Projekto XIIP-109(2), sujungto su XIIP-1488 ir XIIP-4663 projektais, lyginamasis variantas
2015
straipsnio pakeitimas Pakeisti 121 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas , iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas pareiškimas dėl kardomosios priemonės skyrimo. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 123 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
skyrimo tvarka
įtariamajam, kuris nėra sulaikytas, ar įtariamajam, kuris yra sulaikytas šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Prokuroras, manydamas, kad įtariamajam, kuris nėra sulaikytas, būtina skirti suėmimą, kreipiasi su pareiškimu į tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroro pareiškime turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje nustatyti duomenys. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, priima nutartį skirti suėmimą, nusprendęs atsisakyti pareiškimą patenkinti, – nutartį atsisakyti skirti suėmimą ar nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę . 3. Remiantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta nutartimi suimtą asmenį ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jeigu tokių galimybių nėra, – kitam tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo.
Suimto asmens apklausoje gali dalyvauti dalyvauja gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. 4. Šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti suėmimą, prokuroras ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu dėl suėmimo pristato tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikyto asmens apklausoje gali dalyvauti dalyvauja gynėjas ir prokuroras. Apklausęs sulaikytą asmenį, teisėjas patenkina prokuroro pareiškimą ir priima nutartį skirti suėmimą, kurioje nustatomas konkretus suėmimo terminas, arba atsisako patenkinti pareiškimą ir priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą ar nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę . 5. Teisėjas, priimdamas nutartį skirti suėmimą arba palikdamas šią nutartį galioti, gali pavesti prokurorui per nustatytą terminą surinkti papildomą medžiagą. Gavęs šią medžiagą, teisėjas gali nutartį skirti suėmimą palikti galioti ir nustatyti naują suėmimo terminą arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. 6. Kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis šio Kodekso 122 straipsnio reikalavimais. 7. Teisėjui nagrinėjant suėmimo skyrimo klausimą, rašomas posėdžio protokolas. Jame užrašomi pristatyto teisėjui asmens paaiškinimai, prokuroro ir gynėjo pareiškimai bei pastabos.“
125 straipsnio pakeitimas Pakeisti 125 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tikslas, kurio siekiama skiriant kardomąją priemonę, o kai priimama nutartis skirti suėmimą, – suėmimo skyrimo sąlygos, vienas ar keli šio Kodekso 122 straipsnyje nustatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai, taip pat faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų. “
pakeitimas Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „126 straipsnis. Nutarties atsisakyti skirti suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu ir nutarties atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę turinys Nutartyje atsisakyti skirti suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu ir nutartyje atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę turi būti nurodomi šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose išvardyti duomenys, taip pat faktinės aplinkybės ir motyvai, dėl kurių atsisakoma skirti suėmimą, intensyvią priežiūrą, namų areštą ar , įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, arba faktinės aplinkybės ir motyvai, dėl kurių atsisakoma skirti suėmimą ir skiriama kita kardomoji priemonė .“ . 5 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas
ilgiau kaip šešis mėnesius.
Konkretų suėmimo terminą nustato ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartyje skirti suėmimą, tačiau iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip trys mėnesiai. Nepilnamečiui iš karto suėmimas negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai. Šį Suėmimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki šešių mėnesių, o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių gali tas pats arba kitas tos pačios ar kitos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės. 2. Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties šio straipsnio 1 dalyje numatytą suėmimo terminą apygardos teismo teisėjas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių , o nepilnamečiams – ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių . Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių devynis mėnesius , o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip dvylika mėnesių šešis mėnesius . Bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba kai asmenys suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių, o nepilnamečių suėmimo terminas – ilgiau kaip dvylika mėnesių. 3.
ikiteisminio tyrimo metu prokuroras likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų, o kai suėmimas paskirtas ar pratęstas trumpesniam negu vieno mėnesio terminui, – likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki anksčiau paskirto ar pratęsto suėmimo termino pabaigos turi su pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, o jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius, nepilnamečiams paskirto ar pratęsto suėmimo trukmė viršytų keturis mėnesius arba jei suėmimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečių suėmimas – ilgiau kaip keturis mėnesius , – į apygardos teismą. 4. Prokuroro pareiškime dėl suėmimo termino pratęsimo turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje išvardyti duomenys. Jei pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų šešis mėnesius, nepilnamečiams paskirto ar pratęsto suėmimo trukmė viršytų keturis mėnesius arba jei suėmimas trunka ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečių suėmimas – ilgiau kaip keturis mėnesius , prokuroro pareiškime turi būti pateikti faktiniai duomenys ir motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo. 5. Teismas negali atsisakyti patenkinti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo vien dėl tos priežasties, kad toks pareiškimas paduotas praleidus šio straipsnio 3 dalyje numatytus terminus. 6. Suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kurį šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas tok š iame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas.
Nepilnametį suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip keturis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą. 7. Teisėjas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima nutartį pratęsti suėmimo terminą arba šio termino nepratęsti , arba šio termino nepratęsti ir skirti kitą kardomąją priemonę. Teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo imtasi visų įstatymuose numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Teisėjo priimamos nutarties turin
nepratęsti suėmimo termino, suimtasis į laisvę paleidžiamas tik pasibaigus anksčiau paskirtam ar pratęstam suėmimo terminui. Teisėjas gali nuspręsti paleisti asmenį tuoj pat, jei nustato, kad suėmimas buvo paskirtas ar pratęstas, nors aiškiai tam nebuvo būtinų sąlygų ar pagrindo. 9. Kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia nepaisydamas to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Jei teismas perdavė bylą prokurorui, suėmimo terminas teismo gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių , o nepilnamečių suėmimo terminas – ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių . 10.
Respublikos tarptautines sutartis ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotiems asmenims šiame straipsnyje nustatyti terminai taikomi nuo jų perdavimo Lietuvos Respublikai. 11. Viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. “6 straipsnis. 130 straipsnio pakeitimas Pakeisti 130 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą arba nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę
arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo, bei dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo . Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo. Skundas paduodamas per suėmimą paskyrusį ar jo terminą pratęsusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo teisėjas trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui dėl suėmimo paskyrimo nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tok š iame posėdyje būtinas. Prokuroras turi pateikti aukštesniajam teismui skundui nagrinėti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga. Jei skundas paduotas nagrinėjant bylą teisme, teismas, kurio nutartis apskųsta, privalo aukštesniajam teismui perduoti skundui nagrinėti reikalingą bylos medžiagą. 2.
skundą, aukštesnysis teismas priima nutartį paskirtą suėmimą arba pratęstą suėmimo terminą palikti galioti arba pakeisti suėmimo terminą, arba pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone, arba suėmimą panaikinti. Aukštesniojo teismo teisėjo trijų teisėjų kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 3. Jei suėmimas paskiriamas ar jo terminas pratęsiamas nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme, skundus dėl suėmimo paskyrimo ir pratęsimo nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija, į kurios sudėtį negali įeiti tą bylą nagrinėjantys teisėjai.“
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „
arba bylos nagrinėjimo teisme metu ne vėliau kaip per tris dienas nuo atitinkamos nutarties priėmimo turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo nepaskyrimo arba suimtojo paleidimo į laisvę, arba suėmimo termino nepratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo . Skundas paduodamas per suėmimo nepaskyrusį, suimtąjį paleidusį arba suėmimo termino nepratęsusį arba atsisakiusį skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės nepaskyrusį teismą, o šis privalo nedelsdamas perduoti skundą aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo teisėjas trijų teisėjų kolegija privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos. Skundui nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami įtariamasis ar kaltinamasis ir gynėjas. Šių asmenų Įtariamojo ar kaltinamojo neatvykimas netrukdo teismui nagrinėti skundą. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas tok š iame posėdyje būtinas. Prokuroras turi pateikti aukštesniajam teismui skundui nagrinėti reikalingą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Įtariamasis ar kaltinamasis, jei jis dalyvauja tokiame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga.
Jei skundas paduotas nagrinėjant bylą teisme, teismas, kurio nutartis apskųsta, privalo aukštesniajam teismui perduoti skundui nagrinėti reikalingą bylos medžiagą.“
ją taip: „2 . Išnagrinėjęs skundą, aukštesnysis teismas priima nutartį skirtą suėmimą arba pratęstą suėmimo terminą palikti galioti, arba pakeisti suėmimo terminą, arba pakeisti šią kardomąją priemonę kita, arba suėmimą panaikinti. Aukštesniojo teismo teisėjo trijų teisėjų kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiam a.“8 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas Pakeisti 181 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus , jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu proceso dalyviai turi teisę šio straipsnio 1 ir6 dalyse nustatyta tvarka daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus . Prokuroras taip pat neturi teisės neleisti įtariamajam ir jo gynėjui bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, kuri yra ar buvo teikiama teismui prašant skirti ar pratęsti kardomąją priemonę, dėl kurios skyrimo sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, ar daryti šios medžiagos dalies kopijas ar išrašus šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta tvarka . “
įgyvendinimas 1. Suėmimas, kuris buvo paskirtas ar kurio terminas buvo pratęstas iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomas iki paskirto suėmimo taikymo termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas pagal šio įstatymo nuostatas. 2.
straipsniuose nustatyta tvarka iki šio įstatymo įsigaliojimo paduoti skundai nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
121, 123, 125, 126,
2015-06-17 Nr. XIIP-109(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastebime, kad, mūsų nuomone, projekto 6 straipsniu keičiamo Baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalies ir projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamos Baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 2 dalies nuostatos turėtų būti identiškos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. antanas.jatkevicius @ lrs.lt
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvauja:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Respublikos Prezidento atstovai: Rasa Svetikaitė, Laimis Gelažius, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, Vainius Šarmavičius, Kristina Deviatnikovaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-12-13 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi („4. Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“) teikiamas sujungtas patobulintas įstatymo projektas XIIP-109(2) sujungiamas su įstatymo projektais XIIP-1488 ir XIP-4663. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-12-13 * 2.
Įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąraše nuoroda „2010, Nr. 157-798“ keistina nuoroda „2010, Nr. 157-7981“. Pritarti Tačiau pastaba neaktuali, kadangi įsigaliojus Teisėkūros pagrindų įstatymui ir teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintoms rekomendacijoms „ Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, oficialūs įstatymų paskelbimo šaltiniai nenurodomi. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(toliau – BPK) 121 straipsnio 2 dalies pakeitimai neturėtų būti formuluojami kaip atskira BPK 121 straipsnio dalis. Taip pat siūlytina šiuose pakeitimuose po žodžio „skiriama“ įrašyti žodžius „ar pratęsiama“, o po žodžio „skirti“ – „ar pratęsti“ (palyginimui žr. projekto 8 straipsniu teikiamus BPK 181 straipsnio 2 dalies pakeitimus). Atsižvelgti Pastaba apsvarstyta ir įvertinta, tačiau BPK 121 straipsnyje nustatytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos, todėl suėmimo pratęsimas, o taip pat suėmimo pakeitimas kitomis kardomosiomis priemonėmis reguliuojamas kituose BPK straipsniuose. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keistinas žodžiu „šio“. Pritarti
numatyti, kad teisėjas prokuroro sutikimu galės priimti nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę. Tačiau pagal BPK 123 straipsnio 5 dalį, keičiant suėmimą kita kardomąja priemone, reikalavimas gauti prokuroro sutikimą nėra numatytas. Pritarti Komiteto patobulintame projekte -2 šios nuostatos atsisakyta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2012-12-133 6.
Projekto 3 straipsnio siūlymo papildyti BPK 125 straipsnio nauja 2 dalimi tikslas ir turinys nėra aiškūs. Ar skirti įtariamajam kardomąją priemonę užstatą sprendžia prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas; įtariamasis nesirenka kardomųjų priemonių, ir tokia teisė nenumatyta prie įtariamojo procesinių teisių BPK 21 straipsnio 4 dalyje. Perkeltine prasme įtariamasis „turi teisę“ į visas kardomąsias priemones. Pritarti Komiteto patobulintame projekte -2 šios nuostatos atsisakyta. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
numeraciją, atitinkami pakeitimai turėtų būti atlikti ir projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 123 straipsnio 2 dalyje, projekto 4 straipsniu keičiamame BPK
dalyje. Pritarti Pastaba įvertinta, tačiau atsisakyta 125 straipsnyje naujos 2 dalies, todėl numeracijos keisti nebereikia. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
(projekto 4 straipsniu siūloma BPK 126 straipsnio redakcija) yra siauresnis negu nutarties skirti kardomąją priemonę turinys (projekto 3 straipsniu siūloma BPK 125 straipsnio 3 dalies redakcija), nors abiem nutartimis skiriamos tos pačios kardomosios priemonės. Šios nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
1 9.
Į projekto 5 straipsniu keičiamo BPK 127 straipsnio 1 dalį siūloma įrašyti sakinį „Suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu sulaukė pilnametystės.“ Manytina, kad formuluotė „asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu sulaukė pilnametystės“ nėra aiški (pavyzdžiui, ar ši nuostata reiškia, kad teisėjo sprendimo priėmimo diena sutampa su asmens aštuonioliktuoju gimtadieniu, ar ką kita). Pritarti
2
lyginamajame variante po perbraukto žodžio „aštuoniolika“ įrašytinas perbrauktas žodis „mėnesių“. Pritarti
2
sakinyje prieš žodžius „ilgiau kaip dvylika mėnesių“ atsisakytina dvigubą neiginį sąlygojančio žodžio „ne“. Taip būtų ištaisyta prieštaringa formuluotė
„negali tęstis ne ilgiau kaip“ ir būtų išbaigta nuostata, pagal kurią
ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip dvylika mėnesių
12Projekto 5 straipsniu keičiamo BPK 127 straipsnio 3 ir 4 dalių naujos,
projektu teikiamos nuostatos derintinos su senosiomis, šiuo metu galiojančiomis nuostatomis: pilnamečių atveju galioja nuostata „pratęsus suėmimo terminą bendra suėmimo trukmė viršytų“, o nepilnamečiams siūloma nuostata „paskirto suėmimo trukmė viršytų“. Pritarti
9 13.
Projekto 5 straipsniu keičiamo BPK 127 straipsnio 9 dalies paskutiniajame sakinyje naujos, projektu teikiamos nuostatos derintinos su senosiomis, šiuo metu galiojančiomis nuostatomis: po žodžio „nepilnamečiams“ atsisakytina pasikartojančių žodžių „suėmimo terminas“. Atsižvelgti Seimui svarstyti teikiamas Dokumentų departamento redaguotas įstatymo projektas pagal Seimo statuto reikalavimus. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 7 straipsniu keičiamo BPK 131 straipsnio 1 dalies formuluotės
„skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą palikti galioti“ yra taisytinos. Pagal
projekto aiškinamąjį raštą matyti, kad čia turėtų būti įrašyta, kad suimtasis arba jo gynėjas, ar prokuroras turi teisę paduoti skundą ne dėl nutarties skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą palikti galioti, bet dėl nutarties atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę. Pritarti
2012-12-13 5, 6,7
projekto 6 straipsniu keičiamo BPK 130 straipsnio 1 dalį siūloma įrašyti sakinį „Suimtasis, jei jis dalyvauja tokiame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga.“ Tačiau analogiškoje projekto 7 straipsniu keičiamo BPK 131 straipsnio 1 dalies formuluotėje žodžio „visa“ nėra. Taip pat pastebėtina, kad ne „visa“ prokuroro pateikta medžiaga minima ir projekto 1 straipsniu keičiamoje BPK 121 straipsnio 2 dalyje, o projekto 5 straipsniu keičiamo BPK 127 straipsnio 6 dalyje minima
„visa“ prokuroro pateikta medžiaga. Pritarti
1 16.
Projekto 7 straipsniu keičiamo BPK 131 straipsnio 1 dalies šiuo metu galiojančios ketvirtojo ir penktojo sakinio nuostatos nedera su projektu keičiamo šeštojo sakinio nuostatomis: į posėdį šaukiami keli asmenys, tarp jų
2
lyginamajame variante neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Pirma, jeigu projektu į BPK 181 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį siūloma įrašyti žodžius „ar daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus“, šie žodžiai projekto lyginamojo varianto tekste turi būti išryškinti. Antra, jeigu projektu siūloma atsisakyti BPK 181 straipsnio
proceso dalyviai turi teisę šio straipsnio 1 ir6 dalyse nustatyta tvarka daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus“, šie žodžiai projekto lyginamojo varianto tekste turi būti perbraukti. Pritarti
1Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2013-31-181 Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 121, 123, 125, 126, 127, 130, 131, 181 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, Nr. XIIP-109
Vyriausybė pateikė Seimui Teisingumo ministerijos parengtą įstatymo projektą Nr.
XIIP-109, „Baudžiamojo proceso kodekso 121, 123, 125, 126, 127, 130, 131, 181 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas“ (toliau – Projektas). Projektu siekiama tobulinti kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo tvarką, sumažinant šios kardomosios priemonės taikymo atvejų skaičių ir užtikrinant žmogaus teisių apsaugą (Projekto aiškinamasis raštas, 2 skirsnis). Projektu siūlomi reikalingi ir sveikintini pakeitimai dabartiniai Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatytai suėmimo taikymo tvarkai, kuriais siekiama labiau riboto ir pagrįsto šios kardomosios priemonės taikymo. Vis dėlto Žmogaus teisių stebėjimo institutas (toliau – ŽTSI) išanalizavęs dabartinį BPK reglamentavimą ir susipažinęs su siūlomais pakeitimais įžvelgia poreikį papildyti ir pataisyti kai kurias Projektu siūlomas nuostatas. Todėl toliau pateikiame Projekto trūkumų sąrašą ir jo pagrindimą bei pasiūlymus dėl reikalingų pakeitimų. 1. Projekto 1 str. siūloma papildyti BPK 121 str. 2 d. nustatant, kad:
„Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio
tyrimo teisėjas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas prašymas skirti kardomąją priemonę.“ Tokiu reguliavimu iš esmės nustatoma asmens, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga tik tais atvejais, kai skiriama viena iš trijų kardomųjų priemonių – suėmimas, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kadangi tik šių priemonių skyrimui išimtinę kompetenciją turi ikiteisminio tyrimo teisėjas ir teismas.
Siekiant užtikrinti asmens teisę į efektyvią gynybą ir rungimosi principo taikymą baudžiamajame procese, siūlytina teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria remiantis skiriama kardomoji priemonė, užtikrinti visais atvejais, kai skiriamos šios priemonės. Tokiu būdu asmuo ir jo gynėjas galėtų susipažinti su atitinkama ikiteisminio tyrimo medžiaga ir kai skiriamos kitos kardomosios priemonės, pavyzdžiui, užstatas, dėl kurių taikymo sprendžia prokuroras ar, kai kuriais atvejais, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ir efektyviai naudotis BPK 62-65 str. įtvirtinta teise apskųsti prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimus. Pasiūlymas. Siekiant minėtųjų tikslų, BPK 121 str. 2 d. būtų galima išdėstyti taip (pakeistas tekstas paryškintas):
„2. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik
tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria grindžiamas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas skirti kardomąją priemonę.
Kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas prašymas skirti kardomąją priemonę.“ Taip pat atitinkamai reikėtų pakeisti Projekto 8 str. siūlomą BPK 181 str. 2 d. formuluotę (pakeistas tekstas paryškintas):
„2. Prokuroras neturi teisės neleisti susipažinti
su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas. Prokuroras taip pat neturi teisės neleisti bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam ir jo gynėjui susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuria grindžiamas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas skirti ar pakeisti kardomąją priemonę, taip pat su medžiaga kuri yra ar buvo teikiama teismui prašant skirti ar pratęsti kardomąją priemonę, kurios skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, ar daryti šios medžiagos dalies kopijas ar išrašus.“ Atsižvelgti Po 2015-05-26 klausymų teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-109(2), sujungtas su XIIP-1488 ir
2Projekto 2 str. siūloma pakeisti BPK 123 str. 2 numatant,
kad:
„2. Prokuroras, manydamas, kad įtariamajam,
kuris nėra sulaikytas, būtina skirti suėmimą, kreipiasi su pareiškimu į tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroro pareiškime turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje nustatyti duomenys.
Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, priima nutartį skirti suėmimą, nusprendęs atsisakyti pareiškimą patenkinti, – nutartį atsisakyti skirti suėmimą ar įtariamojo ar jo gynėjo prašymu ir prokuroro sutikimu – nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę.“ Tokiu reguliavimu ikiteisminio tyrimo teisėjui siekiama suteikti diskreciją dėl tinkamiausios kardomosios priemonės parinkimo, kai į jį dėl suėmimo skyrimo kreipiasi prokuroras. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo galimybė parinkti kardomąją priemonę iš esmės yra nepagrįstai ribojama, numatant pareigą gauti įtariamo ar jo gynėjo prašymą bei prokuroro sutikimą. Šiuo atveju siūlytina atsisakyti šios pareigos, suteikiant galimybę ikiteisminio tyrimo teisėjui, įvertinus pateiktą medžiagą, savarankiškai spręsti dėl tinkamiausios kardomosios priemonės parinkimo. Tuo pačiu būtų optimizuojamas ir paspartinamas baudžiamasis procesas – sprendžiant klausimą dėl suėmimo būtų galima nuspręsti ir dėl jo alternatyvų taikymo, nerengiant tam atskirų posėdžių, jei skirti suėmimą būtų atsisakyta, o prokuroras ir įtariamasis ar jo gynėjas nesutartų dėl kitos kardomosios priemonės. Taip pat pareiga gauti įtariamojo ar jo gynėjo prašymą norint skirti suėmimo alternatyvą šioje BPK 123 str. dalyje kelia ir kitų problemų: šioje dalyje kalbama apie „išankstinį“ suėmimo skyrimą, ir šioje stadijoje įtariamasis bei jo gynėjas nedalyvauja, tad šių procesų dalyvių įtraukimas prieštarautų pačios nuostatos esmei.
Projekto aiškinamajame rašte ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigos, skiriant suėmimo alternatyvą, gauti įtariamo ar jo gynėjo prašymą bei prokuroro sutikimą įtraukimas į BPK argumentuojamas tuo, jog „BPK
kokius veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti ikiteisminio tyrimo metu (vienas kurių yra skirti ir sankcionuoti procesinių prievartos priemonių taikymą) tik gavęs prokuroro prašymą, kartu įtvirtinama, kad būtinas prokuroro sutikimas, norint neskirti suėmimo ir skirti kitą kardomąją priemonę.“ Su tokiu aiškinimu negalima sutikti. BPK 173 str. iš tiesų numato, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas „skiria ir sankcionuoja procesinių prievartos priemonių taikymą“, taigi ir kardomąsias priemones, ir šiuos veiksmus gali atlikti tik gavęs prokuroro prašymą. Tačiau tai nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas negali parinkti alternatyvios kardomosios priemonės, tinkamos pasiekti tiems patiems tikslams, kai yra prašoma suėmimo. Ypač atsižvelgiant į tai, jog visoms kardomosioms priemonėms yra taikomas bendras, BPK 119 str. numatytas tikslas. BPK 173 str. jokių specialių nuostatų suėmimo atžvilgiu nenumato, o Projekto aiškinamajame rašte pateikiamas perdėm formalus ir siaurinamasis BPK aiškinimas, kadangi ikiteisminio tyrimo teisėjui ir dabartiniame BPK tam tikrais atvejais numatoma diskrecija parinkti kardomąją priemonę, neatsižvelgiant į prokuroro nuomonę: BPK 123 str.
suimtą asmenį, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti.“ Pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BPK 123 str. 2 d. būtų galima išdėstyti taip (pakeistas tekstas paryškintas):
„2. Prokuroras, manydamas, kad įtariamajam, kuris nėra sulaikytas,
būtina skirti suėmimą, kreipiasi su pareiškimu į tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Prokuroro pareiškime turi būti nurodyti šio Kodekso 125 straipsnio 2 dalyje nustatyti duomenys. Teisėjas, nusprendęs patenkinti prokuroro pareiškimą, priima nutartį skirti suėmimą, nusprendęs atsisakyti pareiškimą patenkinti, nutartį atsisakyti skirti suėmimą ar nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę. “ Pritarti Po 2015-05-26 klausymų teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-109(2), sujungtas su XIIP-1488 ir
2
siūlomus pakeitimus, galimos situacijos, kai vadovaujantis BPK 123 str. 2 d. bus paskirta kita nei suėmimas kardomoji priemonė, tarp jų ir namų areštas. Kadangi dėl namų arešto skyrimo, vadovaujantis BPK 121 ir 132 str., taip pat sprendžiama rengiant posėdį, atitinkamą reikalavimą reikia numatyti ir BPK 123 str. 3 d., kurioje nustatomi tolesni procedūriniai reikalavimai, po „pirminio“ kardomosios priemonės paskyrimo. Pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BPK 123 str.
tekstas paryškintas):
„3. Remiantis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta nutartimi
suimtą asmenį ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo momento prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui, o jeigu tokių galimybių nėra, – kitam tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Suimto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir prokuroras. Apklausęs suimtą asmenį, teisėjas priima vieną iš šių sprendimų: nutartį skirti suėmimą palikti galioti (šiuo atveju teisėjas nustato konkretų suėmimo terminą) arba pakeisti šią kardomąją priemonę ar ją panaikinti. Jei vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi asmeniui buvo skirtas namų areštas, prokuroras šioje dalyje nustatyta tvarka ir terminais pristato asmenį ikiteisminio tyrimo tiesėjui, kuris sprendžia dėl namų arešto skyrimo šio Kodekso 132 straipsnyje nustatyta tvarka .“ Atsižvelgti Po 2015-05-26 klausymų teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-109(2), sujungtas su XIIP-1488 ir XIP-4663 įstatymo projektais. Šiuo pakeitimu namų arešto institutas netobulinamas. 4. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
4
4Projekto 2 str. siūloma pakeisti BPK 123 str.,
BPK 123 str. 4 d. numatant, kad:
„4. Šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta
tvarka sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti suėmimą, prokuroras ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu dėl suėmimo pristato tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikyto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir prokuroras.
Apklausęs sulaikytą asmenį, teisėjas patenkina prokuroro pareiškimą ir priima nutartį skirti suėmimą, kurioje nustatomas konkretus suėmimo terminas, arba atsisako patenkinti pareiškimą ir priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą ar įtariamojo ar jo gynėjo prašymu ir prokuroro sutikimu – nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę.“ Atsižvelgiant į 2 punkte išdėstytus argumentus, yra netikslinga apriboti ikiteisminio tyrimo teisėjo diskreciją parenkant tinkamiausią kardomąją priemonę, nustatant jam pareigą gauti prokuroro sutikimą ir įtariamojo ar jo gynėjo prašymą. Todėl siūlytina šio reikalavimo atsisakyti. Pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina BPK 123 str. 4 d. išdėstyti taip (pakeistas tekstas paryškintas):
„4. Šio Kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka
sulaikytą asmenį, kuriam reikia skirti suėmimą, prokuroras ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareiškimu dėl suėmimo pristato tyrimo atlikimo vietos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjas privalo pristatytą asmenį apklausti dėl suėmimo pagrįstumo. Sulaikyto asmens apklausoje dalyvauja gynėjas ir prokuroras. Apklausęs sulaikytą asmenį, teisėjas patenkina prokuroro pareiškimą ir priima nutartį skirti suėmimą, kurioje nustatomas konkretus suėmimo terminas, arba atsisako patenkinti pareiškimą ir priima nutartį atsisakyti skirti suėmimą ar nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę. “ Pritarti Po 2015-05-26 klausymų teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-109(2), sujungtas su XIIP-1488 ir
5Projekto 5 str. numato BPK 127 str. pakeitimą,
kuriuo būtų labiau apriboti maksimalūs suėmimo taikymo terminai ikiteisminio tyrimo metu ir sugriežtinta šios kardomosios priemonės pratęsimo tvarka.
Tačiau Projekte tiesiogiai nenumatoma galimybės teisėjui sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo pakeisti jį kita kardomąja priemone. Dabartinė, taip pat ir Projektu siūloma, BPK 127 str. 7 d. nustato, kad „Teisėjas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima nutartį pratęsti suėmimo terminą arba šio termino nepratęsti.“ Atsižvelgiant į Projektui keliamus tikslus apriboti suėmimo taikymą ir kai įmanoma keisti jį lengvesnėmis kardomosiomis priemonėmis, siūlytina numatyti galimybę teisėjui sprendžiant dėl suėmimo pratęsimo pakeisti jį kita kardomąja priemone. Pasiūlymas . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina BPK 127 str. 7 d. išdėstyti taip (pakeistas tekstas paryškintas):
„7. Teisėjas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame
posėdyje priima nutartį pratęsti suėmimo terminą arba šio termino nepratęsti , ar šio termino nepratęsti ir skirti kitą kardomąją priemonę. Teisėjas priima nutartį nepratęsti suėmimo termino, jei nustato, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo imtasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika ir prokuroras nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių tai nebuvo daroma. Teisėjo priimamos nutarties turinį nustato šio Kodekso 125 straipsnis.“
6Projekto 5 str. numatantis BPK 127 str.
pakeitimus nenumato maksimalaus suėmimo taikymo termino tais atvejais, kai byla perduodama teismui. Taigi šiais atvejais suėmimas gali būti pratęsiamas neribotą kiekį kartų, vienu pratęsimu neviršijant 3 arba, nepilnamečių atveju, 2 mėnesių termino.
Toks reglamentavimas vertintinas neigiamai, kadangi sudaro prielaidas asmens, kuris dar nėra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, laisvę suvaržyti neribotam laikotarpiui, kuris gali būti toks pat ar net ilgesnis nei jam gresianti laisvės atėmimo bausmė. Toks ilgalaikis asmens laisvės suvaržymas ne tik pažeidžia jo teisę į laisvę, bet ir paneigia bet kokią laisvės atėmimo bausmės prasmę: suėmimo laikotarpis yra įskaitomas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl galimos situacijos, kai asmuo atlieka visą jam priklausančią bausmę dar prieš pripažįstant jį kaltu dėl atitinkamos nusikalstamos veikos, o teismas sprendimu tiesiog „aprobuoja“ jau realiai atliktą bausmę. Atsižvelgiant į tai, siūlytina į BPK įtraukti 1996 m. galiojusią nuostatą, kuri draudė suėmimą viso baudžiamojo proceso metu (taigi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu) taikyti ilgiau nei du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, numatytos už inkriminuojamą sunkiausią nusikaltimą. [1] Šia nuostata siekta užtikrinti, kad suėmimas, palyginus su asmeniui realiai gresiančia bausme, nebūtų tęsiamas nepagrįstai ilgai ir nevirstų išankstiniu bausmės atlikimu. Pasiūlymas . BPK 127 str. papildyti 10 d., kuri gali būti išdėstyta taip: „10. Viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo numatomos už sunkiausią nusikaltimą dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. “ Pritarti Komitetas bendru sutarimu pritarė siūlymui: 127 str. papildyti nauja 11 dalimi: „11. Viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamojo įstatymo numatomos už sunkiausią nusikaltimą dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. “
2013-31-186 7.
BPK 130 str. reglamentuoja suimtojo ir jo gynėjo teisę apskųsti nutartį paskirti suėmimą arba nutartį pratęsti suėmimo terminą . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime yra išaiškinęs, jog „Aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo arba suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą (BPK 130 straipsnis), tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1, 2 ir
[2] Atsižvelgiant į Projektui keliamus tikslus apriboti suėmimo taikymą ir kai įmanoma keisti jį lengvesnėmis kardomosiomis priemonėmis, siūlytina numatyti galimybę aukštesniojo teismo teisėjui ne tik palikti arba panaikinti nutartį skirti ar pratęsti suėmimą, bet ir pakeisti suėmimo terminą ar pakeisti jį kita kardomąja priemone. Pasiūlymas . Pakeisti BPK 130 str. 2 d., ją išdėstant taip (pakeistas tekstas paryškintas):
„2. Išnagrinėjęs skundą aukštesnysis teismas
priima nutartį skirtą suėmimą arba pratęstą suėmimo terminą palikti galioti arba pakeisti suėmimo terminą, arba pakeisti šią kardomąją priemonę kita, ar suėmimą panaikinti. Aukštesniojo teismo teisėjo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.“
suėmimo skyrimo sąlygų numato reikalavimą, jog už nusikaltimą, kurio padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo, būtų numatyta griežtesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pabrėžtina, jog tokia sankcija nustatoma už absoliučią daugumą Baudžiamajame kodekse numatytų nusikalstamų veikų.
Todėl BPK įtvirtintas vienerių metų „slenkstis“ iš esmės neturi jokios pridėtinės vertės ir tėra tik simbolinis. Taigi toks BPK įtvirtintas reguliavimas sudaro galimybes griežčiausią kardomąją priemonę taikyti itin plačiai. Pasiūlymas . Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina apsvarstyti galimybę padidinti minėtąjį BPK 122 str. 8 d. įtvirtintą minimalios laisvės atėmimo bausmės reikalavimą, numatant, kad baudžiamasis įstatymas turi numatyti griežtesnę negu trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Tokiu atveju suėmimo nebūtų galima skirti asmenims, kurie yra įtariami ar kaltinami nesunkaus nusikaltimo (Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.) padarymu. Atsižvelgti Komitetas apsvarstė pastabą ir bendru sutarimu pasiūlė Teisingumo ministerijai išnagrinėti klausimą ir galimus atvejus pagal siūlymą, tačiau atkreipė dėmesį, kad turi būti įvertinta, kad tie atvejai neprieštarautų ekstradicijos ar Arešto orderio reikalavimams. Pastaboje pateiktas siūlymas pakeisti 122 straipsnio 8 dalį: „8. Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių trejų metų laisvės atėmimo bausmę.“, tačiau tokia bendra taisyklė prieštarautų nuostatoms dėl ekstradicijos ir Arešto orderio, todėl kitus galimus atvejus reikėtų gilau išanalizuoti. 9. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam, kol įsiteisės nuosprendis. Praktikoje ši nuostata kelia problemų . Jei apkaltinamasis nuosprendis yra apskundžiamas, jis neįsigalioja, taigi kardomoji priemonė asmeniui taikoma negaliojančio sprendimo pagrindu.
Tai jau savaime laikytina tokio asmens teisių pažeidimu, tačiau tokia situacija lemia ir kitas problemas: nesant galiojančio sprendimo, kurio pagrindu taikomas suėmimas ar kita kardomoji priemonė, nėra aiškus šios priemonės taikymo ir peržiūrėjimo terminas, apskundimo tvarka ir terminai. Tokia situacija sudaro prielaidas suėmimą ir kitas kardomąsias priemones tęsti neterminuotą laiko tarpą be efektyvios galimybės apskųsti šių priemonių taikymą. Taip iš esmės pažeidžiami Europos žmogaus teisių konvencijos 5 str. nustatyti asmens teisės į laisvę apsaugos reikalavimai: Europos žmogus teisių teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog Konvencijos 5 str. suimtajam garantuoja teisę apskųsti suėmimo teisėtumą ( Musial v. Poland , 43 pastraipa), taip pat teisę reikalauti, kad suėmimo pagrįstumas ir teisėtumas būtų periodiškai persvarstomi ( Abdulkhakov v. Russia , 208-209 pastraipos). Pasiūlymas . Panaikinti BPK 307 str. 1 d. 6 punktą. Iš BPK pašalinus šią nuostatą, kardomosios priemonės paskyrimo klausimas iki įsigaliojant apkaltinamajam nuosprendžiui būtų sprendžiamas bendrąja tvarka, dėl to priimant atskirą nutartį. Taikant bendrąją tvarką kardomosioms priemonėms skirti nekiltų minėtųjų, su BPK 307 str. 1 d. 6 punktu susijusių problemų. Išvados Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant Projektui keliamų tikslų, suėmimo taikymo tvarkos tobulinimo, šios kardomosios priemonės taikymo atvejų skaičiaus mažinimo ir dažnesnio alternatyvių kardomųjų priemonių pasitelkimo bei užtikrinant žmogaus teisių apsaugą, ŽTSI siūlo pagal šiame kreipimesi pateiktas pastabas ir pasiūlymus pakoreguoti Projektą. Nepritarti Bendru sutarimu Komitetas siūlymui: „Pripažinti netekusiu galios 307 str. 1 dalies 6 punktą:
Apkaltinamajame nuosprendyje nurodoma: <...>
6) sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. “ - nepritarė. 10.
Rolandas Tilindis 2015-05-258 Pridedu Nevyriausybinės organizacijos FAIR TRIALS INTERNATIONAL" 2014-03-10 nuomonę dėl Teisės į informaciją direktyvos 2012/13/ES nuostatų perkėlimo į BPK ypatumų, susijusių su įtariamojo ir jo gynėjo teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kadangi šiuo metu svarstomi BPK pakeitimai išspręstų ne visas problemines situacijas. Kaip žinia, BPK 181 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro absoliučios diskrecijos teisė savo nuožiūra spręsti, ar toks susipažinimas su bylos medžiaga "prokuroro manymu , galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei
". Tuo tarpu minimos Direktyvos 7 str. 4d. atsisakymas leisti susipažinti su
bylos medžiaga aiškiai siejamas išimtinai tik su ypatingomis situacijomis -
a) jei gali kilti didelė grėsmė kito asmens gyvybei arba pagrindinėms teisėms, b) būtina apsaugoti svarbų viešąjį interesą, pvz., kyla pavojus sutrukdyti vykdomam tyrimui, c) grėsmė pažeisti nacionalinį saugumą. Darytina išvada, kad dabartinis teisinis reguliavimas leidžia nepaprastai plačiai interpretuoti "ikiteisminio tyrimo sėkmę" , ir praktikoje tai pasireiškia išimtinai kaip kaltinimui palankių sąlygų kūrimą ir palaikymą. Dėl to pamirštama prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareiga rinkti ir teisinančius įrodymus , nes jei žiūrėti į BPK 1 str. įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį, tai akivaizdu, kad tyrimo sėkmė yra ir tuomet, kai "niekas nekaltas nenuteistas
". Projekte XIIP-109 siūloma nauja BPK 181 str.
neliečiama 1 dalis, nors sisteminiu požiūriu tai būtų nepaprastai racionalu - jei atsisakymas leisti susipažinti su byla bus aiškiai įtvirtintas kaip išimtinė priemonė rimtoms grėsmėms neutralizuoti, tuomet ir į medžiagos rinkimą kardomosios priemonės skyrimui bus žiūrima daug atsakingiau, mažėtų
"procesinio chuliganizmo" apraiškų, pvz.,
kuomet teikiama teismui išimtinai tik kaltinančio ar išskirtinai neigiamo pobūdžio medžiaga, o jos neatitinkantys ir pagrindžiantys mažesnį asmens pavojingumą ar netgi tam tikrose dalyse šalinantys baudžiamąją atsakomybę dokumentai paprasčiausiai laikomi pas prokurorą ar tyrėją seife, ir pan.... Naudodamasis proga, tolimesnei diskusijai ir iniciatyvoms drįstu siūlyti suformuluoti naują BPK 181 str. 1 d. redakciją, kuri nustatytų išimtinį draudimo susipažinti su bylos medžiaga pobūdį. Kartu būtų aišku, kad taikomos, t.y. nepasibaigę procesinės prievartos priemonės (pasiklausymas, sekimas, kratos ir t.t.) jokiu būdu nebus atskleistos, kadangi tai ir yra esminis elementas, galintis realiai sukliudyti ikiteisminio tyrimo sėkmei, nes tokiais veiksmais gaunami objektyviausi duomenys. Tuo tarpu proceso dalyvių parodymai dažniausiai yra pakankamai subjektyvūs, įtariamasis išvis neturi pareigos duoti paaiškinimus, todėl nesant objektyvių asmens parodymus patvirtinančių įrodymų, kyla daug pagundų
"išspausti" reikalingus įtarimo versijai pagrįsti paaiškinimus,
kartu komplikuojant patį tyrimą, pažeidžiant procesines teises. Šiuo metu taikoma ydinga prokurorų ir ikiteisminio tyrimo teisėjų formuluotė
"susipažinęs su apklaustų asmenų parodymais įtariamasis XX gali
modifikuoti savo poziciją ir taip sukliudyti tyrimo sėkmei" vargu ar begali būti išgyvendinama vien tik švietėjiška veikla, todėl aiškesnis susipažinimo su bylos medžiaga išimčių reglamentavimas yra labai reikalingas. Siūloma BPK 181 straipsnio 1 dalies redakcija: 1.
Įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus taikomų procesinės prievartos priemonių dokumentus ir proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Rašytinis prašymas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ar susipažinimo metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus pateikiamas prokurorui. Prokuroras privalo išnagrinėti prašymą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui išnagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per septynias dienas nuo šios medžiagos gavimo. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas keltų realų pavojų kito asmens gyvybei, sveikatai, teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat viešajam interesui ar valstybės saugumui prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei . Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti motyvuotą nutarimą. Šis nutarimas per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjas privalo tokį skundą išnagrinėti per septynias dienas nuo jo gavimo ir priimti nutartį. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimta nutartis neskundžiama.“
2014-03-10 1.
Reaguodama į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kvietimą pilietinei visuomenei, „Fair Trials International“ (toliau
ES direktyvą 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (toliau – „Teisės į informaciją direktyva“). 2. „Fair Trials“ – Londone įsikūrusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija, kurios siekis – veiksminga teisės į teisingą teismą gynyba pagal pripažintus tarptautinius standartus. Mes taip pat glaudžiai bendradarbiaujame su mūsų Teisės ekspertų patariamąja grupe („Legal Experts Advisory Panel“, toliau – „
“) – tinklu, kurį sudaro per
baudžiamojoje teisėje, iš 28-ių Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir iš Lietuvos. Prie šio kreipimosi prisidėjo keletas Lietuvos „LEAP“ narių.
<...>
direktyvos 3 ir 4 straipsniuose valstybėms narėms keliamas reikalavimas užtikrinti, kad įtariamiesiems ar kaltinamiesiems būtų pateikta informacija apie tam tikras procesines teises. Tiek dabartinė Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnio 4 dalies formuluotė, tiek numatyti jo pakeitimai tam tikrais atžvilgiais nėra tinkami visiškai įgyvendinti Teisės į informaciją direktyvą. 21 straipsnio 4 dalyje pateiktame įtariamojo teisių sąraše nėra visų teisių, kurios laikomos būtinomis Teisės į informaciją direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse. i. Paminima teisė turėti gynėją, tačiau ji nutyli apie teisę į teisinę pagalbą tiems, kurie neišgali gynėjui susimokėti. Taip pat nėra minimos teisinės pagalbos suteikimo sąlygos, ko reikalaujama pagal Teisės į informaciją direktyvos 3 straipsnio 1 dalį. ii.
dalies teisių sąraše nėra įvardinta teisė į vertimą žodžiu ir raštu, taip pat nėra jokios užuominos apie informacijos pateikimą įtariamajam kalba, kurią jis supranta, kas reikalaujama tiek Teisės į informaciją direktyvos, tiek Vertimo žodžiu ir raštu direktyvos - kurią, kaip mes suprantame, Lietuva jau įgyvendino. iii. Esame itin susirūpinę, kad nėra jokios užuominos dėl įtariamųjų informavimo prieš pirmą apklausą apie jų teisę tylėti, kaip numatoma Teisės į informaciją direktyvos
parodymus“ – tai, jei pusiausvyrai palaikyti nebus įtrauktas atitinkamas paaiškinimas dėl teisės tylėti, gali įtariamiesiems sukelti klaidingą prielaidą, kad jie privalo teikti parodymus, o ne turi teisę to nedaryti. iv. 21 straipsnio 4 dalyje nėra paaiškinimo apie
„galimybę pagal nacionalinę teisę užginčyti suėmimo teisėtumą, pasiekti, kad
sprendimas dėl sulaikymo būtų peržiūrėtas, ar prašyti sąlyginio paleidimo“, ko reikalauja Teisės į informaciją direktyvos 4 straipsnio 3 dalis. Minimos įtariamojo teisės „pateikti prašymo; pareikšti nušalinimus [...] apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus.“ Deja, šie neaiškūs techniniai terminai netinkami veiksmingai informuoti įtariamuosius apie jų teisę užginčyti sulaikymo teisėtumą, ko aiškiai reikalauja Teisės į informaciją direktyvos 4 straipsnio
sulaikymo metu
nurodo formą, pagal kurią informacija apie teises turi būti pateikta įtariamiesiems arba kaltinamiesiems.
Kaip suprantame, Baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnyje yra nuostata dėl įtariamųjų informavimo raštu apie jų teises, ir kad tai įvykdoma jiems įteikiant teisių, išvardintų 21 straipsnio 4 dalyje, kopiją, kai jiems pranešama apie jų pripažinimą įtariamaisiais. Tačiau vien šio sąrašo įteikimas negali sudaryti visapusiško pranešimo apie teises, nurodyto Teisės į informaciją direktyvos 4 straipsnyje. 9. Bendrai vertinant, teisių sąrašo, pateikiamo kartu su pranešimu apie įtarimą ir atkartojančio 21 straipsnio 4 dalį, kalba nėra pakankamai „paprasta ir lengvai suprantama“, kaip reikalaujama Teisės į informaciją direktyvos 4 straipsnio 4 dalyje, apibūdinančioje pranešimą apie teises. Dauguma įtariamųjų ir kaltinamųjų veikiausiai nesupras itin teisiškos Baudžiamojo proceso kodekso kalbos, todėl reikia imtis tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtiną informacija būtų galima visiškai suprasti. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į orientacinį pranešimo apie teises pavyzdį, pridėtą prie pagrindinio Teisės į informaciją direktyvos teksto. Pavyzdiniame pranešime apie teises išvardintos teisės apibūdinamos akivaizdžiai plačiau, nei tik vienu žodžiu – vietoj to naudojama po keletą paprastų sakinių, parinktų, kad įtariamasis lengviau suprastų savo teises ir galėtų kiekviena jų naudotis. Šis būdas siektinas ir Lietuvos praktikoje, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti, kad įtarieji galėtų lengviau gauti teisinę pagalbą arba geriau suprastų savo teisę neduoti parodymų. Nuostatos dėl pranešimo apie teises Europos arešto orderio vykdyme
nėra paminėtas pranešimas apie teises asmenims, kurie yra suimti vykdant Europos arešto orderį, dėl jų teisių pagal Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR, kaip to reikalauja Teisės į informaciją direktyvos 5 straipsnis. Teisė susipažinti su bylos medžiaga 11.
Norint įvykdyti Teisės į informaciją direktyvos 7 straipsnio reikalavimus, dabartinės teisinės nuostatos, numatytos Baudžiamojo proceso 181 straipsnyje, nėra tinkamos. Tačiau neatrodo, jog yra siūlymų tai pakeisti. 12. Pagal Teisės į informaciją direktyvos 7 straipsnio 1 dalį, valstybės narės: „ užtikrina, kad suimtiesiems arba sulaikytiesiems, arba jų advokatams būtų pateikti su konkrečia byla susiję kompetentingų valdžios institucijų turimi dokumentai, kurie yra svarbūs siekiant veiksmingai apskųsti pagal nacionalinę teisę suėmimo ar sulaikymo teisėtumą.“ Šio straipsnio tikslas – užtikrinti, kad gynėjai turėtų galimybę teikti reikšmingus argumentus dėl įtariamųjų suėmimo ar paleidimo
direktyvos 7 straipsnio 2 dalį, valstybės narės papildomai „ užtikrina, kad įtariamiesiems arba kaltinamiesiems, arba jų advokatui būtų suteikta teisė susipažinti bent su visais kompetentingų valdžios institucijų turimais įtariamuosius arba kaltinamuosius kaltinančiais ar išteisinančiais daiktiniais įrodymais, kad būtų užtikrintas teisingas procesas ir pasirengta gynybai. “ Ši galimybė susipažinti turi būti suteikta „ laiku, kad būtų galima veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą .“ (7 straipsnio 3 dalis). 14. Nors 181 straipsnis ir numato, kad įtariamasis ir jo gynėjas gali bet kuriuo metu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, tačiau prokuroras į rašytinį įtariamojo prašymą susipažinti su medžiaga gali atsakyti per septynias dienas. Dėl to gali susidaryti tokia situacija, kad gynėjai neturės pakankamai laiko susipažinti su reikšmingais dokumentais iki pirmosios progos pateikti argumentus dėl įtariamojo paleidimo į laisvę, priešingai, nei numato Teisės į informaciją direktyvos 7 straipsnio 1 dalis. Dėl to nepaprastai svarbu, kad gynėjams būtų laiku leidžiama susipažinti su bylos medžiaga, būtina norint užginčyti sulaikymą ir suėmimą, kad jie galėtų ginti įtariamojo laisvę nuo pat pirmos įmanomos progos.
apsvarstyti tai, kad norint visiškai įgyvendinti Teisės į informaciją direktyvos 7 straipsnį gali prireikti keisti Baudžiamojo proceso kodekso 7 straipsnį, įtvirtinant rungimosi principą ne tik bylos nagrinėjimui teisme, bet taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu. 16. Taip pat pastebėtina, kad 181 straipsnyje įtvirtinta prokuroro teisė „ neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei,“ neatitinka Teisės į informaciją direktyvos 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse apibūdintos teisės į bylos medžiagą reikalavimų. 7 straipsnio 4 dalyje pateikiamas leidžiamas nukrypimas nuo teisės laiku susipažinti su bylos medžiaga, „ jei dėl tokio susipažinimo gali kilti didelė grėsmė kito asmens gyvybei arba pagrindinėms teisėms, arba jei tai yra griežtai būtina siekiant apsaugoti svarbų viešąjį interesą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai kyla pavojus sutrukdyti vykdomam tyrimui, arba jei tai gali rimtai pažeisti valstybės narės, kurioje vyksta baudžiamasis teismo procesas, nacionalinį saugumą.“ Tačiau pati 7 straipsnio 4 dalis patikslina, kad ši nuostata taikoma „nukrypstant nuo 2 ir 3 dalių.“ Dėl šio patikslinimo tampa aišku, kad nukrypimas netaikomas tais atvejais, kai reikia susipažinti su medžiaga, būtina veiksmingai užginčyti suėmimo ar sulaikymo teisėtumą, kaip nurodyta 7 straipsnio 1 dalyje. Iš tiesų, iš direktyvos teksto aišku, kad jokie tokio pobūdžio nukrypimai nuo teisės susipažinti su šia medžiaga negali būti leidžiami.
Dėl to ypač svarbu, kad direktyvą įgyvendinantys teisės aktai numatytų šį apribojimą ir atitinkamai nustatytų, kad galimybė laiku susipažinti su bylos medžiaga, reikalinga užginčyti sulaikymo ar suėmimo teisėtumui, yra teisė, kurios riboti negalima . 17. Net ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytai medžiagai, dėl kurios pagal 7 straipsnio 4 dalį gali būti pritaikyti nukrypimai, Teisės į informaciją direktyvos nurodyti standartai nukrypimams taikyti yra gerokai aukštesni nei tie, kurie numatyti 181 straipsnyje. Teisės į informaciją direktyvos konstatuojamoje dalyje, 32 punkte, toliau patikslinama, kad, „ Tokio suteikimo atsisakymas priimamas atsižvelgiant į įtariamojo arba kaltinamojo teisę į gynybą ir į įvairius baudžiamojo proceso etapus. Tokio suteikimo apribojimai turėtų būti aiškinami griežtai ir vadovaujantis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principu, kaip numatyta EŽTK ir aiškinama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.“ Atsižvelgiant vien į prokuroro nuomonę, kad supažindinimas su medžiaga galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei, nėra užtikrinama, jog galimybės nukrypti nuo teisės susipažinti su medžiaga bus vertinamos griežtai, atsižvelgiant į skirtingus baudžiamojo proceso etapus ir atitinkamai vertinant poveikį įtariamojo teisėms bei bendrą proceso teisingumą.
<...>
Atsižvelgti Klausymų metu, atsižvelgiant į visų subjektų pastabas, aptarta BPK 181 straipsnio redakcija ir išimtys. Dėl minėtų direktyvų įgyvendinimo - BPK ateityje gali būti peržiūrėtos nuostatos ir įvertinta, ar direktyvos visiškai įgyvendintos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-022 3.
Dėl BPK 121, 123, 125, 126, 127, 130, 131, 181 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-109
straipsnyje siūlomi teismo įgaliojimai, išnagrinėjus prokuroro pareiškimą skirti suėmimą, skirti švelnesnę kardomąją priemonę neturėtų būti siejami su privalomu proceso dalyvių prašymu ar sutikimu. Laikytinas! nuostatos, kad prokuroro prašymas skirti griežtesnę kardomąją priemonę kartu reiškia sutikimą, kad atmetus šį prašymą būtų paskirta švelnesnė priemonė. Pritarti
2013-10-024
straipsnio nuostata, kad suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu sulaukė pilnametystės, neatitinka minėto teisės sistemos nuoseklumo ir vidinės darnos reikalavimo. Pritarti Nuostata patikslinta. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-10-02 6, 7
straipsniais siūloma nuostata dėl nutarties „skirti suėmimą ar pratęsti jo suėmimo terminą palikti galioti“ apskundimo neatitinka minėto teisinio reguliavimo aiškumo reikalavimo. Pritarti
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121, 123, 125, 126, 127, 130, 131,
teikiame šias pastabas:
Nuostata patikslinta, tačiau palikta 121 straipsnyje, kuris nustato kardomųjų priemonių skyrimo bendrąsias nuostatas. 5.
2013-08-303
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 125 straipsnio 3 dalies 4 punktą papildyti reikalavimu, kad skiriant kardomąją priemonę suėmimą būtų privalomai nurodomos „faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės, siekiant šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų“, nepritariama, nes nustačius suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas bei motyvavus jų buvimą, savaime tampa aišku, kad kitos (švelnesnės) kardomosios priemonės neužtikrins Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje įtvirtintų kardomųjų priemonių tikslų. Nepritarti Patobulintame projekte nuostata patikslinta, bet jos neatsisakyta. 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-08-305
Nuostata patikslinta. 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-08-30 6, 7
Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 ir 131 straipsnių papildymo tekstu „<...>arba nutartį skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą palikti galioti“ nepritariama, nes minėta frazė nėra aiški. Siūlymu turbūt norima užtikrinti suimtojo ar gynėjo teisę apskųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 2 dalyje naujai numatomą nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę. Pritarti Nuostata patikslinta. 8.
2013-09-091 Dėl BPK 121, 123, 125, 126, 127, 130, 131, 181 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti BPK 121 straipsnio 2 dalį ir numatyti asmeniui, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjui teisę susipažinti su prokuroro ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta medžiaga, kuria grindžiamas prašymas skirti kardomąją priemonę. Pastebėtina, kad siūlomo pakeisti BPK 121 straipsnio 2 dalyje nenumatyta įvardytų asmenų teisė susipažinti su prokuroro ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta medžiaga sprendžiant kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, nors siūlomoje pakeisti BPK 181 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokuroras neturi teisės neleisti įtariamajam ir jo gynėjui susipažinti su ta medžiaga, kuri buvo teikiama teismui prašant skirti ar pratęsti kardomąją priemonę. Pagal BPK nuostatas prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją prašydamas skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą pareiškimu, o ne prašymu. Siūlytina papildyti keičiamą BPK 121 straipsnio 2 dalį išdėstytomis nuostatomis. Pritarti Nuostata patikslinta. 9. Generalinė prokuratūra 2013-09-092 Atkreiptinas dėmesys, kad minimo projekto rengėjai keičiamo BPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalyse siūlo nustatyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas įtariamojo ar jo gynėjo prašymu ir prokuroro sutikimu gali priimti nutartį atsisakyti skirti kardomąją priemonę - suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę, nors pagal BPK 123 straipsnio 5 dalį keičiant suėmimą kita kardomąja priemone reikalavimas gauti prokuroro sutikimą nenumatytas. Pritarti
2013-09-097 Manytina, kad keičiamo BPK 131 straipsnio 1 dalies nuostatos suformuluotos dviprasmiškai. Siūlomoje keisti BPK 131 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į teismo posėdį šaukiami įtariamasis ar kaltinamasis ir gynėjas. Šių asmenų neatvykimas netrukdo teismui nagrinėti skundą.
gynėjo dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Pritarti
2013-09-091 Dėl projekto Nr. XIIP-109 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 121, 123,125,126, 127, 130, 131, 183 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą teikiame savo pastabas ir pasiūlymus, įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 121 straipsnio 2 dalimi nustatyti, kad, kai kardomosios priemonės klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas prašymas skirti kardomąją priemonę. Manome, kad pakanka gynėjo susipažinimo. Asmens laikino sulaikymo terminas trumpas ir per jį turi būti išspręstas ne tik kardomosios priemonės klausimas, tad patvirtinus tokią įstatymo redakciją galimi atvejai, kai įtariamieji, siekdami išvengti griežčiausių kardomųjų priemonių, sąmoningai vilkins susipažinimą su bylos medžiaga. Be to, nereti atvejai, kai per laikino sulaikymo terminą – 48 valandas, turi būti išspręstas ne vieno, o kelių ar net keliolikos asmenų kardomosios priemonės skyrimo klausimas, tad patvirtinus tokią įstatymo redakciją, teks daryti bylos dokumentų, kuriais grindžiamas kardomosios priemonės skyrimas keliems ar net keliolikai asmenų, kopijas, o tai pareikalaus ne tik papildomų žmogiškųjų išteklių, bet ir nemenkų materialinių sąnaudų. Nepritarti Nuostata atitinka Teisės į informaciją direktyvos 2012/13/ES nuostatas. 12.
2013-09-097 Įstatymo projekto 7 straipsniu siūloma BPK 131 straipsnio redakcija suponuoja dviprasmiškas nuostatas - numatyta, kad į teismo posėdį Šaukiami įtariamasis ar kaltinamasis ir gynėjas, o šių asmenų neatvykimas netrukdo teismui nagrinėti skundą, tačiau kitame sakinyje nurodoma, kad prokuroro ir gynėjo dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Pritarti Nuostata patikslinta. 13. Lietuvos teisės institutas 2013-09-051
121, 123, 125, 126, 127, 130,
Suprasdami poreikį užtikrinti, kad suėmimas būtų taikomas tik kaip ultima ratio priemonė ir suvokdami, kad pastaraisiais metais suėmimo taikymo mastai Lietuvoje neproporcingai išaugo iki susirūpinimą keliančio lygio , iš esmės pritariame Projektui. Tačiau turime kai kurių pastabų, kaip jį galima būtų patobulinti. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti BPK 121 straipsnio 2 dalį ir joje numatyti, kad ,,k ai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, iki teismo posėdžio asmuo, kuriam skiriama kardomoji priemonė, ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, kuria grindžiamas prašymas skirti kardomąją priemonę“. Nėra aiškus siūlomos nuostatos santykis su BPK 140 str. 2 dalies reikalavimu, kad jei sulaikytam asmeniui reikia skirti suėmimą, jis ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas teisėjui, kuris šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia suėmimo skyrimo klausimą. Ar siūloma, kad laikas, kuris skirtas susipažinti su duomenimis, kurių pagrindu prašoma skirti suėmimą, būtų įskaitomas į minėtas 48 laikino sulaikymo valandas? Jeigu taip, tuomet realiai galimos situacijos, kai dėl siūlomo reguliavimo būtų sukeliamas pavojus, kad ikiteisminį tyrimą ištiks nesėkmė.
Esmė tame, kad sprendimas prašyti suėmimą paprastai priimamas ikiteisminio tyrimo pradžioje, kai tyrimo veiksmai atliekami itin intensyviai. Sprendimas prašyti suėmimo priimamas tik sukaupus jį pagrindžiančių duomenų, o tam reikia laiko. Taigi, labai realios situacijos, kad prokuroras anaiptol ne dėl neveiklumo, o dėl tyrimo sudėtingumo, nusprendžia kreiptis į teismą likus nedaug laiko iki maksimalaus sulaikymo termino pabaigos. Jeigu asmuo pareikalautų laiko susipažinti su medžiaga, kuri paruošta teikti teismui, tai užimtų dar tam tikrą laiką (ypač, jei nusikaltimas sunkus ir sudėtingas), ir asmenį susipažinimo su medžiaga metu gali tekti paleisti iš sulaikymo pasibaigus 48 val. terminui. Dėl to manytume, reiktų patikslinti, kad asmuo jau pristatytas teisėjui iki posėdžio arba teismo posėdžio pradžioje turėtų teisę susipažinti su ta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri teikiama teismui sprendžiant suėmimo taikymo klausimą - skiriant suėmimą, nustatant ir pratęsiant suėmimo terminą, skiriant kitas teismo skiriamas kardomąsias priemones, turi teisę susipažinti su atitinkama bylos medžiaga. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl suėmimo termino nustatymo ekstradijuotiems ar Europos arešto pagrindu išduotiems asmenims, dėl suėmimo termino pratęsimo ilgiau kaip šešiems mėnesiams gali spręsti apygardos teismo teisėjas, todėl projekto 1 straipsnyje siūlomame BPK 121 straipsnio 2 dalies pakeitime netiksliai siūloma nurodyti, kad įtariamasis ir jo gynėjas turi teisę susipažinti su prokuroro pateikta medžiaga, kai kardomosios priemonės skyrimo klausimą sprendžia tik ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pritarti iš dalies Pritarta nuostatoms dėl susipažinimo su medžiaga, grindžiančia suėmimą, atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, nes jos atitinka Teisės į informaciją direktyvos 2012/13/ES nuostatas.
Suėmimo klausimus sprendžia ne tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, bet ir teismas (projekte patikslinta). 14. Lietuvos teisės institutas
numatoma, kad teismui skiriant švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę, yra reikalingas įtariamojo ar jo gynėjo prašymas ar prokuroro sutikimas nedera su
kardomąja priemone, gauti prokuroro sutikimo nėra būtina. Pritarti
Teisės departamento išvada, kad ,, projekto 3 straipsnio siūlymo papildyti BPK 125 straipsnio nauja 2 dalimi tikslas ir turinys nėra aiškūs. Ar skirti įtariamajam kardomąją priemonę užstatą sprendžia prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas; įtariamasis nesirenka kardomųjų priemonių, ir tokia teisė nenumatyta prie įtariamojo procesinių teisių BPK 21 straipsnio 4 dalyje. Perkeltine prasme įtariamasis „turi teisę“ į visas kardomąsias priemones“. Papildomai pastebėtina, kad suėmimas, išnykus jo taikymo pagrindams ir sąlygoms, nebūtinai visais atvejais turi būti pakeistas užstatu. Taip pat nesant pagrindų asmeniui skirti suėmimą, nebūtinai jam skiriamas būtent tik užstatas. Įtariamajam neskyrus suėmimo ar jį paleidus iš suėmimo, jam gali būti paskirtos ir kitos kardomosios priemonės. Pritarti
pat siūloma BPK 125 straipsnio 3 dalies 4 punkte, nurodant nutarties skirti suėmimą turinį, nustatyti, kad nutartyje nurodomos faktinės aplinkybės ir motyvai, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Tačiau minėtos faktinės aplinkybės ir motyvai yra neatsiejama suėmimo skyrimo motyvacijos dalis (tai išplaukia iš BPK 122 str. 7 d. reikalavimo, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio Kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų) . Dėl to manome, kad siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes prokuroras ir pagal dabartinį reguliavimą siūlydamas skirti suėmimą turi pagrįsti kitų kardomųjų priemonių nepakankamumą. Atsižvelgti Patobulintame projekte nuostata paliekama, siekiant geriau sureguliuoti praktikoje įsivyravusį perteklinį suėmimo klausimą. 17. Lietuvos teisės institutas
siūlomas BPK 126 straipsnio pakeitimas atmestinas atsižvelgiant į šių pastabų 2 punkte išdėstytas pastabas dėl projekto 2 straipsnyje siūlomo BPK
siūlomą BPK 127 straipsnio 2 dalies pakeitimą galima suprasti, kad jeigu asmenys suimti užsienio valstybėje, tai jų suėmimas ir užsienio valstybėje negali tęstis ikiteisminio tyrimo metu ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių. Šioje formuluotėje taip pat nenurodytas suėmimo užsienio valstybėje pagrindas. Net galima suprasti, kad suėmimo trukmės terminas ir užsienio valstybėje pasibaigtų, suėmimas turėtų būti panaikintas, jei suimtasis visus aštuoniolika mėnesių išbūtų suėmime užsienio valstybėje. Atsižvelgtina, kad neretai suimtųjų ekstradicijos iš užsienio valstybių procesas užtrunka ir ilgiau kaip aštuoniolika mėnesių.
Galimai šiuo atveju nurodytina, kad ,, Pagal tarptautinę sutartį ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui į ikiteisminio tyrimo suėmimo terminą įskaitomas visas Lietuvos Respublikos prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmime išbūtas laikas, tačiau šis terminas ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos
siūlomos pakeisti BPK 181 straipsnio 2 dalies tekstas, atsižvelgiant į pastabas, išdėstytas šių pastabų 1 punkte, taisytinas taip: ,, Prokuroras taip pat neturi teisės neleisti bet kuriuo ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu įt ariamajam ir jo gynėjui susipažinti su ta prokuroro pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri yra ar prokuroro buvo teikiama teismui prašant skirti tam įtariamajam ar pratęsti kardomąją priemonę , nustatyti ar pratęsti jos terminą kurios skyrimo klausimą sprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, ar daryti šios medžiagos dalies kopijas ar išrašus . Šie proceso dalyviai s usipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu turi teisę šio straipsnio 1 ir 6 dalyse nustatyta tvarka daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Atsižvelgtina, kad sprendžiant kardomųjų priemonių skyrimo klausimus ikiteisminis tyrimas dažniausiai yra pradinėje stadijoje, ikiteisminio tyrimo medžiaga saugotina nuo nepagrįsto jos paskelbimo, kenkiančio tyrimo sėkmei, todėl dėl leidimo daryti jos kopijas kiekvienu atveju turėtų spręsti prokuroras. Projekto autoriai daug dėmesio skyrė teisiniam reguliavimui, kad prokurorui pateikus pareiškimą dėl suėmimo skyrimo, teisėjas galėtų priimti nutartį atsisakyti skirti suėmimą ir skirti kitą kardomąją priemonę.
Tai leidžia ir šiuo metu galiojančios normos (BPK 121 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 2 dalis, 123 straipsnio 5 dalis). Be to, teismui neskyrus kardomosios priemonės - suėmimo, kitos rūšies kardomąsias priemones gali paskirti prokuroras, neatidėliotinais atvejais - ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar teismas prokuroro prašymu. Manome, kad daug svarbiau pakeisti LR BPK 130 straipsnio normą, numatant, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas įtariamojo ar jo gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, ne tik galėtų palikti galioti ar panaikinti žemesniojo teismo nutartį skirti suėmimą ar pratęsti jo terminą, bet šią kardomąją priemonę pakeisti kita ar kitomis kardomosiomis priemonėmis bei sutrumpinti suėmimo terminą. Tačiau šiuo aptariamu įstatymo projektu tokios pataisos nesiūlomos. Pritarti Siūlomas 130 str. pakeitimas:
Pakeisti 130 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Išnagrinėjęs skundą, aukštesnysis teismas priima nutartį
skirtą suėmimą arba pratęstą suėmimo terminą palikti galioti, arba pakeisti suėmimo terminą, arba pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone, arba suėmimą panaikinti. Aukštesniojo teismo teisėjo trijų teisėjų kolegijos priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. “
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-109(2) sujungtam su įstatymo projektais XIIP-1488 ir XIP-4663 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-109(2) sujungtas su įstatymo projektais XIIP-1488 ir XIP-4663 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 22(2), 29, 64(3), 78(1), 95, 96, 97, 99, 101(1), 104, 105, 106, 107, 112, 137, 160, 212, 239 ir 455 straipsnių pakeitimo ir papildymo 22(3)-22(5), 104(1)-104(4), 109(1)-109(3) straipsniais įstatymas, Nr. I-1347, 1996-05-28, Valstybės žinios, 1996-06-05, Nr. 53-1248. 15 str. [2] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio mėn. 30 d. nutarimas Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“. 26 punktas.