Projekto lyginamasis variantas
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1605 1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas, lengvatų rūšis, išlaidų keleiviniam transportui kompensavimą ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarką bei šaltinius. 2. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, numatytos šiame įstatyme, pagal šio įstatymo nuostatas teikiamos važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose, kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje), reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais: Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. Šiame įstatyme numatytos lengvatos netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi.
1) Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams;
3) Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių šeimos nariams, turintiems Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę;
4) užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
5) užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. 3. Šiame įstatyme numatytos lengvatos netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi. 3 4. Lietuvos Respublikos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose, teikiamos tokios pačios važiavimo keleiviniu transportu lengvatos kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. 5. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius bei bagažą. 2. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 3.
autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės. 4. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 5. Keleiviniai traukiniai – Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai:
1) vietinio susisiekimo traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tarptautinio susisiekimo traukiniai – keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius į kitas valstybes. 6. Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai
ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį. 7. Lengvieji automobiliai taksi – motorinės kelių transporto priemonės, skirtos keleiviams ir bagažui vežti, turinčios, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkančios lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija. 8. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys, įskaitant vairuotojo vietą, nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną, vežantys keleivius tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. 9. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 10. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 11. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 12. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 13.
valstybės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. 2. Keleiviniai traukiniai – Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai:
1) vietinio susisiekimo traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tarptautinio susisiekimo traukiniai – keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius į kitas valstybes. 3. Lengvieji automobiliai taksi – motorinės kelių transporto priemonės, skirtos keleiviams ir bagažui vežti, turinčios, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkančios lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 4. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys, įskaitant vairuotojo vietą, nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną, vežantys keleivius tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos Kelių eismo taisyklės. 5.
vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį. 6. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 7. Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius bei bagažą. 8. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės. 9. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.“
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo arba vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, taip pat mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, vaikai nuo 7 iki 8 metų, mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, ir mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas, mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis:
1) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida;
2) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo priedas
2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1605 1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas, lengvatų rūšis, išlaidų keleiviniam transportui kompensavimą ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarką bei šaltinius. 2. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, numatytos šiame įstatyme, pagal šio įstatymo nuostatas teikiamos važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose, kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje), reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais: Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. Šiame įstatyme numatytos lengvatos netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi.
1) Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams;
3) Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių šeimos nariams, turintiems Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę;
4) užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
5) užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. 3. Šiame įstatyme numatytos lengvatos netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi. 3 4. Lietuvos Respublikos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose, teikiamos tokios pačios važiavimo keleiviniu transportu lengvatos kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. 5. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius bei bagažą. 2. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 3.
autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės. 4. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 5. Keleiviniai traukiniai – Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai:
1) vietinio susisiekimo traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tarptautinio susisiekimo traukiniai – keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius į kitas valstybes. 6. Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai
ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį. 7. Lengvieji automobiliai taksi – motorinės kelių transporto priemonės, skirtos keleiviams ir bagažui vežti, turinčios, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkančios lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija. 8. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys, įskaitant vairuotojo vietą, nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną, vežantys keleivius tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. 9. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 10. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 11. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 12. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 13.
valstybės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. 2. Keleiviniai traukiniai – Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai:
1) vietinio susisiekimo traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tarptautinio susisiekimo traukiniai – keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius į kitas valstybes. 3. Lengvieji automobiliai taksi – motorinės kelių transporto priemonės, skirtos keleiviams ir jų bagažui vežti, turinčios, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkančios lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 4. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys, įskaitant vairuotojo vietą, nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną, vežantys keleivius tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal keleivių pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos Kelių eismo taisyklės. 5.
vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį. 6. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 7. Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir jų bagažą. 8. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės administracija. 9. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.“
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo arba vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, taip pat mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, vaikai nuo 7 iki 8 metų, mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, ir mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas, mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis:
1) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida;
2) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo priedas
2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
Projekto lyginamasis variantas
TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1605 1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas, lengvatų rūšis, išlaidų keleiviniam transportui kompensavimą ir vežėjų išlaidų (negautų pajamų), susijusių su lengvatų taikymu, kompensavimo (atlyginimo) tvarką bei šaltinius. 2. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, numatytos šiame įstatyme, pagal šio įstatymo nuostatas teikiamos važiuojantiems tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, keleiviniais traukiniais (2 ir 3 klasės sėdimuose vagonuose, kai keleivio kelionės pradinė ir galinė stotys yra Lietuvos Respublikos teritorijoje), reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais: Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. Šiame įstatyme numatytos lengvatos netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi.
1) Lietuvos Respublikos piliečiams;
2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams;
3) Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių šeimos nariams, turintiems Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę;
4) užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje;
5) užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. 3. Šiame įstatyme numatytos lengvatos netaikomos važiuojantiesiems tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobusais, lengvaisiais automobiliais taksi ir maršrutiniais taksi. 3 4. Lietuvos Respublikos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams, studijuojantiems Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose, teikiamos tokios pačios važiavimo keleiviniu transportu lengvatos kaip ir Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams. 5. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.“
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius bei bagažą. 2. Tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 3.
autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės. 4. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 5. Keleiviniai traukiniai – Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai:
1) vietinio susisiekimo traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tarptautinio susisiekimo traukiniai – keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius į kitas valstybes. 6. Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai
ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį. 7. Lengvieji automobiliai taksi – motorinės kelių transporto priemonės, skirtos keleiviams ir bagažui vežti, turinčios, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkančios lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Susisiekimo ministerija. 8. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys, įskaitant vairuotojo vietą, nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną, vežantys keleivius tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės. 9. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 10. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 11. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 12. Neteko galios nuo 2008 m. liepos 1 d. 13.
valstybės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę
Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, jo sutuoktinio išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. 2. Keleiviniai traukiniai – Lietuvos vietinio ir tarptautinio susisiekimo traukiniai:
1) vietinio susisiekimo traukiniai – paprastieji ir greitieji keleiviniai traukiniai, kursuojantys Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tarptautinio susisiekimo traukiniai – keleiviniai traukiniai, vežantys keleivius į kitas valstybes. 3. Lengvieji automobiliai taksi – motorinės kelių transporto priemonės, skirtos keleiviams ir jų bagažui vežti, turinčios, įskaitant vairuotojo vietą, ne daugiau kaip 7 sėdimas vietas, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkančios lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus. Techninius reikalavimus lengviesiems automobiliams taksi nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. 4. Maršrutiniai taksi – autobusai, turintys, įskaitant vairuotojo vietą, nuo 10 iki 17 sėdimų vietų ir atpažinimo ženklą – plafoną, vežantys keleivius tik sėdimose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais, paimantys ir išleidžiantys keleivius stotelėse arba pagal keleivių pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintos Kelių eismo taisyklės. 5. Reguliaraus susisiekimo laivai ir keltai – vidaus vandenų transporto priemonės, vežančios keleivius miesto, priemiestiniais ir tarpmiestiniais maršrutais pagal patvirtintą tvarkaraštį. 6.
transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais maršrutais daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. 7. Vežėjas – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir jų bagažą. 8. Vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusai ir troleibusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius miesto maršrutais, kuriuos nustato savivaldybės administracija. 9. Vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusai – kelių transporto priemonės, vežančios keleivius pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais priemiestiniais maršrutais ne daugiau kaip per dviejų gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.“
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo tolimojo arba vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bilietą su 50 procentų nuolaida turi aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, taip pat mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu.“
2Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, Lietuvos Respublikos, ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą, vaikai nuo 7 iki 8 metų, mokiniai, kurie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu ir pavienio mokymosi forma savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu, ir mokyklų, vykdančių specializuoto ugdymo krypties programas, mokiniai turi teisę įsigyti važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su šiomis nuolaidomis:
1) terminuotą vardinį važiavimo bilietą – su 80 procentų nuolaida;
2) vienkartinį važiavimo bilietą – su 50 procentų nuolaida.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo priedas
2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
2,
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas bei Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant perkelti į nacionalinę teisę 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau – Direktyva 2014/54/ES), 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir 4 straipsnio 2 dalies a–d punktus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamentas (direktorė – Rita Skrebiškienė, tel. 8 706 64295, el. p. [email protected]), tiesioginė rengėja – šio departamento Tarptautinės teisės skyriaus (vedėja – Vilmantė Miškinytė, tel. 8 706 68260, el. p. [email protected]) patarėja Mariana Žiukienė (tel. 8 706 68160, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Direktyva 2014/54/ES buvo priimta 2014 m. balandžio 16 d. Ji turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2016 m. gegužės 21 d. Direktyva 2014/54/ES siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai, besinaudojantys laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, ir jų šeimos nariai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės. Nurodyta direktyva taip pat taikoma Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams.
Direktyvos 2014/54/ES taikymo sritis apsiriboja laisvo darbuotojų judėjimo aspektais, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje 1–10 straipsniuose. Vadovaujantis Direktyvos 2014/54/ES 2 straipsnio 1 dalies c punktu, Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams turi būti sudarytos tokios pat sąlygos naudotis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Į Direktyvos 2014/54/ES taikymo sritį patenka ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, kuris nustato asmenų, kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas bei lengvatų rūšis. Šiuo metu Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. Galiojančio įstatymo nuostatos neapima Europos Sąjungos valstybių narių piliečių šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Minėtiems Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, išduodami ne leidimai laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai arba nuolat gyventi šalyje kortelės. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas taip pat nėra taikomas Europos ekonominės erdvės piliečiams ir jų šeimos nariams. Siekiant perkelti Direktyvos 2014/54/ES nuostatas į nacionalinę teisę, būtina į Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo taikymo sritį įtraukti minėtas asmenų kategorijas.
Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme taip pat būtina apibrėžti, kokie subjektai laikomi Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariais. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje asmenys, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir turintys leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kurie gali pasinaudoti šiame įstatyme numatytomis važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, išvardyti vienoje nurodyto įstatymo 1 straipsnio dalyje. Direktyvos 2014/54/ES 4 straipsnis įpareigoja Europos Sąjungos valstybes nares paskirti nacionaliniu lygiu po vieną ar kelias įstaigas, kurios skatintų laisvą asmenų judėjimą, teiktų pagalbą Europos Sąjungos darbuotojams, kurie susiduria su diskriminacijos atvejais, taip pat darbdaviams, analizuotų ir stebėtų, kaip įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad Lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų.
Lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, informacijos apie lygių galimybių užtikrinimą sklaidą. Lygių galimybių kontrolierius keičiasi turima informacija su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis bei įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo
nustatytos funkcijos atitinka Direktyvos 2014/54/ES 4 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nustatytas nacionalinės įstaigos funkcijas. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nurodytas įstatymas skirtas užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos
žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme nurodytas baigtinis draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašas, į kurį neįtraukta diskriminacija dėl pilietybės.
Siekiant užtikrinti, kad Lygių galimybių kontrolierius galėtų tirti skundus dėl diskriminacijos dėl pilietybės laisvo darbuotojų judėjimo srityje ir atlikti kitas Direktyvos 2014/54/ES 4 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nustatytas nacionalinės įstaigos funkcijas, būtina patikslinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatas, įtraukiant pilietybę, kaip vieną iš galimų diskriminavimo pagrindų. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekte siūloma papildyti atitinkamas įstatymo nuostatas, įtraukiant pilietybę, kaip vieną iš galimų diskriminavimo pagrindų. Minėtame įstatymo projekte siūloma apibrėžti pilietybės sąvoką, nurodant, kad pilietybė – Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių bei jų šeimos narių pilietybė. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę
kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr.
VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekte siūloma į Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo taikymo sritį įtraukti Europos Sąjungos valstybių narių piliečių šeimos narius ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius bei jų šeimos narius, kurie taip pat galėtų naudotis nurodytame įstatyme suteikiamomis transporto lengvatomis, taip pat siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. Siekiant teisinio aiškumo, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje asmenys, kurie gali pasinaudoti šiame įstatyme numatytomis važiavimo keleiviniu transportu lengvatomis, išvardijami atskiruose punktuose, taip pat patikslinami leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje pavadinimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytą teisinį reguliavimą. Kartu atliekami Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo redakciniai pakeitimai, siekiant inkorporuoti Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus į nurodytus įstatymus.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo prieduose siūloma pateikti nuorodas į Direktyvą 2014/54/ES, kurios nuostatas siūloma perkelti į nacionalinę teisę Įstatymų projektais. Pritarus Įstatymų projektams, bus įgyvendinta Direktyva 2014/54/ES, taip pat užtikrintas didesnis teisinis aiškumas Lygių galimybių kontrolieriui nagrinėjant skundus bei veiksmingesnė asmenų apsauga nuo diskriminacijos dėl pilietybės laisvo darbuotojų judėjimo srityje, sudarytos teisinės prielaidos asmenims, kuriems taikoma Direktyva 2014/54/ES, naudotis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytomis lengvatomis. Atsižvelgiant į tai, kad reikės parengti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat vadovaujantis sistemiškumo principu, kartu įvertinant, kad vėluojama perkelti Direktyvos 2014/54/ES nuostatas į nacionalinę teisę, siūloma, kad Įstatymų projektai įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymų projektus nenumatoma, teigiamos Įstatymų projektų pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo
antikorupcinis vertinimas neatliktas. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti Įstatymų projektai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, galiojančių įstatymų keisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti naujų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose siūloma apibrėžti Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos narių bei pilietybės sąvokas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija turės pateikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dokumentų, kuriais patvirtinama Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida, pavyzdžius, todėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant nurodytam įstatymui pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr.
lengvatų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant užtikrinti, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba veiksmingai ir tinkamai atliktų Direktyvos 2014/54/ES 4 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nustatytas funkcijas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje reikės vienos valstybės tarnautojo (vyriausiojo specialisto) pareigybės: pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13 arba 14. Vyriausiojo specialisto darbo vieta per metus kainuotų nuo 12922,22 iki 21537 Eur. Papildomai reikalingos valstybės biudžeto lėšos turėtų būti skiriamos iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai patvirtintų bendrųjų asignavimų. Pakeitus Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą, bus išplėstas šiuo metu minėtame įstatyme nustatytas asmenų, kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijų (toliau – asmenų kategorijos) sąrašas ir į jį įtrauktos naujos asmenų kategorijos.
Šiuo metu nėra duomenų, kiek asmenų, patenkančių į siūlomas nustatyti asmenų kategorijas, galėtų atvykti dirbti /gyventi į Lietuvos Respubliką ir kiek iš jų galėtų naudotis transporto lengvatomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. buvo išduota 1,1 tūkst. pažymų dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos / Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių narių piliečiams (toliau – pažymos) ir 120 leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kortelių Europos Sąjungos / ELPA valstybių narių piliečių šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos / ELPA valstybių narių piliečiai (toliau – leidimo laikinai gyventi kortelė). 2015 m. buvo išduota 1,3 tūkst. pažymų ir 150 leidimo laikinai gyventi kortelių. Iš jų Norvegijos Karalystės piliečiams 2014 m. buvo išduota 18 pažymų, 2015 m. –
išduodamų pažymų skaičius yra labai mažas, todėl statistika apie nurodytų valstybių piliečiams išduotas pažymas ir leidimo laikinai gyventi korteles nepateikiama. Studentų registro duomenimis, 2017 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 23 Norvegijos Karalystės ir 2 Islandijos Respublikos piliečiai. Dėl Europos ekonominės erdvės piliečių įtraukimo į Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo taikymo sritį lėšų poreikis, Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktais preliminariais skaičiavimais, važiavimo keleiviniu transportu išlaidoms kompensuoti kasmet papildomai reikėtų skirti apie 20 tūkst. eurų.
Duomenų, kiek Lietuvos Respublikos piliečių šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos / ELPA valstybių narių piliečiai, studijuoja Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose ir kurie galėtų, pvz., atostogų metu, grįžti į Lietuvą ir naudotis transporto lengvatomis, nėra, todėl neįmanoma apskaičiuoti preliminaraus lėšų poreikio transporto lengvatoms nurodytiems asmenims teikti. Įvertinant paskutinių metų statistiką, planuojama, kad, priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo pakeitimus ir išplėtus transporto lengvatas galinčių gauti subjektų ratą, nurodytas lengvatas papildomai galėtų gauti ne daugiau kaip 180 asmenų per metus. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, transporto lengvatoms 2016 m. buvo skirta 11 523 tūkst. eurų, iš jų panaudota 11 258 tūkst. eurų (nepanaudota 256 tūkst. eurų). Be to, 2017 m. transporto lengvatoms papildomai skirta 21 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomiems Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo pakeitimams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Įstatymų projektams įgyvendinti 2017 m. papildomai reikalingos valstybės biudžeto lėšos turėtų būti skiriamos iš asignavimų valdytojams patvirtintų bendrųjų asignavimų. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „pilietybė“, „diskriminacija“, „Direktyva 2014/54/ES“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1605 1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 9 dalyse apibrėžiant atskirų autobusų kategorijų sąvokas vartojamas terminas
„miestų savivaldybės“. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų
ir jų ribų įstatyme savivaldybė apibrėžiama kaip teritorijos administracinis vienetas, o miestas – kaip tam tikrus požymius turinti gyvenamosios vietovės rūšis. Savivaldybė ir miestas gali sutapti arba ne, šios dvi teritorinės kategorijos nėra tiesiogiai siejamos tarpusavyje, todėl terminas „miesto savivaldybė“ nėra tikslus ir aiškiai negali apibrėžti savivaldybių, kurioms būtų taikoma keičiamo įstatymo norma. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1605 1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1605 1, 2 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį prie Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės narės piliečio šeimos narių nebūtų priskiriami asmenys, su kuriais sudaryta registruotos partnerystės sutartis, jų tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai ar tokių asmenų išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. Vertinant siūlomą teisinį reguliavimą atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminis teikiamo projekto tikslas – įgyvendinti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau Direktyva 2014/54/ES). Pažymėtina, kad Direktyva 2014/54/ES siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos valstybių narių bei Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei jų šeimos nariai, įgyvendindami teisę į laisvą darbuotojų judėjimą, nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės. Pagal Direktyvos 2014/54/ES 2 straipsnio 1 dalies c punktą Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams turi būti sudarytos tokios pat sąlygos naudotis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Taigi, teikiamas projektas patenka į Direktyvos 2014/54/ES taikymo sritį.
Direktyvos 2014/54/ES Konstatuojamosios dalies 1 įtraukoje nurodoma, kad Europos Sąjungos piliečių šeimos narių terminas turėtų būti suprantamas taip pat kaip ir terminas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičiančios Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinančios Direktyvas
90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (toliau – Direktyva 2004/38/EB) 2 straipsnio 2 punkte. Pagal Direktyvos 2004/38/EB 2 straipsnio 2 dalį šeimos narys yra: sutuoktinis; partneris, su kuriuo Europos Sąjungos pilietis sudarė registruotą partnerystę, piliečio ir sutuoktinio ar partnerio tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metų amžiaus ar išlaikytiniai bei piliečio ir sutuoktinio ar partnerio išlaikomi tiesioginiai giminaičiai, esantys aukščiau pagal giminystės liniją. Pažymėtina, kad ši Direktyvos 2004/38/EB nuostata nacionalinėje teisėje yra įgyvendinta Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalimi, kurioje „Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narių“ sąvoka yra apibrėžiama taip pat, kaip ir Direktyvoje 2004/38/EB, t.y. ši sąvoka apima ir asmenis, su kuriais sudaryta registruotos partnerystės sutartis, jų tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai ar tokių asmenų išlaikomus giminaičius pagal tiesiąją aukštutinę liniją. Atsižvelgiant į tai, aptariama projekto nuostata tikslintina.
Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad Direktyva 2014/54/ES, kuri yra įgyvendinama teikiamu projektu, jau yra įgyvendinta ir kitais įstatymais, pavyzdžiui Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymu, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Pažymėtina, kad visuose minėtuose įstatymuose vartojama „Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių šeimos narių“ sąvoka atitinka aukščiau aptartą Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą „Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narių“ sąvoką. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL
1, 2 IR
2017 m. birželio 21 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; komiteto biuro padėjėjos Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus patarėja Mariana Žiukienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiasis specialistas Mantas Griščenko, Europos teisės departamento ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 9 dalyse apibrėžiant atskirų autobusų kategorijų sąvokas vartojamas terminas „miestų savivaldybės“. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme savivaldybė apibrėžiama kaip teritorijos administracinis vienetas, o miestas
Savivaldybė ir miestas gali sutapti arba ne, šios dvi teritorinės kategorijos nėra tiesiogiai siejamos tarpusavyje, todėl terminas „miesto savivaldybė“ nėra tikslus ir aiškiai negali apibrėžti savivaldybių, kurioms būtų taikoma keičiamo įstatymo norma. Nepritarti Sąvokos
„tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai“ ir „vietinio (priemiestinio)
reguliaraus susisiekimo autobusai“, kuriose vartojamas „miesto savivaldybės“ terminas yra susijusios su Kelių transporto kodekse vartojamais apibrėžimais „tolimojo susisiekimo maršrutas“ (Kelių transporto kodekso 18 str. 9 dalis) ir „vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas“ (Kelių transporto kodekso 18 str. 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Kelių transporto kodekse apibrėžiant maršrutus vartojamas terminas „miesto savivaldybė“, būtina ir Transporto lengvatų įstatyme naudoti tuos pačius terminus. Tikslinant Transporto lengvatų įstatyme vartojamas sąvokas būtina kartu tikslinti ir atitinkamas Kelių transporto kodekse vartojamas sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kituose teisės aktuose, pvz., Teritorijų planavimo įstatyme, yra vartojamas terminas „miesto savivaldybė“. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnyje yra įvardintos visos savivaldybės, tarp kurių yra miestų savivaldybės, pvz., yra Vilniaus rajono savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekviena savivaldybė turi savo teritoriją. Todėl neturėtų kilti neaiškumų, apibrėžiant savivaldybes. Atsižvelgiant į tai. siūlome nekeisti minėtų sąvokų, kurios vartojamos galiojančioje Transporto lengvatų įstatymo redakcijoje.
Jeigu Transporto lengvatų įstatyme nebūtų įvardinta, kad neįskaitomos miestų savivaldybių teritorijos, tai gautųsi taip. kad autobusas važiuojantis vietinio (priemiestinio) susisiekimo reguliariu maršrutu (pagal Kelių transporto kodeksą) Vilnius - Šalčininkai, pagal Transporto lengvatų įstatymą būtų laikomas tolimojo susisiekimo autobusu, nes jis kirstų Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijas, t.y. daugiau kaip dviejų savivaldybių teritorijas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomas sąvokų patikslinimas nesusijęs su Direktyvos 2014/54 perkėlimu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-838. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Čmilytė-Nielsen. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-838 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
žmogaus teisių komitetas
DĖL
1, 2 IR
2017 m. liepos 5 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Petras Gražulis, Seimo narė Agnė Širinskienė, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus patarėja Mariana Žiukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 9 dalyse apibrėžiant atskirų autobusų kategorijų sąvokas vartojamas terminas „miestų savivaldybės“. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme savivaldybė apibrėžiama kaip teritorijos administracinis vienetas, o miestas
Nepritarti Sąvokos
„tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusai“ ir „vietinio (priemiestinio)
reguliaraus susisiekimo autobusai“, kuriose vartojamas „miesto savivaldybės“ terminas yra susijusios su Kelių transporto kodekse vartojamais apibrėžimais „tolimojo susisiekimo maršrutas“ (Kelių transporto kodekso 18 str. 9 dalis) ir „vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas“ (Kelių transporto kodekso 18 str. 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Kelių transporto kodekse apibrėžiant maršrutus vartojamas terminas „miesto savivaldybė“, būtina ir Transporto lengvatų įstatyme naudoti tuos pačius terminus. Tikslinant Transporto lengvatų įstatyme vartojamas sąvokas būtina kartu tikslinti ir atitinkamas Kelių transporto kodekse vartojamas sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kituose teisės aktuose, pvz., Teritorijų planavimo įstatyme, yra vartojamas terminas „miesto savivaldybė“. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 4 straipsnyje yra įvardintos visos savivaldybės, tarp kurių yra miestų savivaldybės, pvz., yra Vilniaus rajono savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekviena savivaldybė turi savo teritoriją. Todėl neturėtų kilti neaiškumų, apibrėžiant savivaldybes. Atsižvelgiant į tai. siūlome nekeisti minėtų sąvokų, kurios vartojamos galiojančioje Transporto lengvatų įstatymo redakcijoje.
Jeigu Transporto lengvatų įstatyme nebūtų įvardinta, kad neįskaitomos miestų savivaldybių teritorijos, tai gautųsi taip. kad autobusas važiuojantis vietinio (priemiestinio) susisiekimo reguliariu maršrutu (pagal Kelių transporto kodeksą) Vilnius - Šalčininkai, pagal Transporto lengvatų įstatymą būtų laikomas tolimojo susisiekimo autobusu, nes jis kirstų Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus rajono savivaldybės ir Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijas, t.y. daugiau kaip dviejų savivaldybių teritorijas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlomas sąvokų patikslinimas nesusijęs su Direktyvos 2014/54 perkėlimu. 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Lietuvoje partnerystės institutas nėra tapatinamas su santuoka ir šie du institutai nėra lygiaverčiai savo teisių ir pareigų apimtimi, tuo tarpu pagal Direktyvą 2004/38 sąvoka "šeimos narys" turėtų reikšti ir registruotą partnerį, jei priimančiosios valstybės narės teisė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai. Dėl to, įvertinus nacionalinės teisės ypatumus, perkeliant Direktyvos sąvokas reikėtų atsisakyti nuorodos į partnerystę „šeimos nario“ sąvokoje. Pasiūlymas:1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.“
pasiūlymai:
išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-838. 7. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-838 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik