Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 7 punktu:
„7) būti mediatoriumi, kai sprendžiami ginčai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
Projekto XIIIP-826(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Papildyti 21 straipsnio 2 dalį 7 punktu:
„7) mediatoriaus paslaugas, kai sprendžiami ginčai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant pašalinti šiuo metu egzistuojančius teisinius suvaržymus, neleidžiančius (ar ribojančius galimybes) antstoliams teikti kvalifikuotas mediacijos paslaugas. 2008 m. liepos 15 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymas. Šiuo įstatymu sudarytos teisinės prielaidos Lietuvoje taikyti vieną iš alternatyvių (neteisminių) ginčų sprendimo būdų – taikinamąjį tarpininkavimą (mediaciją). Įstatymas numato, kad ginčo šalys pačios pasirenka taikinimo tarpininką (mediatorių), kuris joms padeda taikiai išspręsti ginčą. Mediacijos pasaulinėje praktikoje įprasta, kad tarpininku (mediatoriumi) dažnai skiriamas teisininkas profesionalas, kuris turi reikiamų žinių ir gali kvalifikuotai padėti šalims susitaikyti. Taigi Lietuvoje taip pat tikslinga sudaryti kuo platesnes galimybes, kad įvairių profesijų teisininkai profesionalai, taip pat ir antstoliai, galėtų teikti mediacijos paslaugas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme, Lietuvos Respublikos notariato įstatyme jau yra numatytos galimybės atitinkamai advokatams ir notarams būti mediatoriais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
santykiai. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytos paslaugos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti antstoliai, tačiau tarp jų nėra įtraukta mediacija. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje, be jau šiuo metu nustatytų antstolio teikiamų paslaugų (konstatuoti faktines aplinkybes, tarpininkauti vykdant turtines prievoles ir kt.), siūloma įtraukti naują antstolio teikiamą paslaugą – mediaciją, kai sprendžiami ginčai. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolių teikiamos mediacijos paslaugos bus aiškiai atribotos nuo jų atliekamų funkcijų, t. y. antstoliai negalės teikti mediacijos paslaugų tais atvejais, kai jie turės vykdyti įstatymų nustatytas funkcijas. Atitinkamus apribojimus antstolių veiklai jau numato galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas (2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 3 dalis). Pritarus Įstatymo projektui, būtų leista antstoliams, kaip advokatams ir notarams, įstatymų nustatyta tvarka teikti mediacijos paslaugas. Pažymėtina, jog antstolių – teisininkų profesionalų veikla yra imperatyviai reglamentuojama įstatymu, jiems keliami aukšti kvalifikacijos ir veiklos reikalavimai. Tai turėtų lemti didesnį visuomenės pasitikėjimą jų teikiamomis mediacijos paslaugomis, o kartu paskatinti šio alternatyvaus (neteisminio) ginčų sprendimo būdo taikymą praktikoje. Taip pat tikėtina, kad daugiau ginčų būtų išsprendžiama mediacijos būdu ir būtų mažinamas teismų darbo krūvis, taupomos privačių asmenų, valstybės biudžeto lėšos, skiriamos ginčų sprendimui teisme. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
7Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina,
kad Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi daugiau subjektų galės teikti mediacijos paslaugas ir daugiau ginčų galės būti išsprendžiama mediacijos būdu, nesikreipiant į teismą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus Įstatymo projektą, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „mediacija“, „ginčas“, „antstolis“. 15.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-09 Nr. S-2017-5833 Lietuvos Respublikos Seimui
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-826 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-826, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2017-06-21
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Teisingumo ministerijos atstovai:
Jurga Greičienė, Reda Gabrilavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-091 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma nustatyti, jog antstoliai galėtų teikti mediacijos paslaugas, kai sprendžiami ginčai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog antstolių teikiamos mediacijos paslaugos bus aiškiai atribotos nuo jų atliekamų funkcijų, nes tokius apribojimus antstolių veiklai numato galiojančios redakcijos Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 3 dalis. Šiame kontekste pastebėtina, jog minėtos nuostatos iš esmės nustato antstolių pareigą vengti interesų konflikto ir draudimą teikti mokamas paslaugas vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis bei užtikrinti funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimą.
Manytina, jog atsižvelgiant į antstolio vykdomų funkcijų pobūdį, toks bendro pobūdžio teisinis reguliavimas galimai yra nepakankamas, nes situacijos vertinimą palieka tik antstolio nuomonei. Analizuojant, pavyzdžiui, Advokatūros įstatymo nuostatas, pastebėtina, jog be bendro pobūdžio reguliavimo, Advokatūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas ir labai aiškus bei konkretus advokato veiklos apribojimas, nustatantis, jog advokatas negali būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip taikinimo tarpininkas (mediatorius). Manytina, jog siekiant užtikrinti, jog antstoliai savo veikloje išvengtų interesų konfliktų ir nekiltų abejonių dėl jų nešališkumo, analogiško turinio antstolio veiklos ribojimas, atsižvelgiant į antstolių vykdomų funkcijų specifiką, turėtų būti nustatytas ir teikiamame įstatymo projekte.
Nepritarti Galiojančios Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies (antstolis gali teikti šiame Įstatyme numatytas paslaugas, jeigu tai netrukdo jam atlikti antstolio funkcijų), 21 straipsnio 3 dalies (paslaugų teikimas neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytas funkcijas; teikdamas paslaugas, antstolis privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių antstolio objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas; visais atvejais antstolis privalo teikti pirmumą įstatymų nustatytoms funkcijoms; antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis; atliekant funkcijas ir teikiant paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimas) nuostatos visiškai įpareigoja antstolį užtikrinti antstolio funkcijų ir paslaugų atribojimą ir vengti bet kokio interesų konflikto. Pažymėtina, kad tokia sistema jau šiuo metu taikoma praktikoje antstoliams teikiant Antstolių įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytas paslaugas ir yra pakankama. Pažymėtina, kad nurodytų reikalavimų laikymąsi turi užtikrinti pats antstolis, o pažeidus atitinkamas pareigas antstoliui gali būti taikoma Antstolių įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė. Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas Notariato įstatymo 20²straipsnyje. Nurodytų reikalavimų laikymąsi taip pat turi užtikrinti pats notaras, o pažeidus atitinkamas pareigas notarui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta 5.
teisę, pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9 (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas
PRIDEDAMA. Komiteto redaguotas įstatymo projektas XIIIP-826(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė