Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. I-924 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga sutrikimu ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą:
1) savo sveikatai, gyvybei;
2) aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. I-924 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Asmuo, sergąs sunkia psichikos liga sutrikimu ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminę žalą:
1) savo sveikatai, gyvybei bei turtui;
2) aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė
tikslai ir uždaviniai bei jo rengimą paskatinusios priežastys Įstatymo projekto rengimą paskatino pastaraisiais metais skirtinguose šaltiniuose pateikti duomenys apie Lietuvoje padidėjusi ligotumą alkoholine priklausomybe, nemažėjantį narkotinių medžiagų prieinamumą ir jų vartojimą duomenys. Taip pat žiniasklaidoje pateikiama informacija apie nuo apsvaigusių nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų asmenų nukentėjusius kiek fiziškai tiek psichiškai ir finansiškai asmenis. Lietuvos statistikos departamento 2017 m. pradžioje pateiktais duomenimis 2016-aisiais vienas vyresnis nei 15 m. Lietuvos gyventojas suvartojo 13,2 litro absoliutaus alkoholio – 5,7% mažiau nei pernai. Palyginti su 2015 m., ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1%, tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6%. Daugiausia asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų. 2016 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28.600 asmenų. 100.000 gyventojų teko 997,9 sergančio asmens. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100,000 gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo). Higienos instituto duomenimis 2016 m. 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1%), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8%) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2%).
Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, 2015 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas viso registruoti 5 636 asmenys (2014 m.
sudarė 195,3 atv. 100 tūkst. gyventojų (2014 m. – 199,2 atv. /100 tūkst. gyventojų, 2013 m. – 198,8 atv., 2012 m. – 199,8 atv., 2011 m. – 196,1 atv. / tūkst. gyv., 2010 m. - 198,4 atv. / 100 tūkst. gyv.). 2015 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo registruoti 236 asmenys (2014 m. – 246 asmenys, 2013 m. – 223 asmenys, 2012 m. – 212 asmenų, 2011 m. –
tūkst. gyventojų (2014 m. - 8,5 atv. / 100 tūkst. gyventojų, 2013 m. – 7,6 atv., 2012 m. – 7,2 atv. / 100 tūkst. gyv., 2011 m. – 8,3 atv. / 100 tūkst. gyv., 2010 m. 10,6 atv. / 100 tūkst. gyv.). Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 metų gruodžio 31 d. Lietuvoje pakaitinio gydymo programose opioidiniais vaistiniais preparatais dalyvavo 596 asmenys (2014 m. gruodžio 31 d. – 585, 2013 m. – 539, 2012 m. gruodžio 31 d. –
gruodžio 31 d. - 676 asmenys). Valstybinio psichikos sveikatos centro tinklalapyje paskelbtoje 2016 m.
Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje nurodyta, kad apytikriai apskaičiuota, jog daugiau kaip 88 mln. suaugusiųjų arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis Europos Sąjungos gyventojų nuo 15 iki 64 metų nors kartą gyvenime yra bandę neteisėtų narkotikų. Vyrai (54,3 mln.) vartoja narkotikus dažniau nei moterys (34,8 mln.). Dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės (51,5 mln. vyrų ir 32,4 mln. moterų), daug mažiau asmenų teigia bent kartą gyvenime vartoję kokainą (11,9 mln. vyrų ir 5,3 mln. moterų), MDMA (9,1 mln. vyrų ir 3,9 mln. moterų) ir amfetaminus (8,3 mln. vyrų ir 3,8 mln. moterų). 2017 m. gegužės
paskelbė savo 2017 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitą. Paskelbtoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į susirūpinimą dėl didėjančio mirties nuo narkotikų perdozavimo atvejų skaičiaus Europoje – jis didėja trečius metus iš eilės. 2015 m. Europoje nustatytas apytiksliai 8 441 – daugiausia su heroinu ir kitais opioidais susijęs – mirties nuo perdozavimo atvejis, taigi šis skaičius, palyginti su apytiksliai 7 950 mirties atvejų trisdešimtyje šalių 2014 m., padidėjo 6 proc. Apie padidėjimą pranešta beveik visose amžiaus grupėse. Apie 2015 m. pagausėjusius mirties nuo perdozavimo atvejus pranešta Vokietijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Turkijoje. 1,3 mln. Europos probleminių opioidų vartotojų yra vieni pažeidžiamiausių. Neretai asmenys, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, būdami apsvaigę nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, negali tinkamai įvertinti savo atliekamų veiksmų. Jie smurtaudami psichiškai ar fiziškai prieš artimuosius, šeimos ar kitus visuomenės narius kelią esminę grėsmę jų sveikatai bei turtui.
Minėti asmenys gali sudaryti sandorius su fiziniai ar juridiniais asmenimis, t.y. parduoti gyvenamą būstą už mažesnę nei rinkoje nurodytą kainą, pasiimti paskolų ar „greitųjų kreditų“ ir kt. Asmenų materialinės ir finansinės situacijos pablogėjimas nėra pakankamas pagrindas, pagrindžiantis priverstinio laisvės suvaržymo gydymo įtaigoje būtinybę, tačiau yra galimybė apsaugoti asmenį, kuris vykdo finansinius nuostolius lemiančius veiksmus, ir visuomenės narius nuo patiriamų materialinių ir finansinių nuostolių – kreiptis į teismą dėl asmens veiksnumo apribojimo, t.y. pripažįstamas fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje. Projekto tikslas
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 27 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą:
1) savo sveikatai, gyvybei;
2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu. CK 2.26 straipsnyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. 4.
rezultatų laukiama Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924, paskutiniai nuostatų pakeitimai įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 5 d. , tuo tarpu – CK nuo
Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 27 straipsnio nuostatas su CK 2.11 straipsnio nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad TLK-10-AM sisteminiame ligų sąrašo 5 skyrių „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ sudaro poskyriai: (F00-F09) organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, (F10-F19) psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, (F20-F29) šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, (F30-F39) nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, (F40-F48) neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, (F50-F59) elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais, (F60-F69) suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai, (F70-F79) protinis atsilikimas, (F80-F89) psichologinės raidos sutrikimai, (F90-F98) elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, (F99) nepatikslintas psichikos sutrikimas. Atsižvelgiant į CK įtvirtintas nuostatas ir įvertinus, kad ne tik asmuo, sergąs sunkia psichikos liga, bet ir asmuo, kuriam diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų gali turėti ne tik psichikos sutrikimų ir sukelti realią grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, tačiau ir turtui. Dėl to Įstatymo projektu siūloma suvienodinti CK ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme Nr. I-924 vartojamas nuostatas ir numatyti, kad asmuo, sergąs ne tik sunkia psichikos liga, bet ir asmuo sergąs psichikos sutrikimu ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą:
1) savo sveikatai, gyvybei;
2) aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui.
Dažnai asmenys, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų gali sudaryti sandorius, kurie turi tiesioginę neigiamą įtaką jų kilnojamam ar nekilnojamam turtui. Priėmus Įstatymo projektą bus sudaryta galimybė, kad teismo sprendimu neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, galės sudaryti sandorius ar kitaip veikti tik su teismo paskirto globėjo sutikimu, tokiu būdu bus apsaugota ribotai veiksnaus asmens ir aplinkinių sveikata, gyvybė bei turtas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos korupcijai. Galimas kriminogeninės situacijos pagerėjimas dėl su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusių nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimu. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, priimti teisės aktų, keisti galiojančių teisės aktų ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Projekto reikšminiai žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: psichikos ir elgesio sutrikimas, psichoaktyviosios (psichiką veikiančios) medžiagos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė
tikslai ir uždaviniai bei jo rengimą paskatinusios priežastys Įstatymo projekto rengimą paskatino pastaraisiais metais skirtinguose šaltiniuose pateikti duomenys apie Lietuvoje padidėjusi ligotumą alkoholine priklausomybe, nemažėjantį narkotinių medžiagų prieinamumą ir jų vartojimą duomenys. Taip pat žiniasklaidoje pateikiama informacija apie nuo apsvaigusių nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų asmenų nukentėjusius kiek fiziškai tiek psichiškai ir finansiškai asmenis. Lietuvos statistikos departamento 2017 m. pradžioje pateiktais duomenimis 2016-aisiais vienas vyresnis nei 15 m. Lietuvos gyventojas suvartojo 13,2 litro absoliutaus alkoholio – 5,7% mažiau nei pernai. Palyginti su 2015 m., ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1%, tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6%. Daugiausia asmenų, kuriems užregistruota tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų buvo tarp vidutinio amžiaus vyrų ir kaimo gyventojų. 2016 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28.600 asmenų. 100.000 gyventojų teko 997,9 sergančio asmens. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100,000 gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo). Higienos instituto duomenimis 2016 m. 670 žmonių mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1%), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8%) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2%).
Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, 2015 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas viso registruoti 5 636 asmenys (2014 m.
sudarė 195,3 atv. 100 tūkst. gyventojų (2014 m. – 199,2 atv. /100 tūkst. gyventojų, 2013 m. – 198,8 atv., 2012 m. – 199,8 atv., 2011 m. – 196,1 atv. / tūkst. gyv., 2010 m. - 198,4 atv. / 100 tūkst. gyv.). 2015 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo registruoti 236 asmenys (2014 m. – 246 asmenys, 2013 m. – 223 asmenys, 2012 m. – 212 asmenų, 2011 m. –
tūkst. gyventojų (2014 m. - 8,5 atv. / 100 tūkst. gyventojų, 2013 m. – 7,6 atv., 2012 m. – 7,2 atv. / 100 tūkst. gyv., 2011 m. – 8,3 atv. / 100 tūkst. gyv., 2010 m. 10,6 atv. / 100 tūkst. gyv.). Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 metų gruodžio 31 d. Lietuvoje pakaitinio gydymo programose opioidiniais vaistiniais preparatais dalyvavo 596 asmenys (2014 m. gruodžio 31 d. – 585, 2013 m. – 539, 2012 m. gruodžio 31 d. –
gruodžio 31 d. - 676 asmenys). Valstybinio psichikos sveikatos centro tinklalapyje paskelbtoje 2016 m.
Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje nurodyta, kad apytikriai apskaičiuota, jog daugiau kaip 88 mln. suaugusiųjų arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis Europos Sąjungos gyventojų nuo 15 iki 64 metų nors kartą gyvenime yra bandę neteisėtų narkotikų. Vyrai (54,3 mln.) vartoja narkotikus dažniau nei moterys (34,8 mln.). Dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės (51,5 mln. vyrų ir 32,4 mln. moterų), daug mažiau asmenų teigia bent kartą gyvenime vartoję kokainą (11,9 mln. vyrų ir 5,3 mln. moterų), MDMA (9,1 mln. vyrų ir 3,9 mln. moterų) ir amfetaminus (8,3 mln. vyrų ir 3,8 mln. moterų). 2017 m. gegužės
paskelbė savo 2017 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitą. Paskelbtoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į susirūpinimą dėl didėjančio mirties nuo narkotikų perdozavimo atvejų skaičiaus Europoje – jis didėja trečius metus iš eilės. 2015 m. Europoje nustatytas apytiksliai 8 441 – daugiausia su heroinu ir kitais opioidais susijęs – mirties nuo perdozavimo atvejis, taigi šis skaičius, palyginti su apytiksliai 7 950 mirties atvejų trisdešimtyje šalių 2014 m., padidėjo 6 proc. Apie padidėjimą pranešta beveik visose amžiaus grupėse. Apie 2015 m. pagausėjusius mirties nuo perdozavimo atvejus pranešta Vokietijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Turkijoje. 1,3 mln. Europos probleminių opioidų vartotojų yra vieni pažeidžiamiausių. Neretai asmenys, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, būdami apsvaigę nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, negali tinkamai įvertinti savo atliekamų veiksmų. Jie smurtaudami psichiškai ar fiziškai prieš artimuosius, šeimos ar kitus visuomenės narius kelią esminę grėsmę jų sveikatai bei turtui.
Minėti asmenys gali sudaryti sandorius su fiziniai ar juridiniais asmenimis, t.y. parduoti gyvenamą būstą už mažesnę nei rinkoje nurodytą kainą, pasiimti paskolų ar „greitųjų kreditų“ ir kt. Asmenų materialinės ir finansinės situacijos pablogėjimas nėra pakankamas pagrindas, pagrindžiantis priverstinio laisvės suvaržymo gydymo įtaigoje būtinybę, tačiau yra galimybė apsaugoti asmenį, kuris vykdo finansinius nuostolius lemiančius veiksmus, ir visuomenės narius nuo patiriamų materialinių ir finansinių nuostolių – kreiptis į teismą dėl asmens veiksnumo apribojimo, t.y. pripažįstamas fizinio asmens civilinio veiksnumo apribojimas tam tikroje srityje. Projekto tikslas
laiku ir tinkamai būtų suteikta pagalba Įstatymo projekte minimiems asmenims. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Įstatymo projektas yra ištaisytas įvertintus Teisės departamento pastabas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 27 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, sergąs sunkia psichikos liga ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą:
1) savo sveikatai, gyvybei;
2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą. Srityse, kuriose fizinis asmuo pripažintas ribotai veiksniu, šis asmuo negali sudaryti sandorių ar kitaip veikti be rūpintojo sutikimo. Neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, gali sudaryti sandorius ar kitaip veikti su globėjo sutikimu. CK 2.26 straipsnyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. 4.
rezultatų laukiama Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924, paskutiniai nuostatų pakeitimai įsigaliojo nuo 2005 m. liepos 5 d. , tuo tarpu – CK nuo
Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 27 straipsnio nuostatas su CK 2.11 straipsnio nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad TLK-10-AM sisteminiame ligų sąrašo 5 skyrių „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ sudaro poskyriai: (F00-F09) organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, (F10-F19) psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, (F20-F29) šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, (F30-F39) nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, (F40-F48) neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, (F50-F59) elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais, (F60-F69) suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai, (F70-F79) protinis atsilikimas, (F80-F89) psichologinės raidos sutrikimai, (F90-F98) elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, (F99) nepatikslintas psichikos sutrikimas. Atsižvelgiant į CK įtvirtintas nuostatas ir įvertinus, kad ne tik asmuo, sergąs sunkia psichikos liga, bet ir asmuo, kuriam diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų gali turėti ne tik psichikos sutrikimų ir sukelti realią grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei, tačiau ir turtui. Dėl to Įstatymo projektu siūloma suvienodinti CK ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme Nr.
I-924 vartojamas nuostatas ir numatyti, kad asmuo, sergąs ne tik sunkia psichikos liga, bet ir asmuo sergąs psichikos sutrikimu ir atsisakąs hospitalizavimo, gali būti hospitalizuojamas prievarta tik jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminę žalą:
1) savo sveikatai, gyvybei bei turtui;
2) aplinkinių sveikatai, gyvybei bei turtui. Dažnai asmenys, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų gali sudaryti sandorius, kurie turi tiesioginę neigiamą įtaką jų kilnojamam ar nekilnojamam turtui. Priėmus Įstatymo projektą bus sudaryta galimybė, kad teismo sprendimu neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo tose srityse, kuriose jis pripažintas ribotai veiksniu, galės sudaryti sandorius ar kitaip veikti tik su teismo paskirto globėjo sutikimu, tokiu būdu bus apsaugota ribotai veiksnaus asmens ir aplinkinių sveikata, gyvybė bei turtas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos korupcijai. Galimas kriminogeninės situacijos pagerėjimas dėl su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusių nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimu. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, priimti teisės aktų, keisti galiojančių teisės aktų ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Projekto reikšminiai žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: psichikos ir elgesio sutrikimas, psichoaktyviosios (psichiką veikiančios) medžiagos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-07-12 Nr. S-2017-6870 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-984 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑984 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo įstatymo projekto nuostatas su Civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalimi, siūlome nustatyti, kad asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas ir tais atvejais, kai reali grėsmė kyla ne tik aplinkinių, bet ir jo paties turtui. Be to, siūlome nustatyti, kad realios grėsmės priežastimi gali būti ne tik psichikos sutrikimų turinčio asmens veiksmai, tačiau ir jo neveikimas. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, vienintelės projekto 1 straipsnio struktūrinės dalies numeruoti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio dėstomojoje dalyje turi būti dėstomas ir keičiamo straipsnio pavadinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-08-14 Nr. S-2017-7442 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑984(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑984(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]