinimas bei poveikio aplinkai mažinimas tausojant energiją. Šiuo raštu Bendrovė teikia savo nuomonę bei siūlymus dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte (projekto Nr.
XIIP-1175; toliau – Projektas) numatytos dvipusės elektros energijos apskaitos sistemos (toliau – Sistema) įdiegimo. Informuojame, kad Bendrovė, iš esmės neprieštarauja pačiai Sistemos kūrimo idėjai, kuomet elektros energijos vartotojas (gamintojas) perteklinę elektros energiją patiekia į Bendrovės elektros tinklus, o esant elektros energijos poreikiui, Bendrovė tiekia elektros energiją vartotojui (gamintojui). Kartu pažymime, kad įgyvendinant Sistemą reikėtų užtikrinti, kad dėl galimų Sistemos diegimo ir/ar funkcionavimo sąnaudų neturėtų nukentėti kitų vartotojų ar visuomenės interesai ir siūlome konkrečius tokios Sistemos diegimo sprendimus. Bendrovė pažymi, kad Sistemoje yra numatytas elektros energijos apsikeitimas, tačiau nėra apibrėžta, kas yra šių mainų dalyviai (ar Sistema bus taikoma tik buitiniams vartotojams, ar ir komerciniams) ir kas yra mainų objektas. Žemiau trumpai pristatome elektros energijos kainodarą ir paaiškiname, kodėl siūlomi pakeitimai nėra korektiški kitų vartotojų atžvilgiu. Elektros energijos kainą sudaro keli elementai Elektros energijos 1 kWh kaina, kurią galutinis elektros energijos vartotojas moka už iš tinklo sunaudotą elektros energiją yra reguliuojama ir susideda iš:
energijos įsigijimo kainos, kurią sudaro elektros energijos gamybos kaina ir balansavimo kaštai;
energijos tiekimo paslaugos kainos;
energijos persiuntimo paslaugos kainos, kurią sudaro perdavimo, skirstymo ir sisteminių paslaugos kainų suma;
interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) kainos;
vertės mokesčio (toliau – PVM) ir akcizo mokesčių. Kaip matome iš aukščiau pateiktos kainodaros, elektros energijos kainą sudaro ne tik elektros energijos gamybos kaštai, bet ir kitų paslaugų kaštai bei mokesčiai.
Kitaip tariant, Bendrovės vartotojui (gamintojui) tiekiamos elektros energijos kaina susideda ne tik iš pagamintos elektros energijos įsigijimo kainos, bet ir iš kitų paslaugų, nurodytų aukščiau, kainų sumos. Pagaminta elektros energija sudaro tik dalį galutiniam vartotojui (gamintojui) persiunčiamos (tiekiamos) elektros energijos kainos Buitiniam vartotojui
(standartinis tarifų planas). Elektros energijos gamybos atveju yra vykdoma tik viena veikla ir vartotojas (gamintojas) rinkos kaina parduoda kitai šaliai (visuomeniniam tiekėjui ar nepriklausomam tiekėjui) tik pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją. Pagamintos elektros energijos 1 kWh metinė rinkos supirkimo kaina, kurią 2014 m. patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, yra 0,159 Lt (be PVM). Siūlomi elektros energijos mainai - tai mainai nelygiaverčiais produktais Taigi vykdant elektros energijos mainus, kaip numato Projekto rengėjai, Bendrovė iš elektros energijos vartotojo (gamintojo) gautų vienos rūšies prekę (pagamintą elektros energiją), o gamintojas gautų kitos rūšies prekę kartu su teikiamomis paslaugomis (elektros energiją, kurią Bendrovė nupirko (iš kitų gamintojų ar tiekėjų) ir tiekė, persiuntė skirstomaisiais elektros tinklais, sumokėjo perdavimo ir sisteminių paslaugų, VIAP kainas bei PVM ir akcizo mokestį). Kitaip tariant, vartotojas (gamintojas) Bendrovei perduotų prekę, kurios vertė yra apie 0,159 Lt/kWh (be PVM), o gautų prekę kartu su teikiamomis paslaugomis už 0,392 Lt/kWh (be PVM). Susidarytų 0,233 Lt už 1 kWh kainų skirtumas arba nauda, kurią nepagrįstai gautų tokie vartotojai (gamintojai) ir atitinkamai elektros tinklų operatorius patirtų sąnaudas.
Nėra aišku, kas turėtų kompensuoti (padengti) kainos skirtumą Susidariusį kainų skirtumą turėtų kompensuoti kiti vartotojai (didinant VIAP), elektros tinklų operatorius ar kitas pasirinktas elektros rinkos dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra aišku, kas padengtų elektros tinklų operatoriaus patiriamus elektros tinklų išlaikymo kaštus. Žemiau teikiame praktinį situacijos pavyzdį:
Metų pabaigoje vartotojo (gamintojo) į elektros tinklus pateiktos ir iš tinklų paimtos (suvartotos) elektros energijos kiekio balansas yra 0 kWh, nors per metus vartotojui (gamintojui) persiųstos elektros energijos kiekis galėtų siekti kelis tūkstančius kWh, už kurių tiekimą, balansavimą, persiuntimą VIAP ir mokesčius šiuo atveju vartotas (gamintojas) nemokėtų. Tokiu atveju už šiems vartotojams (gamintojams) elektros tinklais persiųstą elektros energiją sumokėtų kiti elektros energijos vartotojai (padidinant jiems elektros energijos persiuntimo paslaugos kainą) arba būtų didinama VIAP kaina. Be to, vartotojas (gamintojas) už suvartotą elektros energiją išvengtų PVM mokėjimo prievolės (ši prievolė būtų perkeliama Bendrovei, kuri turės sumokėti PVM į valstybės biudžetą už iš kitų gamintojų ar tiekėjų nupirktą ir vartotojui (gamintojui) patiektą elektros energiją). Patvirtinus siūlomą Projektą, būtų įtvirtintas vartotojo (gamintojo) skatinimas, tokiu būdu išvengiant AIEĮ 13 str. 2 d.
fiksuotu tarifu stabdymo Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „<...> Naujoji saulės šviesos elektrinių plėtros schema nenumato elektros energijos gamintojų rėmimo sumokant gamintojui didesnę nei rinkoje kainą (fiksuotą kainą) už elektrinėje pagamintą elektros kainą <...> siūloma saulės šviesos elektrinių plėtros schema nereikalauja paramos investicijoms ar gaminamos elektros energijos rėmimo tam tikrą laikotarpį mokant už elektrinėje pagamintą elektros energiją didesnę nei rinkos kainą “. Atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui (gamintojui) į elektros tinklų operatoriaus tinklus patiekus perteklinę elektros energiją ir vartojant elektros tinklų operatoriaus persiųstą elektros energiją, nemokant už elektros energijos tiekimą, balansavimą, persiuntimą, VIAP bei mokesčių, Projekte faktiškai įtvirtinamas vartotojo (gamintojo) pagamintos perteklinės elektros skatinimas (supirkimas) didesne nei rinkos kaina (t.y. visuomeninės elektros energijos kainos dydžiu su PVM, kurios dydis praktiškai atitinka šiuo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos paskutiniu laikotarpiu nustatytas saulės jėgainių elektros energijos supirkimo kainas). Tokiu būdu, žinant, kad visoms naujoms saulės jėgainėms skatinimas yra sustabdytas (viršijus AIEĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą saulės jėgainių 10 MW gamybos kvotą) Projektu būtų išvengiama skatinimo fiksuotu tarifu stabdymo. Pritarus siūlomam Projektui, gali būti pažeisti elektros tinklų operatoriaus veiklos principai Pažymėtina, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuoja santykinai griežtą elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklų atskyrimą, todėl už šių veiklų vykdymą elektros rinkoje yra atsakingi skirtingi elektros dalyviai (elektros tiekėjai, elektros tinklų operatoriai ir elektros gamintojai).
Pastebėtina, kad elektros energija prekiauja, ją superka ne elektros tinklų operatoriai, bet elektros energijos tiekėjai (toliau – Tiekėjai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog liberalizavus elektros energijos rinką buitiniams vartotojams (šiems pasirinkus nepriklausomus Tiekėjus, manytina, kad Projekte siūlomas Sistemos modelis galimai neveiktų pilna apimtimi, kadangi vėl iškiltų Sistemos mainų objekto tapatumo ir mainų dalyvių klausimas – ar Tiekėjas su vartotoju (gamintoju) keičiasi energija, ar elektros tinklų operatorius (kuris šiuo atveju neturi savo elektros energijos) keičiasi elektros energijos persiuntimo paslauga su vartotojo (gamintojo) gaminama energija. Komercinių vartotojų atveju ši problema pasireikštų iš karto, nes daugelis jų jau dabar Tiekėju yra pasirinkę ne Bendrovę, o kitas įmones. Preliminarūs skaičiavimai Informuojame, kad Bendrovė įvertino Projekte siūlomą Sistemos modelį ir atliko preliminarius skaičiavimus, kaip atrodytų elektros energijos srautai į/iš elektros tinklą metų periodu pagal tipinį buitinį vartotoją (gamintoją), kurio instaliuota generuojama galia neviršija vartojamosios galios, o į elektros tinklus generuojamas elektros energijos kiekis apytiksliai lygus vartojamam iš elektros tinklų kiekiui. Palyginus saulės elektrinės elektros gamybos ir Bendrovės turimų privačių (buitinių) vartotojų valandinius profilius per visus metus, buvo apskaičiuota, kad savo reikmėms bus sunaudota nuo 25% iki 40% pagamintos elektros energijos, o likusi reikalinga energija (60-75%) bus paimta iš elektros tinklų.
Pavyzdžiui, toks vartotojas (gamintojas) per metus suvartoja 4000 kWh ir per metus pagamins
fotovoltinius saulės modulius), tai apie 1000-1600 kWh energijos butų sunaudota savo poreikiams, tačiau jų papildomas elektros energijos poreikis iš tinklo siektų 2400-3000 kWh. Elektros tinklų operatorius, persiųsdamas šį elektros energijos kiekį pagal 2014 m. galiojančias kainas, turėtų gauti apie 490-610 Lt pajamų, o visuomeninis elektros tiekėjas patiekęs šį elektros kiekį – apie 420-520 Lt pajamų. Darant prielaidą, kad tokias saulės elektrines per metus įsirengtų 20 000 vartotojų, elektros tinklų operatorius už persiųstą elektros energiją turėtų gauti apie 11 mln. Lt pajamų, o elektros tiekėjas už patiektą elektros energiją turėtų gauti 9,4 mln. Lt pajamų. Vieno apskaitos taško (vienpusio) apskaitos prietaiso pakeitimas dvipusės apskaitos prietaisu ir nuotolinės elektros energijos apskaitos sistemos įrengimo sąnaudos sudarytų apie 1 000 Lt. Darant prielaidą, kad esant palankiam Sistemos modeliui 20 000 vartotojų įsirengs tokias saulės jėgaines, vien Bendrovės elektros apskaitų sistemos pertvarkymo sąnaudos 20 000 jėgainių atitinkamai siektų apie 20 mln. Lt. Taip pat pastebėtina, kad kuo daugiau saulės elektrinių įrengiama, tuo didesni elektros energijos balansavimo kaštai. Tiekėjas patirtų papildomas balansavimo sąnaudas, nes būtų gana sudėtinga suplanuoti kiekvienos valandos tokių vartotojų (gamintojų) generaciją į elektros tinklą ar elektros energijos vartojimą iš tinklo. Bendrovės siūlymai: 1.
Bendrovės siūlymai:
į Projekto tikslą – nustatyti sąlygas, skatinančias elektros energijos gamintojus be paramos investicijoms ir elektros energijos supirkimo už didesnę nei rinkos kainą plėtoti saulės šviesos elektrines, - manome, jog įgyvendinant Sistemą elektros energijos mainai turi įvykti vertinant ne tik patį elektros energijos kiekį kWh, bet išreiškiant šį elektros energijos kiekį ir pinigine verte . Pavyzdžiui, vartotojas (gamintojas) saulės elektrinėje pagamino elektros energiją, kurią vartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams, o likusią elektros energiją (kuri turi savo kainas ir išreiškiama pinigine verte) patiekė į elektros tinklus. Esant elektros energijos trūkumui, vartotojui (gamintojui) elektros energija tiekiama iš skirstomųjų elektros tinklų, ir elektros energijos sunaudotas kiekis (kuris taip pat turi savo kainą) išreiškiamas pinigine verte. Mėnesio pabaigoje būtų suvedamas vartotojo (gamintojo) sunaudotos bei pagamintos elektros energijos balansas ir įvykdomi šalių tarpusavio atsiskaitymai už susidariusį skirtumą. 2. Dėl AIEĮ įtvirtinto saulės elektrinių skatinimo (iki AIEĮ 2, 11, 13, 14, TD pastab16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo įsigaliojimo nuo 2013 m. vasario 1 d.), remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos viešai pateikta informacija, susidarė situacija, kuomet galimų įrengti mažųjų saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, tokiu būdu viršijant suminę įrengtąją galią, nustatytą AIEĮ 13 straipsnyje apie 50 kartų, kas galėjo sąlygoti papildomą kasmetinį VIAP lėšų poreikį, viršijantį 400 mln. Lt (kuris būtų surinktas iš vartotojų), Projekte faktiškai įtvirtinamas vartotojo (gamintojo) pagamintos perteklinės elektros skatinimas didesne nei rinkos kaina.
Todėl siūlome Projekte papildomai nustatyti tokios Sistemos taikymo ar vartotojų (gamintojų) skatinimo laikotarpį bei nurodyti didžiausią vartotojų (gamintojų) elektrinių įrengtąją suminę galią (analogiškai AIEĮ 13 straipsnio bei 20 straipsnio nuostatoms). 3. Atsižvelgdami į tai, kad atsiskaitymai didmeninėje elektros energijos prekyboje (kurios dalyviais yra visi elektros energijos gamintojai), taip pat atsiskaitymai už supirktą elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, elektros energijos balansavimas bei atsiskaitymai mažmeninėje elektros rinkoje su vartotojais vykdomi kiekvieną mėnesį, ir į mokestinės apskaitos principus (pavyzdžiui, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 84 straipsnio 1 dalį mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, jeigu šiame straipsnyje ar šio įstatymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nenustatyta kitaip), manome, jog nėra tikslinga vartotojo (gamintojo) sunaudotos ir pagamintos elektros energijos balansą suvedinėti tik vieną kartą, t.y. pasibaigus kalendoriniams metams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys elektros energijos gamybos, perdavimo ir skirstymo veiklų atskyrimą bei prekybos sąlygas, nustato, kad didmeninė elektros energijos prekyba vykdoma tarp tokią teisę (leidimus ir licencijas) turinčių asmenų, kuriems priskiriami gamintojai ir tiekėjo licencijas turintys asmenys, bet ne elektros tinklų operatoriai.
Atsižvelgiant į tai, kad vartotojams (gamintojams) pasinaudojant Projekte nurodyta Sistema elektros tinklų operatoriui ir toliau reikėtų patirti elektros energijos persiuntimo (įskaitant ir tinklų eksploatavimo) sąnaudas (kurios turėtų būti vienokiu ar kitokiu būdu kompensuojamos) ir į tai, kad užtikrinant visų vartotojų elektros energijos vartojimo poreikį, elektros tinklų operatoriaus elektros tinklai turėtų užtikrinti maksimalius tokių vartotojų poreikius neveikiant elektrinėms bei nebūtų įrengiami mažesnės galios ar pralaidumų (kas reikštų, jog nebūtų mažesni elektros tinklų išlaikymo kaštai), bei siekiant nedidinti VIAP kainos (nedidinant elektros energijos kainos kitiems vartotojams), tokiems vartotojams (gamintojams) kiekvieną mėnesį būtų taikoma prieigos dedamoji, kaip tai numatyta Elektros energetikos įstatyme. 5. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome dvipusės apskaitos prietaisu apskaitomos pagamintos (į elektros tinklų operatoriaus elektros tinklus gautos) ir suvartotos (elektros tinklų operatoriaus elektros tinklais persiųstos vartotojui) elektros energijos kiekį apskaityti bei atsiskaitymus tarp šalių atlikti kiekvieną mėnesį ir Projekto 2 straipsnį (kuriuo papildomas AIEĮ 20 straipsnis 12 dalimi) išdėstyti taip (lyginamasis variantas): “12.
Buitiniai E e lektros energijos vartotojai , naudojantys savo elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla ūkiniams ir buitiniams elektros energijos vartojimo poreikiams tenkinti, turimoje vartotojo objekte valdoje gali įrengti saulės šviesos energijos elektrines, kurių įrengtoji galia iki 10 kW ir kai ne didesnė nei elektros energijos vartotojų leistinoji naudoti galia. leidžia per kalendorinius metus pagaminti elektros energijos kiekį, ant elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir gamintojo neviršijančios šio vartotojo deklaruoto per kalendorinius metus suvartojamo elektros energijos kiekio. Šiose saulės šviesos elektrinėse pagaminta elektros energija yra naudojama elektros energijos vartojo ūkiniams ir buitinėms reikmėms, netaikant Įstatyme numatytų skatinimo priemonių . Pagaminto ir savo ūkinėms ar buitinėms asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla reikmėms nesuvartoto elektros energijos kiekio apskaita vykdoma pagal dvipusės elektros energijos apskaitos prietaisų , fiksuojančių suvartotą ir generuotą elektros energiją, duomenis , užtikrinanči us galimybę atskirai nustatyti per kalendorin ius į metus mėnesį elektros energijos vartotojo į elektros tinklus patiektos ir iš elektros energijos tinklų suvartoto s elektros energijos kiekius skirtumą, duomenis .
Tuo atveju, jei pasibaigus kalendoriniam s metams mėnesiui
viršija į tinklą patiektos elektros energijos kiekio į pinigų sumą , šį skirtumą apmoka elektros energijos vartotojas. , o elektros energijos Buitiniam vartotojui į elektros tinklą patiekus daugiau elektros energijos, nei jos suvartojo, elektros energijos kiekio skirtumą superka skirtumą sudarantį elektros energijos kiekį superka elektros tinklų operatorius vartotojo pasirinktas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas arba vartotojui pageidaujant visuomeninis elektros energijos tiekėjas, taikant praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą, apskaičiuotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytiems buitiniams elektros energijos vartotojams taikoma prieigos dedamoji teisės aktų nustatyta tvarka ”. Įgyvendinant Sistemą pagal Bendrovės siūlomą Projektą, Bendrovė, kaip visuomeninis tiekėjas, galės vykdyti tiekiamos energijos mainus su vartotojo (gamintojo) pagaminta ir patiekta pertekline elektros energija, bus tinkamai mokami ir surenkami valstybės mokesčiai bei nenukentės kiti vartotojai, kurie nesinaudos šia Sistema. 6. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija viešam derinimui šiuo metu yra pateikusi Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programos (toliau – Programa) projektą Nr. 14-3509.
14-3509. Programos 23.3 punkte numatyta, jog „optimali galimybė tolimesnei elektros energijos gamybos plėtrai yra elektros energijos vartotojų tinkluose įrengtose elektrinės pagamintos ir patiektos į operatoriaus elektros tinklus elektros energijos ir iš operatoriaus tinklo suvartotos abipusės apskaitos įgyvendinimas. Elektros energijai, pagamintai abipusės apskaitos pagrindu, nebūtų taikomas skatinamasis tarifas, todėl siekiant aktyvios saulės jėgainių plėtros reikalinga parama pradinei investicijai .“ Siūlome vertinant ir svarstant Projektą, atsižvelgti ir į Programos projektą bei galimas paramos formas. 7. Bendrovės nuomone, įgyvendinant Sistemą būtų reikalingi ne tik Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, bet ir kitų teisės aktų (pvz., Elektros energetikos įstatymo, Prekybos elektros energija taisyklių ir kitų teisės aktų) pakeitimai. Taip pat, Bendrovės nuomone, siūlomas Sistemos įgyvendinimas apsikeičiant energija užskaitant fizinius elektros energijos kiekius, galimai prieštarautų mokestinės apskaitos principams. Šiuo metu Bendrovė, teikdama elektros energijos tiekimo ir persiuntimo paslaugas, gauna įmokas kartu su PVM, kurį sumoka valstybei, bei uždirba pajamas, nuo kurių valstybei yra mokamas pelno mokestis. Analogiškai, elektros gamintojai, pardavinėdami elektros energiją, vykdo veiklą, uždirbančią pajamas, kurios irgi yra apmokestinamos pajamų ar pelno mokesčiais, bei sumoka gautą PVM (jei gamintojas yra PVM mokėtojas). Pažymėtina, kad vykdant apsikeitimą elektros energija, bent dalis šių pajamų nebūtų apskaityta ir nuo jų nebūtų sumokami mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės nuomone, reglamentuojant Sistemą būtų naudingas kompetentingos institucijos, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) arba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) vertinimas. 8.
į tai, kas išdėstyta, manome, kad siekiant tinkamai įvertinti Sistemos veikimą, naudas ir numatyti detalų Sistemos įgyvendinimo planą, taip pat rengiant AIEĮ pakeitimą įgyvendinančiuosius teisės aktus, turi būti sudaryta darbo grupė, kurioje turėtų dalyvauti Bendrovės, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, gamintojų organizacijų bei Finansų ministerijos (ir (ar) VMI) atstovai. Tikimės, kad pateikta informacija bus naudinga. Esant poreikiui, esame pasiruošę Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose paaiškinti konkrečius Sistemos realizavimo būdus, taip pat pakomentuoti šiame rašte pateiktą informaciją. Nepritarti
įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos
2014-05-071 straipsnis. 20 straipsnio papildymas 12 dalimi
1Papildyti 20 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Gaminančių vartotojų saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji
galia yra ne didesnė kaip 10 kW ir neviršija pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, pagaminto ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartoto elektros energijos kiekio apskaita vykdoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir generuotą elektros energiją, duomenis, užtikrinančius galimybę atskirai nustatyti per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus pateiktos ir iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekius. Tuo atveju, jei pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo mokėtina pinigų suma, tiekėjui už iš elektros tinklų suvartotą elektros energijos kiekį viršija gautiną pinigų sumą, apskaičiuotą kaip Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos kainos ir į elektros tinklus pateikto elektros energijos kiekio sandauga, šį skirtumą gaminantis vartotojas apmoka tiekėjui dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis.
Jeigu pasibaigus kalendoriniams mėnesiui gaminančio vartotojo mokėtina pinigų suma tiekėjui už iš elektros tinklų suvartotą elektros energijos kiekį yra mažesnė už gautiną pinigų sumą, apskaičiuotą kaip Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos kainos ir į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio sandauga, šį skirtumą gaminančiam vartotojui apmoka jo pasirinktas tiekėjas. Šioje dalyje nurodyti gaminantys vartotojai už elektros energijos persiuntimo paslaugas atsiskaito kainomis pagal Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus reikalavimus. Gaminantys vartotojai nemoka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų dedamosios už iš elektros tinklų suvartotą energijos kiekį, kuris ne didesnis nei gaminančio vartotojo įrengtoje saulės šviesos energijos elektrinėje per kalendorinį ketvirtį pagamintas ir į elektros tinklus pateiktas elektros energijos kiekis.“
2Buvusias 20 straipsnio 12-15 dalis laikyti atitinkamai 13-16 dalimis. 2.
straipsnis. 20 straipsnio 14 dalies pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Elektros tinklų operatorius, siekdamas
įvertinti visą šalyje pagamintą ir suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją, tvarko visos gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą, taip pat elektros energijos, pagamintos ir gamintojo suvartotos savo reikmėms ir ūkio poreikiams, apskaitą. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato gamintojų pagamintos ir savo ūkio poreikiams suvartotos elektros energijos apskaitos reikalavimus. 3 straipsnis.
3 straipsnis. 20 straipsnio papildymas17 dalimi
straipsnį17 dalimi ir ją išdėstyti taip:
suminė galia neturi viršyti 10 MW. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo
įsigaliojimo pagal kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. LIETUVOS
2
straipsnio papildymas 9 dalimi
straipsnį
šdėstyti ją taip: Elektros energiją gaminantis vartotojas (toliau – gaminantis vartotojas) – gamintojas, vartotojo objekte iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantis elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti bei turintis teisę pagamintą ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją pateikti į elektros tinklus. 2. Buvusias
54 dalis laikyti atitinkamai
dalimis. Pritarti iš dalies
įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos
3Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija,
2014-05-07 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo ekonomikos komiteto 2014 m. balandžio 16 d. posėdžio metu svarstytą pakoreguotą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1175 (toliau – Projektas) ir pagal kompetenciją teikia savo pastebėjimus. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Projekte vartojama sąvoka „ elektros energijos vartotojai, naudojantys elektros energiją tik savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti “ nėra apibrėžta jokiame teisės akte.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 48 dalyse apibrėžtos „Vartotojo“ ir „Buitinio elektros energijos vartotojo“ sąvokos, kurios viena nuo kitos skiriasi ne tik savo turiniu, bet ir nė viena iš jų neatitinka minėtos Projekte vartojamos sąvokos. Be to, Projekte taip pat vartojama ir „Vartotojo, gaminančio ir tiekiančio elektrą į elektros tinklą“ sąvoka. Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta
„Gamintojo“ sąvoka, kuri reiškia asmenį, gaminantį elektros energiją ir
turintį atitinkamą leidimą verstis šia veikla, o Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje apibrėžta „Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo“ sąvoka, kuri reiškia asmenį, eksploatuojantį atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginį, turintį atitinkamą leidimą verstis šia veikla arba ketinantį plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą. Pažymėtina, kad nei „Vartotojo“, nei „Buitinio elektros energijos vartotojo“ sąvokos neapima elektros energijos gamybos ir tiekimo veiklos, todėl manytina, jog sąvoka „Vartotojas, gaminantis ir tiekiantis elektrą į elektros tinklą“ prieštarauja įstatymuose apibrėžtų sąvokų turiniui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant sistemiško teisės aktų taikymo, siūlytina Elektros energetikos įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme tiksliai apibrėžti elektros energijos vartotojų, kurie dalį elektros energijos, pagamintos saulės šviesos elektrinėje, suvartos savoms reikmėms ir ūkiniams poreikiams, o kitą pagamintą, bet nesuvartotą, elektros energiją patieks į elektros tinklą, sąvoką išdėstant ją taip: „ Elektros energiją gaminantis vartotojas (toliau – gaminantis vartotojas) – vartotojas, vartotojo objekte iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantis elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti bei turintis teisę pagamintą ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją patiekti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktuose taip pat nėra apibrėžtos sąvokos „galios dedamoji“ ir „prieigos dedamoji“ . Komisijos nuomone, Elektros energetikos įstatyme ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžtos šios sąvokos bei nurodyta, kokios tinklų operatorių suteiktos paslaugos bus dengiamos per šias dedamąsias elektros energijos vartotojams, kurie pagamintą elektros energiją suvartoja savoms reikmėms ir ūkiniams poreikiams, o nesuvartotą – patiekia į elektros tinklą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog, Komisijai nustačius viršutines kainų ribas, paslaugų teikėjai turi teisę diferencijuoti paslaugos kainas pagal objektyvius požymius.
Visuomeninė elektros energijos kaina gali būti diferencijuojama į prieigos ir elektros energijos dedamąsias. Perdavimo paslaugos kaina, persiuntimo paslaugos kaina, skirstymo paslaugos kaina visais atvejais, išskyrus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos dalį, gali būti diferencijuojamos į galios ir elektros energijos dedamąsias. Atitinkamai svarstytina, ar įvedant pareigą vartotojui, eksploatuojančiam saulės šviesos elektrinę pagal Projekto 2 straipsnyje nurodytą mechanizmą, apmokėti „galios“ ar „prieigos“ dedamąsias bus gaunamas tas efektas, kurio tikimasi, kadangi tokios galimos mokestinės prievolės jau įvestos. Pagal esamą teisinį reglamentavimą vartotojai, prijungti prie elektros tinklų, moka galios dedamąją. Todėl kyla klausimas, ar vartotojai, pasinaudoję Projekto 2 straipsnyje nurodytu mechanizmu, turės mokėti papildomą galios dedamąją. Analogiška situacija taikytina ir buitiniams vartotojams. Todėl svarstytina, ar įvedant šias dedamąsias nebus diskriminuojami kiti elektros energijos vartotojai. Pritarti iš dalies Siūloma išdėstyti įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos 2.Elektros energijos vartotojams, kurie dalį elektros energijos, pagamintos saulės šviesos elektrinėje, suvartos savoms reikmėms ir ūkiniams poreikiams, o kitą pagamintą, bet nesuvartotą, elektros energiją patieks į elektros tinklą, reikės įrengti apskaitos prietaisus, kurie turės fiksuoti elektros energijos srautus, t. y. (1) patiekiamą elektros energijos kiekį į elektros tinklus ir
(2) suvartojamą elektros energijos kiekį iš elektros tinklo.
Remiantis Elektros energetikos įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo tinklų įrenginių prijungimo taško iki vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo taško ir už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius, taip pat už elektros energijos persiuntimą vartotojams skirstomaisiais tinklais, persiunčiamos elektros energijos kokybę bei persiunčiamos elektros energijos apskaitą ir diegimą. Skirstomųjų tinklų operatoriui pareiga organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius taip pat įtvirtinta Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio 4 punkte. Pažymėtina, jog, remiantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 65 punktu, nustatytuose elektros apskaitos prietaiso įrengimo taškuose elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia, prižiūri ar keičia operatorius.
Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Komisija nustatydama v iršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas. Atitinkamai tinklų operatorių patirtos sąnaudos dėl dvipusės apskaitos prietaisų įdiegimo didins metinių sąnaudų apimtį, kurias padengti privalės visi elektros energijos vartotojai . Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. O3-139 „Dėl elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos“, įvirtintas viršutinių ribų nustatymo principas, kuriuo remiantis elektros energijos skirstymo paslaugos kaina tiesiogiai priklauso nuo suvartojamo elektros energijos kiekio (elektros energijos kiekio, siunčiamo iš atitinkamų skirstomųjų tinklų). Įvertinus Projektu siūlomą galimybę elektros energijos vartotojams įsirengti saulės šviesos elektrines ir vartoti pasigamintą elektros energiją savoms reikmėms ir ūkiniams poreikiams, galima padaryti išvadą, jog mažės persiunčiamas elektros energijos kiekis skirstomaisiais tinklais . Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, jog pritarus Projekto 2 straipsnyje numatytam mechanizmui, tinklų operatoriai patirs papildomas sąnaudas (nevertinant papildomų sąnaudų dėl elektros energijos balansavimo ir kitų sisteminių paslaugų suteikimo) įdiegdami naujus apskaitos prietaisus bei sumažės persiunčiamas elektros energijos kiekis skirstomaisiais tinklais, dėl to tikėtinas elektros energijos tarifo didėjimas .
Pritarti iš dalies Siūloma išdėstyti įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos 3.Projekto
įstatymo 20 straipsnį 12 dalimi, numatyta galimybė elektros energijos vartotojams įsirengti saulės šviesos elektrines, kurių įrengtoji galia yra iki 30 kW. Tokioje saulės šviesos elektrinėje pagaminama elektros energija suvartojama savoms reikmėms ir ūkiniams poreikiams, o nesuvartota elektros energija patiekiama į elektros tinklus. Atkreiptinas dėmėsys į tai, jog 2009 m. vidutinis namų ūkiuose suvartojamas metinis elektros energijos kiekis buvo
per metus laiko sugeneruoja apie 30 000 kWh (elektrinės naudingumo koeficientas siekia apie 11–12 proc.). Atitinkamai matyti, kad nesuvartotos elektros energijos kiekis, tiekiamas į elektros tinklus, gali būti kelis kartus didesnis nei elektros energijos suvartojimas savoms reikmėms ir ūkiniams poreikiams. Nepaisant to, šaltuoju metų sezonu (lapkričio, gruodžio ir sausio mėn.) saulės šviesos elektrinių efektyvumas sumažėja iki minimumo, t. y. vidutiniškai per vieną mėnesį 30 kW instaliuotos galios saulės elektrinės pagamina apie 500 kWh (elektrinės naudingumo koeficientas nesiekia 1 proc.). Todėl gamintojas, eksploatuojantis tokio tipo saulės šviesos elektrinę šaltuoju metų sezonu, elektros energijos trūkumą privalės padengti pirkdamas elektros energiją iš nepriklausomo ar visuomeninio elektros energijos tiekėjo.
Komisija, siekdama įvertinti naudą, kurią galimai patirs elektros energijos vartotojas, pasinaudojęs Projekto 2 straipsniu siūlomu įtvirtinti mechanizmu, bei skirstomųjų tinklų operatoriaus galimus patirti nuostolius, atliko preliminarius skaičiavimus remdamasi šiomis prielaidomis : A. Remiantis Komisijos 2014 m. vasario 20 d. pažymos Nr. O5-59 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo 2014 m. II ketvirčiui“, III.1. skyriuje pateiktais duomenimis nustatyta saulės šviesos elektrinėje pagamintos 1 kWh savikaina 25 ct/kWh, atsižvelgiant į tai, jog;
151.755 Lt;
saulės šviesos elektrinėje pagamintos 1 kWh savikainą nevertinama kapitalo grąža. B. Perteklinės elektros energijos pardavimo į elektros tinklus kaina – Komisijos nustatyta vidutinė kovo mėnesio elektros energijos rinkos kaina 14,45 ct/kWh; C. Vartotojas savo reikmėms ir ūkiniams poreikiams suvartoja 50 proc. visos elektros energijos, pagamintos saulės šviesos elektrinėje. Likusius 50 proc. pagamintos elektros energijos parduoda nepriklausomam ar visuomeniniam elektros energijos tiekėjui. Atsižvelgiant į šias skaičiavimo prielaidas, teigtina, jog, patvirtinus Projekto 2 straipsnyje nurodytą mechanizmą, vartotojas, eksploatuojantis saulės šviesos elektrinę, galimai patirs 1.450 Lt metinę naudą, o skirstomųjų tinklų operatorius surinks apie 2.000 Lt mažiau pajamų už elektros tinklų ir sisteminių paslaugų naudojimą, kurį turės padengti kiti elektros energijos vartotojai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant kuo efektyviau išnaudoti elektros energijos tinklus, mažinti neprognozuojamos elektros energijos balansavimo kaštus bei vartotojams finansinę naštą, siūlytina Projekte numatyti saulės šviesos elektrinių įrengtosios galios ribojimus ne tik iki
elektrinės įrengtoji galia turi būti ne didesnė nei pusė elektros energijos vartotojo leistinosios naudoti galios. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Komisijos pateikti skaičiavimai yra preliminarūs, atlikti neturint tikslių duomenų apie aplinkybes, kurios tiesiogai įtakoja vartotojo ir (ar) tinklų operatoriaus naudą, t. y. nežinoma (1) už kokias elektros tinklų operatorių suteiktas sistemines paslaugas privalės sumokėti vartotojas, pagal Projekto 2 straipsnyje nurodytą mechanizmą eksploatuojantis saulės šviesos elektrinę,
(2) kokia dalimi turės mokėti (nemokėti) VIAP, (3) koks eksploatuojamos saulės šviesos elektrinės efektyvumas, (4) vartotojo pagamintos elektros energijos suvartojimas ir t. t. Neturėdama aukščiau minėtų duomenų, Komisija gali įvertinti tik tikėtinus pinigų srautus. Pritarti iš dalies Siūloma išdėstyti įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos 4.Atsižvelgiant į 2012–2013 metais susiklosčiusias saulės šviesos elektrinių, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, plėtros tendencijas, svarstytinas suminės elektrinių galios ribojimas. Pritarti 4.
2014-05-12 Elektronikos platintojų Asociacija remia minėto Įstatymo projekto Autorių iniciatyvą dėl šių argumentų:
atstovauja ~70 procentų Lietuvos rinkoje veikiančių saulės šviesos energijos modulių importuotojų bei gamintojų. Manome, jog priėmus teikiamas įstatymo pataisas Lietuvos gamintojų bei importuotojų veikla vėl suaktyvės bei prisidės prie šalies ūkio gerovės skatinimo;
nuosekliai palaiko „žaliosios“/atsinaujinančios energetikos vystymą ir ypač – jos paplitimą smulkiuose juridinių ar fizinių asmenų ūkiuose. Saulės šviesos energetikos vystymo prioritetas tarp kitų atsinaujinančių išteklių šaltinių – jos neribotas potencialas, minimalūs neigiami pašaliniai padariniai aplinkai bei dėkingos valstybės geografinės sąlygos;
aplinkos apsaugos investicijų fonas prie LR Aplinkos ministerijos šiais metais vėl skelbia finansavimo kvietimus individualių gyvenamųjų namų savininkams diegti įvairias atsinaujinančių išteklių energetikos sistemas (tarp jų – ir saulės šviesos energijos). Įstatymo pataisa leistų Lietuvos gyventojams prasmingai pasinaudoti LAAIF finansavimo ištekliais;
nustatytas ir kol kas nedidinamas iki 10 MW saulės šviesos energijos skatinamasis rodiklis yra ypač kuklus, lyginant su kitomis ES šalimis bendrąja ar energetinio kiekio vienam valstybės gyventojui (~3,5W/1 asmeniui) yra ypač kuklus. Todėl teikiama pataisa leistų plėtoti šalies saulės šviesos energijos gamybos pajėgumus nekeičiant minėto bazinio dydžio, tačiau leidžiant vartotojams kompensuoti elektros energijos trūkumus tada, kai jos suvartojimas yra didesnis už gamybą (pvz.: žiemos metu);
Papildomai pažymėsime, jog pritariant teikiamai teisėkūros iniciatyvai, Asociacija siūlytų nustatyti jos reglamentuojamų ūkiuose instaliuotų saulės šviesos energijos jėgainių ribines galias (pvz. iki 10 ar 20 KW).
Tokie pajėgumai yra adekvatūs daugelio namų ūkio metiniams poreikiams
įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Pritarti
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitete 2014 m. gegužės 12 d. klausymų metu vykusius pakoreguoto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1175 (toliau – Projektas) svarstymus, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Ministerija) pagal kompetenciją teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl Projektu siūlomo įteisinti dvipusės apskaitos sistemos teisinio reguliavimo. Ministerija iš esmės pritaria dvipusės apskaitos kūrimo sistemai (toliau – Sistema), tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktuose turėtų būti aiškiai apibrėžta tokios Sistemos funkcionavimo schema. Visų pirma, reikalinga įvardinti, kokioms vartotojų grupėms ši Sistema būtų taikoma.
Kadangi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (toliau – Elektros energetikos įstatymas) pateikiama „Buitinio elektros energijos vartotojo“ sąvoka neapima elektros energijos gamybos ir savo reikmėms bei ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos tiekimo veiklų, siūlytina Elektros energetikos įstatyme įvesti naują „Gaminančio vartotojo“ sąvoką, ją išdėstant taip: „Elektros energiją gaminantis vartotojas (toliau – gaminantis vartotojas) – buitinis vartotojas, vartotojo objekte iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantis elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti bei turintis teisę pagamintą ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją pateikti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka.“ Įvertinus, kad Sistema orientuota į energijos suvartojimą savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti, siūlytina numatyti 10 kW įrengtosios galios ribojimą bei įvesti nuostatą, kad įrengtoji galia neturėtų viršyti pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio. Pažymėtina, kad kuriama Sistema turėtų būti pagrįsta nuostata, kad suvartota elektros energija ir pagaminta elektros energija nėra tapačios prekės, todėl apskaita turėtų būti vykdoma atsižvelgiant ne tik į energijos kiekį, bet ir į už suvartotą ar į tinklą patiektą elektros energijos kiekį priskaičiuotą pinigų sumą. Ministerijos nuomone, gaminantys vartotojai galėtų būti atleisti nuo viešuosius interesus atitinkančių paslaugų dedamosios mokėjimo už iš elektros tinklų suvartotą energijos kiekį, kuris ne didesnis nei gaminančio vartotojo įrengtoje saulės šviesos elektrinėje per kalendorinius metus pagamintas ir į elektros tinklus pateiktas elektros energijos kiekis.
Atitinkamai Ministerija siūlytų papildyti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnį nauja dalimi: „ Gaminančių vartotojų saulės šviesos energijos elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW ir neviršija pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, pagaminto ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartoto elektros energijos kiekio apskaita vykdoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir generuotą elektros energiją, duomenis, užtikrinančių galimybę nustatyti per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus pateiktos ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekius. Tuo atveju, jei pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo mokėtina pinigų suma, apskaičiuota Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, tiekėjui už iš elektros tinklų suvartotą elektros energijos kiekį viršija gautiną pinigų sumą už į elektros tinklus pateiktą elektros energijos kiekį, šį skirtumą gaminantis vartotojas apmoka tiekėjui arba kitai Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu paskirtai įmonei. Jei pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo mokėtina pinigų suma tiekėjui už iš elektros tinklų suvartotą elektros energijos kiekį yra mažesnė už gautiną pinigų sumą, šį skirtumą remiantis dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis apmoka gaminančio vartotojo pasirinktas tiekėjas arba kita Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu paskirta įmonė.
Šioje dalyje nurodyti gaminantys vartotojai už elektros energijos persiuntimo paslaugas atsiskaito kainomis pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus reikalavimus. Gaminantys vartotojai nemoka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos už iš elektros tinklų suvartotą energijos kiekį, kuris ne didesnis nei gaminančio vartotojo įrengtoje saulės šviesos energijos elektrinėje pagamintas ir į elektros tinklus pateiktas elektros energijos kiekis.“ Siekiant tinkamai įvertinti realų sistemos veikimą ir įtaką įvairiems rinkos dalyviams, siūlytina Sistemos taikymui numatyti 10 MW įrengtosios suminės galios ribojimą ir atitinkamai papildyti Įstatymo 20 straipsnį nauja dalimi. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomais keitimais būtų sukuriama nauja gaminančių vartotojų grupė, siūlytina Projekto įsigaliojimą nustatyti nuo 2015 m. sausio 1 d., numatant Sistemos veikimą užtikrinančių įgyvendinamųjų teisės aktų parengimą iki atitinkamo Projekto įsigaliojimo. Taip pat siūlytume papildyti Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnį numatant gaminančių vartotojų mokėtinos pinigų sumos apskaičiavimo principus ir tvarką bei instituciją, kuri šiuos principus ir tvarką nustatys. Pritarti iš dalies Siūloma išdėstyti įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos 6.
Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija, 2014-05-19 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), atsižvelgdama į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas 2014 m. gegužės 14 d. pritarė Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pateiktam Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1175 ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 ir 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (toliau – Projektas), bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (toliau – Komitetas) 2014 m. gegužės 14 d. vykusio Komiteto posėdžio metu rekomendavo Komisijai pateikti savo pasiūlymus dėl Projekto, teikia savo siūlymus. 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 20 straipsnį 12 dalimi:
„12. Gaminančių vartotojų Gaminantis vartotojas eksploatuojantis saulės šviesos energijos elektrinėse elektrinę , kurių kurios įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 10 kW ir neviršija pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, turi teisę pagaminto pagamintą ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartoto nesuvartotą elektros energijos kiekio kiekį patiekti į elektros tinklus. apskaita vykdoma pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir generuotą elektros energiją, duomenis, užtikrinančių galimybę nustatyti per kalendorinį mėnesį gaminančio vartotojo į elektros tinklus pateiktos ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekius.
Tuo atveju, jei pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo mokėtina pinigų suma, apskaičiuota Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, tiekėjui už iš elektros tinklų suvartotą elektros energijos kiekį viršija gautiną pinigų sumą už į elektros tinklus pateiktą elektros energijos kiekį, šį skirtumą gaminantis vartotojas apmoka tiekėjui arba kitai Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu paskirtai įmonei . Jei pasibaigus kalendoriniam mėnesiui gaminančio vartotojo mokėtina pinigų suma tiekėjui už iš elektros tinklų suvartotą elektros energijos kiekį yra mažesnė už gautiną pinigų sumą, šį skirtumą remiantis dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis apmoka gaminančio vartotojo pasirinktas tiekėjas arba kita Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu paskirta įmonė. Gaminančio vartotojo pagamintas ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartoto elektros energijos kiekis, kuris patiekiamas į elektros tinklus, bei gaminančio vartotojo suvartotas elektros energijos kiekis iš elektros tinklų nustatomas pagal elektros energijos apskaitos prietaisų, fiksuojančių suvartotą ir generuotą elektros energiją, duomenis.
Už mėnesinį apskaitos prietaisuose fiksuojamų duomenų nuskaitymą atsakinga Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu paskirta įmonė . Šioje dalyje nurodyti gaminantys vartotojai už elektros energijos persiuntimo paslaugas atsiskaito kainomis pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus reikalavimus. Gaminantys vartotojai nemoka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainos už iš elektros tinklų suvartotą energijos kiekį, kuris ne didesnis nei gaminančio vartotojo įrengtoje saulės šviesos energijos elektrinėje pagamintas ir į elektros tinklus pateiktas elektros energijos kiekis Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu paskirta įmonė superka gaminančio vartotojo pagamintą ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energijos kiekį taikant metinę rinkos kainą, kuri apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. Skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų sąnaudų dėl gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos iš elektros tinklo apskaitos taisykles ir gaminančios vartotojo mokėtinos pinigų sumos Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu paskirtai įmonei nustatymo principus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Gaminantys vartotojai už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas moka vadovaudamiesi teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis “ . 2. Buvusias 20 straipsnio 12-15 dalis laikyti atitinkamai 13-16 dalimis. Papildyti 20 straipsnį 13 dalimi: „13.
Gaminantiems vartotojams už pagamintą ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energijos kiekį, kuris patiekiamas į elektros tinklus, fiksuotų tarifų dydžiai, nurodyti šio Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, netaikomi. Gaminančių vartotojų saulės šviesos elektrinės statomos ir prie elektros tinklų jungiamos vadovaujantis bendraisiais teisės aktų reikalavimais.“
straipsnį14 dalimi: „17. Šio straipsnio 12 dalyje numatytų saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 10 MW. Informaciją apie gaminantiems vartotojams suteiktą suminę įrengtąją galią ir esamą laisvą galią skelbia ir nuolat atnaujina Energetikos ministerija. “
atitinkamai 15
straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
straipsnį17 dalimi: “17. Šio straipsnio 12 dalyje numatytų saulės šviesos energijos elektrinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 10 MW.“32 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal kompetenciją priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. LIETUVOS
IR 67
straipsnio pakeitimas
straipsnį
:
„9. Elektros energiją gaminantis vartotojas
(toliau – gaminantis vartotojas) –buitinis vartotojas, vartotojo objekte iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminantis elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti bei turintis teisę pagamintą ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energiją pateikti į elektros tinklus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nustatyta tvarka.“
9–54 dalis laikyti atitinkamai 10–55 dalimis. 2 straipsnis.
pakeitimas
straipsnį 12 dalimi: „12. Komisija nustato gaminančių vartotojų mokėtinos pinigų sumos apskaičiavimo principus ir tvarką.“ Pritarti iš dalies
įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos
Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1175 ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 ir 67 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto“ (toliau – Projektas) pateiktas pastabas ir pasiūlymus, teikia savo pastebėjimus. Atkreipiame dėmesį, kad Ministerijos pastabos ir pasiūlymai dėl nurodyto Projekto buvo pateikti 2014 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (8.2-10)3-1522. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, tvirtina energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, tvirtina elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, supirkimo kainą, tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra, manome, kad Komisijos kompetencijoje būtų nustatyti gaminančių vartotojų mokėtinos pinigų sumos apskaičiavimo principus ir tvarką. Todėl manytina, atitinkamos nuostatos turėtų išlikti Projekte. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad už mėnesinį apskaitos prietaisuose fiksuojamų duomenų nuskaitymą turėtų būti atsakingas tinklų operatorius, o ne Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu paskirta įmonė.
Projekte turėtų būti numatyta, kad gaminančio vartotojo pagamintą ir savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotą elektros energijos kiekį superka Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu paskirta įmonė ar kitas gaminančio vartotojo pasirinktas tiekėjas remiantis dvišalėje sutartyje numatytomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu derinamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 18, 20,
įstatymo projektas ( Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje Nr. 14-4609, 14-4612, 14-4618), kuriais siūloma perduoti leidimų verstis veikla elektros energetikos sektoriuje funkciją Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, siūlytina Projekte numatyti bendrinę nuostatą apie suminę įrengtąją galią ir esamą laisvą galią skelbiančią instituciją („informaciją apie gaminantiems vartotojams suteiktą suminę įrengtąją galią ir esamą laisvą galią skelbia ir nuolat atnaujina leidimus išduodanti institucija“). Pritarti iš dalies
įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos
8Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija,
2014-05-30 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (8.2-10)3-1625 (toliau – Raštas) pateiktas pastabas Komisijos 2014 m. gegužės 19 d. raštu Nr.
R2-1360 pateiktam Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1175 (toliau – Projektas), pagal kompetenciją teikia savo pastebėjimus. 1. Rašte nurodoma, kad pagal galiojančius teisės aktus Komisijos kompetencijai priskirta tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, energetikos objektų (tinklų, sistemų, įrenginių) prijungimo įkainius, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo kainas, energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, todėl, Energetikos ministerijos nuomone, Komisija turėtų nustatyti gaminančių vartotojų mokėtinos pinigų sumos apskaičiavimo principus ir tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsnio
nustato atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir vartojimo skatinimo tvarką ir sąlygas, taip pat turi teisę reglamentuoti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, r emdamosi Energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktais, nustato energijos ir energijos išteklių tiekimo, importo ir eksporto tvarką bei įstatymų nustatytais atvejais turi teisę įpareigoti energetikos įmonę teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas .
Pagal Energetikos įstatymo 6 straipsnio
energetikos sektoriuje ir organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti jos įgyvendinimą. Atsižvelgdama į šias institucijoms priskirtas kompetencijas, Komisija pažymi, kad neatsisako pareigos nustatyti gaminantiems vartotojams mokėtinas pinigų sumas , tačiau tam, kad būtų galima skaidriai ir nenukrypstant nuo valstybės galimybių ir lūkesčių įgyvendinti gaminančių vartotojų skatinimą, būtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustatytų skatinimo apimtį, skatinimo priemones, lėšų šaltinį, iš kurio būtų skatinami gaminantys vartotojai bei valstybės galimybes padengti sąnaudas dėl skatinimo apimties, t. y. numatytų kriterijus, kuriais remdamasi Komisija patvirtintų gaminančių vartotojų mokėtinos sumos nustatymo metodiką bei patvirtintų šias sumas. Pažymėtina, jog Komisijos kompetencijai nėra priskirta formuoti valstybės politiką ir visiškai ar iš dalies atleisti gaminančius vartotojus nuo suteiktų tinklų operatorių paslaugų apmokestinimo bei šias sąnaudas perkelti kietiems, kol kas nežinomiems, subjektams.
Todėl manytina, jog tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija poįstatyminiuose teisės aktuose turi: tiksliai apibrėžti ir nurodyti (1) kokias skirstomųjų tinklų operatorių patirtas sąnaudas turės padengti gaminantis vartotojas, (2) fondą, iš kurio bus dengiamos skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtos sąnaudos už suteiktas paslaugas, jeigu jų nepadengs gaminantis vartotojas, (3) kaip bus atskiriami pagamintos elektros energijos ir patiektos į elektros tinklus kiekiai nuo suvartotos elektros energijos iš elektros tinklų, (4) ūkio subjektą, kuris bus atsakingas už apskaitos prietaisus ir jų rodmenų užfiksavimą ir t. t. 2. Energetikos ministerija taip pat Rašte nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu yra derinamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 6, 13, 14, 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 18, 20, 70, straipsnių pakeitimo ir 21 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau Projektas II), kuriais siūloma perduoti leidimų išdavimo verstis veikla elektros energetikos sektoriuje funkciją Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, Komisijos 2014 m. gegužės 19 d. rašte Nr. R2-1360 pateiktame Projekte turėtų buti numatyta bendrinė nuostata, jog informaciją apie gaminantiems vartotojams suteiktą suminę įrengtąją galią ir esamą laisvą galią skelbia ir nuolat atnaujina leidimus išduodanti institucija. Komisija atkreipia dėmesį, jog Projektas II nėra patvirtintas. Manytina, vertėtų vadovautis šiuo metu galiojančiais teisės aktais.
Nepritarti
įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys D.Kreivys,
1 Pasiūlymas:2 straipsnis. 20 straipsnio papildymas 12 dalimi. 1. Papildyti 20 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Elektros energijos vartotojai savo ūkiniams ir buitiniams elektros energijos
vartojimo poreikiams tenkinti, turimoje valdoje gali įrengti saulės šviesos energijos elektrines, kai elektros energijos vartotojų leistinoji naudoti galia leidžia per kalendorinius metus pagaminti elektros energijos kiekį, ant elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir gamintojo neviršijančios šio vartotojo deklaruoto per kalendorinius metus suvartojamo elektros energijos kiekio. Šiose saulės šviesos elektrinėse pagaminta elektros energija yra naudojama elektros energijos vartojo ūkiniams ir buitinėms reikmėms, netaikant Įstatyme numatytų skatinimo priemonių. Pagaminto ir savo ūkinėms ar buitinėms reikmėms nesuvartoto elektros energijos kiekio apskaita vykdoma pagal dvipusės elektros energijos apskaitos prietaisų, užtikrinančių galimybę nustatyti per kalendorinius metus elektros energijos vartotojo į elektros tinklus patiekto ir iš elektros energijos tinklų suvartoto elektros energijos skirtumą, duomenis.
Tuo atveju, jei pasibaigus kalendoriniams metams iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis viršija į tinklą patiektos elektros energijos kiekį, šį skirtumą apmoka elektros energijos vartotojas, o elektros energijos vartotojui į elektros tinklą patiekus daugiau elektros energijos, nei jos suvartojo, skirtumą sudarantį elektros energijos kiekį superka skirstymo elektros tinklų operatorius taikant praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą, apskaičiuotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies
įstatymo projektą redakcija, kurią pasiūlė komitetas, žr. prie 2 TD pastabos
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinat atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtros strategiją siekiama padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos ir taip reikšmingai padidinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę bei sumažinti aplinkos taršą, siūlau įstatymo projektą pakeisti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Elektros energijos vartotojai savo ūkiniams ir buitiniams elektros energijos
vartojimo poreikiams tenkinti, turimoje valdoje gali įrengti atsinaujinančių energetikos išteklių saulės šviesos energijos elektrines, kai elektros energijos vartotojų leistinoji naudoti galia leidžia per kalendorinius metus pagaminti elektros energijos kiekį, ant elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir gamintojo neviršijančios šio vartotojo deklaruoto per kalendorinius metus suvartojamo elektros energijos kiekio.
Šiose saulės šviesos elektrinėse pagaminta elektros energija yra naudojama elektros energijos vartotojo ūkiniams ir buitinėms reikmėms, netaikant Įstatyme numatytų skatinimo priemonių. Pagaminto ir savo ūkinėms ar buitinėms reikmėms nesuvartoto elektros energijos kiekio apskaita vykdoma pagal dvipusės elektros energijos apskaitos prietaisų, užtikrinančių galimybę nustatyti per kalendorinius metus elektros energijos vartotojo į elektros tinklus patiekto ir iš elektros energijos tinklų suvartoto elektros energijos skirtumą, duomenis. Tuo atveju, jei pasibaigus kalendoriniams metams iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis viršija į tinklą patiektos elektros energijos kiekį, šį skirtumą apmoka elektros energijos vartotojas, o elektros energijos vartotojui į elektros tinklą patiekus daugiau elektros energijos, nei jos suvartojo, skirtumą sudarantį elektros energijos kiekį superka elektros tinklų operatorius taikant praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą, apskaičiuotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka . “ Nepritarti Komiteto siūlymas: išdėstyti šią dalį nauja redakcija (Žr. prie 2 TD pastabos) 3.
1 Argumentai: Didelė gyventojų ar įmonių dalis esančių didmiesčių senamiesčiuose ar saugomose teritorijose (pvz. nacionaliniai parkai, natura2000 zonos, esantys netoli karinių objektų) neturės galimybės įsirengti saulės elektrinių ant savo stogų ar kiemuose, nes to tiesiog neleis paveldosaugininkai. Daugiabučių gyventojai norintys pasinaudoti galimybe, gaminti elektros energiją saviems poreikiams, negalės elektrinės įsirengti ant visam daugiabučiui priklausančio stogo ar kiemo, todėl būtina jiems suteikti galimybę elektrinę turėti kitoje vietoje, ar tai būtų jam priklausantis (nuomojamas) stogas ar žemės sklypas. Siūlau įstatymo projektą pakeisti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 20 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Elektros energijos vartotojai savo ūkiniams
, gamybiniams ir buitiniams elektros energijos vartojimo poreikiams tenkinti, turimoje valdoje turimose nuosavybės ar nuomos teise priklausančiose valdose gali įrengti saulės šviesos energijos elektrines, kai elektros energijos vartotojų leistinoji naudoti galia leidžia per kalendorinius metus pagaminti elektros energijos kiekį, ant elektros tinklų nuosavybės ribos tarp operatoriaus ir gamintojo neviršijančios šio vartotojo deklaruoto per kalendorinius metus suvartojamo elektros energijos kiekio.
Vartotojui priklausantys elektros energiją vartojantys įrenginiai gali būti įrengiami toje pačioje ar kitoje valdoje, kurioje statomos saulės šviesos energijos elektrines. Šiose saulės šviesos elektrinėse pagaminta elektros energija yra naudojama elektros energijos vartojo ūkiniams ir buitinėms reikmėms, netaikant Įstatyme numatytų skatinimo priemonių , įskaitant ir saulės šviesos energijos elektrinių prijungimo kaštų dalinį kompensavimą. Pagaminto ir savo ūkinėms ar buitinėms reikmėms nesuvartoto elektros energijos kiekio apskaita vykdoma pagal dvipusės elektros energijos apskaitos prietaisų, užtikrinančių galimybę nustatyti per kalendorinius metus elektros energijos vartotojo į elektros tinklus patiekto ir iš elektros energijos tinklų suvartoto elektros energijos skirtumą, duomenis. Tuo atveju, jei pasibaigus kalendoriniams metams iš elektros tinklų suvartotos elektros energijos kiekis viršija į tinklą patiektos elektros energijos kiekį, šį skirtumą apmoka elektros energijos vartotojas, o elektros energijos vartotojui į elektros tinklą patiekus daugiau elektros energijos, nei jos suvartojo, skirtumą sudarantį elektros energijos kiekį superka elektros tinklų operatorius taikant praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą, apskaičiuotą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Komiteto siūlymas: išdėstyti šią dalį nauja redakcija (Žr. prie 2 TD pastabos) 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas 2014-05-14 6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitas pastabas, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Pritarus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-1175 1 straipsnio, kuriuo papildoma 20 straipsnio 12 dalis, Ekonomikos komiteto siūlomai formuluotei, s iekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir teisės aktų nuostatų suderinamumo, pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui a titinkamomis nuostatomis papildyti Elektros energetikos įstatymo 2 ir 67 straipsnius. Pritarti iš dalies Komiteto siūlymas: išdėstyti įstatymo projektą nauja redakcija (Žr. prie 2 TD pastabos)
7Komiteto sprendimas:
Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-1175, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 2. Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu, išdėstant jį taip: „2 straipsnis.
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
projektą, kuris būtinas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo įgyvendinimui ir svarstyti jį kaip lydintįjį kartu su projektu XIIP-1175(2) . 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: A.Salamakinas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1175
variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas