Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) savivaldybėms įstatymais įstatymuose priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų, išskyrus geodezijos ir kartografijos darbus, nurodytus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte, organizavimas ir vykdymas;“. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 38 punktu:
„38) geodezijos ir kartografijos darbų, nurodytų Lietuvos
Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies
straipsnio 38 punktą laikyti 39 punktu. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-934(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 6 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) savivaldybėms įstatymais įstatymuose priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų, išskyrus savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą, organizavimas ir vykdymas;“. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 7 straipsnį nauju 38 punktu:
„38) savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymas;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 38 punktą laikyti 39 punktu. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas
RESPUBLIKOS GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS ĮSTATYMO NR. IX-415 4, 6, 7, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 4, 6, 7, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – GKĮ projektas) parengtas siekiant įgyvendinti 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (toliau – Direktyva), reikalavimus. Dauguma Direktyvos nuostatų jau perkeltos į nacionalinę teisę, tačiau Direktyvos 10 straipsnio 2 dalies,
buvo perkeltos tik iš dalies. Todėl Lietuva jau yra gavusi Europos Komisijos pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūros Nr. 2015/2044 dėl Direktyvos neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Taigi, svarbiausias GKĮ projekto tikslas – Geodezijos ir kartografijos įstatymą suderinti su Europos Sąjungos teisės reikalavimais užtikrinant geografinėmis savybėmis susijusių erdvinių duomenų, kurie yra nustatomi abipus dviejų ar daugiau valstybių narių sienų, darnumą bei galimybę trečiųjų šalių naudotojams, kurių erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos atitinka Europos Komisijos patvirtintus reikalavimus, susijusius su įsipareigojimais dėl metaduomenų, tinklo paslaugų ir sąveikumo, teikti savo erdvinių duomenų rinkinius per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, taip pat apibrėžiant prieigos prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą ribojimo atvejus.
Taip pat siekiant užtikrinti, kad 1:2 000 ir didesnio mastelio topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų erdviniai duomenys, kurie plačiai naudojami teritorijų planavimo ir statybų valdymo procesuose, savivaldybėse būtų tvarkomi nuolat parengtas ne tik GKĮ projektas, bet ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533
projektai). Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje savivaldybėms pavesta atlikti geodezijos ir kartografijos darbus, tarp jų – topografinių planų ir erdvinių duomenų rinkinių sudarymo ir tvarkymo darbus. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad savivaldybėms įstatymais priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų organizavimas ir vykdymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, t. y. šiuos darbus savivaldybės turi finansuoti savo biudžeto lėšomis. Pažymėtina, kad savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio sudarymas ir tvarkymas yra brangus procesas, todėl šiems darbams vykdyti savivaldybėse nepakanka lėšų.
Savivaldybėse sukauptų topografinių planų erdvinių duomenų analizė parodė, kad tik Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybės nuolat tvarko erdvinių duomenų rinkinį ir šiam darbui savo biudžete yra numačiusios reikalingų lėšų. Kitų savivaldybių darbuotojai topografinių planų erdvinius duomenis kaupia taikydami supaprastintas technologijas, tačiau tokiu būdu sukaupti duomenys netinka įvairiapusiam jų naudojimui, pvz., užtikrinti sąsajas su valstybės registrais, kadastrais ir valstybės informacinėmis sistemomis, naudoti teritorijų planavimui, statybų projektavimui ir pan. Paminėtina, kad kai kurios savivaldybės visiškai netvarko topografinių planų erdvinių duomenų. Žemės ūkio ministerija, siekdama iš esmės pagerinti susiklosčiusią situaciją, parengė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma dalį geodezijos ir kartografijos darbų – savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą - priskirti prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų, t. y. šiuos darbus finansuoti iš valstybės biudžeto. Šių asignavimų valdytoja būtų Žemės ūkio ministerija. Siekdama užtikrinti, kad savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbai visose savivaldybėse vyktų nuosekliai ir vienodai, ministerija taip pat parengė GKĮ projektą, kuriame numatoma Žemės ūkio ministerijai pavesti metodiškai vadovauti savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbams ir juos koordinuoti bei vykdyti kitas funkcijas, susijusias su savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbais. Dar vienas tikslas, kurio siekiama GKĮ projektu – suderinti Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, politikos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijos pagal pobūdį priskirtinos ministerijoms. Tačiau remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis tokias funkcijas geodezijos ir kartografijos veiklos srityje šiuo metu vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba). Siekiant suderinti abiejų įstatymų nuostatas GKĮ projektu siūloma šiuo metu Nacionalinės žemės tarnybos vykdomų geodezijos ir kartografijos srities politikos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijų pavesti vykdyti Žemės ūkio ministerijai. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės registro valdytoju skiriama ministerija arba ministerijai nepavaldi valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kitas juridinis asmuo, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas. Taip pat minėto įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Tuo tarpu Geodezijos ir kartografijos įstatymo 21 straipsnio
portalo ir Georeferencinio pagrindo kadastro valdytoja paskirta Nacionalinė žemės tarnyba, kurios vadovas nėra asignavimų valdytojas.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos erdvinės informacijos portalui ir Georeferencinio pagrindo kadastrui skiriamų asignavimų valdytoja yra Žemės ūkio ministerija, GKĮ projektu siūloma pastarąją paskirti Lietuvos erdvinės informacijos portalo bei Georeferencinio pagrindo kadastro valdytoja. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Algirdas Sereika, tel. (8 5) 239 1338) Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus (vedėjas Vytautas Paršeliūnas, tel. (8 5) 210 0522, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Renata Tracevičienė, tel. (8 5) 210 0526, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad savivaldybėms įstatymais paskirtų geodezijos ir kartografijos darbų organizavimas ir vykdymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Taigi, šiuos darbus savivaldybės turi finansuoti savo biudžeto lėšomis. Remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatomis georeferencinio pagrindo žemėlapių 1:10 000, 1:50 000, 1:250 000 masteliu sudarymas, atnaujinimas ir tvarkymas priskirtas Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencijai (4 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Geodezijos ir kartografijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu prie savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbų priskirti kartografijos darbai statybviečių planams ir inžinerinių tinklų planams sudaryti ir esamų žemėlapių (planų) atnaujinimo darbai.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbai finansuojami iš valstybės biudžeto, jeigu jie įtraukti į valstybines kartografavimo programas, tačiau nėra reglamentuota, kam ir kokiais pagrindais priklausytų geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jei ji būtų parengta valstybės biudžeto lėšomis. Šiuo metu Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta, kad savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbams metodiškai vadovauja Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat Vyriausybės įgaliota institucija nustato savivaldybės teritorijos topografinių planų ir erdvinių duomenų rinkinių sudarymo ir tvarkymo tvarką ir topografinių planų derinimo ir jų kontrolės atlikimo tvarką bei tvirtina savivaldybių erdvinių duomenų rinkinių techninius reglamentus ir specifikacijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šios funkcijos (t. y. politikos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontrolės) pagal pobūdį priskirtinos ministerijoms.
Taip pat remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo 10 straipsnio nuostatomis Vyriausybės įgaliota institucija metodiškai vadovauja valstybiniams geodezijos ir kartografijos darbams, valstybinio geodezinio pagrindo, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų sudarymo, Lietuvos erdvinės infrastruktūros veiklos užtikrinimo ir tobulinimo darbams; pagal kompetenciją koordinuoja erdvinių duomenų rinkinių ir naudojimosi jais paslaugų unifikavimą ir sąveikumą; tvirtina valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą, valstybinių geodezinių tinklų tikslumo klases; ogranizuoja LitPOS tvarkymą ir tobulinimą; koordinuoja tarptautinių, valstybinių programų ir projektų įgyvendinimą geodezijos ir kartografijos srityje; rengia ir tvirtina valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sudarymo tvarkos aprašus ir specifikacijas, užtikrina jų suderinamumą su tarptautiniais Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) standartais ir reikalavimais geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų rinkinių kaupimo srityse; nustato valstybinės geodezinės, kartografinės medžiagos ir valstybinių erdvinių duomenų rinkinių teikimo tvarką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šios funkcijos (t. y. politikos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontrolės) pagal pobūdį priskirtinos ministerijoms. Dauguma Direktyvos nuostatų jau perkeltos į Geodezijos ir kartografijos įstatymą ir šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau Direktyvos 10 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio antrosios pastraipos ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos buvo perkeltos iš dalies.
Geodezijos ir kartografijos įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalimis Lietuvos erdvinės informacijos portalo valdytoju paskirta Nacionalinė žemės tarnyba. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalimis vadovaujančiąja Georeferencinio pagrindo kadastro įstaiga paskirta Nacionalinė žemės tarnyba, o Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkymo įstaiga – VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“. Geodezijos ir kartografijos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys teikiami neatlygintinai, išskyrus atvejus, kai šie duomenys naudojami pridėtinės vertės paslaugoms ar produktams sukurti. Atlyginimo už Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų teikimą dydį nustato Vyriausybė. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma dalį geodezijos ir kartografijos darbų, t. y. savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus priskirti prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų. Ši funkcija būtų vykdoma nuolat. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad bus sukurtas savivaldybių erdvinių duomenų rinkinys, kurio duomenys reikalingi vykdant teritorijų planavimo ir statybų projektavimo darbus, siekiant įgyvendinti statinio gyvavimo ciklo procesus ir kt. reikmėms.
Remiantis Geodezijos ir kartografijos įstatymo nuostatomis georeferencinio pagrindo žemėlapis yra sudedamoji Georeferencinio pagrindo kadastro dalis, todėl šio žemėlapio sudarymo, atnaujinimo ir tvarkymo darbai turi būti priskiriami ne Vyriausybės įgaliotos institucijos, o minėto kadastro tvarkytojo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, GKĮ projekte siūloma iš 4 straipsnyje pateikto valstybinių geodezijos ir kartografijos darbų sąrašo išbraukti georeferencinio pagrindo žemėlapio sudarymo, atnaujinimo ir tvarkymo darbus, atitinkamai patikslinant Geodezijos ir kartografijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 3, 9 ir
dalį. Taip pat GKĮ projektu numatoma panaikinti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi savivaldybės neatlieka šiame punkte nurodytų kartografijos darbų statybviečių planams ir inžinerinių tinklų planams sudaryti ir esamų žemėlapių (planų) atnaujinimo darbų. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma dalį geodezijos ir kartografijos darbų priskirti prie valstybinių (valstybės perduotų savivaldybėms) funkcijų, GKĮ projektu numatoma panaikinti Geodezijos ir kartografijos įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbai finansuojami iš valstybės biudžeto, jeigu jie įtraukti į valstybines kartografavimo programas. Taip pat GKĮ projekte siūloma nustatyti, kad vykdant savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbus sukurta geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija, jeigu ji parengta valstybės ar užsienio paramos valstybei lėšomis, nuosavybės teise priklausytų valstybei.
Tokiu būdu būtų suderintos Įstatymų projektų nuostatos. Tuo atveju, jei savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbai būtų finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, o šių asignavimų valdytoja būtų Žemės ūkio ministerija, manome, kad būtų tikslinga funkcijas, susijusias su savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbais, pavesti vykdyti Žemės ūkio ministerijai. Atsižvelgiant į tai GKĮ projektu siūloma Žemės ūkio ministerijai pavesti metodiškai vadovauti savivaldybių geodezijos ir kartografijos darbams ir juos koordinuoti, nustatyti savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo tvarką, topografinių planų ir inžinerinių tinklų planų derinimo tvarką, patvirtinti savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją. Be to, siekiant, kad savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbai visose savivaldybėse vyktų nuosekliai, GKĮ projektu siūloma Žemės ūkio ministerijai pavesti planuoti ir kontroliuoti savivaldybių erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo darbus, taip pat organizuoti valstybinių ir savivaldybių erdvinių duomenų rinkinių tvarkymui ir pakartotiniam panaudojimui reikalingų informacinių išteklių valdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad politikos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcija pagal pobūdį priskirtina ministerijoms, GKĮ projekte siūloma nuo 2018 m. sausio
funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, pavesti vykdyti Žemės ūkio ministerijai, t. y. metodiškai vadovauti valstybiniams geodezijos ir kartografijos bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo darbams ir juos koordinuoti; koordinuoti erdvinių duomenų rinkinių ir naudojimosi jais paslaugų unifikavimą ir sąveikumą; užtikrinti ir tobulinti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros funkcionalumą; tvirtinti valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą, valstybinių geodezinių tinklų tikslumo klases ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimus; organizuoti LitPOS tvarkymą ir tobulinimą; koordinuoti tarptautinių, valstybinių programų ir projektų įgyvendinimą geodezijos ir kartografijos srityje; rengti ir tvirtinti geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sudarymo techninius reglamentus ir specifikacijas, užtikrinti jų suderinamumą su tarptautiniais Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) standartais ir reikalavimais geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų rinkinių kaupimo srityse; nustatyti valstybinės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimo tvarką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad politikos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcija pagal pobūdį priskirtina ministerijoms, GKĮ projekte siūloma nuo 2018 m. sausio
funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, pavesti vykdyti Žemės ūkio ministerijai, t. y. metodiškai vadovauti valstybiniams geodezijos ir kartografijos bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros funkcionalumo užtikrinimo ir tobulinimo darbams ir juos koordinuoti; koordinuoti erdvinių duomenų rinkinių ir naudojimosi jais paslaugų unifikavimą ir sąveikumą; užtikrinti ir tobulinti Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros funkcionalumą; tvirtinti valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sąrašą, valstybinių geodezinių tinklų tikslumo klases ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimus; organizuoti LitPOS tvarkymą ir tobulinimą; koordinuoti tarptautinių, valstybinių programų ir projektų įgyvendinimą geodezijos ir kartografijos srityje; rengti ir tvirtinti geodezijos, kartografijos, valstybinių erdvinių duomenų rinkinių ir žemėlapių sudarymo techninius reglamentus ir specifikacijas, užtikrinti jų suderinamumą su tarptautiniais Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) standartais ir reikalavimais geodezijos, kartografijos ir erdvinių duomenų rinkinių kaupimo srityse; nustatyti valstybinės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimo tvarką. Įgyvendinant Direktyvos 10 straipsnio 2 dalies nuostatas GKĮ projekte siūloma nustatyti, kad Žemės ūkio ministerija, siekdama užtikrinti, kad su geografinėmis savybėmis susiję erdviniai duomenys, kurie yra nustatomi abipus dviejų ar daugiau valstybių narių sienų, būtų darnūs, kartu su valstybėmis narėmis prireikus bendru sutarimu spręstų dėl tokių bendrų elementų vaizdavimo ir pozicijos; įgyvendinant Direktyvos 12 straipsnio antrosios pastraipos nuostatas GKĮ projekte siūloma nustatyti, kad erdvinių duomenų rinkinių teikėjai gali būti trečiosios šalys, kurių erdvinių duomenų rinkiniai ir paslaugos atitinka Europos Komisijos patvirtintus reikalavimus, susijusius su įsipareigojimais dėl metaduomenų, tinklo paslaugų ir sąveikumo; įgyvendinant Direktyvos 13 straipsnio
duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą ribojimo atvejus.
Siekiant suderinti Geodezijos ir kartografijos įstatymo ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatas GKĮ projektu siūloma Lietuvos erdvinės informacijos portalo bei Georeferencinio pagrindo kadastro valdytoja nuo 2018 m. sausio 1 d. paskirti Žemės ūkio ministeriją, taip pat įtvirtinti nuostatas, kad Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytoją paskirs Vyriausybė. Kaip žinia, Europoje erdvinių duomenų kūrimo srityje vyrauja tendencija, kad vis daugiau šių duomenų teikiama neatlygintinai. Manome, kad tokią praktiką turėtų taikyti ir Lietuva, todėl GKĮ projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys, naudojami pridėtinės vertės paslaugoms teikti ar pridėtinės vertės produktams sukurti, būtų teikiami atlygintinai. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas teisinis reguliavimas teigiamai paveiks vieningų ir suderintų stambaus mastelio informacinių išteklių kūrimą. Tiesioginės numatomo teisinio reguliavimo pasekmės: Įstatymų projektams įgyvendinti bus reikalingos papildomos lėšos, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai leistų taupyti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšas, nes savivaldybių sutvarkyti stambaus mastelio informaciniai ištekliai būtų nuolat naudojami skirtingų institucijų daugelyje sričių: valstybės registrų, kadastrų ir valstybės informacinių sistemų duomenims kurti, teritorijų planavimui, statybų projektavimui ir pan. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus pradėti tvarkyti stambaus mastelio informaciniai ištekliai. Tokiu atveju Lietuvos ir užsienio verslo subjektai (projektuotojai, geodezininkai, matininkai, statybininkai ir kt.) galės gauti patikimus stambaus mastelio erdvinius duomenis, kurie leis tiksliau įvertinti projektavimo ar miestų ūkio infrastruktūros objektų priežiūros darbų apimtį. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, atitinkamai reikės keisti ir priimti GKĮ projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai GKĮ projektu neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr. IX-415 4, 6, 7, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymą, Žemės ūkio ministerija turės parengti ir iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 709 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsteigimo“ pakeitimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1043 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo;
Georeferencinio pagrindo kadastro reorganizavimo ir Georeferencinio pagrindo kadastro nuostatų patvirtinimo. 2. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr.
IX-415 4, 6, 7, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymą, Žemės ūkio ministerija iki 2017 m. rugsėjo 30 d. turės parengti šiuos įsakymus:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ pakeitimo; 2.2. Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 3D-708 „Dėl Geodezijos ir kartografijos darbų savivaldybėse kontrolės ir valstybinės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo;
įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatų tvirtinimo;
Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatų ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenų saugos nuostatų patvirtinimo;
Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų ir informacijos saugos nuostatų patvirtinimo;
Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros koordinavimo struktūros nustatymo;
Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių kūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo;
Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimų ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo;
ir žemėlapių sąrašo patvirtinimo;
geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo;
valstybinės geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos naudojimą pridėtinės vertės produktui kurti ir (ar) pridėtinės vertės paslaugai teikti nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo;
erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos patvirtinimo;
erdvinių duomenų rinkinio tvarkymo aprašo patvirtinimo. 3. Priėmus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo Nr.
IX-415 4, 6, 7, 9, 10, 11, 18, 19, 20, 21, 23, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymą, iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Nacionalinė žemės tarnyba turės pripažinti netekusiais galios šiuos įsakymus:
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2005 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 1P-42 „Dėl Valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sąrašo patvirtinimo“;
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-13 „Dėl Geodezinės, kartografinės medžiagos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių teikimo tvarkos aprašo ir Atlygio už geodezinės ir kartografinės veiklos produkcijos naudojimą pridėtinės vertės produktui kurti ir (ar) pridėtinės vertės paslaugai teikti nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 1p-(1.3.)-91 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos portalo nuostatų ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“;
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-295 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų reikalavimų ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros metaduomenų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-224 „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos portalo naudotojų administravimo taisyklių, Lietuvos erdvinės informacijos portalo saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių ir Lietuvos erdvinės informacijos portalo veiklos tęstinumo valdymo plano patvirtinimo“;
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr.
1P-(1.3)-169 „Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų ir kadastro informacijos saugos nuostatų patvirtinimo“;
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. 1P-149-(1.3.) „Dėl Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų rinkinių kūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 1P-169-(1.3) „Dėl Georeferencinio pagrindo kadastro naudotojų administravimo taisyklių, Georeferencinio pagrindo kadastro saugaus elektroninės informacijos tvarkymo taisyklių ir Georeferencinio pagrindo kadastro veiklos tęstinumo valdymo plano patvirtinimo“ ;
žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 1P-471-(1.3.) „Dėl Valstybės įmonės Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ įstatų tvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) GKĮ projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui įgyvendinti iš valstybės biudžeto reikės skirti 2018 ir 2019 metais po 200 tūkst. Eur,
tūkst. Eur, o nuo 2021 metų - kasmet po 1 500 tūkst. Eur. Šios lėšos būtų skiriamos savivaldybės erdvinių duomenų rinkiniui tvarkyti. Paaiškiname, kad lėšos savivaldybės erdvinių duomenų rinkiniui tvarkyti apskaičiuotos remiantis bandomojo projekto rezultatais. Bandomasis projektas buvo vykdomas Trakų rajono savivaldybėje; šio projekto metu buvo tvarkomi šios savivaldybės topografinių planų erdviniai duomenys.
Iš projekto rezultatų matyti, kad per mėnesį vienas specialistas gali sutvarkyti ir įkelti į erdvinių duomenų rinkinį apie 35 planus (1 ha ploto arba 100 m ilgio, jei plane vaizduojamas inžinerinis tinklas), o 1 ha ploto duomenų integravimas kainuoja 55 Eur už ha. Vadinasi, jei visos savivaldybės tvarkytų erdvinius duomenis, kurių apimtis būtų apie 27 tūkst. ha, šių erdvinių duomenų sutvarkymas kainuotų 1 500 tūkst. Eur per metus. Planuojama, kad savivaldybės į erdvinių duomenų tvarkymą įsitrauks palaipsniui: 2018 ir 2019 metais būtų sutvarkyta apie 8 proc. topografinių planų erdvinių duomenų ir šiam darbui reikėtų po 200 tūkst. eurų; 2020 metais būtų sutvarkyta apie 50 proc. topografinių planų erdvinių duomenų ir šiam darbui reikėtų 750 tūkst. eurų; nuo
savivaldybių) ir šiam darbui reikės po 1 500 tūkst. eurų kasmet. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: planas, duomenų bazė, savivaldybė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Į GKĮ projektą perkeliami Direktyvos reikalavimai yra privalomi be jokių išimčių, o dėl jos netinkamo įgyvendinimo gresia Europos Komisijos sankcijos. Lietuva jau yra gavusi Europos Komisijos pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimų procedūros Nr.
2015/2044 dėl Direktyvos neperkėlimo ir neįgyvendinimo nacionalinėje teisėje, todėl numatomam teisiniam reguliavimui yra labai svarbus laiko aspektas. Pažymėtina, kad, siekdama užtikrinti visišką ir tinkamą Direktyvos 10 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio antrosios pastraipos ir 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, Lietuva įsipareigojo minėtas Direktyvos nuostatas įtvirtinti GKĮ projekte iki 2017 m. liepos 1 d.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
įstatymo projekto XIIIP-934 2017-06-30
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai Neringa Azguridienė, Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-06-27)
principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-934(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-06-301 Pasiūlymas: Patobulinti įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) savivaldybėms įstatymuose priskirtų geodezijos ir kartografijos darbų, išskyrus geodezijos ir kartografijos darbus, nurodytus Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio tvarkymą, organizavimas ir vykdymas;“. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-06-302 Pasiūlymas: Patobulinti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 38 punktu:
„38) geodezijos ir kartografijos darbų, nurodytų Lietuvos
Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies
paskirti pranešėjai: A. Strelčiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-934(2) ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė