Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
16, 29,
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą ir skirsnio pavadinimą išdėstyti taip: „
,
“. 2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją dalį išdėstyti taip: „3. Mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija. Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, ir alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 procentų, kurortuose ir kitose savivaldybių tarybų nustatytose poilsio bei turizmo teritorijose išduodamos įmonėms , Europos juridiniams asmenims ir jų filialams savivaldybių tarybų nustatyto kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiui.
Vienkartinės licencijos verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose, natūralios fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų, masiniuose renginiuose ir mugėse, taip pat verstis mažmenine prekyba visais alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse, vykstančiose stacionariuose pastatuose, išduodamos teisę verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms , Europos juridiniams asmenims ir jų filialams , turinčioms neterminuotas ar sezonines licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turintiems Europos juridiniams asmenims ir jų filialams ne ilgesniam kaip renginio trukmės laikui. Kitos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodamos įmonėms neterminuotam laikui. Už licencijų išdavimą, papildymą, rekvizitų patikslinimą ir licencijų dublikatų išdavimą imama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Pakeisti 29 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) koncertų, cirko, diskotekų, jaunimo sporto ir laisvalaikio renginių, kitų masinių renginių, teatro spektaklių, kino ir videofilmų demonstravimo vietose, išskyrus šių renginių vietose esančias prekybos vietas. Masiniuose renginiuose (išskyrus vaikams ir paaugliams iki 18 metų skirtus renginius) gali būti pateikiamas renginį remiančios ir alkoholinius gėrimus, kuriais leidžiama prekiauti masiniuose renginiuose, gaminančios arba jais prekiaujančios įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo pavadinimas ir (ar) prekės ženklas, pagal turinį ir formą neprieštaraujantys teisės aktų reikalavimams;“. 4 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją dalį išdėstyti taip: „4. Už šio Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktų reikalavimų nesilaikymą įmonės , Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiamos baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki trijų tūkstančių litų bauda.“
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją dalį išdėstyti taip: „2. Šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos , . tačiau Baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pradėjimą ir bylos nagrinėjimą 1.
Proceso šalims raštu pranešama apie nustatytus šio Įstatymo pažeidimus (pateikiama šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto protokolo kopija) , bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. 2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. “
papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis. Proceso šalių teisės šio Įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu
šio Įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, prašymus. 2. Proceso šalys iki bylos nagrinėjimo paaiškinimus gali teikti per šio Įstatymo 34 straipsnio
negu 14 darbo dienų nuo dienos, kurią asmuo, įtariamas pažeidęs šį Įstatymą, gauna pranešimą apie šio Įstatymo pažeidimą. 3. Jeigu bylos nagrinėjimo metu yra pateikiama naujų įrodymų, proceso šalys turi teisę nedelsdamos su jais susipažinti ir per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo pateikti dėl jų savo paaiškinimus. 4. Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso šalys. Jos taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
nagrinėjamos viešai. Šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos savo iniciatyva arba proceso šalių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę proceso šalių komercinę paslaptį. 1 . 2 .
2. Byla nagrinėjama , kai dalyvauja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai žodinio proceso tvarka, dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. 2. Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus. 3 . Jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką . , ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios proceso šalys nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas pasirašytinai įteiktas proceso šaliai šio Įstatymo pažeidimo nustatymo metu. “9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2014-06-12 Nr. XIIP-1060(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto ir projekto lyginamojo varianto pavadinimai. 2. Projekto 2-4 straipsnio pakeitimai yra analogiški pakeitimams, numatytiems Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 17, 182 , 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte XIIP-1686(2). Priėmus pastarąjį projektą jo nuostatos įsigaliotų ankščiau –2014 m. liepos 1 d., todėl atitinkami projekto 2-4 straipsnio pakeitimai yra pertekliniai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Valatkevičius
komitetas
Nr. XIIP-1060) 2014 m. birželio 4 d. Nr. 108-P-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai : Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Jurgis Razma, Arvydas Mockus, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai :
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Nemickaitė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėja Eglė Latauskienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Gražina Šapalaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2013-10-15 Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas. Nepritarti Įsigaliojus 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymui Nr. 1R-298 ,,Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, oficialaus paskelbimo šaltiniai nebenurodomi. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
teikiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pakeitimo, kuriuo įtvirtinama teisė Europos juridiniams asmenims ir jų filialams verstis sezonine mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais kurortinio, poilsio bei turizmo sezono laikotarpiu, atitiktis Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnyje nustatytam įstatymo tikslui - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą bei įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems valstybės alkoholio kontrolės politikos principams. Pritarti iš dalies Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pakeitimai būtini, siekiant įgyvendinti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūlymas, kad dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, spręstų tik gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų savininkai ir neprivatizuotų butų nuomininkai, atitinka Civiliniame kodekse įtvirtintoms bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo normoms. Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į tai, diskutuotinas ir Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 4 dalies galiojančioje redakcijoje nustatytos neprivatizuotų butų nuomininkų teisės spręsti dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose pagrįstumo tikslo prasme klausimas.
Be to, abejotina, ar patalpų paskirtis yra pakankamas pagrindas apriboti dalies daugiabučio gyvenamojo namo savininkų teisę dalyvauti priimant bendrus sprendimus. Pritarti Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį:
patalpų“ įrašyti žodžius „namo gyvenamųjų patalpų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Įmonėms, norinčioms verstis mažmenine prekyba
alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, licencijos išduodamos, jeigu šios įmonės pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba, jeigu tokia bendrija neįsteigta ar bendrija valdo daugiau kaip vieną daugiabutį gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo gyvenamųjų patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą (sutikimą pasirašantys asmenys gali jame nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką).“
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16, 18, 29, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1060 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Dėl Projektu siūlomo Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pakeitimo Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad juo siekiama Alkoholio kontrolės įstatymą visiškai suderinti su Paslaugų direktyvos nuostatomis, dėl kurių tinkamo įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje Komisija buvo iškėlusi abejones paklausime Nr. 2176/11/MARK. Pažymime, kad Komisija nurodo, jog siekiant tinkamai įgyvendinti Paslaugų direktyvos 16 straipsnį, kitose valstybėse narėse įsisteigusiems ūkio subjektams, norintiems tarpvalstybiniu mastu prekiauti alkoholio gaminiais, Lietuvos Respublikoje turėtų būti suteikiama galimybė gauti ne tik sezonines bei vienkartines, bet ir neterminuotas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Komisijos nuomone, jei alkoholio prekybos licencijos išduodamos konkrečioms prekybos vietoms ir joms taikomi tam tikri reikalavimai, kyla klausimas dėl įsisteigimo reikalavimo proporcingumo, atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesus galima apsaugoti taikant licencijų išdavimo tvarką. Todėl Komisija laikosi požiūrio, kad tokiu neterminuotų licencijų turėtojams taikomu įsisteigimo reikalavimu pažeidžiamas Paslaugų direktyvos 16 straipsnis, nes toks reikalavimas yra neproporcingas. Šiuo klausimu taip pat pažymime, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) nusistovėjusia praktika, laisvei teikti paslaugas yra būdingas nepastovus ir nenuolatinis dalyvavimas priimančiosios valstybės narės ekonominiame gyvenime [1] , tačiau siekiant atriboti paslaugų teikimo laisvę, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti ne tik į paslaugų teikimo trukmę, bet ir į jų reguliarumą, dažnumą ir tęstinumą [2] .
Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad negali būti jokių bendrų laiko terminų. [3] Atsižvelgiant į situacijos aplinkybes, net ir keletą metų kitoje valstybėje narėje vykdomą veiklą bei pasikartojantį paslaugų teikimą tam tikru laikotarpiu galima laikyti paslaugų teikimu, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 straipsnyje. [4] Taigi atsižvelgiant į tai, kad kaip numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje sezoninės licencijos išduodamos tik kurortinio, poilsio ir turizmo sezono laikotarpiui, o vienkartinės licencijos – tik konkrečiai parodai, masiniam renginiui ar mugei, manytina, kad net ir priėmus Projektu siūlomus pakeitimus, būtų ribojama kitose valstybėse narėse įsisteigusių mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais vykdančių subjektų teisė vykdyti šią veiklą laikinai, bet ilgiau nei trunka tam tikras sezonas ar renginys. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad kyla abejonių dėl to, ar Projektu siūlomų nuostatų priėmimo pakaktų visiškam Paslaugų direktyvos 16 straipsnio reikalavimų įgyvendinimui alkoholio kontrolės srityje užtikrinti. Vis dėlto pažymime, kad teisės gauti sezonines licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais suteikimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse narėse įsisteigusiems subjektams, neabejotinai reikštų žingsnį link tinkamo šio Paslaugų direktyvos straipsnio įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pritarti iš dalies Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pakeitimai būtini, siekiant įgyvendinti 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. 5. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
2 Dėl Projektu siūlomo Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalies pakeitimo Pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2013 m. spalio15 d. dėl Projektu siūlomo Alkoholio kontrolės įstatymo
dėmesį į tai, kad Projektu siūlomas reguliavimas iš esmės reikštų negyvenamųjų patalpų savininkų diskriminaciją. Manytume, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad prekyba alkoholiu negyvenamųjų patalų savininkams nekelia problemų ir jos lengvai pasirašo sutikimą, nėra pakankamas pagrindas tokiai diskriminacijai pateisinti. Pritarti Žr. 3 TD pastabą. 6. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
1 Dėl Projektu siūlomo Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalies pakeitimo Projektu siūloma Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalį pakeisti joje numatant, kad ekonominės sankcijos už šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 5 punktų pažeidimus. Tiek, kiek tai susiję su šio straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktų nuostatomis, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad kaip nurodėme 2013 m. sausio 15 d. išvadoje [5] projektui, kurį patvirtinus buvo priimta dabartinė šių nuostatų redakcija, numatyti apribojimai alkoholio koncentracijos ir taros atžvilgiu yra vertintini kaip kiekybiniams importo apribojimams lygiaverčio poveikio priemonės, kurias draudžia Sutarties dėl ES veikimo 34 straipsnis.
Nors visuomenės sveikatos apsaugos tikslas vertintinas kaip tinkamas tokiems ribojimams pagrįsti, pažymėtina, kad jie galėtų būti laikomi suderinamais su ES teise, tik tuo atveju, jei tokie ribojimai atitiktų proporcingumo principą, t. y. būtų būtini norint apsaugoti visuomenės sveikatą ir šio tikslo nebūtų galima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. [6] Atkreipiame dėmesį į tai, kad Europos teisės departamento 2013 m. sausio 15 d. išvadoje būtent ir yra keliamos abejonės dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyto reglamentavimo atitikties pastarajam proporcingumo principo aspektui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga priimti Projekte siūlomus Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 4 dalies pakeitimus, numatančius kitų valstybių narių ūkio subjektų atsakomybę už nuostatų, dėl kurių atitikties ES teisei kyla abejonių, nesilaikymą. Nepritarti
d. įsigaliojus draudimui mažmeninės prekybos vietose pardavinėti alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius, išpilstytus į didesnę nei 1 litro tarą, taip pat įtvirtinus nuostatą, kad minėtų gėrimų etilo alkoholio koncentracija negali viršyti 7,5% tūrio, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateiktais duomenimis, sumažėjo alaus pardavimas.
Įvertinus kriminogeninius rodiklius, susijusius su neblaivių asmenų padarytomis nusikalstamomis veikomis, matyti, kad 2013 m., lyginant su 2012 m., sumažėjo neblaivių asmenų padarytų labai sunkių nusikaltimų, atitinkamai apie 19 proc., ir sunkių nusikaltimų, atitinkamai apie 21 proc., tokių kaip - nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, skaičius. 2013 m. nežymiai, tačiau sumažėjo neblaivių asmenų padarytų vagysčių – apie 3 proc., kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų – apie 20 proc. Manome, kad visiems verslo subjektams turi būti taikomos vienodos verslo sąlygos – tiek reikalavimai, tiek sankcijos, todėl būtina įtvirtinti ir kitų valstybių narių ūkio subjektų atsakomybę už 18 straipsnio 4 dalies 3, 4, 5 punktų reikalavimų nesilaikymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, 2013-09-23 Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija pritaria LR Ūkio ministerijos inicijuotoms ir LR Seime registruotoms Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto pakeitimams. 3 straipsnis.
punkto pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose, šių įstaigų ir maldos namų ir jų teritorijose. taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu; kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis) Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į šių įstaigų vadovų ir religinių bendruomenių pateiktą raštišką prašymą, gali nustatyti, kokiu atstumu nuo šių įstaigų ar maldos namų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais;“. Nepritarti
pastabas. 2. Pritarus teikiamam siūlymui, būtų dar labiau apribojama savivaldybių teisė nustatyti atstumą, kuriame nuo laisvės atėmimo, karinės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, taip pat maldos namų negali būti prekiaujama alkoholiniais gėrimais (šiai dienai tik 50 procentų Lietuvos savivaldybių pasinaudojo šia teise). 2. Lietuvos vyskupų konferencija, 2013-10-16 Susipažinę su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16, 18, 29, 34, 35, 37, 38 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. 13-1999-02 (toliau - „Projektas“), teikiame šiuos pastebėjimus. Šiuo metu galiojanti tvarka užtikrina, kad religinių bendruomenių ir bendrijų pozicija yra svarbi išduodant leidimus prekybai alkoholiu. Pagal šią tvarką vietos savivaldos institucijos turi suderinti atstumą su religinių bendruomenių ir bendrijų vadovais. Tokiu būdu užtikrinama derama rimtis ir orumas šalia religinių bendruomenių maldos vietų. Įgyvendinus siūlomą Projektą, nebebūtų paisoma religinių bendruomenių ir bendrijų nuomonės.
Aplinkybė, kad kai kurie religinių bendruomenių ir bendrijų maldos namai yra miestų centruose, nėra kliūtis tinkamai taikyti šiuo metu galiojančią alkoholio kontrolės įstatymo nuostatą. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių prašome nekeisti šiuo metu galiojančios leidimų prekybai alkoholiu išdavimo tvarkos. Tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo. Pritarti
1Išbraukti įstatymo projekto 3 straipsnį:
„
pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos
tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose , šių įstaigų ir maldos namų ir jų teritorijose . taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis) Savivaldybės taryba, atsižvelgdama į šių įstaigų vadovų ir religinių bendruomenių pateiktą raštišką prašymą, gali nustatyti, kokiu atstumu nuo šių įstaigų ar maldos namų teritorijos draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ;“. 2. Atitinkamai patikslinti likusių įstatymo projekto straipsnių numeraciją. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2014-05-23 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) apklausė savivaldybes dėl Jūsų rašte pateikto prašymo paaiškinti, kodėl dalis savivaldybių nenustatė atstumų nuo įstaigų (toliau – Įstaigos), kuriais draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, išvardintų Alkoholio kontrolės įstatyme 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte, bei pateikti nuomonę, ar pritartume įstatyminei nuostatai, kuri savivaldybių taryboms numatytų ne galimybę, o prievolę minėtiems atstumams nustatyti.
Norėtume Jus informuoti, jog savivaldybių galimybės pritaikyti įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas yra skirtingos ir priklauso nuo konkrečioje savivaldybėje turimų Įstaigų bei ūkio subjektų, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, vietos, skaičiaus, jų išsidėstymo savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės pažymėjo, jog nustatyti atstumus nuo Įstaigų, kuriais draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, praktiškai nėra galimybių didžiuose miestuose ir savivaldybėse, kur Įstaigų skaičius yra didelis, jos įsikūrusios miesto centre, šalia veikiančių viešbučių, kavinių, restoranų. Priverstinis draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytais atstumais lemia interesų konfliktą dėl nevienodų verslo sąlygų sudarymo, verslo ribojimo. Taip pat nėra teisinio mechanizmo drausti nepageidaujamą veiklą tvarkingai veikiančioms ir savo veikla teisės aktų nepažeidžiančioms įstaigoms, kuris būtų pagrįstas ginant savivaldybių interesus teisme. Pažymėtina tai, jog vadovaujantis teisės aktais, savivaldybės yra atsakingos ne tik už alkoholio vartojimo prevenciją bet ir už sąlygų verslo ir turizmo plėtrai sudarymą bei šios veiklos skatinimą (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 38 p.), todėl minėtas draudimas taip pat yra sunkiai suderinamas su visomis savivaldybių atliekamomis funkcijomis.
Draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatant aukščiau minėtus atstumus, daugumos savivaldybių nuomonė yra labiau formalus nei efektyvus būdas siekti alkoholio prieinamumo mažinimo tikslų. Atstumų dydžiai, kuriais draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, kiekvienoje savivaldybėje yra suderinami ir nustatomi atsižvelgiant į subjektyvias Įstaigų vadovų pateiktas nuomones, kurios dažnai yra susijusios su viešosios tvarkos pažeidimais. Atstumų dydžiai dažniausiai nustatomi nedideli, tam, kad išvengt teisinių konfliktų su verslo subjektais. Be to, ne visose savivaldybėse Įstaigos kreipiasi dėl atstumų nustatymo. Vadovaujantis aukščiau pateiktais argumentais dauguma savivaldybių pažymėjo, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata turėtų būti taikoma atsižvelgiant į skirtingas savivaldybių vietos sąlygas, įvertinant realų draudimo efektyvumą ir galimų konfliktų su ūkio subjektais dėl teisėtų jų lūkesčių pažeidimo tikimybę. Todėl, jų nuomone, tikslinga nustatyti savivaldybių taryboms ne prievolę, o galimybę drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytu atstumu nuo Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnyje 3 dalies 1 punkte išvardintų įstaigų. Taip pat savivaldybės norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog dauguma taikomų alkoholio prieinamumo mažinimo priemonių yra neefektyvios dėl išduodamų licencijų ūkio subjektams verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neterminuoto galiojimo laiko. Savivaldybės siūlytų ieškoti būdų kaip tobulinti teisės aktus, kuriais būtų sudarytos įstatyminės sąlygos nustatyti terminuotą licencijų galiojimo laiką.
Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 punktu:
„Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais
vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“. Taikant šią įstatymo nuostatą savivaldybėms dažnai trūksta objektyviai pagrįstų priežasčių neišduoti licencijos dar nepradėjusiam veikti ūkio subjektui. Taip pat trūksta objektyvių priežasčių sustabdyti neterminuotai galiojančią licenciją ūkio subjektui, kuris vykdydamas savo tiesioginę veiklą nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, tačiau jo veiklos vieta tapo nepriimtina pvz. dėl po kurio laiko įsikūrusių netoliese ugdymo įstaigų, jaunimo susibūrimo vietų, dėl gautų nusiskundimų iš gyventojų ir t.t. Terminuotas licencijų galiojimo laikas sudarytų savivaldybėms galimybę peržiūrėti ir įvertinti susiklosčiusią situaciją dėl prekybos alkoholiniais gėrimais keliamų neigiamų pasekmių savivaldybės teritorijoje bei priimti pagrįstus sprendimus dėl licencijų galiojimo pratęsimo tikslingumo. Pritarti iš dalies Žr. Lietuvos vyskupų konferencijos pastabas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2014-05-1222 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau - Departamentas), susipažinęs su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16, 18, 29, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1060 (toliau – Įstatymo projektas), pateikia savo pastabas ir pasiūlymus:
1) Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis keičia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo
mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, pareigos pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba, jeigu tokia bendrija neįsteigta ar bendrija valdo daugiau kaip vieną daugiabutį gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą ir siūloma atimti teisę dėl licencijos išdavimo pasisakyti (duoti sutikimą) gyvenamųjų namų kitų patalpų savininkams, Tačiau toks siūlymas prieštarauja Civilinio kodekso 4.246 straipsnio 1 daliai, kurioje nurodoma, kad ,, kai turtą administruoja keli administratoriai, visus su turto administravimu susijusius sprendimus priima administratorių dauguma, jeigu pagal įstatymą ar administravimo nustatymo aktą nereikia visų administratorių bendro sprendimo “. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mišrios paskirties pastatuose gali būti įsikūrusios ne tik komercinės, pelno siekiančios įmonės, bet ir kitos viešąjį interesą tenkinančios įstaigos, kurių nuomonė taip pat reikalinga išduodant licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais. Taip pat manytina, kad ir daugeliui administracinės ir komercinės paskirties patalpų savininkams ne vis vien, kas yra įsikūręs kaimynystėje. Tokiu atveju, siūlome nepritarti tokiam siūlymui. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. 3 TD pastabą. 2. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2014-05-12
2) Įstatymo projekto 3 straipsnis keičia Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šio pakeitimo esmė – panaikinti draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tam tikru atstumu nuo laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų, kuris yra tvirtinamas savivaldybių tarybų suderinus su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis, tačiau būsimajame teisiniame reguliavime nustatoma savivaldybių tarybų teisė gavus šių įstaigų vadovų ir religinių bendruomenių raštišką prašymą, įvertinti nuo šių įstaigų atitinkamus atstumus ir nustatyti apribojimą mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais tam tikru atstumu arba nenustatyti. Departamento nuomone, tikslinga palikti dabar galiojantį draudimą ir sąlygą dėl atstumo nustatymo, nes šis draudimas ir sąlyga iš esmės užtikrina Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatytą tikslą - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, <...>. Pritarti Žr. Lietuvos vyskupų konferencijos pastabas. 3. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2014-05-12
3) Kaip matyti tiek iš šio Įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto šio Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – <...> išsamiau reglamentuoti poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams procesą, t. y. Alkoholio kontrolės įstatyme poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams nuostatas, išdėstytas 35, 37, 38, 40 straipsniuose. Šių nuostatų pakeitimai padarys atitinkamą, tačiau reikšmingą įtaką kontroliuojančių ūkio subjektus valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklai. Siūlytina gauti kitų kontroliuojančių institucijų nuomonę dėl Įstatymo projekte siūlomų nuostatų.
Norime pažymėti, kad analogišką teisės akto projektą yra parengusi Lietuvos Respublikos ūkio ministerija - Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 17, 18, 182, 22, 29, 33, 34, 35, 37, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 371 straipsniu įstatymo projektą Nr. 14-889(2) (toliau – Įstatymo projektas 2). Įstatymo projektas 2 parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir jame įgyvendinamas atitinkamas 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatas, kurios turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2009 m. gruodžio 28 d. bei į Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepciją , patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304. Įstatymo projekto 2 tikslas iš dalies tapatus Įstatymo projekto tikslui– suderinti alkoholio produktų verslo licencijavimą reguliuojančias nuostatas su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir Paslaugų direktyvos nuostatomis, išsamiau reglamentuoti poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams procesą , taip pat spręsti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) taikymo metu kilusius klausimus, panaikinti perteklines nuostatas, patikslinti sąvokas, mažinti alkoholio prieinamumą bei riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą. Atsižvelgiant į tai manytina, kad svarstant Įstatymo projektą dėl jo turėtų būti gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada . Nepritarti
ministerija, 2014-05-141 Atsižvelgdami į Jūsų 2014 m. gegužės 9 d. raštą Nr. S-2014-3987, kuriame prašote pateikti nuomonę dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-1060 pateikto siūlymo tikslinti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą, išbraukiant iš jo žodį „eksporto", norėtume paaiškinti, kad šis pakeitimas pasiūlytas atsižvelgiant i 2012 m. birželio 21 d. priimtą Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-2103. Šiuo įstatymu, atsižvelgiant i tuo metu priimtus Europos Sąjungos teisės aktus (reglamentus), kuriais buvo panaikintas vyno produktų importo ir vyno produktų bei žemės ūkio kilmės etilo alkoholio eksporto licencijavimas, atitinkamos pataisos buvo padarytos ir Alkoholio kontrolės įstatyme: iš III skyriaus antrojo skirsnio buvo išbrauktos nuostatos, susijusios su minėtų produktų eksporto licencijavimu. Tačiau, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI- 2103 nebuvo patikslintas minėto skirsnio pavadinimas (jame reikėjo išbraukti žodį „eksporto"), todėl šis pasiūlymas teikiamas Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1060. Taigi, Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-1060 pateiktas pasiūlymas tikslinti Alkoholio kontrolės įstatymo III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą išbraukiant iš jo žodį „eksporto“ yra redakcinio pobūdžio pakeitimas, nesusijęs su Paslaugų direktyvos įgyvendinimu ir neturėsiantis įtakos verslo subjektams. Pritarti
ir mokslo ministerija, 2014-05-14 Švietimo ir mokslo ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 16, 18, 29, 34, 35, 37, 38,
įstatymo projektą Nr. XIIP-1060, kurio atskiros nuostatos susijusios su draudimu prekiauti alkoholiniais gėrimais ugdymo įstaigose ir teritorijose, taip pat prie šių įstaigų.
Pritariame griežtesniam alkoholio prieinamumo jaunimui reglamentavimui ir nuostatai, kad būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat ne mažiau kaip 50 metrų atstumu nuo įėjimo į šias įstaigas iki įėjimo į mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietas. Pritarti iš dalies
vyskupų konferencijos pastabas. 2. Konkretaus atstumo įstatyme nustatymas ne visais atvejais bus pagrįstas ir galės būti įgyvendinamas. Tikslinga šį atstumą palikti savivaldybių kompetencijai. Jos pačios turi spręsti šį klausimą atsižvelgdamos į konkrečią prekybos vietą ir situaciją. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narys Remigijus Žemaitaitis, 2014-06-036 Argumentai: Alkoholio kontrolės įstatymo 16, 18, 29, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus Antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1060 (toliau – Įstatymo projektas) 7 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo
subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 (toliau – Koncepcija), 27.1 punktą, numatantį, kad, jeigu institucija priima oficialų dokumentą dėl tyrimo atlikimo (pažeidimo procedūros) pradėjimo, toks dokumentas išsiunčiamas ūkio subjektui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo arba ūkio subjektui pranešama per 3 darbo dienas nuo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios.
Kadangi Alkoholio kontrolės įstatyme nėra nustatyta, jog pažeidimo tyrimą įgaliotos atlikti institucijos turi priimti oficialų dokumentą dėl pažeidimo tyrimo pradėjimo, nėra poreikio įgyvendinti Koncepcijos 27.1 punktą. Todėl Įstatymo projekto
brauktina. Taip pat tikslinga išbraukti ir šio straipsnio 3 dalį, ir kitų straipsnių nuostatas, nustatančias proceso šalių teises įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Šias teises tikslinga išdėstyti atskirame straipsnyje, papildant Įstatymo projektą 371 straipsniu. Pasiūlymas:
1. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 37 straipsnio 2 ir 3 dalis išbraukti, buvusią 4 dalį laikyti 2 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Pranešimas apie šio Įstatymo pažeidimą, tyrimo pradėjimą ir bylos nagrinėjimą
(pateikiama šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto protokolo kopija) , bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus. 2. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šalims turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios. “
narys Remigijus Žemaitaitis,
2Papildyti Įstatymo projektą nauju 8 straipsniu:
„8 straipsnis. Įstatymo papildymas 371 straipsniu Papildyti Įstatymą 371 straipsniu: „371 straipsnis.
šio Įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu
šio Įstatymo pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti įrodymus, prašymus. 2. Proceso šalys iki bylos nagrinėjimo paaiškinimus gali teikti per šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 14 darbo dienų nuo dienos, kurią asmuo, įtariamas pažeidęs šį Įstatymą, gauna pranešimą apie šio Įstatymo pažeidimą. 3. Jeigu bylos nagrinėjimo metu yra pateikiama naujų įrodymų, proceso šalys turi teisę nedelsdamos su jais susipažinti ir per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo pateikti dėl jų savo paaiškinimus. 4. Jeigu bylos nagrinėjimo metu apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso šalys. Jos taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus.“
narys Remigijus Žemaitaitis,
3Įstatymo projekto 8 straipsnį laikyti 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
8
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Bylos nagrinėjimas
dalyje nurodytos institucijos savo iniciatyva arba proceso šalių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę proceso šalių komercinę paslaptį. 1 . 2 . Byla nagrinėjama , kai dalyvauja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai žodinio proceso tvarka, dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. 2. Bylos nagrinėjimo metu proceso šalys turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti įrodymus, teikti prašymus. 3 .
3. Jeigu proceso šalys bylos nagrinėjimo metu nedalyvauja, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad proceso šalims laiku ir tinkamai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką . ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios jos nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu, arba pranešimas pasirašytinai įteiktas proceso šaliai šio Įstatymo pažeidimo nustatymo metu. “
narys Remigijus Žemaitaitis, 2014-06-03 Argumentai. Kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 39 straipsnyje nurodyti institucijų nutarimai vykdytini LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, o šio kodekso 607 straipsnyje aiškiai apibrėžtos senaties vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimo sąlygos, Įstatymo projekto 40 straipsnio papildymas iš esmės analogiško turinio taisyklėmis yra perteklinis. Pasiūlymas. Išbraukti Įstatymo projekto 9 straipsnį. 9 straipsnis. 40 straipsnio 2 dalies pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Nesumokėtas baudas išieško antstoliai vykdydami pateiktus šio
Įstatymo 39 straipsnyje nurodytus institucijų nutarimus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimai gali būti pateikiami vykdyti ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų priėmimo dienos.
Jeigu nutarimo vykdymas buvo sustabdytas, nutarimo pateikimo vykdyti terminas pratęsiamas laikotarpiui, kuriam buvo sustabdytas jo vykdymas.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
reikalų komitetas, 2014-05-14 Iš esmės pritarti Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 18, 29, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1060 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pastabas, kurioms Sveikatos reikalų komitetas pritarė. Pritarti
reikalų komitetas, 2014-05-14 Siūlyti sujungti Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 18, 29, 34, 35, 37, 38, 40 straipsnių pakeitimo ir III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1060 su Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 17, 182,
Atsižvelgiant į tai, kad:
atitinkamos 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatos ( Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 17, 182,
turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2009 m. gruodžio 28 d., tikslingas kuo skubesnis jo priėmimas, ir numatyta įstatymo įsigaliojimo data -
. 2. Vadovaujantis 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1408 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr.
Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, kuriuo įpareigojama užtikrinti, kad nustatant naują arba keičiant ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinį reguliavimą, būtų nustatyta, jog toks reguliavimas įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, todėl numatoma įstatymo įsigaliojimo data -
. 3. Sveikatos reikalų komitetas, 2014-05-149 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data nebeaktuali, taip pat vadovaujantis 2010 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1408 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr. 1244 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 punktu, kuriuo įpareigojama užtikrinti, kad nustatant naują arba keičiant ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinį reguliavimą, būtų nustatyta, jog toks reguliavimas įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, siūloma patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos
įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
ir alkoholizmo prevencijos komisija, 2014-05-14 pritarti iš esmės įstatymo projektui Nr. XIIP-1060 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui:
Seimui pirmiausiai svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 17, 18(2), 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1686, kuriuo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo ir atitinkamos 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatos, kurios turėjo būti perkeltos į nacionalinę teisę iki 2009 m. gruodžio 28 d. Pritarti
ir alkoholizmo prevencijos komisija, 2014-05-14
2Tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1060, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės
institucijų, nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, ir šį Komisijos pasiūlymą:
ir alkoholizmo prevencijos komisija, 2014-05-143 Argumentai: Vadovaujantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. atlikta Lietuvos Respublikos savivaldybių apklausą apie alkoholio ir tabako kontrolės priemonių įgyvendinimą, nustatyta, kad tik
atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos namų. Šis atstumas įvairiose savivaldybėse varijuoja nuo 1 iki 200 metrų. Atsižvelgiant į 2014 m.
Atsižvelgiant į 2014 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) paskelbtos ataskaitos duomenis, pagal kuriuos Lietuva yra trečia iš visų 194 PSO valstybių pagal gryno alkoholio vidutinį suvartojimą vienam asmeniui per metus (15,4 l) po Baltarusijos (17,5 l) ir Moldovos (16,8 l) , o ypač į PSO koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo ( Health Behaviour in School-aged Children
ESPAD–2011 tyrimo duomenis, pagal kuriuos alkoholio vartojimas tarp 15–16 metų moksleivių vis dar labai paplitęs , ir įvertinant tai, kad Lietuva turi vieną iš labiausiai išvystytų mažmeninės pre kybos alkoholiu tinklų
1 mažmeninės prekybos alkoholiu licencija tenka vidutiniškai 150 gyventojų, kai tuo tarpu Švedijoje 1 licencija t enka vidutiniškai 650 gyventojų, o i š viso 2013 metais Lietuvoje galiojo apie 19809 mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų ), taip pat 2012 m. Valstybinio psichikos sveikatos centro atlikto epidemiologinio sociologinio tyrimo Lietuvoje duomenis, pagal kuriuos alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui pritaria 51,8 proc. apklaustųjų (41,6 proc. vyrų ir 61,1 proc. moterų), taip pat į Švietimo ir mokslo ministerijos ir Lietuvos vyskupų konferencijos nuomonę, tikslinga Lietuvoje nustatyti prievolę savivaldybėms nustatyti atstumą iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų ir maldos namų, nuo kurio leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Konkretaus atstumo nustatymą tikslinga pavesti pačioms savivaldybių taryboms, bet jis turėtų būti ne mažesnis kaip
prekybos ar viešojo maitinimo vietas, Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose , taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (ne mažesniu kaip 50 metrų atstumu nuo įėjimo į šias įstaigas bei maldos namus iki įėjimo į mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietas, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis ) ;”
išdėstyti taip: „9.
Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais . ir nustato atstumą iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų ir maldos namų, nuo kurio leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. “
pastabas. 2. Konkretaus atstumo įstatyme nustatymas ne visais atvejais bus pagrįstas ir galės būti įgyvendinamas. Tikslinga šį atstumą palikti savivaldybių kompetencijai. Jos pačios turi spręsti šį klausimą atsižvelgdamos į konkrečią prekybos vietą ir situaciją. 4. Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, 2014-05-14
3Prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ir Lietuvos savivaldybių asociacijos išvadų dėl siūlomų poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams nuostatų reglamentavimo (įstatymo projekto Nr. XIIP-1060 6, 7, 8 ir 9 straipsniai), kadangi šių nuostatų pakeitimai padarys reikšmingą įtaką kontroliuojančių ūkio subjektus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklai. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomos nuostatos įgyvendina Vyriausybės nutarimu patvirtintą koncepciją, todėl Vyriausybės išvada būtų perteklinė. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirtas pranešėjas: Kęstutis Daukšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nebuvo. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis [1] 2003 m. vasario 13 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Italiją, C-131/01, 23 punktas. [2] 1995 m. lapkričio 30 d. Teisingumo Teismo sprendimas Gebhard, C- 55/94, 39 punktas; 2003 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schnitzer, C-215/01, 28 punktas . [3] 2003 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schnitzer, C-215/01, 31 punktas . [4] 2003 m. gruodžio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Schnitzer, C-215/01, 30 punktas . [5] 2013 m. sausio 15 d. Europos teisės departamento išvada Nr-36 dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr.XIIP-197. [6] 1994 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimas Van der Veldt , C‑17/93, 15 punktas; Teisingumo Teismo sprendimas Franzén , C‑189/95, 75 ir 76 punktai; 2006 m. rugsėjo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimas Ahokainen ir Leppik, C-434/04, 31 punktas.