Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas,
nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 2. Etosas – tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma, lemianti asmens arba asmenų grupės elgesį ar elgesio normas. 3. Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. 4. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. 5. Pilietybė – Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių bei jų šeimos narių pilietybė.
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę
Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. 5 6. Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. 6 7. Socialinė padėtis – fizinio asmens įgytas išsilavinimas, kvalifikacija ar mokymasis ir studijos mokslo ir studijų institucijose, turima nuosavybė, gaunamos pajamos, teisės aktuose nustatytos valstybės paramos poreikis ir (arba) kiti su asmens finansine (ekonomine) padėtimi susiję veiksniai. 7 8.
elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:
tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;
užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;
tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;
padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžta šio straipsnio 4 ir 7 8 dalyse.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu asmenis vienijančioms organizacijoms sprendžiant narystės ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai dėl organizacijos vienijimosi pagrindo tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama;“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įrodinėjimo pareiga Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.“4 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:
1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.“5 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų institucijų pareiga įgyvendinti lygias galimybes
privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai:
institucijas, mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo;
pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 3. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti, kad šiose įstaigose ir institucijose nebūtų priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai priekabiauti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.“6 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje Įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo:
ir sąlygas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 7 8 dalies 4 ir 7 punkte nustatytą atvejį punktuose nustatytus atvejus;
kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
kriterijus;
nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti;
priekabiavimo;
diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių;
dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“7 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių apsaugos srityje Įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo:
prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas;
reklamuodamas, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ir nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.“8 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose Draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą.“9 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Diskriminaciniai skelbimai Skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 7 8 dalies 4 ir 7 punkte nustatytą atvejį punktuose nustatytus atvejus.“10 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Žalos atlyginimas Asmuo, patyręs diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka.“11 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti įstatymo priedą 5 punktu: „5. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8).“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 2. Etosas – tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma, lemianti asmens arba asmenų grupės elgesį ar elgesio normas. 3. Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. 4. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. 5. Pilietybė – Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė. 6.
6Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta
registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę
kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. 5. 7. Priekabiavimas
diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:
1) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
2) įstatymų nustatytą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;
3) įstatymų nustatytais atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje;
4) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;
5) įstatymų nustatytas specialias priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;
6) įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;
7) kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;
8) kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
9) atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimą. 8. 10.
10Nurodymas diskriminuoti asmenį lyties, rasės, tautybės, pilietybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžtas šio straipsnio 4 ir 7 9 dalyse.“
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu asmenis vienijančioms organizacijoms sprendžiant narystės ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai dėl organizacijos vienijimosi pagrindo tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama;“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įrodinėjimo pareiga Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:
1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų institucijų pareiga įgyvendinti lygias galimybes
bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai:
1) priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo;
2) skiriamos stipendijos ar teikiamos paskolos;
3) sudaromos, tvirtinamos švietimo programos;
4) vertinami mokymosi pasiekimai. 2.
bei mokslo ir studijų institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 3. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti, kad šiose įstaigose ir institucijose nebūtų priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai priekabiauti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje Įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo:
1) priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 7 9 dalies 4 ir 7 punkte nustatytą atvejį punktuose nustatytus atvejus;
2) sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
3) naudoti vienodus darbo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus;
4) naudoti vienodus atleidimo iš darbo ir iš valstybės tarnybos kriterijus;
5) už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
6) imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti;
7) užtikrinti, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo;
8) užtikrinti, kad siekiantis įsidarbinti asmuo, darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių;
9) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių apsaugos srityje Įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo:
1) visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas;
2) suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuodamas, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ir nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.“
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose Draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Diskriminaciniai skelbimai Skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 7 9 dalies 4 ir 7 punkte nustatytą atvejį punktuose nustatytus atvejus.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Žalos atlyginimas Asmuo, patyręs diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka.“
pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 5 punktu:
„5. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad
darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
Projekto lyginamasis variantas
2,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 2. Etosas – tikėjimo, vertybių, moralinių nuostatų ir tradicijų visuma, lemianti asmens arba asmenų grupės elgesį ar elgesio normas. 3. Lygios galimybės – tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. 4. Netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. 5. Pilietybė – Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių pilietybė. 6.
6Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis, tiesioginiai palikuonys, kuriems
nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, jo sutuoktinio išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. 5. 7. Priekabiavimas
diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:
1) įstatymų nustatytus apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
2) įstatymų nustatytą reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;
3) įstatymų nustatytais atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje;
4) įstatymų nustatytas dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;
5) įstatymų nustatytas specialias priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;
6) įstatymų nustatytas specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;
7) kai dėl konkrečių profesinės veiklos rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;
8) kai ribojimų, specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
9) atskirų sporto varžybų neįgaliesiems rengimą. 8. 10.
10Nurodymas diskriminuoti asmenį lyties, rasės, tautybės, pilietybės,
kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu laikomas diskriminacija, apibrėžtas šio straipsnio 4 ir 7 9 dalyse.“
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu asmenis vienijančioms organizacijoms sprendžiant narystės ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai dėl organizacijos vienijimosi pagrindo tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama;“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įrodinėjimo pareiga Teismuose ar kitose kompetentingose institucijose nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:
1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Švietimo įstaigų, kitų švietimo teikėjų bei mokslo ir studijų institucijų pareiga įgyvendinti lygias galimybes
bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti vienodas sąlygas asmenims nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, kai:
1) priimama į švietimo įstaigas, kitus švietimo teikėjus bei mokslo ir studijų institucijas, mokoma ir ugdoma pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, kurias jie vykdo;
2) skiriamos stipendijos ar teikiamos paskolos;
3) sudaromos, tvirtinamos švietimo programos;
4) vertinami mokymosi pasiekimai. 2.
bei mokslo ir studijų institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. 3. Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos privalo užtikrinti, kad šiose įstaigose ir institucijose nebūtų priekabiaujama ir nebūtų duodami nurodymai priekabiauti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.“
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Darbdavio pareiga įgyvendinti lygias galimybes darbe, valstybės tarnyboje Įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo:
1) priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 7 9 dalies 4 ir 7 punkte nustatytą atvejį punktuose nustatytus atvejus;
2) sudaryti vienodas darbo, valstybės tarnybos sąlygas, galimybes kelti kvalifikaciją, siekti profesinio mokymo, persikvalifikuoti, įgyti praktinio darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas;
3) naudoti vienodus darbo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus;
4) naudoti vienodus atleidimo iš darbo ir iš valstybės tarnybos kriterijus;
5) už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį;
6) imtis priemonių, kad darbuotojas ar valstybės tarnautojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti;
7) užtikrinti, kad darbuotojas, valstybės tarnautojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo;
8) užtikrinti, kad siekiantis įsidarbinti asmuo, darbuotojas, valstybės tarnautojas, pateikę skundą dėl diskriminacijos ar dalyvaujantys byloje dėl diskriminacijos, jų atstovas ar asmuo, liudijantys ir teikiantys paaiškinimus dėl diskriminacijos, nebūtų persekiojami ir būtų apsaugoti nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių;
9) imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Lygių galimybių įgyvendinimas vartotojų teisių apsaugos srityje Įgyvendindamas lygias galimybes, prekių pardavėjas, gamintojas ar paslaugų teikėjas, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, privalo:
1) visiems vartotojams sudaryti vienodas sąlygas gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu, ir taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas ir garantijas už tokius pačius ir vienodos vertės gaminius, prekes ir paslaugas;
2) suteikdamas vartotojams informaciją apie gaminius, prekes ir paslaugas arba jas reklamuodamas, užtikrinti, kad šioje informacijoje nebūtų išreiškiamas pažeminimas, paniekinimas arba teisių apribojimas ar privilegijų teikimas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu ir nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad dėl šių požymių asmuo yra pranašesnis ar menkesnis už kitą.“
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose Draudžiama diskriminacija lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Diskriminaciniai skelbimai Skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 7
nustatytus atvejus.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Žalos atlyginimas Asmuo, patyręs diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka.“
pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 5 punktu:
„5. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad
darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
2,
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas bei Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant perkelti į nacionalinę teisę 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau – Direktyva 2014/54/ES), 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir 4 straipsnio 2 dalies a–d punktus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių reikalų departamentas (direktorė – Rita Skrebiškienė, tel. 8 706 64295, el. p. [email protected]), tiesioginė rengėja – šio departamento Tarptautinės teisės skyriaus (vedėja – Vilmantė Miškinytė, tel. 8 706 68260, el. p. [email protected]) patarėja Mariana Žiukienė (tel. 8 706 68160, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Direktyva 2014/54/ES buvo priimta 2014 m. balandžio 16 d. Ji turėjo būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2016 m. gegužės 21 d. Direktyva 2014/54/ES siekiama užtikrinti, kad Europos Sąjungos piliečiai, besinaudojantys laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis, ir jų šeimos nariai nebūtų diskriminuojami dėl pilietybės. Nurodyta direktyva taip pat taikoma Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir jų šeimos nariams.
Direktyvos 2014/54/ES taikymo sritis apsiriboja laisvo darbuotojų judėjimo aspektais, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje 1–10 straipsniuose. Vadovaujantis Direktyvos 2014/54/ES 2 straipsnio 1 dalies c punktu, Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams turi būti sudarytos tokios pat sąlygos naudotis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Į Direktyvos 2014/54/ES taikymo sritį patenka ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, kuris nustato asmenų, kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijas bei lengvatų rūšis. Šiuo metu Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir turintiems leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės. Galiojančio įstatymo nuostatos neapima Europos Sąjungos valstybių narių piliečių šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Minėtiems Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams, kurie atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, išduodami ne leidimai laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o Europos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai arba nuolat gyventi šalyje kortelės. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas taip pat nėra taikomas Europos ekonominės erdvės piliečiams ir jų šeimos nariams. Siekiant perkelti Direktyvos 2014/54/ES nuostatas į nacionalinę teisę, būtina į Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo taikymo sritį įtraukti minėtas asmenų kategorijas.
Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme taip pat būtina apibrėžti, kokie subjektai laikomi Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariais. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje asmenys, t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir turintys leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kurie gali pasinaudoti šiame įstatyme numatytomis važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, išvardyti vienoje nurodyto įstatymo 1 straipsnio dalyje. Direktyvos 2014/54/ES 4 straipsnis įpareigoja Europos Sąjungos valstybes nares paskirti nacionaliniu lygiu po vieną ar kelias įstaigas, kurios skatintų laisvą asmenų judėjimą, teiktų pagalbą Europos Sąjungos darbuotojams, kurie susiduria su diskriminacijos atvejais, taip pat darbdaviams, analizuotų ir stebėtų, kaip įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės nuostatos dėl laisvo darbuotojų judėjimo. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad Lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų.
Lygių galimybių kontrolierius atlieka nepriklausomus tyrimus, susijusius su diskriminacijos atvejais, ir nepriklausomas diskriminacijos padėties apžvalgas, skelbia nepriklausomas ataskaitas, teikia išvadas ir rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, informacijos apie lygių galimybių užtikrinimą sklaidą. Lygių galimybių kontrolierius keičiasi turima informacija su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis bei įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo
nustatytos funkcijos atitinka Direktyvos 2014/54/ES 4 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nustatytas nacionalinės įstaigos funkcijas. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nurodytas įstatymas skirtas užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos
žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme nurodytas baigtinis draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąrašas, į kurį neįtraukta diskriminacija dėl pilietybės.
Siekiant užtikrinti, kad Lygių galimybių kontrolierius galėtų tirti skundus dėl diskriminacijos dėl pilietybės laisvo darbuotojų judėjimo srityje ir atlikti kitas Direktyvos 2014/54/ES 4 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nustatytas nacionalinės įstaigos funkcijas, būtina patikslinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatas, įtraukiant pilietybę, kaip vieną iš galimų diskriminavimo pagrindų. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekte siūloma papildyti atitinkamas įstatymo nuostatas, įtraukiant pilietybę, kaip vieną iš galimų diskriminavimo pagrindų. Minėtame įstatymo projekte siūloma apibrėžti pilietybės sąvoką, nurodant, kad pilietybė – Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių bei jų šeimos narių pilietybė. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę
kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr.
VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projekte siūloma į Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo taikymo sritį įtraukti Europos Sąjungos valstybių narių piliečių šeimos narius ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius bei jų šeimos narius, kurie taip pat galėtų naudotis nurodytame įstatyme suteikiamomis transporto lengvatomis, taip pat siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. Siekiant teisinio aiškumo, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje asmenys, kurie gali pasinaudoti šiame įstatyme numatytomis važiavimo keleiviniu transportu lengvatomis, išvardijami atskiruose punktuose, taip pat patikslinami leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje pavadinimai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytą teisinį reguliavimą. Kartu atliekami Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo redakciniai pakeitimai, siekiant inkorporuoti Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus į nurodytus įstatymus.
Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo prieduose siūloma pateikti nuorodas į Direktyvą 2014/54/ES, kurios nuostatas siūloma perkelti į nacionalinę teisę Įstatymų projektais. Pritarus Įstatymų projektams, bus įgyvendinta Direktyva 2014/54/ES, taip pat užtikrintas didesnis teisinis aiškumas Lygių galimybių kontrolieriui nagrinėjant skundus bei veiksmingesnė asmenų apsauga nuo diskriminacijos dėl pilietybės laisvo darbuotojų judėjimo srityje, sudarytos teisinės prielaidos asmenims, kuriems taikoma Direktyva 2014/54/ES, naudotis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatytomis lengvatomis. Atsižvelgiant į tai, kad reikės parengti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, taip pat vadovaujantis sistemiškumo principu, kartu įvertinant, kad vėluojama perkelti Direktyvos 2014/54/ES nuostatas į nacionalinę teisę, siūloma, kad Įstatymų projektai įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymų projektus nenumatoma, teigiamos Įstatymų projektų pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo
antikorupcinis vertinimas neatliktas. 7.
atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti Įstatymų projektai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, galiojančių įstatymų keisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti naujų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose siūloma apibrėžti Europos Sąjungos valstybės narės ir Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos narių bei pilietybės sąvokas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 1, 2 ir 5 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija turės pateikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dokumentų, kuriais patvirtinama Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir jų šeimos narių teisė įsigyti važiavimo bilietą su nuolaida, pavyzdžius, todėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant nurodytam įstatymui pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr.
lengvatų įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant užtikrinti, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba veiksmingai ir tinkamai atliktų Direktyvos 2014/54/ES 4 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nustatytas funkcijas, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje reikės vienos valstybės tarnautojo (vyriausiojo specialisto) pareigybės: pareigybės lygis – A, pareigybės kategorija – 13 arba 14. Vyriausiojo specialisto darbo vieta per metus kainuotų nuo 12922,22 iki 21537 Eur. Papildomai reikalingos valstybės biudžeto lėšos turėtų būti skiriamos iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai patvirtintų bendrųjų asignavimų. Pakeitus Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymą, bus išplėstas šiuo metu minėtame įstatyme nustatytas asmenų, kuriems teikiamos važiavimo keleiviniu transportu lengvatos, kategorijų (toliau – asmenų kategorijos) sąrašas ir į jį įtrauktos naujos asmenų kategorijos.
Šiuo metu nėra duomenų, kiek asmenų, patenkančių į siūlomas nustatyti asmenų kategorijas, galėtų atvykti dirbti /gyventi į Lietuvos Respubliką ir kiek iš jų galėtų naudotis transporto lengvatomis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. buvo išduota 1,1 tūkst. pažymų dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos / Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) valstybių narių piliečiams (toliau – pažymos) ir 120 leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kortelių Europos Sąjungos / ELPA valstybių narių piliečių šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos / ELPA valstybių narių piliečiai (toliau – leidimo laikinai gyventi kortelė). 2015 m. buvo išduota 1,3 tūkst. pažymų ir 150 leidimo laikinai gyventi kortelių. Iš jų Norvegijos Karalystės piliečiams 2014 m. buvo išduota 18 pažymų, 2015 m. –
išduodamų pažymų skaičius yra labai mažas, todėl statistika apie nurodytų valstybių piliečiams išduotas pažymas ir leidimo laikinai gyventi korteles nepateikiama. Studentų registro duomenimis, 2017 m. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 23 Norvegijos Karalystės ir 2 Islandijos Respublikos piliečiai. Dėl Europos ekonominės erdvės piliečių įtraukimo į Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo taikymo sritį lėšų poreikis, Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktais preliminariais skaičiavimais, važiavimo keleiviniu transportu išlaidoms kompensuoti kasmet papildomai reikėtų skirti apie 20 tūkst. eurų.
Duomenų, kiek Lietuvos Respublikos piliečių šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos / ELPA valstybių narių piliečiai, studijuoja Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių aukštosiose mokyklose ir kurie galėtų, pvz., atostogų metu, grįžti į Lietuvą ir naudotis transporto lengvatomis, nėra, todėl neįmanoma apskaičiuoti preliminaraus lėšų poreikio transporto lengvatoms nurodytiems asmenims teikti. Įvertinant paskutinių metų statistiką, planuojama, kad, priėmus siūlomus Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo pakeitimus ir išplėtus transporto lengvatas galinčių gauti subjektų ratą, nurodytas lengvatas papildomai galėtų gauti ne daugiau kaip 180 asmenų per metus. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, transporto lengvatoms 2016 m. buvo skirta 11 523 tūkst. eurų, iš jų panaudota 11 258 tūkst. eurų (nepanaudota 256 tūkst. eurų). Be to, 2017 m. transporto lengvatoms papildomai skirta 21 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad siūlomiems Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo pakeitimams įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Įstatymų projektams įgyvendinti 2017 m. papildomai reikalingos valstybės biudžeto lėšos turėtų būti skiriamos iš asignavimų valdytojams patvirtintų bendrųjų asignavimų. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „pilietybė“, „diskriminacija“, „Direktyva 2014/54/ES“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2017 m. birželio 21 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus patarėja Mariana Žiukienė, Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyriausiasis specialistas Mantas Griščenko, Europos teisės departamento ES institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas Aidas Budrys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys,
kad šiuo metu galiojančio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įstatymo paskirtis – <...> įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Pateiktoje nuostatoje nėra įtvirtintas draudimas varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas pilietybės pagrindu, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar šios nuostatos taip pat nereikėtų papildyti nurodant ir pilietybės pagrindą. Nepritarti Lygių galimybių įstatymo 1 str. 1 d. numato, kad įstatymo tikslas - užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos (šiame Konstitucijos straipsnyje yra pateiktas baigtinis nediskriminavimo pagrindų sąrašas). Lygių galimybių įstatymo 1 str. 3 d. numato, kad siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą (kas ir yra daroma teikiant šį įstatymo pakeitimo projektą.)
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma apibrėžti „pilietybės“ sąvoką, o šioje dalyje pateikiamas šeimos narių apibrėžimas su keičiamame įstatyme vartojamos „pilietybės“ sąvokos apibrėžimu tiesiogiai nesietinas ir
„pilietybės“ apibrėžime neturėtų būti dėstomas. Piliečio šeimos narių sąvokos
apibrėžimas dėstytinas atskira keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi. Pritarti
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra pateikiama pilietybės sąvoka, kuri yra suprantama kaip Europos Sąjungos valstybių narių ir Ekonominės erdvės valstybių piliečių bei jų šeimos narių pilietybė. Būtina atkreipti dėmesį, kad projekto nuostatos konstruojamos kaip draudžiančios diskriminaciją tik tam tikrų valstybių pilietybės pagrindu, t.y. diskriminacija kitų valstybių (trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos Federacijos, Argentinos, Australijos, Ukrainos) pilietybės pagrindu netiesiogiai būtų leidžiama.
Svarstant projektą būtina įvertinti, ar daugeliu atvejų draudžiant diskriminaciją pilietybė neturėtų būti suprantama platesne prasme ir apimti ne tik Europos Sąjungos valstybių narių ir Ekonominės erdvės valstybių pilietybes, bet ir visų kitų valstybių (trečiųjų šalių) pilietybes. Pavyzdžiui, jei diskriminavimas trečiųjų šalių pilietybės pagrindu yra galimas, objektyviai pateisinamas ir pagal galiojančius kitus įstatymus netgi privalomas priimant į darbą (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punktas), diskriminavimas šiuo pagrindu negalėtų būti pateisinamas to paties straipsnio 7 punkto atveju, kuriuo darbdavys įpareigojamas imtis priemonių (užtikrinti), kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Nepritarti Šiuo projektu į nacionalinę teisę perkeliama 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis. Direktyva taikoma tik Europos Sąjungos valstybių narių ir Ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams. Galiojančiu įstatymu darbdavys yra įpareigotas užtikrinti, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo remiantis kitais pagrindais (lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos)
keičiamo įstatymo 7 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktai taip pat yra pakeisti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 7 straipsnio pakeitimo įstatymu (reg. Nr.
Nr. XIII-365), kuris įsigalios, kaip ir vertinamas projektas, 2017 m. liepos 1 d., tačiau minėtame įstatyme ir projekte šie punktai yra išdėstyti skirtingai. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankų asociacija Argumentai: Lietuvos bankų asociacija nori atkreipti Jūsų dėmes], kad dabartiniame teisiniame reglamentavime bankams sudaromos kliūtys pasiūlyti lojalumo programas, palankesnę kainodarą jaunimui bei senjorams, nes Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šias priemones traktuoja kaip Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pažeidimą, o Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, įvykusiame 2017-03-14, buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 169, 170, 170¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-4575, kuriuo yra numatoma kriminalizuoti ir diskriminaciją dėl amžiaus už šį nusikaltimą numatant laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų. Mūsų nuomone, esamas reglamentavimas nepakankamai užtikrina, kad nuolat besikeičiančiame realiame gyvenime lygių galimybių būtų daugiau, nes ne tik sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos, profesinės veiklos ir profesinio mokymo srityje egzistuoja objektyvūs veiksniai, kurie nulemia nelygiavertę jaunesnio ar vyresnio amžiaus asmenų padėtį priklausomai nuo jų socialinės padėties. Verslo laisvės draudimas, neleidžiant taikyti palankesnių paslaugų teikimo sąlygų (ypač jaunimui), prisideda prie nepatrauklios socialinės aplinkos šiam visuomenės segmentui sudarymo. Dėl to prašome imtis skubių priemonių tinkamam teisiniam reglamentavimui Įtvirtinti. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį, papildant ją nauju 10 punktu ir ją išdėstyti taip: 7.
Tiesioginė diskriminacija - elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:
apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;
atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje;
dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;
specialias priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;
specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;
profesinės veikios rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;
specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
varžybų neįgaliesiems rengimą.
Tiesioginė diskriminacija - elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:
apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;
atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje;
dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;
specialias priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;
specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;
profesinės veikios rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;
specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
varžybų neįgaliesiems rengimą. 10) lengvatų teikimą amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu teikiant prekes ar paslaugas, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas nesusijęs su teikiamo įstatymo projekto tikslais.
Šio projekto tikslas - perkelti į nacionalinę teisę 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau – Direktyva 2014/54/ES), 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir 4 straipsnio 2 dalies a–d punktus. Šiuo metu yra sudaryta Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos didinimo ir teisinio reglamentavimo tobulinimo darbo grupė, kuri į Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą įtraukė ir Lietuvos bankų asociacijos siūlomą pakeitimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-837. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu
pranešėjas: V. Čmilytė-Nielsen. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-837 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2017 m. liepos 5 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė; komiteto biuro padėjėja: Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Petras Gražulis, Seimo narė Agnė Širinskienė Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus patarėja Mariana Žiukienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys,
kad šiuo metu galiojančio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad įstatymo paskirtis – <...> įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Pateiktoje nuostatoje nėra įtvirtintas draudimas varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas pilietybės pagrindu, atsižvelgiant į tai, svarstytina ar šios nuostatos taip pat nereikėtų papildyti nurodant ir pilietybės pagrindą. Nepritarti Lygių galimybių įstatymo 1 str.
1 d. numato, kad įstatymo tikslas - užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos (šiame Konstitucijos straipsnyje yra pateiktas baigtinis nediskriminavimo pagrindų sąrašas). Lygių galimybių įstatymo 1 str. 3 d. numato, kad siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą (kas ir yra daroma teikiant šį įstatymo pakeitimo projektą.)1
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma apibrėžti „pilietybės“ sąvoką, o šioje dalyje pateikiamas šeimos narių apibrėžimas su keičiamame įstatyme vartojamos „pilietybės“ sąvokos apibrėžimu tiesiogiai nesietinas ir
„pilietybės“ apibrėžime neturėtų būti dėstomas. Piliečio šeimos narių sąvokos
apibrėžimas dėstytinas atskira keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi. Pritarti1
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje yra pateikiama pilietybės sąvoka, kuri yra suprantama kaip Europos Sąjungos valstybių narių ir Ekonominės erdvės valstybių piliečių bei jų šeimos narių pilietybė. Būtina atkreipti dėmesį, kad projekto nuostatos konstruojamos kaip draudžiančios diskriminaciją tik tam tikrų valstybių pilietybės pagrindu, t.y. diskriminacija kitų valstybių (trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos Federacijos, Argentinos, Australijos, Ukrainos) pilietybės pagrindu netiesiogiai būtų leidžiama. Svarstant projektą būtina įvertinti, ar daugeliu atvejų draudžiant diskriminaciją pilietybė neturėtų būti suprantama platesne prasme ir apimti ne tik Europos Sąjungos valstybių narių ir Ekonominės erdvės valstybių pilietybes, bet ir visų kitų valstybių (trečiųjų šalių) pilietybes.
Pavyzdžiui, jei diskriminavimas trečiųjų šalių pilietybės pagrindu yra galimas, objektyviai pateisinamas ir pagal galiojančius kitus įstatymus netgi privalomas priimant į darbą (keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 punktas), diskriminavimas šiuo pagrindu negalėtų būti pateisinamas to paties straipsnio 7 punkto atveju, kuriuo darbdavys įpareigojamas imtis priemonių (užtikrinti), kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo. Nepritarti Šiuo projektu į nacionalinę teisę perkeliama 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis. Direktyva taikoma tik Europos Sąjungos valstybių narių ir Ekonominės erdvės valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams. Galiojančiu įstatymu darbdavys yra įpareigotas užtikrinti, kad darbuotojas nepatirtų seksualinio priekabiavimo remiantis kitais pagrindais (lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos)6
keičiamo įstatymo 7 straipsnis dėstomas nauja redakcija. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktai taip pat yra pakeisti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 7 straipsnio pakeitimo įstatymu (reg. Nr. XIII-365), kuris įsigalios, kaip ir vertinamas projektas, 2017 m. liepos 1 d., tačiau minėtame įstatyme ir projekte šie punktai yra išdėstyti skirtingai. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankų asociacija1 Argumentai: Lietuvos bankų asociacija nori atkreipti Jūsų dėmes], kad dabartiniame teisiniame reglamentavime bankams sudaromos kliūtys pasiūlyti lojalumo programas, palankesnę kainodarą jaunimui bei senjorams, nes Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba šias priemones traktuoja kaip Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo pažeidimą, o Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje, įvykusiame 2017-03-14, buvo pristatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 169, 170, 170¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIIP-4575, kuriuo yra numatoma kriminalizuoti ir diskriminaciją dėl amžiaus už šį nusikaltimą numatant laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų. Mūsų nuomone, esamas reglamentavimas nepakankamai užtikrina, kad nuolat besikeičiančiame realiame gyvenime lygių galimybių būtų daugiau, nes ne tik sveikatos apsaugos, darbo saugos, užimtumo, darbo rinkos, profesinės veiklos ir profesinio mokymo srityje egzistuoja objektyvūs veiksniai, kurie nulemia nelygiavertę jaunesnio ar vyresnio amžiaus asmenų padėtį priklausomai nuo jų socialinės padėties. Verslo laisvės draudimas, neleidžiant taikyti palankesnių paslaugų teikimo sąlygų (ypač jaunimui), prisideda prie nepatrauklios socialinės aplinkos šiam visuomenės segmentui sudarymo. Dėl to prašome imtis skubių priemonių tinkamam teisiniam reglamentavimui Įtvirtinti. Pasiūlymas:
straipsnio pakeitimas
straipsnio 7 dalį, papildant ją nauju 10 punktu ir ją išdėstyti taip: 7.
Tiesioginė diskriminacija - elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:
apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;
atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje;
dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;
specialias priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;
specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;
profesinės veikios rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;
specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
varžybų neįgaliesiems rengimą.
Tiesioginė diskriminacija - elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui, išskyrus:
apribojimus dėl amžiaus, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
reikalavimą mokėti valstybinę kalbą;
atvejais draudimą dalyvauti politinėje veikloje;
dėl pilietybės taikomas skirtingas teises;
specialias priemones sveikatos apsaugos, darbuotojų saugos, užimtumo, darbo rinkos srityje, siekiant sukurti ir taikyti integraciją į darbo aplinką garantuojančias ir skatinančias sąlygas bei galimybes;
specialias laikinąsias priemones, taikomas siekiant užtikrinti lygybę ir užkirsti kelią lygių galimybių pažeidimui lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu;
profesinės veikios rūšių pobūdžio arba dėl jų vykdymo sąlygų tam tikra žmogaus savybė yra esminis ir lemiamas profesinis reikalavimas, o šis tikslas yra teisėtas ir reikalavimas yra proporcingas;
specialių reikalavimų arba tam tikrų sąlygų dėl asmens socialinės padėties teisinį reguliavimą pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis;
varžybų neįgaliesiems rengimą. 10) lengvatų teikimą amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu teikiant prekes ar paslaugas, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas nesusijęs su teikiamo įstatymo projekto tikslais.
Šio projekto tikslas - perkelti į nacionalinę teisę 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (toliau – Direktyva 2014/54/ES), 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir 4 straipsnio 2 dalies a–d punktus. Šiuo metu yra sudaryta Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijos didinimo ir teisinio reglamentavimo tobulinimo darbo grupė, kuri į Lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektą įtraukė ir Lietuvos bankų asociacijos siūlomą pakeitimą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Lietuvoje nėra įteisintas joks partnerystę reglamentuojantis įstatymas, todėl nuostata, apibrėžianti partnerystę, yra brauktina iš siūlomo įstatymo projekto. Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2,3,4,5,6,7,8,9,11 ir 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-837 (toliau – Projektas) 1 straipsnyje esančią nuostatą, apibrėžiančią „Pilietybės“ sąvoką ir pakeitimą išdėstyti taip:
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
ekonominės erdvės valstybių piliečių bei jų šeimos narių pilietybė.
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją. Iš esmės pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą, „piliečio“ šeimos narių sąvokos apibrėžimas dėstomas atskira keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi. 2. Seimo narė
1 Argumentai: Lietuvoje partnerystės institutas nėra tapatinamas su santuoka ir šie du institutai nėra lygiaverčiai savo teisių ir pareigų apimtimi, tuo tarpu pagal Direktyvą 2004/38 sąvoka "šeimos narys" turėtų reikšti ir registruotą partnerį, jei priimančiosios valstybės narės teisė traktuoja registruotą partnerystę kaip lygiavertę santuokai. Dėl to, įvertinus nacionalinės teisės ypatumus, perkeliant Direktyvos sąvokas reikėtų atsisakyti nuorodos į partnerystę „šeimos nario“ sąvokoje. Pasiūlymas:1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.“
pasiūlymai:
išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-837. 7. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 1, susilaikė – 1 (priimtas sprendimas, už kurį balsavo Komiteto pirmininkas). 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-837 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik