Projekto Projekto lyginamasis variantas
STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir jį išdėstyti taip:
„4. Šis Įstatymas taikomas odontologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais civilinių teisinių santykių pagrindu, kurie apibrėžia tokios praktikos sąlygas, odontologo ir įstaigos tarpusavio teises, pareigas, garantijas bei atsakomybę.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Algirdas Butkevičius Antanas Vinkus
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pirmiausiai, įstatymo projekto rengimą paskatino viena šiuo metu aktyviai rengiama socialinė iniciatyva „Padovanokite seneliams šypseną“. Šios iniciatyvos idėja – neatlygintinai teikti tam tikras odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugas senjorams ir senelių globos namų gyventojams. Akcijos tikslas – prisidėti, kad odontologijos ir/ar burnos priežiūros paslaugos taptų labiau prieinamos garbingo amžiaus asmenims, kurie neturi finansinės ar judėjimo galimybės gauti šios paslaugos, bei toliau plėtoti savanorystės veiklą Lietuvoje. Nepaisant socialinio projekto naudos, kurios siekiama visai Lietuvos visuomenei, egzistuoja tam tikros kompleksinės teisinės ir praktinės problemos, kurios užkerta kelią efektyviai įgyvendinti šią iniciatyvą, viena svarbiausia jų – ribojimas odontologams ar burnos priežiūros specialistams vykdyti veiklą ne pagal darbo sutartis. Toks ribojimas kyla iš šiuo metu galiojančios Odontologijos praktikos įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatos abstraktumo ir praktikoje susiklosčiusios situacijos, kai ši nuostata interpretuojama kaip leidžianti odontologui praktikuoti veiklą tik darbo sutarties su odontologijos įstaiga pagrindu, arba pačiam tokią įstaigą (individualią įmonę ar mažąją bendriją) įsteigus. Manytina, jog toks susiformavęs apribojimas yra nenuoseklus, niekaip nemotyvuotas ir nelogiškas, be pagrindo diskriminuoja alternatyvias odontologų praktikos formas (pagal civilines sutartis), kurios ne tik niekaip neigiamai neįtakotų odontologinių paslaugų kokybės, bet ir leistų odontologui ir odontologijos įstaigai (įstaigoms), kur odontologas praktikuoja, dar aiškiau susitarti dėl tarpusavio santykių, teisių, pareigų ir atsakomybės.
Taikomas apribojimas nesudaro net formalių galimybių savanorystės iniciatyvoms, kuomet odontologijos paslaugas teikiantys profesionalai socialiai jautrioms visuomenės grupėms galėtų teikti neatlygintinai, tai yra sudarę neatlygintinas civilines sutartis su tokią iniciatyvą palaikančiomis odontologijos įstaigomis. Įstatymo projekto tikslas – pašalinti dėl keičiamos įstatymo nuostatos abstraktumo praktikoje susiformavusį odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos veiklos formos apribojimą ir sukurti galimybę specialistams vykdyti veiklą civilinių sutarčių pagrindu. Toks pakeitimas leistų praktiškai įgyvendinti odontologijos praktikos savanorystės veiklą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Odontologė, visuomenės veikėja Eglė Vindašiūtė Narbutė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojanti Odontologijos praktikos įstatymo 1 straipsnio 4 dalis šiuo metu numato, kad jis taikomas odontologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais. Terminas "kitais pagrindais" šiuo metu praktikoje aiškinamas ir taikomas kaip leidžiantis odontologijos praktiką tik odontologui įsteigus individualią įmonę ar mažąją bendriją. Toks ribojimas yra niekuo nepagrindžiamas. Jis apsunkina savanorišką (neatlygintiną) odontologo veiklą, paslaugų teikimą socialiai jautrioms visuomenės grupėms.
Be to, apsunkinamos galimybės pacientams regionuose gauti profesionalių (konkrečioje odontologijos srityje besispecializuojančių) odontologų (taip pat ir užsienio specialistų) pagalbą, nes, net ir atvykdamas į konkrečią rajono odontologijos įstaigą individualiai (tik epizodinei, vienkartinei) konsultacijai dėl pvz., ypatingo atvejo, toks odontologas privalėtų prieš tai šioje įstaigoje įsidarbinti. Toks reikalavimas neatitinka nei tarp odontologo ir atitinkamos įstaigos šiuo atveju susiklostančių teisinių santykių turinio, nei sukuria kokių nors papildomų garantijų pacientams, įstaigai ar pačiam odontologui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, jog licenciją turinčio odontologo praktika licencijuotoje odontologijos įstaigoje galima ir civilinių sutarčių, kuriose numatytos šalių tarpusavio teisės, pareigos, garantijos bei atsakomybė, pagrindu. Tokiu būdu, būtų pašalinti galiojančio teisinio reguliavimo neaiškumai bei, svarbiausia, būtų sudarytos sąlygos savanoriškoms, tai yra neatlygintinoms, odontologijos iniciatyvoms vykdyti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomas teisinis reguliavimas aiškiai įtvirtins odontologijos praktikos teisinius pagrindus. Tai padidins teisinį tikrumą, aiškumą, sudarys sąlygas teikti odontologijos paslaugas savanorystės pagrindu, tai yra neatlygintinai. Be to, tai gali paskatinti šio medicinos paslaugų sektoriaus plėtrą, konkurenciją, padidins aukščiausio lygio odontologijos paslaugų prieinamumą gyventojams visoje Lietuvoje. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Numačius papildomą galimybę odontologams vykdyti veiklą civilinių sutarčių pagrindu, tai sukurtų daugiau erdvės plėsti odontologijos veiklos verslo sąlygas, kuri nebūtų ribojama darbo sutartimis. Taip pat, odontologams atsirastų galimybė vykdyti veiklą tiek sudarius komercines sutartis su licencijas turinčiomis įstaigomis, tiek prisidėti prie socialinių projektų ir plėtoti savanorystės veiklą Lietuvoje. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. Siekiant nuoseklaus Įstatymo projekto įgyvendinimo Lietuvos mastu, svarstytina galimybė parengti ir patvirtinti tipines civilinės sutarties tarp odontologo ir odontologijos įstaigos sąlygas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Naujų teisės aktų įgyvendinti priimtam įstatymui nereikia. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Papildomų lėšų įstatymui įgyvendinti neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Iniciatyvai pritaria Lietuvos Respublikos odontologų rūmai ir Lietuvos odontologų ortopedų draugija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Odontologija, savanorystė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Šiuo metu, pagal galiojantį reguliavimą, praktiškai odontologams yra neleidžiama verstis odontologijos praktika kitu būdu nei pagal darbo sutartį su licencijuota įstaiga. Tokia galiojanti praktika ne tik neteisėtai riboja odontologų ūkinę veiklą, bet ir itin apsunkina socialinio projekto „Padovanokite seneliams šypseną“ įgyvendinimą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką visi savanoriai, kurie norėtų prisidėti prie šio socialinio projekto įgyvendinimo, tai galėtų daryti tik sudarę darbo sutartis su įstaiga, dalyvaujančia socialiniame projekte savanoriškais pagrindais ir garantuojančia tam tikrų odontologinių paslaugų suteikimą nemokamai. Tai padaro projekto įgyvendinimą nerealiu, o tuo atveju, jei specialistas siektų vis tiek asmeniškai dalyvauti projekte ir suteikti odontologines paslaugas nemokamai, jis rizikuotų savo veiklos licencija. Teikia Seimo narys Algirdas Butkevičius Seimo narys Antanas Vinkus
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-05 Nr. S-2017-5642 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos
STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo projekto
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. S-2017-5642 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-799 (toliau – Projektas), teikiame toliau nurodytas pastabas. Svarstytinas Projektu siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo pagrįstumas ir proporcingumas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu iš esmės siekiama sudaryti galimybę neatlygintinai teikti tam tikras odontologijos ir (ar) burnos priežiūros paslaugas. Pažymėtina, kad siūlomas keisti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymas (toliau – Įstatymas) nereguliuoja odontologo teikiamų paslaugų pacientams atlygintinumo klausimų. Taip pat nėra nurodoma, kokie apribojimai šiuo metu taikomi odontologams teikti paslaugas neatlygintinai. Projektu siūloma keisti Įstatymo nuostata nurodo, kad Įstatymas yra taikomos ne tik darbo sutarties pagrindu veikiantiems odontologams, bet ir specialistams, veikiantiems „kitais pagrindais“. Tai suponuoja, kad nuostata nėra ribojanti, priešingai negu nurodoma Projekto aiškinamajame rašte. Atitinkamai nėra tikslinga detalizuoti, kad Įstatymu būtų reguliuojama tik darbo sutarties arba civilinių teisinių santykių pagrindu veikiančių specialistų veikla, nes Įstatyme numatyti „kiti pagrindai“ apima ir civilinius teisinius santykius.
Be to, kaip nurodoma Projekto aiškinamajame rašte, problemos teikiant paslaugas neatlygintinai yra susijusios ne su nustatytu teisiniu reguliavimu, o su praktikoje susiklosčiusia situacija ir atitinkamos nuostatos aiškinimu, kurios nebūtų išspręstos įsiteisėjus Projektui. Dėl šių priežasčių abejotina, ar Įstatymo keitimo projektu galima pasiekti deklaruojamus tikslus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siekiama pakeisti Odontologijos praktikos įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostatą, numatančią, kad šis įstatymas taikomas odontologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais, ir nustatyti, kad šis įstatymas taikomas odontologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ar civilinių teisinių santykių pagrindu, kurie apibrėžia tokios praktikos sąlygas, odontologo ir įstaigos tarpusavio teises, pareigas, garantijas bei atsakomybę. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad toks pakeitimas pašalintų dėl keičiamos įstatymo nuostatos abstraktumo praktikoje susiformavusį odontologų praktikos veiklos formos apribojimą ir leistų praktiškai įgyvendinti odontologijos praktikos savanorystės veiklą. Šis siūlymas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma susiaurinti galiojančią nuostatą, numatančią, kad įstatymas taikomas iš esmės visiems Lietuvos Respublikoje praktikuojantiems odontologams, t.y. bet kokiu teisiniu pagrindu veiklą vykdantiems odontologams, ir nustatyti, kad įstatymas taikomas tik pagal darbo sutartis dirbantiems ir civilinių teisinių santykių su įstaiga pagrindu veiklą vykdantiems odontologams. Tokia nuostata suponuoja tai, kad įstatymas netaikomas, pvz., individualią įmonę įsisteigusiam ir joje veiklą vykdančiam odontologui. Antra, neaišku kas turima omenyje nustatant, kad civiliniai teisiniai santykiai tarp odontologo ir įstaigos apibrėžia tarpusavio teises, pareigas, garantijas bei atsakomybę.
Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas reguliuoja ne sutartys su įstaiga, kurioje jie vykdo odontologo praktiką, o Odontologijos praktikos įstatymas bei Odontologų rūmų įstatymas bei šių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai – Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos, apibrėžiančios odontologų teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę. Savo ruožtu, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklą reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Odontologijos praktikos įstatymas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklės. Taigi, odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas, kompetenciją, atsakomybę, o taip pat Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos, kaip valstybės reguliuojamos ūkinės veiklos, sąlygas reglamentuoja įstatymai bei kiti viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, o ne fizinių asmenų – odontologų bei įstaigų tarpusavio sutartys. Kartu pažymėtina, jog nuostatoje vartojamas terminas „civiliniai teisiniai santykiai“ ir jo vartojimo kontekstas kelia abejonių dėl sąvokos parinkimo teisingumo. Pažymėtina, jog „civiliniai teisiniai santykiai“ teisinėje literatūroje apibrėžiami kaip: „civilinės teisės normų pagrindu dėl materialinių ir nematerialinių gėrybių atsirandantys teisiniai santykis, kurio dalyviai turi teisinę autonomiją bei turtinį atskirumą ir dalyvauja jame kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai“[1].
Taigi šios sąvokos esmė yra labai plati ir apimtų bet kokio pobūdžio civilinius teisinius santykius, pavyzdžiui, net žodines sutartis ir pan. Šiame kontekste keltinas klausimas, ar pagrįsta įstatyme, reguliuojančiame teisinius santykius, susijusius su valstybės reguliuojama profesija, nustatyti tokio neapibrėžto pobūdžio teisinį reguliavimą, kuris galimai neužtikrins tiek šių teisinių santykių dalyvių, tiek visų asmenų, kurie naudojasi odontologų teikiamomis paslaugomis, teisėtų interesų apsaugos. Svarstytina galimybė sukonkretinti reguliavimą. Trečia, dabartinis reguliavimas neužkerta kelio ir niekaip neriboja odontologams galimybės savo paslauga teikti neatlygintinai. Atkreiptinas dėmesys, kad Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtinti tik du bendrieji teisės verstis odontologo praktika reikalavimai, t.y. verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis minėto įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad odontologas sudarytų darbo sutartį su minėta įstaiga, ar pats steigtų ar dalyvautų tokios įstaigos steigime, įstatymas nenustato.
Pažymėtina, kad ir Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėje įtvirtinta nuostata, kad licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad įstaigoje odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologijos ir (ar) burnos priežiūros specialisto praktika, suponuoja, kad licencijuojamos veiklos priežiūros požiūriu neturi reikšmės kokiu pagrindu odontologijos praktikos licenciją odontologas vykdo savo praktiką licenciją turinčioje įstaigoje. Tuo labiau įstatymas nereguliuoja odontologo teikiamų odontologinės priežiūros paslaugų pacientams atlygintinumo klausimų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas yra klaidinantis bei netikslingas, nes galiojantis reguliavimas niekaip neriboja neatlygintinų odontologinės priežiūros paslaugų teikimo Lietuvos Respublikoje. Galbūt projekto aiškinamajame rašte išdėstyta problema yra ne įstatyminio reguliavimo, o netinkamo įstatymo taikymo problema. 2. Projekto pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ bei „įstatymas“ turi būti dėstomi naujų eilučių centre, o projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj žodžio „jį“ įrašytinas žodis „ją“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] Mikelėnas V., Rasimavičius P., Staskonis V., Taminskas A., Vėlyvis S., Vileita A., Vitkevičius P.,/red. Staskonis V. Civilinė teisė: vadovėlis. Kaunas: Vijusta. 1998. P. 44.