priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino keletas esminių priežasčių. Visų pirma, 2012 m. birželio 11 d. buvo gautas Europos Komisijos (Vidaus rinkos generalinio direktorato) paklausimas EU Pilot Nr. 3582/12/MARK, kuriame Europos Komisija išdėstė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui u svarbių įmonių įstatymas (toliau – Įstatymas) riboja Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 63 straipsnyje įtvirtintą laisvą kapitalo judėjimą, kadangi Įstatymu nustatoma procedūra, skirta įvertinti bet kurio potencialaus investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, kai siekiama investuoti į Įstatyme nurodytas strateginės reikšmės ar nacionalinio saugumo požiūriu svarbias bendroves. Siekdama išsiaiškinti Įstatymo atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės reikalavimams, Europos Komisija pateikė 5 klausimus, tarp jų: 1) kokių tikslų siekiama Įstatymu; 2) ar išankstinė patikra yra mažiausiai varžanti priemonė, kuria siekdama šių tikslų gali pasinaudoti Lietuvos Respublika; 3) kaip būtų galima pateisinti Įstatyme nustatytus laisvo kapitalo judėjimo apribojimus kiekvienai iš Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų įmonių. Gavusi kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų atsakymą, 2013 m. gegužės 28 d.
Europos Komisija pateikė tris papildomus su minėtu paklausimu susijusius klausimus: 1) kaip turėtų būti suprantamas „nacionalinis saugumas“, kurio pagrindu siekiama pateisinti apribojimus energetikos, telekomunikacijų, infrastruktūros ir komunalinių paslaugų sektoriuose, t. y. ar jis taip pat turėtų būti suprantamas kaip nenutraukiamas ir saugus paslaugų teikimas ir ar yra kitų papildomų grėsmių; 2) kokia, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, reali ir pakankamai rimta grėsmė kyla Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir kaip ji gali būti pašalinta išankstinės patikros momentu ir kodėl ją taikant bus išvengta bet kokios paskesnės grėsmės; 3) kaip galėtų būti pagrįstas ryšys tarp išankstinės patikros procedūros ir paslaugų teikimo užtikrinimo tam tikruose sektoriuose, t. y. kodėl Lietuvos Respublika įsitikinusi, kad kilus realiai ir rimtai grėsmei išankstinė patikros procedūra padės užtikrinti nepertraukiamą ir saugų paslaugų teikimą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) pasitarime buvo nuspręsta išsamiai išnagrinėti Europos Komisijos keliamas problemas ir, prireikus, parengti Įstatymo pakeitimus (paminėtina, kad Lietuvos Respublikos institucijoms pateikus paaiškinimus, 2014 m. rugsėjo 12 d. Europos Komisija nutraukė šį tyrimą). Antra, p asikeitus geopolitinei ir saugumo situacijai regione dėl Rusijos Federacijos veiksmų ir ginkluoto konflikto Ukrainoje, rengiant Įstatymo projektą buvo būtina įvertinti naujas grėsmes ir galiojančio įstatymo nuostatų, skirtų nuo jų apsisaugoti, veiksmingumą, prireikus įtvirtinti papildomus saugiklius, kad būtų užkirstas kelias nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms, susijusioms su investicijomis į strateginę reikšmę turinčias įmones, bei sudaryti sąlygas veiksmingai strateginę reikšmę turinčių objektų apsaugai.
Trečia, Įstatymo projekto rengimo metu buvo priimti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo pakeitimai (
Įstatymo pakeitimai (
investuotojų, investuojančių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose ūkio sektoriuose ar ketinančių vykdyti veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių apsaugos zonos teritorijoje, patikrą. Taip buvo gerokai išplėstas „potencialių dalyvių“, kuriems taikomas Įstatymas, sąrašas, o Įstatyme liko numatyta vienintelė apsaugos nuo grėsmių nacionaliniam saugumui užtikrinimo – išankstinės patikros – forma. Todėl rengiant Įstatymo projektą reikėjo suderinti nuostatas, kurios, viena vertus, leistų apsaugoti nacionalinio saugumo interesus tais atvejais, kai investuojama į strateginius ūkio sektorius ar siekiama vykdyti veiklą apsaugos zonos teritorijoje, ir, kita vertus, numatyti galimybes atlikti patikrą ne visais atvejais, o tik tuomet, kai tokios investicijos pagal jų pobūdį, investuotojo ketinimus, atskirų konkretaus ūkio sektoriaus segmentų svarbą iš tikrųjų galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip būtų sumažinta ūkio subjektams ir investuotojams, kurie iš principo negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui, tenkanti administracinė našta. Ketvirta, 2012 m. spalio mėn.
Ketvirta, 2012 m. spalio mėn. Lietuva atnaujino prašymą dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (toliau – EBPO), 2013 m. gegužės mėnesį buvo priimta EBPO Ministrų tarybos rezoliucija dėl globalios plėtros, kurioje minima galimybė 2015 m. pakviesti Lietuvą pradėti derybas dėl stojimo į EBPO ir numatyta intensyvinti Lietuvos ir EBPO bendradarbiavimą. 2013 m. rugsėjo mėn. buvo patvirtintas bendras EBPO ir Lietuvos bendradarbiavimo veiksmų planas 2014 – 2015 m., 2015 m. balandžio 9 d. EBPO Taryba vienbalsiai nusprendė pakviesti Lietuvą pradėti stojimo į EBPO procesą. Šiame kontekste buvo būtina įvertinti galiojančio Įstatymo, kuris savo esme yra investicijas varžantis įstatymas, nuostatas ir rengiant Įstatymo projektą įvertinti su naryste EBPO sietinus Lietuvos įsipareigojimus. Penkta, Įstatymo projekto rengimo metu įvyko tam tikrų įmonių reorganizavimas ir pertvarkymas, įgyvendinant ES Trečiąjį energetikos paketą, todėl Įstatymo projekte buvo siekiama atsižvelgti į faktinius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių pasikeitimus, taip pat įvertinti Lietuvos Respublikos Seime užregistruotus įstatymų projektus dėl Įstatymo papildymo įtraukiant į jo taikymo sritį atitinkamas įmones ar atliekant kitus pakeitimus (įstatymų projektai Nr. XIIP-1884, XIIP-1645, XIIP-1005 ir XIIP-1513). Galiausiai, šešta, buvo siekiama kompleksiškai peržiūrėti galiojančio Įstatymo nuostatas, siekiant išsamiau reglamentuoti atskirus nacionalinio saugumo interesų apsaugos aspektus ir pašalinti reguliavimo spragas.
Atsižvelgiant į tai, rengiant Įstatymo projektą buvo siekiama:
1) tiksliau ir aiškiau apibrėžti nacionalinio saugumo interesus;
2) įvertinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto, kurių atžvilgiu turi būti taikomos apsaugos priemonės, sąrašo pagrįstumą (iš jo išbraukiant tam tikras įmones arba įrenginius ir turtą, arba į jį įrašant papildomus);
3) įvertinti patikros procedūros patikimumą, reikalingumą ir veiksmingumą, atsisakant jos taikymo tais atvejais, kai grėsmė nacionaliniam saugumui iš esmės negali kilti ar kai pirminiame etape jos neįmanoma identifikuoti, ir numatyti pasekmes tais atvejais, kai nesilaikoma šios procedūros;
4) numatyti mechanizmus, kurie leistų pašalinti grėsmes nacionalinio saugumo interesams, kurios gali kilti jau atlikus investuotojų patikrą. Be to, buvo būtina atsižvelgti į naujai priimtą Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą ir į Nacionalinio saugumo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinio saugumo strategija), taip pat pašalinti esamas reguliavimo spragas, kuriomis galėtų būti pasinaudota siekiant išvengti įstatymo nustatytų apsaugos priemonių ir nuosekliai bei sistemiškai išdėstyti naujas ir galiojančias įstatymo nuostatas, nes dėl įvairių įstatymo pakeitimų galiojantis teisinis reguliavimas stokojo darnos ir sistemiškumo.
Taigi bendras Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai, t.y. įmonės, įrenginiai ir turtas, ūkio sektoriai, taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrenginių apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas. Siekiant Įstatymo projekte siūlomas nuostatas inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo Nr. X-1231 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 27 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2367 6 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 4 skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2366 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2369 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo Nr. XII-2393 preambulės, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11 , 2, 5, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2370 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr.
X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15, 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-2371 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I–1418 22, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Inicijuoti Įstatymo peržiūrą, įvertinimą ir, prireikus, pakeitimų rengimą buvo nuspręsta Vyriausybės pasitarime, svarstant minėtuosius Europos Komisijos paklausimus. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2013 m. rugsėjo 25 d. potvarkiu Nr. 286 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (pirmininkas
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius, Valstybės saugumo departamento valdybos viršininkas, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinis direktorius, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Pajėgumų planavimo departamento direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, energetikos viceministras, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorius, susisiekimo viceministras, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorius, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo Žvalgybos valdybos viršininkas) (toliau – darbo grupė).
Įstatymo projektas taip pat buvo teiktas įvertinimui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kurių atstovų darbo grupėje nebuvo, valstybės tarnautojams. Pradinį Įstatymo projektą, kuris buvo teikiamas darbo grupei svarstyti, ir vėlesnius Įstatymo projektus, kurie buvo parengti pagal darbo grupės narių pastabas ir pasiūlymus, rengė Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojai (generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas, tel. 8 706 63 693, el. p. [email protected] , ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vedėja Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected] ). Darbo grupės parengto Įstatymo projekto derinimą organizavo Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.
Įstatymo projekto patikslinimus pagal institucijų, įstaigų ir įmonių pateiktas pastabas įformino, taip pat rengė susijusių įstatymų pakeitimų projektus Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64 951, el. p. [email protected] ) Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus (vedėja Laurentina Garbauskienė, tel. 8 706 64 879, el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas Vaidotas Rudokas (tel. 8 706 64 742, el. p. [email protected] ) ir patarėja Audronė Railaitė (tel. 8 706 64 741, el.p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta, kurios įmonės ir įrenginiai turi strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, kuriuose iš jų kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, o kuriuose iš jų privalo būti palikta sprendžiamoji galia valstybei. Įstatyme taip pat nustatyta tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis iš anksto įvertinama strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Šis įvertinimas taip pat taikomas potencialiems dalyviams, kurie nori investuoti strategiškai svarbiuose Lietuvos ūkio sektoriuose ar vykdyti veiklą nustatytų apsaugos zonų teritorijoje, taip pat apibrėžti ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai bei jiems ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės.
Kiek tai aktualu, išsamesnis galiojančio įstatymo nuostatų įvertinimas ir siūlomų pakeitimų pagrindimas pateikiamas toliau, šio aiškinamojo rašto 4 punkte, išdėstant siūlomo naujo teisinio reguliavimo paaiškinimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pavadinimas Įstatymo p rojektu siūloma galiojančio Įstatymo pavadinimą „Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas “ keisti į „L ietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas“ siekiant jį suderinti su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatomis. Galiojantis Įstatymo pavadinimas buvo įtvirtintas atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 skyriaus „Ekonominė politika“ nuostatas, pagal kurias „Seimas įstatymu nustato, kurios įmonės ir įrenginiai (tarp jų ir steigtini) turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui“.
Tačiau Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių bei priedėlio preambulės ir 1, 2, 4, 5, 7, 8, 9, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 23 skyrių pakeitimo ir papildymo įstatymu ir šiuo metu jame nustatyta, kad „ Vyriausybė, laikydamasi Europos Sąjungos teisės reikalavimų, teikia Seimui įstatymu tvirtinti, kurie nacionaliniam saugumui strategiškai svarbūs objektai privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose ir kokiomis sąlygomis kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei užsienio kapitalas, atitinkantis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, paliekant sprendžiamąją galią valstybei, taip pat teikia tvirtinti kitus nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbius objektus“ ir kad „Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat gali nustatyti apribojimus ir prievoles, taikomas ir kitoms Lietuvoje veikiančioms įmonėms bei kitiems ūkio subjektams <...> kai būtina tenkinti kitus nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius.“ Taip pat Įstatymo projekto pavadinimo formuluotė „ nacionaliniam saugumui užtikrinti“ (o ne „ nacionalinio saugumo užtikrinimui“) buvo parinkta po konsultacijų su lietuvių kalbos specialistais. Įstatymo 1 straipsnis (Įstatymo tikslas ir taikymas) Galiojančio Įstatymo
įstatymas.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 1 straipsnyje siūloma įtvirtinti keturias nuostatas, nurodančias Įstatymo projekto tikslą ir taikymo sritį:
1) 1 dalyje siūloma nurodyti įstatymo tikslus, į kuriuos pagal teisės normų aiškinimo taisykles privaloma atsižvelgti taikant ir aiškinant visas kitas Įstatymo projekto nuostatas. Atitinkamai įstatymo tikslas suformuluojamas kaip siekis preventyviai ir vėlesniuose etapuose svarbius objektus saugoti nuo visų rizikos veiksnių, kurie keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, taip pat „šalinti jų atsiradimo priežastis ir sąlygas“ (ši formuluotė taip pat parinkta atsižvelgta į galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas). Be to, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo formuluotes („<...> teikia Seimui įstatymu tvirtinti, kurie nacionaliniam saugumui strategiškai svarbūs objektai privalo būti valstybės nuosavybė, o kuriuose ir kokiomis sąlygomis kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei užsienio kapitalas <...>“), šioje dalyje paaiškinama, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai – tai įrenginiai, kitas turtas ir įmonės, kurių veikla yra svarbi užtikrinant nacionalinį saugumą. Taip pat, atsižvelgiant į galiojančio Įstatymo nuostatas, sistemiškai į objekto sąvoką įtraukiami ir ūkio sektoriai, kuriuose, pagal Nacionalinio saugumo strategiją, kitų valstybių ūkio subjektų dominavimas atitinkamuose ūkio sektoriuose priskirtinas prie išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmės.
2) 2 dalyje siūloma įtvirtinti bendro pobūdžio negatyvią pareigą, kuri įpareigotų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar įmonių, kurios valdo, naudoja ir disponuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, taip pat kitų įmonių, kurios veikia nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, organus susilaikyti nuo bet kokių sprendimų, galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir kurią pažeidus kiltų Lietuvos Respublikos įstatymuose (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) ir kt.) numatytos pasekmės tiek dėl tokių veiksmų teisėtumo, tiek dėl tuos veiksmus atlikusių subjektų atsakomybės. 3) 3 dalyje numatyta, kad Vyriausybės sprendimai, kuriais gali būti draudžiami ar ribojami sandoriai, investicijos ar ūkinė komercinė veikla, gali būti priimami nepažeidžiant SESV 52 ir 65 straipsnių nuostatų. Tokie reikalavimai tiesiogiai kyla iš minėtųjų SESV straipsnių, užtikrinančių įsisteigimo teisę ir laisvą kapitalo judėjimą, bei Teisingumo Teismo praktikos aiškinant šiuos straipsnius. Panašūs reikalavimai taip pat įtvirtinti Vokietijos, Suomijos, Austrijos atitinkamuose teisės aktuose. 4) 4 dalyje įtvirtinta kolizinė taisyklė, kuri atkartoja galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį ir Civilinio kodekso 2.33 straipsnio 3 dalį, tačiau jos taikymo sritis, lyginant su galiojančiu Įstatymu, išplečiama visiems Įstatymo projektu reglamentuojamiems atvejams. Įstatymo 2 straipsnis (Pagrindinės šio įstatymo sąvokos) Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnyje pateikiamos sąvokų, kurių dalis taip pat įtvirtinta galiojančiame Įstatyme, apibrėžtys.
Šios sąvokos išdėstytos abėcėlės tvarka:
1) 1 dalyje pateikta „antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės“ apibrėžtis, kuria siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priede išdėstyti strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams turinčias akcines bendroves ir uždarąsias akcinės bendroves. Siūloma numatyti, kad šiose bendrovėse ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei, savivaldybei arba valdomai bendrovei. Kodėl pasirinktas būtent toks valdomų akcijų dalies dydis plačiau paaiškinta Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnyje. Taip pat siūloma nustatyti, kad antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone būtų laikoma ir tokia įmonė, kuriai būtų perleistas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms priklausantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ar turtas, arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijos. Tik valstybės valdoma bendrovė, kuriai nuosavybės teise perleistos antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijos, automatiškai būtų laikoma antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone. Jei atitinkama antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalis perleidžiama investuotojui, kuris nėra valstybės valdoma bendrovė, tuomet toks investuotojas nėra laikytinas antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone. 2) 2 dalyje pateikta „investuotojo“ apibrėžtis, kuria siūloma keisti galiojančiame Įstatyme esančią „potencialaus dalyvio“ sąvoką.
„Dalyvis“ pagal Lietuvos teisės aktus visų pirma suprantamas
kaip juridinio asmens dalyvis (Civilinio kodekso 2.45 straipsnis), o investicija yra piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. Atitinkamai Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Įstatyme investuotoju siūloma laikyti asmenį, kuris yra įsigijęs ar siekia 1) įsigyti vertybinius popierius, įskaitant ir ne nuosavybės vertybinius popierius (pvz., obligacijas), kurie pagal šalių susitarimą tam tikrais atvejais gali būti konvertuojami į akcijas (taip siekiant išvengti, kad nebūtų apeitas įstatymu numatytas draudimas be patikros įsigyti tam tikrų juridinių asmenų vertybinių popierių), 2) įgyti teisę naudotis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalies suteikiamomis neturtinėmis teisėmis sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį, 4) įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę šiame sektoriuje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę nurodytų juridinių asmenų dalyvių susirinkime.
Taip pat asmenį, kuris siekia 3) siekia įgyti įstatyme numatytas teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią infrastruktūrą sudarančius įrenginius ar turtą, 5) įsigyti turtą ar kitais būdais ketina vykdyti, vykdo veiklą šio apsaugos zonos teritorijoje arba kuris turi ar siekia įsigyti apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinių popierių, kurie suteikia balsavimo teisę tokio juridinio asmens dalyvių susirinkime, arba vertybinių popierių, kurie gali būti keičiami (konvertuojami) į vertybinius popierius, suteikiančius balsavimo teisę nurodyto juridinio asmens dalyvių susirinkime . 3) 3 ir 12 dalyse pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojo ir trečiosios valstybės investuotojo, kurių atžvilgiu Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatyme numatytas skirtingas reguliavimas, apibrėžtys.
Šias sąvokas ir teisinį reguliavimą tikslinga atskirti, kadangi užsienio investuotojai yra susiję su valstybėmis, kurias Lietuva pasirinko savo europinės integracijos partnerėmis, todėl jų keliama potenciali grėsmė nacionalinio saugumo interesams yra nepalyginamai mažesnė. Visų pirma Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotoju laikomas Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės, ELPA valstybės (Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino) narės arba EBPO valstybės narės pilietis. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Įstatyme atsisakyta investuotojo apibrėžtyje naudoti „nuolatinio gyventojo“ kategoriją, nes trečiųjų valstybių piliečiai, kurie yra ES valstybės narės nuolatiniai gyventojai, neturi universalios teisės vienodomis sąlygomis su tos valstybės piliečiais investuoti visoje ES. Be to, dvišalėse investicijų skatinimo ir apsaugos sutartyse investuotojo sąvoka apibrėžiama siejant ją su atitinkamos valstybės pilietybe. Antra, Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotoju laikomas minėtose valstybėse įsteigtas juridinis asmuo (ar kita, juridinio asmens statuso neturinti organizacija), kurios nekontroliuoja trečiosios valstybės subjektas, įskaitant ir pačią trečiąją valstybę. Jei tokio juridinio asmens 25 proc. balsavimo teisių (25 proc. riba parinkta į bendresnę, ne Lietuvos teise pagrįstą kontrolės prezumpciją) priklauso trečiosios valstybės subjektui, arba toks trečiosios valstybės subjektas bet kokia kita forma faktiškai (tiesiogiai ar netiesiogiai) kontroliuoja tokį juridinį asmenį ar kitą organizaciją, jis automatiškai laikomas trečiosios valstybės investuotoju.
Pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje įsteigtas juridinis asmuo, kurio 25 proc. akcijų priklauso trečiosios valstybės subjektui ar trečiosios valstybės subjektas jį kontroliuoja kitokiu būdu, komentuojamo straipsnio prasme toks investuotojas būtų laikomas trečiosios valstybės investuotoju. Atitinkamai investuotojas turi įvertinti, ar jis laikytinas užsienio investuotoju ar trečiosios valstybės investuotoju, nes klaidingai save įvardijus kaip užsienio valstybės investuotoją ir atlikus investicijas be patikros, kai pastarąją atlikti buvo būtina, jam kiltų kitose Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo projekto nuostatose numatytos pasekmės.
4) 4 dalyje pateikiama „nacionalinio saugumo interesų“ sąvokos apibrėžtis pagrįsta trimis susijusiais, bet kartu ir savarankiškais pagrindais: 1) savaime suprantama, jie turi apimti Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje nustatytus bei saugomus gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinio saugumo interesus; 2) įtraukiant „transeuropinės infrastruktūros plėtrą“, kuri yra ne tik ES vykdomos politikos sritis, bet ir Lietuvos siekis, tačiau gali nepakliūti į gyvybinius ar pirmaeilius nacionalinio saugumo interesus (pvz., geležinkeliai); ir 3) numatant, kad tokiais interesais taip pat laikomi Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai (svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimas) – pvz., geriamojo vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir pan., kai neužtikrinus nepertraukiamo tokių paslaugų teikimo kiltų pavojus valstybės gyventojų gyvybei, sveikatai ar būtiniausių poreikių tenkinimui. 5) 5 dalyje pateikiama „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių“ sąvoka. „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių“ sąvoka. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės suprantamos kaip visų trijų (pirmos, antros ir trečios) kategorijų įmonės. Šios įmonės priskirtinos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kategorijai, kadangi pagal savo paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį jos turi strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams.
6) 6 dalyje pateikiama „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto“ sąvoka yra vartojama vietoj galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje esančios „ ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių sąvokos“. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priede išdėstomas išsamus sąrašas įrenginių ir kito turto (kadangi, kai kuriuos objektus nėra tikslu vadinti įrenginiais) kurie pagal jų paskirtį ir (ar) naudojimo pobūdį yra turintys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę arba svarbią reikšmę (taip pat žr. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio paaiškinimus). 7) 7 dalyje pateikiama nauja „Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus ūkio sektoriaus“ apibrėžtis, kurios nėra nei galiojančiame Įstatyme, nei Nacionalinio saugumo strategijoje. Nauja sąvoka siekiama išplėsti taikymo Įstatymo projekto
taikymo sritį, taikant jame siūlomą reguliavimą ir tiems investuotojams, kurie ketina vykdyti veiklą svarbiame ūkio sektoriuje (taip pat žr. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio paaiškinimus) . 8) 8 dalyje pateikiama
„pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti
svarbių įmonių“ apibrėžtis, kuria siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 1 priede išdėstyti turinčias strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams turinčias valstybės įmones, savivaldybės įmones, akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei.
Analogiškai kaip ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių atveju siūloma nustatyti, kad pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone būtų laikoma ir tokia valstybės valdoma bendrovė, kuriai būtų perleisti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms priklausantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ar turtas, arba pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijos. Paminėtina, kad pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės išimtinai gali priklausyti tik valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, t.y. valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių savininkais atitinkamai yra valstybė arba savivaldybė, o akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių akcijos ( skirtingai, nei antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių) 100 % nuosavybės teise turi priklausyti valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei. 9) 9 dalyje pateikiama „ trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių“ sąvoka. Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 priede išdėstyti strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams turinčias akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves.
Šiose bendrovėse, skirtingai nei antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, valstybei arba savivaldybei priklauso mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, arba šiose bendrovėse akcijos valstybei arba savivaldybei iš vis nepriklauso. 10) 10 dalyje pateikiama „trečiosios valstybės“ sąvoka, atsižvelgiant į to paties straipsnio 3 ir 12 dalis ir nurodant, kad trečioji valstybė suprantama kaip valstybė nepriklausanti ES, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Europos laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) valstybei (Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino) arba EBPO. 11) 12 dalyje pateikiama „užsienio valstybės“ sąvoka. Užsienio valstybėmis laikomos visos kitos šalys, kurios nėra Lietuvos Respublika. 12) 13 dalyje nurodoma „valstybės valdomos bendrovės“ sąvoka. Ši sąvoka iš esmės pakeičia galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą „ valstybės sprendžiamosios galios“ sąvoką.
13) 14 dalyje, siekiant išvengti nereikalingo pasikartojimo, nurodoma, kad tam tikros Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo projekte vartojamos sąvokos turi būti suprantamos taip, kaip jos panašiais tikslais jau yra apibrėžtos kituose Lietuvos įstatymuose:
a) „sutartinai veikiantys asmenys“ Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) 2 straipsnio 48 dalyje apibrėžti kaip „ fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti kontrolę, suteikiančią 1/3 ar daugiau balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu. Laikoma, kad šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.“;
b) „kontroliuojama įmonė“ Vertybinių popierių įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžta kaip „įmonė, kurioje 1) kurioje fizinis ar juridinis asmuo turi daugiau kaip pusę visų įmonės balsavimo teisių arba 2) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės dalyvis, turi teisę skirti arba atšaukti jos vadovą, daugumą valdybos arba stebėtojų tarybos narių.
Asmens balsavimo teisėmis, suteikiančiomis teisę skirti arba atšaukti įmonės vadovus, yra laikomos ir tos balsavimo teisės, kurias kontroliuojamo juridinio asmens dalyvių susirinkime turi kiti pirmojo asmens kontroliuojami juridiniai asmenys, arba 3) kurioje fizinis ar juridinis asmuo, būdamas įmonės dalyvis, pagal susitarimus su kitais dalyviais gali spręsti, kaip panaudoti daugiau kaip pusę visų balsavimo teisių dalyvių susirinkime, arba 4) kuriai fizinis ar juridinis asmuo gali daryti esminę įtaką.“;
c) „kontroliuojantis asmuo“ turi būti suprantamas kartu skaitant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 8, 9 ir 10 dalis, pagal kurias tai yra „ juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba įgyjantis ūkio subjekto kontrolės teisę. Kontroliuojančiu asmeniu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės arba ūkio subjektas, taip pat viešojo administravimo subjektas. Sutuoktiniai, tėvai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu kontroliuojančiu asmeniu.
Jeigu du ar daugiau juridinių ar fizinių asmenų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja koncentruojamo ūkio subjekto kontrolę, tai kiekvienas iš šių juridinių ar fizinių asmenų yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu. “ Šiuo tikslu „kontrolė“ reiškia visokias iš įstatymų ar sandorių atsirandančias teises, suteikiančias juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant 1) nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto; 2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto organų sprendimams ar personalo sudėčiai, o „lemiama įtaka“– padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, organų sprendimų ar personalo sudėties. Įstatymo 3 straipsnis (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas) Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose nurodyti tam tikri nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas nuosavybės teise priklauso valstybei arba savivaldybėms ir tik jei yra numatyta galimybė pagal kitus įstatymus, tokie įrenginiai ar turtas galėtų būti perduoti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui. Atkreiptinas dėmesys, kad ūkio sritis, kurios susijusios su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, reguliuoja atskiri įstatymai ir juose nustatomas atitinkamas, ir gana įvairus, šių įrenginių teisinis režimas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme numatyta, kad „keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, juridiniams ar fiziniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Juos turto patikėjimo teise įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės ar jos įgaliota Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.“, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso
infrastruktūra yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Viešoji geležinkelių infrastruktūra neprivatizuojama. Kiti geležinkelių transporto objektai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims.“, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 8 straipsnyje – „civiliniai orlaiviai, oro uostai ir aerodromai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybei, fiziniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims. Skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra yra valstybės nuosavybė“, minėto įstatymo 44 straipsnyje –
„tarptautinių oro uostų žemė yra valstybės
nuosavybė. Tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės įmonė oro uosto žemę valdo, naudoja ir ja disponuoja turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasi šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą tvirtina Vyriausybė.
Tarptautinį oro uostą valdanti valstybės institucija, valstybės ar savivaldybės įmonė turi teisę išnuomoti tarptautinio oro uosto žemės sklypus su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms, taip pat juridiniams ar fiziniams asmenims, kurių veikla nesusijusi su šio oro uosto veikla, šiems asmenims priklausantiems nuosavybės teise ar nuomojamiems pastatams, statiniams ar įrenginiams, esantiems tarptautinio oro uosto teritorijoje, eksploatuoti. Kontroliuojamoje teritorijoje esanti tarptautinio oro uosto žemė gali būti išnuomojama tik su šio oro uosto veikla susijusioms reikmėms. Žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu, išskyrus žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tam tikri nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turintys įrenginiai apskritai nepriklauso ar ateityje gali nepriklausyti valstybės ar jos kontroliuojamų subjektų nuosavybei, pvz., suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūros dalimi esantis laivas „Independence“, dėl kurio sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priedo 2 punkte nurodyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas nuosavybės teise gali priklausyti platesniam ratui subjektų, t.y. valstybei, savivaldybėms arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms.
Analogiškai kaip ir Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priedo 2 punkte nurodyti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas gali būti perduoti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kitaip tariant tik tokiam investuotojui, dėl kurio yra atlikta patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, ir jei minėtosios teisės nėra ribojamos kitais įstatymais. Tokio investuotojo reikalavimų užtikrinimui šie įrenginiai ir turtas gali būti įkeisti arba jiems nustatyta hipoteka, jei to nedraudžia kiti įstatymai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisės į valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose. Pažymėtina, kad atsižvelgiantį į skirtingą disponavimo turtinėmis teisėmis apimtį, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas laikomi sudarančiais nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą, o Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 priedo 1 punkte nurodyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas - nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama pareiga subjektui valdančiam, naudojančiam ar disponuojančiam nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu, užtikrinti fizinės ir veiklos apsaugos, ir (arba) kibernetinio saugumo, taip pat ir asmenų, pretenduojančių užimti ar užimančių pareigas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, atitikties reikalavimų laikymąsi. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi Vyriausybei pavedama detalizuoti, kokie konkretūs objektai yra priskiriami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui. Bendrinėje kalboje į renginiu vadinamas tam tikros paskirties, dažniausiai stacionariai įrengtas, sudėtingas aparatas, pvz.: vaizdo perdavimo įrenginys , raketų paleidimo įrenginys ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Įstatyme vartojama „ strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių“ sąvoka sukelia neaiškumų priskiriant objektus minėtiems įrenginiams, kadangi ne visais atvejais tam tikrus daiktus, statinius ar kitus objektus galima vadinti įrenginiais. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Įstatyme siūloma vartoti platesnę sąvoką prie jos priskiriant ir kitą turtą.
Įstatymo 4 straipsnis (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrenginių apsaugos zonos) Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi siekiama nustatyti, kad tais atvejais, kai būtina užtikrinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrenginių apsaugą, įvertinusi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių šių įmonių ir įrenginių specifiką, taip pat sąlygojamą poreikį, Vyriausybė nustato atitinkamo dydžio apsaugos zonas, kuriose gali būti vertinama investuotojų atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Apsaugos zonos gali būti nustatomos nurodant tam tikras konkrečias gatves, atstumą iki įrenginių ir pan., todėl atsižvelgiant į tai, kad šiose zonose, kiek tai leidžia įstatymas, gali būti ribojamos investicijos, siūloma, kad Aplinkos ministerija bei atitinkamų savivaldybių administracijos įvertintų šiuos aspektus, rengiant ar tikslinant patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Atitinkamai šia nuostata Vyriausybei pavedama įvertinti ir nustatyti tiek įmones, ir įrenginius ir turtą, kuriems tokia apsauga reikalinga, tiek tokios apsaugos zonos teritoriją (plotą ar kitus parametrus). Nacionalinio saugumo interesų apsaugos tikslais, o taip pat siekiant neapsunkinti ūkio subjektų investicijų ir veiklos, visiems įrenginiams ir turtui bei visoms įmonėms nustatyti apsaugos zonas nėra tikslinga. Atsižvelgiant į tai, apsaugos zonos turėtų būti nustatytos vadovaujantis kompetentingų institucijų pateikta informacija.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 4 straipsniu 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė, priėmusi sprendimą, patvirtinantį, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įvertinusi investuotojo statusą, veiklą, elgesį ir ketinimus, veiklos keliamos grėsmės rimtumą ir akivaizdumą, turi teisę sustabdyti tokio investuotojo ar atitinkamo juridinio asmens, kurio vertybinius popierius yra įsigijęs investuotojas, veiklą, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams, iki kol bus pašalinta grėsmė nacionalinio saugumo interesams. Šia nuostata siekiama užtikrinti papildomą saugumą apsaugos zonose esantiems įrenginiams ir įmonėms, tuo pačiu apsaugant nacionalinio saugumo interesus. Įstatymo 5 straipsnis (Operatorių, valdančių n acionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčius įrenginius, teisių įgyvendinimas) Galiojančio Įstatymo 6 straipsnyje yra numatyti įvairūs reikalavimai, skirti elektros perdavimo jungtims ir suskystintų gamtinių dujų terminalui, specialioms saugumo priemonėms ir vadovaujantiems darbuotojams (šie reikalavimai pirmą kartą buvo įtvirtinti
Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo41 straipsniu ). Visos šios nuostatos yra aktualios nacionaliniam saugumui užtikrinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma 5 straipsnyje išvardintų įrenginių ir turto nėra iki galo užbaigti arba jų funkcionavimas turi būti tęstinis.
Įstatymo projekte siūloma šias įvairias nuostatas sugrupuoti ir nuosekliai išdėstyti atskiruose straipsniuose: Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo projekto 5 straipsnyje siūloma išdėstyti tik energetikos įrenginiams skirtas nuostatas, 16 straipsnyje siūloma numatyti vadovaujančių ir kitų asmenų atitikties reikalavimus, o 17 straipsnyje – reglamentuoti fizinę ir veiklos apsaugą bei informacinę saugą;
Į Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo projekto 5 ir 16 straipsnius, siūloma perkelti galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, atitinkamai atlikus aktualius pakeitimus. Įstatymo 6 straipsnis ( Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs ūkio sektoriai ) Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs ūkio sektoriai į galiojančio Įstatymo taikymo sritį įtraukti priėmus Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą , kuriuo Įstatymo 3 straipsnis buvo išdėstytas nauja redakcija. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi 4 ūkio sektoriai:
kitų aukštųjų technologijų; ir 4) finansų ir kredito. Šie ūkio sektoriai atitinka Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, kurio priedėlio 4 skyriaus antrajame poskyryje „Ekonominė politika“ numatyta, kad būtent šie keturi ūkio sektoriai yra strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui ir kad vienam investuotojui draudžiama dominuoti viename ar keliuose strategiškai svarbiuose nacionaliniam saugumui ūkio sektoriuose.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs ūkio sektoriai į Įstatymo taikymo sritį buvo įtraukti, nes pasikeitus geopolitinei situacijai tuo metu galiojusių nuostatų nepakako, kadangi nacionaliniam saugumui grėsmę gali kelti ir investavimas į ūkio subjektus, veikiančius nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčiame ūkio sektoriuje. Tokiu būdu buvo išplėsta potencialaus dalyvio sąvoka (įtraukiant fizinius arba juridinius asmenis, oficialiai pareiškusius ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, steigiamos ar veikiančios svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje) akcijų ir numatyta tokių potencialių dalyvių (investuotojų) patikra siekiant įvertinti jų atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsniu iš esmės siūloma išlaikyti šias nuostatas, patikslinant jas taip, kad siūlomu reguliavimu būtų užtikrinta reikiama ir teisinga pusiausvyra tarp Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir verslui palankios investicinės aplinkos. Šiame straipsnyje siūloma numatyti, kurie ūkio sektoriai yra strategiškai svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą. Visų pirma, tai yra keturi ūkio sektoriai, numatyti galiojančiame Įstatyme ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Be to, Įstatymo projektu siūloma šį sąrašą išplėsti ir įtraukti penktą ūkio sektorių, kur turėtų būti taikoma tokia pati nacionalinio saugumo interesų apsauga, t. y. karinės įrangos.
Karinės įrangos apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad karinė įranga tai gynybai skirti arba su ja susiję produktai, įtraukti į Bendrąjį karinės įrangos sąrašą , patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1216 „Dėl Bendrojo karinės įrangos sąrašo patvirtinimo“ . Pagal minėtąjį sąrašą karinei įrangai priskirtini pabūklai, haubicos, patrankos, mortyros, prieštankiniai pabūklai, sviedinių paleidimo įrenginiai, kariniai liepsnosvaidžiai, šautuvai, ir kita įranga nurodyta sąraše. Didžioji dalis Bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytų ginklų pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – Ginklų ir šaudmenų įstatymas) priskirtini A kategorijos ginklams. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys laikytini pavojingiausiais. Atkreiptinas dėmesys, kad ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamyba, ginklų jų dalių importas, eksportas ir kitos komercinės veiklos, nurodytos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 19 straipsnyje yra licencijuojamos. Išduodant minėtąsias licencijas vadovaujamasi Ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybos, ginklų taisymo, ginklų ir šaudmenų perdirbimo licencijavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1495 „Dėl Ginklų, A kategorijos ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių gamybos, ginklų taisymo, ginklų ir šaudmenų perdirbimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“.
Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka išduodant licenciją iš esmės yra tikrinama licencijos gavėjo nepriekaištinga reputacija (pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnį) ir pateikta medicininio patikrinimo išvadą, arba jei asmuo ketina užsiimti veikla, kuriai licencija išduota kitoje ES valstybėje narėje, tuomet tikrinamas licencijos turėjimo faktas, galiojimas ir kiti Taisyklėse numatyti aspektai. Pažymime, investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams yra atliekama vertinant pagal Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 straipsnio kriterijus, kurie iš esmės yra skirtingi, lyginant su minėtajai licencijai išduoti nustatytais Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Todėl, manytina, investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams procedūra karinės įrangos sektoriuje gali būti vykdoma nepriklausomai nuo licencijavimo procedūrų, kadangi jomis siekiama skirtingų tikslų, įskaitant ir tai, kad investuotojų patikrą atlieka Komisija, o, pavyzdžiui, licenciją A kategorijos ginklų gamybai išduoda Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma Vyriausybei pavesti nustatyti, kokios konkrečiai ūkinės veiklos sritys yra laikomos nurodytų ūkio sektorių dalimi. Tokiu būdu iš minėtųjų sektorių būtų eliminuojamos tam tikros veiklos, kuriose pagal jų pobūdį nėra tikslinga atlikti investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Įstatymo 7 straipsnis ( Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ) Įstatymo p rojekto
7 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad nuosavybės teisė į valstybei priklausančias pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, akcijas, pritarus gali būti perleista įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatoje nurodomos uždarosios akcinės bendrovės arba akcinės bendrovės teisinės formos, tačiau pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms yra priskiriamos ir valstybės įmonės bei savivaldybės įmonės. Įstatymo p rojekto1 straipsniu keičiamo Įstatymo
pobūdžio, nurodanti, kad šis įstatymas nedraudžia pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizuoti, pertvarkyti į kitos teisinės formos juridinį asmenį, restruktūrizuoti, keisti jų pavadinimą, likviduoti, didinti ar mažinti savininko kapitalą, taip pat didinti įstatinį kapitalą, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas. Pagal komentuojamo straipsnio 3 dalį p irmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės galėtų būti reorganizuotos, pertvarkytos, restruktūrizuotos ar likviduotos tik pritarus Komisijai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 18 straipsnį valstybės įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik Vyriausybei sutikus reorganizuoti įmonę, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei reorganizuoti priimamas atskiras įstatymas, o savivaldybės įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik savivaldybės tarybai sutikus reorganizuoti įmonę; pagal šio įstatymo 19 straipsnį s prendimą pertvarkyti įmonę priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (tam tikrais atvejais reikalaujama Vyriausybės sprendimo); pagal 24 straipsnį įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priimti sprendimą likviduoti įmonę gali tik po to, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės įmonės veiklą arba savivaldybės tarybos sprendimas nutraukti savivaldybės įmonės veiklą. Nuostata būtų taikoma ir tiems atvejams, kai juridinio asmens likvidavimą inicijuoja j uridinių asmenų registro tvarkytojas.
Klausimas, ar Komisijos pritarimas reikalingas ir tais atvejais, kai dėl juridinio asmens likvidavimo gali nuspręsti teismas, nėra reguliuojamas, nes įvertinus Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 3 punktą (teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso
ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, išklausęs šalių ir šio kodekso 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, teismas gali taikyti vieną iš šių priemonių <...> likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių), skaitomą kartu su Civilinio kodekso 2.125 straipsnio 1 dalies 6 punktu (teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi šie asmenys <...> asmenys, taip pat ir juridinio asmens dalyviai, kuriems pagal steigimo dokumentus ar sudarytus su juridiniais asmenimis sandorius tokia teisė suteikta ) ir 2 dalimi ( Prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams, taip pat turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ), galima teigti, kad tokie atvejai praktikoje mažai tikėtini, o prireikus valstybė turi visas galimybes užkirsti kelią tokios pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės likvidavimui .
Klausimas, ar Komisijos pritarimas reikalingas ir tais atvejais, kai dėl juridinio asmens likvidavimo gali nuspręsti teismas, nėra reguliuojamas, nes įvertinus Civilinio kodekso 2.106 straipsnio 3 punktą (teismo priimtas sprendimas likviduoti juridinį asmenį vadovaujantis šio kodekso
ataskaitoje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, ir teismas tam pritaria, išklausęs šalių ir šio kodekso 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, teismas gali taikyti vieną iš šių priemonių <...> likviduoti juridinį asmenį ir paskirti likvidatorių), skaitomą kartu su Civilinio kodekso 2.125 straipsnio 1 dalies 6 punktu (teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi šie asmenys <...> asmenys, taip pat ir juridinio asmens dalyviai, kuriems pagal steigimo dokumentus ar sudarytus su juridiniais asmenimis sandorius tokia teisė suteikta ) ir 2 dalimi ( Prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams, taip pat turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ), galima teigti, kad tokie atvejai praktikoje mažai tikėtini, o prireikus valstybė turi visas galimybes užkirsti kelią tokios pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės likvidavimui
rojekto1 straipsniu keičiamo Įstatymo
siūloma numatyti specialią taisyklę, kad institucijos, kurios turi teisę nuspręsti dėl pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, reorganizavimo, pertvarkymo ar įstatinio kapitalo didinimo, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, jei sumažėtų valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklausanti pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės akcijų dalis, turi gauti Lietuvos Respublikos Seimo pritarimą.
Siekiant išlaikyti valstybės kontrolę ( nebent būtų nuspręsta, kad tokia kontrolė nebereikalinga) pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, Įstatymo p rojekto
siūloma, kad šių įmonių , kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, bet kokios akcijų dalies perleidimui būtų reikalingas Lietuvos Respublikos Seimo pritarimas. Komentuojamose Įstatymo p rojekto
ir 5 dalyse nenurodoma , konkreti teisės akto forma, kuria Seimas galėtų išreikšti pritarimą minėtiems veiksmams. Manytina, kad prireikus Seimas įprastai tokį pritarimą galėtų suteikti priimdamas Seimo nutarimą. Jei reikėtų nustatyti reorganizavimo, pertvarkymo į kitos teisinės formos juridinį asmenį, likvidavimo ar atskyrimo, kai atskyrimą numato atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai, ypatumus, Seimas tai galėtų nustatyti priimdamas specialų įstatymą.
Įstatymo projekto
straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas gali įsigyti pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės (uždarosios akcinės bendrovės arba akcinės bendrovės), konvertuojamųjų obligacijų, kurias pakeitus į akcijas šios akcijos, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteiktų daugiau negu 1/4 balsų tokios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatymo projekto
straipsnio 8 dalyje nustatytu reguliavimu siekiama apsisaugoti nuo atvejų, kuomet balsavimo teisė pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių visuotiniame akcininkų susirinkime būtų suteikta nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliantiems asmenims. Įstatymo 8 straipsnis (Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės)
rojekto1 straipsniu keičiamo Įstatymo
nuostatas, reglamentuojančias tiesiogiai ar netiesiogiai valstybės kontroliuojamas akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, teikiančias bendrus interesus atitinkančias paslaugas, vykdančias visuomenės saugumui svarbią veiklą ar valdančias nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą.
Dauguma antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, išvardintų Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priede, iš dalies perkelia galiojančio Įstatymo
ir uždarąsias akcines bendroves (iš dalies, nes kiti galiojančiame Įstatyme išvardyti juridiniai asmenys perkelti į Įstatymo projekto
ir Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priede išvardytų Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės sąrašas yra panašus, tačiau Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priede pateiktas sąrašas yra papildytas keletu akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat kai kurias bendroves į sąrašą siūloma neįtraukti.
Į Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priedą siūloma perkelti šias akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves, kurios jau įtrauktos į galiojančio Įstatymo taikymo sritį: „Lietuvos energija“, UAB;
AB; AB „Amber Grid“, nacionalinis investuotojas, numatytas Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme; suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius; akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“; akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“; AB „Energijos skirstymo operatorius“; akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla; akcinė bendrovė
„Jonavos grūdai“, akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, akcinė
bendrovė Lietuvos paštas. Nors du subjektai – suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius ir akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ – šiuo metu sutampa, tačiau atsižvelgiant į tai, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo operatoriaus teisės akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ suteiktos licencijos pagrindu, teoriškai įmanoma situacija, kad pasikeitus licencijos turėtojui šie du subjektai gali ir nesutapti. Taip pat siūloma įtraukti 4 juridinius asmenis, kurių teisinė forma akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurių nėra galiojančiame Įstatyme: UAB „Epso-G“; „Lietuvos energijos gamyba“, AB;
Pa skirtąjį tiekėją, numatytą Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme; UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Iš esmės visos šios bendrovės vykdo energijos gamybą ir tiekimą bei dujų tiekimą, išskyrus UAB „Epso-G“, kuriai priklauso nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių akcinių bendrovių akcijos.
Šios akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės buvo priskirtos prie strateginę reikšmę nacionaliniam užtikrinti turinčių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kadangi vykdo atitinkamą veiklą ir valdo tam tikrą infrastruktūrą. Į Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 priedą siūloma neįtraukti galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
įgyvendinančios bendrovės, nes suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas yra įgyvendintas ir ši nuostata yra nebeaktuali. Taip pat siūloma neįtraukti AB LESTO ir akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, kadangi sujungimo būdu reorganizavus šias įmones 2016 m. sausio 1 d. buvo įkurta AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuri perėmė abiejų įmonių turtą, teises ir pareigas bei kitus įsipareigojimus ir funkcijas. Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 1 - 2 dalyse siūloma nustatyti, praktiškai analogišką reguliavimą kaip ir Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 2 - 3 dalyse.
Atsižvelgiant į tai, kad antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų turi priklausyti valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi nustatoma, kad jeigu dėl antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės reorganizavimo, akcijų perleidimo ar įstatinio kapitalo didinimo išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, valstybei priklausanti antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalis sumažėtų taip, kad po nurodytų veiksmų įvykdymo valstybei priklausančios akcijos suteiktų mažiau negu 2/3 balsų a ntros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, tai tokiam reorganizavimui, akcijų perleidimui arba įstatinio kapitalo didinimui išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas turi pritarti Lietuvos Respublikos Seimas. Šia nuostata siekiama, kad valstybė išlaikytų tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę kontrolę antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse. Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio
įmone (kaip numatyta Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje), kurios akcijos priklauso valstybės valdomai bendrovei, reikalingas ne Seimo, o Vyriausybės pritarimas.
Minėtose Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 3-4 dalyse atsisakoma galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje vartojamos „valstybės sprendžiamos galios“ sąvokos, kuri šiuo metu galiojančiame Įstatyme nustatyta ne mažesnė kaip 1/2 balsų suteikiančių akcijų. Pažymėtina, kad 2/3 balsų suteikiančių akcijų leidžia užtikrinti, kad tokių akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių valdyme visus esminius sprendimus priims valstybė, savivaldybė ar valstybės valdoma bendrovė.
Tai matyti atidžiau panagrinėjus, kokias neturtines akcininko teises akcininkai turi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus 1 akcija:
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ;
su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais ( galima atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija );
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo įteiktų pasirašytinai ar išsiųstų registruotu laišku visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos, akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo;
akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę: turi galimybę susipažinti ir (ar) gauti kopijas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija;
nuomonę dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo;
juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu;
bendro balsavimo juridinio asmens dalyvių susirinkime;
dalyvių susirinkime arba įgalioti kitą asmenį naudotis savo teisėmis;
dokumentais ir gauti šių dokumentų kopijas;
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės išleidžiamų akcijų proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems priklauso nuosavybės teise;
skaičius būtų proporcingas jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, kai akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė didina įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų išleisdama naujas akcijas;
akcinės bendrovės įstatinis kapitalas, ir likviduojamos bendrovės turto dalį.
Tai matyti atidžiau panagrinėjus, kokias neturtines akcininko teises akcininkai turi pagal Lietuvos Respublikos įstatymus 1 akcija:
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ;
su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais ( galima atsisakyti pateikti atsakymus į akcininko klausimus, jeigu jie susiję su akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija );
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo rašytinio prašymo gavimo įteiktų pasirašytinai ar išsiųstų registruotu laišku visus susirinkimo sprendimų projektus arba, kai sprendimų priimti nereikia, – stebėtojų tarybos, valdybos, akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo ir akcininkų paaiškinimus dėl jų pasiūlyto visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo;
akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę: turi galimybę susipažinti ir (ar) gauti kopijas akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija;
nuomonę dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo;
juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams;
akcinei bendrovei ar uždarajai akcinei bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo;
juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu;
bendro balsavimo juridinio asmens dalyvių susirinkime;
dalyvių susirinkime arba įgalioti kitą asmenį naudotis savo teisėmis;
dokumentais ir gauti šių dokumentų kopijas;
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės išleidžiamų akcijų proporcingai nominaliai vertei akcijų, kurios jiems priklauso nuosavybės teise;
skaičius būtų proporcingas jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliai vertei, kai akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė didina įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų išleisdama naujas akcijas;
akcinės bendrovės įstatinis kapitalas, ir likviduojamos bendrovės turto dalį. 1/20 akcijų:
visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę;
sušauktas juridinio asmens dalyvių susirinkimas dėl reorganizavimo prijungimo būdu;
kiekvieno reorganizavime dalyvaujančio juridinio asmens valdymo organai parengtų rašytines ataskaitas, kuriose turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, paaiškintos reorganizavimo sąlygos, juridinio asmens veiklos tęstinumas ir nurodyti reorganizavimo terminai bei ekonominiai pagrindai;
kreiptis į teismą, kad paskirtų likvidatorių.
1/10 akcijų:
visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ;
visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, jei pateikus paraišką valdyba ar akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo;
sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę;
slaptas balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime;
juridinio asmens veiklos tyrimo;
stebėtojų tarybos narių rinkimui, jei stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas (tokiu atveju stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtojų taryba);
akcijas iki reorganizavimo pabaigos išpirktų skaidoma akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, jei skaidant tokią bendrovę po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos skaidomos bendrovės akcininkams skirstomos neproporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale;
paskirtų likvidatorių, jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą terminą likvidatoriaus neišrenka;
prašydami pakeisti likvidatorių, jei šis veikia netinkamai, taip pat nesąžiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesąžiningai atlieka kitas pareigas arba pažeidžia juridinio asmens dalyvių, kreditorių ar juridinio asmens darbuotojų teises.
1/10 akcijų:
visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą ;
visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, jei pateikus paraišką valdyba ar akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo;
sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę;
slaptas balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime;
juridinio asmens veiklos tyrimo;
stebėtojų tarybos narių rinkimui, jei stebėtojų tarybos narys atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kitų priežasčių nustoja eiti pareigas (tokiu atveju stebėtojų taryba netenka įgaliojimų ir turi būti renkama visa stebėtojų taryba);
akcijas iki reorganizavimo pabaigos išpirktų skaidoma akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, jei skaidant tokią bendrovę po reorganizavimo veiksiančių bendrovių akcijos skaidomos bendrovės akcininkams skirstomos neproporcingai jų dalims skaidomos bendrovės įstatiniame kapitale;
paskirtų likvidatorių, jei visuotinis akcininkų susirinkimas per nustatytą terminą likvidatoriaus neišrenka;
prašydami pakeisti likvidatorių, jei šis veikia netinkamai, taip pat nesąžiningai atsiskaito su kreditoriais, juridinio asmens dalyviais, nesąžiningai atlieka kitas pareigas arba pažeidžia juridinio asmens dalyvių, kreditorių ar juridinio asmens darbuotojų teises. 1/3 akcijų:
akcijų (teisių, pajų) pardavimo (taikoma tik uždarosioms akcinėms bendrovėms);
reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvis, dėl kurio veiksmų negalima tinkamai įgyvendinti teisių, nupirktų iš jų akcijas (teises, pajus) (tik uždarosioms akcinėms bendrovėms);
trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimą;
reorganizavimo sąlygų.
1/2 akcijų:
akcininkų susirinkimą, jei akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės valdyba ar vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti tokį susirinkimą gavęs paraišką (daugiau kaip 1/2 visų balsų);
susirinkimuose, išskyrus atvejus, kai jiems priimti reikia kvalifikuotos balsų daugumos;
klausimus, jeigu jie susiję su akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, pateikus bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos;
akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės dokumentais, pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos.
2/3 akcijų:
bendrovės įstatus;
bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
sertifikatus į akcijas;
(nuostolių) paskirstymo;
ir naikinimo;
metai laikotarpį skyrimo;
išimtis;
reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo;
pertvarkymo;
restruktūrizavimo;
likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo;
akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams praneštų ne vėliau kaip likus16 dienų iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
2/3 akcijų:
bendrovės įstatus;
bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
sertifikatus į akcijas;
(nuostolių) paskirstymo;
ir naikinimo;
metai laikotarpį skyrimo;
išimtis;
reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo;
pertvarkymo;
restruktūrizavimo;
likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo;
akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams praneštų ne vėliau kaip likus16 dienų iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. 3/4 akcijų:
akcininkams pirmumo teisę įsigyti akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų.
Palyginus teises, kurias turi 1 akciją įsigijęs akcininkas ir tas, kurias turi 1/20 balsų suteikiančių akcijų įsigijęs akcininkas, akivaizdžiai matyti, kad antruoju atveju akcininkas turi tik vieną reikšmingesnę teisę, t. y. teisę siūlyti papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, tačiau naudojimasis iš esmės negali kelti pavojaus nacionalinio saugumo interesams. Akcininkas, kuris turi 1/10 balsų suteikiančių teisių, turi daugiau papildomų reikšmingų teisių palyginti su akcininku, turinčiu 1/20 balsų: inicijuoti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, kreiptis į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, siūlyti naujus sprendimų projektus į susirinkimo darbotvarkę įtrauktais klausimais, papildomus kandidatus į akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės organų narius, auditorių ar audito įmonę, kreiptis į teismą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Vis dėlto visos šios teisės neturi
„sprendžiamojo pobūdžio“, t. y. net gi pasinaudojus šiomis teisėmis sprendimą
priimtų visuotinis akcininkų susirinkimas (kuriame dalyvautų sprendžiamąją galią turinčios valstybės atstovai) arba teismas.
Vienintelėmis akcininkų teisėmis, kuriomis, jei piktnaudžiaujama, galėtų būti trikdoma antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės veikla, yra teisė gauti informaciją (ypač siekiant sužinoti konfidencialią informaciją) ir teisė reikšti ieškinius dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bei kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tačiau šios teisės suteikiamos bet kuriam akcininkui, nesiejant jų su tam tikru balsų skaičiumi, o dėl jų pagrįstumo spręstų teismas. Matyti, kad valstybei net ir išlaikant ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, tikslinga pasilikti patikros galimybę ir kitais atvejais, kai investuotojas siekia įsigyti balsų suteikiančių akcijų, nes, pavyzdžiui, 1/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nors ir neleidžia savarankiškai priimti sprendimų, tačiau leistų blokuoti antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės reorganizavimo organų sprendimus. Todėl valstybė, nenorėdama susidurti su tokiomis pasekmėmis, privalo iš anksto įsitikinti, kad toks investuotojas nekelia ir nekels grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Iš aukščiau išdėstyto išplaukia ir kitas Įstatymo p rojekto
atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau negu 1/4 balsų antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurias, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteikia daugiau negu 1/4 šioje dalyje nurodytos antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų. Iš esmės analogiškas reikalavimas, tik dėl tam tikrų vertybinių popierių įgijimo, nustatomas ir Įstatymo p rojekto
Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti atitinkamas saugumo priemones ir naudojimuisi balsavimo teisėmis. Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų valdytojui ar savininkui, numatoma pareiga kiekvieną kartą išduodant įgaliojimus įvertinti būsimų sprendimų poveikį nacionaliniam saugumui ir išduoti tik tokius įgaliojimus, kad tiek įgaliotieji asmenys, tiek ir jų priimti sprendimai atitiktų nacionalinio saugumo interesus.
Įstatymo 9 straipsnis ( Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ) Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 straipsnyje siūloma reglamentuoti investuotojų, siekiančių įsigyti Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 priede nurodytų akcinių bendrovių akcijų, patikrą dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Į šiame priede esantį trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą siūloma įtraukti akcines bendroves, kurios numatytos galiojančio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir kuriose valstybė arba neturi kontrolinio akcijų paketo, arba neturi akcijų iš vis. Atitinkamai trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių atžvilgiu siūloma nustatyti, kad 1/3 ar daugiau balsų šių akcinių bendrovių akcininkų susirinkimuose suteikiančių akcijų (ar teisę jais naudotis) gali įsigyti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, kurio atžvilgiu turi būti atlikta patikra. Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas analogiškas reikalavimas kaip ir Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje. Įstatymo 10 straipsnis (Bendrosios nuostatos dėl investuotojų) Įstatymo p rojekto
10 straipsnyje siūloma išdėstyti bendras nuostatos dėl visų investuotojų, kaip jie suprantami pagal Įstatymo p rojekto
. Taip pat siūloma įtvirtinti bendrą draudimą, pagal kurį investuotoju negali būti joks asmuo, kuris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.
Įstatymo p rojekto
10 straipsnio 2 dalyje pateikiama nuoroda į Įstatymo p rojekto
keičiamo Įstatymo
pateikiami Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai, taip pat nurodoma, kad investuotojų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vykdoma vadovaujantis Įstatymo p rojekto
12 straipsnyje nustatyta tvarka. Įstatymo p rojekto
11 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad Įstatymo p rojekto nuostatos nebūtų taikomos, jei kitas įstatymas numatytų su konkrečia trečiąja valstybe siejamam konkrečiam subjektui ar visiems subjektams apribojimus ar draudimus investuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokiems apribojimams nustatyti iš esmės galėtų būti trys pagrindai – siekis apsaugoti visuomenės saugumą, jei konkreti trečioji valstybė savo veiksmais jam kelia pavojų (imantis sankcijų prieš trečiąją valstybę); siekis apsaugoti viešąją tvarką, jei konkretus subjektas pasinaudodamas savo investicijoms (ar trečioji valstybė, pasinaudodama tokiu subjektu) gali siekti ją sutrikdyti; ir atsakomieji veiksmai trečiosios valstybės, kuri apribojo Lietuvos subjektų investicijas savo teritorijoje, atžvilgiu. Bet kuriuo atveju išsamūs tokių apribojimų taikymo pagrindai, subjektai, ypatumai ir kiti aspektai turėtų būti nustatyti kitame įstatyme. Įstatymo p rojekto
10 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad tam tikri subjektai laikomi nekeliančiais pavojaus nacionaliniam saugumui, todėl jie gali be apribojimų ir neatliekant išankstinės ar vėlesnės patikros būti investuotoju, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį.
Šiems subjektams priskiriamos įvairios juridinių asmenų, kuriuos Lietuvos valstybė kontroliuoja ir kuriuose ji teisiškai ar faktiškai turi sprendžiamąją galią, grupės. Įstatymo p rojekto
10 straipsnio 5 dalyje siūloma, siekiant išvengti diskriminacijos ir nepagrįstų apribojimų, analogiškai numatyti, kurie Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojai laikomi nekeliančiais grėsmės nacionaliniam saugumui ir kurių atžvilgiu dėl šios priežasties nėra atliekama patikra. Pagal šią nuostatą tokiais investuotojais siūlytina laikyti:
Organizacijai, ELPA ir EBPO priklausančias valstybes;
2) šių valstybių centrinės, regioninės ar vietinės valdžios institucijų kontroliuojamus juridinius asmenis (kai joms priklauso daugiau kaip 1/2 balsų suteikiančių akcijų ar kitų kapitalo dalių);
3) visuotinai pripažintas tarptautines finansų organizacijas, kurių narė yra Lietuvos Respublika: Pasaulio banko grupės organizacijos, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Europos Tarybos vystymo bankas, Europos investicijų bankas, Šiaurės investicijų bankas ir Tarptautinis valiutos fondas;
organizacijas, kurių tikslai, investavimo politika ir veikla pripažįstama kaip nekelianti grėsmės nacionaliniam saugumui. Pavyzdžiui, tokia institucija galėtų būti Azijos infrastruktūros investicijų bankas, kurio steigime dalyvauja 14 iš 28 ES valstybių ir 21 iš 34 EBPO narių.
Taip pat Įstatymo p rojekto
siūloma numatyti atvejus, kuomet investuotojas yra laikomas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus ir jo patikra nėra atliekama. Šioje dalyje nurodytos sąlygos, kada investuotojo patikra nebūtų atliekama, yra investuotojo ilgalaikis veiklos vykdymas, patirtis ir įsteigimas Europos Sąjungai, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, ELPA ar EBPO priklausančioje valstybėje. Šia nuostata taip pat siekiama atsižvelgti ir į artėjančią Lietuvos narystę EBPO. Kita vertus, nors nurodytosios valstybės šiuo metu nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui, siekiant išvengti kokių nors ateityje galinčių kilti grėsmių, jei pasikeistų vienos ar kitos valstybės politika Lietuvos ar tarptautinio saugumo atžvilgiu, siūloma numatyti sąlygą, kad investuotojas neatitiktų šio kriterijaus, jei valstybė, kurioje jis įsteigtas ar kuri jį kontroliuoja, arba trečioji valstybė, su kuria toks investuotojas siejamas, veikia taip, kad iškiltų išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionalinio saugumo interesams. Įstatymo p rojekto
10 straipsnio 7 dalyje siūloma numatyti, kad kai investuotojas yra juridinis asmuo ar kita organizacija, laikoma, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus, jeigu juos atitinka jis pats ir jį kontroliuojantys asmenys . Plačiau „kontroliuojamo asmens“ sąvoka paaiškinta Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio paaiškinimuose.
Įstatymo p rojekto
10 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad investuotojo sandoriai, prieštaraujantys nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėti ir negalioja nuo jų sudarymo momento (ab initio) , išskyrus sandorius, nurodytus šio įstatymo 13 straipsnyje, kuriems yra taikomos šio įstatymo 13 straipsnyje numatytos pasekmės. Įstatymo p rojekto
10 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti pareigą investuotojui pranešti apie ketinimą įsteigti juridinį asmenį strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, taip pat siekį įgyti vienasmeniškai (ar kartu su kitais asmenimis) 1/4 ar daugiau minėtojo juridinio asmens akcijų. Šis pranešimas reikalingas tam, kad institucijos turėtų duomenis apie investuotojų vykdomus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo p rojekto
susiaurinti strategiškai svarbių ūkio sektorių apimtį, pranešančių subjektų ratas neturėtų būti platus. Įstatymo p rojekto
10 straipsnio 10 dalyje numatoma bendrojo pobūdžio pareiga nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymo organų nariams ir investuotojams, laikytis šio įstatymo pagrindu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar investavimo atžvilgiu nustatytų privalomų reikalavimų ar sąlygų, fizinės ir veiklos apsaugos ir (arba) kibernetinio saugumo reikalavimų.
Įstatymo 11 straipsnis (Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai) Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 11 straipsnyje siūloma konsoliduoti investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus, Įstatymo p rojekto
10 straipsnio 4 - 6 dalyse numatant atvejus, kuomet investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama. Atitinkamai a tsižvelgiant į tai, kad galiojančiame įstatyme nurodyti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai yra pernelyg vertinamojo pobūdžio, Įstatymo p rojekto
Įstatymo 11 straipsnyje siūloma nustatyti kiek siauresnius investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus. Šie kriterijai iš esmės atitinka numatytus galiojančio Įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 2‑6 punktuose, atlikus tam tikrus patikslinimus. Kartu komentuojamo straipsnio 1-3 punktuose patikslintas periodas, į kurį atsižvelgiant investuotojas vertinamas pagal šiuos kriterijus. Siūlomas 6 punktas yra būtina papildoma bendro pobūdžio sąlyga („yra kitų pagrįstų duomenų dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams“), kadangi praktikoje be išvardintų aplinkybių gali būti ir kitų, kurios leistų pagrįstai nuspręsti, kad investuotojas kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Komentuojamo straipsnio 7 punkte pateikiama nuoroda į Įstatymo p rojekto
keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 3 dalį (žr.
Įstatymo p rojekto
(Investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procesas ir sprendimų dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, pertvarkymo, likvidavimo ar turto, kuris nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės plane priskiriamas kritinei infrastruktūrai, priėmimo procesas) Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnis parengtas atsižvelgiant į galiojančio Įstatymo 7 straipsnio nuostatas, tačiau turi nemažai skirtumų, visų pirma dėl to, kad galiojantis Įstatymas numatė tik išankstinę privalomą patikrą, o Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamame įstatyme yra siūloma numatyti galimybę atlikti tiek išankstinę, tiek vėlesnę patikrą. Be to, Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamame Įstatyme numatytą procedūrą siekiama reglamentuoti taip, kad investuotojams kiltų kuo mažiau suvaržymų ir administracinės naštos. Atsižvelgiant į tai, apibendrintai galima nurodyti, kad Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnyje siūloma:
1) numatyti, kad patikra turi būti atlikta arba gali būti atlikta bet kurio investuotojo, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, atžvilgiu, kai tai numato atskiros Įstatymo p rojekto nuostatos;
2) investuotojo turimi balsai skaičiuojami kartu su sutartinai veikiančių asmenų turimais balsais, šiam balsų skaičiavimui taikoma plačiausiai sutartinai veikiančius asmenis apibrėžianti, išsami ir ES teisės aktų pagrindu Vertybinių popierių įstatyme nustatyta asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.
Šio Įstatymo 2 straipsnio
asmenys apibrėžti kaip „fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie bendradarbiauja su oficialaus siūlymo teikėju ar bendrove, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, remdamiesi aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu arba rašytiniu susitarimu, kuriuo siekiama įgyti kontrolę, suteikiančią 1/3 ar daugiau balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sužlugdyti sėkmingą oficialaus siūlymo rezultatą. Kito asmens kontroliuojami asmenys, sutartinai veikiantys su tuo kitu asmeniu, taip pat laikomi sutartinai veikiančiais vienas su kitu.
Laikoma, kad šio įstatymo 24 straipsnyje nustatytais atvejais asmenys veikia sutartinai.“ Atitinkamai Vertybinių popierių įstatymo 24 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad a smens turimais balsais yra laikoma teisė balsuoti, kurią:
a) suteikia asmeniui nuosavybės teise priklausančios akcijos (išskyrus atvejį, kai akcijos įkeistos ir įkeitimo sutartyje numatytas balsavimo teisės perdavimas įkaito turėtojui);
balsavimo sutartį dėl ilgalaikės bendrovės valdymo politikos įgyvendinimo;
laikiną balsavimo teisių perleidimo sutartį;
d) suteikia jam įkeistos arba kaip finansinis užstatas perduotos akcijos, jeigu įkaito turėtojas gali naudotis akcijoms suteiktomis balsavimo teisėmis;
e) suteikia akcijos, kuriomis jis, kaip uzufruktorius, turi teisę naudotis visą savo gyvenimą ar apibrėžtą laiką, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę;
f) pagal šios dalies 1–5 punktus turi asmens kontroliuojama įmonė;
g) suteikia jam patikėjimo teise perduotos arba kitaip deponuotos akcijos, jeigu jis, kai nėra kitokių nurodymų, gali naudotis balsavimo teisėmis savo nuožiūra;
h) suteikia akcijos, kurios yra įgytos jo naudai, tačiau kito asmens vardu;
i) asmuo gali naudoti savo nuožiūra pagal įgaliojimą arba kitais atstovavimo pagrindais;
j) suteikia asmens sutuoktinio turimos akcijos, išskyrus atvejį, kai pagal vedybų sutartį vertybiniai popieriai laikomi kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Balsavimo teisės apskaičiuojamos atsižvelgiant į visas tos pačios klasės akcijas, kurioms suteikta balsavimo teisė, net jeigu naudojimasis šiomis teisėmis yra sustabdytas.
3) Kai patikra pradedama pareiškėjo ar investuotojo iniciatyva, pirmiausia Komisijai turi būti pateikti visi Komisijos darbo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija .Apie patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pradėjimą Komisija tą pačią dieną informuoja pareiškėją, inestuotoją, Vyriausybę ir investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams inicijavusį subjektą. ( Įstatymo p rojekto
straipsnio
. Šis informavimas reikalingas dėl kelių priežasčių: pirma, informuojant apie vykdomas procedūras siekiama užtikrinti investuotojo ar pareiškėjo interesų apsaugą ir teisėtus lūkesčius; antra, dėl to, kad Vyriausybėje būtų žinoma kada galima tikėtis iš Komisijos gauti išvadą; trečia, jei investuotojas Komisijai pateiktų ne visus reikalingus duomenis, neišsamius duomenis arba klaidingus duomenis, Komisija turėtų teisę paprašyti papildyti, patikslinti ar paaiškinti pateiktą informaciją arba, atsižvelgiant į tokių duomenų reikšmę, tai laikyti kaip pagrindą neigiamai išvadai; ketvirta, kad subjektas kreipęsis dėl investuotojo patikros žinotų, ar ši procedūra buvo pradėta. 4) Komisija išvadą priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo patikros pradėjimo dienos ir apie tai informuoja investuotoją. ( Įstatymo p rojekto
straipsnio
tai terminas buvo pratęstas institucijų išvadoms pateikti, terminas skirtas priimti Komisijos išvadai, gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 5 dienų laikotarpiui apie tai informuojant pareiškėją bei investuotojo patikrą iniciavusį subjektą.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Komisija išvados nepriima, laikoma, kad Komisija priėmė teigiamą išvadą ( Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 11 dalis). Galiojantis Įstatymas nustato 30 dienų terminą priimti Komisijos išvadai. Visgi siekiant paspartinti patikros procesą, o taip pat siekiant suderinti Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo nuostatas su Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 10 dalies nuostatomis, siūlomas 20 dienų terminas Komisijos išvadai priimti (nurodytais atvejais pratęsus šį terminą, išvadą būtų priimama per 25 dienas nuo patikros pradėjimo dienos) yra proporcingas patikros procese dalyvaujančių subjektų atžvilgiu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad teigiama Komisijos išvada, t.y. kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus arba išvados nepriėmimas per nustatytą terminą, laikomi galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams. Priėmus minėtąją išvadą – sprendimą patikros procedūra toliau nebetęsiama ir išvada – sprendimas Vyriausybei nėra teikiamas. Tokia procedūra siekiama sutrumpinti ir supaprastinti patikros procedūrą investuotojo atžvilgiu ir atitinkamai sumažinti Vyriausybės darbo krūvį, kadangi mažai tikėtina, jog Komisijai nepateikus jokių duomenų, galinčių lemti investuotojo pripažinimą neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, Vyriausybė priimtų priešingą sprendimą.
5) visgi jeigu būtų priimta neigiama Komisijos išvada dėl investuotojo, t.y. kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, tuometi ši išvada nebūtų laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir būtų teikiama svarstyti Vyriausybei. Atitinkamai tokiu atveju, remiantis Komisijos išvada ir rekomendacijomis, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams per 14 dienų priimtų Vyriausybė. Neigiamas Vyriausybės sprendimas reiškia, kad investuotojo sandoriai ar veiksmai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, dėl ko kyla pasekmės, numatytos Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje . Investuotojas gali investuoti tik pašalinęs Vyriausybės sprendime nurodytas nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančias priežastis, nes, pavyzdžiui, Įstatymo p rojekto
punktuose nurodytos grėsmę keliančios priežastys laikytinos nepašalintinomis.
Pažymėtina, kad Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnyje siūloma įtvirtinti galimybę patikrą atlikti ir tuomet, kai dėl patikros kreipiasi ne vien investuotojas, bet vienas iš šių subjektų: Vyriausybė, ministras, už nacionalinio saugumo interesų apsaugą atsakinga valstybės institucija, Lietuvos bankas, taip pat valstybės arba savivaldybės institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos valdyti patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba savivaldybė, kurios teritorijoje esančioje apsaugos zonoje investuotojas siekia vykdyti veiklą ar įsigyti turtą (
rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo12 straipsnio 5 dalis) . Pabrėžtina, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje investuotojo patikra būtų atliekama tik tais atvejais, kai dėl tam tikro investuotojo kreiptųsi nurodyti subjektai ir tik tada, jei būtų pagrįstų duomenų, iš kurių galima spręsti, kad investuotojas kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Tokiu atveju investuotojas būtų įpareigotas per 10 dienų nuo pranešimo apie ketinamą pradėti patikros pradėjimą gavimo dienos pateikti Komisijai dokumentus ir informaciją, nurodytus Komisijos darbo tvarkos apraše.
Visgi, išskyrus nurodytus atvejus, kiekvienam investuotojui, kuris ketina investuoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame ūkio sektoriuje ar apsaugos zonos teritorijoje, kai nėra investuojama į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, įrenginius ar turtą , patikros procedūra nėra taikoma tol, kol į Komisiją nesikreipia Įstatymo p rojekto
straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai . Įstatymo
Sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra ) Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalimi siūloma įtvirtinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, asmenų, valdančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą ar turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios veiklos saugumo plane teisę kreiptis į Komisiją tais atvejais, jei kyla pagrįstų abejonių dėl sudaromų sandorių galimos realios ir pagrįstos grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Analogišką teisę kreiptis į Komisiją, siekiant įvertinti minėtų sandorių keltiną grėsmę nacionalinio saugumo interesams, siūloma suteikti nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Minėta sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra siekiama užkirsti kelią prieštaraujančių nacionalinio saugumo interesams sandorių sudarymui dar iki jų sudarymo, taip pat tam tikrus sandorius patikrinti po jų sudarymo.
Įstatymo 14 straipsnis (Balsavimo ir kitų akcininko teisių ribojimai) Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 14 straipsnyje siūloma įtvirtinti taisyklę, kuri yra įtvirtinta ES teisės aktuose ir taikoma reguliuojamose vertybinių popierių rinkose tais atvejais, kai investuotojas įsigyja akcijas nesilaikydamas tam tikrų nustatytų reikalavimų. Analogiška taisyklė taip pat įtvirtinta Vertybinių popierių įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad s avarankiškai veikiantis asmuo ar sutartinai veikiantys asmenys, peržengę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą balsų ribą (1/3), netenka visų balsų bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisė vėl įgyjama tą dieną, kai 1) priežiūros institucija patvirtina privalomo oficialaus siūlymo cirkuliarą arba 2) perleidžiamos akcijos, viršijančios 1/3 balsų ribą, ir šio straipsnio
šią ribą viršijančių akcijų perleidimo faktą ar kai dėl kitų priežasčių turimas balsų kiekis sumažėja ir neviršija 1/3 balsų ribos. Atitinkamai siūloma suformuluoti ir 14 straipsnio nuostatas numatant, kad jeigu investuotojas įsigijo akcijas pažeisdamas šio įstatymo reikalavimus arba dėl investuotojo priimtas sprendimas, kad jis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jis neturi teisės dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios akcijas jis įsigijo, visuotiniame akcininkų susirinkime ir negali naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis, kurias jam suteiktų pažeidžiant šį Įstatymą įsigytų akcijų dalis.
B alsavimo teisė ir kitos neturtinės teisės gali būti vėl įgyjamos tą dieną, kai Vyriausybė priima sprendimą, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus ir išnyksta aplinkybės, kurių pagrindu investuotojas buvo pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Tai, kad išnyko šioje dalyje nurodytos aplinkybės, turi įrodyti investuotojas, kaip ir patikros atveju pagal nustatytas procedūras dėl pasikeitusių aplinkybių pakartotinai kreipdamasis į Komisiją, kad dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams būtų atlikta patikra. Įstatymo 15 straipsnis (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymas, privalomi reikalavimai ir jų laikymosi kontrolė) Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 15 straipsnyje, kuris yra naujas palyginti su galiojančiu Įstatymu, siūloma nustatyti reglamentavimą, kuris leistų valstybei nustatyti bendrus reikalavimus, reikalingus užkirsti kelią nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms, susijusioms su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdomu turtu. Siekiant aukščiau nurodyto tikslo Įstatymo 15 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti reikalavimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms parengti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planus. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planai turėtų būti parengti pagal Vyriausybės patvirtintus reikalavimus.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planuose nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės turėtų nurodyti (i) turtą, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios veiklos vykdymui, ir (ii) nurodyti fizinio, kibernetinio, personalo saugumo, informacinio slaptumo ir kitas priemones, skirtas užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veikla, kuri yra svarbi nacionaliniam saugumui užtikrinti, būtų organizuojama ir vykdoma saugiai ir sklandžiai. Šie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planai neturėtų būti viešinami siekiant viešai neatskleisti nacionaliniam saugumui jautrių klausimų. Aptariamu įstatymo pakeitimu numatoma, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, parengusi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios veiklos saugumo planą, turėtų jį pateikti Vyriausybei. Kilus pagrįstai ir realiai grėsmei, jog gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai, Vyriausybė, Vyriausybės įgalioti asmenys arba Komisija turėtų teisę priimti sprendimą dėl tikrinimo, kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės laikosi šių planų. Nustačius, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi veikla organizuojama ir vykdoma tokiu būdu, kad kyla grėsmė racionalinio saugumo interesams, Vyriausybė, Komisijos teikimu, galėtų įpareigoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės valdymo organus parengti naują nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo planą, pakoreguoti esamą ir (arba) tinkamai vykdyti naują, esamą ar pakoreguotą saugumo planą.
Siekiant aukščiau nurodytų tikslų, siūloma Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 15 straipsnio 4 ir 5 dalimis nustatyti turto, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios veiklos vykdymui, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką – numatyti, kad turtas, kuris nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios veiklos saugumo plane priskiriamas kritinei infrastruktūrai, gali būti perleistas, perduotas nuomos, panaudos ar patikėjimo teise tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kurio patikra atlikta pagal šio įstatymo 12 straipsnį. Taip pat tik tokio investuotojo, kurio patikra atlikta pagal šio įstatymo 12 straipsnį, reikalavimų užtikrinimui gali būti įkeistas toks turtas ar nustatyta hipoteka tokiam turtui, kuris nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane. Toks reglamentavimas leistų valstybei kontroliuoti, kad investuotojas, neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų, neįgautų minėtų teisių į nacionalinio saugumo interesų prasme reikšmingą turtą. Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymo organų nariai neturi teisės priimti sprendimų dėl turto, kuris yra nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, sunaikinimo ir sunaikinti minėto turto nesant Vyriausybės pritarimo. Toks reglamentavimas leidžia valstybei kontroliuoti, kad be Vyriausybės pritarimo nebūtų sunaikintas turtas, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui.
Tuo pačiu siekiant, kad minėto turto sunaikinimo sąvoka nebūtų nepagrįstai interpretuojama plačiai ir kad nebūtų apsunkinta nacionaliniam saugumui svarbių įmonių veikla, o Vyriausybė nebūtų apkraunama formaliais prašymais, kurie iš esmės neturi įtakos nacionaliniam saugumui, Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyta, kad turto, kuris nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, rekonstravimas, remontas, tvarkomieji darbai, atnaujinimas (modernizavimas) nėra laikomi šio turto sunaikinimu. Įstatymo 16 straipsnis (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių likvidavimas, bankroto procesas ir turto realizavimas) Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje siūloma įvesti naują reikalavimą, pagal kurį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, gali būti likviduojama tik po to kai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės atsisako pirmumo teise įsigyti tokią įmonę pagal įmonės pirkimo – pardavimo sutartį, šios įmonės 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, nekilnojamąjį turtą ir
(arba) jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veikla būtų vykdoma arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir įmonės turtas būtų eksploatuojami nenutrūkstamai net ir tuo atveju, jei būtų sprendžiama dėl šią veiklą vykdančios įmonės pabaigos.
Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą būtų galima panagrinėti analizuojant konkretų pavyzdį, pavyzdžiui, kai prieš likviduojant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę siūloma įsigyti šiai įmonei priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą. Tokiu atveju veiksmų seka būtų išdėstyta taip: 1) pagal Vyriausybės tvarką atitinkamas subjektas pirmiausia valstybei (Vyriausybei) pateikia pasiūlymą įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą ( Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 3 dalis). Vyriausybė per 5 dienas persiunčia šį pasiūlymą ir reikalingus dokumentus Komisijai, kartu kreipdamasi į Komisiją dėl pasiūlymo įvertinimo ( Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis); gavusi pasiūlymą Komisija vertina, ar atitinkamų įrenginių ir turto neperėmimas valstybės arba kitos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės nuosavybėn, arba nutrūkęs eksploatavimas nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Atitinkamai Komisija, įvertinusi pasiūlymą, Vyriausybei ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kreipimosi ir pasiūlymo iš Vyriausybės gavimo pateikia išvadą (Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 5 dalis); papildomai įvertinusi pasiūlymą dėl komentuojamo straipsnio 5 dalyje nurodytų aspektų ir Komisijos išvadą, sprendimą dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių įsigijimo Vyriausybė priima ne vėliau kaip per 10 dienų nuo išvados iš Komisijos gavimo dienos.
Siekiant nustatyti įsigyjamo turto vertę, šioje dalyje nurodytas terminas Vyriausybės sprendimu gali būti pratęstas dar 5 dienas (Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 6 dalis). Prieš likviduojant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, pasiūlymas įsigyti šią įmonę pagal įmonės pirkimo
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių nekilnojamasis turtas ir (arba) joms priklausantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas iš esmės būtų realizuojami pagal tokią pačią procedūrą, kaip nurodyta prieš tai. Vienintelis skirtumas, kad bankroto proceso metu nėra realizuojama įmonė pagal įmonės pirkimo – pardavimo sutartį ar šios įmonės akcijos.
Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad komentuojamo straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytais atvejais, pirmumo teisės įgyvendinimo , pasiūlymo ir kartu pateiktinų dokumentų pateikimo, pasiūlyme įsigyti siūlomo turto vertės nustatymo atlikimo arba neatlikimo atvejų ir pagrindų, įsigijimo ir atsisakymo įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje įmonėje 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės nekilnojamąjį turtą arba jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, tvarką nustato Vyriausybė.
Įstatymo 17 straipsnis (Asmenų, pretenduojančių užimti ar užimančių pareigas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, atitikties reikalavimai)
1) į Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį siūloma perkelti galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su pavedimu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti asmenų, dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ar su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, atitikties reikalavimus, taip pat šių reikalavimų įgyvendinimo procedūrą; Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame įstatyme pateiktos formuluotės kelia tam tikrų klausimų, Įstatymo p rojekto
įgaliotoms institucijoms pavesti patvirtinti asmenų, dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais , taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto, ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo, užimamų pareigų sąrašą (toliau – Pareigų sąrašas), kuriame į nurodytas pareigas skiriami ar paskirti asmenys, turi atitikti Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
Įstatymo 17 straipsnis (Asmenų, pretenduojančių užimti ar užimančių pareigas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse, atitikties reikalavimai)
1) į Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalį siūloma perkelti galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su pavedimu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti asmenų, dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ar su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, atitikties reikalavimus, taip pat šių reikalavimų įgyvendinimo procedūrą; Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame įstatyme pateiktos formuluotės kelia tam tikrų klausimų, Įstatymo p rojekto
įgaliotoms institucijoms pavesti patvirtinti asmenų, dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais , taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto, ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo, užimamų pareigų sąrašą (toliau – Pareigų sąrašas), kuriame į nurodytas pareigas skiriami ar paskirti asmenys, turi atitikti Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. Į Pareigų sąrašą turėtų būti įtrauktos tik tokios pareigybės, kurias einantys asmenys dėl savo priimamų sprendimų ar atliekamų veiksmų galėtų kelti realią grėsmę nacionalinio saugumo interesams, todėl sąrašas turėtų būti sudaromas vadovaujantis proporcingumo ir subsidiarumo principais.
2) į 17 straipsnio 2–8 dalis iš esmės siūloma perkelti galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 5–11 ir 13 dalių nuostatas, skirtas asmenų, skiriamų į vadovaujančio asmens pareigas, ir jau vadovaujančių asmenų atitikties reikalavimams, kai kurias iš jų teisiškai suredaguojant pagal kituose įstatymuose vartojamas formuluotes. Taip pat galiojančiame Įstatyme išvardytas aplinkybes, dėl kurių asmuo negali eiti vadovaujančių pareigų, siūloma papildyti aplinkybe, kad Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 11 punktu: „kai nustatomos kitos aplinkybės, dėl kurių asmuo kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir negali eiti vadovaujančio asmens pareigų <...>“. Be to, šio straipsnio 5 dalyje siūlome atsisakyti galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje numatytos nuostatos, kad
„prašymo pateikti informaciją apie vadovaujantį asmenį formą tvirtina
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, nes turėti tokią vieningą formą nėra tikslinga. Palyginti su galiojančiu Įstatymu, Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 8 dalis yra nauja ir joje siūloma numatyti, kad šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos paslaugas teikiantiems ar darbus atliekantiems asmenims, kuriems suteikiama teisė be palydos patekti prie nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčių įrenginių ir turto ar priimti sprendimus dėl jų: praktikoje pasitaiko atvejų, kai viešųjų pirkimų ar kitu būdu sudaromos sutartys su rangovais, įrenginių remonto ar aptarnavimo paslaugas teikiančiais juridiniais asmenimis, todėl jie turėtų užtikrinti lygiavertę tokių savo darbuotojų atitiktį nustatytiems reikalavimams.
Įstatymo 18 straipsnis (Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto sauga) Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnyje siūloma konsoliduoti galiojančio Įstatymo nuostatas, skirtas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos, ir (arba) kibernetinio saugumo reikalavimams fizinei ir veiklos apsaugai bei informacinei saugai (galiojančio Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, 9 straipsnis). Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas, analogiškas galiojančio Įstatymo
rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas, analogiškas galiojančio Įstatymo
rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas, iš esmės analogiškas galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 2 daliai.
Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas, pagal kurias pavedama Vyriausybei patvirtinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir įrenginių, kurių fizinę apsaugą vykdo vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, sąrašą, o už nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurios neįtrauktos į minėtąjį sąrašą, fizinės apsaugos organizavimą atsakingais paskirti šių įmonių vadovus. Įstatymo 19 straipsnis (Komisija) Rengiant Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymą buvo pasiūlyta atskirame straipsnyje reglamentuoti klausimus, susijusius su Komisija. Todėl Įstatymo p rojekto
pagrindines nuostatas, susijusias su šios Komisijos veikla, t. y. perkelti galiojančio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir pakartoti kitose Įstatymo p rojekto nuostatose išdėstytus bei papildomus Komisijos įgaliojimus. Kaip ir galiojančiame Įstatyme, siūloma, kad Komisiją sudarytų ir jos darbo tvarkos aprašą patvirtintų Vyriausybė, tačiau taip pat siūloma numatyti galimybę pavesti Ministrui Pirmininkui patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį. Šiuo metu Komisijos sudėtis patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1540 „Dėl Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Komisijos sudėtį sudaro Vyriausybės kancleris (komisijos pirmininkas), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovai, taip pat energetikos, finansų, kultūros, krašto apsaugos, susisiekimo, ūkio, užsienio reikalų ir vidaus reikalų viceministrai). Palyginti su galiojančiu Įstatymu Komisijai siūloma suteikti žymiai daugiau funkcijų, pavyzdžiui, siūloma, kad Komisija svarstytų ir teiktų išvadą , ar transliuotojai ir (ar) retransliuotojai, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjai, pareiškėjai, norintys gauti transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licenciją, asmenys, ketinantys įsigyti transliavimo ar retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), ir (ar) su jais susiję asmenys atitinka Visuomenės informavimo įstatymo
straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytas aplinkybes. Taip pat siūloma, kad Komisija, be kitų numatytų funkcijų, daugiau dėmesio skirtų svarstydama įvairius pasiūlymus, susijusius su nacionalinio saugumo užtikrinimu, ir teiktų savo išvadas, rekomendacijas sprendimus priimančioms institucijoms. Įstatymo20 straipsnis (Sprendimų, priimtų taikant šį įstatymą, teisminė kontrolė) Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatas, užtikrinančias investuotojo ar kito asmens teisę kreiptis į teismą siekiant apginti pažeistas teises, t. y. ginčijant jo atžvilgiu priimtą neigiamą sprendimą.
Šios garantijos turi būti įtvirtintos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų reikalavimus, taip pat teisė kreiptis į teismą yra viena iš būtinųjų sąlygų, norint pateisinti apribojimus laisvam kapitalo judėjimui pagal ES teisę. Įstatymo 1 priedas Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 1 priede siūloma išvardinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios valstybės ir savivaldybės įmonės, kurios galiojančiame Įstatyme nurodytos kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis) taip pat :
a) įmonė, išskyrus projekto įgyvendinimo bendrovę, numatytą Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, vykdanti branduolinės energetikos objekto (objektų), išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą bei uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno (atliekynų) priežiūrą ;
Įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. Įmonė vykdo branduolinės energetikos objekto – Ignalinos atominės elektrinės – eksploatavimo nutraukimą, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų bei atliekų tvarkymą, saugojimą ir laidojimą.
Pagrindinis įmonės tikslas – saugiai, laiku ir efektyviai naudojant išteklius nutraukti atominės elektrinės su RBMK tipo reaktoriais veiklą.
valdanti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ( uosto žemę, akvatoriją, krantines, hidrotechninius įrenginius, navigacijos kelius, kanalus bei kitus infrastruktūros objektus) ; Įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Įmonė valdo Klaipėdos uostą ( Klaipėdos uosto žemę, akvatoriją, krantines, hidrotechninius įrenginius, navigacijos kelius, kanalus bei kitus infrastruktūros objektus) , kuris yra vienintelis Lietuvos jūrų uostas ir vienintelis neužšąlantis uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, užtikrina paslaugų nepertraukiamumą ir saugų tiekimą. Krizės atveju Klaipėdos uostas būtų ypatingos svarbos objektas suteikiant priimančios šalies paramą atvykstančioms sąjungininkų pajėgoms.
c) įmonė, centriniu lygmeniu kaupianti, tvarkanti naftos produktus ir atsargas Lietuvos Respublikoje
Įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Energetikos ministerija. Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra - centrinė naftos produktus ir naftos atsargas kaupianti ir tvarkanti organizacija Lietuvos Respublikoje. Pagrindinis įmonės uždavinys – kaupti ir tvarkyti naftos produktų valstybės atsargas.
Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra valstybės lėšomis kaupia ir tvarko specialiąsias naftos produktų atsargas, kurių įmonė turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus. Likusią atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės. d ) įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius - valstybės įmonė „Oro navigacija“;
Įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Valstybės įmonė „Oro navigacija“ – tai vienintelė oro eismo paslaugų, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugų bei oro navigacijos informacijos paslaugų teikėja civilinės aviacijos reikmėms taikos metu Lietuvos Respublikos oro erdvėje. Taip pat įmonė organizuoja ir koordinuoja paieškos ir gelbėjimo darbus, įvykus ar gresiant orlaivio avarijai.
e) įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius - valstybės įmonė „Vidaus vandens kelių direkcija“; Įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Vidaus vandens kelių eksploatacija, priežiūra, gelbėjimo darbai, laivų statyba ir jų remontas, hidrografiniai darbai, keleivinių laivų nuoma, krovinių gabenimas.
f) įmonė, patikėjimo teise valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus
Įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Valstybės įmonė Lietuvos oro uostų tinklą sudaro Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai.
Įmonės pagrindiniai tikslai - užtikrinti aviacijos saugumą ir efektyvų oro uostų infrastruktūros valdymą bei plėtrą.
tvarkanti pagrindinius Lietuvos Respublikos registrus (Juridinių asmenų registras, Nekilnojamojo turto registras ir kadastras ir kt.); Galiojančio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis bei keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktas informacinių technologijų sektorių įtvirtina kaip vieną iš svarbių nacionaliniam saugumui užtikrinti ūkio sektorių. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) tvarkomi ypatingos svarbos ir svarbūs valstybės informaciniai ištekliai (nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ 4.4 papunktyje), kurie sudaro valstybei svarbią informaciją, apdorojamą pagrindiniuose valstybės registruose (Juridinių asmenų registras, Nekilnojamojo turto registras ir kadastras. Adresų registras, Gyventojų registras) ir valstybės informacinėse sistemose (Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema, Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema, Antstolių informacinė sistema, Licencijų informacinė sistema, Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema) reikalauja naujų, saugiausių informacinių technologijų sprendimų užtikrinant valstybės informacinių išteklių nepertraukiamą veikimą bei saugą.
Siūlomas reguliavimas užtikrintų didesnę Registrų centro tvarkomų visai valstybei svarbių informacinių išteklių ir informacinių technologijų infrastruktūros apsaugą.
h) įmonė, vykdanti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas
Įmonę siūloma įtraukti Finansų ministerijos siūlymu, siekiant užtikrinti duomenų perdavimą tarp ypatingos svarbos informacinių sistemų ir pagrindinių registrų.
i) įmonė, aptarnaujanti civilinį susisiekimą kariniame Šiaulių aerodrome - savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas; Ši įmonė priklauso nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiam ūkio sektoriui, o savo veiklą vykdo karinio saugumo užtikrinimui strateginę reikšmę turinčiame kariniame Šiaulių aerodrome. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1355 „Dėl Šiaulių karinio aerodromo naudojimo civilinių orlaivių skrydžiams tvarkos aprašo patvirtinimo“ savivaldybės įmonei Šiaulių oro uostui buvo suteikta teisė organizuoti civilinių orlaivių skrydžius ir antžeminių paslaugų teikimą Šiaulių kariniame aerodrome. Šiaulių aerodrome yra įsikūrusi ir Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazė, kuri yra pagrindinė NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantiems NATO sąjungininkų kariniams vienetams skirta bazė.
Karinis Šiaulių aerodromas yra svarbus ne tik NATO oro erdvės apsaugai, bet ir priimančios šalies paramai užtikrinti, taip pat sudaro sąlygas vykdyti karinius oro pervežimus ir pasirengti vykdyti Lietuvos kolektyvinę gynybą bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti, kad civilinių orlaivių skrydžių organizavimu ir antžeminių paslaugų teikimu nacionalinio saugumo interesams užtikrinti svarbiame kariniame aerodrome, karinio aerodromo infrastruktūros naudojimu užsiimanti įmonė būtų priskirta prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės ar savivaldybės įmonių.
j) viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paskirti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka; Siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kaip bendrojo intereso paslaugų, teikimo visuotinumą, vartotojų teisių ir visuomenės sveikatos apsaugą, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (10 straipsnis) ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (6 straipsnis) numatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Todėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, būtina viešosioms paslaugoms užtikrinti, išskirtinai priklauso tik savivaldybėms arba jų kontroliuojamoms vandens tiekimo įmonėms. Šiuo metu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančių įmonių sąraše yra 64 įmonės: 1 savivaldybės įmonė,
(priklausančios/kontroliuojamos savivaldybės).
Įstatymo 2 priedas Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priede siūlomos išvardyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti turinčias akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves:
a) UAB „Epso-G“; Valstybei priklauso
ministerija. UAB „Epso-G“ veiklos tikslas yra Lietuvos Respublikos elektros ir dujų perdavimo sistemų operatorių (LITGRID AB ir AB „Amber Grid“) kontrolinių akcijų paketų valdymas. Energetikos ministerija netiesiogiai per UAB „Epso-G“ kontroliuoja perdavimo veiklą energetikos sektoriuje, t. y. per elektros perdavimo sistemos operatorių LITGRID AB, kuris valdo elektros energijos srautus Lietuvoje ir palaiko stabilų visos elektros energetikos sistemos darbą, atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, įgyvendina strateginius elektros energetikos projektus (tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija) projektus). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario
įstatinio kapitalo didinimo“ dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ akcijos taip pat buvo perduotos valdyti tuo tikslu įsteigtai bendrovei UAB „Epso-G“. UAB „Epso-G“ nėra įtraukta į galiojančio Įstatymo taikymo sritį.
b) „Lietuvos energija“, UAB; Valstybei priklauso 100 % „Lietuvos energija“, UAB akcijų, kurias patikėjimo teise valdo Finansų ministerija. „Lietuvos energija“, UAB (iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. įmonė vadinosi UAB „Visagino atominė elektrinė“) yra „Lietuvos energijos“ įmonių grupės patronuojanti bendrovė.
Valstybės valdomos „Lietuvos energijos“ įmonių grupės veikla apima elektros ir šilumos energijos gamybą, tiekimą, elektros energijos prekybą ir skirstymą, prekybą gamtinėmis dujomis ir jų tiekimą, taip pat elektros energetikos ūkio aptarnavimą ir plėtrą. „Lietuvos energijos“ grupę sudaro: elektros ir šilumos gamybos, prekybos bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB , UAB LITGAS, UAB „VAE SPB“, UAB „Duomenų logistikos centras“, UAB „Technologijų ir inovacijų centras“. „Lietuvos energija“, UAB veiklos tikslas yra „Lietuvos energijos“ įmonių grupės patronavimo funkcijų vykdymas, strateginę reikšmę turinčių projektų įgyvendinimas (Visagino atominės elektrinės projektas), Nacionalinėje energetikos strategijoje ir kituose teisės aktuose nustatytų su „Lietuvos energijos“ įmonių grupės veikla susijusių tikslų siekimas. „Lietuvos energija“, UAB valdomos elektros ir šilumos gamybos bei elektros prekybos bendrovė
„Lietuvos energijos gamyba“, AB elektros skirstomųjų tinklų operatorė AB LESTO,
gamtinių dujų prekybos ir skirstymo bendrovė akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ yra strateginę reikšmę nacionalinio saugumo užtikrinimui turinčios bendrovės. „Lietuvos energija“, UAB nėra įtraukta į galiojančio Įstatymo taikymo sritį.
c) „Lietuvos energijos gamyba“, AB; „Lietuvos energijos gamyba“, AB (ankstesnis pavadinimas – akcinė bendrovė „Lietuvos energija“) pagrindinė akcininkė yra „Lietuvos energija“, UAB, kuri valdo 96,13% visų „Lietuvos energijos gamyba“, AB akcijų. Valstybei priklauso 100 % „Lietuvos energija“, UAB akcijų, kurias patikėjimo teise valdo Finansų ministerija. „Lietuvos energijos gamyba“, AB veiklos tikslas yra efektyvi energijos gamyba ir tiekimas, prisidedant prie energetinio saugumo užtikrinimo.
„Lietuvos energijos gamyba“, AB veiklos objektas yra vykdyti energijos gamybą ir tiekimą, taip pat vykdyti elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos veiklą. Teisės aktuose taip pat įtvirtinamos pareigos bendrovei tiekimo saugumo, patikimumo bei rezervų užtikrinimo srityje. „Lietuvos energijos gamyba“, AB sudaro elektros gamybos bloko pagrindą, kurio pajėgumai užtikrina šalies energetinį saugumą. Bendrovei priklauso trys gamybos padaliniai: LEL, KHAE bei KHE. „Lietuvos energijos gamyba“, AB yra įtraukta į galiojančio Įstatymo taikymo sritį.
LITGRID AB pagrindinė akcininkė yra UAB „Epso-G“, kuri valdo 97,5 % visų LITGRID AB akcijų. UAB „Epso-G“
AB, Lietuvos Respublikos elektros perdavimo sistemos operatorius, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. LITGRID AB atsako už Lietuvos elektros energetikos sistemos integraciją į Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką. LITGRID AB įgyvendina strateginius elektros energetikos projektus: tarptautinių jungčių „NordBalt“ (Lietuva–Švedija) ir „LitPol Link“ (Lietuva–Lenkija). Šalies ūkio infrastruktūroje elektros perdavimo tinklas yra vienas iš kritinių taškų – visiškas ar dalinis elektros sistemos sutrikimas gali destabilizuoti gamybos, transporto, valstybės valdymo, sveikatos, krašto apsaugos ir kitus strategiškai svarbius sektorius bei apriboti visų šalies gyventojų (vartotojų) galimybę gauti elektros energiją.
LITGRID AB yra išduota išimtinė elektros perdavimo sistemos operatoriaus licencija veiklai Lietuvos Respublikoje, todėl LITGRID AB taip pat turi tiesioginius įsipareigojimus ir prieš kaimynines valstybes elektros energetikos srityje: palaiko elektros sistemos dažnį, balansą ir kitus elektros tiekimo stabilumo parametrus. Tokių įsipareigojimų nevykdymas ar netinkamas vykdymas potencialiai galėtų destabilizuoti Lietuvos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos elektros sistemos veiklą. LITGRID AB yra įtraukta į galiojančio Įstatymo taikymo sritį.
e) AB „Energijos skirstymo operatorius“; AB „Energijos skirstymo operatorius“ įkurta sujungimo būdu reorganizavus elektros ir dujų skirstomųjų tinklų bendroves – AB LESTO ir akcinę bendrovę „Lietuvos dujos“. 2016 m. sausio 1 d. minėtosios akcinės bendrovės baigė savo veiklą kaip juridiniai asmenys, o AB
„Energijos skirstymo operatorius“ perėmė abiejų bendrovių turtą, teises ir
pareigas, taip pat visą ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, ilgalaikius ir trumpalaikius finansinius ir kitus įsipareigojimus. AB „Energijos skirstymo operatorius“ valdo 121,698 tūkst. km elektros linijų: 78,7 % jų sudaro elektros oro linijos, o 21,3 %
AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra įtraukta į galiojančio Įstatymo taikymo sritį. f ) nacionalinis investuotojas, numatytas Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme; Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo 6 straipsnis numato, kad nacionalinis investuotojas turi būti valstybės kontroliuojamas juridinis asmuo, įsteigtas turint tikslą dalyvauti įgyvendinant naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektą, įregistruotas ir veikiantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pagrindu tiesiogiai arba per kontroliuojamą asmenį dalyvaujantis projekto įgyvendinimo bendrovės įstatiniame kapitale. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 485 „Dėl Lietuvos respublikos atominės elektrinės įstatymo pakeitimo įstatymo, kitų su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projektu susijusių įstatymų ir koncesijos sutarties projektų pateikimo Lietuvos respublikos seimui“ „Lietuvos energija“, UAB buvo paskirta naujos branduolinės (atominės) elektrinės nacionaliniu investuotoju. Valstybei priklauso 100 % „Lietuvos energija“, UAB akcijų, kurias patikėjimo teise valdo Finansų ministerija. Tikslinga nacionalinį investuotoją Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti turinčių akcinių bendrovių ir uždarųjų bendrovių sąraše palikti atskira eilute, nes pasikeitus aplinkybėms nacionaliniu investuotoju gali būti paskirta ir kita bendrovė. Ši bendrovė yra įtraukta į galiojančio Įstatymo taikymo sritį.
g) AB „Amber Grid“; AB „Amber Grid“ pagrindinė akcininkė yra UAB „Epso-G“, kuri valdo 96,58% visų bendrovės akcijų. Valstybei priklauso 100 % UAB „Epso-G“ akcijų, kurias patikėjimo teise valdo Energetikos ministerija.
AB „Amber Grid“ buvo įkurta 2013 m. birželio 11 d. akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriuo, įgyvendinant Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atskirti gamtinių dujų perdavimo veiklą, nuo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ atskirtas gamtinių dujų perdavimo veiklą vykdantis perdavimo sistemos operatorius – AB „Amber Grid“. AB „Amber Grid“ yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, atsakingas už gamtinių dujų perdavimą (transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą. Bendrovė įgyvendina Lietuvos dujų sistemos parengimą dujų tiekimui į rinką iš suskystintų gamtinių dujų terminalo. Bendrovė taip pat įgyvendina Lietuvos (ir Baltijos šalių) dujų sistemos integravimą į Europos dujų rinką (stiprinama jungtis su Latvija, rengiamasi tiesti Lietuvos-Lenkijos jungtį, per kurią Baltijos šalys būtų sujungtos su Europos dujų perdavimo sistema). Ši bendrovė yra įtraukta į galiojančio Įstatymo taikymo sritį.
h) Pa skirtasis tiekėjas, numatytas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme ; Šiuo metu pa skirtasis tiekėjas, numatytas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, yra UAB LITGAS, kurios akcininkės yra „Lietuvos energija“, UAB, kuri valdo 66,67 % visų bendrovės akcijų, ir akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, kuri valdo 33,33% visų bendrovės akcijų. Valstybei priklauso 100 % „Lietuvos energija“, UAB akcijų ir 72,32% akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų. Energetikos ministerija netiesiogiai kontroliuoja 24,10% UAB LITGAS, o Finansų ministerija
3 priede siūloma vartoti „paskirtojo tiekėjo“ sąvoką, neįvardinant konkrečios įmonės pavadinimo, kadangi jei Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pagrindu būtų paskirtas naujas tiekėjas, tuomet nereikėtų keisti minėtojo tiekėjo pavadinimo Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Įstatyme. Įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą 2012 m. pabaigoje buvo įkurta UAB LITGAS suskystintų gamtinių dujų terminalo prekybos ir tiekimo veiklai vykdyti. UAB LITGAS Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. vasario
Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymu, paskirtasis tiekėjas
i) UAB „Lietuvos dujų tiekimas“; Pagrindinė UAB
„Lietuvos dujų tiekimas“ veikla – gamtinių dujų pirkimas (importas) ir
pardavimas klientams. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dujas tiekia energetikos, pramonės, smulkiojo komercinio sektoriaus įmonėms ir gyventojams
„Lietuvos dujų tiekimas“ 2014 m. lapkritį perėmė gamtinių dujų tiekimo veiklą
iš akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“. Akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ ir jos veiklos buvo suskaidytos vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. UAB „Lietuvos dujų tiekimo“ steigėjas ir vienintelis akcininkas, kuriam priklauso 100 % akcijų, yra „Lietuvos energija“, UAB.
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ nėra įtraukta į galiojančio Įstatymo taikymo sritį.
j) suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius; Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius – asmuo, turintis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatyta tvarka išduotą gamtinių dujų skystinimo licenciją ir atsakingas už Suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimą. Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 3 straipsnio
suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius pripažįstamas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1049 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 199 „Dėl Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinimo“ papildymo, akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ turi laikinojo suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius statusą iki teisės aktų nustatyta tvarka bendrovei bus išduota gamtinių dujų skystinimo licencija. Energetikos ministerija valdo 72,32% valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų. Suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius įtrauktas į galiojančio Įstatymo taikymo sritį.
„Klaipėdos nafta“; Energetikos ministerija valdo 72,32% valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų. UAB koncernas „Achemos grupė“ valdo 10,24% akcinės bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų.
Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ u žtikrina valdomo naftos terminalo, naftos ir jos produktų transportavimo vamzdynų bei kitų įrenginių funkcionavimą. Terminalo paskirtis yra perpilti iš geležinkelio cisternų į laivus eksportuojamus naftos produktus, kurie yra tiekiami iš Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių. Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ suteikia galimybę aprūpinti Lietuvos Respubliką importuojamais naftos produktais, kurie į Klaipėdos uostą atgabenami laivais. Akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ taip pat vykdo naftos produktų saugojimo paslaugas Subačiaus kuro bazėje, kur saugojamas valstybės naftos produktų rezervas. Akcinė bendrovė
„Klaipėdos nafta“ įgyvendina vieną iš Lietuvos strateginių energetikos projektų
l) akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“; Susisiekimo ministerija valdo 100 % valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ akcijų. Akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ veiklos objektas yra Lietuvos Respublikos teisės
aktuose nustatytų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų atlikimas, keleivių ir krovinių vežimas geležinkelių transportu. Įgyvendina viešosios geležinkelių infrastruktūros projektus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais (Rail Baltica I, Rail Baltica II). Vykdo valstybei strategiškai svarbius karinius krovinių iš ne ES šalies į ne ES šalį (įskaitant trečiųjų šalių, NATO organizuojamus, ISAF) vežimus. Patikėjimo teise valdo viešąją geležinkelių infrastruktūrą, kuri išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui.
Akcinė bendrovė
„Lietuvos geležinkeliai“ įtraukta į galiojančio Įstatymo taikymo sritį.
Lietuvos Respublikos ūkio ministerija valdo 100 % valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Giraitės ginkluotės gamyklos akcijų. Pagrindinė akcinės bendrovės Giraitės ginkluotės gamyklos veikla – karinės amunicijos gamyba. Atsižvelgiant į akcinės bendrovės Giraitės ginkluotės gamyklos veiklos pobūdį ir siekiant apsaugoti akcinės bendrovės Giraitės ginkluotės gamyklos gaminamą produkciją bei žaliavas, akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla buvo įtraukta į Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 priedą.
n) akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija valdo 70,1 % valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Jonavos grūdai“ akcijų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra paskirta ir įgaliota būti atsakingąja valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų (toliau – valstybės atsargos) tvarkytoja, o akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“ yra viena iš atsakingųjų valstybės atsargų saugotojų, sauganti maistinius grūdus. Siekiant užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimą, visuomenės saugumą, akcinę bendrovę „Jonavos grūdai“ tikslinga priskirti prie nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbių įmonių. Krizinių situacijų atveju – dėl stichinių meteorologinių reiškinių ar kitų priežasčių praradus derlių – sklandžiai užtikrinti turimų atsargų paskirstymą įmanoma tik valstybės kontroliuojamoje įmonėje.
o) akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras; Susisiekimo ministerija valdo 100 % valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centras akcijų.
Akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras valdo ir prižiūri infrastruktūrą, skirtą radijo ir televizijos transliacijoms šalies teritorijoje užtikrinti. Akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro infrastruktūros patikimas veikimas ypač svarbus informacijos perdavimo visuomenei ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos atvejais. Infrastruktūra naudojama nacionalinėms nekoduotoms televizijos programoms, retransliuojamoms programoms siųsti. Infrastruktūros užvaldymo/sutrikdymo atveju būtų sutrikdytos telekomunikacijos (radijo ir televizijos retransliavimas, rimtai sutriktų interneto ryšys ir kt.).
p) akcinė bendrovė Lietuvos paštas; Susisiekimo ministerija valdo 100 % valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės Lietuvos paštas akcijų. Akcinė bendrovė Lietuvos paštas – didžiausia pašto paslaugas teikianti bendrovė šalyje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu, akcinė bendrovė Lietuvos paštas yra universaliosios pašto paslaugos teikėjas iki 2019 m. gruodžio
nurodo, kad akcinės bendrovės Lietuvos pašto priskyrimas prie antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių nėra būtinas.
Įstatymo projekto
Įstatymo p rojekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 priede siūlomos išvardyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias akcines bendroves, kurių visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei, savivaldybei, valstybės arba savivaldybės valdomai įmonei priklauso mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, arba kurių akcijos šioje dalyje nurodytiems juridiniams asmenims nepriklauso. Šios įmonės taip pat taip pat yra numatytos kaip strateginę reikšmę turinčios įmonės galiojančiame Įstatyme (Įstatymo 5 straipsnio 1 - 4 punktuose):
a) akcinė bendrovė „ ORLEN Lietuva “;
bendrovės „ORLEN Lietuva“ akcijų priklauso Lenkijos naftos koncernui „Polski Koncern Naftowy ORLEN S. A.“. Valstybė bendrovėje akcijų neturi. Akcinė bendrovė
„ORLEN Lietuva“ yra naftos perdirbimo įmonė, valdanti vienintelę Baltijos
šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą bei jūrinį naftos terminalą. Pagrindinės bendrovės veiklos sritys yra naftos produktų gamyba ir prekyba. Naftos perdirbimo produktų gamykloje per metus galima perdirbti apie 10 mln. tonų naftos. Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ – svarbiausia benzino ir dyzelino tiekėja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Akcinė bendrovė
„ORLEN Lietuva“ valdo Būtingės naftos eksporto – importo terminalą, kuris yra
vienintelė reali galimybė apsirūpinti žaliava, esant ypatingoms situacijoms (pvz. energetinei blokadai, ekstremaliajai situacijai ir pan.). Sutrikdžius naftos tiekimą ilgesniam laikotarpiui per Būtingės naftos terminalą, akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ nebeturėtų naftos žaliavos.
Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ s avo lėšomis tvarko dalį naftos valstybės atsargų.
b) akcinė bendrovė „Achema“; Visos akcinės bendrovės „Achema“ akcijos priklauso privatiems akcininkams, valstybė akcijų šioje bendrovėje neturi. Akcinė bendrovė
„Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų
gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrovė yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, o chemijos pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės šakų Lietuvoje.
bendrovė, numatyta Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme ; Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo 4 straipsnio 2 punkte numatyta, kad projekto įgyvendinimo bendrovės steigėju gali būti nacionalinis investuotojas atskirai arba kartu su strateginiu investuotoju ir strateginiu partneriu. Pagal Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį Lietuvai tenkanti dalis projekto įgyvendinimo bendrovėje turi būti ne mažesnė kaip 34 % . Atsižvelgiant į tokio objekto, kaip atominė elektrinė, svarbą tiek valstybės energetikai, tiek ekonomikai, tiek branduolinei saugai, siekiant apsaugoti esminius valstybės interesus, Įstatymo p rojekto įgyvendinimo bendrovė yra priskirtina prie trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinimui svarbių įmonių.
d) „Telia Lietuva“, AB; „Telia Lietuva“, AB įmonių grupė yra telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera AB“ įmonių grupės dalis. „TeliaSonera AB“ tiesiogiai valdo daugiau nei 88 % bendrovės akcijų. Valstybė akcijų šioje bendrovėje neturi. „Telia Lietuva“, AB, įmonių grupė yra didžiausia integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėja Lietuvoje. Veiklą 1992 m. pradėjusi kaip valstybinė įmonė „Lietuvos telekomas“, 1998 m.
„Telia Lietuva“, AB buvo privatizuota, 60 % jos
akcijų įsigijus tuomet Švedijos įmonės „Telia“ ir Suomijos įmonės „Sonera“ konsorciumui „Amber Teleholding A/S“. Nors buvo svarstomi siūlymai „Telia Lietuva“, AB, išbraukti iš Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių akcinių bendrovių sąrašo, nes nenugalimos jėgos, ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali įpareigoti ūkio subjektus atlikti veiksmus, kurie užtikrintų visuomenės informavimą, vis dėlto šio operatoriaus paslaugomis naudojasi ir valstybės institucijos, todėl operatorius turi prieigą prie duomenų, kurių nusavinimas ar nutekėjimas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip pat bendrovė „Telia Lietuva“, AB, yra itin svarbi siekiant užtikrinti šalies kibernetinį saugumą. Įstatymo 4 priedas Lyginant su galiojančio Įstatymo nuostatomis, į Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo
saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turintys įrenginiai ir turtas išvardinti galiojančiame Įstatyme , atsižvelgiant į darbo grupėje dalyvavusių valstybės institucijų pateiktus pasiūlymus, taip pat įmonių ir asociacijų pasiūlymus, pateiktus Įstatymo projekto derinimo eigoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo p rojektą ir šio aiškinamojo rašto 1 ir
pakeitimų projektus, nurodytus (toliau kartu – Įstatymų projektai), neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Antikorupcinis vertinimas buvo atliktas ir yra pateiktas atskiru dokumentu. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų p rojektai neturės reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes Įstatymo p rojekte siekiama numatyti proporcingą naštą ūkio subjektams, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesų užtikrinimui skirtų reikalavimų laikymąsi. Be to, Įstatymo projektas bus taikomas nedideliam skaičiui ūkio subjektų, kurie norės investuoti nacionaliniam saugumui svarbiose srityse, todėl informacinių įpareigojimų vykdymo dažnumas nebus didelis. Atitinkamai Įstatymo p rojektu sukeliamos administracinės naštos apskaičiavimą atlikti netikslinga, nes visi dokumentai, kuriuos ūkio subjektai turės pateikti Komisijai, bus numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 1540 „Dėl Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo bus siūloma patvirtinti Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos darbo tvarkos aprašą. Todėl administracinės naštos požiūriu tikslinga vertinti šio būsimo Vyriausybės nutarimo sukeliamą administracinę naštą. Be to, Įstatymo projekte yra nemažai nuostatų, konkrečiai skirtų sumažinti administracinę naštą:
1) nustatyti pakankamai trumpi terminai, per kuriuos atsakingos institucijos turės priimti sprendimus;
2) daugelis dokumentų, kuriuos turės pateikti ūkio subjektai (pvz., reorganizavimo sąlygos, sutartis dėl akcijų įsigijimo, sprendimas dėl likvidavimo, pranešimai rinkos dalyviams ir daugelis kitų), bet kuriuo atveju ir taip turi būti parengti pagal kitų įstatymų reikalavimus;
3) tam tikrais atvejais nereikalaujama pateikti informacijos, kuri yra skelbiama viešai.
Atliekant investuotojų patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ūkio subjektams reikės pateikti tam tikrą informaciją, tačiau bendrame investicijų kontekste tai neturėtų būti didelės ar reikšmingos išlaidos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomas nuostatas inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo Nr. X-1231 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 27 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 33 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 4 skyriaus pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 28 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 10 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo Nr. XII-2393 preambulės, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 14 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I–1418 22, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų p rojektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo p rojekte teikiamos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų p rojektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, nes visi nuosavybės suvaržymai, įtvirtinti Įstatymų p rojektuose, būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti jos saugumą ir interesus bei įtvirtinti tik tiek, kiek reikia šiems interesams apsaugoti. Be to, Įstatymo p rojekte visiškai užtikrinama suinteresuotų asmenų teisė į teismą ir teisminę gynybą. Įstatymo p rojektas atitinka ES teisės reikalavimus, nes parengtas atsižvelgiant į atitinkamas SESV nuostatas ir jas aiškinančią Teisingumo Teismo praktiką. Šiuo požiūriu Teisingumo Teismo yra nusprendęs, kad (žr. 2012 m. lapkričio 8 d.
:
1) visuomenės saugumo priežastis gali pateisinti galimą laisvo kapitalo judėjimo ribojimą;
2) bendrųjų interesų, susijusių su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir sveikata, siekimas gali pateisinti tam tikrus pagrindinių laisvių įgyvendinimo apribojimus;
3) tokiais tikslais galima remtis tik kai pagrindiniam visuomenės interesui kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė;
4) paprastas dalių, kurių dydis viršija 10 % bendrovės, veikiančios energijos sektoriuje, akcinio kapitalo, įsigijimas arba bet koks kitas įgijimas, suteikiantis didelę įtaką tokiai bendrovei, iš principo savaime neturėtų būti laikomas realia ir pakankamai didele grėsme aprūpinimo saugumui;
5) kalbant konkrečiau apie išankstinio leidimo tvarką, nepanašu, kad tokio pobūdžio priemonė tinkama nurodytam tikslui pasiekti ir jam proporcinga, nes poveikis daromas net prieš bendrovei priimant sprendimą, t. y. dar nenustačius grėsmės, nors ir potencialios, aprūpinimo saugumui;
6) kai išduodamas leidimas, nėra akivaizdu, kad bus nustatytos visos realios ir pakankamai didelės grėsmės aprūpinimo elektra saugumui prielaidos ir į jas bus atsižvelgta ;
7) dar blogiau, jei b alsavimo teisių ribojimas arba, jei reikia, atsisakymas pripažinti šias teises, taikomas visiems sprendimams, kuriais akcininkams suteikiamos balsavimo teisės, o ne tik sprendimams, dėl kurių gali kilti konkreti grėsmė įstatyme skelbiamam tikslui;
8) dėl išankstinio leidimo tvarkos proporcingumo vertinimo Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tokia tvarka neproporcinga dėl to, kad nagrinėjamo sektoriaus įmonėms nustatant pozityvias pareigas galima pasiekti norimą tikslą, t. y. aprūpinimo elektra saugumą, keliant mažesnę grėsmę laisvam kapitalo judėjimui ;
tokie kriterijai apibrėžiami neišsamiai, darytina išvada, kad šiais teisės aktais valdžios institucijoms paliekama didelė diskrecija, kurią teismams sunku kontroliuoti; neaiškumas dėl aplinkybių, kuriomis šie įgaliojimai gali būti įgyvendinami, suteikia šiems įgaliojimams diskrecinį pobūdį diskrecijos, kurią turi nacionalinės valdžios institucijos, kad juos įgyvendintų, atžvilgiu.
Sprendimą Komisija prieš Graikiją, byla C-244/11) :
1) visuomenės saugumo priežastis gali pateisinti galimą laisvo kapitalo judėjimo ribojimą;
2) bendrųjų interesų, susijusių su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir sveikata, siekimas gali pateisinti tam tikrus pagrindinių laisvių įgyvendinimo apribojimus;
3) tokiais tikslais galima remtis tik kai pagrindiniam visuomenės interesui kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė;
4) paprastas dalių, kurių dydis viršija 10 % bendrovės, veikiančios energijos sektoriuje, akcinio kapitalo, įsigijimas arba bet koks kitas įgijimas, suteikiantis didelę įtaką tokiai bendrovei, iš principo savaime neturėtų būti laikomas realia ir pakankamai didele grėsme aprūpinimo saugumui;
5) kalbant konkrečiau apie išankstinio leidimo tvarką, nepanašu, kad tokio pobūdžio priemonė tinkama nurodytam tikslui pasiekti ir jam proporcinga, nes poveikis daromas net prieš bendrovei priimant sprendimą, t. y. dar nenustačius grėsmės, nors ir potencialios, aprūpinimo saugumui;
6) kai išduodamas leidimas, nėra akivaizdu, kad bus nustatytos visos realios ir pakankamai didelės grėsmės aprūpinimo elektra saugumui prielaidos ir į jas bus atsižvelgta ;
7) dar blogiau, jei b alsavimo teisių ribojimas arba, jei reikia, atsisakymas pripažinti šias teises, taikomas visiems sprendimams, kuriais akcininkams suteikiamos balsavimo teisės, o ne tik sprendimams, dėl kurių gali kilti konkreti grėsmė įstatyme skelbiamam tikslui;
8) dėl išankstinio leidimo tvarkos proporcingumo vertinimo Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad tokia tvarka neproporcinga dėl to, kad nagrinėjamo sektoriaus įmonėms nustatant pozityvias pareigas galima pasiekti norimą tikslą, t. y. aprūpinimo elektra saugumą, keliant mažesnę grėsmę laisvam kapitalo judėjimui ;
tokie kriterijai apibrėžiami neišsamiai, darytina išvada, kad šiais teisės aktais valdžios institucijoms paliekama didelė diskrecija, kurią teismams sunku kontroliuoti; neaiškumas dėl aplinkybių, kuriomis šie įgaliojimai gali būti įgyvendinami, suteikia šiems įgaliojimams diskrecinį pobūdį diskrecijos, kurią turi nacionalinės valdžios institucijos, kad juos įgyvendintų, atžvilgiu. Tokia diskrecija yra neproporcinga siekiamų tikslų atžvilgiu;
kriterijus, leidžiančius užtikrinti teikiamų paslaugų tęstinumą ir tinklų funkcionavimą“, nei joje nurodyti tik orientacinio pobūdžio kriterijai, kurie iš esmės susiję su strateginio partnerio, siūlančio geriausias garantijas užtikrinant ilgalaikį paslaugų ir tinklų tęstinumą, pasirinkimu, neleidžia nustatyti konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kuriomis teisė prieštarauti dalių įsigijimui gali būti įgyvendinama;
11) nuostatos, kuriose įtvirtinamos priežastys, dėl kurių valdžios institucijos turi teisę atsisakyti išduoti leidimą įsigyti strateginių akcinių bendrovių dalį, suformuluotos vartojant abstrakčias ir netikslias sąvokas, kurios neleidžia suinteresuotiesiems asmenims aiškiai išskirti įvairių prielaidų, kai gali būti atsisakyta išduoti minėtą leidimą.
Tas pasakytina būtent dėl formuluotės „bendrojo intereso kriterijai, leidžiantys užtikrinti teikiamų paslaugų tęstinumą ir tinklų funkcionavimą“;
12) tvarkai, kuriai Teisingumo Teismas yra pritaręs, buvo būdinga tai, kad joje buvo konkrečiai išvardytas atitinkamas strateginis turtas ir valdymo organų sprendimai, kurie galėjo būti kvestionuojami konkrečiu atveju. Galiausiai, administracinės valdžios institucijos kišimasis buvo griežtai apribotas ir leidžiamas tik tais atvejais, kai kyla grėsmė energijos politikos tikslams. Visi šiuo pagrindu priimti sprendimai turėjo būti formaliai motyvuoti ir jiems buvo taikoma veiksminga teisminė kontrolė.
Todėl Įstatymo p rojekte siūlomų nuostatų pagrįstumas ir teisėtumas visiškai priklauso nuo to, ar Lietuvos institucijos, teikdamos pasiūlymus įtraukti tam tikrus juridinius asmenis į Įstatymo p rojekto taikymo sritį, gebės pagrįsti šiems juridiniams asmenims nustatytų suvaržymų pagrįstumą siekiu apsaugoti nacionalinio saugumo interesus, taip pat nuo to, ar bus įrodyta, kad alternatyvios, mažiau ribojančios priemonės nėra tinkamos ir veiksmingos užtikrinant nacionalinio saugumo interesus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Vyriausybė per teisės aktų nustatytus terminus, turės priimti šiuos teisės aktus arba galiojančių teisės aktų pakeitimus:
ėl Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
įvertinimo komisijos personalinės sudėties patvirtinimo“;
ėl Nacionaliniam saugumui svarbių apsaugos zonų nustatymo“ pakeitimą (atsakingos institucijos – Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Finansų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija);
„Dėl Privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą
(atsakinga institucija – Ūkio ministerija) ;
1090
„Dėl vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų saugomų svarbių valstybės
objektų“ pakeitimą (atsakinga institucija – Vidaus reikalų ministerija);
nustatytų asmenų, dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ar su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, atitikties reikalavimus, taip pat šių reikalavimų įgyvendinimo procedūrą;
patvirtintas p sichinės veiklos sutrikimų sąrašas (atsakinga institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ;
užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos, ir (arba) kibernetinio saugumo reikalavimai (Vidaus reikalų ministerija ir (arba) įgaliotos Vyriausybės institucijos ) ;
užtikrinti svarbių įmonių saugumo planų reikalavimai (atsakinga institucija – Vidaus reikalų ministerija) ;
būtų nustatyti asmenų (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius) , dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir
(arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais , taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto, užimamų pareigų sąrašą (atsakingos institucijos – Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija) ;
d. nutarimas Nr.
1090
„Dėl vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų saugomų svarbių valstybės
objektų“ pakeitimą (atsakinga institucija – Vidaus reikalų ministerija);
nustatytų asmenų, dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ar su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, atitikties reikalavimus, taip pat šių reikalavimų įgyvendinimo procedūrą;
patvirtintas p sichinės veiklos sutrikimų sąrašas (atsakinga institucija – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ;
užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės ir veiklos apsaugos, ir (arba) kibernetinio saugumo reikalavimai (Vidaus reikalų ministerija ir (arba) įgaliotos Vyriausybės institucijos ) ;
užtikrinti svarbių įmonių saugumo planų reikalavimai (atsakinga institucija – Vidaus reikalų ministerija) ;
būtų nustatyti asmenų (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius) , dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir
(arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais , taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto, užimamų pareigų sąrašą (atsakingos institucijos – Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija) ;
d. nutarimas Nr. 1090 „Dėl vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigų saugomų svarbių valstybės objektų“ (atsakinga institucija – Vidaus reikalų ministerija) ;
būtų patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas (atsakinga institucija – Susisiekimo ministerija) ;
būtų patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelius patikėjimo teise valdančių valstybės įmonių sąrašas (atsakinga institucija – Susisiekimo ministerija) ;
kuriuo būtų patvirtinta pasiūlymo ir su pasiūlymu pateiktinų dokumentų pateikimo (nurodant, kokius dokumentus reikia pateikti), pasiūlyme įsigyti siūlomo turto vertės nustatymo atlikimo arba neatlikimo atvejų ir pagrindų, įsigijimo ir atsisakymo įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje įmonėje 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės nekilnojamąjį turtą arba jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (nurodant sprendimo įsigyti arba atsisakymo įsigyti atvejus) kai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė likviduojama arba jos bankroto proceso metu, tvarka;
kuriuo netekusiu galios būtų pripažintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimas Nr.
saugomų svarbių valstybės objektų“ (atsakinga institucija – Vidaus reikalų ministerija) ;
būtų patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas (atsakinga institucija – Susisiekimo ministerija) ;
būtų patvirtintas valstybinės reikšmės automobilių kelius patikėjimo teise valdančių valstybės įmonių sąrašas (atsakinga institucija – Susisiekimo ministerija) ;
kuriuo būtų patvirtinta pasiūlymo ir su pasiūlymu pateiktinų dokumentų pateikimo (nurodant, kokius dokumentus reikia pateikti), pasiūlyme įsigyti siūlomo turto vertės nustatymo atlikimo arba neatlikimo atvejų ir pagrindų, įsigijimo ir atsisakymo įsigyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pagal pirkimo – pardavimo sutartį, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje įmonėje 2/3 ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės nekilnojamąjį turtą arba jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą (nurodant sprendimo įsigyti arba atsisakymo įsigyti atvejus) kai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė likviduojama arba jos bankroto proceso metu, tvarka;
kuriuo netekusiu galios būtų pripažintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 699 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą“;
kuriuo netekusiu galios būtų pripažintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 16 d. nutarimas Nr. 761
„Dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių vandens tiekimo ir nuotekų
šalinimo paslaugas teikiančių įmonių sąrašo patvirtinimo“ (atsakinga institucija – Aplinkos ministerija) . 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų p rojektų rengimo metu buvo gautos darbo grupės, institucijų, asociacijų ir įmonių pastabos ir pasiūlymai. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų p rojektų žodžiai: „ nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai“
„nacionalinio saugumo interesai“, „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios
įmonės“, „nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas“, „nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbus ūkio sektorius“, „apsaugos zona“ . 15. K iti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINĘ REIŠKMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – projektas) 1 straipsnio 3 dalyje pirmą kartą turi būti pavartotas pilnas valstybės vykdomosios valdžios institucijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas, bei įvedama toliau įstatymo tekste vartotina „Vyriausybės“ santrumpa. Analogiška pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, pvz., projekto 4 straipsnio 1 daliai, kuriose minimi oficialūs valstybės institucijų pavadinimai. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalies
laikomas ir fizinis asmuo, nuosavybės teise įgijęs tam tikrą turtą. Manytume, kad teisiniu požiūriu iš principo yra ydinga fizinį asmenį laikyti įmone, t. y. juridiniu asmeniu. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 8 dalies 2 punktui bei 9 dalies 2 punktui. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalies
užtikrinti svarbios įmonės tai „ valstybės valdomos bendrovės, kurioms buvo perleista nuosavybės teisė į valstybei priklausančias šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės akcijas“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Pastebėtina, jog nėra aišku, kodėl nuostatoje yra vartojamas žodis „buvo“ ir kaip derėtų vertinti tas valstybės bendroves, kurioms bus perleista nuosavybės teisė į valstybei priklausančias šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės akcijas ateityje po įstatymo įsigaliojimo.
Nėra aišku, ar tokios įmonės nepateks į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, o jei nepateks, koks yra tokio siūlymo ir išimties pagrindas. 4. Projekto 2 straipsnyje pateikiamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos turi būti išdėstytos abėcėlės tvarka. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoj žodžio „sudarančią“ įrašytinas žodis „sudarančius“. 6. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog nacionalinio saugumo interesai tai „ saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai <...>“. Pastebėtina, jog siūloma įstatymo nuostata stokoja aiškumo, nes įstatymo tekste nėra atskleidžiama tai, ką derėtų laikyti gyvybiniais ir pirmaeiliais valstybės saugumo interesais, todėl nuostatos turinio vertinimas priklausytų tik nuo vertintojo požiūrio į šių sąvokų turinį. Todėl keltinas klausimas, ar galiojanti įstatymo nuostata, nustatanti, jog nacionalinio saugumo interesai, tai „valstybės nepriklausomybės ir suvereniteto apsauga“ neturėtų būti vertinama kaip aiškesnė ir aiškiai deklaruojanti tai, ką įstatymų leidėjo požiūriu reikėtų vertinti kaip nacionalinio saugumo interesus. Bet kuriuo atveju, teigtina, jog nuostatos turinys turi būti tobulinamas, kad būtų aiškus, atsižvelgiant į jos reikšmę. Be to, šioje straipsnio dalyje, dalis nuostatos dėstoma skliaustuose. Toks nuostatos turinio dėstymas vertintinas kaip neatitinkantis teisės technikos taisyklių, todėl siūlytina atsisakyti skliaustų ir nuostatą dėstyti, pavyzdžiui, vartojant žodį
„įskaitant“. 7. Projekto 2 straipsnio 12 dalyje
pateiktas „užsienio valstybės“ terminas yra visuotinai suprantamas, o jo apibrėžimas yra perteklinis. 8.
nustatyta, kad šiame įstatyme vartojama sąvoka „kontroliuojama įmonė“ suprantama, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtame įstatyme sąvoka „kontroliuojama įmonė“ nėra apibrėžta. 9. Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje ir su projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pirmajame projekto 3 straipsnio 1 dalies sakinyje nustatoma, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas , sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose, gali būti perduoti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui . Tuo tarpu antrajame sakinyje nustatyta, kad investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose. Vertinant šias nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, ar jose kalbama apie tuos pačius, ar skirtingus objektus, t. y. vienoje nuostatoje kalbama apie galimą įrenginių ir turto, sudarančių infrastruktūrą perdavimą , o kitoje – apie draudimą perduoti infrastruktūrą . Jeigu turimi omenyje tie patys objektai, reikėtų vartoti identiškas formuluotes. Be to, svarstytina, ar nebūtų aiškiau tiesiog projekto 3 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „gali būti perduoti“ įrašyti žodžius „išskyrus nuosavybės perdavimą“, taip aiškiai įtvirtinant perduodamų daiktinių teisių apribojimus. Taip pat pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nenumatyta investuotojo teisė įgyti įstatyme numatytas teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, sudarančius nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 punkte, tuo tarpu projekto 3 straipsnio 1 dalyje tokia galimybė investuotojui numatyta.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuostatoje vartojamas terminas „perduotas“ stokoja teisinio aiškumo. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į reguliuojamų klausimų svarbą valstybės nacionaliniam saugumui, įstatymo projekte neturėtų būti aiškiai apibrėžta kokio teisinio turinio veiksmai turimi omenyje vartojant šį terminą. 10. Projekto 3 straipsnio visose dalyse turėtų būti vartojama įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta sąvoka
„nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas“, atsisakant
perteklinio šios sąvokos apibrėžties kartojimo straipsnyje. Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „ sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą“, nes šis normos turinys jau įtvirtintas projekto 2 straipsnio 6 dalyje, todėl, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, jis neturėtų būti kartojamas įstatymo projekte. Taigi analizuojama nuostata turėtų būti dėstoma taip: „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, nurodyti šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose <...>“.
Kartu pažymėtina, jog analizuojamo straipsnio tekste, pavyzdžiui, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turėtų būti atsisakyta reguliavimo, kuriame kalbama apie „infrastruktūrą“, nes ši sąvoka nėra atskirai apibrėžta projekto tekste, t. y. ir šiuo atveju taip pat turėtų būti vartojam sąvoka apibrėžta projekto 2 straipsnio 6 dalyje ir aiškiai nustatyta, jog „Investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisės į valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą , nurodytus šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose.“
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vyriausybė nustato, kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro4 priede nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą ir yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu.“ Be to, šioje nuostatoje kartu siūloma nustatyti, kad „Įrenginiai ir turtas, nepatenkantys į 4 priede nurodytos infrastruktūros sudėtį, nėra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys yra prieštaringas, nes vienoje nuostatoje kartu pasakoma ir tai, jog vyriausybė turi pareigą nustatyti kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro4 priede nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, ir tai, jog tik įrenginiai ir turtas, patenkantys į įstatymo 4 priede nurodytos infrastruktūros sudėtį, yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu.
Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybė neturi ir negali turėti įgaliojimų keisti įstatymo (priedo) turinio, nuostatoje siūloma nustatyti Vyriausybės kompetencija neturi jokios teisinės reikšmės, nes kartu nustatoma, kad tik įstatymo turinys nustato, kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro4 priede nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą. Siūlytina tobulinti reguliavimą, kad jo turinys būtų aiškus. 12. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „poreikį“ įrašytinas žodis „apsaugos“. Be to, šioje dalyje vartojamas lietuvių kalboje nevartotinas terminas „sąlygojamą“. 13. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į įstatyminio reguliavimo praktiką, projekto 4 straipsnio 2 dalyje bei kitose projekto nuostatose, kuriose nustatomi dienomis skaičiuojami terminai, reikėtų nurodyti, ar minėtieji terminai skaičiuojami kalendorinėmis, ar, vis dėlto, darbo dienomis. 14.
į tai, kad projekto 4 straipsnis reglamentuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonas, svarstytina, ar šio straipsnio 2 dalis neturėtų būti patikslinta, nustatant, kad Vyriausybė turi teisę sustabdyti investuotojo ar juridinio asmens, kurio vertybinius popierius yra įsigijęs investuotojas, veiklą būtent apsaugos zonoje. Priešingu atveju, t. y. jeigu šioje dalyje numatytas galimas veiklos sustabdymas nesiejamas su apsaugos zonomis, manytume, kad tokia nuostata nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. 15. Atsižvelgiant į projekto 6 straipsnio 1 dalyje konkrečiai apibrėžtus ūkio sektorius, kurie yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiais ūkio sektoriais, svarstytinas ne tik projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamos sąvokos
„nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbus ūkio sektorius“
tikslingumas, tačiau ir jos tikslumas. Įvertinę projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje Vyriausybei pavedama nustatyti ir konkretizuoti būtent ūkinės veiklos sritis, kurios laikomos strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 7 dalyje neturėtų būti pateikta būtent
„nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus ūkio sektoriaus
veiklos srities“ sąvoka. 16. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „V yriausybė nustato ir konkretizuoja, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi. “ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo turinyje nėra įtvirtinta jokių kriterijų ar sąlygų, kuriais remiantis Vyriausybė turėtų nustatyti ir konkretizuoti kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi. Todėl tokio pasirinkimo galimybės priklausys tik nuo Vyriausybės požiūrio į tam tikras ūkio veiklos sritis.
Kitaip tariant, siūlomo turinio nuostata įgalintų Vyriausybę nustatyti įstatymo turinį, nes tik Vyriausybės nuomonė lems tai, kas turėtų būti laikoma įstatymo turiniu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su teisės aktų hierarchija ir deleguotąja įstatymų leidyba:
Konstitucinis Teismas 1998 m. gegužės 6 d. nutarime pažymėjo: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra vertinęs įstatymo ir poįstatyminio akto tarpusavio santykių problemas. Antai 1994 m. sausio 19 d. nutarime jis pažymėjo, kad poįstatyminiu aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nutarimu negalima keisti ar sąlygoti (past. – citatos kalba neredaguota) įstatymo normų, jų turinio. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas.“ Be to, Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime nurodoma, jog „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas.“ Taip pat paminėtina, jog Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurodoma, jog „Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 1999 m. birželio 3 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai), todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų priimti.
Tokių santykių negalima reguliuoti ir Seimo poįstatyminiais aktais.“ Išsakytų argumentų kontekste teigtina, jog analizuojama įstatymo nuostata ta apimtimi, kuria joje nenustatoma jokių bendro pobūdžio normų, kuriomis remiantis Vyriausybė turėtų nustatyti ir konkretizuoti kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ta apimtimi, kuria įstatymo turinys būtų aiškinimas remiantis tik tuo, kaip jo turinį interpretavo Vyriausybė, ta apimtimi, kuria Vyriausybei pavedama sureguliuoti teisinius santykius, kurie turi būti reguliuojami įstatymu, neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog analizuojama įstatymo nuostata yra vienintelė, kurios turinyje minimos ūkinės veiklos sritys, todėl nėra aiški šios nuostatos prasmė ir paskirtis, nes jokio teisinio reguliavimo, kuris būtų susietas su konkrečiomis ūkinės veiklos sritimis, įstatymo projekte nėra. 17.
aiškumo ir teisės normų nuoseklumo, siūlome projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl bet kokios akcijų dalies perleidimui būtino Lietuvos Respublikos Seimo pritarimo dėstyti šio straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatoma bendra taisyklė dėl akcijų perleidimo įstatymų nustatyta tvarka. 18. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 7 straipsnio 2 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės (neturinčios norminio krūvio), nes nereikia dėstyti to, ko įstatymas nereglamentuoja. Be to, kad įstatymas nenustato tam tikrų šioje dalyje minimų draudimų, suponuoja ir šio straipsnio 3-7 dalys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 1 daliai. 19. Teikiamo projekto 7 straipsnio
koordinavimo komisijos trumpinys – „Komisija“. Siekiant užtikrinti sklandų įstatymo taikymą, rekomenduotina „Komisijos“ sąvoką apibrėžti keičiamo įstatymo
reguliavimo, pagal kurį esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms, pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų dalis gali būti perleidžiama ir investuotojams, taip sumažinant valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklausančią akcijų dalį , santykis su projekto 2 straipsnio 8 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta imperatyvi norma, kad pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei.
Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsnio 3 ir 4 dalių, kuriose taip pat nustatyta, kad antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbių įmonių akcijų dalis, priklausanti valstybei, gali suteikti ir mažiau nei 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nors projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tokiose įmonėse valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei turi priklausyti ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų. 20. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 6 dalis nustato atvejus, kada Lietuvos Respublikos ir užsienio investuotojai laikomi atitinkančiais nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra nėra atliekama, svarstytina, ar pagrįsta šios dalies nuostatose dėstyti tokias gana neapibrėžtas ir subjektyviai vertinamas sąlygas kaip „vykdantys ilgalaikę veiklą“, „turintys patirties bei realias galimybes“, „veikia taip, kad kyla išorės rizikos veiksnių, pavojų“. Manytume, kad turėtų būti išdėstyti aiškiai išreikšti objektyvūs kriterijai, įgalinantys investuotojus be patikros laikyti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiais asmenimis.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuostatoje rašoma apie „<...> realias galimybes įgyvendinti veiksmus , numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje <...>. Pažymėtina, jog įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatomi atvejai , kai turi būti atlikta investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, o ne galimybės atlikti veiksmus. Todėl nuostatos turinys turėtų būti tikslinamas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsnio 2 dalies, kurioje taip pat rašoma apie veiksmus. 21. Teikiamo projekto 11 straipsnio 3 punkte vartojama formuluotė „ organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis“ derintina su Baudžiamojo kodekso terminija. Pastebėtina, kad BK 25 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas ne „organizuotos grupuotės“, o „organizuotos grupės“ terminas. 22. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio
„įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu <...> yra pripažintas kaltu “ nuoroda į kaltės aspektą pateikiama du kartus. Atsižvelgiant į tai, šiame žodžių junginyje siūlytina žodžio „apkaltinamuoju“ atsisakyti kaip perteklinio. 23. Abejotina, ar proporcinga projekto 11 straipsnio 4 punkto absoliutinio pobūdžio sąlyga, numatanti, jog investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas už šiuos nusikaltimus yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Daugiausia abejonių kyla dėl apysunkių nusikaltimų, kurių visame BK iš visų tyčinių nusikaltimų yra daugiausiai, o jų pobūdis yra labai įvairus, įtvirtinimo šiame absoliutaus pobūdžio ribojimų sąraše. 24.
straipsnio 5 punkte vartojamos formuluotės „iš esmės pažeidęs šį įstatymą ir kitus teisės aktus“ turinys, t. y. nėra aiškūs įstatymo ar kitų teisės aktų esminio pažeidimo kriterijai. Be to, manome, kad šiame punkte po žodžių „objektų veiklą“ trūksta žodžio „nuostatas“. 26. Svarstytinas projekto 11 straipsnio 6 punkte įtvirtinto pagrindo, kuriam esant investuotojas nelaikomas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, t. y. kai investuotojas per 10 dienų nuo pranešimo dėl organizuojamos patikros gavimo Komisijai nepateikia reikiamų dokumentų ir informacijos, pagrįstumas ir proporcingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas suponuoja tai, kad investuotojui vėluojant nors vieną dieną pateikti reikiamus dokumentus, dokumentai iš jo nebebūtų priimami ir jis nebebūtų tikrinamas apskritai, nes pagal aukščiau nurodytą sąlygą, praėjus 10 dienų nuo pranešimo gavimo ir negavus iš jo dokumentų, jis jau būtų laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. 27. Kelia abejonių projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog i nvestuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu šie subjektai turi pagrįstų duomenų , kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla, arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai, gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.
Pastebėtina, jog patikros tikslas turėtų būti siejamas ne su turimais duomenimis, o su šių duomenų išsiaiškinimu, t. y. patikrinimo metu turi būti išsiaiškinta, ar nėra duomenų, kad tam tikri asmenys neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. 28. Projekto 12 straipsnio 6 dalies sakiniai, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, turėtų būti dėstomi savarankiškomis straipsnio dalimis, nes jie įtvirtina savarankiškas teisės normas. 29. Nėra aišku, kodėl projekto 12 straipsnio 8 dalyje nenurodoma, kad šio straipsnio 7 dalyje nustatytos valstybės institucijos neturi tikrinti ir teikti Komisijai informacijos apie tikrinamų subjektų atitiktį ir 11 straipsnio 7 punkte nustatytam kriterijui, t. y. apie pagrįstus duomenis dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams. Be to, šioje dalyje reikėtų išbraukti nuorodą į 11 straipsnio 6 punktą, nes minėtosios institucijos neturi tikrinti informacijos, ar investuotojas laiku Komisijai pateikė reikiamus dokumentus (tokia informacija disponuos pati Komisija). 30.
nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad galutinį sprendimą dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė, svarstytina, ar Vyriausybė neturėtų priimti sprendimų ir projekto 12 straipsnio 16 dalyje nurodytu atveju, t. y. tuo atveju, jeigu Komisija pateiktų išvadą, kad šioje dalyje nurodyti subjektai kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. 31. Nėra aiškus projekto 12 straipsnio 19 dalyje pateiktų nuorodų į projekto 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, kurios savo turiniu yra perteklinės, tikslas. Siekiant teisinio aiškumo, šių nuorodų reikėtų atsisakyti. 32. Projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje bei su šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, nes šio straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama tik ketinamo sudaryti sandorio patikra, kai tuo tarpu 3 dalies vienoje nuostatoje numatomi Komisijos veiksmai, kai pradedama ne tik ketinamo sudaryti, tačiau jau ir sudaryto sandorio patikra, o kitoje nuostatoje – vėl tik apie ketinamo sudaryti sandorio patikrą. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiai apibrėžti kokiais atvejais gali būti vykdoma ketinamų sudaryti sandorių patikra, ir kokiais atvejais – jau sudarytų sandorių patikra. Panašaus pobūdžio pastaba dėl nuostatų nesuderinamumo taikytina ir šio straipsnio 5 daliai, kurioje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nurodytus ketinamus sudaryti sandorius , kai tuo tarpu pačioje 4 dalyje yra apibrėžiami jau sudaryti sandoriai. 33. Projekto 13 straipsnio 4 dalies
4 straipsnio pirmąją pastraipą). 34.
atsižvelgiant į tai, kad teikiamas įstatymas būtų specialus teisės aktas, reglamentuojantis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių veiklos apsaugos reikalavimus, manytume, kad projekto 15 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytos konkrečios institucijos, kompetentingos derinti tokių įmonių saugumo planus prieš juos pateikiant tvirtinti Vyriausybei. 35. Projekto 15 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „Vyriausybės įgalioti asmenys“ reikėtų įrašyti žodžius
„Vyriausybės įgaliotos institucijos“, nes Vyriausybė nepriima individualių
sprendimų dėl fizinių asmenų įgaliojimų vykdyti tam tikras viešojo administravimo funkcijas. 36. Projekto 15 straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys brauktinas kaip perteklinis, nes analogiškos nuostatos jau įtvirtintos projekto 12 straipsnio 18 dalyje. 37. Projekto 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas įsigyjamo turto vertės nustatymo atlikimo arba neatlikimo atvejų ir pagrindų tvarką nustato Vyriausybė. Siūlytina atitinkamą nuostatą suderinti su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reguliavimu. 38. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 16 straipsnio 8 dalyje reikėtų atskleisti kokia tvarka būtų vykdoma pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra valstybės įmonė arba savivaldybės įmonė, likvidavimui ir bankrotui bei jų turto realizavimui. 39. Teikiamo projekto 17 straipsnio
eiti Pareigų sąraše nurodytų pareigų – jeigu „ asmuo daugiau negu vieną kartą per pastaruosius trejus metus buvo baustas už administracinio nusižengimo padarymą, kai pažeidimas ar jo padarymas yra susijęs su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu“. Šioje kompleksinėje aplinkybėje tikslintina neaiškaus turinio formuluotė „pažeidimas ar jo padarymas“.
Be to, žodis „pažeidimas“ keistinas žodžiu „nusižengimas“, atsižvelgiant į pasikeitusią naujojo Administracinių nusižengimų kodekso terminiją. 40. Siekiant teisinio reguliavimo tikrumo ir asmenų teisėtų lūkesčių užtikrinimo, projekto 17 straipsnio 2 dalies
(konstatuoti) kitas aplinkybes, dėl kurių asmuo kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir negali eiti Pareigų sąraše nurodytų pareigų. Galbūt tikslinga šiame punkte pateikti nuorodą į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kompetentingas institucijas, t. y. tik Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas bei Specialiųjų tyrimų tarnyba būtų įgaliotos konstatuoti tokias aplinkybes. 41. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Vyriausybė sudaro Komisiją, tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį.“ Pastebėtina, jog tai vienintelė projekto norma susijusi su Komisijos teisiniu statusu. Be to, nuostatos turinys iš dalies yra sąlyginis, nenustatant tokių sąlygų taikymo ar netaikymo pagrindų. Teigtina, jog atsižvelgiant į Komisijos veiklos reikšmę nacionaliniam saugumui, Komisijos teisinis statusas įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžtas, be kita ko, nustatant kokie reikalavimai keliami asmenims, kurie gali būti Komisijos nariais, koks asmuo ir kieno paskirtas vadovauja Komisijos darbui, kokia balsų dauguma priimami Komisijos sprendimai ir kitus esminius Komisijos teisinio statuso elementus. 42. Projekto 1 priedo 7 punkte atskleistina kas turėta omenyje vartojant santrumpą „ir kt.“. Pastebėtina, jog įstatymo turinys turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, priešingu atveju, jis neatitiktų teisės aktų aiškumo reikalavimo. 43.
ir skaičius „šio straipsnio 6 dalį“. 44. Atsižvelgiant į teisėkūros procedūras ir į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje įstatymo įsigaliojimas numatytas 2018 m. sausio 1 d., įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta data, iki kurios turi būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai, turėtų būti 2017 m. gruodžio 31 d. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] ;
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ; P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] ; D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] .
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-885 (nauja redakcija) 2017 m. spalio 11 d. Nr. 104-P-63
posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Milda Kaupelienė, Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė ir vyriausiasis specialistas Vaidotas Rudokas, Energetikos ministerijos Teisės skyriaus vedėja Ramunė Mikalauskienė ir Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vedėja Dovilė Almanytė, Susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento vyresnysis patarėjas Darius Kuliešius, Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys ir pareigūnė Kristina Sakauskienė, Prezidentės patarėjai Živilė Šatūnienė, Ministro Pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis ir Politikos įgyvendinimo grupės patarėja Sigita Vasiliauskienė, Krašto apsaugos ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Meta Advisory lobistai Andrius Romanovskis ir Anastazija Markevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0413 1.
Teikiamo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – projektas) 1 straipsnio 3 dalyje pirmą kartą turi būti pavartotas pilnas valstybės vykdomosios valdžios institucijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas, bei įvedama toliau įstatymo tekste vartotina „Vyriausybės“ santrumpa. Analogiška pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, pvz., projekto 4 straipsnio 1 daliai, kuriose minimi oficialūs valstybės institucijų pavadinimai. Pritarti2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04212
šio įstatymo nuostatose svarbia įmone būtų laikomas ir fizinis asmuo, nuosavybės teise įgijęs tam tikrą turtą. Manytume, kad teisiniu požiūriu iš principo yra ydinga fizinį asmenį laikyti įmone, t. y. juridiniu asmeniu. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 8 dalies 2 punktui bei 9 dalies 2 punktui. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti, a titinkamai, vietoje
„Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių“ sąvokos
vartoti sąvoką - „ Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės
principą turėtų būti patikslinti ir2 straipsnio 8 dalies 2 punktas bei 9 dalies 2 punktas. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04213
antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės tai „ valstybės valdomos bendrovės, kurioms buvo perleista nuosavybės teisė į valstybei priklausančias šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės akcijas“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) .
Pastebėtina, jog nėra aišku, kodėl nuostatoje yra vartojamas žodis „buvo“ ir kaip derėtų vertinti tas valstybės bendroves, kurioms bus perleista nuosavybės teisė į valstybei priklausančias šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės akcijas ateityje po įstatymo įsigaliojimo. Nėra aišku, ar tokios įmonės nepateks į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, o jei nepateks, koks yra tokio siūlymo ir išimties pagrindas. Nepritarti Nuostatoje kalbama apie įmonės akcijų perleidimą holdingo bendrovei, kurios akcijas valdo valstybė. Nurodomas būtasis laikas, kadangi tik įvykus minėtajam nuosavybės teisės perleidimui į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijas galima traktuoti, kad tokia įmonė yra šių teisių perėmėja, o ne preziumuoti tokį faktą, nurodant būsimąjį laiką. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-042
turi būti išdėstytos abėcėlės tvarka. Pritarti5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04223
įrašytinas žodis „sudarančius“. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti, kartu atsižvelgiant ir į Teisės departamento 9 pastabą dėl 3 straipsnio 1 dalies nuostatų suderinimo tarpusavyje ir su projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu. 6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0424
saugumo interesai tai „ saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai <...>“.
Pastebėtina, jog siūloma įstatymo nuostata stokoja aiškumo, nes įstatymo tekste nėra atskleidžiama tai, ką derėtų laikyti gyvybiniais ir pirmaeiliais valstybės saugumo interesais, todėl nuostatos turinio vertinimas priklausytų tik nuo vertintojo požiūrio į šių sąvokų turinį. Todėl keltinas klausimas, ar galiojanti įstatymo nuostata, nustatanti, jog nacionalinio saugumo interesai, tai „valstybės nepriklausomybės ir suvereniteto apsauga“ neturėtų būti vertinama kaip aiškesnė ir aiškiai deklaruojanti tai, ką įstatymų leidėjo požiūriu reikėtų vertinti kaip nacionalinio saugumo interesus. Bet kuriuo atveju, teigtina, jog nuostatos turinys turi būti tobulinamas, kad būtų aiškus, atsižvelgiant į jos reikšmę. Be to, šioje straipsnio dalyje, dalis nuostatos dėstoma skliaustuose. Toks nuostatos turinio dėstymas vertintinas kaip neatitinkantis teisės technikos taisyklių, todėl siūlytina atsisakyti skliaustų ir nuostatą dėstyti, pavyzdžiui, vartojant žodį „įskaitant“. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo
strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ III skyriuje yra nurodyta, kaip yra suprantami „ gyvybiniai ir pirmaeiliai“ nacionalinio saugumo interesai. Atitinkamai „ nacionalinio saugumo interesų“ sąvoka yra vartojama Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kurio pagrindu yra parengtas projektas. Todėl manytina, kad nuostatos turinys yra pakankamai aiškus, kadangi jį detalizuoja minėtieji teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, pateikiama nuoroda į Nacionalinio saugumo strategiją.
Net ir tuo atveju, jei visgi būtų siekiam detalizuoti aptariamos sąvokos turinį, tai turėtų būti padaryta Nacionalinio saugumo strategijoje ar Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti pagal komiteto pateiktą pasiūlymą. 7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04212
terminas yra visuotinai suprantamas, o jo apibrėžimas yra perteklinis. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui išbraukti 2 straipsnio 12 dalį, atitinkamai pakeičiant paskesnių dalių numeraciją. 8
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04214
vartojama sąvoka „kontroliuojama įmonė“ suprantama, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtame įstatyme sąvoka „kontroliuojama įmonė“ nėra apibrėžta. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti pagal komiteto pateiktą pasiūlymą. 9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0431
su projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pirmajame projekto 3 straipsnio 1 dalies sakinyje nustatoma, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas , sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose, gali būti perduoti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui . Tuo tarpu antrajame sakinyje nustatyta, kad investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose.
Vertinant šias nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, ar jose kalbama apie tuos pačius, ar skirtingus objektus, t. y. vienoje nuostatoje kalbama apie galimą įrenginių ir turto, sudarančių infrastruktūrą perdavimą , o kitoje – apie draudimą perduoti infrastruktūrą . Jeigu turimi omenyje tie patys objektai, reikėtų vartoti identiškas formuluotes. Be to, svarstytina, ar nebūtų aiškiau tiesiog projekto 3 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „gali būti perduoti“ įrašyti žodžius „išskyrus nuosavybės perdavimą“, taip aiškiai įtvirtinant perduodamų daiktinių teisių apribojimus. Taip pat pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nenumatyta investuotojo teisė įgyti įstatyme numatytas teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, sudarančius nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 punkte, tuo tarpu projekto 3 straipsnio 1 dalyje tokia galimybė investuotojui numatyta. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuostatoje vartojamas terminas
„perduotas“ stokoja teisinio aiškumo. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į
reguliuojamų klausimų svarbą valstybės nacionaliniam saugumui, įstatymo projekte neturėtų būti aiškiai apibrėžta kokio teisinio turinio veiksmai turimi omenyje vartojant šį terminą. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti pagal komiteto pateiktą pasiūlymą. 10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-043
svarbūs įrenginiai ir turtas“, atsisakant perteklinio šios sąvokos apibrėžties kartojimo straipsnyje.
Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „ sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą“, nes šis normos turinys jau įtvirtintas projekto 2 straipsnio
būti kartojamas įstatymo projekte. Taigi analizuojama nuostata turėtų būti dėstoma taip: „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, nurodyti šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose <...>“. Kartu pažymėtina, jog analizuojamo straipsnio tekste, pavyzdžiui, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turėtų būti atsisakyta reguliavimo, kuriame kalbama apie „infrastruktūrą“, nes ši sąvoka nėra atskirai apibrėžta projekto tekste, t. y. ir šiuo atveju taip pat turėtų būti vartojama sąvoka apibrėžta projekto 2 straipsnio 6 dalyje ir aiškiai nustatyta, jog „Investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisės į valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą , nurodytus šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose.“ Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti pagal Teisės departamento pastaboje pateiktas formuluotes. 11
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0434 11.
Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vyriausybė nustato, kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro
saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą ir yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu.“ Be to, šioje nuostatoje kartu siūloma nustatyti, kad „Įrenginiai ir turtas, nepatenkantys į 4 priede nurodytos infrastruktūros sudėtį, nėra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys yra prieštaringas, nes vienoje nuostatoje kartu pasakoma ir tai, jog vyriausybė turi pareigą nustatyti kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro4 priede nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, ir tai, jog tik įrenginiai ir turtas, patenkantys į įstatymo 4 priede nurodytos infrastruktūros sudėtį, yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu. Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybė neturi ir negali turėti įgaliojimų keisti įstatymo (priedo) turinio, nuostatoje siūloma nustatyti Vyriausybės kompetencija neturi jokios teisinės reikšmės, nes kartu nustatoma, kad tik įstatymo turinys nustato, kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro
saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą. Siūlytina tobulinti reguliavimą, kad jo turinys būtų aiškus. Nepritarti Manytina, jog nurodyti įstatyminiu lygmeniu, kurie įrenginiai ir turtas yra laikytini turinčiais strateginę ar svarbią reikšmę nacionalinio saugumo interesams tiek turinio, tiek formos prasme nėra racionalus sprendimas. Projekte nurodyti įrenginiai ir turtas turi būti išsamiai detalizuoti, kadangi dažnu atveju nėra aišku, kokie objektai, statiniai ar infrastruktūra sudaro tam tikrą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų įrenginį ar turtą.
Pavyzdžiui, 4 priedo 1 dalies g punkte nurodyta valstybės įmonės Registrų centro informacinių technologijų techninė ir programinė įranga pagal Įstatymo projektą yra laikytina strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra, visgi kyla klausimas, ar visa programinė įranga, naudojama šioje įmonėje, turėtų būti priskirtina tokiai infrastruktūrai. Tikėtina, kad vien aptariamu atveju, įrangos sąrašas turėtų būti pakankamai detalus ir ilgas, o tokių objektų projekto priede yra numatytas ne vienas. 12
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0441
žodis „apsaugos“. Be to, šioje dalyje vartojamas lietuvių kalboje nevartotinas terminas „sąlygojamą“. Pritarti13
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0442
reguliavimo praktiką, projekto 4 straipsnio 2 dalyje bei kitose projekto nuostatose, kuriose nustatomi dienomis skaičiuojami terminai, reikėtų nurodyti, ar minėtieji terminai skaičiuojami kalendorinėmis, ar, vis dėlto, darbo dienomis. Atsižvelgti Pastaba neaktuali, kadangi komitetas, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento pasiūlymą dėl 4 straipsnio 2 dalies tobulinimo, teikia pasiūlymą, kuriame nenurodomi jokie terminai. 14
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0442
straipsnis reglamentuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonas, svarstytina, ar šio straipsnio 2 dalis neturėtų būti patikslinta, nustatant, kad Vyriausybė turi teisę sustabdyti investuotojo ar juridinio asmens, kurio vertybinius popierius yra įsigijęs investuotojas, veiklą būtent apsaugos zonoje.
Priešingu atveju, t. y. jeigu šioje dalyje numatytas galimas veiklos sustabdymas nesiejamas su apsaugos zonomis, manytume, kad tokia nuostata nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Pritarti Teisės departamento pastaba dėl 4 straipsnio 2 dalies nuostatų turi būti suderinta su Valstybės saugumo departamento pirmu pasiūlymu, kiek tai susiję su investuotojo veikla apsaugos zonoje. Siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti pagal komiteto pateiktą siūlymą. 15
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0461
apibrėžtus ūkio sektorius, kurie yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiais ūkio sektoriais, svarstytinas ne tik projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamos sąvokos „nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbus ūkio sektorius“ tikslingumas, tačiau ir jos tikslumas. Įvertinę projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje Vyriausybei pavedama nustatyti ir konkretizuoti būtent ūkinės veiklos sritis, kurios laikomos strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 7 dalyje neturėtų būti pateikta būtent „nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus ūkio sektoriaus veiklos srities“ sąvoka. Nepritarti Pastaba kompleksiškai nagrinėtina kartu su žemiau nurodyta 16 pastaba. 16
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0462 16.
Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „V yriausybė nustato ir konkretizuoja, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi. “ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo turinyje nėra įtvirtinta jokių kriterijų ar sąlygų, kuriais remiantis Vyriausybė turėtų nustatyti ir konkretizuoti kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi. Todėl tokio pasirinkimo galimybės priklausys tik nuo Vyriausybės požiūrio į tam tikras ūkio veiklos sritis. Kitaip tariant, siūlomo turinio nuostata įgalintų Vyriausybę nustatyti įstatymo turinį, nes tik Vyriausybės nuomonė lems tai, kas turėtų būti laikoma įstatymo turiniu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su teisės aktų hierarchija ir deleguotąja įstatymų leidyba:
Konstitucinis Teismas 1998 m. gegužės 6 d. nutarime pažymėjo:
„Konstitucinis Teismas ne kartą yra vertinęs įstatymo ir poįstatyminio akto
tarpusavio santykių problemas. Antai 1994 m. sausio 19 d. nutarime jis pažymėjo, kad poįstatyminiu aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nutarimu negalima keisti ar sąlygoti (past. – citatos kalba neredaguota) įstatymo normų, jų turinio.
Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas.“ Be to, Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime nurodoma, jog „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas.“ Taip pat paminėtina, jog Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurodoma, jog „Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 1999 m. birželio 3 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai), todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų priimti. Tokių santykių negalima reguliuoti ir Seimo poįstatyminiais aktais.“ Išsakytų argumentų kontekste teigtina, jog analizuojama įstatymo nuostata ta apimtimi, kuria joje nenustatoma jokių bendro pobūdžio normų, kuriomis remiantis Vyriausybė turėtų nustatyti ir konkretizuoti kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ta apimtimi, kuria įstatymo turinys būtų aiškinimas remiantis tik tuo, kaip jo turinį interpretavo Vyriausybė, ta apimtimi, kuria Vyriausybei pavedama sureguliuoti teisinius santykius, kurie turi būti reguliuojami įstatymu, neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog analizuojama įstatymo nuostata yra vienintelė, kurios turinyje minimos ūkinės veiklos sritys, todėl nėra aiški šios nuostatos prasmė ir paskirtis, nes jokio teisinio reguliavimo, kuris būtų susietas su konkrečiomis ūkinės veiklos sritimis, įstatymo projekte nėra. Nepritarti Manytina, kad projekte nurodomi nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs ūkio sektoriai per plačiai apibrėžia sritis, kuriose gali būti vykdoma investuotojų patikra. Pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustatytų, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi. Tokiu reguliavimu iš esmės būtų nustatomas siauresnės apimties reguliavimas, kadangi minėtieji sektoriai jau ir taip apima bet kokias veiklas, sietinas su atitinkamu sektoriumi. Šia nuostata siekiama nepriskirti tam tikrų veiklų sektoriams, kadangi investuotojui užsiimant tokiomis veiklomis, investuotojas potencialiai laikomas nekeliančiu grėsmės nacionalinio saugumo interesams pagal projekto taikymo apimtį.
Taip pat atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesų apsaugos reguliavimo specifiką, manytina, kad operatyvumo prasme Vyriausybei tikslinga palikti instrumentą operatyviai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir esant būtinumui tam tikrą veiklą priskirti prie minėtųjų sektorių reguliavimo apimties. 17
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0475
17Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir teisės normų nuoseklumo,
siūlome projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl bet kokios akcijų dalies perleidimui būtino Lietuvos Respublikos Seimo pritarimo dėstyti šio straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatoma bendra taisyklė dėl akcijų perleidimo įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui 7 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata „ Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, bet kokios akcijų dalies perleidimui reikalingas Lietuvos Respublikos Seimo pritarimas “, atitinkamai išbraukiant 7 straipsnio 5 dalį. 18
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0472
siūlome atsisakyti kaip perteklinės (neturinčios norminio krūvio), nes nereikia dėstyti to, ko įstatymas nereglamentuoja. Be to, kad įstatymas nenustato tam tikrų šioje dalyje minimų draudimų, suponuoja ir šio straipsnio 3-7 dalys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 1 daliai. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui išbraukti projekto 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį. 19
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0473 19.
Teikiamo projekto 7 straipsnio 3 dalyje įvedamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos trumpinys
Nepritarti Tiek šiuo metu galiojantis įstatymas, tiek ir Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu) nenumato komisijos apibrėžimo kaip atskiros sąvokos ir praktikoje tai nesukelia neaiškumo ar įstatymo nuostatų taikymo problemų. Todėl projekto sąvokose siūloma nenurodyti komisijos apibrėžimo. Paminėtina, kad projekto 7 ir 8 straipsniuose nurodytais atvejais dėl valstybei ar savivaldybėms priklausančios akcijų dalies sumažėjimo, įskaitant akcijų perleidimą įmonės įstatiniame kapitale, turi būti gautas Seimo pritarimas. Atsižvelgiant į esamus pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbių įmonių apibrėžimus, Seimui sutinkant mažinti valstybei ar savivaldybėms priklausančią įmonės akcijų dalį įstatiniame kapitale, turėtų būti išspręstas ir atitinkamos įmonės priskyrimas atitinkamam projekto priedui, jei pastaroji, po minėtojo akcijų sumažėjimo įstatiniame kapitale, nebeatitinka projekte nurodytų sąvokų. 20
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04106 20.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 10 straipsnio 6 dalis nustato atvejus, kada Lietuvos Respublikos ir užsienio investuotojai laikomi atitinkančiais nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra nėra atliekama, svarstytina, ar pagrįsta šios dalies nuostatose dėstyti tokias gana neapibrėžtas ir subjektyviai vertinamas sąlygas kaip „vykdantys ilgalaikę veiklą“, „turintys patirties bei realias galimybes“, „veikia taip, kad kyla išorės rizikos veiksnių, pavojų“. Manytume, kad turėtų būti išdėstyti aiškiai išreikšti objektyvūs kriterijai, įgalinantys investuotojus be patikros laikyti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiais asmenimis. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuostatoje rašoma apie „<...> realias galimybes įgyvendinti veiksmus , numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje <...>. Pažymėtina, jog įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatomi atvejai , kai turi būti atlikta investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, o ne galimybės atlikti veiksmus. Todėl nuostatos turinys turėtų būti tikslinamas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsnio 2 dalies, kurioje taip pat rašoma apie veiksmus. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto
atitikimo nacionalinio saugumo interesams, laikytina investuotojo įsisteigimo ir veiklos vieta valstybėse, atitinkančiose euroatlantinės integracijos kriterijus (ES, NATO, EBPO, ELPA). Veiklos jose ilgalaikiškumas ir patirtis yra patikslinančios sąlygos. Pastaboje atkreipiamas dėmesys į 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kada turi būti atlikta investuotojo patikra. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad šie atvejai realiai yra tam tikri investuotojo veiksmai, dėl kurių iškyla patikros atlikimo reikalingumas.
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlytina Įstatymo projekto 11 straipsnį papildyti nauju 6 punktu, jame nurodant, kad viena iš investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams sąlygų yra ir investuotojo realios galimybės įgyvendinti veiksmus, numatytus projekto 12 straipsnio 1 dalyje. Pavyzdžiui: ar investuotojas turi realias galimybes valdyti jam perduodamus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą (projekto
įgyti a titinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų dalis; (projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir t.t. Siūloma pagrindiniam komitetui 11 straipsnį papildyti nauju 6 punktu pagal komiteto pasiūlymą. 21
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04113
nusikalstamomis grupuotėmis“ derintina su Baudžiamojo kodekso terminija. Pastebėtina, kad BK 25 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas ne „organizuotos grupuotės“, o „organizuotos grupės“ terminas. Pritarti22
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04114
apkaltinamuoju nuosprendžiu <...> yra pripažintas kaltu “ nuoroda į kaltės aspektą pateikiama du kartus. Atsižvelgiant į tai, šiame žodžių junginyje siūlytina žodžio „apkaltinamuoju“ atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti23
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04114 23.
Abejotina, ar proporcinga projekto 11 straipsnio 4 punkto absoliutinio pobūdžio sąlyga, numatanti, jog investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas už šiuos nusikaltimus yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Daugiausia abejonių kyla dėl apysunkių nusikaltimų, kurių visame BK iš visų tyčinių nusikaltimų yra daugiausiai, o jų pobūdis yra labai įvairus, įtvirtinimo šiame absoliutaus pobūdžio ribojimų sąraše. Pritarti iš dalies Pagal BK 97 straipsnio 6 dalį asmuo laikomas neteistu, jeigu teistumas yra išnykęs. Atitinkamai atlikus bausmę ir suėjus teistumo terminui, išduodamoje pažymoje apie asmens teistumą nėra įrašo, kad asmuo buvo teistas. Dėl antros pastabos dalies, kurioje abejojama, ar į investuotojo atitikties vertinimo kriterijus turėtų būti įtrauktas ir apysunkių nusikaltimų padarymas, nėra aiškūs argumentai, kodėl šie nusikaltimai turėtų būti neįtraukti. Kitaip tariant, kyla klausimas kodėl net ir apysunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, t. y. linkusiems pažeisti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, turėtų būti suteikta galimybė įsigyti svarbiausių šalies įmonių akcijas, naudotis strateginę reikšmę turinčiais valstybės įrenginiais ir pan., kai šių objektų veiklos sutrikdymas yra potencialiai keliantis grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti pagal komiteto pasiūlymą. 24
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04115
žodžio „nusikaltimų“ forma. Pritarti25
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04115 25.
Nėra aiškus projekto 11 straipsnio 5 punkte vartojamos formuluotės
„iš esmės pažeidęs šį įstatymą ir kitus teisės aktus“ turinys, t. y. nėra
aiškūs įstatymo ar kitų teisės aktų esminio pažeidimo kriterijai. Be to, manome, kad šiame punkte po žodžių „objektų veiklą“ trūksta žodžio „nuostatas“. Pritarti iš dalies Pritarti pastabos daliai dėl trūkstamo žodžio „nuostatas“. Abejotina, ar šiame projekte turėtų būti išskirti esminiai šio įstatymo pažeidimo kriterijai, ar juo labiau kitų teisės aktų pažeidimų kriterijai. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant dėl esminio tam tikrų nuostatų pažeidimo, priimamas atitinkamų institucijų sprendimas, kuris yra vertinamojo pobūdžio, t.y. įvertinamos visos sprendimo priėmimui būtinos aplinkybės, kurių projekte visų nėra įmanoma pateikti, ir tik tuomet sprendžiama, ar tai yra esminis pažeidimas. 26
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04116
26Svarstytinas projekto 11 straipsnio 6 punkte įtvirtinto pagrindo,
kuriam esant investuotojas nelaikomas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, t. y. kai investuotojas per 10 dienų nuo pranešimo dėl organizuojamos patikros gavimo Komisijai nepateikia reikiamų dokumentų ir informacijos, pagrįstumas ir proporcingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas suponuoja tai, kad investuotojui vėluojant nors vieną dieną pateikti reikiamus dokumentus, dokumentai iš jo nebebūtų priimami ir jis nebebūtų tikrinamas apskritai, nes pagal aukščiau nurodytą sąlygą, praėjus 10 dienų nuo pranešimo gavimo ir negavus iš jo dokumentų, jis jau būtų laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.
Pritarti iš dalies Įstatymo projekto
neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu per nurodytą terminą nepateikė dokumentų ir nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Terminas dokumentams ar informacijai pateikti nurodytas proporcingas, atsižvelgiant į patikros terminų trukmę. Laiku nepateikus minėtųjų dokumentų ar informacijos investuotojui nebūtų užkirstas kelias toliau patikros metu siekti būti pripažintam atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Esant tokioms aplinkybėms investuotojas bus iš anksto suinteresuotas dokumentus ir informaciją pateikti tinkamai ir nevilkinti jų pateikimo. Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti pagal komiteto pasiūlymą. 27
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04123
nvestuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu šie subjektai turi pagrįstų duomenų , kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla, arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai, gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.
Pastebėtina, jog patikros tikslas turėtų būti siejamas ne su turimais duomenimis, o su šių duomenų išsiaiškinimu, t. y. patikrinimo metu turi būti išsiaiškinta, ar nėra duomenų, kad tam tikri asmenys neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Nepritarti Patikros tikslas yra nustatyti, ar investuotojas atitinka projekto 11 straipsnyje keliamus kriterijus. Institucijų turimi duomenys nėra siejami su patikros tikslu. Institucijų turimi tam tikri duomenys, kuriuos institucijos gauna vykdydamos žvalgybinę ar kitą veiklą, pirmiausia turi būti suprantami kaip aplinkybė kelti investuotojo patikimumo klausimą ir atlikti patikrą. Būtent patikros metu turėtų būti išsiaiškinama, ar yra pagrindas pripažinti investuotoją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Taip pat paminėtina, kad pagal pastaboje formuluojamą logiką, patikrą reikėtų atilikti kiekvienu atveju, kai investuotojas investuotų, pavyzdžiui, į strateginį sektorių ar apsaugos zoną, nors projekte būtent ir siekiama išvengti tokio reguliavimo, kai iš anksto turėtų būti tikrinamas kiekvienas investuotojas. 28
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04126 28.
Projekto 12 straipsnio 6 dalies sakiniai, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, turėtų būti dėstomi savarankiškomis straipsnio dalimis, nes jie įtvirtina savarankiškas teisės normas. Nepritarti Nėra konkrečiai aišku, kuriuos sakinius siūlytina dėstyti atskira dalimi, taip pat nenurodomi argumentai, kodėl tai yra savarankiškos teisės normos. 29
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04128
šio straipsnio 7 dalyje nustatytos valstybės institucijos neturi tikrinti ir teikti Komisijai informacijos apie tikrinamų subjektų atitiktį ir 11 straipsnio 7 punkte nustatytam kriterijui, t. y. apie pagrįstus duomenis dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams. Be to, šioje dalyje reikėtų išbraukti nuorodą į 11 straipsnio 6 punktą, nes minėtosios institucijos neturi tikrinti informacijos, ar investuotojas laiku Komisijai pateikė reikiamus dokumentus (tokia informacija disponuos pati Komisija). Pritarti30
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-041216
atsižvelgiant į tai, kad galutinį sprendimą dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė, svarstytina, ar Vyriausybė neturėtų priimti sprendimų ir projekto 12 straipsnio 16 dalyje nurodytu atveju, t. y. tuo atveju, jeigu Komisija pateiktų išvadą, kad šioje dalyje nurodyti subjektai kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Pritarti iš dalies Kadangi licencijas transliavimo ir retransliavimo veiklai suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - LRTK), būtų tikslinga papildyti projekto 12 straipsnio 5 dalį, numatant, kad investuotojų patikrą gali inicijuoti ir LRTK. T okiu atveju LRTK turėtų galimybę kreiptis į Komisiją, kai investuotojas siektų įsigyti transliuotojo ar retransliuotojo akcijas ar jų dalis.
Tais atvejais, kai patikra būtų inicijuojama dėl to, kad asmuo siekia gauti transliavimo licenciją, turėtų būti pratęstas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme numatytas 30 dienų terminas konkurso laimėtojui dėl licencijos išdavimo paskelbti, todėl siūlytina lydintį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-909 papildyti nuostata dėl terminų pratęsimo. Atitinkamai, siūloma atsisakyti projekto 12 straipsnio 16 dalies ir ją išbraukti. 31
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-041219
projekto 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, kurios savo turiniu yra perteklinės, tikslas. Siekiant teisinio aiškumo, šių nuorodų reikėtų atsisakyti. Pritarti32
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04133
bei su šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, nes šio straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama tik ketinamo sudaryti sandorio patikra, kai tuo tarpu 3 dalies vienoje nuostatoje numatomi Komisijos veiksmai, kai pradedama ne tik ketinamo sudaryti, tačiau jau ir sudaryto sandorio patikra, o kitoje nuostatoje – vėl tik apie ketinamo sudaryti sandorio patikrą. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiai apibrėžti kokiais atvejais gali būti vykdoma ketinamų sudaryti sandorių patikra, ir kokiais atvejais – jau sudarytų sandorių patikra. Panašaus pobūdžio pastaba dėl nuostatų nesuderinamumo taikytina ir šio straipsnio 5 daliai, kurioje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nurodytus ketinamus sudaryti sandorius , kai tuo tarpu pačioje 4 dalyje yra apibrėžiami jau sudaryti sandoriai. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui keisti 13 straipsnio 3 dalį. 33
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04134 33.
Projekto 13 straipsnio 4 dalies 1 – 4 punktuose turi būti patikslinta blanketinė nuoroda (ne į 4 straipsnį, o į 4 straipsnio pirmąją pastraipą). Pritarti34
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04152
įstatymas būtų specialus teisės aktas, reglamentuojantis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių veiklos apsaugos reikalavimus, manytume, kad projekto 15 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytos konkrečios institucijos, kompetentingos derinti tokių įmonių saugumo planus prieš juos pateikiant tvirtinti Vyriausybei. Nepritarti Manytina, kad kompetentingos institucijos galėtų būti detalizuotos projekto 15 straipsnio 2 dalyje nurodytoje Vyriausybės nustatytoje plano rengimo tvarkoje , kadangi skirtingų įmonių planai turėtų būti derinami su skirtingomis institucijomis. 35
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04153
įgalioti asmenys“ reikėtų įrašyti žodžius „Vyriausybės įgaliotos institucijos“, nes Vyriausybė nepriima individualių sprendimų dėl fizinių asmenų įgaliojimų vykdyti tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Pritarti36
6
perteklinis, nes analogiškos nuostatos jau įtvirtintos projekto 12 straipsnio
Siekiant aiškumo ir papildomai pabrėžiant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymo organų narių teises, siūlytina nuostatos pirmojo sakinio neišbraukti. 37
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04167
straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas įsigyjamo turto vertės nustatymo atlikimo arba neatlikimo atvejų ir pagrindų tvarką nustato Vyriausybė.
Siūlytina atitinkamą nuostatą suderinti su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reguliavimu. Nepritarti Pastaboje konkrečiai nėra nurodyta su kuriomis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reguliavimo nuostatomis turėtų būti derintinos aptariamos projekto nuostatos. Nuostata galėtų būti papildyta sakiniu, kad Vyriausybė nustato reguliavimą tokia apimtimi, kiek to nereglamentuoja T urto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. 38
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04168
atskleisti kokia tvarka būtų vykdoma pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra valstybės įmonė arba savivaldybės įmonė, likvidavimui ir bankrotui bei jų turto realizavimui. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės ir savivaldybės įmonės atitinkamai priklauso tik valstybei arba savivaldybei, todėl nėra prasmės kalbėti apie įmonės įsigijimą bankroto ar likvidavimo atveju. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu įmonės likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, ji likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šios įmonės įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise, vadinasi visas jų turtas ir taip priklauso valstybei. Atitinkamai turto realizavimas vyksta vadovaujantis jau galiojančia įstatymų nustatyta tvarka. 39
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-041728 39.
Teikiamo projekto 17 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta viena iš aplinkybių, dėl kurios asmenys negali eiti Pareigų sąraše nurodytų pareigų
Siūlyti tikslinti pagal Teisės departamento pastabą, 17 straipsnio 2 dalies 8 punktą išdėstant taip: „8) asmuo daugiau negu vieną kartą per pastaruosius trejus metus buvo baustas už administracinio nusižengimo, susijusio su alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, padarymą.“40
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0417211
užtikrinimo, projekto 17 straipsnio 2 dalies 11 punktas tikslintinas, aiškiai apibrėžiant subjektus, įgaliotus nustatyti (konstatuoti) kitas aplinkybes, dėl kurių asmuo kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir negali eiti Pareigų sąraše nurodytų pareigų. Galbūt tikslinga šiame punkte pateikti nuorodą į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kompetentingas institucijas, t. y. tik Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas bei
41
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04191
Vyriausybė sudaro Komisiją, tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą.
Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį.“ Pastebėtina, jog tai vienintelė projekto norma susijusi su Komisijos teisiniu statusu. Be to, nuostatos turinys iš dalies yra sąlyginis, nenustatant tokių sąlygų taikymo ar netaikymo pagrindų. Teigtina, jog atsižvelgiant į Komisijos veiklos reikšmę nacionaliniam saugumui, Komisijos teisinis statusas įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžtas, be kita ko, nustatant kokie reikalavimai keliami asmenims, kurie gali būti Komisijos nariais, koks asmuo ir kieno paskirtas vadovauja Komisijos darbui, kokia balsų dauguma priimami Komisijos sprendimai ir kitus esminius Komisijos teisinio statuso elementus. Nepritarti Projekto 18 straipsnyje siūloma konsoliduoti visas pagrindines nuostatas, susijusias su šios Komisijos veikla, t. y. perkelti galiojančio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir pakartoti kitose p rojekto nuostatose išdėstytus bei papildomus Komisijos įgaliojimus. Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas nesudaro kliūčių sklandžiam Komisijos darbui ir nekelia abejonių dėl į Komisiją skiriamų asmenų, kadangi pastarieji prieš užimdami politines ar kitas pareigas yra patikrinami kompetentingų institucijų. Jei visgi būtų nuspręsta reglamentuoti pastaboje dėstomus aspektus, tuomet toks reglamentavimas turėtų būti dėstomas Komisijos darbo tvarkos apraše. Kaip papildomas argumentas minėtąjį reguliavimą dėstyti Komisijos darbo tvarkos apraše yra tai, kad šis reguliavimas taikytinas tik labai siaurai asmenų grupei – Komisijos nariams, todėl projekte visiškai netikslinga dėstyti nuostatas, kurios iš esmės su projekto reguliavimo objektu ir dalyku tiesiogiai nėra susijusios. 42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04
7
turėta omenyje vartojant santrumpą „ir kt.“.
Pastebėtina, jog įstatymo turinys turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, priešingu atveju, jis neatitiktų teisės aktų aiškumo reikalavimo. Pritarti43
1
„šio straipsnio 5 dalį“ įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 6
dalį“. Pritarti44
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0426
projekto 2 straipsnio 1 dalyje įstatymo įsigaliojimas numatytas 2018 m. sausio 1 d., įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta data, iki kurios turi būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai, turėtų būti 2017 m. gruodžio 31 d. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Lietuvos aeroklubas, 2017-09-26
2 n Lietuvos aeroklubas mano, kad žemės sklypai, kuriuose yra bendrosios aviacijos aerodromai, turi likti valstybės nuosavybe ir negali būti perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims arba jų perdavimas galimas tik taikant Įstatymo numatytą patikrą, procedūras ir tvarką. Lietuvos aeroklubas ir Bendrosios aviacijos civilinių aerodromų komisija siūlo pakeisti įstatymo projektą XIIIP-885 Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 4 priedo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo n) punktą išdėstyti taip:
2Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra:
aerodroma s i Nepritarti Oro uostų ir ypač aerodromų įtraukimas į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą buvo derinamas su Lietuvos kariuomene.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs aerodromai yra įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašus. Vis dėlto, lieka neaišku, kokiais kriterijais remiantis vieni aerodromai įrašyti į strateginę reikšmę turinčios infrastruktūros sąrašą, kiti į svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros sąrašą. Siūlyti atkreipti į tai pagrindinio komiteto dėmesį. 2 Lietuvos verslo konfederacija
2 Norime atkreipti dėmesį, jog įstatymo projekto 15 straipsnis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones įpareigoja parengti ir laikytis saugumo planų, kuriems reikalavimus nustato bei paengtus planus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Tad rizika, kad privačių įmonių sandoriai gali keli grėsmę jų infrastruktūros saugumui, yra suvaldoma šių planų dėka. Atsižvelgiant į tai, manome, jog Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl išankstinės sandorių patikros neturėtų būti taikomos privačioms įmonėms . Siūlome joms palikti galimybę tik pačioms kreiptis į Komisiją, jei kiltų klausimų dėl sudaromo komercinio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams, kaip ir numato Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalis. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Įstatymo projektu nepagrįstai išplėstas subjektų, galinčių inicijuoti išankstinių sandorių patikrą, sąrašas. Siūlome, jog ši teisė būtų suteikta tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui (toliau – Departamentas) bei Komisijai, kitoms institucijoms paliekant galimybę Departamentui pateikti turimą aktualią informaciją. Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalį siūlome formuluoti taip: „2.
Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros, iki šio sandorio sudarymo, į Komisiją taip pat turi teisę kreiptis nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo
duomenų, kad dėl tokio ketinamo sudaryti sandorio kyla grėsmė nacionalinio saugumo interesams. Šio ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionaliniam saugumui patikrą Komisija gali inicijuoti ir savo iniciatyva. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kuriose mažiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, bei asmenims, valdantiems nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, kuriuose mažiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei .“ Pritarti iš dalies Teisės kreiptis į Komisiją dėl išankstinės sandorių patikros suteikimas visoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, padidintų administracinę naštą. Komitetas pritaria siūlymui susiaurinti tokią teisę turinčių subjektų ratą suteikiant ją trims pagrindinėms Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytoms institucijoms: LR Prezidentui, Vyriausybei ir VSD. 3 Lietuvos verslo konfederacija
1 Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį siūlome formuluoti taip: „1.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės parengia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planus, kuriuose būtų numatytos fizinio, kibernetinio, personalo saugumo , ir informacinio slaptumo ir kitos priemonės , skirtos užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veikla, kuri yra svarbi nacionaliniam saugumui užtikrinti, būtų organizuojama ir vykdoma saugiai ir sklandžiai. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planuose taip pat nurodomas turtas, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrini svarbios veiklos vykdymui.“ Pritarti Siekdamas didesnio teisinio aiškumo Komitetas siūlo atsisakyti nekonkrečių nuostatų, kurių turinys nepakankamai aiškus. 4 Lietuvos verslo konfederacija
1 Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį siūlome formuluoti taip: „1.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir asmenys, valdantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą , Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai teikia tvirtinti nustato asmenų (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius), dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) asmenų , tiesiogiai dirbančių su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais bei užtikrinančių šių įrenginių ir turto funkcionavimą , taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo , užimamų pareigų sąrašą (toliau – Pareigų sąrašas), kuriame į nurodytas pareigas skiriami ar paskirti asmenys, turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.“ Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti 17 straipsnio 9 dalį nustatant, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl asmens atitikties tikrinimo 3 kategorijos įmonėse būtų taikomi asmenims, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ar turto funkcionavimu ar priežiūra. 5 Lietuvos verslo konfederacija
3 Taip pat manome, jog remiantis viešųjų paslaugų srityje skatinamu „vieno langelio“ principu prašymas dėl informacijos apie asmenį , skiriamą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, turėtų būti teikiamas Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai, kuri visus reikiamus duomenis surinktų iš valstybės registrų, taip sumažinant administracinę naštą verslui. Įstatymo projekto 17 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalis siūlome formuluoti taip: „3.
Asmenį į Pareigų sąraše nurodytas pareigas skiriančio ar paskyrusio subjekto prašymu (prieš paskiriant) arba savo iniciatyva (bet kuriuo metu, kai paaiškėja atitinkamos aplinkybės) šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 , 6, 8 ir 11 punktuose nurodytą informaciją teikia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vidaus reikalų ministerija, šio straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 11 punkte nurodytą informaciją teikia Valstybės saugumo departamentas, šio straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytą informaciją taip pat teikia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba). Š š io straipsnio 2 dalies 3, 7 ir 9 punktuose nurodytą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingų institucijų, pristato patys asmenys, pretenduojantys į Pareigų sąraše nurodytas pareigas.“ Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti „vieno langelio“ principui įgyvendinant 17 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalių nuostatas 3 kategorijos įmonėse. 6 Lietuvos verslo konfederacija
4 „4. Kartu su rašytiniu prašymu pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, prašymą teikiantis asmenį į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas privalo pateikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai asmens, skiriamo į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, sutikimą būti tikrinamam.“
7 Lietuvos verslo konfederacija
5 „5.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją apie asmenį, skiriamą arba paskirtą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas Vyriausybė arba jos įgaliota institucija , Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą arba paskirtą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas gavimo dienos. Šis terminas atitinkamai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento arba Specialiųjų tyrimų tarnybos motyvuotu sprendimu papildomai gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms, jeigu skiriamas į Pareigų sąraše nurodytas pareigas asmuo yra užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, apie termino pratęsimą informuojant asmenį į pareigas skiriantį arba paskyrusį subjektą, pateikusį rašytinį prašymą gauti informaciją apie asmenį, skiriamą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas. Jeigu per nurodytą terminą informacija nėra pateikiama, laikoma, kad asmuo turi teisę būti paskirtas ar eiti Pareigų
Asmenį į pareigas skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, privalo per 3 dienas apie tai informuoti šį asmenį ir su Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija jį supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija.“
9 Lietuvos verslo konfederacija
4 LVK sutinka, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, turtas bei įrenginiai turi būti efektyviai apsaugoti, tačiau svarbu, kad nacionalinio saugumo tikslu valstybės institucijos neperimtų privačių objektų apsaugos bei valdymo. Privačių objektų atžvilgiu turi būti apsiribota saugumo reikalavimų nustatymu, kaip ir numato Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalis, o valstybei palikta saugoti tik valstybinių įmonių turtą bei įrenginius. Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį siūlome formuluoti taip: „4. Vyriausybė tvirtina nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba įmonių, kuriose daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei , ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba įmonei, kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei , kurių fizinę apsaugą vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, sąrašą.
Už nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurie neįtraukti į šioje dalyje nurodytą sąrašą, fizinės apsaugos organizavimą atsakingi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas,
2 Dėl Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies Neaiškus Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies santykis su Įstatymo projekto 12 straipsnio 14 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, t.y. nėra aišku, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau - Vyriausybė) pagal Įstatymo projekto 12 straipsnio 14 dalį priėmus sprendimą, kad apsaugos zonoje veikiantis subjektas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, bet nepriėmus sprendimo sustabdyti investuotojo veiklą pagal 4 straipsnio 2 dalį, investuotojas galėtų vykdyti veiklą apsaugos zonoje. Be to, abejotinas tikslingumas įpareigoti Vyriausybę priimti du atskirus sprendimus - Vyriausybei priėmus sprendimą dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams, prireikus, per 7 dienas papildomai spręsti dėl investuotojo veiklos sustabdymo.
Mūsų vertinimu, visi investuotojui taikytini apribojimai ir draudimai turėtų būti numatyti viename Vyriausybės sprendime. Todėl siūlome tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti 4 straipsnio 2 dalį pagal komiteto pateiktą pasiūlymą, kuriame Vyriausybei suteikiama galimybė vienu sprendimu pripažinti investuotoją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų ir tuo pačiu sprendimu nustatyti jo veiklos apribojimus ar jo veiklą sustabdyti, taip pat atsižvelgiama į Teisės departamento 14 pastabą, kiek tai susiję su investuotojo veikla apsaugos zonoje. 2 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas,
6 Dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalies Siūlome Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalyje po žodžių „[...] veikia taip, kad kyla“ išbraukti žodį „išorės“, nes nepagrįstai susiaurinamos galinčios kilti grėsmės, rizikos veiksniai ar pavojai. Pritarti3 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas,
2 Dėl Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 punkto Praktikoje pasitaiko atvejų, kai investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su užsienio valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Tuo tarpu Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 punkte kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų įvardijami nacionaliniam saugumui didinančių riziką ryšiai tik su užsienio valstybių institucijomis.
Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 punktą, numatant, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu: “investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis “. Pritarti4 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas,
3 Dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė, esant tam tikroms aplinkybėms, inicijuoti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ar apsaugos zonoje veiklą vykdančio investuotojo patikrą dėl atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Tačiau dėl investuotojų į nacionaliniam saugumui svarbias įmones Įstatymo projekte aiškiai numatyta tik išankstinė patikra. Siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus, Įstatymo projekte būtina aiškiai numatyti galimybę inicijuoti investuotojo, jau investavusio į nacionaliniam saugumui svarbias įmones, patikrą, jei atsiranda Įstatymo projekto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Todėl siūlome Įstatymo projekto 12 straipsnį papildyti nuostata, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai turi teisę inicijuoti investuotojo į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones patikrą, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti pagal komiteto pasiūlymą.
3 dalyje po žodžių „[...] priimami sprendimai, gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams“ įrašyti žodžius „arba investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų.“ Pagal dabartinę Įstatymo projekto redakciją, norint inicijuoti investuotojo į strateginį ūkio sektorių ar apsaugos zonoje veikiančią įmonę patikrą, neužtektų įrodyti, kad investuotojas neatitinka Įstatymo projekto
1 dalyje nurodytų kriterijų, tačiau reikėtų pateikti pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis ketina vykdyti ar vykdo veiklą, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Toks Įstatymo projekte įtvirtintas reglamentavimas neužtikrintų investuotojo vertinimo nuoseklumo, nes, pavyzdžiui, dėl investuotojo į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pakanka įrodyti, kad investuotojas neatitinka bent vieno iš Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų (ir nereikia įrodinėti dėl numatomos vykdyti veiklos keliamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams). Todėl siūlome tikslinti Įstatymo projekto
3 dalį. Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti pagal komiteto pasiūlyme pateiktą formuluotę. 6 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-0912 10,13 Dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio 10 dalies ir 13 dalies Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, kad jei Komisija (12 straipsnio
13 dalis) per Įstatymo projekte įtvirtintą terminą nepriima sprendimo, vertinama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokia nuostata neužtikrina nacionalinio saugumo interesų apsaugos, nes institucijų neveikimas pripažįstamas kaip pagrindas tvirtinti, kad investuotojas nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Manytina, kad atitikimas konkretaus investuotojo nacionalinio saugumo interesams negali būti pateisinamas ir tuo pačiu pagrindžiamas Komisijos ar Vyriausybės neveikimu. Kita vertus pažymėtina, kad nacionalinio saugumo interesų apsauga yra materialinės teisės normų reguliavimo dalykas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina materialinės teisės normos turi pirmenybę prieš procesines (procedūrines) teisės normas „<...> materialinės teisės normos turi pirmumą procesinių teisės normų atžvilgiu “ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama materialinių teisės normų įgyvendinimui, t.y. nacionalinio saugumo užtikrinimui. Atsižvelgiant į nurodytas pastabas, siūlome atsisakyti minėtų Įstatymo projekto
13 dalyse įtvirtintų nuostatų. Pritarti Komitetas balsavo dėl pateikto siūlymo ir jam pritarė: Už – 9 Prieš – 1 Susilaikė – 07 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-0912
19 dalyje įtvirtinta nuostata, kad esant poreikiui likviduoti pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę šios įmonės akcijų valdytojas turi kreiptis į Komisiją ir gauti pritarimą likvidavimui. Komisija minėtą sprendimą priima per
1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimas likviduoti nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonę gali būti priimtas tik po to, kai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, atsisako pirmumo teise įsigyti minėtą įmonę, šios įmonės akcijų, jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą. Vyriausybė, gavusi pasiūlymą įsigyti minėtus objektus, kreipiasi į Komisiją dėl išvados.
Vertinant Įstatymo
16 straipsnio nuostatas, neaišku, ar siekiant likviduoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pirmiausia turės būti kreiptasi į Komisiją dėl pritarimo likviduoti įmonę gavimo, ar į Vyriausybę, siūlant įsigyti Įstatymo
1 dalyje nurodytus objektus. Todėl siūlome tikslinti Įstatymo projekto nuostatas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių likvidavimo. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui pakeisti 12 straipsnio 19 dalies formuluotę, išbraukiant sąvoką „likviduoti“ ir paliekant sąvokas „reorganizuoti“, „pertvarkyti“, „restruktūrizuoti“. 8 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-0913 10 Dėl Įstatymo projekto 13 straipsnio 10 dalies Siūlome įtvirtinti nuostatą, kad net jei ketinamas sudaryti sandoris buvo Vyriausybės įvertintas kaip nekeliantis grėsmės nacionalinio saugumo interesams, jis galėtų būti peržiūrimas ir pakartotinai vertinamas, jeigu iš esmės pasikeitė aplinkybės. Todėl siūlome šią dalį papildyti nuostata „ išskyrus jei iš esmės pasikeičia aplinkybės, dėl kurių sandoris gali būti pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų “. Pritarti Siūlyti patikslinti 13 straipsnio 10 dalį papildant ją nuostata „išskyrus jei iš esmės pasikeičia aplinkybės, dėl kurių sandoris gali būti pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“. 9 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-0915 3 Dėl Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalies Siūlome išbraukti sąlygą „kilus grėsmei, jog gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai“, nes jei patikra bus siejama tik su kilusiomis grėsmėmis, nebus įgyvendinama efektyvi prevencija. Pritarti Siūlyti patikslinti 15 straipsnio 3 dalį išbraukiant sąlygą „ kilus grėsmei, jog gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai“.
15 kalendorinių dienų su galimybe pratęsti iki 5 kalendorinių dienų, kai asmuo, apie kurį teikiama informacija, yra ne Lietuvos Respublikos pilietis (galiojantys teisės aktai numato
40 darbo dienų). Pritarus Įstatymo projektui, ženkliai padidėtų asmenų, dėl kurių būtų konsultuojamasi su kompetentingomis institucijomis, skaičius. Todėl kokybiškai išnagrinėti prašymus pateikti informaciją per Įstatymo projekte numatytus terminus būtų labai sudėtinga. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, siūlome ilginti Įstatymo projekto
20 kalendorinių dienų nuo asmens rašytinio prašymo gavimo dienos. Taip pat numatyti galimybę pratęsti terminą iki 30 kalendorinių dienų, jeigu asmuo yra užsienietis ar asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, nes būtina gauti informaciją iš užsienio valstybių institucijų. Pritarti Siūlyti patikslinti 17 straipsnio 5 dalį nustatant 20 kalendorinių dienų terminą Lietuvos Respublikos piliečio patikrai ir galimybę pratęsti terminą iki 30 kalendorinių dienų užsienio valstybės piliečio patikrai. 11 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-09 Dėl Įstatymo projekto 17 straipsnio 9 dalies Įstatymo projekto
9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio nuostatos (susijusios su asmenų tikrinimu) netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms.
Mūsų vertinimu, asmenims, dirbantiems su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ar turtu, turintiems teisę patekti prie jų ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo, nepriklausomai nuo to, kurios kategorijos nacionaliniam saugumui svarbi įmonė valdo šį turtą, turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai dėl patikros. Todėl siūlome tikslinti
17 straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, išskyrus jei jos valdo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą . Pritarti iš dalies Pritardamas pasiūlymui komitetas kartu siūlo atsižvelgti į Lietuvos verslo konfederacijos siūlymą atsižvelgti į tai, kad projekto 17 straipsnio 2 dalyje nustatytų asmens atitikties reikalavimų taikymas privataus kapitalo įmonių vadovams ir valdymo organų nariams būtų perteklinis, todėl galėtų apsiriboti asmenimis, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ar turto funkcionavimu ar priežiūra. 12 Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-09 Taip pat atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl įmonių suskirstymo į kategorijas, informuojame, kad VSD pritaria įmonių, kurių veiklą reglamentuos Įstatymas, suskirstymui į pirmos, antros ir trečios kategorijų įmones (sąrašai pateikiami Įstatymo projekto 1-3 prieduose).
VSD vertinimu, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, Įstatymo projekte turi būti nurodomos ne tik valstybei nuosavybės teise priklausančios ir valstybės kontroliuojamos įmonės, bet ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios akcinės bendrovės, kurių visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei, savivaldybei, valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei priklauso mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, arba kurių akcijos nurodytiems juridiniam s asmenims nepriklauso. VSD vertinimu, privataus kapitalo bendrovės yra svarbios nacionalinio saugumo užtikrinimo požiūriu įmonės ir patenka į trečios kategorijos įmonių sąrašą, jei atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) valdo kritinių paslaugų teikimui būtiną infrastruktūrą;
2) jų veikla daro įtaką nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiems ūkio sektoriams. Atsižvelgiant į minėtus kriterijus, Įstatymo projekto 3 priede nurodomos privataus kapitalo bendrovės yra vertintinos kaip svarbios nacionalinio saugumo užtikrinimo požiūriu įmonės, kurių buvimas minėtame Įstatymo projekto priede yra objektyvus bei pagrįstas. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1 Seimo nariai: A. Skardžius D. Kreivys N.
Kreivys N. Puteikis
17 Argumentai: Lietuva turi unikalią gamtos dovaną – Vakarų Lietuvos geoterminę anomaliją, kurios reikšmę įvertinusi tarptautinė bendruomenė (Pasaulio apsaugos fondas ir Danijos aplinkosaugos agentūra) suteikė subsidiją, o Pasaulio bankas – paskolą, skirtą Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės statybai. Tarptautinė parodomoji UAB „Geoterma“ funkcija atsiranda dėl galimybės, remiantis geologiniais bendrumais, tokio tipo jėgainių statybą multiplikuoti kaimyninėse valstybėse. Deja, jau nuo pirmųjų savo veiklos metų jėgainė susidūrė ne tik su techninėm, bet ir ekonominėm problemom, UAB „Geoterma“ pagaminta šiluma buvo parduodama už nepateisinamai žemą kainą. Pagalbos kreiptasi į mokslo bendruomenę – jėgainėje įvyko Lietuvos Mokslų akademijos prezidiumo išplėstinis posėdis, kurio rezoliucijoje išreikšta parama šios energetikos krypties plėtrai. Paskutiniais metais UAB „Geoterma“ atlikta visa eilė techninių darbų, vykdytos mokslinio-gamybinio tyrimo sutartys su Lietuvos energetikos institutu, Vilniaus universitetu, Lietuvos geografijos ir geologijos institutu, Kauno technologijos universitetu, GTN (Vokietija) ir kitais partneriais. Šiuo metu pagal Europos Sąjungos programą HORIZON 2020 bendrovė vykdo du tarptautinius projektus DESTRESS ir SURE, kurių tyrimai nukreipti požeminės dalies darbo efektyvumo didinimui. Tačiau numatomas UAB
„Geoterma“ privatizavimas gali nutraukti šio unikalaus, didelę mokslinę vertę
turinčio nacionalinio objekto funkcionavimą, todėl tikslinga bendrovę priskirti prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių. Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį „ Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai (svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimas ir kita)“..
UAB „Geoterma“ atitiktų antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės kriterijus, nes pagal įstatymo 2 straipsnį tokios įmonės – tai statymo 2 priede nurodytos pagal savo paskirtį (ar) veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei . Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 naujos redakcijos 2 priedą papildyti nauju 17 punktui ir išdėstyti taip: „ antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių
energija“, UAB;
energijos gamyba“, AB;
„Energijos skirstymo operatorius“;
(atominės) elektrinės įstatyme;
Grid“;
tiekėjas, numatytas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme;
„Lietuvos dujų tiekimas“;
bendrovė „Klaipėdos nafta“;
bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“;
bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla;
bendrovė „Jonavos grūdai“;
bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras;
bendrovė Lietuvos paštas. 17. UAB „Geoterma “.
UAB „Geoterma “. Nepritarti Manytina, kad pagal savo paskirtį ir veiklos pobūdį įmonė neturi strateginės reikšmės nacionalinio saugumo interesams. Be to, įmonė yra įtraukta į Privatizavimo objektų sąrašą, siūlant privatizuoti valstybei priklausančias įmonės akcijas. Paminėtina, kad įmonė neturi galimybės įvykdyti prisiimtų tiek ilgalaikių, tiek ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų. Įmonė skolinga apie 3 mln. eurų valstybei už valstybės vardu gautą paskolą iš Pasaulio banko. Nuo 1997 m. iki 2008 m. valstybė kaip akcininkas įmonės veiklai užtikrinti (taip pat ir daliniam atsiskaitymui su kreditoriais) į įmonės įstatinį kapitalą investavo iš viso 6,65 mln. eurų, tačiau įmonės veikla ir toliau nerentabili. Be minėtos paskolos, Įmonė dar skolinga ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ bei „Swedbank“ AB, o pradelsti įsipareigojimai sudaro virš 2 mln. eurų. Įmonės akcijų privatizavimas padėtų pritraukti papildomas investicijas, sudarytų galimybę užtikrinti reikiamą įmonės nuosavo kapitalo santykį su įstatiniu kapitalu, laiku įvykdyti įsipareigojimus įmonės kreditoriams bei toliau išlaikyti įmonės vykdomą veiklą ar suteikti impulsą jos plėtrai. Siekiant užtikrinti geoterminės energijos mokslinių tyrimų tąsą, įmonės privatizavimo sąlygose (privatizavimo programoje, privatizavimo sandoryje) galima numatyti, kad potencialus pirkėjas turėtų suteikti mokslininkams galimybę vykdyti geoterminės energijos mokslinius tyrimus. Įmonę priskyrus prie antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, iš esmės nebebūtų praktinių galimybių įmonę privatizuoti. Darytina išvada, kad įmonė nėra svarbi nacionalinio saugumo požiūriu. 2 Seimo narys J. Razma
5 Argumentai: Komitetas 2017-06-07 pritarė ir Seimas 2017-06-20 priėmė šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatoms, kad tarp nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių būtų įrašyta įmonė (įmonės) prižiūrinti (prižiūrinčios) valstybinės reikšmės kelius.
Todėl siūloma šią nuostatą perkelti ir į naujos redakcijos įstatymo projektą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 priedą papildyti nauju 5 punktui, buvusius 5-10 punktus atitinkamai laikyti 6-11 punktais ir šį priedą išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priedas
kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių SĄRAŠAS
įgyvendinimo bendrovę, numatytą Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, vykdanti branduolinės energetikos objekto (objektų), išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą bei uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno (atliekynų) priežiūrą;
žemę, akvatoriją, krantines, hidrotechninius įrenginius, navigacijos kelius, kanalus bei kitus infrastruktūros objektus); 3. įmonė, centriniu lygmeniu kaupianti, tvarkanti naftos produktus ir atsargas Lietuvos Respublikoje; 4. įmonė, teikianti oro eismo vadybos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo, oro navigacijos informacijos bei paieškos ir gelbėjimo koordinavimo paslaugas; 5. įmonė, prižiūrinti valstybinės reikšmės kelius; 5. 6. įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius; 6. 7. įmonė, patikėjimo teise valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus;
7. 8. įmonė tvarkanti pagrindinius Lietuvos Respublikos registrus (Juridinių asmenų registras, Nekilnojamojo turto registras ir kadastras ir kt.);
8. 9. įmonė, vykdanti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas; 9.
10. įmonė, aptarnaujanti civilinį susisiekimą kariniame Šiaulių aerodrome;
10. 11 .viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paskirti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Valstybinės įmonės šioje srityje ne visada veikia efektyviai. Kaimyninės valstybės jas privatizuoja. Tai yra prižiūrinti, o ne valdanti kelius įmonė, todėl poreikio įtraukti nėra. Patys keliai yra įtraukti į svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Kelių infrastruktūrą valdo Lietuvos automobilių kelių direkcija. 3 Seimo nariai:
K. Mažeika V. Sinkevičius V. Vingrienė
11 Argumentai: Įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas, įskaitant valstybės įmonių pertvarkymą į bendroves ir sektorių, kuriuose veikia didelis skaičius tą pačią veiklą vykdančių valstybės valdomų įmonių, optimizavimą, vykdoma valstybinių miškų valdymo pertvarka, o būtent, reorganizuojamos 42 valstybės įmonės miškų urėdijos prijungimo būdu, paliekant vieną įmonę, po reorganizavimo tęsiančiai veiklą pavadinimu valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, kuriai pereitų kitų reorganizuojamų įmonių teisės ir pareigos. Numatomi VĮ Valstybinių miškų urėdijos veiklos tikslai – patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymo nustatyta tvarka, vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, įgyvendinti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą, organizuoti ir (ar) įgyvendinti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose, diegti pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas. Pažymėtina, kad miškas – Konstitucijos saugoma vertybė, t. y.
Lietuvos Respublikos konstitucijos 47 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, bei tai, kad miškų reikšmė nuolat didėja dėl jų teikiamos įvairiapusės naudos valstybei, visuomenei, šalies ūkiui ir žmogui. Jų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, svarbą yra ne kartą pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – „žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija patikėjimo teise valdys ir valstybinius miškus, esančius mūsų šalies karinio mokymo teritorijose (apie 14 tūkst. ha miško ploto), bei nenukirstą mišką ir iš jo pagamintą medieną Lietuvos kariuomenės karinių poligonų teritorijose (beveik 7,6 tūkst. ha viso poligonų teritorijų ploto) esančiuose miškuose, t.y. vykdys veiklą iš viso apie 21,6 tūkst. ha kariniu požiūriu itin svarbių šalies teritorijų plote. Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamo Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr.
IX-1132 naujos redakcijos (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis numato, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios pagal savo paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį turi strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams ir vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis jas būtina apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Atsižvelgiant į išdėstytą, valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją tikslinga priskirti Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone, nes pagal įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1 punktą, tokios įmonės yra šio įstatymo 1 priede nurodytos pagal savo paskirtį
(ar) veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr.
IX-1132 naujos redakcijos 1 priedą papildyti 11 punktu ir jį išdėstyti taip: „
1. įmonė, išskyrus projekto įgyvendinimo bendrovę, numatytą Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, vykdanti branduolinės energetikos objekto (objektų), išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą bei uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno (atliekynų) priežiūrą; 2. įmonė, patikėjimo teise valdanti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (uosto žemę, akvatoriją, krantines, hidrotechninius įrenginius, navigacijos kelius, kanalus bei kitus infrastruktūros objektus); 3. įmonė, centriniu lygmeniu kaupianti, tvarkanti naftos produktus ir atsargas Lietuvos Respublikoje; 4. įmonė, teikianti oro eismo vadybos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo, oro navigacijos informacijos bei paieškos ir gelbėjimo koordinavimo paslaugas; 5. įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius; 6. įmonė, patikėjimo teise valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus;
tvarkanti pagrindinius Lietuvos Respublikos registrus (Juridinių asmenų registras, Nekilnojamojo turto registras ir kadastras ir kt.); 8. įmonė, vykdanti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas; 9. įmonė, aptarnaujanti civilinį susisiekimą kariniame Šiaulių aerodrome;
geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paskirti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.
IX-1132 naujos redakcijos 1 priedą papildyti 11 punktu ir jį išdėstyti taip: „
1. įmonė, išskyrus projekto įgyvendinimo bendrovę, numatytą Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, vykdanti branduolinės energetikos objekto (objektų), išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą bei uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno (atliekynų) priežiūrą; 2. įmonė, patikėjimo teise valdanti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (uosto žemę, akvatoriją, krantines, hidrotechninius įrenginius, navigacijos kelius, kanalus bei kitus infrastruktūros objektus); 3. įmonė, centriniu lygmeniu kaupianti, tvarkanti naftos produktus ir atsargas Lietuvos Respublikoje; 4. įmonė, teikianti oro eismo vadybos, ryšių, navigacijos ir stebėjimo, oro navigacijos informacijos bei paieškos ir gelbėjimo koordinavimo paslaugas; 5. įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius; 6. įmonė, patikėjimo teise valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus;
tvarkanti pagrindinius Lietuvos Respublikos registrus (Juridinių asmenų registras, Nekilnojamojo turto registras ir kadastras ir kt.); 8. įmonė, vykdanti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas; 9. įmonė, aptarnaujanti civilinį susisiekimą kariniame Šiaulių aerodrome;
geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paskirti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. 11. įmonė, patikėjimo teise valdanti Lietuvos valstybinius miškus .“ Nepritarti Iki šiol galiojančioje įstatymo redakcijoje miškų valdymas nėra įtrauktas į strateginę reikšmę turinčių įmonių sąrašą. Abejotina, ar miškų valdymas yra veikla, turinti strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams. 4 Seimo narys A. S. Nausėda
17 Argumentai: Šylant klimatui kyla vandens lygis.
Ypatingai tai jaučiama Šilutės rajone, kuriame per 24 000 ha ploto sudaro polderių sistemos. Visa polderių sistema apsaugo Šilutės miestą, Rusnės ir Kintų gyvenvietes ir apie 100 kaimų nuo užliejimo potvynių metu. Šią sistemą daugiau kaip 30 metų prižiūri UAB „Šilutės polderiai“ kurios 80 proc. akcijų priklauso valstybei. Šilutės rajono savivaldybės ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nuomone šių polderių eksploatacijos, remonto ir priežiūros darbus turi atlikti Valstybės valdoma įmonė. Privatizavus šią įmonę, tikėtina, kad polderių priežiūra būtų vykdoma vis kitos įmonės, ir tai turėtų lemiamos įtakos polderių sistemos būklei ir Šilutės rajono gyventojų saugumui. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė tam, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti tikslinga būtų UAB „Šilutės polderiai“ įrašyti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Todėl siūloma įrašyti UAB „Šilutės polderiai“ į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, nes šiai įmonei perleisti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas bei polderiai turi strateginę reikšmę civilinės saugos ir karinės infrastruktūros požiūriu. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 priedą papildyti nauju 17 punktu ir šį priedą išdėstyti taip: „Lietuvos
įstatymo2 priedas antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių
2„Lietuvos energija“, UAB;
3„Lietuvos energijos gamyba“, AB;
5AB „Energijos skirstymo operatorius“;
(atominės) elektrinės įstatyme;
7AB „Amber Grid“;
dujų terminalo įstatyme; 9.
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“;
Polderiai ir jų statiniai Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse yra įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. Polderius prižiūrinčią įmonę UAB „Šilutės polderiai“ nėra tikslinga įrašyti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo IX-1132 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-885 (nauja redakcija) ir tobulinti jį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą dėl sąvokos „gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai“ ir į Įstatymo projekto rengėjo argumentus komitetas siūlo papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį nuoroda į Nacionalinio saugumo strategiją. Pasiūlymas: Siūloma 2 straipsnio 4 dalį papildyti nuoroda į Nacionalinio saugumo strategiją ir šią dalį išdėstyti taip: „4.
Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XIII-202 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ , transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita.“
2 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
14 Argumentai: Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą ir Įstatymo projekto rengėjo argumentus komitetas siūlo tikslinti 2 straipsnio 14 dalį. Pasiūlymas: Siūloma 2 straipsnio 14 dalyje išbraukti sąvoką „kontroliuojama įmonė“ ir šią dalį išdėstyti taip: „14. Šiame įstatyme
apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, sąvoka
„kontroliuojantis asmuo“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos
konkurencijos įstatyme.“
3 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą ir Įstatymo projekto rengėjo argumentus komitetas siūlo keisti 3 straipsnio 1 dalį, patikslinant įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto perdavimo, išskyrus perdavimą nuosavybės teise, nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, sąvoką. Pasiūlymas:
Siūloma 3 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „išskyrus nuosavybės teisės perdavimą“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodyti šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose, nuosavybės teise priklausantys valstybei arba savivaldybėms, įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti, išskyrus nuosavybės teisės perdavimą , nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kurio patikra atlikta pagal šio įstatymo 12 straipsnį, kuris negali jam perduotų įrenginių ir turto parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisės į valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose .“
4 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė priima du atskirus sprendimus: vieną dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams ir kitą sprendimą dėl jo veiklos apsaugos zonoje sustabdymo. Komiteto nuomone visi investuotojui taikytini apribojimai ir draudimai galėtų būti numatyti viename Vyriausybės sprendime. Pasiūlymas:
Siūloma keisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vyriausybė, priimdama šio įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nurodytą sprendimą, patvirtinantį, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, gali nurodyti privalomus reikalavimus ar sąlygas, kurių laikantis investuotojo veikla nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams, taip pat, prireikus, sustabdyti tokio investuotojo ar juridinio asmens, kurio vertybinius popierius, nurodytus 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra įsigijęs investuotojas, veiklą apsaugos zonoje, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams, iki kol bus pašalinta grėsmė nacionalinio saugumo interesams.“ Pritarti
6 Argumentai: Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą komitetas siūlo Įstatymo projekto 11 straipsnį papildyti nauju 6 punktu, jame nurodant, kad viena iš investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams sąlygų yra ir investuotojo realios galimybės įgyvendinti veiksmus, numatytus projekto 12 straipsnio 1 dalyje. Pasiūlymas:
Siūloma papildyti 11 straipsnį nauju 6 punktu, atitinkamai pakeičiant paskesnių punktų numeraciją, ir šį punktą išdėstyti taip:
„6) neturi realių galimybių įgyvendinti veiksmų, numatytų šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje;“ Pritarti
3 Argumentai: Pagal dabartinę Įstatymo projekto redakciją, norint inicijuoti investuotojo į strateginį ūkio sektorių ar apsaugos zonoje veikiančią įmonę patikrą, neužtektų įrodyti, kad investuotojas neatitinka Įstatymo projekto
1 dalyje nurodytų kriterijų, tačiau reikėtų pateikti pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis ketina vykdyti ar vykdo veiklą, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams.
Toks Įstatymo projekte įtvirtintas reglamentavimas neužtikrintų investuotojo vertinimo nuoseklumo, nes, pavyzdžiui, dėl investuotojo į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pakanka įrodyti, kad investuotojas neatitinka bent vieno iš Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų (ir nereikia įrodinėti dėl numatomos vykdyti veiklos keliamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams). Pasiūlymas:
Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalį po žodžių „ 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu “ įrašant žodžius „ paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba “, atitinkamai išbraukiant žodį „pagrįstų“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3.
Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, aptartus
punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje , arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi pagrįstų duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla, arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai, gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.“
7 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
6 Argumentai: Įstatymo projekto
neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu per nurodytą terminą nepateikė dokumentų ir nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, aptartus
punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje , arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi pagrįstų duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla, arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai, gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.“
7 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
6 Argumentai: Įstatymo projekto
neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu per nurodytą terminą nepateikė dokumentų ir nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Pasiūlymas: Siūloma papildyti
nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus“ ir šį (buvusį 6) punktą išdėstant taip: „6
7) Komisija investuotojui praneša apie numatomą pradėti investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir investuotojas per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos ir nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus ;“
8 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
10 Argumentai: Įstatymo projekto
straipsnio 10 dalis) arba Vyriausybė (12 straipsnio 13 dalis) per Įstatymo projekte nustatytą terminą nepriima sprendimo, vertinama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus ir gali sudaryti sandorius ir atlikti veiksmus, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi.
Pasiūlymas: Siūloma papildyti
nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus“ ir šį (buvusį 6) punktą išdėstant taip: „6
7) Komisija investuotojui praneša apie numatomą pradėti investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir investuotojas per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos ir nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus ;“
8 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
10 Argumentai: Įstatymo projekto
straipsnio 10 dalis) arba Vyriausybė (12 straipsnio 13 dalis) per Įstatymo projekte nustatytą terminą nepriima sprendimo, vertinama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus ir gali sudaryti sandorius ir atlikti veiksmus, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi. Tokia nuostata neužtikrina nacionalinio saugumo interesų apsaugos, nes institucijų neveikimas pripažįstamas kaip pagrindas tvirtinti, kad investuotojas nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Manytina, kad atitikimas konkretaus investuotojo nacionalinio saugumo interesams negali būti pateisinamas ir tuo pačiu pagrindžiamas Komisijos ar Vyriausybės neveikimu. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto
taip: „10.
Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams bei šiuo klausimu kompetentingų valstybės institucijų pateiktas išvadas, išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurios turinio reikalavimai nustatyti Komisijos darbo tvarkos apraše, priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytos patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pradėjimo dienos ir apie tai tą pačią dieną informuoja pareiškėją, investuotoją bei investuotojo patikrą iniciavusį subjektą. Jeigu per šioje dalyje ir šio straipsnio 11 dalyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams arba priėmus nurodytąją išvadą pripažįstama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, tuomet ši išvada, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje numatytą atvejį, laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi .“
9 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
13 Pasiūlymas: Atitinkamai, įstatymo projekto 12 straipsnio 13 dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip: „13. Remdamasi šio straipsnio 12 dalyje nurodyta Komisijos išvada ir rekomendacijomis, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir, jei būtina, dėl šio straipsnio
privalomų reikalavimų ar sąlygų, per 14 dienų nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Komisijos išvados ir rekomendacijų gavimo, priima Vyriausybė.
Komisija apie šioje dalyje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo praneša investuotojui ar pareiškėjui bei investuotojo patikrą iniciavusiam subjektui. Jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi. “
10 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto
užtikrinančioms institucijoms teisę kreiptis į Komisiją dėl išankstinės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir asmenų, valdančių nacionaliniamv saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, ketinamų sudaryti sandorių patikros dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Komiteto nuomone, tokios teisės suteikimas visoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, pernelyg išplėstų tokią teisę turinčių asmenų ratą ir sukurtų didelę administracinę naštą, todėl būtina konkretizuoti tokią teisę turinčias institucijas.
Pasiūlymas: Siūloma Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme“, vietoje jų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Valstybės saugumo departamentas“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros, iki šio sandorio sudarymo, į Komisiją taip pat turi teisę kreiptis nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme , Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Valstybės saugumo departamentas gav usios ę arba turėdam os i duomenų, kad dėl tokio ketinamo sudaryti sandorio kyla grėsmė nacionalinio saugumo interesams. Šio ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionaliniam saugumui patikrą Komisija gali inicijuoti ir savo iniciatyva.“
11 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Projekto 15 straipsnio 1 dalyje yra nekonkrečių nuostatų, kurių turinys nepakankamai aiškus. Pasiūlymas: Siūloma 15 straipsnio 1 dalyje išbraukti nekonkrečias priemones, siūlomas numatyti saugumo planuose ir šią dalį išdėstyti taip: „ 1.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės parengia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planus, kuriuose būtų numatytos fizinio, kibernetinio, personalo saugumo , ir informacinio slaptumo priemones. ir kitos priemonės, skirtos užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veikla, kuri yra svarbi nacionaliniam saugumui užtikrinti, būtų organizuojama ir vykdoma saugiai ir sklandžiai . Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planuose taip pat nurodomas turtas, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios veiklos vykdymui.“
12 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
9 Argumentai: Iš dalies pritardamas Valstybės saugumo departamento siūlymui ir atsižvelgdamas į Verslo konfederacijos siūlymą, Komitetas siūlo suderinti abu pasiūlymus nustatant, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl asmens atitikties tikrinimo 3 kategorijos įmonėse nebūtų taikomi asmenims, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ar turto funkcionavimu ir priežiūra. Pasiūlymas:
Siūloma Įstatymo projekto 17 straipsnio 9 dalyje išbraukti žodžius „trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms“ ir vietoje jų įrašyti žodžius „Įstatymo
jų funkcijos nėra susijusios su Įstatymo 4 priede nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto funkcionavimu“ ir šią dalį išdėstyti taip: „9.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms Įstatymo 3 priede nurodytose trečios kategorijos įmonėse dirbantiems asmenims, jeigu jų funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su Įstatymo 4 priede nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto funkcionavimu. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu
8Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Anušauskas Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Paskirti komiteto išvados rengėjai: A. Anušauskas J. Olekas Komiteto biuro patarėjas Evaldas Sinkevičius
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto
DĖL
NR. Ix-1132
2017-12-20
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, B.Markauskas, Z.Jedinskij, G.Landsbergis, T.Langaitis, V.Sinkevičius, B.Matelis, R.Miliūtė, V.Poderys, J.Razma. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė; padėjėja Z.Jodkonienė. Kviestieji asmenys : „Meta advisory“ lobistė A.Markevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovai K.Sakalauskienė ir K.Budrys, susisiekimo viceministras P.Martinkus, susisiekimo ministerijos atstovai I.Beinoriūtė ir A.Kungys, Lietuvos aeroklubo prezidentas G.Kalinauskas, Ūkio ministerijos atstovai J.Gumaniukienėm V.Rudokas, M.Kaupelienė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė O.Šiušienė, Krašto apsaugos ministerijos atstovė I.Šilinytė, „Investors` Forum“ atstovė R.Skyrienė, LPK atstovas P.Ralys, Užsienio reikalų ministerijos atstovas J.Miškinis, AB „Achema“ atstovas G.Balčiūnas, AB „Achema“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė B.Daškevičienė, Energetikos ministerijos atstovė R.Mikalauskienė, UAB „Vento Nuovo“ lobistas Š.Frolenko, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0413 1.
Teikiamo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – projektas) 1 straipsnio 3 dalyje pirmą kartą turi būti pavartotas pilnas valstybės vykdomosios valdžios institucijos – Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavadinimas, bei įvedama toliau įstatymo tekste vartotina „Vyriausybės“ santrumpa. Analogiška pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, pvz., projekto 4 straipsnio 1 daliai, kuriose minimi oficialūs valstybės institucijų pavadinimai. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04212
šio įstatymo nuostatose svarbia įmone būtų laikomas ir fizinis asmuo, nuosavybės teise įgijęs tam tikrą turtą. Manytume, kad teisiniu požiūriu iš principo yra ydinga fizinį asmenį laikyti įmone, t. y. juridiniu asmeniu. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 8 dalies 2 punktui bei 9 dalies 2 punktui. Pritarti. Siūlome atsisakyti Projekto 2 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 straipsnio 8 dalies 2 punkto, 2 straipsnio 9 dalies 2 punkto. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04213
antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės tai „ valstybės valdomos bendrovės, kurioms buvo perleista nuosavybės teisė į valstybei priklausančias šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės akcijas“ (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Pastebėtina, jog nėra aišku, kodėl nuostatoje yra vartojamas žodis „buvo“ ir kaip derėtų vertinti tas valstybės bendroves, kurioms bus perleista nuosavybės teisė į valstybei priklausančias šios dalies 1 punkte nurodytos įmonės akcijas ateityje po įstatymo įsigaliojimo.
Nėra aišku, ar tokios įmonės nepateks į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, o jei nepateks, koks yra tokio siūlymo ir išimties pagrindas. Nepritarti. Nuostatoje kalbama apie įmonės akcijų perleidimą holdingo bendrovei, kurios akcijas valdo valstybė. Nurodomas būtasis laikas, kadangi tik įvykus minėtajam nuosavybės teisės perleidimui į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijas galima traktuoti, kad tokia įmonė yra šių teisių perėmėja, o ne preziumuoti tokį faktą, nurodant būsimąjį laiką. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-042
turi būti išdėstytos abėcėlės tvarka. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04223
įrašytinas žodis „sudarančius“. Pritarti. Projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
siekia įgyti šiame įstatyme numatytas teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą sudarančią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio straipsnio 4 priedo 2 punkte arba turtą, kuris yra nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane ir kurio perleidimui yra būtinas Vyriausybės pritarimas;
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0424
saugumo interesai tai „ saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai <...>“.
Pastebėtina, jog siūloma įstatymo nuostata stokoja aiškumo, nes įstatymo tekste nėra atskleidžiama tai, ką derėtų laikyti gyvybiniais ir pirmaeiliais valstybės saugumo interesais, todėl nuostatos turinio vertinimas priklausytų tik nuo vertintojo požiūrio į šių sąvokų turinį. Todėl keltinas klausimas, ar galiojanti įstatymo nuostata, nustatanti, jog nacionalinio saugumo interesai, tai „valstybės nepriklausomybės ir suvereniteto apsauga“ neturėtų būti vertinama kaip aiškesnė ir aiškiai deklaruojanti tai, ką įstatymų leidėjo požiūriu reikėtų vertinti kaip nacionalinio saugumo interesus. Bet kuriuo atveju, teigtina, jog nuostatos turinys turi būti tobulinamas, kad būtų aiškus, atsižvelgiant į jos reikšmę. Be to, šioje straipsnio dalyje, dalis nuostatos dėstoma skliaustuose. Toks nuostatos turinio dėstymas vertintinas kaip neatitinkantis teisės technikos taisyklių, todėl siūlytina atsisakyti skliaustų ir nuostatą dėstyti, pavyzdžiui, vartojant žodį „įskaitant“. Nepritarti. Pažymėtina, kad Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo
strategijos patvirtinimo“ III skyriuje yra nurodyta, kaip yra suprantami „ gyvybiniai ir pirmaeiliai“ nacionalinio saugumo interesai. Atitinkamai „ nacionalinio saugumo interesų“ sąvoka yra vartotina Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, kurio pagrindu yra parengtas projektas. Todėl manytina, kad nuostatos turinys yra pakankamai aiškus, kadangi jį detalizuoja minėtieji teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, pateikiama nuoroda į Nacionalinio saugumo strategiją . Net ir tuo atveju, jei visgi būtų siekiam detalizuoti aptariamos sąvokos turinį, tai turėtų būti padaryta Nacionalinio saugumo strategijoje ar Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. 7.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04212
yra visuotinai suprantamas, o jo apibrėžimas yra perteklinis. Pritarti. Siūlome išbraukti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04214
vartojama sąvoka „kontroliuojama įmonė“ suprantama, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtame įstatyme sąvoka „kontroliuojama įmonė“ nėra apibrėžta. Pritarti . Atsisakyti termino
„kontroliuojama įmonė“, nes projekto tekste ji nėra vartojama. 9. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0431
su projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pirmajame projekto 3 straipsnio 1 dalies sakinyje nustatoma, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas , sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose, gali būti perduoti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui . Tuo tarpu antrajame sakinyje nustatyta, kad investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose. Vertinant šias nuostatas tarpusavyje, nėra aišku, ar jose kalbama apie tuos pačius, ar skirtingus objektus, t. y. vienoje nuostatoje kalbama apie galimą įrenginių ir turto, sudarančių infrastruktūrą perdavimą , o kitoje – apie draudimą perduoti infrastruktūrą . Jeigu turimi omenyje tie patys objektai, reikėtų vartoti identiškas formuluotes.
Be to, svarstytina, ar nebūtų aiškiau tiesiog projekto 3 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „gali būti perduoti“ įrašyti žodžius „išskyrus nuosavybės perdavimą“, taip aiškiai įtvirtinant perduodamų daiktinių teisių apribojimus. Taip pat pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nenumatyta investuotojo teisė įgyti įstatyme numatytas teises į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą, sudarančius nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 punkte, tuo tarpu projekto 3 straipsnio 1 dalyje tokia galimybė investuotojui numatyta. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuostatoje vartojamas terminas
„perduotas“ stokoja teisinio aiškumo. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į
reguliuojamų klausimų svarbą valstybės nacionaliniam saugumui, įstatymo projekte neturėtų būti aiškiai apibrėžta kokio teisinio turinio veiksmai turimi omenyje vartojant šį terminą. Pritarti iš dalies. Patikslinta pagal pateiktą pastabą. Į pastabą neatsižvelgta toje apimtyje, kuria siūloma patikslinti žodi „perduotas“. Manytina, kad nėra tikslinga detalizuoti žodžio prasmę, kadangi jis pats savaime suponuoja objekto perdavimą kitam asmeniui tam tikromis teisėmis – nuomos, panaudos ar kt. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme taip pat yra vartojam turto „perdavimo“ sąvoka. Taip pat galėtų būti svarstoma, ar nereikėtų atsisakyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto skirstymo į infrastruktūrą, kuri pagal jos paskirtį ir (ar) naudojimo pobūdį turi nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę arba svarbią reikšmę. Kitaip tariant siūlytina sudaryti vieną nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-043 10.
Projekto 3 straipsnio visose dalyse turėtų būti vartojama įstatymo
įrenginiai ir turtas“, atsisakant perteklinio šios sąvokos apibrėžties kartojimo straipsnyje. Pavyzdžiui, straipsnio 1 dalyje atsisakytina perteklinių žodžių „ sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą“, nes šis normos turinys jau įtvirtintas projekto 2 straipsnio 6 dalyje, todėl, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, jis neturėtų būti kartojamas įstatymo projekte. Taigi analizuojama nuostata turėtų būti dėstoma taip:
„Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, nurodyti šio
įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose <...>“. Kartu pažymėtina, jog analizuojamo straipsnio tekste, pavyzdžiui, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turėtų būti atsisakyta reguliavimo, kuriame kalbama apie „infrastruktūrą“, nes ši sąvoka nėra atskirai apibrėžta projekto tekste, t. y. ir šiuo atveju taip pat turėtų būti vartojam sąvoka apibrėžta projekto 2 straipsnio 6 dalyje ir aiškiai nustatyta, jog „Investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisės į valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą , nurodytus šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0434 11.
Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Vyriausybė nustato, kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro
saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą ir yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu.“ Be to, šioje nuostatoje kartu siūloma nustatyti, kad „Įrenginiai ir turtas, nepatenkantys į 4 priede nurodytos infrastruktūros sudėtį, nėra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu.“ Pastebėtina, jog nuostatos turinys yra prieštaringas, nes vienoje nuostatoje kartu pasakoma ir tai, jog Vyriausybė turi pareigą nustatyti kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro4 priede nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, ir tai, jog tik įrenginiai ir turtas, patenkantys į įstatymo 4 priede nurodytos infrastruktūros sudėtį, yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu. Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybė neturi ir negali turėti įgaliojimų keisti įstatymo (priedo) turinio, nuostatoje siūloma nustatyti Vyriausybės kompetencija neturi jokios teisinės reikšmės, nes kartu nustatoma, kad tik įstatymo turinys nustato, kokie konkrečiai įrenginiai ir turtas sudaro
saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą. Siūlytina tobulinti reguliavimą, kad jo turinys būtų aiškus. Nepritarti. Nurodyti įstatyminiu lygmeniu, kurie įrenginiai ir turtas yra laikytini turinčiais strateginę ar svarbią reikšmę nacionalinio saugumo interesams tiek turinio, tiek formos prasme nėra racionalus sprendimas. Projekte nurodyti įrenginiai ir turtas turi būti išsamiai detalizuoti, todėl kad dažnu atveju nėra aišku, kokie objektai, statiniai ar infrastruktūra sudaro tam tikrą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbų įrenginį ar turtą.
Pavyzdžiui, 4 priedo 1 dalies g punkte nurodyta valstybės įmonės Registrų centro informacinių technologijų techninė ir programinė įranga pagal Įstatymo projektą yra laikytina strateginę reikšmę turinčia infrastruktūra, visgi kyla klausimas, ar visa programinė įranga, naudojama šioje įmonėje, turėtų būti priskirtina tokiai infrastruktūrai. Tikėtina, kad vien aptariamu atveju, įrangos sąrašas turėtų būti pakankamai detalus ir ilgas, o tokių objektų projekto priede yra numatytas ne vienas. 12. Seimo kanceliarijos
1
žodis „apsaugos“. Be to, šioje dalyje vartojamas lietuvių kalboje nevartotinas terminas „sąlygojamą“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos
2
reguliavimo praktiką, projekto 4 straipsnio 2 dalyje bei kitose projekto nuostatose, kuriose nustatomi dienomis skaičiuojami terminai, reikėtų nurodyti, ar minėtieji terminai skaičiuojami kalendorinėmis, ar, vis dėlto, darbo dienomis. Nepritarti. Manome, kad yra tikslinga papildomai išskirti tik darbo dienas, jei to reikalauja normos turinys. Kitu atveju projekto nuostatose termino skaičiavimą nurodant tiesiog dienomis, savaime suprantama, kad omenyje turimos kalendorinės dienos. Pažymime, kad teisės aktai nedraudžia įstatymuose terminų skaičiavimą nustatyti tiek darbo, tiek ir kalendorinėmis dienomis. Projekte terminų skaičiavimas darbo dienomis pasirinktas tais atvejais, kai siekiama nustatyti trumpą terminą ir išvengti atvejų, kad ir taip trumpas terminas dar labiau nesutrumpėtų dėl nedarbo dienų (šventinių dienų, savaitgalių).
Kitais atvejais, kai nustatomi ilgesnio periodo terminai, nėra tikslinga terminus skaičiuoti darbo dienomis, kadangi nedarbo dienos tokio termino apimtyje nesudaro esminės reikšmės, pavyzdžiui, kai nustatytas 20 dienų terminas Komisijos išvadai pateikti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0442
straipsnis reglamentuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonas, svarstytina, ar šio straipsnio 2 dalis neturėtų būti patikslinta, nustatant, kad Vyriausybė turi teisę sustabdyti investuotojo ar juridinio asmens, kurio vertybinius popierius yra įsigijęs investuotojas, veiklą būtent apsaugos zonoje . Priešingu atveju, t. y. jeigu šioje dalyje numatytas galimas veiklos sustabdymas nesiejamas su apsaugos zonomis, manytume, kad tokia nuostata nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0461
apibrėžtus ūkio sektorius, kurie yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiais ūkio sektoriais, svarstytinas ne tik projekto 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamos sąvokos „nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbus ūkio sektorius“ tikslingumas, tačiau ir jos tikslumas. Įvertinę projekto 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje Vyriausybei pavedama nustatyti ir konkretizuoti būtent ūkinės veiklos sritis, kurios laikomos strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 7 dalyje neturėtų būti pateikta būtent „nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbaus ūkio sektoriaus veiklos srities“ sąvoka. Nepritarti.
Nepritarti. Pastaba kompleksiškai nagrinėtina kartu su žemiau nurodyta Teisės departamento 16 pastaba. 16. Seimo kanceliarijos
2
yriausybė nustato ir konkretizuoja, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi. “ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo turinyje nėra įtvirtinta jokių kriterijų ar sąlygų, kuriais remiantis Vyriausybė turėtų nustatyti ir konkretizuoti kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi . Todėl tokio pasirinkimo galimybės priklausys tik nuo Vyriausybės požiūrio į tam tikras ūkio veiklos sritis. Kitaip tariant, siūlomo turinio nuostata įgalintų Vyriausybę nustatyti įstatymo turinį, nes tik Vyriausybės nuomonė lems tai, kas turėtų būti laikoma įstatymo turiniu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su teisės aktų hierarchija ir deleguotąja įstatymų leidyba. Konstitucinis Teismas 1998 m. gegužės 6 d. nutarime pažymėjo: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra vertinęs įstatymo ir poįstatyminio akto tarpusavio santykių problemas. Antai 1994 m. sausio 19 d. nutarime jis pažymėjo, kad poįstatyminiu aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nutarimu negalima keisti ar sąlygoti (past. – citatos kalba neredaguota) įstatymo normų, jų turinio.
Kitaip būtų pažeistas konstitucinis įstatymų viršenybės poįstatyminių aktų atžvilgiu principas.“ Be to, Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarime nurodoma, jog „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas.“ Taip pat paminėtina, jog Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime nurodoma, jog „Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 1999 m. birželio 3 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai), todėl Seimas – įstatymų leidėjas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įgaliojimų priimti. Tokių santykių negalima reguliuoti ir Seimo poįstatyminiais aktais.“ Išsakytų argumentų kontekste teigtina, jog analizuojama įstatymo nuostata ta apimtimi, kuria joje nenustatoma jokių bendro pobūdžio normų, kuriomis remiantis Vyriausybė turėtų nustatyti ir konkretizuoti kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi, ta apimtimi, kuria įstatymo turinys būtų aiškinimas remiantis tik tuo, kaip jo turinį interpretavo Vyriausybė, ta apimtimi, kuria Vyriausybei pavedama sureguliuoti teisinius santykius, kurie turi būti reguliuojami įstatymu, neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog analizuojama įstatymo nuostata yra vienintelė, kurios turinyje minimos ūkinės veiklos sritys, todėl nėra aiški šios nuostatos prasmė ir paskirtis, nes jokio teisinio reguliavimo, kuris būtų susietas su konkrečiomis ūkinės veiklos sritimis, įstatymo projekte nėra . Nepritarti. Manome, kad projekte nurodomi nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs ūkio sektoriai per plačiai apibrėžia sritis, kuriose gali būti vykdoma investuotojų patikra. Pagal projekto 6 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustatytų, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi . Tokiu reguliavimu iš esmės būtų nustatomas siauresnės apimties reguliavimas, kadangi minėtieji sektoriai jau ir taip apima bet kokias veiklas sietinas su atitinkamu sektoriumi. Šia nuostata siekiama nepriskirti tam tikrų veiklų sektoriams, kadangi investuotojui užsiimant tokiomis veiklomis, investuotojas potencialiai laikomas nekeliančiu grėsmės nacionalinio saugumo interesams pagal projekto taikymo apimtį.
Taip pat atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesų apsaugos reguliavimo specifiką, manytina, kad operatyvumo prasme Vyriausybei tikslinga palikti instrumentą operatyviai reaguoti į pasikeitusias aplinkybes ir esant būtinumui tam tikrą veiklą priskirti prie minėtųjų sektorių reguliavimo apimties . Be to, tokios nuostatos įtvirtintos šiuo metu galiojančiame įstatyme. Taip pat galėtų būti svarstomos šios alternatyvos:
analogiją su projekto 4 straipsnyje apibrėžiamomis apsaugos zonomis, t. y. strategiškai svarbūs ūkio sektoriai būtų suprantami kaip Vyriausybės nustatytos veiklos sritys ir jos būtų išdėstytos Vyriausybės nutarime. Tuo pačiu projekte būtų atsisakyta sektorių. 2) atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pagal projekte siūlomą reguliavimą investuotojų patikra sektoriuose atliekama tik esant institucijų iniciatyvai ir nėra atliekama išankstinė investuotojų patikra, siūlytina iš vis atsisakyti sektorių ir institucijoms suteikti galimybę inicijuoti bet kurio investuotojo patikrą, nepriklausomai nuo sektoriaus, jei būtų turimi tam tikri duomenys dėl grėsmių nacionalinio saugumo interesams. Sektorių įtvirtinimas teisės aktuose netgi riboja institucijų galimybes inicijuoti investuotojo patikrą ir praktikoje gali sukurti ydingas situacijas, jei investuotojo vykdoma veikla nepatenka į sektorių apimtį, tačiau vis tiek kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. 3) įstatymo projekte vietoje sektorių iškart detalizuoti strategiškai svarbias ūkio veiklas. Pastarąsias galima vadinti ir sektoriais, tiesiog turėtų būti pateikiamas detalesnis sąrašas.
Pavyzdžiui, panašiame Lenkijos Respublikos Investicijų kontroliavimo įstatyme yra pateikiamas detalesnis veiklų sąrašas ir nevartojama sektorių sąvoka. Minėtojo įstatymo 4 straipsnis numato tokias veiklas, kurias vykdantis subjektas gali būti tikrinamas pagal patikros procedūrą:
1) elektros energijos gamyba;
2) variklinio benzino ar dyzelino gamyba;
3) naftos, variklinio benzino ar dyzelino transportavimas naftotiekiu;
4) variklinio benzino, dyzelino ar dujų sandėliavimas ir saugojimas;
5) naftos ar dujų sandėliavimas po žeme;
6) chemikalų, trąšų ar cheminių gaminių gamyba;
7) sprogstamųjų medžiagų, ginklų ar amunicijos gamyba bei kariuomenei ir policijai skirtų gaminių ir technologijų gamyba;
8) dujų pakartotinis dujinimas ar skystinimas;
9) naftos ir naftos produktų tiekimas oro uostams;,
10) dujų ir elektros energijos tiekimas;
12) dujinio kuro siuntimas. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0475
17Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir teisės normų nuoseklumo,
siūlome projekto 7 straipsnio 5 dalies nuostatą dėl bet kokios akcijų dalies perleidimui būtino Lietuvos Respublikos Seimo pritarimo dėstyti šio straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatoma bendra taisyklė dėl akcijų perleidimo įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0472
siūlome atsisakyti kaip perteklinės (neturinčios norminio krūvio), nes nereikia dėstyti to, ko įstatymas nereglamentuoja. Be to, kad įstatymas nenustato tam tikrų šioje dalyje minimų draudimų, suponuoja ir šio straipsnio 3-7 dalys. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 8 straipsnio 1 daliai. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0473 19.
Teikiamo projekto 7 straipsnio 3 dalyje įvedamas Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos trumpinys
Nepritarti. Tiek šiuo metu galiojantis įstatymas, tiek ir Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu) nenumato komisijos apibrėžimo kaip atskiros sąvokos ir praktikoje, tai nesukelia neaiškumų ar įstatymo nuostatų taikymo problemų. Todėl projekto sąvokose siūlome nenurodyti komisijos apibrėžimo. Paminėtina, kad projekto
priklausančios akcijų dalies sumažėjimo, įskaitant akcijų perleidimą, įmonės įstatiniame kapitale , turi būti gautas Seimo pritarimas. Atsižvelgiant į esamus pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbių įmonių apibrėžimus, Seimui sutinkant mažinti valstybei ar savivaldybėms priklausančią įmonės akcijų dalį įstatiniame kapitale, turėtų būti išspręstas ir atitinkamos įmonės priskyrimas atitinkamam projekto priedui, jei pastaroji, po minėtojo akcijų sumažėjimo įstatiniame kapitale, nebeatitinka projekte nurodytų sąvokų. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04106
atvejus, kada Lietuvos Respublikos ir užsienio investuotojai laikomi atitinkančiais nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra nėra atliekama, svarstytina, ar pagrįsta šios dalies nuostatose dėstyti tokias gana neapibrėžtas ir subjektyviai vertinamas sąlygas kaip „vykdantys ilgalaikę veiklą“, „turintys patirties bei realias galimybes“, „veikia taip, kad kyla išorės rizikos veiksnių, pavojų“. Manytume, kad turėtų būti išdėstyti aiškiai išreikšti objektyvūs kriterijai, įgalinantys investuotojus be patikros laikyti nacionalinio saugumo interesus atitinkančiais asmenimis.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nuostatoje rašoma apie „<...> realias galimybes įgyvendinti veiksmus , numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje <...>. Pažymėtina, jog įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje yra nustatomi atvejai , kai turi būti atlikta investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, o ne galimybės atlikti veiksmus. Todėl nuostatos turinys turėtų būti tikslinamas. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 12 straipsnio 2 dalies, kurioje taip pat rašoma apie veiksmus. Nepritarti. Įstatymo projekto
atitikimo nacionalinio saugumo interesams, laikytina investuotojo įsisteigimo ir veiklos vieta valstybėse, atitinkančiose euroatlantinės integracijos kriterijus (ES, NATO, EBPO, ELPA). Veiklos ilgalaikiškumas šiose valstybėse ir patirtis yra patikslinančios sąlygos. Kaip teisingai nurodoma pastaboje projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kada turi būti atlikta investuotojo patikra. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad šie atvejai realiai yra tam tikri investuotojo veiksmai, dėl kurių iškyla patikros atlikimo reikalingumas. Todėl naujai papildytame projekto 11 straipsnio 6 punkte ir yra nurodoma, kad vienas iš investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijų yra ir investuotojo realios galimybės įgyvendinti veiksmus, numatytus projekto 12 straipsnio 1 dalyje 1-5 punktuose. Pavyzdžiui: ar investuotojas turi realiais galimybes valdyti jam perduodamus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą (projekto 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas); ar investuotojas turi realias galimybes įgyti a titinkamas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų dalis; (projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir t.t.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04113
organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis“ derintina su Baudžiamojo kodekso terminija. Pastebėtina, kad BK 25 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas ne „organizuotos grupuotės“, o „organizuotos grupės“ terminas. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04114
apkaltinamuoju nuosprendžiu <...> yra pripažintas kaltu “ nuoroda į kaltės aspektą pateikiama du kartus. Atsižvelgiant į tai, šiame žodžių junginyje siūlytina žodžio „apkaltinamuoju“ atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04114
absoliutinio pobūdžio sąlyga, numatanti, jog investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra pripažintas kaltu padaręs labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas už šiuos nusikaltimus yra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Daugiausia abejonių kyla dėl apysunkių nusikaltimų, kurių visame BK iš visų tyčinių nusikaltimų yra daugiausiai, o jų pobūdis yra labai įvairus, įtvirtinimo šiame absoliutaus pobūdžio ribojimų sąraše. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Iš dalies atsižvelgta į pateiktą pastabą, tačiau visgi siūlytume apsvarstyti, ar tikslinga papildomai nurodyti, jog nuostata taikytina tik tais atvejais, kai nėra išnykęs asmens teistumas, kadangi pagal BK 97 straipsnio 6 dalį asmuo laikomas neteistu, jeigu teistumas yra išnykęs. Atitinkamai atlikus bausmę ir suėjus teistumo terminui išduodamoje pažymoje apie asmens teistumą nėra įrašo, kad asmuo buvo teistas. Dėl antros pastabos dalies, kurioje abejojama, ar į investuotojo atitikties vertinimo kriterijus turėtų būti įtrauktas ir apysunkių nusikaltimų padarymas, nėra aiškūs argumentai, kodėl šie nusikaltimai turėtų būti neįtraukti. Kitaip tariant, kyla klausimas kodėl net ir apysunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, t. y. linkusiems pažeisti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, turėtų būti suteikta galimybė įsigyti svarbiausių šalies įmonių akcijas, naudotis strateginę reikšmę turinčiais valstybės įrenginiais ir pan., kai šių objektų veiklos sutrikdymas yra potencialiai keliantis grėsmę nacionalinio saugumo interesams. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04115
žodžio „nusikaltimų“ forma. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04115
„iš esmės pažeidęs šį įstatymą ir kitus teisės aktus“ turinys, t. y. nėra
aiškūs įstatymo ar kitų teisės aktų esminio pažeidimo kriterijai. Be to, manome, kad šiame punkte po žodžių „objektų veiklą“ trūksta žodžio „nuostatas“. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04116
26Svarstytinas projekto 11 straipsnio 6 punkte įtvirtinto pagrindo,
kuriam esant investuotojas nelaikomas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, t. y. kai investuotojas per 10 dienų nuo pranešimo dėl organizuojamos patikros gavimo Komisijai nepateikia reikiamų dokumentų ir informacijos, pagrįstumas ir proporcingumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas suponuoja tai, kad investuotojui vėluojant nors vieną dieną pateikti reikiamus dokumentus, dokumentai iš jo nebebūtų priimami ir jis nebebūtų tikrinamas apskritai, nes pagal aukščiau nurodytą sąlygą, praėjus 10 dienų nuo pranešimo gavimo ir negavus iš jo dokumentų, jis jau būtų laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Pritarti iš dalies. Nuostata patikslinta, nurodant, kad investuotojas bus laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu per nurodytą terminą nepateikė dokumentų ir nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendim as, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Manome, kad terminas dokumentams ar informacijai pateikti nurodytas proporcingas, atsižvelgiant į patikros terminų trukmę. Laiku nepateikus minėtųjų dokumentų ar informacijos investuotojui nebūtų užkirstas kelias toliau patikros metu siekti būti pripažintam atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Esant tokioms aplinkybėms investuotojas bus iš anksto suinteresuotas dokumentus ir informaciją pateikti tinkamai ir nevilkinti jų pateikimo. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04123 27.
Kelia abejonių projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog i nvestuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu šie subjektai turi pagrįstų duomenų , kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla, arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai, gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Pastebėtina, jog patikros tikslas turėtų būti siejamas ne su turimais duomenimis, o su šių duomenų išsiaiškinimu, t. y. patikrinimo metu turi būti išsiaiškinta, ar nėra duomenų, kad tam tikri asmenys neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Nepritarti. Patikros tikslas yra nustatyti, ar investuotojas atitinka projekto 11 straipsnyje keliamus kriterijus. Nesutinkame, kad institucijų turimi duomenys yra siejami su patikros tikslu. Institucijų turimi tam tikri duomenys, kuriuos institucijos gauna vykdydamos žvalgybinę ar kitą veiklą, pirmiausia turi būti suprantami kaip aplinkybė kelti investuotojo patikimumo klausimą ir atlikti patikrą. Būtent patikros metu turėtų būti išsiaiškinama, ar yra pagrindas pripažinti investuotoją neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesus. Taip pat paminėtina, kad pagal pastaboje formuluojamą logiką, patikrą reikėtų atilikti kiekvienu atveju, kai investuotojas investuotų, pavyzdžiui, į strateginį sektorių ar apsaugos zoną, nors projekte būtent ir siekiama išvengti tokio reguliavimo, kai iš anksto turėtų būti tikrinamas kiekvienas investuotojas
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04126 28.
Projekto 12 straipsnio 6 dalies sakiniai, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, turėtų būti dėstomi savarankiškomis straipsnio dalimis, nes jie įtvirtina savarankiškas teisės normas. Nepritarti. Nėra konkrečiai aišku, kuriuos sakinius siūlytina dėstyti atskira dalimi, taip pat nenurodomi argumentai, kodėl tai yra savarankiškos teisės normos. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04128
šio straipsnio 7 dalyje nustatytos valstybės institucijos neturi tikrinti ir teikti Komisijai informacijos apie tikrinamų subjektų atitiktį ir 11 straipsnio 7 punkte nustatytam kriterijui, t. y. apie pagrįstus duomenis dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams. Be to, šioje dalyje reikėtų išbraukti nuorodą į 11 straipsnio 6 punktą, nes minėtosios institucijos neturi tikrinti informacijos, ar investuotojas laiku Komisijai pateikė reikiamus dokumentus (tokia informacija disponuos pati Komisija). Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-041216
atsižvelgiant į tai, kad galutinį sprendimą dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams priima Vyriausybė, svarstytina, ar Vyriausybė neturėtų priimti sprendimų ir projekto 12 straipsnio 16 dalyje nurodytu atveju, t. y. tuo atveju, jeigu Komisija pateiktų išvadą, kad šioje dalyje nurodyti subjektai kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Pritarti. Kadangi licencijas transliavimo ir retransliavimo veiklai suteikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - LRTK), būtų tikslinga papildyti projekto 12 straipsnio 5 dalį, numatant, kad investuotojų patikrą gali inicijuoti ir LRTK. T okiu atveju LRTK turėtų galimybę kreiptis į Komisiją, kai investuotojas siektų įsigyti transliuotojo ar retransliuotojo akcijas ar jų dalis.
Tais atvejais, kai patikra būtų inicijuojama dėl to, kad asmuo siekia gauti transliavimo licenciją, turėtų būti pratęstas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme numatytas 30 dienų terminas konkurso laimėtojui dėl licencijos išdavimo paskelbti, todėl siūlytina lydintį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-909 papildyti nuostata dėl terminų pratęsimo. Atitinkamai, siūloma atsisakyti projekto 12 straipsnio 16 dalies ir ją išbraukti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-041219
projekto 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, kurios savo turiniu yra perteklinės, tikslas. Siekiant teisinio aiškumo, šių nuorodų reikėtų atsisakyti. Pritarti. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04133
bei su šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, nes šio straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama tik ketinamo sudaryti sandorio patikra, kai tuo tarpu 3 dalies vienoje nuostatoje numatomi Komisijos veiksmai, kai pradedama ne tik ketinamo sudaryti, tačiau jau ir sudaryto sandorio patikra, o kitoje nuostatoje – vėl tik apie ketinamo sudaryti sandorio patikrą. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiai apibrėžti kokiais atvejais gali būti vykdoma ketinamų sudaryti sandorių patikra, ir kokiais atvejais – jau sudarytų sandorių patikra. Panašaus pobūdžio pastaba dėl nuostatų nesuderinamumo taikytina ir šio straipsnio 5 daliai, kurioje pateikiama nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nurodytus ketinamus sudaryti sandorius , kai tuo tarpu pačioje 4 dalyje yra apibrėžiami jau sudaryti sandoriai. Nepritarti. Svarstymo komitete metu pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04134 33.
Projekto 13 straipsnio 4 dalies 1 – 4 punktuose turi būti patikslinta blanketinė nuoroda (ne į 4 straipsnį, o į 4 straipsnio pirmąją pastraipą). Nepritarti. Svarstymo komitete metu pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. 34. Seimo kanceliarijos
2
įstatymas būtų specialus teisės aktas, reglamentuojantis nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių veiklos apsaugos reikalavimus, manytume, kad projekto 15 straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytos konkrečios institucijos, kompetentingos derinti tokių įmonių saugumo planus prieš juos pateikiant tvirtinti Vyriausybei. Nepritarti. Kompetentingos institucijos būtų detalizuotos projekto plano 15 straipsnio 2 dalyje nurodytoje Vyriausybės nustatytoje plano rengimo tvarkoje , kadangi skirtingų įmonių planai turėtų būti derinami su skirtingomis institucijomis. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04153
įgalioti asmenys“ reikėtų įrašyti žodžius „Vyriausybės įgaliotos institucijos“, nes Vyriausybė nepriima individualių sprendimų dėl fizinių asmenų įgaliojimų vykdyti tam tikras viešojo administravimo funkcijas. Pritarti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04156
perteklinis, nes analogiškos nuostatos jau įtvirtintos projekto 12 straipsnio
ir papildomai pabrėžiant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymo organų narių teises, siūlytume nuostatos pirmojo sakinio neišbraukti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04167 37.
Projekto 16 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas įsigyjamo turto vertės nustatymo atlikimo arba neatlikimo atvejų ir pagrindų tvarką nustato Vyriausybė. Siūlytina atitinkamą nuostatą suderinti su Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reguliavimu. Nepritarti. Pastaboje konkrečiai nėra nurodyta su kuriomis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reguliavimo nuostatomis turėtų būti derintinos aptariamos projekto nuostatos. Nuostata galėtų papildyta, kad Vyriausybė nustato reguliavimą tokia apimtimi, kiek to nereglamentuoja T urto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04168
atskleisti kokia tvarka būtų vykdoma pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra valstybės įmonė arba savivaldybės įmonė, likvidavimui ir bankrotui bei jų turto realizavimui. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės ir savivaldybės įmonės atitinkamai priklauso tik valstybei arba savivaldybei, todėl nėra prasmės kalbėti apie įmonės įsigijimą bankroto ar likvidavimo atveju. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu įmonės likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, ji likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Šios įmonės įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise, vadinasi visas jų turtas ir taip priklauso valstybei. Atitinkamai turto realizavimas vyksta vadovaujantis jau galiojančia įstatymų nustatyta tvarka. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-041728 39.
Teikiamo projekto 17 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta viena iš aplinkybių, dėl kurios asmenys negali eiti Pareigų sąraše nurodytų pareigų
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0417211
užtikrinimo, projekto 17 straipsnio 2 dalies 11 punktas tikslintinas, aiškiai apibrėžiant subjektus, įgaliotus nustatyti (konstatuoti) kitas aplinkybes, dėl kurių asmuo kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams ir negali eiti Pareigų sąraše nurodytų pareigų. Galbūt tikslinga šiame punkte pateikti nuorodą į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas kompetentingas institucijas, t. y. tik Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas bei Specialiųjų tyrimų tarnyba būtų įgaliotos konstatuoti tokias aplinkybes. Pritarti. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04191
Vyriausybė sudaro Komisiją, tvirtina Komisijos darbo tvarkos aprašą.
Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui patvirtinti Komisijos personalinę sudėtį.“ Pastebėtina, jog tai vienintelė projekto norma susijusi su Komisijos teisiniu statusu. Be to, nuostatos turinys iš dalies yra sąlyginis, nenustatant tokių sąlygų taikymo ar netaikymo pagrindų. Teigtina, jog atsižvelgiant į Komisijos veiklos reikšmę nacionaliniam saugumui, Komisijos teisinis statusas įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžtas, be kita ko, nustatant kokie reikalavimai keliami asmenims, kurie gali būti Komisijos nariais, koks asmuo ir kieno paskirtas vadovauja Komisijos darbui, kokia balsų dauguma priimami Komisijos sprendimai ir kitus esminius Komisijos teisinio statuso elementus. Nepritarti. Projekto 19 straipsnyje siūloma konsoliduoti visas pagrindines nuostatas, susijusias su šios Komisijos veikla, t. y. perkelti galiojančio Įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir pakartoti kitose p rojekto nuostatose išdėstytus bei papildomus Komisijos įgaliojimus . Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas nesudaro kliūčių sklandžiam Komisijos darbui ir nekelia abejonių dėl į Komisiją skiriamų asmenų, kadangi pastarieji prieš užimdami politines ar kitas pareigas yra patikrinami kompetetingų institucijų. Jei visgi būtų nuspręsta reglamentuoti pastaboje dėstomus aspektus, tuomet toks reglamentavimas turėtų būti dėstomas Komisijos darbo tvarkos apraše. Kaip papildomas argumentas minėtąjį reguliavimą dėstyti Komisijos darbo tvarkos apraše yra tai, kad šis reguliavimas taikytinas tik labai siaurai asmenų grupei – Komisijos nariams, todėl projekte visiškai netikslinga dėstyti nuostatas, kurios iš esmės su projekto reguliavimo objektu ir dalyku tiesiogiai nėra susijusios. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-04
turėta omenyje vartojant santrumpą „ir kt.“.
Pastebėtina, jog įstatymo turinys turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, priešingu atveju, jis neatitiktų teisės aktų aiškumo reikalavimo. Pritarti. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-07-0421
„šio straipsnio 5 dalį“ įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 6
dalį“. Pritarti. 44. Seimo kanceliarijos
projekto 2 straipsnio 1 dalyje įstatymo įsigaliojimas numatytas 2018 m. sausio 1 d., įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta data, iki kurios turi būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai, turėtų būti 2017 m. gruodžio 31 d. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
„Investuotojų forumas“, 2017-08-1113 I. Sandorių kontrolė Projekto 13 straipsnyje numatoma nauja priemonė (kai lyginame su galiojančia redakcija) – strateginę reikšmę turinčių įmonių sandorių kontrolė. Projekte numatyta keletas persidengiančių ribojimų. Tikrinami strateginę reikšmę turinčių įmonių akcininkai, taip pat tikrinami vadovaujantys ir prieigą prie strateginę reikšmę turinčių objektų turintys darbuotojai. Valstybė, pritaikiusi šiuos du reikšmingus ribojimus ir patikrinusi tiek akcininkus, tiek vadovus, turėtų pasitikėti ir suteikti diskrecijos teisę šiems asmenims priimti sprendimus dėl sudaromų sandorių. Papildomas sandorių tikrinimas reikštų perteklines ir neproporcingas priemones, kurios atneštų daug neapibrėžtumo ir nestabilumo į strateginių įmonių veiklą. Todėl siūlome sandorių kontrolės neįtraukti į Projektą (kaip yra dabar galiojančiame įstatyme).
Jei visgi įstatymų leidėjas nuspręstų palikti Projekto 13 straipsnyje numatytą sandorių kontrolę, prašome atsižvelgti į žemiau siūlomus 13 straipsnio pakeitimus. Nepritarti. Svarstymo komitete metu pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. 2. Asociacija „Investuotojų forumas“, 2017-08-111343 II. Dėl tikrinamų sandorių dydžio Projekto 13 str. 4 d. numato atvejus, kai nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi teisę kreiptis į Komisiją dėl įmonių sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams. Pagal šios dalies 1 p. galima kreiptis dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė ar kurio pagrindu įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 10 procentų įmonės pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Manome, kad numatyta 10 procentų riba yra per maža. Siūlome pakeisti 10 procentų ribą minimalia 20 procentų riba ir koreguoti 13 str. 4 d. 1 p. numatant, kad dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė ar kurio pagrindu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija20 procentų šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Pagal 13 str. 4 d. 3 p., taip pat galima kreiptis dėl sudaryto sandorio su subjektu, kuris yra laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų pagal Projekto 11 straipsnį ( investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijai ). Manome, kad yra svarbu išskirti skirtingas situacijas – valstybei gali būti nesaugu priimti tam tikrą įmonę kaip akcininką į strateginę infrastruktūrą valdančią bendrovę, tačiau gali būti saugu, jei bendrovė iš tokio asmens konkurencinėje rinkoje sudaro vienkartinius trumpalaikę reikšmę turinčius energetikos resursų įsigijimo sandorius. Šiuo metu siūloma taikyti vienodus kriterijus visais atvejais. Siūlome papildyti 13 str. 4 d.
su subjektu, kuris atitinka kriterijus, remiantis kuriais asmuo yra laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų pagal Projekto 11 straipsnį vertinant kiekvieną sandorį atskirai ir atsižvelgiant į jo mastą, naudą, trukmę, poveikį ir kitas svarbias aplinkybes . Nepritarti. Svarstymo komitete metu pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. 3. Asociacija „Investuotojų forumas“, 2017-08-1113 Projekto 13 straipsnyje numatytas sandorių tikrinimas sukuria ydingą situaciją, kai tam tikrą laiką sandorį vykdančios šalys negali būti užtikrintos, kad šio sandorio tęstinumu ir vykdymu. Tai gali iš esmės trukdyti įmonėms sudaryti joms naudingus sandorius ir gauti ekonominę naudą, kadangi sandorių kontrahentai, žinodami, kad su įmonėmis sudaryti sandoriai gali būti tikrinami net ir ilgą laiką sėkmingai vykdant sandorį, vengs sutartinių santykių su minėtomis įmonėmis. Kitaip tariant, tokios nuostatos pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus ne tik įmonių, bet ir jų sudarytų sandorių kontrahentų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai siūlome papildyti Projekto 13 straipsnį nuostata, numatančia, kad sandorio patikrinimas gali būti inicijuotas, jei nuo sandorio sudarymo dienos praėjo daugiau nei 12 mėnesių . Nepritarti. Svarstymo komitete metu pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. Pasiūlytame 13 straipsnyje sudarytų sandorių patikra susiaurinama ir siejama ne su sandorio sudarymo terminu, bet su sutarties šalimi. T.y., jei sutarties šalimi vėliau tampa asmuo, neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų – tai sandorio sudarymo terminas netenka prasmės.
Patikra gali būti atliekama bet kada, kai tik gaunama duomenų, kad sandorio šalis neatitinka nustatytų saugumo interesų: „ Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas ir Komisija turi teisę inicijuoti pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, gavę duomenų, kad sandoris, sudarytas su asmeniu, atitinkančiu bent vieną iš šios dalies 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų ir toks sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams .“
„Investuotojų forumas“, 2017-08-111210 III. Dėl Projekte numatytų terminų Projekto 12 str. 10 d. numato, kad Komisija išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo patikros pradėjimo dienos. Šią nuostatą reikėtų koreguoti numatant, kad Komisijos išvada turėtų būti priimama ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreipimosi į Komisiją dienos. Kitu atveju Komisiją gali ilgai nepradėti patikrinimo ir sprendimas dėl investicijos užsitęs neribotą laiką. Atkreipiame dėmesį, kad daugiau nei 98% atvejų investicijos buvo visiškai nekeliančios abejonių dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams, o laiko faktorius yra itin svarbus investuotojams. Taigi teisėtumo prezumpcija ir labai aiškus laiko tarpas, kiek investuotojas turi laukti, yra itin svarbus. Atsižvelgiant į tai, siūlome išdėstyti Projekto 12 str.
10 d. taip: „Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams bei šiuo klausimu kompetentingų valstybės institucijų pateiktas išvadas, išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurios turinio reikalavimai nustatyti Komisijos darbo tvarkos apraše, priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo dienos kai Komisija iš investuotojo arba pareiškėjo gauna kreipimąsi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytos patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pradėjimo, ir apie tai tą pačią dieną informuoja pareiškėją, investuotoją bei investuotojo patikrą iniciavusį subjektą. Jeigu per šioje dalyje ir šio straipsnio 11 dalyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams arba priėmus nurodytąją išvadą pripažįstama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, tuomet ši išvada, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje numatytą atvejį, laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi.“ Nepritarti. Pastaboje klaidingai interpretuojama projekto 12 straipsnio 10 dalies nuostata. Komentuojant šią nuostatą pirmiausią reikia atsižvelgti į projekto 12 straipsnio 6 dalį, kurioje yra nurodyta, kad Komisija investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kreipdamasi į projekto 12 straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, pradeda ne vėliau kaip kitą darbo dieną, kai iš investuotojo arba pareiškėjo gauna kreipimąsi bei visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją.
Patikra negali būti pradėta nuo kreipimosi dėl patikros pradėjimo gavimo, kadangi patikrai pradėti pirmiausia reikalingi dokumentai ir informacija apie investuotoją, kuriuos būtų galima tikrinti patikros metu. Investuotojas galėtų vilkinti dokumentų pateikimą arba neteikti tam tikros informacijos, reikalingos patikrai, kol sueitų terminas Komisijos išvadai priimti, arba pateiktų dokumentus ir informaciją, pavyzdžiui, po 10 dienų, kas per pusę sutrumpintų Komisijos išvadai priimti skirtą terminą. Svarstymo komitete metu, pozicijos buvo suderintos
„Investuotojų forumas“, 2017-08-11151 IV. Saugumo planai Projekto 15 str. 1 d. numato, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės parengia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planus, kuriuose būtų numatytos fizinio, kibernetinio, personalo saugumo, informacinio slaptumo ir kitos priemonės, skirtos užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veikla, kuri yra svarbi nacionaliniam saugumui užtikrinti, būtų organizuojama ir vykdoma saugiai ir sklandžiai. Mūsų nuomone, dalis šios straipsnio dalies nuostatų yra perteklinės. Atsižvelgiant į tai siūlome išbraukti antrąją šios nuostatos pusę ir ją išdėstyti taip: „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės parengia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planus, kuriuose būtų numatytos fizinio, kibernetinio, personalo saugumo ir informacinio slaptumo priemonės .“
„Investuotojų forumas“, 2017-08-11155 V.
Dėl saugumo planuose nurodomo turto Projekto 15 str. 5 d. numato, kad turtas, nurodytas įmonės saugumo plane, gali būti įkeistas ar jam nustatyta hipoteka, tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančio investuotojo, kurio patikra atlikta pagal Projekto 12 straipsnį, reikalavimų užtikrinimui. Šioje nuostatoje vartojamas terminas „investuotojas“ sukelia neaiškumo ir galimai apriboja įmonės teisę įkeisti savo turtą ir taip galimai apriboja galimybę gauti bankų finansavimą. Dėl šios priežasties siūlome keisti šią nuostatą numatant, kad turtas, nurodytas nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, gali būti įkeistas ar jam nustatyta hipoteka, tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančio kreditoriaus , kurio patikra atlikta pagal šio Projekto 12 straipsnį, reikalavimų užtikrinimui. Nepritarti. Nuostata neapriboja įmonės teisės įkeisti turtą, kadangi galimai būtų apribojamas tik subjektų ratas, kuriems toks turtas galėtų būti įkeistas. Kartu pažymime, kad patikra dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams išvis neturėtų būti suprantama kaip ribojimas, kadangi nustačius, jog investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, jokių kliūčių įkeitimui neatsiranda. Atitinkamai
„nacionalinio saugumo interesus atitinkančio kreditoriaus“ sąvoka projekte
nėra apibrėžta, todėl tokios sąvokos vartojimas įneštų papildomų neaiškumų. 7.
aeroklubas, 2017-09-22 Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir ¡renginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnis apibrėžiantis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės ir savivaldybės įmonės ir valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginių sąrašą numato, kad aerodromai yra valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai, jų priklausiniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau — Vyriausybe) nutarimu nustatytomis šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos. Lietuvos aeroklubas mano, kad žemės sklypai, kuriuose yra bendrosios aviacijos aerodromai, turi likti valstybės nuosavybe ir negali būti perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims arba jų perdavimas galimas tik taikant Įstatymo numatytą patikrą, procedūras ir tvarką. Todėl manytina, kad aerodromai neturėtų būti šalinami iš Įstatymo; Lietuvos aeroklubas ir Bendrosios aviacijos civilinių aerodromų komisija siūlo pakeisti įstatymo projektą XIIIP-885 Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos Įstatymo 4 priedo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašo n) punktą išdėstyti taip:
2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra:
ir S. Girėno aerodromas aerodromai .“ Pritarti iš dalies. Pritarta Lietuvos aeroklubo vėlesniam, 2017-12-04 pasiūlymui ir Seimo nario L.Kasčiūno 2017-10-12 pasiūlymui. 8. AB „Achema“, 2017-09-28 I. Dėl Įstatymo projekto 3 priede įtvirtinto trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašo. 1.
prieštarauja Įstatymo projekto 3 priedui, kuriame siūloma Bendrovę įrašyti į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, nes Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas privačios Bendrovės, kurios valdyme valstybė nedalyvauja, atžvilgiu yra neproporcingas, diskriminacinio pobūdžio, taip pat prieštarauja tarptautiniams, Europos Sąjungos ir nacionaliniams teisės aktams bei neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. 2. Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos, kuriomis būtų suteikta valstybės institucijoms diskrecijos teisė daryti intervenciją į Bendrovės, kuri yra privatus ūkio subjektas, operatyvinį valdymą ir ūkinę veiklą, neatitinka jokių proporcingumo kriterijų, taip pat neegzistuoja teisinės ir faktinės sąlygos, leidžiančios pateisinti tokių valstybės nustatytų ribojimų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas Bendrovės atžvilgiu akivaizdžiai tiesiogiai pažeidžia SESV 49 ir 63 straipsnius. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto rengėjų aiškinamajame rašte nurodyti argumentai dėl Bendrovės įtraukimo į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą neatitinka nei vienos iš aukščiau nurodytų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotų pateisinamų priežasčių. Įstatymo projekto rengėjų nurodytas argumentas, kad AB „Achema“ yra didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse, taip pat tai, kad ji yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, o chemijos pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės šakų Lietuvoje, niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad AB „Achema“ atitinka visus kriterijus, keliamus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms bei tai, kad AB „Achema“ vykdytų tokią veiklą, kuri yra svarbi nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tai, kad kyla reali ir pakankamai didelė grėsmė pagrindiniam visuomenės interesui. 3.
dėmesį, kad Įstatymo projektas yra aiškiai diskriminacinio pobūdžio , nes nėra aišku, kokiais konkrečiais kriterijais remiantis ir kodėl privatų ūkio subjektą AB „Achema“ nuspręsta įtraukti į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, į šį sąrašą neįtraukiant kitų didžiųjų įmonių, veikiančių tose pačiose ar panašiose pramonės šakose Lietuvoje bei vykdančių iš esmės panašią veiklą kaip ir Bendrovė. 4. Akivaizdu, kad Įstatymo projekto rengėjai, numatydami valstybės kontrolės mechanizmą privačios Bendrovės atžvilgiu ir įtvirtindami valstybės teisę įsikišti į šios privačios Bendrovės, kurios 100 proc. priklauso privatiems asmenims, valdymą bei daryti įtaką jų valdymui, visiškai nevertino aplinkybės, ar Įstatymo projekte numatytų tikslų neįmanoma pasiekti panaudojus mažiau ribojančias priemones, kurios būtų pakankamos tikslui pasiekti ir kurios būtų pakankamai efektyvios greitai reaguoti konkrečiu atveju. 5. Įstatymo projekto įgyvendinimas praktikoje sukels teisminius ginčus, jei Vyriausybė ar Komisija, sudaryta iš valdžios institucijų atstovų, atliks sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą ir dėl tokių valdžios institucijų veiksmų privačioms Bendrovėms bus padaryta žala. 6. Įvertinus tai, kad Įstatymo projekto 13 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, susijusios su Komisijos ir Vyriausybės atliekama sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams išankstine patikra būtų taikomos ir Bendrovei, kuri yra privatus ūkio subjektas, atžvilgiu, kurios valdyme valstybė nedalyvauja, todėl yra reali tikimybė, kad valstybei nedalyvaujant Bendrovės valdyme bei nesant išsamiai susipažinus su konkrečios įmonės valdymo bei veiklos politika ir principais, neišvengiamai kils tokios situacijos, kuomet Komisija ar Vyriausybė priims klaidingą sprendimą, nulėmusį žalos bendrovei atsiradimą.
O tokie valdžios institucijų veiksmai būtų traktuojami kaip valstybės įsipareigojimų pagal SESV 49 ir 63 straipsnių pažeidimas, nepagrįstai trukdant ir ribojant privataus ūkio subjekto akcininkams efektyviai dalyvauti bendrovę valdant ar ją kontroliuojant. 7. Bendrovė kategoriškai nepritaria siūlymui Įstatymo projekto nuostatas taikyti Bendrovės atžvilgiu, nes Įstatymu projektu yra suvaržoma privataus ūkio subjekto savininkų nuosavybė. 8. Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos neabejotinai yra susijusios su privataus ūkio subjekto savininkų nuosavybės ir kitų jų teisių, turimų į Bendrovę, suvaržymu. Nuosavybės teisės suvaržymas pasireiškia tuo, kad privačių ūkio subjektų akcininkai ir valdymo organai dėl Įstatymo projekte nustatytų ribojimų negali laisvai ir efektyviai vykdyti ūkinę veiklą, taip pat savo nuožiūra ir nevaržomai priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su privataus ūkio subjektu valdymu ir jos veikla. Nepritarti. Akcinė bendrovė
„Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja
šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrovė yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, o chemijos pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės šakų Lietuvoje.
Todėl manome, kad įmonė turi ypatingą ekonominę svarbą, kuomet šios įmonės veiklos sutrikdymas, sustabdymas, bankrotas ar likvidavimas sukeltų didėlę žalą valstybės ekonomikai ar finansiniam stabilumui. Savo pastabose bendrovė iš esmės prieštarauja Projekte siūlomam reguliavimui, kaip vienintelį sprendimo būdą siūlydama bendrovei šio reguliavimo netaikyti. Todėl pirmiausia turėtų būti nuspręsta, ar bendrovė turėtų būti priskirta nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. 9. AB „Achema“, 2017-09-2813 II. Dėl sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. 9. Įstatymo projekto 13 straipsnyje siekiamas įtvirtinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar asmenų, valdančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, arba turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, (toliau - Asmenys ) ketinamų sudaryti sandorių kontrolės mechanizmas yra neišsamus, neproporcingas ir perteklinis privataus kapitalo ūkio subjektų atžvilgiu. 10. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau rašte, bet koks ūkinės veiklos laisvės ribojimas privalo būti objektyviai pagrįstas, o Asmenims nustatytos teisės ir pareigos
ketinamų sudaryti sandorių gali būti atlikta patikros procedūra ir (ar) priimtas sprendimas, draudžiantis sudaryti sandorius. 11.
projekte nėra nurodyta ne tik objektyvių požymių ir vertinamųjų kriterijų (pvz., sutarties šalys, sutarties dalykas ar objektas), kuriais būtų galima vadovautis identifikuojant ketinamus sudaryti sandorius, kuriuos reikėtų vertinti per potencialios grėsmės valstybės nacionalinio saugumo interesams prizmę, bet kartu nėra aiškiai atskleista ir, kas yra laikytina realia ir pagrįsta grėsme valstybės nacionalinio saugumo interesams . Dėl egzistuojančio teisinio neaiškumo ir neapibrėžtumo, Įstatymo Projekte įtvirtinta Asmenų teisė savarankiškai kreiptis į Komisiją dėl ketinamo sudaryti sandorio patikros yra deklaratyvi ir sukuria nepagrįstai didelę naštą Asmenims vertinti visus ir bet kokius ketinamus sudaryti sandorius nacionalinio saugumo interesų atžvilgiu neturint jokių gairių ir kompetencijų tokiam vertinimui atlikti. Be to, toks reguliavimas potencialiai generuoja ypač didelę administracinę naštą ir pačiai Komisijai, nes Asmenys, negalėdami nustatyti realias grėsmes keliančių potencialių sandorių, kreipsis į Komisiją dėl visų ir bet kokių savo ketinamų sudaryti sandorių įvertinimo . 12. Įstatymo projekte nustatytas ketinamų sudaryti sandorių kontrolės mechanizmas yra neskaidrus ir nesuderinamas su privačių asmenų teisėtu lūkesčiu žinoti, kokia su juo ar su jo ketinamu sudaryti sandoriu susijusi informacija yra renkama, ir dėl kokių ketinamų sudaryti sandorių gali būti pradėta patikra ir (ar) priimtas sprendimas, draudžiantis sudaryti sandorį.
Įstatymo projektu netiesiogiai yra įteisinama nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms teisė sekti bei teisė rinkti visą ir bet kokią informaciją apie Asmenų ketinamus sudaryti sandorius, kas akivaizdžiai yra neproporcinga priemonė nustatytiems tikslams pasiekti, be to, pažeidžianti asmenų privatumo reikalavimus ypač tais atvejais, kai Asmuo vykdo ir kitas ūkines veiklas, kurios yra niekaip nesusijusios su nacionaliniam saugumui svarbiais objektais ir (ar) nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiais ūkio sektoriais. Projekte taip pat trūksta aiškumo, kaip ir kokiomis priemonėmis bus renkama ar gaunama informacija apie sudaromos sandorius. 13. Kritiškai vertintina ir Komisijai suteikta neribota teisė savo iniciatyva inicijuoti bet kokio ketinamo sudaryti sandorio patikrą, nepriklausomai nuo to, yra gauta ar nėra gauta duomenų, kad dėl tokio ketinamo sudaryti sandorio kyla grėsmė nacionalinio saugumo interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijai pradėjus ketinamo sudaryti sandorio patikrą, sandoris negali būti sudaromas iki bus priimtas sprendimas dėl jo atitikties nacionalinio saugumo interesams, todėl toks ūkinės veiklos potencialus ribojimas neturėtų būti vykdomas neturint objektyvių duomenų apie kylančias grėsmes nacionalinio saugumo interesams. 14.
14Galiausiai,
siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesų apsaugą, tiek šiuo metu galiojančiame įstatyme, tiek Įstatymo projekte yra įtvirtinta investuotojų patikra bei įmonių vadovybės kontrolė, įmonėse, kurios nėra valstybės ar savivaldybės valdomos, investuotojų patikra turėtų būti pakankama priemonė nacionalinio saugumo interesams apsaugoti ir užtikrinti, todėl, vadovaujantis valstybės valdžios veiksmų nuoseklumo ir pagrįstumo principais, valstybė turėtų pasitikėti ir užtikrinti ūkinės veiklos laisvę šių asmenų valdomoms įmonėms priimant sprendimus dėl sandorių sudarymo. Ketinamų sudaryti sandorių kontrolė yra perteklinė ir neproporcinga priemonė, kuri atneštų daug neapibrėžtumo ir nestabilumo privataus kapitalo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse organizuojant ir vykdant ūkinę veiklą bei sudarant sandorius. 15. Atsižvelgiant į visą, kas šioje dalyje išdėstyta, akivaizdu, kad ketinamų sudaryti sandorių kontrolė neturėtų būti taikoma trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms , nes Įstatymo projekte siekiamas įtvirtinti kontrolės mechanizmas yra neišsamus, neproporcingas ir perteklinis privataus kapitalo ūkio subjektų atžvilgiu, ribojantis ūkinės veiklos laisvę bei sukuriantis teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą. Dėl šių aplinkybių siūlome Įstatymo projekte nenustatyti, kad ketinamų sudaryti sandorių kontrolė yra taikoma ir trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms privačioms įmonėms. 16. Valstybės ketinama prisiimti administracinė našta bei siekiamybė įstatymo pagalba ir valstybės vardu keliems asmenims įgyti plačias teises daryti esminį poveikį privatiems ūkio subjektams tampa grėsme nacionaliniams saugumui per se , kadangi pažeidžia esmines konstitucines vertybes, ugdo viešojo sektoriaus nepasitikėjimu ir atsakomybės stoka grindžiamą požiūrį į privačią ūkinę veiklą.
Bendrovė šiuo raštu tikisi būtent parlamentinės kontrolės užkardant nepagrįstas ir neproporcingas iniciatyvas legalizuoti Konstitucijai prieštaraujančias iniciatyvas. Nepritarti. Akcinė bendrovė
„Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų
gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrovė yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, o chemijos pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės šakų Lietuvoje. Todėl manome, kad įmonė turi ypatingą ekonominę svarbą, kuomet šios įmonės veiklos sutrikdymas, sustabdymas, bankrotas ar likvidavimas sukeltų didėlę žalą valstybės ekonomikai ar finansiniam stabilumui. Savo pastabose bendrovė iš esmės prieštarauja Projekte siūlomam reguliavimui, kaip vienintelį sprendimo būdą siūlydama bendrovei šio reguliavimo netaikyti. Todėl pirmiausia turėtų būti nuspręsta, ar bendrovė turėtų būti priskirta nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Svarstymo kom itete metu, rastas kompromisinis 13 straipsnio variantas. 10. AB „Achema“, 2017-09-2815 III. Dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymo, privalomų reikalavimų ir jų laikymosi kontrolės. 17. Įstatymo projekto 15 straipsnyje nustatyta pareiga visoms nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, ypač trečios kategorijos įmonėms, kurių valdyme valstybė (ar savivaldybė) nedalyvauja, rengti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planus ir jų laikytis, yra neproporcinga priemonė siekiamų tikslų užtikrinimui.
Įstatymo projekte iš esmės yra siekiama įtvirtinti taisykles, kad teisė priimti sprendimus dėl fizinio, kibernetinio, personalo saugumo, informacinio slaptumo ir kitų priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad šių įmonių veikla būtų organizuojama ir vykdoma saugiai ir sklandžiai, iš bendrovių yra atimama ir perduodama spręsti Vyriausybei bei kitoms kompetentingoms institucijoms, su kuriomis privalo būti suderinta. Akivaizdu, kad toks valstybės kišimasis į privataus kapitalo įmonių ūkinę veiklą yra esminis ūkinės veiklos laisvės ribojimas, kuris turės reikšmingų neigiamų padarinių ne tik šiuo metu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią veiklą vykdančioms privačioms įmonėms, bet ir formuos neigiamą investicinę aplinką bei valstybės įvaizdį potencialių investuotojų atžvilgiu. 18. Be to, toks Įstatymo projekto rengėjų siūlymas turėtų būti įvertintas esamų privatizavimo bei investicijų apsaugos sutarčių kontekste. 19. Investuotojams, kurie nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams, turėtų būti palikta neribota diskrecijos teisė patiems spręsti ir priimti sprendimus dėl jų valdomose įmonėse taikytinų priemonių įmonių veiklos saugumui ir sklandumui užtikrinti, o tuo atveju, jei valstybė ir (ar) jos kompetentingos institucijos turi informacijos dėl galimų grėsmių konkrečių įmonių ar jų veiklos atžvilgiu, kompetencijų ir žinių dėl efektyvesnių bei geresnių būdų ir priemonių įmonių ūkinės veiklos saugumui bei sklandumui užtikrinti, tokia informacija, žiniomis ir kompetencijomis turėtų būti dalinamasi glaudaus bendradarbiavimo ir (ar) rekomendacijų forma.
Atsižvelgiant j potencialių ūkinės veiklos ribojimų mąstą, resursų poreikį ir galimus kaštus saugumo priemonėms įgyvendinti, saugumo planų rengimas ir įpareigojimas jų laikytis turėtų būti taikomas kaip kraštutinė poveikio priemonė, jei investuotojas ar jo valdoma nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė nesivadovauja rekomendacijomis ar savo veikla yra pažeidusi ar ketina pažeisti nacionalinio saugumo interesus. Nepritarti. Akcinė bendrovė
„Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų
gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrovė yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, o chemijos pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės šakų Lietuvoje. Todėl manome, kad įmonė turi ypatingą ekonominę svarbą, kuomet šios įmonės veiklos sutrikdymas, sustabdymas, bankrotas ar likvidavimas sukeltų didėlę žalą valstybės ekonomikai ar finansiniam stabilumui. 11. AB „Achema“, 2017-09-28 IV. Dėl Investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų. 20. Įstatymo projekte valdžios institucijoms paliekama per didelė ir per plati diskrecija dėl investuotojo patikros, nes Įstatymo projekto 11 straipsnyje siūloma įtvirtinti nebaigtinį investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų sąrašą.
Toks Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, pagal kurią tokia valstybės teisė įsikišti į įmonių valdymą bei daryti įtaką įmonių, valdymui turi būti pagrįsta objektyviais, nediskriminaciniais ir iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinančiais, kad bus pakankamai apribota nacionalinės valdžios institucijų diskrecija ir kad ja nebus piktnaudžiaujama . (žr. Sprendimą Analir ir kt. byloje Nr. C ‑ 205/99, Sprendimą Europos Komisija prieš Ispaniją byloje Nr. C ‑ 463/00). Įvertinus šiame rašte pateiktus argumentus dėl Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo, dar kartą pareiškiame, jog nepritariame Bendrovės įtraukimui į trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, nes Bendrovė neatitinka nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms numatytų kriterijų, o kita vertus, Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas, kuris būtų taikomas privačioms Bendrovėms yra akivaizdžiai netinkama priemonė įgyvendinti siekiamą tikslą, taip pat neatitinka proporcingumo kriterijaus, siūlomu teisiniu reguliavimu yra neproporcingai ribojama privačių ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvė bei neproporcingai varžomos privačių ūkio subjektų savininkų nuosavybės ir kitos teisės. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome į šiame rašte pateiktas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgti ir:
projekto 3 priede esančio trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašo. 2.
rašte pateiktas pastabas dėl Įstatymo projekto nuostatų dėl ketinamų sudaryti sandorių, investuotojų kontrolės, taip pat įmonių valdymo, privalomų reikalavimų ir laikymosi kontrolės nuostatų taikymo trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, kurių valdyme valstybė nedalyvauja ir kurių akcijos valstybei nepriklauso. Nepritarti. Konkretūs siūlymai nėra pateikti (pastabos bendro pobūdžio, be siūlomų formuluočių). Akcinė bendrovė
„Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų
gamintoja šalyje bei didžiausia tokio pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Bendrovė yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje, o chemijos pramonė yra viena iš svarbiausių apdirbamosios pramonės šakų Lietuvoje. Todėl manome, kad įmonė turi ypatingą ekonominę svarbą, kuomet šios įmonės veiklos sutrikdymas, sustabdymas, bankrotas ar likvidavimas sukeltų didėlę žalą valstybės ekonomikai ar finansiniam stabilumui. Savo pastabose bendrovė iš esmės prieštarauja Projekte siūlomam reguliavimui, kaip vienintelį sprendimo būdą siūlydama bendrovei šio reguliavimo netaikyti. Todėl pirmiausia turėtų būti nuspręsta, ar bendrovė turėtų būti priskirta nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms
Lietuva“, 2017-10-10 13, 15, 17 Tiek pagal dabartinę Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) redakciją, tiek pagal Įstatymo projektu siūlomą naują reguliavimą Bendrovė patenka tarp nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių subjektų, kuriems taikomos jų nuostatos. Mūsų vertinimu, šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija atitinka proporcingumo ir racionalumo kriterijus – užtikrina tinkamą balansą tarp privačių subjektų veiklos laisvės bei nacionalinio saugumo interesų.
Tuo tarpu Įstatymo projektu siūlomos naujos reguliacinės priemonės – institucijoms suteikiama teisė inicijuoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudaromų sandorių patikrą (13 straipsnis ), šios įmonės įpareigojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus parengti itin plačios apimties saugumo planus (15 straipsni s), įvedama privaloma personalo patikra (17 straipsnis ) bei įvairios kitos priemonės Bendrovės, jos valdomo Būtingės naftos terminalo bei kitų privačių subjektų atžvilgiu būtų perteklinės. Esame tvirtai įsitikinę, kad tokios reguliacinės priemonės pažeidžia pamatinę teisę į ekonominės veiklos laisvę, tad kaip privati kompanija bei koncerno, įtraukto į vertybinių popierių biržų sąrašus, dalis tam griežtai nepritariame. Jei įstatymų leidėjai mato poreikį sugriežtinti esamą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių veiklos reguliavimą, Bendrovės nuomone, šie papildomi reikalavimai turėtų būti taikomi tik valstybiniams subjektams , kurie šioje įmonių grupėje sudaro didžiąją dalį, privataus kapitalo įmonėms paliekant šiuo metu galiojančius apribojimus . Svarstant Įstatymo projektą Komitetų narių prašome atsižvelgti į minėtąją skirtį – užtikrinti, kad reguliavimas būtų proporcingas tiek valstybinių, tiek privačių subjektų atžvilgiu. Nepritarti. Akcinė bendrovė
„ORLEN Lietuva“ yra naftos perdirbimo įmonė, valdanti vienintelę Baltijos
šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą bei jūrinį naftos terminalą. Pagrindinės bendrovės veiklos sritys yra naftos produktų gamyba ir prekyba. Naftos perdirbimo produktų gamykloje per metus galima perdirbti apie 10 mln. tonų naftos. Bendrovė „ORLEN Lietuva“ – svarbiausia benzino ir dyzelino tiekėja Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Bendrovė valdo Būtingės naftos eksporto – importo terminalą, kuris yra vienintelė reali galimybė apsirūpinti žaliava, esant ypatingoms situacijoms (pvz. energetinei blokadai, ekstremaliajai situacijai ir pan.). Sutrikdžius naftos tiekimą ilgesniam laikotarpiui per Būtingės naftos terminalą, bendrovė nebeturėtų naftos žaliavos. Bendrovė s avo lėšomis tvarko dalį valstybės naftos atsargų. Dėl išdėstytų faktų ir argumentų manome, kad bendrovė yra svarbi užtikrinant nacionalinio saugumo interesų apsaugą, todėl turėtų būti priskirta trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, taikant šiai įmonių kategorijai Projekte išdėstytą reguliavimą. Svarstymo kom itete metu, rastas kompromisinis 13 straipsnio variantas. 13. Lietuvos verslo konfederacija, 2017-10-2313 I. Dėl išankstinės sandorių patikros Atkreipiame dėmesį, jog iki šiol vykusių diskusijų metu Įstatymo projekto 13 straipsniu siūloma sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra sulaukė itin daug kritikos bei prieštaravimų dėl neaiškaus, nepagrįsto ir neproporcingo reguliavimo. Išanalizavę kaimyninių šalių patirtį pastebime, kad jeigu įstatymai ir suteikia teisę valstybei kištis į komercinę įmonių veiklą, tuo pat metu tokiems veiksmams nustatomi ir aiškūs ribojimai. Tuo pačiu įstatymu yra įtvirtinama įmonių teisė skųsti tokius institucijų sprendimus ir per ypač trumpą laiką gauti galutinį teismo verdiktą. Be to, valstybė turi pareigą atlyginti patirtą įmonių žalą analogiškais pagrindais kaip kai turtas yra nusavinamas visuomenės poreikiams. Toks reguliavimas užtikrina balansą tarp valstybės nacionalinio saugumo interesų ir verslo ekonominės laisvės išsaugojimo. Ši konstitucinė valstybės prievolė yra visiškai ignoruojama Įstatymo projekte: · Nėra apibrėžta aiškaus patikros objekto.
Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalis dėl išankstinės sandorių patikros nenumato jokių kriterijų, kurie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sandoriai galėtų būti tikrinami. Tuo tarpu 13 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, jau sudarytų sandorių atžvilgiu, pasirinktas įmonės apyvartos kriterijus neatliepia šiuo įstatymu siekiamų tikslų. Nėra jokio logiško pagrindimo, kodėl yra siūlomi procentiniais apyvartos kriterijai, ypač jei yra siekiama apsaugoti kritinę įmonių infrastruktūrą. Apskritai, kyla pragrįstas klausimas, kodėl sandoris, kuris nėra susijęs su kritine infrastruktūra, gali būti nutrauktas ar net atšauktas. · Trūksta konkretumo, kuriuo momentu iki ar po sandorio pasirašymo, jis galėtų būti vertinamas. Tai sukuria neapibrėžtumo situaciją, žalingą tiek privataus kapitalo, tiek valstybinėms įmonėms. · Neįtvirtinta tvarka, kaip Vyriausybės sprendimas, jog sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galėtų būti skundžiamas bei kaip šis skundas būtų svarstomas per maksimaliai trumpą laikotarpį. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame partnerio patikimumą lemia jo gebėjimas maksimaliai greitai prisiimti įsipareigojimų vykdymą. Įstatymo projekto nuostatos sudaro visas prielaidas Lietuvos strateginės svarbos įmonėms tapti nepatikimoms savo užsienio partneriams dėl negalėjimo jų atžvilgiu tinkamai vykdyti savo komercinių įsipareigojimų. · Skirtingai nei mūsų kaimyninėse valstybėse, Įstatymo projektas nenumato jokios kompensacijos procedūros tais atvejais, kai Vyriausybei įpareigojus nutraukti ar nesudaryti sandorio įmonė patirtų finansinius nuostolius. Tokio iškreipto reguliavimo pasekmės – mažesnis Lietuvos įmonių patrauklumas užsienio investuotojams, lyginant su mūsų kaimyninėmis šalimis.
Atsižvelgiant į aptartas reguliavimo spragas matyti, jog Įstatymo projekto nuostatos dėl sandorių patikros nėra paruoštos svarstymui. Tad siūlome 13 straipsnį išbraukti iš Įstatymo projekto ir, esant būtinybei, pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei šiuo klausimu parengti atskirą įstatymo projektą, kuris atlieptų pagrindinius ekonominės laisvės principus bei atitiktų gerąją kitų šalių praktiką. Kartu norime atkreipti dėmesį, jog ypatingą susirūpinimą dėl aptartosios Įstatymo projekto dalies reiškia LVK narys akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ (toliau – Bendrovė), Įstatymo projektu įtraukta tarp trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių bei strateginės svarbos infrastruktūros objekto – Būtingės naftos terminalo, valdytoja. Bendrovė yra ne tik didžiausia Lietuvos įmonė, bet ir didžiausia užsienio investicijos per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Pažymime, jog „ORLEN Lietuva“ vadovybė Įstatymo projektu siūlomą sandorių reguliavimą vertina kaip neproporcingą ir nepagrįstą valstybės norą kištis į Bendrovės komercinę veiklą. Nepritarti. Projekte siūlome nustatyti pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytų sandorių patikros galimybę, kai šie sandoriai atitinka žemiau nurodytus kriterijus:
1) sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų;
2) sandorio pagrindu kitai sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės esminėmis informacinėmis technologijomis, jų sistemomis ar infrastruktūra, duomenų bazėmis ar jose esančiais duomenimis; 3)sandorio pagrindu nekilnojamasis turtas ilgalaikės nuomos, panaudos ar kitomis teisėmis perleidžiamas kitiems asmenims ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui .
Komisija, gavusi informaciją apie ketinamą sudaryti sandorį ar esminį jau sudaryto sandorio pakeitimą, ne vėliau kaip per 10 dienų turėtų pranešti sandorį sudarančiam asmeniui, ar ketinama pradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Komisijai nepradėjus patikros per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus ir toks sandoris ar esminis jau sudaryto sandorio pakeitimas gali būti sudaromas bei vykdomas. Atitinkamai siūlytume numatyti galimybę atlikti trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ketinamų sudaryti sandorių ar sudarytų sandorių esminių pakeitimų patikrą . Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti arba sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų galėtų būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, kaip numatyta Projekto 20 straipsnyje. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projekte numatytą įstatymo tikslą, įmonių galimai patiriamų nuostolių kompensavimas nėra Projekto reguliavimo dalykas.
Žalos atlyginimo klausimus, kylančius dėl sandorių nesudarymo, negaliojimo ar nutraukimo, bendrąja tvarka reguliuoja Civilinis kodeksas, žalos atlyginimo nuostatų taikymo ir interpretavimo aspektai atskleisti teismų praktikoje. Svarstymo komitete metu rastas kompromisinis 13 straipsnio variantas . 14. Lietuvos verslo konfederacija, 2017-10-23 15, 17 II. Dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomų Įstatymo projekto pakeitimų Vertinant kitas Įstatymo projekto dalis pažymime, jog klausimo svarstymo papildomame Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete metu buvo atsižvelgta į dalį 2017 m. spalio 10 d. LVK siųstame rašte Nr. 17-248IG pateiktų pastabų bei pasiūlytos patikslintos Įstatymo projekto atitinkamų straipsnių formuluotės. LVK palaiko toliau rašte pateiktus papildomo komiteto pasiūlymus ir prašo Komiteto narių pritarti šiems Įstatymo projekto pakeitimams: · Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies formuluotei, kuria sukonkretinamas saugumo planuose numatytų priemonių sąrašas: „1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės parengia nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planus, kuriuose būtų numatytos fizinio, kibernetinio, personalo saugumo , ir informacinio slaptumo priemones. ir kitos priemonės, skirtos užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veikla, kuri yra svarbi nacionaliniam saugumui užtikrinti, būtų organizuojama ir vykdoma saugiai ir sklandžiai . Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planuose taip pat nurodomas turtas, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios veiklos vykdymui.“ · Įstatymo projekto 17 straipsnio 3, 4, 5 ir 7 dalių formuluotėms, kuriomis numatomas informacijos apie į Pareigų sąraše nurodytas pareigas skiriamą asmenį gavimas remiantis „vieno langelio“ principu: „3.
Asmenį į Pareigų sąraše nurodytas pareigas skiriančio ar paskyrusio subjekto prašymu (prieš paskiriant) arba savo iniciatyva (bet kuriuo metu, kai paaiškėja atitinkamos aplinkybės) šio straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 , 6, 8 ir 11 punktuose nurodytą informaciją teikia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vidaus reikalų ministerija, šio straipsnio
departamentas, šio straipsnio 2 dalies 11 punkte nurodytą informaciją taip pat teikia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba). Š š io straipsnio 2 dalies 3, 7 ir 9 punktuose nurodytą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus, išduotus kompetentingų institucijų, pristato patys asmenys, pretenduojantys į Pareigų sąraše nurodytas pareigas.“ „4. Kartu su rašytiniu prašymu pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, prašymą teikiantis asmenį į pareigas skiriantis ar paskyręs subjektas privalo pateikti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai Vidaus reikalų ministerijai, Valstybės saugumo departamentui, Specialiųjų tyrimų tarnybai asmens, skiriamo į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, sutikimą būti tikrinamam.“ „5.
Šio straipsnio
sąraše nurodytas pareigas Vyriausybė arba jos įgaliota institucija , Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą arba paskirtą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas gavimo dienos. Šis terminas atitinkamai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento arba Specialiųjų tyrimų tarnybos motyvuotu sprendimu papildomai gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms, jeigu skiriamas į Pareigų sąraše nurodytas pareigas asmuo yra užsienio valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, apie termino pratęsimą informuojant asmenį į pareigas skiriantį arba paskyrusį subjektą, pateikusį rašytinį prašymą gauti informaciją apie asmenį, skiriamą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas. Jeigu per nurodytą terminą informacija nėra pateikiama, laikoma, kad asmuo turi teisę būti paskirtas ar eiti Pareigų sąraše nurodytas pareigas.“ „7.
Asmenį į pareigas skiriantis subjektas, įvertinęs šiame straipsnyje nustatyta tvarka pateiktos informacijos visumą ir priėmęs sprendimą neskirti asmens į Pareigų sąraše nurodytas pareigas, privalo per 3 dienas apie tai informuoti šį asmenį ir su Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija jį supažindinti pasirašytinai, išskyrus tą jos dalį, kurioje yra įslaptinta informacija.“ · Įstatymo projekto 17 straipsnio 9 dalies formuluotei, kuria patikslinama, jog trečios kategorijos įmonėse personalo patikros reikalavimai gali būti taikomi tik tiesiogiai dirbantiems su svarbiais įrenginiais bei turto: „9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms Įstatymo 3 priede nurodytose trečios kategorijos įmonėse dirbantiems asmenims, jeigu jų funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su Įstatymo 4 priede nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto funkcionavimu. “ Pritarti. 15. Lietuvos verslo konfederacija, 2017-10-10, 2017-10-2318 IV. Dėl objektų apsaugos Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalis įpareigoja Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės, veiklos apsaugos bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Už jų laikymąsi būtų atsakingi minėtųjų įmonių vadovai, taip pat juridiniai asmenys, valdantys ar naudojantys šiuos įrenginius bei turtą.
Tuo tarpu, 18 straipsnio 4 dalis numato, jog Vyriausybė tvirtina nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurių fizinę apsaugą vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, sąrašą. LVK sutinka, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, turtas bei įrenginiai turi būti efektyviai apsaugoti, tačiau svarbu, kad nacionalinio saugumo tikslu valstybės institucijos neperimtų privačių objektų apsaugos bei valdymo. Privačių objektų atžvilgiu turi būti apsiribota saugumo reikalavimų nustatymu, kaip ir numato Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalis, o valstybei palikta saugoti tik valstybinių įmonių turtą bei įrenginius. Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį siūlome formuluoti taip: „4. Vyriausybė tvirtina nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių , kurios nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba įmonių, kuriose daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei , ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba įmonei, kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei , kurių fizinę apsaugą vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, sąrašą. Už nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurie neįtraukti į šioje dalyje nurodytą sąrašą, fizinės apsaugos organizavimą atsakingi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai.“ Apibendrinant, svarstant šį Įstatymo projektą Komitetų narių prašome atsižvelgti į LVK pastabas.
Neabejojame, kad jį patobulinus pagal rašte aptartus siūlymus būtų išvengta perteklinio privačių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reguliavimo, kartu užtikrinant tinkamą balansą tarp privačių subjektų veiklos laisvės bei nacionalinio saugumo interesų. Pritarti iš dalies. Siūloma pritarti Lietuvos verslo konfederacijos 2017-11-30 pasiūlymams dėl 18 straipsnio 4 dalies. 16. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2017-09-13 Dėl AB
„Orlen“, AB „Telia“, AB „Achema“ įtraukimo į trečios kategorijos
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą Projektas į trečios kategorijos sąrašą įtraukia AB „Orlen“, AB „Telia“, AB „Achema“. Projekte numatyta, kad asmenys norintys įsigyti daugiau 1/3 III kategorijos įmonėms akcijų, turi praeiti patikrą, kaip numatyta Projekto
privačioms įmonėms gali būti ekonomiškai žalingi. Dėl akcijų pardavimo ribojimų įmonės gali patirti žalą sandėriuose dėl akcijų pardavimo, perleidimo, įmonių susijungimo ir pan. Tačiau šių ribojimų reikalingumas aiškinamajame rašte – nepagrįstas ir neįrodytas. Jei į trečios kategorijos sąrašą AB „Orlen“, AB „Telia“, AB „Achema“ įtrauktos dėl to, kad valdo ypatingos reikšmės infrastruktūrą, tai Nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra yra atskirai įvardina
įmonių, kaip juridinių vienetų įtraukimas į sąrašą yra perteklinis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nei „Telia“, nei
„Achema“ nevaldo infrastruktūros, įtrauktos į šį sąrašą. Galima sutikti,
kad minėtos įmonės svarbios Lietuvos ekonomikai.
Tačiau Lietuvoje veikia ir daugiau didelių, ar panašia veikla užsiimančių įmonių, kurios nėra įtrauktos į trečiąją kategoriją. Tokiu būdu vieniems ūkio subjektams yra sukuriami veiklos apribojimai, kurie netaikomi kitiems, labai panašia veikla užsiimantiems ūkio subjektams. Tokiu būdu AB „Orlen“, AB „Telia“, AB „Achema“ yra diskriminuojamos kitų ūkio subjektų atžvilgiu. Todėl siūlome iš trečiosios kategorijos išbraukti AB „Orlen“, AB „Telia“, AB „Achema“, atitinkamai keičiant Projekto 9 str. ir Projekto
ą. Nepritarti. Nepritariame nurodytų įmonių išbraukimui iš Projekto. Privačių įmonių įtraukimo į Projektą priežastys ir paaiškinimai pateikti komentuojant aukščiau išdėstytas įmonių ir asociacijų pastabas bei pasiūlymus, taip pat paaiškinti Projekto aiškinamajame rašte. 17. Laisvosios rinkos institutas, 2017-09-13 Dėl valstybei priklausančių įmonių, įtraukiamų į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą Atkreipiame dėmesį, kad Projektas taip pat numato į antros kategorijos sąrašą įtraukti valstybei priklausančias AB „Jonavos grūdai“, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (LRTC) ir AB „Lietuvos paštas“. Atkreipiame dėmesį, kad šios įmonės nevaldo infrastruktūros, įtrauktos į Projekto
ą, užsiima panašia ūkine veikla, kuria užsiima ir kitos Lietuvoje veikiančios įmonės, todėl šių įmonių įtraukimas į antrosios kategorijos sąrašą apskritai yra kvestionuotinas. Įtraukimas reiškia, kad visiškas ar net dalinis tokių įmonių privatizavimas apsunkinamas. Tokiu būdu projektas nepagrįstai suvaržo savininko (šiuo atveju
Komisija, o daugiau nei 1/3 akcijų pardavimui – Lietuvos Respublikos Seimas.
Bet, turint galvoje, kad ir dabar šių įmonių savininko teises įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir paskirtos ministerijos, ši nuostata yra tiesioginis trukdis Vyriausybei vykdyti šių įmonių reformą. Primename, kad analogiški trukdžiai, kuomet pvz., LR Seimas ilgai blokavo taip vadinamą
„Urėdijų reformą“, į įstatymą įrašant, kad Lietuvoje veikia
ėdijos buvo plačiai kritikuotas Lietuvos ir tarptautinių organizacijų. Todėl siūlome iš antrosios kategorijos išbraukti AB „Jonavos grūdai“, AB Lietuvos radijas ir televizijos centras (LRTC) ir AB „Lietuvos paštas“, atitinkamai keičiant Projekto
ą. Nepritarti. Atsižvelgiant į žemiau nurodytus paaiškinimus dėl kiekvienos įmonės siūlytume svartyti atskirai ir spręsti dėl įmonių išbraukimo iš Projekto. Akcinė bendrovė
„Jonavos grūdai“ yra viena iš atsakingųjų valstybės atsargų saugotojų,
sauganti maistinius grūdus. Siekiant užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimą, visuomenės saugumą, bendrovę tikslinga priskirti prie nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbių įmonių. Krizinių situacijų atveju – dėl stichinių meteorologinių reiškinių ar kitų priežasčių praradus derlių – sklandžiai užtikrinti turimų atsargų paskirstymą įmanoma tik valstybės kontroliuojamoje įmonėje. Akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras valdo ir prižiūri infrastruktūrą, skirtą radijo ir televizijos transliacijoms šalies teritorijoje užtikrinti. Bendrovės patikimas veikimas ypač svarbus informacijos perdavimo visuomenei ekstremaliųjų situacijų, mobilizacijos atvejais. Infrastruktūra naudojama nacionalinėms nekoduotoms televizijos programoms, retransliuojamoms programoms siųsti.
Infrastruktūros užvaldymo/sutrikdymo atveju būtų sutrikdytos telekomunikacijos (radijo ir televizijos retransliavimas, rimtai sutriktų interneto ryšys ir kt.). Akcinė bendrovė Lietuvos paštas
Respublikos pašto įstatymu, bendrovė yra universaliosios pašto paslaugos teikėjas iki 2019 m. gruodžio 31 d. Susisiekimo ministerija nurodo, kad akcinės bendrovės Lietuvos pašto priskyrimas prie antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių nėra būtinas. 18. Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, 2017-10-20 Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (toliau – LKTA) šiuo siekia informuoti, pateikiant faktus, apie ketinamą užbaigti UAB „Duomenų logistikos centras“ perleidimą Telia Lietuva, AB (toliau – Telia). Šis ketinamas įvykdyti sandoris gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes elektroninių ryšių (telekomunikacinių) paslaugų rinkos vystymuisi, Lietuvos Respublikos kibernetiniam saugumui ir politinei nepriklausomybei. Toks sandoris, numatantis strateginę reikšmę turinčios įmonės perleidimą verslo subjektui, turinčiam didelę galią glaudžiai susijusiose elektroninių ryšių paslaugų rinkose, nebuvo viešai išdiskutuotas ir nebuvo įvertintas jo poveikis Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (toliau IRT) sektoriui bei strateginiams valstybės projektams šioje srityje . Todėl tikėtina, jog jis nėra vykdomas pagrįstai ir galimai pažeidžia visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius. Ypač šiuo laikotarpiu, kai IRT jau tampa Lietuvos gyventojų kasdienybės dalimi, nes jomis naudojamasi įvairiose tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo srityse, be jų nebeįsivaizduojamas šiandieninis darbas, mokymasis, bendravimas ir informacijos sklaida. 1.
“Duomenų logistikos centras” yra strateginę reikšmę turinti įmonė
UAB „Duomenų logistikos centras“ (toliau - DLC) yra Valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ dukterinė bendrovė. Taigi iš esmės DLC yra netiesiogiai valdoma pačios Lietuvos valstybės, kuri yra
„Lietuvos energija“ akcininkė. Atitinkamai „Lietuvos energija“ didžioji
dalis pajamų, kurios buvo naudojamos kuriant DLC ir plėtojant jos veiklą, buvo ir yra gaunama iš e lektros ir šilumos energijos gamybos, tiekimo, elektros energijos prekybos ir skirstymo, prekybos gamtinėmis dujomis, jų skirstymo, t.y. iš paslaugų, kurių galutiniais naudotojais yra Lietuvoje veikiantys ūkio subjektai bei Lietuvos Respublikos gyventojai. Vien šios aplinkybės suponuoja, kad disponavimo DLC ir jos valdymo klausimai yra susiję ne tik su nurodytų įmonių komerciniais interesais, bet ir su viešu interesu. DLC yra viena moderniausių IT ir telekomunikacijų bendrovių Baltijos regione, teikianti duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas. DLC kartu su partneriais, t.y. kitų kaimyninių valstybių valdomomis įmonėmis, valdo tarptautinį duomenų perdavimo tinklą „Baltic Highway“, į vientisą optinį ryšį jungiantį Taliną su Frankfurtu bei didžiausią ir ilgiausią optinį duomenų perdavimo tinklą Baltijos šalyse – „Baltic Optical Network“. Taigi ši strateginę reikšmę turinti įmonė užtikrina Lietuvos elektroninių ryšių tinklų jungtį su atitinkamais kitų Europos valstybių tinklais. Nagrinėjamas atvejis yra ypatingai jautrus ne tik dėl to, kad parduodamas strategiškai Lietuvai svarbus elektroninių ryšių objektas, bet ir dėl to, kad šis objektas parduodamas įmonei, su kuria susiję ūkio subjektai tarptautiniu mastu yra įtariami sunkiais nusikaltimais.
Perdavus DLC privačiam subjektui, pasaulyje garsėjančiam papirkimais ir neskaidria veikla, kyla tiesioginė ir reali grėsmė ne tik Lietuvos tarptautinei jungčiai, bet tuo pačiu elektroninių ryšių rinkoje atkuriamas toks monopolistas, kokiu praėjusio amžiaus pabaigoje buvo AB „Lietuvos telekomas“. Esant nestabiliai geopolitinei padėčiai Europoje ir pasaulyje tokios svarbios ir strateginę reikšmę turinčios įmonės kaip DLC perdavimas neprognozuojamam privačiam ūkio subjektui, gali kelti realią grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui . Be to, vykdant tokią koncentraciją ir pardavimą Lietuvos Respublika rizikuoja prarasti modernios informacinių technologijų šalies vardą, o kartu ir potencialias investicijas į šią sritį ar su ja susijusias. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad DLC priklausė ir buvo valdoma valstybinės energetikos bendrovės, sukūrė patikimo ir saugaus partnerio įvaizdį, kas savo ruožtu sąlygojo garsių ir didelių įmonių apsisprendimą naudotis DLC paslaugomis. To pasėkoje DLC paslaugomis naudojasi bankai, elektroninių ryšių operatoriai, didieji interneto paslaugų, debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai. Tai tik dar kartą patvirtina, jog DLC yra svarbi bendrovė, užtikrinanti Lietuvos Respublikoje elektroninių ryšių sektoriaus konkurencingumą ir Lietuvos Respublikos ūkio subjektų bei pačios Lietuvos jungtį su pasauliu. Taigi Lietuvos rinkos ir pačios Lietuvos poreikis turėti tokią nepriklausomą ir savarankišką bendrovę kaip DLC yra nekvestionuotinas. Tai yra akivaizdu, nes jei rinka neturėtų poreikio turėti tokį paslaugų teikėją, jis neturėtų nei ženklaus kiekio klientų, nei ženklaus paslaugų pardavimo, ką turi dabar. Tokiu atveju visi tiesiog naudotųsi Telia paslaugomis, tačiau nesinaudoja.
DLC užtikrino, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai išvengtų tinklų sujungimo paslaugų pirkimo tik iš Telia, ir galėtų pasirinkti patikimo ir ekonominio suinteresuotumo savo kliento veiklos perėmimu neturinčio ūkio subjekto paslaugas. Iš to seka, kad perdavus DLC Telia, neliktų realios rinkos konkurencijos ir nebeliktų jokių realių alternatyvų Telia paslaugoms. Tas yra akivaizdu ir pačiai Telia, kuri šiuo sandoriu tikėtina siekia kartu perimti ir didžiuosius valstybinius DLC užsakymus bei valstybės dalyvavimu įmonės veikloje garantuotas sutartis su valstybinėmis institucijomis ir didžiosiomis įmonėmis, kurios naudojasi DLC paslaugomis. 2. DLC pardavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos ilgalaikei strategijai ir jos interesams Primintina, jog Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos skirtoje Valstybės informacinių technologijų infrastruktūros, planuojamos finansuoti ES struktūrinių fondų paramos lėšomis 2014–2020 metų laikotarpiu, tendencijų ir perspektyvų vertinimo paslaugų pagrindu pateiktoje „Užsienio šalių informacinių išteklių infrastruktūros praktikos ir plėtros strategijų apžvalgoje ir analizėje“ (toliau - Rekomendacijos) aiškiai Lietuvos Respublikai rekomenduojama: „Bendrais standartais, galimybėmis ir infrastruktūra grįstos centralizuotos viešojo sektoriaus informacinių išteklių infrastruktūros sukūrimas“. Taip pat rekomenduojama pereiti nuo atskirų organizacijų infrastruktūros prie bendros valdžios infrastruktūros ir naudoti tą pačią IRT infrastruktūrą bendrai, užtikrinant išteklių sąveikumą, išlaidų mažinimą, sudarant sąlygas viešajam sektoriui permigruoti į aukšto patikimumo ir saugumo lygio infrastruktūrą, plačiai panaudojant išteklių planavimo sistemas centrinės valdžios mastu.
DLC sukūrimas ir naudojimas iš esmės atitiko šios rekomendacijos įgyvendinimą, todėl dabar numatytas jo pardavimas iš esmės prieštarauja tiek atliktų į jį investicijų panaudojimo tikslams (sukurta mokesčių mokėtojų lėšomis infrastruktūra perduodama privačiam, abejotinos reputacijos ūkio subjektui), tiek pačios valstybės poreikiams. Pažymėtina, kad analogišką išvadą pateikė ir Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė atlikusi „Valstybės elektroninių ryšių infrastruktūros plėtra“ valstybinį auditą ir nurodė, kad Valstybės elektroninių ryšių tinklų infrastruktūra valdoma neefektyviai, šių tinklų plėtra nekoordinuojama centralizuotai, nepakankamas šių ryšių tinklų saugumas bei rekomendavo „Susisiekimo ministerijai: sukurti valstybės elektroninių ryšių tinklo ir jo teikiamų standartizuotų paslaugų, skirtų viešajam sektoriui, modelį; sukurti centralizuotą viešojo sektoriaus elektroninių ryšių infrastruktūros koordinavimo mechanizmą, apimantį informacijos apie viešojo sektoriaus elektroninių ryšių infrastruktūros plėtrą, gavimą laiku, darbų koordinavimą ir valstybės elektroninių ryšių tinklų būklės vertinimą.
Krašto apsaugos ministerijai auditoriai rekomendavo valstybės elektroninių ryšių tinklams nustatyti vienodus saugos reikalavimus.“ Atkreiptinas dėmesys, kad jau minėtose Rekomendacijose pateikiamas ir Estijos, kuri daugelyje sričių pirmauja Lietuvos atžvilgiu, patirtis ir šioje srityje: Estijos valdžios tikslas nuo pat nepriklausomybės atgavimo buvo vystyti viešą IRT infrastruktūrą, integruojant centrinę ir vietines valdžias į bendrą ir į paslaugų teikimą piliečiams orientuotą aplinką: 2001 m. sukurtas duomenų mainų sluoksnis (angl. Data exchange layer) X-Road – techninė aplinka, kuri įgalina saugius duomenų mainus ir sąveikumą tarp valstybinių informacinių sistemų ir registrų naudojant internetą. Estijos viešojo sektoriaus informacinių išteklių stiprybė yra efektyviai veikianti infrastruktūra, kuri užtikrina, informacinių sistemų veikimą kaip integruotą visumą. Įvertinus išdėstytą, manytina, jog DLC pardavimas nebuvo tinkamai įvertintas ir apsvarstytas, o sprendimas jį parduoti laikytinas labiau spontanišku, nei pagrįstu visapusišku tokio pardavimo pasekmių įvertinimu. 3.
pardavimas neigiamai įtakos elektroninių ryšių rinkos vystymąsi Akcentuotina tai, jog DLC yra iš esmės pagrindinis ir vienintelis (be Telia) subjektas, teikiantis tarptautinio duomenų perdavimo paslaugą savo arba kartu su partneriais valdoma elektroninių ryšių infrastuktūra. Vadinasi, Telia įsigijus DLC, Telia liks bene vienintelė bendrovė, turinti apie 86% rinkos, iš kurios bus galima įsigyti tarptautinio duomenų perdavimo paslaugą. Primintina, kad vadovaujantis konkurencijos teisės normomis dominuojanti padėtis konstatuojama kai rinkos dalis siekia 40 %. Taigi po šio sandorio Telia ne tik užims dominuojančią padėtį rinkoje, bet ir iš esmės kontroliuos visą šių paslaugų rinką, o tai prilygsta monopolijai, prie kurios sukūrimo šiuo atveju prisidės ir pati Lietuvos Respublika. Svarbu įvertinti, jog apskritai atsisakyti didmeninės tarptautinio duomenų perdavimo paslaugos, šių paslaugų gavėjai, kurių didžioji dalis yra Lietuvoje veikiantys elektroninių ryšių paslaugų tiekėjai, negali, nes toks atsisakymas tiesiogiai sąlygotų tai, jog jie negalėtų teikti mažmeninių interneto prieigos paslaugų galutiniams vartotojams. Be tarptautinio duomenų perdavimo paslaugos nei viena Lietuvos telekomunikacijų bendrovė negali vykdyti veiklos. Tačiau kiekviena Lietuvoje veikianti telekomunikacijų bendrovė yra Telia konkurentė mažmeninių paslaugų rinkoje. Būdamos Telia konkurentės, tokios bendrovės joms būtiną esminę paslaugą – tarptautinį duomenų perdavimą, galės pirkti tik iš Telia, kai dabar tokias paslaugas pirko ir iš DLC . Taigi Telia savo rankose turės visas galimybes apsunkinti tarptautinio duomenų perdavimo paslaugų įsigijimą savo konkurentėms mažmeninėje interneto prieigos rinkoje darant šias paslaugas brangesnėmis, mažiau efektyviomis, prastesnių techninių parametrų nei teikia savo mažmeninių paslaugų padaliniams. To pasėkoje, Telia konkurentai nebegalės siūlyti savo klientams tokių pat kokybiškų paslaugų kaip Telia.
Arba jei ir galės konkuruoti su Telia teikiamų paslaugų kokybe, iš Telia, kaip monopolininkės, perkamos geros kokybės tarptautinio duomenų perdavimo paslaugos bus brangios, todėl ir galutiniam vartotojams jos brangs. Taigi kol Telia konkurentai dėl Telia įtakos bus priversti branginti savo paslaugas galutiniams vartotojams, Telia savo paslaugas galutiniams vartotojams atpigins arba išlaikys tokiomis pačiomis kainomis kaip dabar ir tokiu būdu paims ir didžiąją dalį mažmeninės interneto ir kitų elektroninių ryšių paslaugų rinkos. To niekada nenutiktų egzistuojant nepriklausomam DLC, nes DLC nėra konkurentas su savo paslaugų gavėjais mažmeninėje elektroninių ryšių paslaugų rinkoje. Tokiu būdu ilgus metus kurtas ir stiprintas alternatyvių telekomunikacinių paslaugų tiekėjų – Telia konkurentų, konkurencinis pasipriešinimas Telia taps bergždžiu ir nebeįmanomu. Akivaizdu, jog tai sukels neišvengiamas neigiamas pasekmes vartotojams, kurie ne tik neturės galimybės rinktis paslaugų teikėjo, bet ir tikėtina bus priversti interneto prieigos paslaugas įsigyti didesnėmis kainomis nei dabar, nes didmeninėje interneto prieigos paslaugų rinkoje, dėl ketinamos įvykdyti Telia ir DLC koncentracijas, ženkliai sumažės konkurencija. Šiai dienai DLC sukurta konkurencinga didmeninė interneto prieigos paslaugų rinka, Telia įsigijus DLC taps ir vėl iš esmės monopoline, kas yra nepateisinama ir netoleruotina, nes tai bus papildoma finansinė našta Lietuvos vartotojams.
Vadovaujantis nurodytais argumentais, šiuo prašome kiekvienos institucijos kompetencijos ribose:
tikslingumą, įtraukti DLC į strateginių įmonių sąrašą;
ir palaikyti diskusiją dėl DLC pardavimo tikslingumo ir pagrįstumo;
su sandoriu susijusią informaciją ir kompetencijos ribose išnagrinėti šio pardavimo proceso teisėtumą ir pagrįstumą;
vykdyti koncentracijos tarptautinio duomenų perdavimo paslaugų srityje;
visuomenę su šiuo sandoriu ir jo sąlygojamomis pasekmėmis; Nepritarti. Dėl įmonės įtraukimo į Projektą turėtų pasisakyti valstybės institucijos pagal kompetenciją. Šiuo metu UAB „Duomenų logistikos centras“ privatizavimo sąlygas nagrinėja Konkurencijos taryba. 19. UAB „EPSO-G“, 2017-11-0713 4, 5 Uždaroji akcinė bendrovė
„EPSO-G“ (toliau – EPSO-G), kurios 100 proc. nuosavybės teise valstybei
priklausančių akcijų valdo Energetikos ministerija, susipažino su šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių bei įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-885 (toliau – Projektas). EPSO-G nuosavybės teise priklauso 96,6 proc. dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ ir 97,5 proc. elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ AB akcijų.
Šios bendrovės pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra „Litgrid“ AB – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė, o AB „Amber Grid“ – nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė. Svarstomo Projekto 13 straipsnyje 1 dalyje nustatoma galimybė nacionaliniam saugumui svarbioms įmonėms ar asmenims, valdantiems nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, kreiptis dėl savo ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros. EPSO-G vertinimu, Projekte nustatoma priemonė ateityje padėtų užtikrinti nacionalinio saugumo interesus , įgyvendinamuose stambiausiuose energijos perdavimo infrastruktūros projektuose, sujuksiančiuose Lietuvos Respublikos energijos perdavimo tinklus su kitų Europos valstybių energijos perdavimo tinklais. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 13 straipsnio 4 dalimi siekiama įtvirtinti galimybę nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms kreiptis dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Išnagrinėjus šias Projekto nuostatas, manytume, kad nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos negalėtų inicijuoti jau sudaryto sandorio patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kadangi tokiose nacionaliniam saugumui svarbiose įmonėse, kaip „Litgrid“ AB, AB „Amber Grid“, „Lietuvos energijos gamyba“, AB, AB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniuose akcininkų susirinkimuose suteikiančių akcijų priklauso ne valstybei, bet valstybės kontroliuojamoms UAB „EPSO-G“ ir „Lietuvos energija“, UAB. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Projekto 13 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip: „4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi teisę kreiptis į Komisiją dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams:<...>“ ir
taip: „5. Apie šio straipsnio 4 dalyje nurodytą ketinamą sudaryti sandorį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, turi Komisijai pranešti Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka.“ Nepritarti.
Svarstymo komitete metu rastas kompromisinis 13 straipsnio variantas. 20. Asociacija „Investuotojų forumas“, 2017-11-2813 Praktikoje pradėjus veikti tokioms nuostatoms, Komisija būtų apkraunama itin dideliu kiekiu užklausų. Pavyzdžiui, po tokiais sandoriais papultų įmonės sudaromos darbo sutartys, pavyzdžiui, laikinojo įdarbinimo sutartys su IT specialistais. Atsižvelgiant į tai siūlome išdėstyti 13 str. 3 d. 2 p. taip: „Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorį ar esminį jau sudaryto sandorio pakeitimą, kai sandorio pagrindu kitai sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su į įmonės strateginės įrangos aprašus įtrauktomis esminėmis informacinėmis technologijomis, jų sistemomis ar infrastruktūra, duomenų bazėmis ar jose esančiais duomenimis“ Taip pat siūlome informavimo apie sandorius pareigą taikyti tik valstybės valdomoms įmonėms, nes privačioms įmonėms tokia pareiga yra neproporcinga ir susijusi su didžiule rizika dėl konfidencialios informacijos nutekinimo ir kitokios žalos padarymo. Siūlome papildyti Projekto 13 straipsnį nuostata, numatančia, kad sandorio patikrinimas gali būti inicijuotas, jei nuo sandorio sudarymo dienos praėjo ne daugiau nei 12 mėnesių . Nepritarti. Sandorių patikra susiaurinama ir siejama ne su sandorio sudarymo terminu, bet su sutarties šalimi. T.y., jei sutarties šalimi vėliau tampa asmuo, neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų – tai sandorio sudarymo terminas netenka prasmės.
Patikra gali būti atliekama bet kada, kai tik gaunama duomenų, kad sandorio šalis neatitinka nustatytų saugumo interesų: „ Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas ir Komisija turi teisę inicijuoti pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, gavę duomenų, kad sandoris, sudarytas su asmeniu, atitinkančiu bent vieną iš šios dalies
nacionalinio saugumo interesams .“ Svarstymo komitete metu rastas kompromisinis 13 straipsnio variantas . 21. Asociacija „Investuotojų forumas“, 2017-11-2813 Kadangi dabartinėje Projekto redakcijoje nėra numatytas naikinamasis terminas sandorių tikrinimui, tokia situacija yra itin ydinga investavimui ir verslo plėtrai dėl keleto priežasčių. Pirma, naikinamojo termino nebuvimas gali atbaidyti asmenis su strateginėmis įmonėmis sudarinėti sandorius, kadangi kontrahentai galės pagrįstai tikėtis, kad net ir praėjus ilgam laikotarpiui bus atliekami patikrinimai. Antra, sukuriama teisinio neapibrėžtumo situacija – net ir kelerius metus vykdydamos sandorį šalys negali būti užtikrintos sandorio tęstinumu ir vykdymu. Tokiu būdu pažeidžiami itin svarbūs ir tarptautiniu mastu pripažinti teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių principai. Trečia, atsižvelgiant į projektu reguliuojamų įmonių mastą ir svarbą Lietuvos Respublikai, manytina, kad neigiami naikinamojo termino nebuvimo padariniai gali atsiliepti tiek investavimui Lietuvoje, tiek Lietuvos ekonomikai, kadangi tai gali iš esmės trukdyti įmonėms sudaryti joms naudingus sandorius ir gauti ekonominę naudą.
Atsižvelgiant į tai siūlome papildyti Projekto 13 straipsnį nuostata, numatančia, kad sandorio patikrinimas gali būti inicijuotas, jei nuo sandorio sudarymo dienos praėjo ne daugiau nei 12 mėnesių Nepritarti. Patobulintame projekte sudarytų sandorių patikra susiaurinama ir siejama ne su sandorio sudarymo terminu, bet su sutarties šalimi. T.y., jei sutarties šalimi vėliau tampa asmuo, neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų – tai sandorio sudarymo terminas netenka prasmės. Patikra gali būti atliekama bet kada, kai tik gaunama duomenų, kad sandorio šalis neatitinka nustatytų saugumo interesų: „ Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas ir Komisija turi teisę inicijuoti pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, gavę duomenų, kad sandoris, sudarytas su asmeniu, atitinkančiu bent vieną iš šios dalies 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų ir toks sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams .“ Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad sandorio šalis po jo sudarymo gali pasikeisti, tapti netinkama. Naikinamasis terminas tokiu atveju veiktų valstybės nenaudai. 21.
21AB „Achema“,
2017-11-2813 Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, Pakoreguotas įstatymo projektas turi būti tikslinamas ir koreguojamas pagal žemiau pateiktus pasiūlymus: · Iš Pakoreguoto įstatymo projekto 3 priedo išbraukti privačią įmonę AB „Achema“, nes ji nevykdo veiklos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiuose ūkio sektoriuose. · Pakoreguotame įstatymo projekte numatyti aiškius, objektyviai pagrįstus ir nediskriminacinius kriterijus dėl įmonių pripažinimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis įmonėmis. · Pakoreguoto įstatymo projekto 13 straipsnį papildyti 8 dalimi, numatant, kad 13 straipsnis yra taikomas pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. · Pakoreguoto įstatymo projekto 13 straipsnį tikslinti, jame numatant konkrečius sandorius, dėl kurių gali būti atlikta valdžios institucijų patikra, ir šie sandoriai privalo būti išimtinai susiję su nacionalinio saugumo interesų užtikrinimu. · Pakoreguotame įstatymo projekte numatyti aiškią valstybės kompensavimo tvarką už Pakoreguoto įstatymo projekto 10-15 straipsniuose numatytus ribojimus ir suvaržymus, taikytinus įmonių atžvilgiu. · Pakoreguotame įstatyme projekte numatyti aiškius kvalifikacinius reikalavimus, keliamus Komisijos nariam, bei įtvirtinti Komisijos narių asmeninę atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus. Nepritarti. Pasiūlymai nėra konkrečiai suformuluoti (nėra aiškių ir konkrečių formuluočių). Be to, pastabos iš esmės atkartoja anksčiau (2017-09-28) pateiktas pastabas. 22. Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2017-11-2813 i. Siūlome iš Projekto 3 priede įtvirtinto trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašo išbraukti privačius ūkio subjektus ir šių privačių ūkio subjektų atžvilgiu netaikyti Projekte įtvirtintų nuostatų. ii.
Projekto
taikomas tik pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. iii. Projekto
kriterijus dėl sandorių patikros, atsižvelgiant į aukščiau šiame rašte pateiktus argumentus. iv. Projekte tiksliau apibrėžti nacionalinio saugumo interesus, nes šiuo metu Projekte įtvirtintas apibrėžimas yra per abstraktus ir per platus, todėl prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai v. Įvertinti visus kitus aukščiau išdėstytus argumentus ir pasiūlymus bei į juos atsižvelgti. Nepritarti. Pasiūlymai nėra konkrečiai suformuluoti (nėra aiškių ir konkrečių formuluočių). Be to, pastabos iš esmės atkartoja AB „Achema“ išdėstytas pastabas. Svarstymo komitete metu rastas kompromisinis 13 straipsnio variantas
konfederacija, 2017-11-30184 Įstatymo projekto
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto fizinės, veiklos apsaugos bei kibernetinio saugumo reikalavimus. Už šių reikalavimų laikymąsi būtų atsakingi minėtųjų įmonių vadovai, taip pat juridiniai asmenys, valdantys ar naudojantys šiuos įrenginius bei turtą. Tačiau 18 straipsnio 4 dalis kartu numato, jog Vyriausybė tvirtina nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurių fizinę apsaugą vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, sąrašą.
LVK sutinka, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, turtas bei įrenginiai turi būti efektyviai apsaugoti – jiems turi galioti vienodi apsaugos reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar objektas valdomas valstybės, ar privačios bendrovės. Tai ir numato 18 straipsnio 1 dalis. Tačiau valstybės vykdomos fizinės apsaugos atveju įstatyme būtina diferenciacija. Privačių objektų – trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto atžvilgiu turi būti apsiribota saugumo reikalavimų nustatymu, o valstybinei įstaigai palikta vykdyti tik valstybės valdomų – pirmos ir antros kategorijos įmonių, joms priklausančios infrastruktūros fizinę apsaugą. Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį siūlome formuluoti taip: „4. Vyriausybė tvirtina pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurių fizinę apsaugą vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigos, sąrašą. Už nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto, kurie neįtraukti į šioje dalyje nurodytą sąrašą, fizinės apsaugos organizavimą atsakingi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai.“ Pritarti. Galimybė įtraukti visų, ne tik I-II kategorijos įmonių įrenginius ir turtą į tą sąrašą, kuriame esančių objektų apsauga rūpinasi VRM gali būti labai aktuali esant ypatingos grėsmės situacijoms ir esant grėsmei, kad įmonė netinkamai pasirūpins tokio objekto apsauga.
VSD patvirtino, kad niekas nesiruošia piktnaudžiauti šia teise ir, kad šio punkto redakcija yra gera tokia kokia pateikta. Svarstymo komitete metu rastas kompromisinis 13 straipsnio variantas . 24. Lietuvos aeroklubas, 2017-12-04 Klausimas labai paprastas: kodėl vieni aerodromai yra įstatymo projekte, o kiti, analogiški, nėra. Šiuo metu visi valstybiniai aerodromai yra galiojančiame įstatyme kaip svarbi infrastruktūra su apsaugos zonomis, jie visi yra įtraukti pagal Vyriausybės nutarimą, kuris buvo koreguotas 2014 metais. Tuop tarpu įstatymo projekte įrašyta tik dalis aerodromų. Pagrįstai kyla abejonių, kodėl į įstatymo projektą neįtraukta pvz., Valstybės sienos apsaugos tarnybos aviacijos bazė, esanti Paluknyje arba svarbūs oro navigacijai radijo švyturiai ar kita antžeminė įranga, reikalinga oro transport eismui reguliuoti. Lietuvos aeroklubas mano, kad tikslinga būtų papildyti įstatymo projektą, priešingu atveju gali susidarytic situacija, kaip valstybiniai aerodromai ar reikšminga oro navigacijai antžeminė įranga būtų perleista ar parduodama be jokios patikros ar derinimo su atsakingomis valstybės institucijomis. Lietuvos aeroklubas siūlo įstatymo projekto 4 priedo “n” punktą išdėstyti taip: “2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra:
ir S.Girėno aerodromas aerodromai pagal LR Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą ;“ Pritarti. 25. Lietuvos verslo konfederacija,
9 Įstatymo projekto
skiriami ar jas einantys asmenys turėtų atitikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus.
Pagal šio straipsnio 9 dalį minėtosios nuostatos dėl personalo patikros nebūtų taikomos privataus kapitalo – trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms bei jų valdomai infrastruktūrai. Tačiau, remiantis Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi,
„ORLEN Lietuva“ šie reikalavimai visgi galiotų, kadangi iš minėtosios įmonių
grupės ji vienintelė priskiriama prie subjektų valdančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginį – Būtingės naftos terminalą. Siekiant visoms trečios kategorijos įmonėms užtikrinti vienodą proporcingą reguliavimą siūlome papildyti 17 straipsnio 9 dalį nurodant, jog šio straipsnio nuostatos netaikomas ir šių įmonių valdomiems nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams bei turtui. Įstatymo projekto 17 straipsnio 9 dalį siūlome formuluoti taip:
"9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms ir joms priklausantiems ar jų valdomiems nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ." Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
departamentas, 2017-10-0942 Neaiškus Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies santykis su Įstatymo projekto 12 straipsnio 14 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, t.y. nėra aišku, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau - Vyriausybė) pagal Įstatymo projekto 12 straipsnio 14 dalį priėmus sprendimą, kad apsaugos zonoje veikiantis subjektas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, bet nepriėmus sprendimo sustabdyti investuotojo veiklą pagal 4 straipsnio 2 dalį, investuotojas galėtų vykdyti veiklą apsaugos zonoje. Be to, abejotinas tikslingumas įpareigoti Vyriausybę priimti du atskirus sprendimus
Siūlome Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalyje po žodžių „[...] veikia taip, kad kyla“ išbraukti žodį „išorės“, nes nepagrįstai susiaurinamos galinčios kilti grėsmės, rizikos veiksniai ar pavojai. Pritarti. 3. Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-09112 Praktikoje pasitaiko atvejų, kai investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su užsienio valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Tuo tarpu Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 punkte kaip neatitinkantys nacionalinio saugumo interesų įvardijami nacionaliniam saugumui didinančių riziką ryšiai tik su užsienio valstybių institucijomis. Siekiant teisinio aiškumo siūlome patikslinti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 punktą, numatant , kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu: “investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“. Pritarti. Pritarta iš esmės tapačiam Seimo nario L.Kasčiūno 2017-10-16 pasiūlymui. 4. Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-0912 Įstatymo projekto 3 dalyje įtvirtinta galimybė, esant tam tikroms aplinkybėms, inicijuoti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje ar apsaugos zonoje veiklą vykdančio investuotojo patikrą dėl atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Tačiau dėl investuotojų j nacionaliniam saugumui svarbias įmones Įstatymo projekte aiškiai numatyta tik išankstinė patikra. Siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus, Įstatymo projekte būtina aiškiai numatyti galimybę inicijuoti investuotojo, jau investavusio į nacionaliniam saugumui svarbias įmones, patikrą, jei atsiranda Įstatymo projekto 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Todėl siūlome Įstatymo projekto
subjektai turi teisę inicijuoti investuotojo į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbias įmones patikrą, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė atlikti tiek išankstinę, tiek ir vėlesnę , t.y. jau veikiančio investuotojo patikrą : „ Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, aptartus2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje...“. 5. Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-09123 Siūlome Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje po žodžių „[...] priimami sprendimai, gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams“ įrašyti žodžius „ arba investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų .“ Pagal dabartinę Įstatymo projekto redakciją, norint inicijuoti investuotojo į strateginį ūkio sektorių ar apsaugos zonoje veikiančią įmonę patikrą, neužtektų įrodyti, kad investuotojas neatitinka Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų, tačiau reikėtų pateikti pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis ketina vykdyti ar vykdo veiklą, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Toks Įstatymo projekte įtvirtintas reglamentavimas neužtikrintų investuotojo vertinimo nuoseklumo, nes, pavyzdžiui, dėl investuotojo į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pakanka įrodyti, kad investuotojas neatitinka bent vieno iš Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų (ir nereikia įrodinėti dėl numatomos vykdyti veiklos keliamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams). Todėl siūlome tikslinti Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalį. Pritarti. 6.
departamentas, 2017-10-0912 10, 13 Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, kad jei Komisija (12 straipsnio 10 dalis) arba Vyriausybė (12 straipsnio 13 dalis) per Įstatymo projekte įtvirtintą terminą nepriima sprendimo, vertinama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus. Tokia nuostata neužtikrina nacionalinio saugumo interesų apsaugos, nes institucijų neveikimas pripažįstamas kaip pagrindas tvirtinti, kad investuotojas nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Manytina, kad atitikimas konkretaus investuotojo nacionalinio saugumo interesams negali būti pateisinamas ir tuo pačiu pagrindžiamas Komisijos ar Vyriausybės neveikimu. Kita vertus pažymėtina, kad nacionalinio saugumo interesų apsauga yra materialinės teisės normų reguliavimo dalykas, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina materialinės teisės normos turi pirmenybę prieš procesines (procedūrines) teisės normas „<...> materialinės teisės normos turi pirmumą procesinių teisės normų atžvilgiu “ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama materialinių teisės normų įgyvendinimui, t.y. nacionalinio saugumo užtikrinimui. Atsižvelgiant į nurodytas pastabas, siūlome atsisakyti minėtų Įstatymo projekto 12 straipsnio 10 ir 13 dalyse įtvirtintų nuostatų. Nepritarti. Pasiūlymas nėra konkrečiai suformuluotas. Atkreipiame dėmesį, kad siūloma procedūra yra parengta vadovaujantis šiuo metu galiojančio reguliavimo pagrindu. Institucijoms ir Komisijai yra nustatyti pakankamai ilgi terminai priimti sprendimus arba inicijuoti investuotojų patikrą, sprendimai priimami duomenis svarstant kelių lygių procedūroje. Tuo pačiu yra siekiama balanso tiek tarp nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, tiek ir tarp verslui palankių veikti sąlygų. Papildomai pažymime, kad atsižvelgus į VSD siūlymą reikėtų iš esmės peržiūrėti investuotojų patikros procedūrą, taip pat ženkliai pailgėtų patikros terminai. 7.
departamentas, 2017-10-091219 Įstatymo 12 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta nuostata, kad esant poreikiui likviduoti pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę šios įmonės akcijų valdytojas turi kreiptis į Komisiją ir gauti pritarimą likvidavimui. Komisija minėtą sprendimą priima per 10 dienų. Tuo tarpu, Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimas likviduoti nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonę gali būti priimtas tik po to, kai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, atsisako pirmumo teise įsigyti minėtą įmonę, šios įmonės akcijų, jai priklausančius nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą. Vyriausybė, gavusi pasiūlymą įsigyti minėtus objektus, kreipiasi į Komisiją dėl išvados. Vertinant Įstatymo 12 straipsnio 19 ir Įstatymo projekto 16 straipsnio nuostatas, neaišku, ar siekiant likviduoti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pirmiausia turės būti kreiptasi į Komisiją dėl pritarimo likviduoti įmonę gavimo, ar į Vyriausybę, siūlant įsigyti Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytus objektus . Todėl siūlome tikslinti Įstatymo projekto nuostatas dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių likvidavimo. Pritarti. Iš Projekto 12 straipsnio 19 dalies išbraukti sąvoką „likviduoti“. 8. Valstybės saugumo departamentas,
10 Siūlome įtvirtinti nuostatą, kad net jei ketinamas sudaryti sandoris buvo Vyriausybės įvertintas kaip nekeliantis grėsmės nacionalinio saugumo interesams, jis galėtų būti peržiūrimas ir pakartotinai vertinamas, jeigu iš esmės pasikeitė aplinkybės . Todėl siūlome šią dalį papildyti nuostata „ išskyrus jei iš esmės pasikeičia aplinkybės, dėl kurių sandoris gali būti pripažįstamas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų “. Pritarti. 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės taip pat privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus
departamentas, 2017-10-09153 Siūlome išbraukti sąlygą „kilus grėsmei, jog gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai“, nes jei patikra bus siejama tik su kilusiomis grėsmėmis, nebus įgyvendinama efektyvi prevencija. Pritarti. 10. Valstybės saugumo departamentas,
5 Projekto 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti akivaizdžiai per trumpi informacijos pateikimo terminai - 15 kalendorinių dienų su galimybe pratęsti iki 5 kalendorinių dienų, kai asmuo, apie kurį teikiama informacija, yra ne Lietuvos Respublikos pilietis (galiojantys teisės aktai numato 20 darbo dienų terminą bei galimybę jį pratęsti 40 darbo dienų). Pritarus Įstatymo projektui, ženkliai padidėtų asmenų, dėl kurių būtų konsultuojamasi su kompetentingomis institucijomis, skaičius. Todėl kokybiškai išnagrinėti prašymus pateikti informaciją per Įstatymo projekte numatytus terminus būtų labai sudėtinga. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, siūlome ilginti Įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalyje nurodytus terminus, numatant galimybę institucijoms informaciją pateikti per 20 kalendorinių dienų nuo asmens rašytinio prašymo gavimo dienos. Taip pat numatyti galimybę pratęsti terminą iki
, jeigu asmuo yra užsienietis ar asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvos Respublikoje, nes būtina gauti informaciją iš užsienio valstybių institucijų. Pritarti. 11. Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-09179 Įstatymo projekto 17 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šio straipsnio nuostatos (susijusios su asmenų tikrinimu) netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms.
Mūsų vertinimu, asmenims, dirbantiems su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ar turtu, turintiems teisę patekti prie jų ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo, nepriklausomai nuo to, kurios kategorijos nacionaliniam saugumui svarbi įmonė valdo šį turtą, turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai dėl patikros. Todėl siūlome tikslinti 17 straipsnio 9 dalį, numatant, kad 17 straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, išskyrus jei jos valdo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą . Pritarti. Siūlytina pritarti siūlymo esmei. Visgi Projekto 17 straipsnio 9 dalį siūlytina patikslinti taip: „ Šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse dirbantiems asmenims, jeigu šių asmenų funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto funkcionavimu .“
departamentas, 2017-10-09 Taip pat atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto prašymą pateikti nuomonę dėl įmonių suskirstymo į kategorijas, informuojame, kad VSD pritaria įmonių, kurių veiklą reglamentuos Įstatymas, suskirstymui į pirmos, antros ir trečios kategorijų įmones (sąrašai pateikiami Įstatymo projekto 1-3 prieduose).
VSD vertinimu, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, Įstatymo projekte turi būti nurodomos ne tik valstybei nuosavybės teise priklausančios ir valstybės kontroliuojamos įmonės, bet ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios akcinės bendrovės, kurių visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei, savivaldybei, valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei priklauso mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų, arba kurių akcijos nurodytiems juridiniams asmenims nepriklauso. VSD vertinimu, privataus kapitalo bendrovės yra svarbios nacionalinio saugumo užtikrinimo požiūriu įmonės ir patenka į trečios kategorijos įmonių sąrašą, jei atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
1) valdo kritinių paslaugų teikimui būtiną infrastruktūrą;
2) jų veikla daro įtaką nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiems ūkio sektoriams. Atsižvelgiant į minėtus kriterijus, Įstatymo projekto 3 priede nurodomos privataus kapitalo bendrovės yra vertintinos kaip svarbios nacionalinio saugumo užtikrinimo požiūriu įmonės, kurių buvimas minėtame Įstatymo projekto priede yra objektyvus bei pagrįstas . Pritarti iš dalies Bendro pobūdžio pastaba, be konkretaus siūlymo konkrečiam straipsniui. Pritariame nuomonei, kad trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašas neturėtų būti keičiamas.
Dėl kriterijų, pagal kuriuos atitinkamos įmonės priskiriamos viena iš kategorijų, siūlome apsvarstyti galimybę pateikti Projekto 1 straipsnyje pateikti nuorodą į Nacionalinio saugumo strategiją, nurodant, kad: „ Šiuo įstatymu tvirtinami nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašai ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašas. Įtraukiant įmones, įrenginius ir turtą į šiuos sąrašus vertinamos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams, kaip tai suprantama Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ (toliau - Nacionalinio saugumo strategija).“
departamentas, 2017-10-23
Siekiant užtikrinti efektyvią valstybės saugumo interesų apsaugą teisės aktuose būtina įtvirtinti galimybę tikrinti sudarytus sandorius, keliančius grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Išankstinė sandorių patikra negali pilnai apsaugoti nacionalinių saugumo interesų apsaugos, nes sandorio sudarymo metu sandoris gali nekelti jokios grėsmės, tačiau sandorio vykdymo metu gali iš esmės pasikeisti aplinkybės (pvz., pasikeičia kitą sandorio šalį kontroliuojantis asmuo ir pan.) dėl ko sandoris pradeda kelti didelę grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai, kad sunku iš anksto įvertinti, kurie strategiškai svarbių įmonių sandoriai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, būtų tikslinga numatyti teisę kompetentingoms institucijoms, turint duomenų apie sandorio keliamą grėsmę, inicijuoti bet kurio sudaryto sandorio patikrą.
Tačiau, siekiant suderinti nacionalinio saugumo interesų apsaugą ir strategiškai svarbių įmonių/investuotojų interesus, su investuotojų atstovais buvo suderinti kriterijai, kurie apibrėžtų sandorius, kurie galėtų turėti didžiausią neigiamą įtaką nacionalinio saugumo interesams:
sandoris, kurio kaina, vertė ar kurio pagrindu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 10 procentų šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metai s. Šiuo kriterijumi siekiama suteikti teisę kompetentingoms institucijoms, turint duomenų dėl keliamos grėsmės, tikrinti pačius svarbiausius, stambiausius strategiškai svarbių įmonių sandorius. Atsižvelgiant į strategiškai svarbių įmonių metines pajamas, šis kriterijus neretai apimtų sandorius, kurių vertė siekia keliasdešimt milijonų eurų (pvz., pagal viešai paskelbtą informaciją, Lietuvos geležinkelių pajamos
vertė viršija 43,7 mln. Eurų). Šis kriterijus yra kiekybinis, todėl nesudėtinga apibrėžti tokių sandorių ratą. 10 procentų nuo praėjusiais finansiniais metais gautų pajamų riba yra pakankamai didelė, kad būtų vertinami tik didelę reikšmę turintys sandoriai. Atsižvelgti. Bendro pobūdžio pastaba, be konkretaus siūlymo konkrečiam straipsniui. Svarstymo komitete metu pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. 14. Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-23 2.
Sudarytas sandoris, kurio kaina, vertė ar kurių pagrindu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 5 procentus šios įmonės metinių pajamų ir kurį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė turi teisę vienašališkai nutraukti įspėdama kitą sandorio šalį daugiau negu prieš6 mėnesius iki sandorio nutraukimo ir (arba) dėl šio sandorio nutraukimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė galėtų patirti sankcijas, netesybas ar nuostolius, kurių vertė viršytų 2,
šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės metinių pajamų Šiuo kriterijumi būtų suteikta teisė kompetentingoms institucijoms inicijuoti sandorių, galinčių turėti didžiausią įtaką įmonės veiklos tęstinumui, patikrą – t.y. būtų tikrinami ilgalaikiai sandoriai, kuriais įmonės prisiima didžiausius įsipareigojimus ir kuriais gali būti sąmoningai siekiama kenkti įmonės veiklos tęstinumui. Tokio tipo sandoriai šiuo metu dažnai kvestionuojami nacionalinio saugumo aspektu, tačiau teisės aktai nenumato teisinių galimybių tokių nacionaliniam saugumo interesams kenkiančių sandorių pripažinti negaliojančiais ir juos nutraukti. Atsižvelgti. Bendro pobūdžio pastaba, be konkretaus siūlymo konkrečiam straipsniui. Svarstymo komitete metu pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. 15. Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-23
sandoris su subjektu, kuris atitinka kriterijus, remiantis kuriais asmuo yra laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų pagal šio įstatymo 11 straipsnį; Šis kriterijus suteiktų teisę kompetentingoms institucijoms inicijuoti strategiškai svarbios įmonės sandorio, sudaryto su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiu subjektu, patikrą.
Kiekvienu atveju, turint informacijos, kad sandorio šalis neatitinka nacionalinio saugumo interesų, būtų vertinamas sandorio pobūdis, turimos informacijos pobūdis, galima neigiama įtaka nacionalinio saugumo interesams ir kitos susijusios aplinkybės. Šis kriterijus yra labai svarbus užtikrinant nacionalinio saugumo interesus, nes praktika patvirtino, kad ne tik patys stambiausi sandoriai gali turėti ypatingai didelės įtakos nacionalinio saugumo interesų apsaugai. Atsižvelgti. Bendro pobūdžio pastaba, be konkretaus siūlymo konkrečiam straipsniui. Svarstymo komitete metu pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. 16. Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-23
sandoris, kurio pagrindu kitai sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama teisė dirbti ar kitaip susipažinti su ar gauti prieigą prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės esminių informacinių technologijų sistemų ar informacinių technologijų infrastruktūros ar duomenų bazių ar jose esančių duomenų. Šis kriterijus skirtas užtikrinti strategiškai svarbių įmonių esminių informacinių sistemų ir informacijos apsaugą. Prieiga prie strategiškai svarbių įmonių informacinių sistemų ir juose esančių duomenų yra ypatingai dominanti priešiškas užsienio specialiąsias tarnybas.
Įvertinus tai, kad prieiga prie esminių informacinių sistemų ar jose esančių duomenų suteikia galimybę daryti didžiulę įtaką strategiškai svarbios įmonės veiklai bei sudaro sąlygas nacionaliniam saugumo interesų neatitinkantiems subjektams gauti prieigą prie neviešo pobūdžio svarbios informacijos, būtina numatyti galimybę inicijuoti tokio pobūdžio sandorių patikrą. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 13 straipsnio 4 dalį siūlome papildyti nuostata, kad kompetentingos institucijos turėtų turėti teisę inicijuoti bent vieną iš minėtų kriterijų atitinkančio sandorio patikrą tik tuo atvejų, jei turėtų duomenų, kad toks sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Be to, siekiant užkirsti kelią dirbtinai išvengti įstatyme numatytos patikros, siūlome įstatymo projekto 13 straipsnio 4 dalyje numatyti, kad įstatyme numatyta patikros galimybė taikoma ir sandorių keitimo bei pratęsimo atveju. Atsižvelgti. Bendro pobūdžio pastaba, be konkretaus siūlymo konkrečiam straipsniui. 17. Valstybės saugumo departamentas, 2017-10-2313
Siekiant užtikrinti, kad kuo mažiau sandorių būtų vertinami jau po jų sudarymo, ir tuo pačiu kuo mažiau apsunkinti strategiškai svarbių įmonių veiklą, įstatymo projekte numatyta pareiga įmonėms informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius, atitinkančius įstatyme įtvirtintus kriterijus (t.y. kurie gali būti pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų po jų sudarymo). Komisijos informavimas apie sandorį nereiškia, kad tokio sandorio sudarymas yra stabdomas ar kad sandorio šalys privalės laukti kol Komisija ar Vyriausybė priims sprendimą dėl atitikimo/neatitikimo nacionalinio saugumo interesams.
Informavimo procedūra kompetentingoms institucijoms yra suteikiama informacija apie sandorius ir tokiu būdu užtikrinama, kad kuo mažiau sandorių būtų vertinama po jų sudarymo – turėdamos informacijos dėl ketinamo sudaryti sandorio keliamos grėsmės, kompetentingos institucijos galės inicijuoti tokio sandoriu patikrą. Įvertinus tai, kad įmonės neturės informacijos apie atitikimą 3 kriterijui (t.y. dėl įstatymo 11 straipsnyje nurodytų aplinkybių egzistavimo), įstatyme siūlome numatyti, kad strategiškai svarbios įmonės privalo Komisiją informuoti tik apie 1, 2 ir 4 kriterijus atitinkančius sandorius. Atsižvelgti. Bendro pobūdžio pastaba, be konkretaus siūlymo konkrečiam straipsniui. Manome, kad pareiga apie sudaromus sandorius, kurie atitinka aukščiau pateiktame komentare nurodytus kriterijus, kurie yra šiek tiek patikslinti lyginant su VSD siūlymu, turėtų galėtų būti taikomi visoms nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Kita vertus, galėtų būti svarstoma, ar trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms nepakaktų pranešti tik apie tuos sandorius, kurių vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A.Skardžius, D.Kreivys, N.Puteikis, 2017-07-05 Argumentai: Lietuva turi unikalią gamtos dovaną – Vakarų Lietuvos geoterminę anomaliją, kurios reikšmę įvertinusi tarptautinė bendruomenė (Pasaulio apsaugos fondas ir Danijos aplinkosaugos agentūra) suteikė subsidiją, o Pasaulio bankas – paskolą, skirtą Klaipėdos parodomosios geoterminės jėgainės statybai.
Tarptautinė parodomoji UAB „Geoterma“ funkcija atsiranda dėl galimybės, remiantis geologiniais bendrumais, tokio tipo jėgainių statybą multiplikuoti kaimyninėse valstybėse. Deja, jau nuo pirmųjų savo veiklos metų jėgainė susidūrė ne tik su techninėm, bet ir ekonominėm problemom, UAB „Geoterma“ pagaminta šiluma buvo parduodama už nepateisinamai žemą kainą. Pagalbos kreiptasi į mokslo bendruomenę – jėgainėje įvyko Lietuvos Mokslų akademijos prezidiumo išplėstinis posėdis, kurio rezoliucijoje išreikšta parama šios energetikos krypties plėtrai. Paskutiniais metais UAB „Geoterma“ atlikta vis eilė techninių darbų, vykdytos mokslinio-gamybinio tyrimo sutartys su Lietuvos energetikos institutu, Vilniaus universitetu, Lietuvos geografijos ir geologijos institutu, Kauno technologijos universitetu, GTN (Vokietija) ir kitais partneriais. Šiuo metu pagal Europos Sąjungos programą HORIZON 2020 bendrovė vykdo du tarptautinius projektus DESTRESS ir SURE, kurių tyrimai nukreipti požeminės dalies darbo efektyvumo didinimui. Tačiau numatomas UAB
„Geoterma“ privatizavimas gali nutraukti šio unikalaus, didelę mokslinę vertę
turinčio nacionalinio objekto funkcionavimą, todėl tikslinga bendrovę priskirti prie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių. Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį „ Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai (svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimas ir kita)“..
UAB „Geoterma“ atitiktų antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės kriterijus, nes pagal įstatymo 2 straipsnį tokios įmonės
statymo 2 priede nurodytos pagal savo paskirtį (ar) veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei . Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 naujos redakcijos 2 priedą papildyti nauju 17 punktui ir išdėstyti taip: „ antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių
2„Lietuvos energija“, UAB;
3„Lietuvos energijos gamyba“, AB;
5AB „Energijos skirstymo operatorius“;
Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme;
7AB „Amber Grid“;
suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme;
9UAB „Lietuvos dujų tiekimas“;
10suskystintų gamtinių dujų terminalo operatorius;
11akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“;
12akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“;
13akcinė bendrovė Giraitės ginkluotės gamykla;
14akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“;
centras;
“. Pritarti. 2.
Argumentai: Komitetas 2017-06-07 pritarė ir Seimas 2017-06-20 priėmė šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatoms, kad tarp nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių būtų įrašyta įmonė (įmonės) prižiūrinti (prižiūrinčios) valstybinės reikšmės kelius. Todėl siūloma šią nuostatą perkelti ir į naujos redakcijos įstatymo projektą. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 priedą papildyti nauju 5 punktui, buvusius 5-10 punktus atitinkamai laikyti 6-11 punktais ir šį priedą išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priedas
1įmonė, išskyrus projekto įgyvendinimo bendrovę,
numatytą Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, vykdanti branduolinės energetikos objekto (objektų), išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą bei uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno (atliekynų) priežiūrą;
valstybinį jūrų uostą (uosto žemę, akvatoriją, krantines, hidrotechninius įrenginius, navigacijos kelius, kanalus bei kitus infrastruktūros objektus);
naftos produktus ir atsargas Lietuvos Respublikoje;
4įmonė, teikianti oro eismo vadybos, ryšių,
navigacijos ir stebėjimo, oro navigacijos informacijos bei paieškos ir gelbėjimo koordinavimo paslaugas;
5įmonė, prižiūrinti valstybinės reikšmės kelius;
5. 6. įmonė, patikėjimo teise valdanti valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius; 6. 7. įmonė, patikėjimo teise valdanti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus;
7. 8. įmonė tvarkanti pagrindinius Lietuvos Respublikos registrus (Juridinių asmenų registras, Nekilnojamojo turto registras ir kadastras ir kt.);
8. 9. įmonė, vykdanti Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas; 9.
10. įmonė, aptarnaujanti civilinį susisiekimą kariniame Šiaulių aerodrome;
10. 11 .viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paskirti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Valstybinės reikšmės keliai valdyti perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Valstybinės reikšmės kelius prižiūri ne tik nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsteigta VĮ „Kelių priežiūra“, bet ir kitos, privačios įmonės. Todėl tarp nacionaliniam saugumui svarbių įmonių įrašyti vieną valstybės įmonę yra netikslinga. 3. Seimo nariai Kęstutis Mažeika, Virginijus Sinkevičius, Virginija Vingrienė, 2017-09-14 Argumentai:
Įgyvendinant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas peržiūrėti valstybės valdomų įmonių teisines formas, įskaitant valstybės įmonių pertvarkymą į bendroves ir sektorių, kuriuose veikia didelis skaičius tą pačią veiklą vykdančių valstybės valdomų įmonių, optimizavimą, vykdoma valstybinių miškų valdymo pertvarka, o būtent, reorganizuojamos 42 valstybės įmonės miškų urėdijos prijungimo būdu, paliekant vieną įmonę, po reorganizavimo tęsiančiai veiklą pavadinimu valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija, kuriai pereitų kitų reorganizuojamų įmonių teisės ir pareigos. Numatomi VĮ Valstybinių miškų urėdijos veiklos tikslai – patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti įstatymo nustatyta tvarka, vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, įgyvendinti bendrą valstybinę miško priešgaisrinės apsaugos sistemą, organizuoti ir (ar) įgyvendinti bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose, diegti pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas. Pažymėtina, kad miškas – Konstitucijos saugoma vertybė, t. y.
Lietuvos Respublikos konstitucijos 47 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai, bei tai, kad miškų reikšmė nuolat didėja dėl jų teikiamos įvairiapusės naudos valstybei, visuomenei, šalies ūkiui ir žmogui. Jų, kaip ypatingų nuosavybės teisės objektų, svarbą yra ne kartą pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas – „žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija patikėjimo teise valdys ir valstybinius miškus, esančius mūsų šalies karinio mokymo teritorijose (apie
Lietuvos kariuomenės karinių poligonų teritorijose (beveik 7,6 tūkst. ha viso poligonų teritorijų ploto) esančiuose miškuose, t.y. vykdys veiklą iš viso apie 21,6 tūkst. ha kariniu požiūriu itin svarbių šalies teritorijų plote. Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamo Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr.
IX-1132 naujos redakcijos (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 5 dalis numato, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios pagal savo paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį turi strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams ir vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis jas būtina apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių. Atsižvelgiant į išdėstytą, v alstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją tikslinga priskirti P irmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia įmone, nes pagal įstatymo 2 straipsnio 8 dalies 1 punktą, tokios įmonės yra šio įstatymo 1 priede nurodytos pagal savo paskirtį
(ar) veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių visus balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančios akcijos priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu teikiamos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr.
IX-1132 naujos redakcijos
papildyti 11 punktu ir jį išdėstyti taip: „
1įmonė, išskyrus projekto įgyvendinimo bendrovę,
numatytą Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatyme, vykdanti branduolinės energetikos objekto (objektų), išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą, statybą, eksploatavimą, eksploatavimo nutraukimą bei uždaryto radioaktyviųjų atliekų atliekyno (atliekynų) priežiūrą;
valstybinį jūrų uostą (uosto žemę, akvatoriją, krantines, hidrotechninius įrenginius, navigacijos kelius, kanalus bei kitus infrastruktūros objektus);
naftos produktus ir atsargas Lietuvos Respublikoje;
4įmonė, teikianti oro eismo vadybos, ryšių,
navigacijos ir stebėjimo, oro navigacijos informacijos bei paieškos ir gelbėjimo koordinavimo paslaugas;
reikšmės vidaus vandenų kelius;
ir Palangos oro uostus;
registrus (Juridinių asmenų registras, Nekilnojamojo turto registras ir kadastras ir kt.);
perdavimo tinklo operatoriaus funkcijas;
kariniame Šiaulių aerodrome;
tvarkytojai, paskirti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka. 11. įmonė, patikėjimo teise valdanti Lietuvos valstybinius miškus .“ Pritarti. 4. Seimo narys A.S.Nausėda, 2017-09-19 Argumentai: Šylant klimatui kyla vandens lygis.
Ypatingai tai jaučiama Šilutės rajone, kuriame per 24 000 ha ploto sudaro polderių sistemos. Visa polderių sistema apsaugo Šilutės miestą, Rusnės ir Kintų gyvenvietes ir apie 100 kaimų nuo užliejimo potvynių metu. Šią sistemą daugiau kaip 30 metų prižiūri UAB „Šilutės polderiai“ kurios 80 proc. akcijų priklauso valstybei. Šilutės rajono savivaldybės ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nuomone šių polderių eksploatacijos, remonto ir priežiūros darbus turi atlikti Valstybės valdoma įmonė. Privatizavus šią įmonę, tikėtina, kad polderių priežiūra būtų vykdoma vis kitos įmonės, ir tai turėtų lemiamos įtakos polderių sistemos būklei ir Šilutės rajono gyventojų saugumui. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė tam, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti tikslinga būtų UAB „Šilutės polderiai“ įrašyti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą. Todėl siūloma įrašyti UAB „Šilutės polderiai“ į antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, nes šiai įmonei perleisti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas bei polderiai turi strateginę reikšmę civilinės saugos ir karinės infrastruktūros požiūriu. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 priedą papildyti nauju 17 punktu ir šį priedą išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo
antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių
2„Lietuvos energija“, UAB;
energijos gamyba“, AB;
5AB „Energijos skirstymo operatorius“;
(atominės) elektrinės įstatyme;
7AB „Amber Grid“;
dujų terminalo įstatyme; 9.
UAB „Lietuvos dujų tiekimas“;
statiniai Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse yra įtraukti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros sąrašą. Į sąrašą įtraukus įmonę, jai atsirastų papildoma administracinė našta, reikalavimai ir kitos prievolės. 5. Seimo narys L.Kasčiūnas, 2017-10-12 Argumentai:
Šiame įstatymo projekte, 4 jo priede siekiama apsaugoti, išskirti ir atskirti strateginę bei svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą. Įvairūs Lietuvos aerodromai yra įtraukti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių infrastruktūros objektų sąrašą, todėl S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą taip pat būtina įtraukti prie strateginę, o ne svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros nacionaliniam saugumui. S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas būtinas šioms valstybės funkcijoms įgyvendinti:
ir sąjungininkų karinių orlaivių budėjimui, pratyboms, esant reikalui greitam reagavimui į bet kokį incidentą prie Lietuvos sienos arba šalies viduje;
generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklai;
Didžiojo karo muziejaus prie LR Krašto apsaugos ministerijos Karinės technikos ekspozicijai;
ir valstybinei sportinei aviacijai vystyti. Pasiūlymas: Iš įstatymo projekto 4 priedo,
šbraukti n) dalį „S. Dariaus ir S.Girėno aerodromas“, o 4 priedo1 punkto, b) dal į papildyti pridedant S. Dariaus ir S.
Dariaus ir S. Girėno aerodromą ir šį priedą išdėstyti taip: „b) tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas (Rukloje), Kazlų Rudos aerodromas, Pajuosčio aerodromas, Šilutės aerodromas ir S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo
1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę reikšmę turinti infrastruktūra: a ) branduolinės energetikos objektai, išskyrus Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklą ; b ) tarptautiniuose Vilniaus, Kauno, Palangos oro uostuose ir tarptautiniame Šiaulių kariniame oro uoste esantys aerodromai, Jonavos aerodromas (Rukloje), Kazlų Rudos aerodromas, Pajuosčio aerodromas, Šilutės aerodromas ir S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas ; c ) valstybinės reikšmės automobilių keliai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą; d ) viešoji geležinkelių infrastruktūra ir kiti įrenginiai ir turtas, reikalingi sklandžiam geležinkelių transporto eismui užtikrinti; e ) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai; f ) oro erdvės valdymo sistemos, oro eismo srautų valdymo sistemos, oro eismo paslaugų sistemos, ryšių sistemos, navigacijos sistemos, stebėjimo/apžvalgos sistemos įrenginiai, oro navigacijos informacijos paslaugų sistemos; g ) valstybės įmonės Registrų centro informacinių technologijų techninė ir programinė įranga, programinės įrangos platformos ir pagrindinių valstybės registrų bei valstybės informacinių sistemų, kuriose tvarkoma ypatingos svarbos informacija, duomenys. 2 .
2. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra: a ) viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teie priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; b ) polderiai ir jų statiniai Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse; c ) suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme; d ) Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus valdomas Lietuvos Elektros energetikos sistemos valdymo centras (taip pat elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų bei elektros energetikos sistemos valdymo informacinių technologijų techninė ir programinė įranga, realaus laiko programinės įrangos platformos) ir rezervinis valdymo centras; e ) Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus valdomas Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos dispečerinio valdymo centras; f )
perdavimo linijos ir elektros energijos perdavimo jungtys su užsienio valstybių elektros energetikos sistemomis (elektros energijos perdavimo linijos, skirstyklos, keitiklių stotys), reikalingos elektros energijos
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė; j ) Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus valdomos gamtinių dujų perdavimo sistemos vamzdynas (išskyrus vamzdyno dalį, iš esmės naudojamą paskirstyti gamtines dujas vietoje, siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams), dujų kompresorių stočių ir tarpvalstybinių dujų apskaitos stočių pagrindinė technologinė įranga (gamtinių dujų perdavimo vamzdynai, kompresoriai, turbinos), reikalinga gamtinių dujų perdavimo funkcijai atlikti ; k ) valstybės kontroliuojamas naftos terminalas, esantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, ir jo priklausiniai, reikalingi naftos terminalo veiklai; l ) valstybės kontroliuojamas naftos terminalas, esantis Subačiaus gyvenvietėje, ir jo priklausiniai, reikalingi naftos terminalo veiklai; m ) Būtingės naftos terminalas ir jo priklausiniai; n ) S.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra: a ) viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teie priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra; b ) polderiai ir jų statiniai Klaipėdos ir Šilutės rajonų bei Pagėgių savivaldybėse; c ) suskystintų gamtinių dujų terminalo infrastruktūra, taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme; d ) Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus valdomas Lietuvos Elektros energetikos sistemos valdymo centras (taip pat elektros perdavimo sistemos valdymo ir duomenų bei elektros energetikos sistemos valdymo informacinių technologijų techninė ir programinė įranga, realaus laiko programinės įrangos platformos) ir rezervinis valdymo centras; e ) Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus valdomas Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos dispečerinio valdymo centras; f )
perdavimo linijos ir elektros energijos perdavimo jungtys su užsienio valstybių elektros energetikos sistemomis (elektros energijos perdavimo linijos, skirstyklos, keitiklių stotys), reikalingos elektros energijos
Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė; j ) Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus valdomos gamtinių dujų perdavimo sistemos vamzdynas (išskyrus vamzdyno dalį, iš esmės naudojamą paskirstyti gamtines dujas vietoje, siekiant pristatyti jas gamtinių dujų vartotojams), dujų kompresorių stočių ir tarpvalstybinių dujų apskaitos stočių pagrindinė technologinė įranga (gamtinių dujų perdavimo vamzdynai, kompresoriai, turbinos), reikalinga gamtinių dujų perdavimo funkcijai atlikti ; k ) valstybės kontroliuojamas naftos terminalas, esantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje, ir jo priklausiniai, reikalingi naftos terminalo veiklai; l ) valstybės kontroliuojamas naftos terminalas, esantis Subačiaus gyvenvietėje, ir jo priklausiniai, reikalingi naftos terminalo veiklai; m ) Būtingės naftos terminalas ir jo priklausiniai; n ) S. Dariaus ir S.
Dariaus ir S. Girėno aerodromas.“ Pritarti. 6. Seimo narys L.Kasčiūnas, 2017-10-1617 Argumentai Pagal šį įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato asmenų (įskaitant nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ar valdymo organų narius), dirbančių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse ir (arba) su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais, taip pat asmenų, kuriems dėl jiems priskirtų funkcijų ar pavesto darbo būtų suteikta teisė be palydos patekti prie šioje dalyje nurodytų įmonių, įrenginių ir turto ar priimti sprendimus dėl šių įrenginių ir turto funkcionavimo, užimamų pareigų sąrašą (toliau – Pareigų sąrašas), kuriame į nurodytas pareigas skiriami ar paskirti asmenys, turi atitikti nustatytus kriterijus. Atitiktį šiems kriterijams tikrina Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Patikrinimo terminas – ne ilgesnis kaip 15 dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį, skiriamą arba paskirtą į Pareigų sąraše nurodytas pareigas gavimo dienos. Jei tikrinamas užsienietis arba asmuo be pilietybės, gyvenantis ne Lietuvoje, patikrinimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 5 dienoms. Į tam tikras par eigas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios e įmonėse pretenduojančių asm enų patikra numatyta ir dabar galiojančiame Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatym e. Tačiau į tokiose įmonėse veikiančias profesines sąjungas gali jungtis ir darbuotojai, kurie tikrinami šalies specialiųjų tarnybų, ir tie, kurie pagal užimamas pareigas netikrinami. Iš jų profesinės sąjungos išsirenka pirmininką.
Šiuo metu yra žinoma, kad kai kurių strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įmonių darbuotojus vienijančių profesinių sąjungų pirmininkai yra trečiųjų šalių piliečiai, ir ji e nebūtinai gali būti partikrinti. Turint omeny, kad trečiosios šalies pilietybė gali būti susijusi su didesniu lojalumu tai šaliai ir kad tokie darbuotojai gali būti netikrinami, tai gali būti riziką nacionaliniam saugumui didinantys veiksnys. Pavyzdžiui, tokie profesinių sąjungų pirmininkai gali daryti neigiamą įtaką minėtų įmonių darbuotojams ir pan. Todėl, si ekiant labiau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus pasikeitusios geopolitinės situacijos kontekste, tikslinga nustatyti, kad pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios e įmonėse veikiančių profesinių pirmininkai ir kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariai turi atitikti nustatytus kriterijus, t. y. tuos pačius, kurie taikomi asmenims, pretenduojantiems į Pareigų sąraše nurodytas pareigas. Jie būtų tikrinami šalies specialiųjų tarnybų ta pačia tvarka. Pasiūlymas
ekto 17 straipsnį nauja 9 dalimi: „
mutatis mutandis taikomos pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios e įmonės e veikiančių profesinių sąjungų kolegialaus valdymo organo (jei jis sudaromas) nariams ir pirmininkams . “
laikyti atitinkamai 10 ir 11 dalimis. Pritarti. Siūlymas inkorporuotas į projekto 17 straipsnio 1 dalį. 7.
2 Argumentai Siekiant geriau apsaugoti šalies nacionalinio saugumo interesus pasikeitus geopolitinei situacijai ir užtikrinti, kad į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbius ūkio sektorius investuotų tik skaidrūs, atsakingi ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantys investuotojai, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projektu Nr. 885 (toliau – Įstatymo projektas) nustatyta tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama investuotojų, ketinančių įsigyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių akcijų ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, taip pat ketinančių vykdyti veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje, atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 punkte nustatytas vienas iš atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijų, pagal kurį i nvestuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu „ investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis
“. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos
strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 7 straipsnio 10 dalies 3 punkte nustatytas savo esme panašus kriterijus, pagal kurį investuotojas pripažįstamas atitinkančiu nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis „neturi nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių asmenimis“.
Tai reiškia, kad yra vertinami ne tik investuotojo ryšiai su trečiųjų šalių institucijomis, bet ir tų šalių asmenimis
būtų vertinami turimi ar turėti ryšiai tik su užsienio šalių institucijomis. Tačiau praktikoje gali susiklostyti situacija, kada investuotojas neturi ar neturėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis, b et gali turėti tokių ryšių su tų valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, tiekėjai, investuotojui tiekiantys kokią nors užsienio valstybėje pagamintą produkciją, pavyzdžiui, programinę įrangą, kurios naudojimas šalies strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose gali didinti riziką nacionaliniam saugumui. Atsižv elgiant į tai, tikslinga numatyti, kad būtų vertinami investuotojo turimi ar turėti ryšiai ne tik su užsienio valstybių institucijomis, bet ir su tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Pasiūlymas Pak eisti įstatymo proj ekto 11 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) investuotojas kreipimosi į Komisiją metu turi ar praeityje turėjo nacionaliniam saugumui didinančių riziką ar keliančių grėsmę ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis ; “. Pritarti. 8.
Kasčiūnas, Andrius Ažubalis, Andrius Kubilius,
4 Argumentai: Pagal šiuo metu siūlomą reglamentavimą, jau sudarytų sandorių patikra būtų atliekama tik valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių arba kuriose daugiau kaip pusė balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių atžvilgiu. Tai reiškia, kad nepaisant to, kad 3 priede nurodytos įmonės yra laikomos strateginėmis ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiomis, tačiau esminiai nacionalinį saugumą užtikrinantys mechanizmai, kaip antai, sudarytų sutarčių patikra, jų atžvilgiu negalėtų būti pritaikomi. Tokiu būdu, jei 3 priede nurodyta strateginę reikšmę turinti įmonė būtų sudariusi nacionaliniam saugumui prieštaraujančią sutartį, pagal siūlomą reglamentavimą nebūtų instrumentų sustabdyti tos sutarties veikimą, taip pat nebūtų įgyvendinami Įstatymo 1 straipsnyje dėstomi tikslai. Be to, keičiamo Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga visų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įskaitant tas, kurios disponuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu bei veikia strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose, vadovams nepriimti įstatymo tikslams prieštaraujančių sprendimų, t.y. įtvirtinta pareiga valdyti strateginę reikšmę turinčius objektus taip, kad nekiltų grėsmė nacionaliniam saugumui. Ši pareiga taikoma ir 3 priede nurodytoms įmonėms, tačiau įstatymo projekte šios pareigos laikymosi priežiūros mechanizmai yra akivaizdžiai nepakankami. Pažymėtina, kad pagal tarptautinę investicijų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisę, valstybės turi teisę imtis priemonių esminiams nacionalinio saugumo interesams apsaugoti.
Pagal EBPO praktiką, ES steigimo dokumentus, teismų suformuotą praktiką, nacionalinio saugumo užtikrinimo teisinis reguliavimas turi atitikti 4 pagrindinius kriterijus: nebūti diskriminacinis, būti grindžiamas visuotinio intereso imperatyvu, būti tinkamas (proporcingas) ir būtinas nustatytiems tikslams pasiekti. Siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka šių kriterijų, kadangi, pirma, įstatymu siūlomas teisinis reguliavimas gali būti laikomas diskriminaciniu, nes būtų užtikrinami ne visų nacionalinio saugumo užtikrinimui strateginę reikšmę turinčių įmonių sandoriams keliami reikalavimai, o tik pirmos ir antros kategorijos valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių. Antra, toks reguliavimas neatitinka visuotinio intereso imperatyvo, nes grėsmę nacionaliniam saugumui gali kelti ne tik strateginės valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės sudarytas sandoris, bet ir AB ,,ORLEN Lietuva“, ,,Achema“ ir ,,Telia Lietuva“ sandoris, galintis turėti lemiamos įtakos tinkamai ir nenutraukiamai nacionalinio saugumo užtikrinimui svarbios įmonės veiklai. Siūlomas reguliavimas ydingas dar ir dėl to, kad jame nenumatyta galimybė inicijuoti sandorių patikrą tais atvejais, kai pats sandoris nėra naujai sudaromas, tačiau pakeičiamas taip, kad galimai nebeatitinka nacionalinio saugumo interesų. Tas pats pasakytina ir apie tuos atvejus, kuomet nacionalinio saugumo interesų neatitinkantis ir iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas sandoris yra pratęsiamas – nei Komisija, nei nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos neturėtų jokių svertų užkirsti kelią strateginėms įmonėms vykdyti sutartinius įsipareigojimus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pažymėtina, kad pagal siūlomą reguliavimą ir realią praktiką pagal 13 straipsnio 4 dalį būtų sudarytos galimybės tikrinti tik trijų valstybei nepriklausančių ir nevaldomų, tačiau strategiškai svarbių įmonių sandorius ir tik tuos, kurie patenka į 4 dalies 1-4 punktuose įtvirtintus atrankos kriterijus. Taigi, įvertinus tai, kad nuostatos būtų taikomos tik keliems ir nacionalinio saugumo prasme svarbiausiems privataus sektoriaus subjektams ir tik ribotai daliai jų sudarytų sandorių, laikytina, kad šiuo pasiūlymu siūlomas reguliavimas yra proporcingas, leistų tinkamai įgyvendinti įstatymo tikslus bei atitiktų tarptautinį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlytina įtvirtinti, kad visų strateginių įmonių sudarytų, keičiamų ar pratęsiamų sandorių atžvilgiu, kurie atitinka 13 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nustatytus kriterijus, būtų sudarytos galimybės vykdyti patikrą Komisijoje nacionalinio saugumo aspektu. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsniu dėstomo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi teisę kreiptis į Komisiją dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės , kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, sudaryto sandorio, taip pat sandorio, kurio nuostatos keičiamos, ir (arba) pratęsiamas galiojimas, atitikties nacionalinio saugumo interesams:
1) dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė ar kurio pagrindu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 10 procentų šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais (toliau – metinės pajamos);
2) dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė ar kurių pagrindu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 5 procentus šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės metinių pajamų ir kurį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė turi teisę vienašališkai nutraukti įspėdama kitą sandorio šalį daugiau negu prieš 6 mėnesius iki sandorio nutraukimo ir (arba) dėl šio sandorio nutraukimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė galėtų patirti sankcijas, netesybas ar nuostolius, kurių vertė viršytų 2,5 procentų šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės metinių pajamų;
3) dėl sudaryto sandorio su subjektu, kuris atitinka kriterijus, remiantis kuriais asmuo yra laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų pagal šio įstatymo 11 straipsnį;
4) dėl sudaryto sandorio, kurio pagrindu kitai sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama teisė dirbti ar kitaip susipažinti su ar gauti prieigą prie šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės esminių informacinių technologijų sistemų ar informacinių technologijų infrastruktūros ar duomenų bazių ar jose esančių duomenų. “ Pritarti.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi teisę kreiptis į Komisiją dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės , kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, sudaryto sandorio, taip pat sandorio, kurio nuostatos keičiamos, ir (arba) pratęsiamas galiojimas, atitikties nacionalinio saugumo interesams:
1) dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė ar kurio pagrindu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 10 procentų šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais (toliau – metinės pajamos);
2) dėl sudaryto sandorio, kurio kaina, vertė ar kurių pagrindu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės prisiimtų įsipareigojimų vertė viršija 5 procentus šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės metinių pajamų ir kurį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė turi teisę vienašališkai nutraukti įspėdama kitą sandorio šalį daugiau negu prieš 6 mėnesius iki sandorio nutraukimo ir (arba) dėl šio sandorio nutraukimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė galėtų patirti sankcijas, netesybas ar nuostolius, kurių vertė viršytų 2,5 procentų šios nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės metinių pajamų;
3) dėl sudaryto sandorio su subjektu, kuris atitinka kriterijus, remiantis kuriais asmuo yra laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų pagal šio įstatymo 11 straipsnį;
4) dėl sudaryto sandorio, kurio pagrindu kitai sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama teisė dirbti ar kitaip susipažinti su ar gauti prieigą prie šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės esminių informacinių technologijų sistemų ar informacinių technologijų infrastruktūros ar duomenų bazių ar jose esančių duomenų. “ Pritarti. Siūloma 13 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: „2.
Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės taip pat privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimu s, kai:...“. 9. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Andrius Ažubalis, Andrius Kubilius,
5 Argumentai: Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga tik valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms pranešti apie ketinamus sudaryti sandorius, kurie atitinka šio straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nustatytus kriterijus. Siūlomas reguliavimas yra ydingas tuo, kad dėl jau sudarytų sandorių, atitinkančių minėtuose punktuose nustatytus kriterijus, nebūtų privaloma pranešti trečios kategorijos įmonėms ir tokie sandoriai nebūtų tikrinami, jei apie jų galimai keliamą grėsmę Komisija ar atitinkamos valstybės institucijos neturėtų informacijos. Taigi siūlomas reguliavimas neužtikrina įstatymu siekiamų tikslų. Be to, remiantis ankstesniame pasiūlyme išdėstytais argumentais, siūlytina pareigą pranešti nustatyti visoms strateginę reikšmę turinčioms įmonėms. Pasiūlymas:
1 straipsniu dėstomo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Apie šio straipsnio 4 dalyje dalies 1–4 punktuose įtvirtintus kriterijus atitinkantį nurodytą ketinamą sudaryti arba sudarytą sandorį arba sandorį, kurio nuostatos keičiamos ir
(arba) pratęsiamas galiojimas, sandorį nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė , kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei arba kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei arba savivaldybei, turi Komisijai pranešti Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies. Parengta nauja projekto 13 straipsnio redakcija ir teikiami siūlymai nebeatitinka naujų nuostatų. Tačiau siūlymų esmė įtvirtinama 13 straipsnio 2 dalyje: „2.
Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės taip pat privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimu s , kai:...“. 10. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Andrius Ažubalis, Andrius Kubilius,
5 Argumentai: Siekiant suderinti siūlomas nuostatas tarpusavyje, būtina keisti ir Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
„5. Išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 9 dalies
nuostatos taikomos išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose įtvirtintus kriterijus atitinkantiems nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos naujai sudarytiems sandoriams, taip pat iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems sandoriams, kurių nuostatos po įstatymo įsigaliojimo yra keičiamos ir (arba) pratęsiamas sudaryto sandorio galiojimas nurodytiems Išdėstyto įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje . “ Pritarti. Patobulintame projekte pateikta nauja 13 straipsnio redakcija. Atsižvelgiant į Seimo narių siūlymus įstatymo taikymo nuostatos patikslinamos tokiu būdu: „5 . Įstatymo 13 straipsnio 8 dalies nuostatos taikomos nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos naujai sudarytiems sandoriams, taip pat iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytiems sandoriams, kurių nuostatos yra keičiamos ir (arba) pratęsiamas sudaryto sandorio galiojimas po šio įstatymo įsigaliojimo.“
11Seimo narys J.Razma,
2017-11-29 Argumentai Strateginių įmonių sąraše anksčiau buvo ir UAB „Detonas“, dabar teikiamo projekto sąrašuose jos nėra. Iš viešai skelbiamų vyriausybės narių komentarų gali suprasti, kad sumanyta ją privatizuoti. Pabrėždamas, kad ši įmonė yra išskirtinė dėl jos vykdomų žemės ir pastatų sprogdinimo darbų, manyčiau, kad tikslinga ją palikti antros įmonių grupės sąraše, tuo labiau, kad įmonė visą laiką dirba pelningai ir jokių valdymo rūpesčių vyriausybei nesukelia.
Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 2 priede išdėstytą Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą papildyti nauja 17 dalimi ir ją išdėstyti taip: „17. UAB „Detonas“. Pritarti. 12. Seimo narys V.Sinkevičius, 2017-12-1413 Argumentai:
Atsižvelgiant į gausą siūlymų (įmonių, asocijuotų struktūrų, viešųjų įstaigų ir kt.), siūlomas atsisakyti sandorių patikros trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
acionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių s andorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra
pirmos ir antros kategorijos įmonės, Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka, privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų ir turi teisę kreiptis į Komisiją dėl kit ų savo sandorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros . 2.
antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės taip pat privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius ar esminius jau sudarytų sandorių pakeitimus, kai:
1) dėl sandorio nutraukimo nacionaliniam saugumui svarbi įmonė galėtų patirti papildomas išlaidas ar nuostolius, kurių vertė viršytų 2,5 procento praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų;
2) sandorio pagrindu kitai sandorio šaliai ar tretiesiems asmenims yra suteikiama teisė aptarnauti, gauti prieigą ar kitaip susipažinti su įmonės saugos planuose numatytomis esminėmis informacinėmis technologijomis, jų sistemomis ar infrastruktūra, duomenų bazėmis ar jose esančiais duomenimis. 3. Komisija, gavusi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją apie sandorį ne vėliau kaip per 10 dienų praneša nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei ar ketinama pradėti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą. Komisijai nepradėjus patikros per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad sandoris atitinka nacionalinio saugumo interesus ir toks sandoris ar esminis jau sudaryto sandorio pakeitimas gali būti sudaromas bei vykdomas. 4. P irmos ir antros kategorijos n acionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms nesilaikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos prievolės, Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas turi teisę kreiptis į Komisiją dėl tokio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros arba tokio sandorio patikrą gali inicijuoti Komisija savo iniciatyva. 5. Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas, gavę arba turėdami duomenų, kad pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės ketinamas sudaryti sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, gali kreiptis į Komisiją dėl tokio sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros.
Pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės ketinamo sudaryti sandorio patikrą gali inicijuoti Komisija savo iniciatyva. 6. Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Valstybės saugumo departamentas ir Komisija turi teisę inicijuoti pirmos ar antros kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės sudaryto sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikrą, gavę duomenų, kad sandoris, sudarytas su asmeniu, atitinkančiu bent vieną iš šios dalies 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų ir toks sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams. 7. S andorių atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros procedūrai mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 12 straipsnio 6 – 13 dalyse nustatyta tvarka. 8. Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad ketinamas sudaryti sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris negali būti sudarytas tol, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jei tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Komisijos išvadą ir rekomendacijas, nepriims naujo sprendimo, patvirtinančio sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams.
Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad sudarytas sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad toks sandoris prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėtas ir negalioja nuo Vyriausybės sprendimo, patvirtinančio, kad sudaryt as sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, įsigaliojimo momento o jei sandoris buvo sudarytas nesilaikant šio straipsnio
Nepritarti. Svarstymo komitete metu iniciatorius savo siūlymą atsiėmė. Komitete pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. 13. Seimo narys D.Kreivys,
9 Argumentai: S iūloma konkretizuoti kada būtų privaloma informuoti Komisiją apie investicijas į strategiškai svarbius ūkio sektorius. Komisija būtų informuojama tik tada, kai investavus į strategiškai svarbius ūkio sektorius būtų daromas po veikis:
1) ypatingos svarbos infrastruktūros objektams;
2) ypatingos svarbos technologijoms;
3) ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumui;
4) galimybei susipažinti su neskelbtina informacija arba gebėjimui kontroliuoti neskelbtiną informaciją . Taigi, investicijos būtų siejamos ne su pačiu sektoriumi (kas yra labai platu ir tiksliai neapibrėžta), o su galimomis pasekmėmis ir poveikiu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu, suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodyto juridinio asmens akcijų ir visais šioje dalyje išdėstytais atvejais tai gali daryti poveikį ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, ypatingos svarbos technologijoms, ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumui, galimybei susipažinti su neskelbtina informacija arba gebėjimui kontroliuoti neskelbtiną informaciją , apie šioje dalyje nurodytus ketinamus sudaryti sandorius ar ketinamus atlikti veiksmus, turi Komisijai pranešti Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka.“ Pritarti. Papildomai 10 straipsnio 9 dalį papildyti sakiniu: „ Vyriausybė nustato ir konkrečiai nurodo, kas yra laikoma šioje dalyje nurodytais ypatingos svarbos infrastruktūros objektais, ypatingos svarbos technologijomis, ypatingos svarbos išteklių tiekimo saugumu, neskelbtina informacija, gebėjimu kontroliuoti neskelbtiną informaciją .“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
4 Argumentai: Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą dėl sąvokos „gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai“ ir į Įstatymo projekto rengėjo argumentus komitetas siūlo papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį nuoroda į Nacionalinio saugumo strategiją. Pasiūlymas: Siūloma 2 straipsnio 4 dalį papildyti nuoroda į Nacionalinio saugumo strategiją ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XIII-202 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ , transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita.“ Pritarti iš dalies. Siūloma nenurodyti Seimo nutarimo priėmimo datos ir numerio, kadangi jį pakeitus, reiktų atitinkamai keisti ir įstatymą. 2 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
14 Argumentai: Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą ir Įstatymo projekto rengėjo argumentus komitetas siūlo tikslinti 2 straipsnio 14 dalį. Pasiūlymas: Siūloma 2 straipsnio 14 dalyje išbraukti sąvoką „kontroliuojama įmonė“ ir šią dalį išdėstyti taip: „14. Šiame
apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, sąvoka
„kontroliuojantis asmuo“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos
Respublikos konkurencijos įstatyme.“ Pritarti.
3 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą ir Įstatymo projekto rengėjo argumentus komitetas siūlo keisti 3 straipsnio 1 dalį, patikslinant įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto perdavimo, išskyrus perdavimą nuosavybės teise, nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, sąvoką. Pasiūlymas:
Siūloma 3 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „išskyrus nuosavybės teisės perdavimą“ ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, sudarantys nacionaliniam saugumui užtikrinti strateginę ar svarbią reikšmę turinčią infrastruktūrą, nurodyti šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose, nuosavybės teise priklausantys valstybei arba savivaldybėms, įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti, išskyrus nuosavybės teisės perdavimą , nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kurio patikra atlikta pagal šio įstatymo 12 straipsnį, kuris negali jam perduotų įrenginių ir turto parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą. Investuotojui negali būti perduodama nuosavybės teisės į valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą, nurodytą šio įstatymo 4 priedo 1 ir 2 punktuose .“ Pritarti.
4 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė priima du atskirus sprendimus: vieną dėl investuotojo neatitikimo nacionalinio saugumo interesams ir kitą sprendimą dėl jo veiklos apsaugos zonoje sustabdymo. Komiteto nuomone visi investuotojui taikytini apribojimai ir draudimai galėtų būti numatyti viename Vyriausybės sprendime. Pasiūlymas:
Siūloma keisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė, priimdama šio įstatymo 12 straipsnio 14 dalyje nurodytą
sprendimą, patvirtinantį, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, gali nurodyti privalomus reikalavimus ar sąlygas, kurių laikantis investuotojo veikla nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams, taip pat, prireikus, sustabdyti tokio investuotojo ar juridinio asmens, kurio vertybinius popierius, nurodytus 2 straipsnio 2 dalies 5 punkte, yra įsigijęs investuotojas, veiklą apsaugos zonoje, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams, iki kol bus pašalinta grėsmė nacionalinio saugumo interesams.“ Nepritarti. Vyriausybė neturėtų nurodinėti, ką ūkio subjektas turėtų atlikti, kad jis atitiktų nacionalinio saugumo interesus. Tai – ne Vyriausybės funkcija. Be to, tai būtų individualūs ir subjektyvūs siūlymai, kas nėra skatintina. 5 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
6 Argumentai: Atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą komitetas siūlo Įstatymo projekto 11 straipsnį papildyti nauju 6 punktu, jame nurodant, kad viena iš investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams sąlygų yra ir investuotojo realios galimybės įgyvendinti veiksmus, numatytus projekto 12 straipsnio 1 dalyje.
Pasiūlymas: Siūloma papildyti 11 straipsnį nauju 6 punktu, atitinkamai pakeičiant paskesnių punktų numeraciją, ir šį punktą išdėstyti taip:
„6) neturi realių galimybių įgyvendinti veiksmų, numatytų šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje;“ Pritarti. 6 punktą išdėstyti taip:
„6) jis nepagrindžia realių galimybių įgyvendinti veiksmus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose;“
3 Argumentai: Pagal dabartinę Įstatymo projekto redakciją, norint inicijuoti investuotojo į strateginį ūkio sektorių ar apsaugos zonoje veikiančią įmonę patikrą, neužtektų įrodyti, kad investuotojas neatitinka Įstatymo projekto
1 dalyje nurodytų kriterijų, tačiau reikėtų pateikti pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis ketina vykdyti ar vykdo veiklą, keliančią grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Toks Įstatymo projekte įtvirtintas reglamentavimas neužtikrintų investuotojo vertinimo nuoseklumo, nes, pavyzdžiui, dėl investuotojo į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę pakanka įrodyti, kad investuotojas neatitinka bent vieno iš Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintų kriterijų (ir nereikia įrodinėti dėl numatomos vykdyti veiklos keliamos grėsmės nacionalinio saugumo interesams). Pasiūlymas:
Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalį po žodžių „ 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu “ įrašant žodžius „ paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba “, atitinkamai išbraukiant žodį „pagrįstų“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3.
Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, aptartus
siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje , arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 5 dalyje numatytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi pagrįstų duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla, arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai, gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams.“ Pritarti. 7 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
6 Argumentai: Įstatymo projekto
neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, jeigu per nurodytą terminą nepateikė dokumentų ir nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Pasiūlymas: Siūloma papildyti
nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus“ ir šį (buvusį 6) punktą išdėstant taip: „6
7) Komisija investuotojui praneša apie numatomą pradėti investuotojo patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (kai patikra pradedama šio įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva) ir investuotojas per šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą Komisijai nepateikia Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytų dokumentų ir informacijos ir nepateikus dokumentų ar informacijos nėra priimtas Komisijos ar Vyriausybės sprendimas, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus ;“ Pritarti. 8 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
10 Argumentai: Įstatymo projekto
straipsnio 10 dalis) arba Vyriausybė (12 straipsnio 13 dalis) per Įstatymo projekte nustatytą terminą nepriima sprendimo, vertinama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus ir gali sudaryti sandorius ir atlikti veiksmus, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi. Tokia nuostata neužtikrina nacionalinio saugumo interesų apsaugos, nes institucijų neveikimas pripažįstamas kaip pagrindas tvirtinti, kad investuotojas nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.
Manytina, kad atitikimas konkretaus investuotojo nacionalinio saugumo interesams negali būti pateisinamas ir tuo pačiu pagrindžiamas Komisijos ar Vyriausybės neveikimu. Pasiūlymas: Įstatymo projekto
taip: „10. Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytiems kriterijams bei šiuo klausimu kompetentingų valstybės institucijų pateiktas išvadas, išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, kurios turinio reikalavimai nustatyti Komisijos darbo tvarkos apraše, priima ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytos patikros dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pradėjimo dienos ir apie tai tą pačią dieną informuoja pareiškėją, investuotoją bei investuotojo patikrą iniciavusį subjektą. Jeigu per šioje dalyje ir šio straipsnio 11 dalyje nurodytus terminus Komisija nepriima išvados dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams arba priėmus nurodytąją išvadą pripažįstama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, tuomet ši išvada, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje numatytą atvejį, laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi .“ Nepritarti. Pasiūlymu siūloma atsisakyti naikinamuosius terminus. T.y., siūloma atsisakyti geros valdysenos praktikos, kad jei per nustatytą terminą atsakinga institucija nepriima jokio sprendimo, laikoma, kad priimtas pareiškėjui palankus sprendimas.
Atkreipiame dėmesį, kad siūloma procedūra yra parengta vadovaujantis šiuo metu galiojančio reguliavimo pagrindu. Institucijoms ir Komisijai yra nustatyti pakankamai ilgi terminai priimti sprendimus arba inicijuoti investuotojų patikrą, be to sprendimai priimami duomenis svarstant kelių lygių procedūroje - dalyvaujant Komisijai ir Vyriausybei. Tuo pačiu yra siekiama balanso tiek tarp nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo, tiek ir tarp verslui palankių veikti sąlygų. Papildomai pažymime, kad atsižvelgus į VSD siūlymą reikėtų iš esmės peržiūrėti investuotojų patikros procedūrą bei nemaža apimtimi keisti Projekto koncepcines nuostatas, taip pat ženkliai pailginti patikros terminus. 9 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
13 Pasiūlymas: Atitinkamai, įstatymo projekto 12 straipsnio 13 dalyje išbraukti antrąjį sakinį ir šią dalį išdėstyti taip: „13. Remdamasi šio straipsnio 12 dalyje nurodyta Komisijos išvada ir rekomendacijomis, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir, jei būtina, dėl šio straipsnio
privalomų reikalavimų ar sąlygų, per 14 dienų nuo šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Komisijos išvados ir rekomendacijų gavimo, priima Vyriausybė. Komisija apie šioje dalyje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo praneša investuotojui ar pareiškėjui bei investuotojo patikrą iniciavusiam subjektui.
Jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi. “ Nepritarti. Analogiški argumentai, kaip ir prieš tai nurodytoje pastaboje, kadangi procedūra yra paremta identišku principu. 10 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2 Argumentai: Įstatymo projekto
užtikrinančioms institucijoms teisę kreiptis į Komisiją dėl išankstinės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir asmenų, valdančių nacionaliniamv saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ar turtą, ketinamų sudaryti sandorių patikros dėl jų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Komiteto nuomone, tokios teisės suteikimas visoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, kaip jos apibrėžtos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme, pernelyg išplėstų tokią teisę turinčių asmenų ratą ir sukurtų didelę administracinę naštą, todėl būtina konkretizuoti tokią teisę turinčias institucijas. Pasiūlymas:
Siūloma Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme“, vietoje jų įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Valstybės saugumo departamentas“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2.
Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams patikros, iki šio sandorio sudarymo, į Komisiją taip pat turi teisę kreiptis nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme , Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ir Valstybės saugumo departamentas gav usios ę arba turėdam os i duomenų, kad dėl tokio ketinamo sudaryti sandorio kyla grėsmė nacionalinio saugumo interesams. Šio ketinamo sudaryti sandorio atitikties nacionaliniam saugumui patikrą Komisija gali inicijuoti ir savo iniciatyva.“ Pritarti. Svarstymo komitete metu pritarta kompromisiniam 13 straipsnio variantui. 11 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Projekto 15 straipsnio 1 dalyje yra nekonkrečių nuostatų, kurių turinys nepakankamai aiškus. Pasiūlymas: Siūloma 15 straipsnio 1 dalyje išbraukti nekonkrečias priemones, siūlomas numatyti saugumo planuose ir šią dalį išdėstyti taip: „
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planus, kuriuose būtų numatytos fizinio, kibernetinio, personalo saugumo , ir informacinio slaptumo priemones. ir kitos priemonės, skirtos užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės veikla, kuri yra svarbi nacionaliniam saugumui užtikrinti, būtų organizuojama ir vykdoma saugiai ir sklandžiai .
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių saugumo planuose taip pat nurodomas turtas, kuris yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios veiklos vykdymui.“ Pritarti. 12 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
9 Argumentai: Iš dalies pritardamas Valstybės saugumo departamento siūlymui ir atsižvelgdamas į Verslo konfederacijos siūlymą, Komitetas siūlo suderinti abu pasiūlymus nustatant, kad šio straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl asmens atitikties tikrinimo 3 kategorijos įmonėse nebūtų taikomi asmenims, kurių funkcijos tiesiogiai nesusijusios su nacionaliniam saugumui svarbių įrenginių ar turto funkcionavimu ir priežiūra. Pasiūlymas:
Siūloma Įstatymo projekto 17 straipsnio 9 dalyje išbraukti žodžius „trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms“ ir vietoje jų įrašyti žodžius „Įstatymo
jų funkcijos nėra susijusios su Įstatymo 4 priede nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto funkcionavimu“ ir šią dalį išdėstyti taip: „9. Šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms Įstatymo 3 priede nurodytose trečios kategorijos įmonėse dirbantiems asmenims, jeigu jų funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su Įstatymo 4 priede nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto funkcionavimu. Pritarti.
Pritarti. Projekto 17 straipsnio 9 dalį siūlytina patikslinti taip: „ Šio straipsnio nuostatos netaikomos trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse dirbantiems asmenims, jeigu šių asmenų funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto funkcionavimu .“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai:
„susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
V.Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris