Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens
sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios tvirtinamos atsižvelgiantus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Sutarties standartines sąlygas tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Standartinės sutarties bendrosios sąlygos yra skelbiamos viešai ir dėl jų nesiderama. Dėl standartinių sutarties specialiųjų sąlygų, tai yra dėl paslaugų masto ir pinigų sumos, sutariama kasmet.“. 2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
30 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) koordinuoja ir prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;“. 3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
31 straipsnį 11 punktu: „11) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones;“. 2. Buvusį
straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
finansuoja savivaldybių sveikatos programas;“. 2. Pripažinti 33 straipsnio 9 punktą netekusiu galios. „9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ar vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms;“. 5 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 34 straipsnį 10 punktu:
„10) taiko šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones;“. 2. Buvusius 34 straipsnio 10, 11 ir 12 punktus atitinkamai laikyti 11, 12 ir 13 punktais. 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu:
„34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sprendimai, priimami vykdant sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių veiklos priežiūrą
1Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūra apima asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, išdavimo teisėtumo, taip pat kitos su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių veiklos priežiūrą. 2. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūra vykdoma Valstybinės ligonių kasos direktoriaus nustatyta tvarka. 3.
ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, vykdydamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus:
1) sprendimą nutraukti sutartį, kai nustatoma, kad įstaiga neturi licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai arba nėra akredituota šiai veiklai;
2) sprendimą įspėti sveikatos priežiūros įstaigą, vaistinę ar įmonę dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų, kartu nustatant jų pašalinimo terminus;
3) sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei už nustatytus įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;
4) sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokesčio už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus, ir (ar) medicinos pagalbos priemones, ir (ar) ortopedijos technines priemones grąžinimo, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus, ir
(ar) medicinos pagalbos priemones, ir (ar) ortopedijos technines priemones jis turėjo gauti nemokamai;
5) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar ortopedijos techninių priemonių, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai. 4. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip.“7 straipsnis. Įstatymo papildymas 34² straipsniu Papildyti Įstatymą 34² straipsniu: „34² straipsnis. Baudos 1.
teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar įmonė nepagrįstai gavo apmokėjimą ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai. 2. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar įmonė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui. 3. Už Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio reikalavimų pažeidimą sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus neteisėtai iš paciento paimto papildomo mokesčio dvigubam dydžiui. 4. Šio straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinačių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar įmonės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai tyrimo metu; atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą; savo valia nutraukė pažeidimą;
Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai patikrinimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti patikrinimą; pripažino Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas 34³ straipsniu Papildyti Įstatymą 34³ straipsniu: „34³ straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei, sudariusioms sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, paskirtų poveikio priemonių vykdymas
1Sveikatos priežiūros įstaiga,
vaistinė ar įmonė, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, paskirtą baudą privalo sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo gavimo dienos. 2 Sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei, sudariusioms sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu. 3. Jeigu yra motyvuotas sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar įmonės, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, prašymas, Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 4. Sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar įmonė, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, privalo įvykdyti šio įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose numatytus Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimus juose nustatytomis sąlygomis ir terminais. Motyvuotu sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar įmonės, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, prašymu Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas sprendime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku negalima dėl objektyvių priežasčių. 5. Sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar įmonės, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, nesumokėtos baudos ir palūkanos išieškomi į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos.
Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.“. 9 straipsnis. 36 straipsnio pripažinimas netukusiu galios Pripažinti netukusiu galios 36 straipsnį. „1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“10 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį. „37 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija
medicininio audito komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. 2.
medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti. 3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“12 straipsnis. V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V
IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ BEI ĮMONIŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA AR TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS
13 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti nauja redakcija:39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą
1Sveikatos priežiūros įstaigos,
sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;
nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką. 2.
2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;
ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. „39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą. 1.
1Sveikatos priežiūros įstaigos,
sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais;
nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat teikti informaciją apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką;
ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“. 2. Įmonės ar vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 14 straipsnis.
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Juozas Olekas Andrius Palionis Irena Šiaulienė Remigijus Žemaitaitis Rasa Budbergytė Algirdas Butkevičius Jonas Liesys Ričardas Juška
Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 2 straipsnį nauja 13 dalimi:
„13. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių veiklos priežiūra -
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūra, kuri apima asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, išdavimo teisėtumo, taip pat kitos su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių veiklos priežiūrą.“. 2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys
teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis.
Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. 2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Ssveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios tvirtinamos atsižvelgiantus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3. Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti įstaigai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. 4. Teritorinės ligonių kasos ir vaistinės sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo vaistinė įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis parduoti (išduoti) apdraustiesiems kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su vaistine už parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis visiškai ar iš dalies kompensuodama jų įsigijimo išlaidas. 5.
įstatymu, Sveikatos sistemos įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių veiklą.“. 3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) koordinuoja ir prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;“. 4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
31 straipsnį nauju 11 punktu: „11) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones;“. 2. Buvusį
straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
finansuoja savivaldybių sveikatos programas;“. 2. Pripažinti 33 straipsnio 9 punktą netekusiu galios. „9) vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos apmokėti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms ar vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms;“. 6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
34 straipsnį nauju 10 punktu: „10) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones;“. 2. Buvusius 34 straipsnio 10, 11 ir 12 punktus atitinkamai laikyti 11, 12 ir 13 punktais. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu: „34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sprendimai, priimami vykdant sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių veiklos priežiūrą 1.
Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, vykdydamos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus:
1) sprendimą nutraukti sutartį, kai nustatoma, kad įstaiga neturi licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai, taip pat kai nevykdomi ar netinkamai vykdomi šio įstatymo 26 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatyti įsipareigojimai;
2) sprendimą pateikti rašytinį nurodymą ar pastabą sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus;
3) sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei už nustatytus įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;
4) sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokesčio už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus, ir (ar) medicinos pagalbos priemones, ir (ar) ortopedijos technines priemones grąžinimo, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus, ir
(ar) medicinos pagalbos priemones, ir (ar) ortopedijos technines priemones jis turėjo gauti nemokamai;
sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų, medicinos pagalbos priemonių ar ortopedijos techninių priemonių, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai. 2.
vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu mažareikšmis teisės aktų reikalavimo pažeidimas nepašalinamas, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus. 3. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sprendime turi būti nurodyti teisės aktų pažeidimų aplinkybės, tikrinamos sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar įmonės ir kitų suinteresuotų asmenų pateikti paaiškinimai bei jų įvertinimas, priimto sprendimo motyvai ir teisinis pagrindas. Valstybinės ligonių kasos ar teritoreinės ligonių kasos sprendimai turi būti paremti tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių tikrinama sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar įmonė, turėjo galimybę duoti paaiškinimus. 4. Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas 34² straipsniu Papildyti Įstatymą 34² straipsniu: „34² straipsnis. Baudos 1.
teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar įmonė nepagrįstai gavo apmokėjimą ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus skirtumui tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai. 2. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar įmonė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui. 3. Už teisės gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pažeidimą sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus neteisėtai iš paciento paimto papildomo mokesčio dvigubam dydžiui. 4. Šio straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinačių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar įmonės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai tyrimo metu; atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą; savo valia nutraukė pažeidimą;
Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai patikrinimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti patikrinimą; pripažino Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai. 9 straipsnis. Įstatymo papildymas 34³ straipsniu Papildyti Įstatymą 34³ straipsniu: „34³ straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei, sudariusioms sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, paskirtų poveikio priemonių vykdymas
1Sveikatos priežiūros įstaiga,
vaistinė ar įmonė, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, paskirtą baudą privalo sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo gavimo dienos. 2 Sveikatos priežiūros įstaigai, vaistinei ar įmonei, sudariusioms sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.
Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu. 3. Jeigu yra motyvuotas sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar įmonės, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, prašymas, Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 4. Sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė ar įmonė, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, privalo įvykdyti Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimus juose nustatytomis sąlygomis ir terminais, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Motyvuotu sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar įmonės, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, prašymu Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas sprendime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku negalima dėl objektyvių priežasčių. 5. Sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės ar įmonės, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, nesumokėtos baudos ir palūkanos išieškomi į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.“. 10 straipsnis.
pripažinimas netukusiu galios Pripažinti netukusiu galios 36 straipsnį. „1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“11 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį. „37 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija
medicininio audito komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. 2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti. 3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“
V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V
IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, VAISTINIŲ BEI ĮMONIŲ, SUDARIUSIŲ SUTARTIS SU VALSTYBINE LIGONIŲ KASA AR TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS
13 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą
1Sveikatos priežiūros įstaigos,
sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;
nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką. 2.
2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;
ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. „39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą. 1.
1Sveikatos priežiūros įstaigos,
sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais;
nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat teikti informaciją apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką;
ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“. 2. Įmonės ar vaistinės, sudariusios sutartis su Valstybine ligonių kasa ar teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus. 14 straipsnis.
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Juozas Olekas Andrius Palionis Irena Šiaulienė Rasa Budbergytė Algirdas Butkevičius Jonas Liesys Ričardas Juška
Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 13 dalimi:
„13. Sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūra - Valstybinės ligonių kasos
prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka vykdoma sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūra, kuri apima asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, išdavimo teisėtumo, taip pat kitos su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą.“. 2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys
teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. 2.
tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Ssveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurios tvirtinamos atsižvelgiantus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. 3. Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti įstaigai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. 4. Teritorinės ligonių kasos ir vaistinės sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo vaistinė įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis parduoti (išduoti) apdraustiesiems kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su vaistine už parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis visiškai ar iš dalies kompensuodama jų įsigijimo išlaidas. 5. Sutarčių formas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“. 3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) koordinuoja ir prižiūri teritorinių ligonių kasų veiklą;“. 4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
31 straipsnį nauju 11 punktu: „11) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones;“. 2. Buvusį
straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pripažinti 33 straipsnio 4 punktą netekusiu galios.
„4) finansuoja savivaldybių sveikatos programas;“. 6 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
34 straipsnį nauju 10 punktu: „10) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones;“. 2. Buvusius 34 straipsnio 10, 11 ir 12 punktus atitinkamai laikyti 11, 12 ir 13 punktais. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu: „34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimai, priimami vykdant sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą
direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys, vykdydami sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus:
1) sprendimą nutraukti sutartį, kai nustatoma, kad įstaigos licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai galiojimas panaikinamas, taip pat kai neteikia apdraustiesiems valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros;
2) sprendimą pateikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus;
3) sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei už nustatytus įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;
4) sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokesčio už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus grąžinimo, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus jis turėjo gauti nemokamai;
sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai. 2.
netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu mažareikšmis teisės aktų reikalavimo pažeidimas nepašalinamas, pakartotinai rašytinis nurodymas negali būti pateiktas. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimas tvirtinamas individualiu administraciniu teisės aktu. 4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualus administracinis aktas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos. 5. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prieš priimdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, nustato 14 dienų terminą tikrintai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei paaiškinimams pateikti. 6. Apie posėdžio, kuriame bus priimami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti sprendimai, datą ir laiką tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki posėdžio. 7. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į posėdį netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, jei apie tai sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė buvo tinkamai informuotos. 8.
ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų priimtas individualus administracinis aktas per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei. 9. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualūs administraciniai aktai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip.“8 straipsnis. Įstatymo papildymas 34² straipsniu Papildyti Įstatymą 34² straipsniu: „34² straipsnis. Baudos
teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė nepagrįstai gavo apmokėjimą ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar skirtumo tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai. 2. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui. 3. Už teisės gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pažeidimą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus neteisėtai iš paciento paimto papildomo mokesčio dvigubam dydžiui. 4. Šio straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinačių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai tyrimo metu; atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą; savo valia nutraukė pažeidimą;
Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai patikrinimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti patikrinimą; pripažino Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai. 9 straipsnis. Įstatymo papildymas 34³ straipsniu Papildyti Įstatymą 34³ straipsniu: „34³ straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtų poveikio priemonių vykdymas
vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtą baudą privalo sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo gavimo dienos. 2 Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu. 3.
ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymas, Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 4. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo įvykdyti Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimus juose nustatytomis sąlygomis ir terminais, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Motyvuotu sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymu Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas sprendime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku negalima dėl objektyvių priežasčių. 5. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėtos baudos ir palūkanos išieškomi į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.“. 10 straipsnis. 36 straipsnio pripažinimas netukusiu galios Pripažinti netukusiu galios 36 straipsnį. „1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų 4 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje.
Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“11 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį. „37 straipsnis. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija
medicininio audito komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos priežiūros specialistai. 2. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti. 3. Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“12 straipsnis. V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V
13 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
jį išdėstyti taip:
Sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą
1Sveikatos priežiūros įstaigos,
sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;
nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
5) teikti informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką. 2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;
ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
padarytą žalą, jeigu ji atsirado dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. „39 straipsnis.
„39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant privalomąjį sveikatos draudimą. 1. Sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais;
nustatytus atvejus;
3) esant draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises, kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat teikti informaciją apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas bei tvarką;
ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms;
6) vykdyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“. 2.
2. Vaistinės, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo:
1) užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais;
ar teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimą (pardavimą);
medicinos pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
teritorinių ligonių kasų pagal kompetenciją priimtus sprendimus.“. 14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
Valstybinės ligonių kasos direktorius iki 2017 m. rugsėjo 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė Juozas Olekas Andrius Palionis Irena Šiaulienė Remigijus Žemaitaitis Rasa Budbergytė Algirdas Butkevičius Jonas Liesys Ričardas Juška
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹, 34² IR 34³
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 341, 342 ir 343 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektas) rengimą sąlygojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, todėl įmonei (išduodančiai apdraustiesiems ortopedijos technines priemones) geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, VLK, „siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turi su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.“ [1] Vadovaudamiesi minėta nutartimi, administraciniai teismai priėmė analogiškus sprendimus ir teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) priimamų sprendimų (reikalauti sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir įmones atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui) atžvilgiu. Iki minėtos 2015 m. gruodžio 3 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutarties buvo susiformavusi praktika, kuomet VLK ar TLK, savo kompetencijos ribose vykdydamos ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir nustačiusios teisės aktų pažeidimus, kaip viešojo administravimo subjektai, priimdavo administracinius sprendimus dėl žalos PSDF biudžetui, kuriuos atitinkami subjektai vykdydavo arba, nesutikdami su VLK ar TLK sprendimais, juos skųsdavo administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje buvo konstatuota, kad „Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo - privalomojo sveikatos draudimo fondo - lėšas.
Taigi teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. <...> Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje.
<...>
Atkreiptinas dėmesys, jog viešojo administravimo funkcijas įgyvendinanti institucija neturi tokios privatinės autonomijos, kokią turi civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis privatus asmuo (fizinis ar juridinis), todėl, nors Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK), nagrinėjamos bylos atveju, būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią pirmenybė yra teikiama viešosios teisės normoms. Taigi Teritorinės ligonių kasos atlikti veiksmai turėtų būti vertinami pagal Viešojo administravimo, Sveikatos draudimo ir Konkurencijos įstatymuose įtvirtintų teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Civilinio kodekso normos gali būti papildomai taikomos ir viešosios teisės reguliuojamiems santykiams (CK 1.1 str. 2 d.), tačiau dėl to šie santykiai netampa privatiniais teisiniais santykiais.‟ [2] 2014 m. kovo 20 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Pareiškėjui buvo taikyta sutartinė atsakomybė už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Šios sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos. Todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui skirtų sutartinės atsakomybės priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.“ [³] Tuo tarpu 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Šiuo gi atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiama Ekspertizės pažyma, kuria Vilniaus TLK įpareigojo pareiškėją <...> sumokėti ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, o baudą. Skundžiamu aktu pareiškėjui yra paskirta bauda, t. y. pritaikyta sankcija, todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad skundžiamas aktas nesukelia pasekmių. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad minėta bauda pareiškėjui paskirta ne tik už tarp pareiškėjo ir Vilniaus TLK sudarytos „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ atitinkamų nuostatų pažeidimą, bet ir už tai, kad buvo pažeistos Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai
Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintų Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 punktai.
Be to, įvertinus minėtus „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ 2.9 ir 2.13 punktus matyti, kad jų nuostatos iš esmės yra susijusios su teisės aktų, kurių pažeidimas konstatuotas skundžiamoje Ekspertizės pažymoje, įtvirtintais reikalavimais (Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 d., Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 p.). Šios byloje konstatuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia nagrinėjamos situacijos laikyti vien tik sutartinių įsipareigojimų pažeidimu.“ [⁴] Atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką, VLK ir TLK – viešojo administravimo subjektai, vykdantys PSDF biudžetą ir privalantys kontroliuoti bei užtikrinti šio biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumą, atlikę sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse ir įmonėse kontrolės procedūras bei nustatę žalą, padarytą PSDF biudžetui, teikia minėtiems ūkio subjektams tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus atlyginti šią žalą. Anot teismų, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms, pažeidus teisės aktų reikalavimus – sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus – kyla tik sutartinė civilinė atsakomybė.
Įstatymų projektu siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms, teikiančioms sveikatos priežiūrą, kompensuojamą PSDF biudžeto lėšomis, pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su TLK dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti konkrečias ekonomines sankcijas – baudas už teisės aktų pažeidimus, nes šiuo metu tokios ekonominės sankcijos yra įtvirtintos ne įstatyme, o tik sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo sutartyje. Taip pat Įstatymo projektu siekiama, kad TLK su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis pasirašomų sutarčių bendrosios sąlygos (teisės aktų reikalavimai) būtų vienodos visiems ūkio subjektams ir iš esmės pastovios (atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus), dėl jų nereikėtų derėtis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, todėl mažėtų administracinė našta tiek ūkio subjektams, tiek ir viešojo administravimo subjektams. Derybos su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis kasmet vyktų tik dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų masto ir PSDF biudžeto lėšų sumos.
Atkreiptinas dėmesys, kad VLK ir teritorinės ligonių kasos pateikė informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose 2016 m. pacientams taikytus neteisėtus mokėjimus:
Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Juozas Olekas, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad VLK ir TLK yra institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Sveikatos draudimo įstatymo 30, 31 33 ir 34 straipsniuose yra išvardintos VLK ir TLK funkcijos ir teisės.
Šios institucijos privalo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, skyrimo, išrašymo ir išdavimo teisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal dabar galiojančius Sveikatos draudimo įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, Sveikatos sistemos įstatymą VLK ir TLK, atliekančios valstybinę sveikatinimo veiklos kontrolę, nustatančios pažeidimus neturi įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms taikyti jokių kitų poveikio priemonių. Pagal dabar galiojantį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnį, VLK ir TLK galėtų pasinaudoti tik šiomis kontroliuojančių institucijų teisėmis: įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas. Taip pat šiuo metu galiojantys įstatymai nenustato ekonominių sankcijų – baudų už teisės aktų pažeidimus. Šios ekonominės sankcijos yra numatytos tik sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis. Sveikatos draudimo įstatyme yra įtvirtinta TLK funkcija, kuri šiuo metu nebevykdoma - finansuoja savivaldybių sveikatos programas. Ši funkcija nebevykdoma, įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-130), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-132) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymui Nr. 1K-78 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr.
1K-157 „Dėl Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiosios programos finansavimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad TLK ir sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių sudaromų sutarčių bendrąsias sąlygas patvirtintų sveikatos apsaugos ministras ir jos būtų paskelbiamos viešai – tai sudarytų galimybę mažinti administracinę naštą, nes įstaigoms nereikėtų kasmet pasirašinėti sutarčių bendrųjų sąlygų. Kasmet būtų tariamasi tik dėl PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų masto ir pinigų sumos. Taip pat siūloma nustatyti kokias konkrečias poveikio priemones gali taikyti privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos – VLK ir TLK, siūloma nustatyti kokias ekonomines sankcijas – baudas jos gali taikyti sveikatos priežiūros įstaigoms, taikytinų poveikio priemonių vykdymo tvarką, siekiama Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, administracinę atsakomybę. Įstatyme nustatomas baigtinis poveikio priemonių sąrašas bei įtvirtinama VLK ir TLK teisė nutraukti sutartį, kai nustatoma, kad įstaiga neturi licencijos, įspėti įstaigą, skirti ekonominę sankciją – baudą, stabdyti mokėjimą už visas ar dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai nustatomi įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai bei priimti sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nustatoma, už kokius pažeidimus – sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimams – VLK ir TLK gali taikyti poveikio priemones. Nustatomos konkrečios ekonominės sankcijos – baudos bei jų dydžiai, taip pat taikomų poveikio priemonių vykdymo tvarka. Apibrėžiama VLK ir TLK atliekamos ūkio subjektų sveikatinimo veiklos priežiūros apimtis. Tikslinamos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, pareigos, papildant, kad pastarosios privalo vykdyti VLK ir TLK priimtus sprendimus, susijusius su poveikio priemonių taikymu. Pripažįstami netekusiais galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 ir 37 straipsniai, nes TLK taikinimo komisija ir medicininio audito komisija iš esmės yra neveiksmingos ir perteklinės, TLK taikinimo komisijos siūlymai nėra privalomi viešojo administravimo subjektui, kuris sprendimus gali priimti tik vadovaudamasis teisės aktais, o TLK medicininio audito komisijos faktiškai niekada nevykdė veiklos. Minėtos komisijos funkcijos dubliuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas. Sveikatos draudimo įstatyme išbraukiama TLK funkcija, kad TLK finansuoja savivaldybių sveikatos programas, nes realiai tokios programos nėra finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis.
Sveikatos draudimo įstatyme nustatoma TLK ir VLK teisė taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas projektas mažins administracinę naštą ūkio subjektams, o įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti sutarčių bendrąsias ir specialiąsias sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką, reikės keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10. 9.
9Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti sutarčių bendrąsias ir specialiąsias sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką, reikės keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10. Lydimieji aktai turėtų būti parengti iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nereikės. 13.
13Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: veiklos priežiūra, poveikio priemonės, ekonominė sankcija, bauda. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Juozas Olekas Andrius Palionis Irena Šiaulienė Remigijus Žemaitaitis Rasa Budbergytė Algirdas Butkevičius Jonas Liesys Ričardas Juška [1] 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1820-502/2015. [2] 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-339/2008. [³] 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A442-673/2014. [⁴] 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS-533-602/2016.
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektas) rengimą sąlygojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, todėl įmonei (išduodančiai apdraustiesiems ortopedijos technines priemones) geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, VLK, „siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turi su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.“ [¹] Vadovaudamiesi minėta nutartimi, administraciniai teismai priėmė analogiškus sprendimus ir teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) priimamų sprendimų (reikalauti sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir įmones atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui) atžvilgiu. Iki minėtos 2015 m. gruodžio 3 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutarties buvo susiformavusi praktika, kuomet VLK ar TLK, savo kompetencijos ribose vykdydamos ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir nustačiusios teisės aktų pažeidimus, kaip viešojo administravimo subjektai, priimdavo administracinius sprendimus dėl žalos PSDF biudžetui, kuriuos atitinkami subjektai vykdydavo arba, nesutikdami su VLK ar TLK sprendimais, juos skųsdavo administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje buvo konstatuota, kad „Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo - privalomojo sveikatos draudimo fondo - lėšas.
Taigi teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. <...> Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje. <...> Atkreiptinas dėmesys, jog viešojo administravimo funkcijas įgyvendinanti institucija neturi tokios privatinės autonomijos, kokią turi civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis privatus asmuo (fizinis ar juridinis), todėl, nors Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK), nagrinėjamos bylos atveju, būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią pirmenybė yra teikiama viešosios teisės normoms. Taigi Teritorinės ligonių kasos atlikti veiksmai turėtų būti vertinami pagal Viešojo administravimo, Sveikatos draudimo ir Konkurencijos įstatymuose įtvirtintų teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Civilinio kodekso normos gali būti papildomai taikomos ir viešosios teisės reguliuojamiems santykiams (CK 1.1 str. 2 d.), tačiau dėl to šie santykiai netampa privatiniais teisiniais santykiais.‟ [2] 2014 m. kovo 20 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Pareiškėjui buvo taikyta sutartinė atsakomybė už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Šios sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos. Todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui skirtų sutartinės atsakomybės priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.“ [3] Tuo tarpu 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Šiuo gi atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiama Ekspertizės pažyma, kuria Vilniaus TLK įpareigojo pareiškėją <...> sumokėti ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, o baudą. Skundžiamu aktu pareiškėjui yra paskirta bauda, t. y. pritaikyta sankcija, todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad skundžiamas aktas nesukelia pasekmių. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad minėta bauda pareiškėjui paskirta ne tik už tarp pareiškėjo ir Vilniaus TLK sudarytos
„Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų
apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ atitinkamų nuostatų pažeidimą, bet ir už tai, kad buvo pažeistos Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintų Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 punktai.
Be to, įvertinus minėtus „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ 2.9 ir 2.13 punktus matyti, kad jų nuostatos iš esmės yra susijusios su teisės aktų, kurių pažeidimas konstatuotas skundžiamoje Ekspertizės pažymoje, įtvirtintais reikalavimais (Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 d., Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 p.). Šios byloje konstatuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia nagrinėjamos situacijos laikyti vien tik sutartinių įsipareigojimų pažeidimu.“ [4] Atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką, VLK ir TLK – viešojo administravimo subjektai, vykdantys PSDF biudžetą ir privalantys kontroliuoti bei užtikrinti šio biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumą, atlikę sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse ir įmonėse kontrolės procedūras bei nustatę žalą, padarytą PSDF biudžetui, teikia minėtiems ūkio subjektams tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus atlyginti šią žalą. Anot teismų, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms, pažeidus teisės aktų reikalavimus – sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus – kyla tik sutartinė civilinė atsakomybė.
Įstatymų projektu siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms, teikiančioms sveikatos priežiūrą, kompensuojamą PSDF biudžeto lėšomis, pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su TLK dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti konkrečias ekonomines sankcijas – baudas už teisės aktų pažeidimus, nes šiuo metu tokios ekonominės sankcijos yra įtvirtintos ne įstatyme, o tik sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo sutartyje. Taip pat Įstatymo projektu siekiama, kad TLK su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis pasirašomų sutarčių bendrosios sąlygos (teisės aktų reikalavimai) būtų vienodos visiems ūkio subjektams ir iš esmės pastovios (atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus), dėl jų nereikėtų derėtis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, todėl mažėtų administracinė našta tiek ūkio subjektams, tiek ir viešojo administravimo subjektams. Derybos su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis kasmet vyktų tik dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų masto ir PSDF biudžeto lėšų sumos.
Atkreiptinas dėmesys, kad VLK ir teritorinės ligonių kasos pateikė informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose 2016 m. pacientams taikytus neteisėtus mokėjimus:
buvo neteisėtai reikalaujama sumokėti už paslaugas, tyrimus, procedūras. Iš viso pacientai nepagrįstai sumokėjo 3327,7 Eur (mažiausia suma – 2,5 Eur už rentgeno nuotrauką Žalgirio klinikoje, didžiausia – 1200 Eur už stentavimo paslaugą UAB „Kardiolita“;
suma – 8,70 Eur Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre, didžiausia – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 279,54 Eur;
susimokėti iš pacientų suma buvo 4,30 Eur, didžiausia nepagristai reikalauta susimokėti iš pacientų suma buvo 213,28 Eur;
6 Eur;
mažiausia – 5 Eur. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą ir faktiškai atliekamą veiklą, tikslinamos Sveikatos draudimo įstatyme išvardytos VLK ir TLK funkcijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Juozas Olekas, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Rasa Budbergytė, Algirdas Butkevičius, Jonas Liesys, Ričardas Juška. Įstatymo projektas yra ištaisytas įvertintus Teisės departamento pastabas. 3.
yra reguliuojami Įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad VLK ir TLK yra institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Sveikatos draudimo įstatymo 30, 31
institucijos privalo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, skyrimo, išrašymo ir išdavimo teisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal dabar galiojančius Sveikatos draudimo įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, Sveikatos sistemos įstatymą VLK ir TLK, atliekančios valstybinę sveikatinimo veiklos kontrolę, nustatančios pažeidimus neturi įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms ir įmonėms taikyti jokių kitų poveikio priemonių. Pagal dabar galiojantį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnį, VLK ir TLK galėtų pasinaudoti tik šiomis kontroliuojančių institucijų teisėmis: įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas. Taip pat šiuo metu galiojantys įstatymai nenustato ekonominių sankcijų – baudų už teisės aktų pažeidimus. Šios ekonominės sankcijos yra numatytos tik sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis. Sveikatos draudimo įstatyme yra įtvirtinta TLK funkcija, kuri šiuo metu nebevykdoma - finansuoja savivaldybių sveikatos programas. Ši funkcija nebevykdoma, įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-130), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr.
Nr. XII-132) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymui Nr. 1K-78 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus
sveikatos programų rėmimo specialiosios programos finansavimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma nustatyti, kad TLK ir sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių sudaromų sutarčių bendrąsias sąlygas patvirtintų sveikatos apsaugos ministras ir jos būtų paskelbiamos viešai – tai sudarytų galimybę mažinti administracinę naštą, nes įstaigoms nereikėtų kasmet pasirašinėti sutarčių bendrųjų sąlygų. Kasmet būtų tariamasi tik dėl PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų masto ir pinigų sumos. Taip pat siūloma nustatyti kokias konkrečias poveikio priemones gali taikyti privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos – VLK ir TLK, siūloma nustatyti kokias ekonomines sankcijas – baudas jos gali taikyti sveikatos priežiūros įstaigoms, taikytinų poveikio priemonių vykdymo tvarką, siekiama Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, administracinę atsakomybę. Įstatyme nustatomas baigtinis poveikio priemonių sąrašas bei įtvirtinama VLK ir TLK teisė nutraukti sutartį, kai nustatoma, kad įstaiga neturi licencijos, įspėti įstaigą, skirti ekonominę sankciją – baudą, stabdyti mokėjimą už visas ar dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai nustatomi įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai bei priimti sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nustatoma, už kokius pažeidimus – sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimams – VLK ir TLK gali taikyti poveikio priemones. Nustatomos konkrečios ekonominės sankcijos – baudos bei jų dydžiai, taip pat taikomų poveikio priemonių vykdymo tvarka. Apibrėžiama VLK ir TLK atliekamos ūkio subjektų sveikatinimo veiklos priežiūros apimtis. Tikslinamos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, pareigos, papildant, kad pastarosios privalo vykdyti VLK ir TLK priimtus sprendimus, susijusius su poveikio priemonių taikymu. Pripažįstami netekusiais galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 ir 37 straipsniai, nes TLK taikinimo komisija ir medicininio audito komisija iš esmės yra neveiksmingos ir perteklinės, TLK taikinimo komisijos siūlymai nėra privalomi viešojo administravimo subjektui, kuris sprendimus gali priimti tik vadovaudamasis teisės aktais, o TLK medicininio audito komisijos faktiškai niekada nevykdė veiklos. Minėtos komisijos funkcijos dubliuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas. Sveikatos draudimo įstatyme išbraukiama TLK funkcija, kad TLK finansuoja savivaldybių sveikatos programas, nes realiai tokios programos nėra finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis.
Sveikatos draudimo įstatyme nustatoma TLK ir VLK teisė taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas projektas mažins administracinę naštą ūkio subjektams, o įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti sutarčių bendrąsias ir specialiąsias sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką, reikės keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10. 9.
9Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti sutarčių bendrąsias ir specialiąsias sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką, reikės keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10. Lydimieji aktai turėtų būti parengti iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nereikės. 13.
išvados Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: veiklos priežiūra, poveikio priemonės, ekonominė sankcija, bauda. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Juozas Olekas Andrius Palionis Irena Šiaulienė Rasa Budbergytė Algirdas Butkevičius Jonas Liesys Ričardas Juška [1] 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1820-502/2015. [2] 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-339/2008. [3] 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A442-673/2014. [4] 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS-533-602/2016.
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³straipsniais įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektas) rengimą sąlygojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) kompetenciją ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą žalą priverstinai išieškoti, todėl įmonei (išduodančiai apdraustiesiems ortopedijos technines priemones) geruoju neįvykdžius raginimo sumokėti PSDF biudžetui padarytą žalą, VLK, „siekdama savo sutartinių teisių įgyvendinimo ir (tuo pačiu) imperatyvių teisės normų jai pavesto veiksmingo PSDF biudžeto lėšų kontrolės užtikrinimo, turi su civiliniu ieškiniu kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl minėtos žalos priteisimo.“ [¹] Vadovaudamiesi minėta nutartimi, administraciniai teismai priėmė analogiškus sprendimus ir teritorinių ligonių kasų (toliau – TLK) priimamų sprendimų (reikalauti sveikatos priežiūros įstaigas, vaistines ir įmones atlyginti žalą, padarytą PSDF biudžetui) atžvilgiu. Iki minėtos 2015 m. gruodžio 3 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos nutarties buvo susiformavusi praktika, kuomet VLK ar TLK, savo kompetencijos ribose vykdydamos ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir nustačiusios teisės aktų pažeidimus, kaip viešojo administravimo subjektai, priimdavo administracinius sprendimus dėl žalos PSDF biudžetui, kuriuos atitinkami subjektai vykdydavo arba, nesutikdami su VLK ar TLK sprendimais, juos skųsdavo administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje buvo konstatuota, kad „Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo - privalomojo sveikatos draudimo fondo - lėšas.
Taigi teritorinė ligonių kasa yra viešojo administravimo subjektas, atliekantis viešąjį administravimą sveikatos draudimo srityje. <...> Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sutartys turi būti vertinamos kaip administracinės, nes teisiniai santykiai, kurių pagrindu kyla sutartiniai įsipareigojimai, yra administraciniai, o pačios sutartys viešojo administravimo subjektų sudaromos viešosios teisės normų imperatyviojo reguliavimo pagrindais, ginant viešuosius interesus sveikatos apsaugos srityje. <...> Atkreiptinas dėmesys, jog viešojo administravimo funkcijas įgyvendinanti institucija neturi tokios privatinės autonomijos, kokią turi civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis privatus asmuo (fizinis ar juridinis), todėl, nors Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK), nagrinėjamos bylos atveju, būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią pirmenybė yra teikiama viešosios teisės normoms. Taigi Teritorinės ligonių kasos atlikti veiksmai turėtų būti vertinami pagal Viešojo administravimo, Sveikatos draudimo ir Konkurencijos įstatymuose įtvirtintų teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors Civilinio kodekso normos gali būti papildomai taikomos ir viešosios teisės reguliuojamiems santykiams (CK 1.1 str. 2 d.), tačiau dėl to šie santykiai netampa privatiniais teisiniais santykiais.‟ [2] 2014 m. kovo 20 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Pareiškėjui buvo taikyta sutartinė atsakomybė už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Šios sutartinės atsakomybės priemonės nėra ekonominės sankcijos. Todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjui skirtų sutartinės atsakomybės priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nevertina pagal administracinės atsakomybės taikymo principus.“ [3] Tuo tarpu 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo konstatuota, kad „Šiuo gi atveju nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiama Ekspertizės pažyma, kuria Vilniaus TLK įpareigojo pareiškėją <...> sumokėti ne Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, o baudą. Skundžiamu aktu pareiškėjui yra paskirta bauda, t. y. pritaikyta sankcija, todėl teismas be pagrindo konstatavo, kad skundžiamas aktas nesukelia pasekmių. Šiuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad minėta bauda pareiškėjui paskirta ne tik už tarp pareiškėjo ir Vilniaus TLK sudarytos
„Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių paslaugų išlaidų
apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ atitinkamų nuostatų pažeidimą, bet ir už tai, kad buvo pažeistos Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 patvirtintų Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 punktai.
Be to, įvertinus minėtus „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir šių išlaidų apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutarties“ 2.9 ir 2.13 punktus matyti, kad jų nuostatos iš esmės yra susijusios su teisės aktų, kurių pažeidimas konstatuotas skundžiamoje Ekspertizės pažymoje, įtvirtintais reikalavimais (Sveikatos sistemos įstatymo 49 str. 5 d., Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos 3 priedo 7, 9.5 ir 12 p.). Šios byloje konstatuotos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, neleidžia nagrinėjamos situacijos laikyti vien tik sutartinių įsipareigojimų pažeidimu.“ [4] Atsižvelgiant į administracinių teismų praktiką, VLK ir TLK – viešojo administravimo subjektai, vykdantys PSDF biudžetą ir privalantys kontroliuoti bei užtikrinti šio biudžeto lėšų panaudojimo teisėtumą, atlikę sveikatos priežiūros įstaigose, vaistinėse kontrolės procedūras bei nustatę žalą, padarytą PSDF biudžetui, teikia minėtiems ūkio subjektams tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus atlyginti šią žalą. Anot teismų, sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, pažeidus teisės aktų reikalavimus – sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus – kyla tik sutartinė civilinė atsakomybė.
Įstatymų projektu siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, teikiančioms sveikatos priežiūrą, kompensuojamą PSDF biudžeto lėšomis, pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su TLK dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą. Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti konkrečias ekonomines sankcijas – baudas už teisės aktų pažeidimus, nes šiuo metu tokios ekonominės sankcijos yra įtvirtintos ne įstatyme, o tik sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad VLK ir teritorinės ligonių kasos pateikė informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose 2016 m. pacientams taikytus neteisėtus mokėjimus:
buvo neteisėtai reikalaujama sumokėti už paslaugas, tyrimus, procedūras.
Iš viso pacientai nepagrįstai sumokėjo 3327,7 Eur (mažiausia suma – 2,5 Eur už rentgeno nuotrauką Žalgirio klinikoje, didžiausia – 1200 Eur už stentavimo paslaugą UAB „Kardiolita“;
suma – 8,70 Eur Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre, didžiausia – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 279,54 Eur;
susimokėti iš pacientų suma buvo 4,30 Eur, didžiausia nepagristai reikalauta susimokėti iš pacientų suma buvo 213,28 Eur;
6 Eur;
mažiausia – 5 Eur. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą ir faktiškai atliekamą veiklą, tikslinamos Sveikatos draudimo įstatyme išvardytos VLK ir TLK funkcijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Rimantė Šalaševičiūtė, Juozas Olekas, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Rasa Budbergytė, Algirdas Butkevičius, Jonas Liesys, Ričardas Juška. Įstatymo projektas yra ištaisytas įvertintus Teisės departamento pastabas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad VLK ir TLK yra institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą. Sveikatos draudimo įstatymo 30, 31 33 ir 34 straipsniuose yra išvardintos VLK ir TLK funkcijos ir teisės.
Šios institucijos privalo užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, skyrimo, išrašymo ir išdavimo teisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad pagal dabar galiojančius Sveikatos draudimo įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, Sveikatos sistemos įstatymą VLK ir TLK, atliekančios valstybinę sveikatinimo veiklos kontrolę, nustatančios pažeidimus neturi įgaliojimų sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms taikyti jokių kitų poveikio priemonių. Pagal dabar galiojantį Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnį, VLK ir TLK galėtų pasinaudoti tik šiomis kontroliuojančių institucijų teisėmis: įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas. Taip pat šiuo metu galiojantys įstatymai nenustato ekonominių sankcijų – baudų už teisės aktų pažeidimus. Šios ekonominės sankcijos yra numatytos tik sutartyse su sveikatos priežiūros įstaigomis. Sveikatos draudimo įstatyme yra įtvirtinta TLK funkcija, kuri šiuo metu nebevykdoma - finansuoja savivaldybių sveikatos programas. Ši funkcija nebevykdoma, įsigaliojus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-130), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui (2012 m. gruodžio 20 d. Nr. XII-132) ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 31 d. įsakymui Nr. 1K-78 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr.
1K-157 „Dėl Savivaldybių visuomenės sveikatos programų rėmimo specialiosios programos finansavimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Taip pat siūloma nustatyti kokias konkrečias poveikio priemones gali taikyti privalomąjį sveikatos draudimą vykdančios institucijos – VLK ir TLK, siūloma nustatyti kokias ekonomines sankcijas – baudas jos gali taikyti sveikatos priežiūros įstaigoms, taikytinų poveikio priemonių vykdymo tvarką, siekiama Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, administracinę atsakomybę. Įstatyme nustatomas baigtinis poveikio priemonių sąrašas bei įtvirtinama VLK ir TLK teisė nutraukti sutartį, kai nustatoma, kad įstaiga neteko licencijos ar nevykdo esminio įsipareigojimo teikti apdraustajam nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, įspėti įstaigą, skirti ekonominę sankciją – baudą, stabdyti mokėjimą už visas ar dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kai nustatomi įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai bei priimti sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokėjimo už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nustatoma, už kokius pažeidimus – sveikatos priežiūros paslaugų kiekio ir kokybės, t. y. atitikties nustatytiems šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimams, bei vaistų, medicinos pagalbos priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimams – VLK ir TLK gali taikyti poveikio priemones.
Nustatomos konkrečios ekonominės sankcijos – baudos bei jų dydžiai, nurodyti subjektai, įgalioti skirti nurodytas baudas – Valstybinės ligonių kasos ar teritorinių ligonių kasų vadovai ar jų įgalioti asmenys, taip pat esmines baudų skyrimo procedūros sudėtinės dalys, terminai, taikomų poveikio priemonių vykdymo tvarka. Apibrėžiama VLK ir TLK atliekamos ūkio subjektų sveikatinimo veiklos priežiūros apimtis. Tikslinamos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, pareigos, papildant, kad pastarosios privalo vykdyti VLK ir TLK priimtus sprendimus, susijusius su poveikio priemonių taikymu. Pripažįstami netekusiais galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 ir 37 straipsniai, nes TLK taikinimo komisija ir medicininio audito komisija iš esmės yra neveiksmingos ir perteklinės, TLK taikinimo komisijos siūlymai nėra privalomi viešojo administravimo subjektui, kuris sprendimus gali priimti tik vadovaudamasis teisės aktais, o TLK medicininio audito komisijos faktiškai niekada nevykdė veiklos. Minėtos komisijos funkcijos dubliuoja Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas. Sveikatos draudimo įstatyme išbraukiama TLK funkcija, kad TLK finansuoja savivaldybių sveikatos programas, nes realiai tokios programos nėra finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Sveikatos draudimo įstatyme nustatoma TLK ir VLK teisė taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas projektas mažins administracinę naštą ūkio subjektams, o įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti sutarčių bendrąsias ir specialiąsias sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką, reikės keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, Sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti sutarčių standartinę formą bei sutarčių sudarymo tvarką, reikės keisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus ir Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10. Lydimieji aktai turėtų būti parengti iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: veiklos priežiūra, poveikio priemonės, ekonominė sankcija, bauda. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Rimantė Šalaševičiūtė Juozas Olekas Andrius Palionis Irena Šiaulienė Rasa Budbergytė Algirdas Butkevičius Jonas Liesys Ričardas Juška [1] 2015 m. gruodžio 3 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1820-502/2015. [2] 2008 m. gegužės 6 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A261-339/2008. [3] 2014 m. kovo 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A442-673/2014. [4] 2016 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS-533-602/2016.
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-02 Nr. S-2017-5594 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 2 d. raštu Nr. S-2017-5594 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-793, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, bet iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2017 m. birželio 7 d. išvadoje Nr. XIIIP-793 pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punktuose siūloma nustatyti, kad Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, vykdydamos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įmonių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, gali atitinkamai priimti sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas ar įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą, vaistinę ar įmonę grąžinti apdraustajam iš jo neteisėtai paimtą papildomą mokestį už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vaistus ar medicinines priemones, jei šias paslaugas, vaistus ar priemones apdraustasis turėjo gauti nemokamai. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų sisteminės analizės galima daryti išvadą, kad įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimą, ar kitokį veiklos neteisėtumą, pagrindžiantį baudos ar įpareigojimo skyrimą, nustatytų pats viešojo administravimo subjektas – Valstybinė ligonių kasa arba teritorinė ligonių kasa. Taigi, projekto nuostatomis siūloma Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms suteikti įgaliojimus ne ginčo tvarka nustatyti veiklos neteisėtumą ir skirti ūkio subjektams atitinkamas administracinio poveikio priemones. Ši nuostata vertintina keliais aspektais. Pirma, būtina pažymėti, kad santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių yra kitokio pobūdžio nei santykiai tarp, pavyzdžiui, mokesčio administratoriaus ir mokesčio mokėtojo.
Mokesčių santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Mokesčių santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai prievoliniai santykiai tarp mokesčio mokėtojų ir valstybės vykdomosios valdžios institucijų. Šių priimti sprendimai (nurodymai) yra privalomi mokesčio mokėtojams. Konstitucinis Teismas
pažymėtina, kad mokesčio mokėtojų ir mokesčius administruojančių pareigūnų santykiai grindžiami valdingų nurodymų veiksmingu įgyvendinimu – mokesčių administratoriui konstatavus įstatymine nustatytos mokestinės prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jis įgyja teisę ne ginčo tvarka išieškoti mokestinę nepriemoką ar skirti įstatyme nustatyto dydžio baudą bei delspinigius iš mokesčio mokėtojo. Tuo tarpu santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatinimo veiklos subjektų yra ne tik viešosios, tačiau ir privatinės teisės reguliavimo dalyku. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Šios sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Toks reguliavimas suponuoja, kad nors vienos iš sutarties šalių kaip viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto, administruojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui skirtus asignavimus bei atliekančio teikiamų paslaugų kiekio ir kokybės bei su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų veiklos priežiūros funkcijas, išskirtinė teisinė padėtis lemia tam tikrą santykių valdingumą, tačiau iš esmės minėtosios sutartys turėtų būti vertinamos kaip sutartys dėl tam tikrų paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo, sukeliančios Civiliniame kodekse numatytas sutartines, įskaitant ir turtines, prievoles. Civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Taigi ši nuostata leidžia daryti išvadą, jog tais atvejais, kai prašoma atlyginti žala siejama su sutartiniais santykiais, nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine (LVAT 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. A-1820-502/2015).
A-1820-502/2015). Todėl tokiu atveju, kaip kad šis, kai ginčo šerdį sudaro reikiamybė išsiaiškinti, ar sutarties šalis netinkamai vykdė savo sutartines prievoles, taigi – sutartinės atsakomybės klausimą, ginčas turi būti sprendžiamas jį nagrinėti kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei atsižvelgiant į sutartinių santykių tarp Valstybinės ligonių kasos ar teritorinių ligonių kasų ir sveikatinimo veiklos subjektų pobūdį, manome, kad Valstybinė ligonių kasa ir teritorinių ligonių kasos negali turėti valdingų įgalinimų vienašališkai konstatuoti sutarties pažeidimą (įstatymų ir
(ar) kitų teisės aktų pažeidimą ar ūkio subjektų veiklos neteisėtumą) ir ne ginčo tvarka skirti įstatyme nurodytas baudas ar įpareigoti grąžinti apdraustajam nustatyto dydžio papildomą mokestį. Manytume, kad aukščiau minėti viešojo administravimo subjektai dėl savo sutartinių teisių įgyvendinimo bei sutartinių prievolių įvykdymo įstatymų nustatyta tvarka turėtų kreiptis į teismą. Antra, manome, kad nustačius tokį mechanizmą, pagal kurį teisme būtų sprendžiamas ne ginčas dėl sutarties sąlygų pažeidimo, o viešojo administravimo subjekto sprendimo įpareigoti grąžinti apdraustajam papildomą mokestį ar skirti baudą dėl sutarties sąlygų pažeidimo, teisėtumas, būtų paneigiamos sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar kitų įmonių realios galimybės ginti savo teisėtus interesus. Atkreipiame dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Tai suponuoja, kad pagal siūlomą įtvirtinti teisinį reguliavimą klausimą dėl galimo sutartinių santykių pažeidimo ir baudos skyrimo vienašališkai nuspręstų viešojo administravimo subjektas – teritorinė ligonių kasa, o administracinis teismas iš esmės tik vertintų ar tinkama šio administracinio akto forma, priėmimo procedūra bei priėmimo pagrindas. Kitaip sakant, siūlomas reguliavimas suponuoja, kad teisminėje instancijoje būtų nagrinėjamas iš esmės ne ginčas dėl sutartinių santykių pažeidimo bei žalos atlyginimo klausimas, o viešojo administravimo subjekto sprendimo teisėtumas (t.y. ar nebuvo pažeistas įstatymas, ar subjektas neviršijo savo kompetencijos, ar aktas neprieštarauja teritorinės ligonių kasos tikslams bei uždaviniams). Svarstytina, ar tokiu būdu teritorinei ligonių kasai netiesiogiai nebūtų suteikti teisminei institucijai būdingi įgaliojimai spręsti dėl sutartinių prievolinių santykių pažeidimo. Apibendrinant kas išdėstyta, pažymime, kad Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo vykdymas – teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir teisėjų statusą. Jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos. Vykdyti teisingumą – išimtinė teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punkto nuostatos, suponuojančios Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų teisę vienašališkai konstatuoti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ar įmonių, su kuriasi jos yra sudariusios sutartį, veiklos neteisėtumą ir įpareigoti juos atlyginti apdraustiesiems padarytą žalą, o taip pat skirti baudas nesant įstatymų nustatyta tvarka konstatuoto sutartinių prievolių pažeidimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui ir teisinės valstybės principui. 2. Teikiamo projekto pavadinime vietoj žodžio
„netekusiu“ įrašytinas žodis „netekusiais“. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26
straipsnio 2 dalyje vartojamos formuluotės „sutarties standartinės sąlygos“,
„standartinės sutarties bendrosios sąlygos“ bei „‚standartinių sutarties
specialiųjų sąlygų“ derintinos tarpusavyje. Vertinant projektu siūlomas nuostatas, nėra aišku, ar sveikatos apsaugos ministras tvirtintų standartinių sutarčių formas, kuriose būtų nustatomos bendrosios ir specialiosios sąlygos, ar vis dėlto, ministras tvirtintų tik standartines sutarčių sąlygas, kurios būtų neatsiejama sutarčių, sudaromų tarp teritorinių ligonių kasų ir ūkio subjektų, dalis. Siekiant teisinio aiškumo, tai reikėtų aiškiai apibrėžti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad ministras jo kompetencijai priklausančiais klausimais leidžia įsakymus, kurie skelbiami viešai vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu. Atsižvelgiant į tai, nuostatą dėl standartinės sutarties bendrųjų sąlygų viešo skelbimo yra perteklinės. Taip pat reikėtų aiškiai atskleisti specialiųjų sutarties sąlygų, t.y. paslaugų masto ir skiriamų pinigų sumos, sutarimo ir sutarčių sąlygų keitimo (ar naujų sutarčių sudarymo) reguliavimą.
Iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, ar kiekvienais metais turi būti sudaromos naujos sutartys (su pakeistomis specialiosiomis sąlygomis), ar vis dėlto, iki kiekvienų kalendorinių metų pradžios turi būti sutariama dėl jau sudarytų sutarčių specialiųjų sąlygų, numatančių sveikatos priežiūros paslaugų mastą ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriamas lėšas, ir atitinkamai tik pakeičiamos sudarytų ir galiojančių sutarčių specialiosios sąlygos. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalis punktas suponuoja, kad sveikatos apsaugos ministras tvirtins vieną sutarties formą, pagal kurią sutartys dėl paslaugų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis bus sudaromos ir su sveikatos priežiūros įstaigomis, ir su vaistinėmis, ir su kitomis įmonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad su aukščiau minėtais sveikatinimo veiklos subjektais sudaromos skirtingo turinio ir formos sutartys, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies formuluotę reikėtų tikslinti. 5. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnis neturėtų būti papildytas jame numatant ne tik sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei vaistinių, bet ir sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir įmonių sudarymo galimybę (kaip numatyta projekto 6-8 straipsniais pildomuose įstatymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniuose). Atitinkamai reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas (pvz., įstatymo 27 straipsnį, 33 straipsnio 1 punktą ir kt.), kuriose reglamentuojamas sutarčių dėl apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones sudarymas.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamame keičiamo įstatymo 26 straipsnyje nenumatyta galimybė tokias sutartis sudarinėti pačiai Valstybinei ligonių kasai, nors aukščiau minėtuose projekto 6-8 straipsniais pildomuose įstatymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniuose tokios sutartys jau minimos. 6. Vienintelės projekto 2 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 7. Atsižvelgiant į projekto 6-8 straipsniais pildomuose įstatymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniuose minimas sutartis tarp Valstybinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 30 straipsnį siūlome papildyti nuostata, kaip vieną iš Valstybinės ligonių kasos funkcijų numatančią sutarčių su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis bei įmonėmis sudarymą, apmokėjimą joms šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. 8. Projekto 3 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „straipsnį“ įrašytinas žodis „nauju“. 9. Projekto 4 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios įstatymo 33 straipsnio 9 punktą, kuriame reglamentuojama teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Nėra aišku, kodėl siūloma pripažinti netekusia galios nuostatą, nustatančią teritorinių ligonių kasų įgalinimus žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginimo klausimais.
Siekiant teisinio aiškumo, bei atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas pastabas dėl sutartinių santykių tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatinimo veiklos subjektų dėl paslaugų teikimo ir jų išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis pobūdžio, reikėtų ne pripažinti netekusiu galios, o tikslinti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 punktą, nustatant, kad teritorinės ligonių kasos ne reikalauja, o įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi dėl žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, ir įmonių, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, atlyginimo. Tokia nuostata įgalintų teritorinę ligonių kasą dėl žalos atlyginimo pirmiausia kreiptis į sutartį pažeidusią sutarties šalį, o jai nesutikus atlyginti žalos – į bendrosios kompetencijos teismą. 10. Derinant projekto nuostatas su keičiamo įstatymo formuluotėmis, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 10 punkte vietoj žodžio „taiko“ įrašytinas žodis „taikyti“. 11. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, normų sistematikos bei jų dėstymo nuoseklumo, siūlytume projekto 6 straipsnio, kuriuo įstatymas pildomas 34¹ straipsniu atsisakyti, o pildomo 34¹ straipsnio
sąvokos vartojimą įstatymo nuostatose, siūlome sujungti ir išdėstyti įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindines įstatymo sąvokas. Tuo tarpu projekto 34¹ straipsnio 3 dalies, nustatančios galimus Valstybinių ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sprendimus, nuostatos galėtų būti dėstomos įstatymo 31 ir 34 straipsniuose, atitinkamai reglamentuojančiuose Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų teises. 12.
straipsnio 3 dalies 1 punkte siūlome braukti perteklinius žodžius „arba nėra akredituota šiai veiklai“, nes veiklos teisėtumą apsprendžia būtent privalomas sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas, o ne akreditavimas. Pažymėtina, kad akreditavimas yra įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas (Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 11 dalis. Sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis dėl akreditavimo, jei ji turi licenciją ir ne mažesnę kaip trejų metų atitinkamos rūšies sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį. Be to, vietoj formuluotės „neturi licencijos“ įrašytina formuluotė „licencijos galiojimas panaikinamas“, nes neturint licencijos pats sutarties tarp teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės sudarymas yra negalimas. 13. Nėra aiškus projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 2 punkto, numatančio Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų teisę įspėti sveikatinimo veiklos subjektus dėl veiklos pažeidimų ir (ar) trūkumų, santykis su Administracinių nusižengimų kodekse numatyta šių viešojo administravimo subjektų teise už tam tikrus nusižengimus skirti administracines nuobaudas – įspėjimus. Atsižvelgiant į tai, neaiškus 34¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto įspėjimo turinys, jo tikslas, skyrimo pagrindas ir santykis su Administracinių nusižengimų kodekse numatyta šių subjektų teise skirti administracines nuobaudas, įskaitant įspėjimus, už administracinius nusižengimus. 14.
sutartinių santykių tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatinimo veiklos subjektų dėl paslaugų teikimo ir jų išlaidų kompensavimo PSDF biudžeto lėšomis pobūdžio bei į tai, kad nepriklausomai nuo to, su kokių nuostatų – įstatymų ar kitų imperatyviųjų teisės aktų ar sutarties – pažeidimu siejamas sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (netinkamas vykdymas), atsakomybė laikytina sutartine, projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatyti Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sprendimai dėl baudų skyrimo ar įpareigojimo grąžinti apdraustajam jo sumokėtą papildomą mokestį, turėtų būti betarpiškai siejami su ir sąlygojami įstatymu nustatyta tvarka nustatyto sutartinių prievolių pažeidimo. 15. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34² straipsnyje, reglamentuojančiame baudų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisė aktų pažeidimus, skyrimą, reikėtų aiškiai nurodyti subjektus, įgaliotus skirti nurodytas baudas bei nustatyti jų dydžius. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su baudų skyrimu, apsiriboja tik baudų dydžio nurodymu ir pažeidimų, už kuriuos skiriamos baudos, įvardijimu. Pažymėtina, jog baudų skyrimas, atsižvelgiant į tai, jog toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turėtų būti įstatymo projekte detalizuotas. Projektą derėtų papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis baudų skyrimo procedūrą, pavyzdžiui, užtikrinančiomis asmenų, kuries siekiama skirti baudą, teisi būti išklausytais, nustatančiomis esmines baudų skyrimo procedūros sudėtines dalis, aiškiai nurodant sprendimo dėl baudos skyrimo sprendimo formą ir kitus šio proceso elementus. 16.
straipsniu pildomo įstatymo 34² straipsnio 1 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad baudos dydis yra lygus ne nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo dvigubai sumai, o skirtumo, tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo, dvigubai sumai. 17. Atsižvelgiant į tai, kad reikėtų vengti blanketinių nuorodų į konkrečius kitų įstatymų straipsnius, projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34² straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „už Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnio reikalavimų pažeidimą“ siūlytume įrašyti žodžius „už papildomo mokesčio iš paciento už valstybės laiduojamų (nemokamų) asmens sveikatos priežiūros LNSS įstaigose paslaugų paėmimą“. 18. Atsižvelgiant į tai, kad skiriamos baudos dydis, atsižvelgiant į lengvinančių aplinkybių kiekį bei turinį, gali varijuoti ir nebūtinai būti mažinama būtent 50 procentų (būtent baudą skiriančiai institucijai turi būti paliekama teisė kiekvienu konkrečiu atveju spręsti baudos dydžio proporcingumo klausimą), projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34² straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „skiriama“ įrašytinas žodis „iki“. Taip pat svarstytina, ar visais atvejais bauda turi būti skiriama imperatyviai, o būtent tai ir suponuoja projekto nuostatos, kuriose nurodoma, kad „bauda skiriama“, o ne „gali būti skiriama“. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje yra nustatyta, kad žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui gali būti pripažinta mažareikšme žala ir neišieškoma, jeigu ši žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra nedidelė ir jos išieškojimo išlaidos didesnės už išieškomą sumą. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką, mažareikšmės žalos dydį nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. 19.
straipsniu pildomo įstatymo 34³ straipsnio 4 dalis tikslintina, nes jos formuluotė suponuoja, kad sveikatos priežiūros įstaiga, vaistinė bei įmonė, sudariusios sutartis su valstybine ligonių kasa ar teritorine ligonių kasa, yra atsakingi už šio įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose numatytų sprendimų vykdymą. Tačiau pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodyti viešojo administravimo subjektų sprendimai, kurių vykdymas priklauso išimtinai nuo pačių sprendimą priėmusių institucijų, o ne nuo ūkio subjektų, kurių atžvilgiu jie priimti (pvz., sprendimas nutraukti sutartį, sprendimas įspėti, sprendimas sustabdyti mokėjimus iš PSDF biudžeto). 20. Tikslintina projekto straipsnių numeracija (praleistas 11 straipsnis). 21. Projekto 13 straipsnio pakeitimų esmėje vietoj žodžių „nauja redakcija“ įrašytinas žodis „taip“. 22. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punkte terminas
„sveikatos apsaugos ministras“ rašytinas iš mažosios raidės. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-07- Nr. Į 2017-07-05 Nr. S-2017-6733 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. S-2017-6733 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-793(2) informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galiojančio įstatymo 2 straipsnyje 13 dalies nėra. 2. Nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnyje reglamentuojamas tik sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudarymas, tačiau visiškai neužsimenama apie sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir kitų įmonių sudarymo galimybę (kaip numatyta projekto 7-9 straipsniais pildomuose įstatymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniuose bei 13 straipsniu keičiamame įstatymo 39 straipsnyje). Atitinkamai reikėtų tikslinti ir kitas keičiamo įstatymo nuostatas (pvz., įstatymo 27 straipsnį, 33 straipsnio 1 punktą ir kt.), kuriose reglamentuojamas sutarčių dėl apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones sudarymas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamame keičiamo įstatymo 26 straipsnyje, kuris nustato pagrindinius sutarčių su sveikatos priežiūros ar farmacijos paslaugas teikiančiais ūkio subjektais sudarymo principus, nenumatyta galimybė tokias sutartis sudarinėti pačiai Valstybinei ligonių kasai, nors aukščiau minėtuose projekto 7-9 straipsniais pildomuose įstatymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniuose bei projekto 13 straipsniu keičiamo 39 straipsnio pavadinime tokios sutartys jau minimos. 3.
straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai ir klaidinantys žodžiai „arba akredituotomis šiai veiklai“, nes sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisėtumą apsprendžia privalomas sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimas, o ne akreditavimas. Pažymėtina, kad pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, akreditavimas yra įstaigos savanoriškai inicijuotas įvertinimas, ar ji atitinka nustatytus sveikatos priežiūros teikiamų paslaugų kokybės standartus, ir akreditavimo pažymėjimo išdavimas. Sveikatos priežiūros įstaiga turi teisę kreiptis dėl akreditavimo, jei ji turi licenciją ir ne mažesnę kaip trejų metų atitinkamos rūšies sveikatos priežiūros paslaugų teikimo patirtį. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja, kad akredituotos įstaigos gali ir neturėti licencijos, o akreditavimas yra pakankamas ir teisėtas pagrindas teikti sveikatos priežiūros paslaugas. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje pareigos „sveikatos apsaugos ministras“ rašytinos iš mažosios raidės. 5. Atsižvelgiant į projekto 7-9 straipsniais pildomuose įstatymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniuose minimas sutartis tarp Valstybinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių, bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 3 straipsniu keičiamą įstatymo 30 straipsnį siūlome papildyti nuostata, kaip vieną iš Valstybinės ligonių kasos funkcijų numatančią sutarčių su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis bei įmonėmis sudarymą, apmokėjimą joms šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. 6.
pripažinti netekusiu galios įstatymo 33 straipsnio 9 punktą, kuriame reglamentuojama teritorinių ligonių kasų teisė reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Norime pažymėti, kad reikalavimas atlyginti žalą nėra numatytas projekto 7 straipsniu pildomame įstatymo 34¹ straipsnyje, reglamentuojančiame viešojo administravimo subjektų sprendimus, priimamus vykdant sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir įmonių veiklos priežiūrą (baudų už teisės aktų pažeidimus skyrimas negali būti laikomas ar prilyginamas žalos atlyginimui). Siekiant teisinio aiškumo apsprendžiant viešojo administravimo subjektų – teritorinių ligonių kasų kompetenciją, siūlome neatsisakyti 33 straipsnio 9 punkto, įtvirtinančio teisę reikalauti iš sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Galbūt tikslinga tik patikslinti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 9 punktą, nustatant, kad teritorinės ligonių kasos ne reikalauja, o įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi dėl žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui iš sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių, ir įmonių, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis, atlyginimo. 7. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „įstaiga neturi licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai“ įrašytini žodžiai „įstaigos licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai galiojimas panaikinamas“, nes neturint licencijos pats sutarties tarp teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės sudarymas yra negalimas. 8.
teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj žodžių „dalyje nustatyti įsipareigojimai“ siūlome įrašyti žodžius „dalyse nurodytose sutartyse“, nes visi konkretūs sutartiniai įsipareigojimai bus įtvirtinti būtent sutartyse. 9. Nėra aišku, kuo skirtųsi projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytų „rašytinio nurodymo“ bei
„pastabos“ turinys bei teisinė reikšmė. Jeigu šių sprendimų turinys iš esmės
nesiskiria (jais nurodomi įvykdyti teisės aktų pažeidimai bei nustatomi jų pašalinimo terminai), galbūt tikslinga, siekiant teisinio aiškumo, pasirinkti ir įtvirtinti tik vieną iš šių sprendimo rūšių (pvz., rašytinį nurodymą, kaip numatyta šio straipsnio 2 dalyje). Kitu atveju, reikėtų nurodyti šių sprendimų skirtumus ir specifines jų priėmimo sąlygas. 10. Siekiant teisinio aiškumo ir teisinio reguliavimo tikrumo, pagal kurį teisės aktų pažeidimas, nors ir mažareikšmis, turėtų būti pašalintas per kuo trumpesnį laikotarpį, siūlome projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje nurodyti maksimalų laikotarpį, per kurį turėtų būti pašalinamas nustatytas mažareikšmis teisės aktų pažeidimas. Be to, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, šiose dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „teisės aktų reikalavimų“ reikėtų įrašyti žodžius „įstatymų ir (arba) kitų“. 11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 34² straipsnyje, reglamentuojančiame baudų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, skyrimą, reikėtų aiškiai nurodyti subjektus, įgaliotus skirti nurodytas baudas bei nustatyti jų dydžius – t.y. Valstybinės ligonių kasos ar teritorinių ligonių kasų vadovai ar jų įgalioti asmenys. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog visas teisinis reguliavimas, susijęs su baudų skyrimu, apsiriboja tik baudų dydžio nurodymu ir pažeidimų, už kuriuos skiriamos baudos, įvardijimu.
Pažymėtina, jog baudų skyrimas, atsižvelgiant į tai, jog toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų reguliavimu, turėtų būti įstatymo projekte detalizuotas. Projektą derėtų papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis baudų skyrimo procedūrą, pavyzdžiui, užtikrinančiomis asmenų, kuriems siekiama skirti baudą, teisę būti išklausytais, nustatančiomis esmines baudų skyrimo procedūros sudėtines dalis, aiškiai nurodant sprendimo dėl baudos skyrimo sprendimo formą ir kitus šio proceso elementus. 12. Projekto 8 straipsniu pildomo įstatymo 34² straipsnio 1 dalyje po žodžių „yra lygus“ įrašytini žodžiai „nepagrįstai gauto apmokėjimo ar”. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime vietoj žodžių „netekusiu galios“ įraišytini žodžiai „netekusiais galios“. 2. Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje po žodžio „vaistų“ neturėtų būti įrašyti žodžiai
„ir medicinos pagalbos priemonių“, nes vadovaujantis
teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartimis, apdraustųjų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos ne tik už išduotus kompensuojamuosius vaistus, tačiau ir už išduotas kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos nesutampa su šios dalies lyginamuoju variantu. Iš projekte siūlomos 26 straipsnio 2 dalies formuluotės nėra aišku, ar sveikatos apsaugos ministro tvarka tvirtinama atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, ar vis dėlto pačios sutartys su sveikatos priežiūros įstaigomis bei vaistinėmis sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir taip pat atsižvelgus į nurodytų viešojo administravimo subjektų nuomones. Tuo tarpu projekto lyginamojo varianto 26 straipsnio 2 dalies formuluotėje aiškiai nustatyta, kad būtent sveikatos apsaugos ministro tvarka tvirtinama atsižvelgus į aukščiau nurodytų institucijų nuomones. 4.
punktuose atsisakytina perteklinio žodžio „sprendimą“, nes tai, jog punktuose kalbama apie tam tikrų rūšių sprendimus, yra nustatyta šios straipsnio dalies pirmojoje pastraipoje. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį „neteikia“ įrašytini žodžiai „sveikatos priežiūros įstaiga“. 6. Projekto
nurodomas sprendimo pobūdis stokoja aiškumo. Pastebėtina, jog sprendimas „pateikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus” gali būti suprantamas ir taip, jog asmuo priėmęs tokį sprendimą, raštu nurodo sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pažeisti įstatymus ar kitus teisės aktus ir kartu nustato terminą tokiems pažeidimams pašalinti. Siekiant teisinio aiškumo ir tuo atveju, jei siekiama nustatyti tai, kad tam tikras asmuo turi priimti sprendimą, kuriame konstatuojami įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai bei nustatomi terminai tokiems pažemiams pašalinti, minėtos nuostatos turinys turėtų būti deramai pakoreguotas, kad jos turinys nekeltų abejonių. 7. Projekto
nurodytina kokiam asmeniui turėtų būti grąžinamas nepagrįstai paimtas papildomas mokestis. 8. Siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte minimo rašytinio nurodymo sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei jų pašalinimo terminų nustatymo santykį su šio straipsnio 2 dalyje minimo rašytinio nurodymo pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą. Kitaip sakant nėra aišku, kuo skiriasi aukščiau minimų nurodymų ir jų nevykdymo teisinė reikšmė.
Mūsų nuomone, vienintelis aukščiau nurodytų nurodymų skirtumas yra tas, kad antruoju atveju gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas. Kitaip sakant, įtvirtinamas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį mažareikšmis pažeidimas turi būti pašalinamas per gana trumpą laikotarpį, kai tuo tarpu nemažareikšmiam pažeidimui joks pašalinimo terminas nenustatomas (mūsų nuomone, reikšmingo pažeidimo, atsižvelgiant į galimas tokio pažeidimo pasekmes, pašalinimui turėtų būti nustatomi taip pat pagrįstai trumpi terminai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar tikslinga išskirti rašytinius mažareikšmio ir nemažareikšmio teisės pažeidimo nurodymus su reikalavimu šiuos pažeidimus pašalinti, jei tokių nurodymų turinys, pašalinimo terminai bei nurodymų nevykdymo pasekmės yra vienodos. Be to, siekiant teisinio aiškumo, ginčijamoje 34¹ straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti terminą, kuriam gali būti pratęsiamas pažeidimo pašalinimas, kartu nustatant atvejus ar kriterijus, kuriems esant toks pratęsimas yra galimas. 9. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalies nuostata „Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus“ stokoja teisinio aiškumo. Nėra aišku, ar Valstybinės ligonių kasos direktorius turėtų kiekvieną kartą tvirtinti kiekvieną nustatytą mažareikšmį teisės aktų pažeidimą, ar, galbūt, nuostatoje norėta nustatyti, jog Valstybinės ligonių kasos direktorius turėtų patvirtinti pavyzdinį arba konkretų mažareikšmių teisės aktų pažeidimų sąrašą. Pastaruoju atveju nuostatos turinį derėtų pakeisti, kad jos esmė būtų aiški. 10. Projekto 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, jog šioje dalyje nurodytų asmenų priimti individualūs administraciniai teisės aktai per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei.
Nuostata stokoja aiškumo. Pastebėtina, jog nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų ir galėtų kilti tuo atveju, jei minėtas individualus administracinis teisės aktas nebūtų įteiktas per 3 darbo dienas, pavyzdžiui, asmeniui vengiant įteikimo. Kartu nėra suprantama, kodėl pasirinktas teisinis įteikimo institutas, o ne išsiuntimo. Pažymėtina, jog nuostatoje kalbama apie juridinius asmenis, kurie visuomenės atžvilgiu turi elgtis socialiai atsakingai, todėl šie asmenys turėtų deklaruoti tikslius savo buveinės ar kitus kontaktinius duomenis. Todėl turėtų būti preziumuojama, jog tokio teisės akto išsiuntimas asmens oficialiai deklaruotu adresu yra laikomas tinkamu teisės akto įteikimu asmeniui, pavyzdžiui, suėjus 3 darbo dienoms po išsiuntimo. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą, kad jo esmė būtų aiški, kad asmenys neturėtų galimybės vengti dokumentų įteikimo ir tuo pagrindu vengti atsakomybės. 11. Projekto 7 straipsniu pildomą įstatymo 34¹ straipsnį siūlome papildyti nuostata, numatančia reikalavimus Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ir teritorinių ligonių kasų direktorių bei jų įgaliotų asmenų sprendimų turiniui (kaip tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir v skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniais įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-793(2)) 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje). 12. Projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimo gale neturi būti dedamas taškas, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“ turi būti rašomi iš mažosios raidės. 13.
stadijas ir terminus Seime, ginčytinas projekto 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstatymo įgyvendinimo terminas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-08- Nr. Į 2017-08-14 Nr. S-2017-7442 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. S-2017-7442 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 34(1), 34(2) ir 34(3) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-793(3) (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 26 straipsnio 2 dalies tekstas nesutampa su Projekto lyginamajame variante pateiktu minėtosios straipsnio nuostatos tekstu. Projekte nurodoma, kad teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais yra sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o Projekto lyginamajame variante nurodoma, kad šios sutartys sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ūkinės laisvės ribojimai turi būti įtvirtinti įstatyme[1]. Atsižvelgdami į tai, siūlytume sąlygas, kuriomis vadovaudamosi teritorinės ligonių kasos sudarytų sutartis su ūkio subjektais, įtvirtinti ne įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, o įstatyme, pavyzdžiui, papildant Projektą atitinkamomis nuostatomis.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1] Žr., pvz., 2004 m. sausio 26 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas; 2005 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, 2006 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniais įstatymo projektO NR. XIIIP-793(3) 2020-06-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai A. Armonaitė, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras:
Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė, M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Kacevičius, sveikatos apsaugos ministro patarėja V. Srogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės kyriaus patarėja A. Storpirštienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodžiai „netekusiais galios“. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-09-061 2.
Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje po žodžio „vaistų“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ir medicinos pagalbos priemonių“, nes vadovaujantis teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartimis, apdraustųjų išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos ne tik už išduotus kompensuojamuosius vaistus, tačiau ir už išduotas kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymo 26 straipsnio 2 dalies nuostatos nesutampa su šios dalies lyginamuoju variantu. Iš projekte siūlomos 26 straipsnio 2 dalies formuluotės nėra aišku, ar sveikatos apsaugos ministro tvarka tvirtinama atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, ar vis dėlto pačios sutartys su sveikatos priežiūros įstaigomis bei vaistinėmis sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir taip pat atsižvelgus į nurodytų viešojo administravimo subjektų nuomones. Tuo tarpu projekto lyginamojo varianto 26 straipsnio 2 dalies formuluotėje aiškiai nustatyta, kad būtent sveikatos apsaugos ministro tvarka tvirtinama atsižvelgus į aukščiau nurodytų institucijų nuomones. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies visuose punktuose atsisakytina perteklinio žodžio „sprendimą“, nes tai, jog punktuose kalbama apie tam tikrų rūšių sprendimus, yra nustatyta šios straipsnio dalies pirmojoje pastraipoje. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš žodį „neteikia“ įrašytini žodžiai „sveikatos priežiūros įstaiga“.
Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
dalies 2 punkte nurodomas sprendimo pobūdis stokoja aiškumo. Pastebėtina, jog sprendimas „pateikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus” gali būti suprantamas ir taip, jog asmuo priėmęs tokį sprendimą, raštu nurodo sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pažeisti įstatymus ar kitus teisės aktus ir kartu nustato terminą tokiems pažeidimams pašalinti. Siekiant teisinio aiškumo ir tuo atveju, jei siekiama nustatyti tai, kad tam tikras asmuo turi priimti sprendimą, kuriame konstatuojami įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai bei nustatomi terminai tokiems pažemiams pašalinti, minėtos nuostatos turinys turėtų būti deramai pakoreguotas, kad jos turinys nekeltų abejonių. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
dalies 4 punkte nurodytina kokiam asmeniui turėtų būti grąžinamas nepagrįstai paimtas papildomas mokestis. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
8Siekiant teisinio aiškumo,
projekte reikėtų atskleisti pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte minimo rašytinio nurodymo sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei jų pašalinimo terminų nustatymo santykį su šio straipsnio 2 dalyje minimo rašytinio nurodymo pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą per ne ilgesnį kaip 14 dienų terminą.
Kitaip sakant nėra aišku, kuo skiriasi aukščiau minimų nurodymų ir jų nevykdymo teisinė reikšmė. Mūsų nuomone, vienintelis aukščiau nurodytų nurodymų skirtumas yra tas, kad antruoju atveju gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas. Kitaip sakant, įtvirtinamas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį mažareikšmis pažeidimas turi būti pašalinamas per gana trumpą laikotarpį, kai tuo tarpu nemažareikšmiam pažeidimui joks pašalinimo terminas nenustatomas (mūsų nuomone, reikšmingo pažeidimo, atsižvelgiant į galimas tokio pažeidimo pasekmes, pašalinimui turėtų būti nustatomi taip pat pagrįstai trumpi terminai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar tikslinga išskirti rašytinius mažareikšmio ir nemažareikšmio teisės pažeidimo nurodymus su reikalavimu šiuos pažeidimus pašalinti, jei tokių nurodymų turinys, pašalinimo terminai bei nurodymų nevykdymo pasekmės yra vienodos. Be to, siekiant teisinio aiškumo, ginčijamoje 34¹ straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti terminą, kuriam gali būti pratęsiamas pažeidimo pašalinimas, kartu nustatant atvejus ar kriterijus, kuriems esant toks pratęsimas yra galimas. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies nuostata „Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus“ stokoja teisinio aiškumo.
Nėra aišku, ar Valstybinės ligonių kasos direktorius turėtų kiekvieną kartą tvirtinti kiekvieną nustatytą mažareikšmį teisės aktų pažeidimą, ar, galbūt, nuostatoje norėta nustatyti, jog Valstybinės ligonių kasos direktorius turėtų patvirtinti pavyzdinį arba konkretų mažareikšmių teisės aktų pažeidimų sąrašą. Pastaruoju atveju nuostatos turinį derėtų pakeisti, kad jos esmė būtų aiški. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, jog šioje dalyje nurodytų asmenų priimti individualūs administraciniai teisės aktai per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei. Nuostata stokoja aiškumo. Pastebėtina, jog nėra aišku, kokios teisinės pasekmės turėtų ir galėtų kilti tuo atveju, jei minėtas individualus administracinis teisės aktas nebūtų įteiktas per 3 darbo dienas, pavyzdžiui, asmeniui vengiant įteikimo. Kartu nėra suprantama, kodėl pasirinktas teisinis įteikimo institutas, o ne išsiuntimo. Pažymėtina, jog nuostatoje kalbama apie juridinius asmenis, kurie visuomenės atžvilgiu turi elgtis socialiai atsakingai, todėl šie asmenys turėtų deklaruoti tikslius savo buveinės ar kitus kontaktinius duomenis. Todėl turėtų būti preziumuojama, jog tokio teisės akto išsiuntimas asmens oficialiai deklaruotu adresu yra laikomas tinkamu teisės akto įteikimu asmeniui, pavyzdžiui, suėjus 3 darbo dienoms po išsiuntimo. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą, kad jo esmė būtų aiški, kad asmenys neturėtų galimybės vengti dokumentų įteikimo ir tuo pagrindu vengti atsakomybės. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-09-067 11.
Projekto 7 straipsniu pildomą įstatymo 34¹ straipsnį siūlome papildyti nuostata, numatančia reikalavimus Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ir teritorinių ligonių kasų direktorių bei jų įgaliotų asmenų sprendimų turiniui (kaip tai buvo nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir v skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniais įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-793(2)) 7 straipsniu pildomo įstatymo 34¹ straipsnio 3 dalyje). Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimo gale neturi būti dedamas taškas, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“ turi būti rašomi iš mažosios raidės. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymų leidybos procedūros stadijas ir terminus Seime, ginčytinas projekto
projektą siūloma atmesti
Teisingumo ministerijos, 2017-08-23 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. S-2017-7442 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 34(1), 34(2) ir 34(3) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-793(3) (toliau – Projektas), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 26 straipsnio 2 dalies tekstas nesutampa su Projekto lyginamajame variante pateiktu minėtosios straipsnio nuostatos tekstu. Projekte nurodoma, kad teritorinių ligonių kasų sutartys su ūkio subjektais yra sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, o Projekto lyginamajame variante nurodoma, kad šios sutartys sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką ūkinės laisvės ribojimai turi būti įtvirtinti įstatyme[1]. Atsižvelgdami į tai, siūlytume sąlygas, kuriomis vadovaudamosi teritorinės ligonių kasos sudarytų sutartis su ūkio subjektais, įtvirtinti ne įstatymą įgyvendinančiame teisės akte, o įstatyme, pavyzdžiui, papildant Projektą atitinkamomis nuostatomis. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija, 2017-08-17 Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija (toliau - Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 projektu (XIIIP – 793(3)) (toliau – Projektas) ir teikia pasiūlymus. Projekto 7 straipsniu keičiamo 341 straipsnio 9 dalis nurodo, kad Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, teritorinių ligonių kasų direktorių ir jų atstovų sprendimų vykdymo nesustabdo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką kreipimasis į teismą. Šiuo atveju būtų sukurtas precendentas dėl išskirtinių teisių suteikimo ir įgalinimo vienašališkai konstatuoti sutarties pažeidimą bei traukti atsakomybėm sutarties vykdytoją arba nutraukti galiojančią sutartį, nesuteikiant jam teisės apsiginti.
Kaip yra išaiškintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Konstitucijos 30 straipsnis: „...turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme“1. Suteikiant kontroliuojančiai institucijai viršesnę juridinę galią nei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija yra suteikta teismui priimti sprendimus, yra rizikuojama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, neobjektyviu atskirų atvejų įvertinimu bei tuo pačiu išderinama teisinės valstybės struktūros principai, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Reikšminga pažymėti, kad Projektas (XIIIP – 793(3)) turi 3 skirtingas redakcijas, tačiau
variantuose yra tokia pati. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas vertindamas pirmąją Projekto redakciją (XIIIP-793) savo išvadoje pažymėjo, kad vienašališkas veiklos neteisėtumo konstatavimas bei įpareigojimas atlyginti žalą, taip pat skirti baudas nesant įstatymų nustatyta tvarka konstatuotų sutartinių prievolių pažeidimo, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui ir teisinės valstybės principui. Todėl Asociacija siūlo atsisakyti Projekto 7 straipsnio 9 dalies siekiant išvengti ginčytinų situacijų ir palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kuomet ginčai tarp sutarties šalių yra sprendžiami Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijos, neišsprendus jai - pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, taip pat nesuteikti išskirtinių teisių institucijoms išlaikant teisinės valstybės principą.
Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad Valstybinės ligonių kasos direktorius bei jo įgalioti asmenys ir Teritorinių ligonių kasų direktoriai bei jų įgalioti asmenys gali vienašališkai priimti sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų, kai nustatomi įstatymų ir
(arba) kitų teisės aktų pažeidimai. Asociacija pažymi, kad skirtingose Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose (ypatingai rajonų gydymo įstaigose) lėšos už suteiktas Valstybės laiduojamas paslaugas sutarties su Teritorinėmis ligonių kasomis ir gydymo įstaiga pagrindu, yra pagrindinis pajamų šaltinis, todėl sutarties nutraukimas visa arba dalimi apimties reikštų įstaigos bankrotą (gydymo įstaiga negalėtų teikti gyventojams kompensuojamų paslaugų), todėl Asociacija mano, kad tokia poveikio priemonė, priimama vienašališkai ne teismo keliu, bei remiantis abstrakčiais kriterijais (kai nustatomi įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų pažeidimai) yra žalinga laikantis atviros ir skaidrios teisėkūros principų bei sukuria riziką neobjektyviai vertinant atvejus sumažinti pacientams valstybės laiduojamų paslaugų prieinamumą bei siūlo šios Projekto dalies atsisakyti. Pateiktą vertinimą sustiprina ir tai, kad gyventojų paslaugų prieinamumas klaidos atveju galės būti atstatytas tik tuomet, kai teisiniam procesui pasibaigus teismas pripažins, jog poveikio priemonė procedūriškai buvo taikoma neteisingai, tačiau teismas neturės juridinės galios įvertinti ar priemonė buvo pritaikyta objektyviai ir pagrįstai.
Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 2 straipsniu siekiama panaikinti šiuo metu galiojančią tvarką sudarant sutartis vadovautis Civiliniu kodeksu. To pasekoje, nėra aišku, dėl kokių priežasčių siekiama pakeisti pamatinį sutarčių sudarymo teisinį dokumentą, kuriuo remiantis yra sudaromos bene visos sutartys galiojančios Lietuvos Respublikoje, kitu atskiru įstatymu. Todėl Asociacijos nuomone, nėra tikslinga panaikinti pirmenybę vadovautis Civiliniu kodeksu sudarant sutartis tarp Teritorinių ligonių kasų bei gydymo įstaigų, kadangi nėra duomenų, apie sutarčių sudarytų vadovaujantis Civiliniu kodeksu juridinius trūkumus ir taikymą praktikoje. Projekto
komisijas, kurių tikslas yra ginčo tarp sutarties šalių atveju, individualiai įvertinti nesutarimo priežastis ir, jeigu įmanoma, pasiekti kompromisą. Nėra aišku, kokiu pagrindu siekiama taikinimo komisijas panaikinti, kadangi ankstesnė jų veikla buvo vertinama teigiamai ir davė rezultatų (t.y. ginčai buvo išspręsti iki taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką). Todėl siūlome palikti galioti Įstatymo 36 straipsnį reglamentuojantį Teritorinių ligonių kasų taikinimo komisijų veiklą, įvertinant tai, kad sutarčių teisėje ginčai tarp sutarties šalių yra dažnas reiškinys ir šis organas gali padėti efektyviau kylančius ginčius išspręsti. Prašome įvertinti pateiktus argumentus ir atsižvelgti į pasiūlymus, taip pat įtraukti Nacionalinę gydymo įstaigų asociaciją į tolimesnį Projekto derinimą kaip vieną iš suinteresuotų institucijų atstovaujančių LNSS gydymo įstaigas.
Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
Dėl ligonių kasų įgaliojimų didinimo, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir teisinės valstybės principui Projekto 6 straipsniu siūloma nustatyti, kad Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos, vykdydamos vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, veiklos priežiūrą, galėtų priimti sprendimą skirti baudas. Vadinasi, Projektu siekiama įteisinti, jog Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms būtų suteikti įgaliojimai ne ginčo tvarka nustatyti vaistinės veiklos neteisėtumą ir skirti vaistinėms administracinio poveikio priemones. Asociacija šiam Projekto tikslui nepritaria ir žemiau argumentuotai pagrindžia savo poziciją. Visų pirma, santykiai tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių yra ne tik viešosios, tačiau ir privatinės teisės reguliavimo dalykas. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Šios sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, sudaromos LR Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Toks reguliavimas iš esmės reiškia, kad šios sutartys turėtų būti vertinamos kaip sutartys dėl tam tikrų paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo, kurios yra numatytos LR Civiliniame kodekse.
Pagal Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Todėl tokiais atvejais, kai ginčas kyla dėl to, ar sutarties šalis netinkamai vykdė sutartines prievoles, ginčas turi būti sprendžiamas jį nagrinėti kompetenciją turinčiame bendrosios kompetencijos teisme. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, akivaizdu, kad tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek teritorinių ligonių kasos negali vienašališkai ne ginčo tvarka skirti įstatyme nurodytas baudas ar įpareigoti grąžinti apdraustajam nustatyto dydžio papildomą mokestį. Todėl valstybinė ligonių kasa ir teritorinių ligonių kasos dėl sutartinių prievolių įvykdymo įstatymų nustatyta tvarka turi kreiptis į teismą. Jei Projektu siūlomas reglamentavimas būtų priimtas, tokiu atveju būtų paneigta vaistinių galimybė ginti savo teisėtus interesus. Apibendrinant tai kas išdėstyta, pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtinta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Taip pat Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad teisingumo vykdymas yra teismų funkcija, kuri lemia šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje ir jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Dėl perteklinio reguliavimo Svarbu paminėti, kad Asociacijos žiniomis, nei dėl vienos Asociacijos narės, t.y.
Lietuvoje veikiančios vaistinės, niekada nebuvo ir šiuo metu nėra Valstybinės ligonių kasos ar teritorinių ligonių kasų kreipimosi į teismą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos priverstinio išieškojimo. Tai leidžia daryti prielaidą, jog siūlomas Projektas yra perteklinis ir absoliučiai nereikalingas reguliuojant civilinius santykius tarp Valstybinės ligonių kasos, teritorinių ligonių kasų bei Lietuvoje veikiančių vaistinių. Dėl Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo pažeidimo Projekto 7 straipsnis (pildomo įstatymo 34² straipsnyje), reglamentuoja baudų už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisė aktų pažeidimus, skyrimą. Tačiau nėra aišku už kokius konkrečius pažeidimus būtų skiriamos baudos, kas jas skirtų, kaip vyktų baudos skyrimo procedūra, ir, svarbiausia, nėra aiškumo, kokios dydžio baudos galėtų būti skiriamos. Tokiu atveju būtų pažeistas Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatyme įtvirtintas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktas pastabas, siūlome nepritarti Projektui arba esmingai jį keisti. Atsižvelgti
įstatymo projektą atmesti
asociacija, 2017-07-19 Susipažinę su LR sveikatos draudimo įstatymo (toliau tekste - SDI) Nr.
I-1343 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusių galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34²ir 34³ straipsniais įstatymo projektu, norime atkreipti dėmesį į siūlomas pataisas.
kad sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų sudaromos vadovaujantis nebe Civiliniu kodeksu, o Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taip pat numatoma, jog sutarties standartines sąlygas tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Standartinės sutarties bendrosios sąlygos yra skelbiamos viešai ir dėl jų nesiderama. Dėl standartinių sutarties specialiųjų sąlygų, tai yra dėl paslaugų masto ir pinigų sumos, sutariama kasmet. Nurodytas reglamentavimas prieštarauja pagrindiniuose sveikatos sistemos įstatymuose įtvirtintam santykių tarp Teritorinių ligonių kasų (toliau tekste - TLK) bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau tekste - ASPI) modeliui. Vadovaujantis LR sveikatos sistemos įstatymo 3 str. 9 d., tik LR sveikatinimo veiklos įstatymai nustato sveikatinimo veiklos sutarčių sudarymo tvarką ir jų esmines sąlygas. Šio įstatymo 97 str. numato, kad vienas iš LNSS veiklos vykdomųjų subjektų finansavimo pagrindų yra sveikatinimo veiklos sutarties sudarymas. Atsižvelgiant į tai, LR sveikatos sistemos įstatymas reglamentuojantis Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą, jos struktūrą, nustato, kad ASPĮ ir TLK santykiai turi būti reguliuojami sutartimis. LR civilinis kodekso 6.154 str. 1 d. numato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Nustačius, kad standartinės bendrosios sutarties sąlygos tvirtinamos LR SAM nustatyta tvarka ir dėl jų negalima derėtis, panaikinamas svariausias sutarties elementas - šalių laisva valia sudarytas susitarimas. Tai reiškia, kad santykius tarp TLK ir ASPĮ reguliuotų ne sutartys tarp dviejų lygiateisių šalių, o LR SAM ministro įsakymas. Tokiais pakeitimais pereinama iš sutartinių į administracinius santykius. Kadangi iš TLK ir ASPĮ santykio eliminuojamas susitarimas, sąvoka sutartis siūlomame įstatymo pakeitime negali būti vartojama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlomi LR sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 2 d. pakeitimai prieštarauja LR CK 6.154 str. 1 d. bei LR sveikatos sistemos įstatyme numatytam principiniam Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos elementui, t.y. sutartiniam santykių tarp TLK ir ASPĮ modeliui. Ši sveikatos sistemos reforma nebuvo numatyta Vyriausybės programoje ar kituose sveikatos sistemos strateginiuose reformų dokumentuose.
Lietuvos teismai suformavo praktiką, kadangi santykiai tarp ASPĮ ir TLK yra sutartinio pobūdžio ir TLK patikrinimo pažymos neturi privalomojo pobūdžio, patikrinimo pažymose nurodytus pažeidimus ir žalą, turi įrodyti TLK bendrosios kompetencijos teisme, vadovaudamasi LR CK ir LR CPK nuostatomis.
Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas civiliniame ginče abi šalis pastato į lygiateisę poziciją ir abiem šalims leidžia įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo poziciją. Perkėlus ginčą į administracinių ginčų kategoriją, ASPĮ pastatomos į nelygiateisę, blogesnę padėtį. Reguliavimas, kad sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, neatitinka teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų. ASPĮ kaip silpnosios šio santykio šalies padėtis dar labiau apsunkinama. ASPĮ privalėtų sumokėti baudą net nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, tai galėtų lemti ASPĮ bankrotus. -Į įstatymą įtraukiamas 34²straipsnis "Baudos". Baudų dydžio nustatymas šiame įstatyme nepagrįstas, kadangi pagrindiniai Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pagrindus nustatantys įstatymai nustato, kad santykiai tarp ASPĮ ir TLK turi būti reguliuojami sutartimis. Todėl ir baudų dydžiai bei jų taikymo sąlygos turi būti numatytos sutartyse. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti tik baudų dydžiai, bet pati kontrolės procedūra visiškai nedetalizuota, nenustatomi jokie procedūrų ar senaties terminai. Taip sukuriant galimybę poįstatyminiais teisės aktais dar apsunkinti ASPĮ padėtį. Praktikoje pasitaiko taip, kad TLK atlieka patikrinimus, praėjus keliems metams nuo sutarčių terminų pabaigos. Manome, kad tokia situacija yra teisiškai neteisinga ir neapibrėžta.
Teisiniu reglamentavimu turi būti aiškiai nustatyta, kiek laiko praėjus po sutarties pabaigos TLK turi teisę tikrinti ir taikyti sankcijas ASPĮ. 34² str. 1 ir 3 dalyse baudos dydis nustatomas dvigubai didinant padarytos žalos dydį yra neteisingas ir neproporcingai didelis, nustatytas neatsižvelgiant į galimas sunkias finansines pasekmes ASPĮ. 34² str. 1, 2, ir 3 dalyse nustatyti baudų dydžiai neatitinka teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Tokiu reglamentavimu, TLK, vadovaudamasi pačios išleistais poįstatyminiais teisės aktais, gali vienašališkai taikyti dideles baudas. Tai sukuria situaciją, kai kita santykio šalis ASPĮ, neturėdama galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, pastatoma į daug blogesnę padėtį. Jei norima taikyti administracinę atsakomybę, tai administracinės atsakomybės taikymo nuostatos turi būti nustatytos sistemiškai ir taikomi visi administracinės atsakomybės taikymo, įrodinėjimo principai numatyti LR administracinių nusižengimų kodekse.
587 str., kuriame nustatyta, kas yra vykdomieji dokumentai, kadangi šiame sąraše TLK ir VLK sprendimų nėra. Nurodytų motyvų pagrindu, prašome pakartotinai įvertinti LR sveikatos draudimo įstatymo Nr.
I-1343 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusių galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34²ir 34³ straipsniais įstatymo projektą, sistemiškai įvertinant visą nacionalinės sveikatos sistemos reglamentavimą bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų teises. Be to, mūsų nuomone, dėl teritorinių ligonių kasų (sveikatos priežiūros paslaugų mokėtojų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų) teisinių santykių reguliavimo problemų ir reformų būtina pradėti platesnes diskusijas su visomis suinteresuotomis šalimis. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
4Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga,
2017-10-19 Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, įvertinusi Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo įstatymo pakeitimo projektą (toliau- Projektas) teikia pastabas: Projekto 26 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų (toliau - I LK ) ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp T L K ir vaistinių, bus sudaromos vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, su daromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos n u o m o n es. Pasigendama Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse įtvirtinto sutarties laisvės principo, kai šalys gali abipusiai nustatyti teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams. Šiuo atveju siūloma įtvirtinti imperatyvų reikalavimą, kad bus atsižvelgta tik į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos d ra u d im o tarybos nuo m o n es.
Projekto 26 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad T L K ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartis yra rašytinis susitarim as, kuriuo sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja šio įstatym o ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavim ais teikti apd rau stiesiem s valstybės laiduojamą (n e m o k a m ą) asmens sveikatos priežiūrą, o T L K įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti įstaigai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Pagal pateiktą įstatymo projekto nuostatą nėra aišku, ar bus a p m o k a m o s virš kvotų suteiktos paslaugos, ar tik tos kurios nurodytos sutartyje. Manytina, kad rengiant įstatymo projektą turi būti išdiskutuota ir reglamentuotas virškvotinių paslaugų apmokėjimas. Siūloma pakeisti įstatymo 30 straipsnį ir papildyti nuostatą, kad Valstybinė ligonių kasa koordinuoja ir prižiūri T L K veiklą, bei 31 straipsnį Valstybinės ligonių kasos teises praplėsti nuostata - taikyti nustatytas poveikio priemones. Analizuojant minėtas nuostatas prie Valstybinės ligonių kasos, kuri viena iš pagrindinių institucijų vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, pasigęsta nuostatų, kurios jas įpareigotų vykdyti prevenciją, stebėsen ą kurios padėtų sveikatos priežiūros įstaigoms įgyvendinti nutatytą sveikatos politiką. Analizuojant minėtas nuostatas kyla pagrindinė mintis, kad Projekto rengėjai siūlo įtvirtinti tik poveikio priemonių taikymo, baudimo funkcijas. Pastebėtina, kad pateikto Projekto nuostatos įtvirtina Valstybinės ligonių kasos ar T L K „ vienvaldiškų “ sprendimų teisę. Pagal pavestas funkcijas tiek Valstybinė ligonių kasa, tiek T L K svarbiausia funkcija tampa atlikti patikrinimus ir nustačius pažeidimu taikyti poveikio priemones.
Projekto 34¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte kalbama apie galimybę priimti sprendimą, kad įstaiga turi grąžinti iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokesčio už asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Kyla klausimas, kas yra neteisėtas mokestis? Nes pagal kitus norminiu s teisės aktus įstaigos yra įpareigotos teikti tik nemokamą gydymą ir jokių papildomų mokėjimų negali būti. Projekto 34² straipsnyje “Baudos” įtvirtintos sankcijos, nėra aišku, kuo remiantis ir kokiomis metodikomis jos nustatytos. Projekto 34 ‘ straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė nepagrįstai gavo apmokėjimą, ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriam a piniginė bauda, kurios dydis yra lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar skirtum o tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai. Pastebėta, kad iki šiol tokia drastiška piemonė gali turėti didelį neigiamą poveikį viešiesiems finansams. Manytina, kad šiuo atveju visai nediskutuota ir neatsižvelgta į tai, kad asmens sveikatos priežiūros įstaiga teikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo orientuota į pacientą ir pasiektą rezultatą, o ne į formalų, mažareikšmį pažeidimą. Projekto 36 straipsnis naikina nuostatą dėl Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato , kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnis num ato, kad draudžiamų jų ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Analizuojant dvi minėtas įstatymo nuostatas nėra aišku, kas vis dėlto spręs tarp šalių kylančius ginčus. Manome, kad įstatyme turi likti nuostata, kad pareiškėjams išliktų galimybė išspręsti ginčą ne teismo tvarka. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
5Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija,
2017-10-20 Nacionalinė gydymo įstaigų asociacija (toliau – Asociacija) susipažino su Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 projektu XIIIP-793 (3) (toliau – Projektas) ir teikia išvadas. Pažymime, jog Projektas siekia reguliuoti ypač jautrią sritį, gydymo įstaigų ir Valstybinės bei teritorinių ligonių kasų (toliau – Institucijų) sutartinius santykius. Iš esmės, tai santykiai nuo kurių tiesiogiai priklauso gyventojų gerovė ir gydymo įstaigų teikiamų paslaugų spektras.
(i) Reikšminga pažymėti, kad Projektu siekiama pakeisti iki šiol galiojusį teisinį sutarčių pagrindimą Civiliniu kodeksu.
2-u Projekto straipsniu siekiama panaikinti 26 įstatymo straipsnyje esančią tiesioginę nuorodą į Civilinį kodeksą, kuris savo ruoštu yra pagrindinis teisinis dokumentas reglamentuojantis sutarčių teisę, Civilinio kodekso 6 knygos antroje dalyje yra įtvirtinti visi sutarčių teisės principai, kuriais yra vadovaujamasi sudarant sutartis Lietuvos Respublikoje bei yra reglamentuoti bene visi atvejai pasitaikantys sutarčių teisėje. Nerandame argumentų, kuriais remiantis yra reikalinga eliminuoti iki šiol galiojusią Civilinio kodekso imperatyvą LR Sveikatos draudimo įstatyme (toliau – Įstatyme) bei manome, kad Įstatyme įrašyta Civilinio kodekso nuoroda teisingai reglamentuoja šios srities sutartinius susitarimus.
(ii) Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 7 straipsniu siekiama papildyti Įstatymą 341 straipsniu reglamentuojančiu galimas taikyti poveikio priemonės gydymo įstaigoms. Asociacija sutinka, kad yra būtina aiškiai reglamentuoti tiek poveikio priemones, tiek atvejus, kuriems įvykus būtų pasirinkta taikyti numatyta priemonė. Svarbu pažymėti, kad minėto straipsnio 1 dalies 5 punktas nurodo, kad Institucijų inspektoriui nustačius bet kokio teisės akto neatitikimo atvejus, atsiranda galimybė taikyti priemonę – sustabdyti mokėjimą iš PSDF už kompensuojamas paslaugas visa sutarties apimtimi. Asociacija mano, kad sutarties sustabdymas iš esmės reiškia sutarties nutraukimą (kadangi sutartys yra sudaromos 1 metų laikotarpiui) ir tokio pobūdžio neapibrėžta sąvoka Įstatyme leistų Institucijoms iš esmės vienašališkai nutraukti sutartį konstatavus bet kokį teisės akto neatitikimą, netgi ir tą, kurio neįgyvendinimas neturi realios įtakas paslaugų teikimui ir pacientų saugumui.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte yra aiškiai išvardintos Institucijų poveikio priemonės, tačiau nėra įvardintų pažeidimų kurie užtrauktų konkrečią atsakomybę, darytina prielaida, kad Institucijos laisvai gali pasirinkti bet kurią poveikio priemonę nustačius pažeidimą. Atsižvelgiant, kad gydymo įstaigų veikla tiesiogiai priklauso nuo sutarties dėl valstybės kompensuojamų paslaugų teikimo bei sveikatos paslaugų prieinamumas yra Konstitucinė piliečių teisė, siūloma poveikio priemonė stabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto už visas asmens sveikatos paslaugas reikštų radikalų gydymo įstaigų veiklos sutrikdymą ir to pasekoje Institucija neprivalėtų argumentuoti kodėl buvo pasirinkta minėta poveikio priemonė, o ne Projekte numatyta bauda.
(iii) Asociacija pažymi, kad siekiamo papildyti Įstatymą 341 straipsnio 9 dalis nustato Institucijos priimtų individualių administracinių aktų nesutikimo principą. Atsižvelgiant į tai, kad Institucijos iš esmės yra ir viena iš sutarties šalių ir tuo pačiu kontroliuojanti institucija ir finansų skirstytoja, todėl Asociacija mano, kad Projektu siekimas įtvirtinti principas, kad kreipimasis į teismą nesustabdo Institucijų įgalioto asmens administracinio akto sprendimo, kuris yra priimamas be šiuo metu galiojančios kontrolės, gali būti ypatingai žalingas gydymo įstaigų veiklai administracinį aktą parengusio asmens klaidos atveju.
Pagal LR administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatą, Teismas gali taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę
suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimą. Minėto įstatymo 118 straipsnio 3 dalis nurodo, kad prireikus administracinis teismas gali sustabdyti pripažinto neteisėtu norminio administracinio akto arba jo dalies galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau Projekte įvardinamas Institucijos priimtas individualus administracinis aktas, todėl ši nuostata netaikytina. Taigi, ginčo atveju individualus administracinis teisės aktas galioja, kol dėl jo teisėtumo į Teismą kreipęsis pareiškėjas paprašo Teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti ginčijamo akto galiojimą ir Teismas tokio prašymo nepatenkina (Teismo nutartis turi būti įsiteisėjusi). Yra tikimybė, kad teismui pripažinus, kad individualus administracinis aktas ar pasirinkta priemonė nebuvo motyvuota, o dėl šios priežasties gydymo įstaiga negavo planuotų pajamų, o galbūt ją ištiko bankrotas, personalas buvo atleistas ar pan., žalos atlyginimas būtų reikšmingai didesnis nei planuota sutartinė kompensacija už suteiktas paslaugas.
Asociacija mano, kad yra būtinas kontrolės mechanizmas priimamiems Institucijų sprendimams, todėl numatyta nuostata, kad kreipimasis į teismą nesustabdo sprendimo įsigaliojimo jeigu teismas nenustato kitaip laikytina per daug rizikinga.
(iv) Asociacijos poziciją dėl priimamų sprendimų kontrolės nebuvimo sustiprina ir tai, kad Projektas siekia panaikinti galioti 36 Įstatymo straipsnį, kuris reglamentuoja TLK taikinimo komisijas ir jų veiklą. TLK taikinimo komisijų paskirtis yra spręsti kylančius ginčus tarp sutarties šalių, taip juos mėginant išspręsti nepasiekiant ir neapkraunat teismų sistemos. Kaip rodo viešai pateikiami duomenys apie Kauno TLK taikinimo komisijos veiklą, minėtas organas objektyviai sprendžia ginčus ir konstatuoja, tiek gydymo įstaigų nepagrįstus skundas, tiek nepagrįstus TLK sprendimus. Asociacijos nuomone, nėra pateikta įtikinamų argumentų, dėl kokios priežasties reikėtų atsisakyti taikinimo komisijų veikiančių prie Institucijų, kadangi jų veikla veikia kaip teisinis filtras, kurio pagalba ginčai yra išsprendžiami nepasiekiant teismo. Asociacijos nuomone, pateiktas išvadoms gauti projektas neigiamai veiktų LNSS sistemą, padidintų kreipimųsi į teismą skaičių, kadangi jame yra įtvirtinamos aiškios ir konkrečios poveikio priemonės ir bausmės, tačiau nėra įtvirtinama jų priėmimo tvarka bei sprendimo priėmimo argumentacija. Negana to, siekiama panaikinti iki šiol galiojantį ir veikiantį sprendimų priėmimo ir ginčų sprendimo organą, dėl kurio veiklos ginčai tarp sutarties šalių buvo išspręsti ir neužkrovė teismų sistemos.
Asociacijos rekomenduoja LRS sveikatos reikalų komitetui nepritarti svarstomam projektui. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-09-27 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2017-09-27 sprendimą Nr. 111-S-12, atlikome Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniais įstatymo projekto[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Projektu siekiama įtvirtinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoms, vaistinėms, teikiančioms sveikatos priežiūros paslaugas (kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis), pažeidusioms sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis reikalavimus, vaistų, medicinos pagalbos priemonių, ortopedijos techninių priemonių skyrimo, išdavimo reikalavimus, kiltų ne civilinė atsakomybė iš sutarčių, sudarytų su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo, o administracinė atsakomybė pagal įstatymą. Atlikę antikorupcinį vertinimą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti: 1.
Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nustačius įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas pažeidimą pašalinti, kurį galima pratęsti vieną kartą. Mūsų nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pirma, analizuojamoje nuostatoje esanti formuluotė „gali būti“ yra dviprasmiška, nes kontroliuojančiam subjektui leidžiama savo nuožiūra spręsti: teikti ar neteikti rašytinį nurodymą tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Antra, nėra aišku, kodėl siūloma nustatyti galimybę pratęsti 14 dienų terminą, skirtą pašalinti pažeidimą, kuris yra vertinamas kaip mažareikšmis ir kurį galima ištaisyti nedelsiant. Pastarasis žodis suponuoja, kad pažeidimas gali būti ištaisomas iš karto jį nustačius, todėl manome, kad nėra būtinybės skirti tam papildomo laiko. Trečia, analizuojamoje nuostatoje nedetalizuojamas terminas, kuriam gali būti pratęsiamas pažeidimo pašalinimas, todėl suteikiama galimybė kontroliuojančiai institucijai neribotam laikui pratęsti šį terminą. Be to, nėra aišku, kuriais atvejais minėtas terminas gali būti pratęstas (ar terminas pratęsiamas kontroliuojančios institucijos iniciatyva, kai nustatoma, kad pažeidimas nepašalintas, ar dėl pratęsimo turi kreiptis pažeidimą padariusi sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, ar kt.).
Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes, siūlome pagal pateiktas pastabas tobulinti Projekto nuostatas, reglamentuojančias rašytinių nurodymų pašalinti mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus pateikimą ir terminų šiuos pažeidimus pašalinti nustatymą. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
34² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui. Manome, kad svarstytina, ar vienodo dydžio baudų skyrimas už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, kurie savo pobūdžiu gali būti tiek lengvesni, tiek sunkesni, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus. Be to, lyginant analizuojamą nuostatą su šios išvados 1 punkte vertinta nuostata, nėra aišku, ar už įstatymų ir
(ar) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas, irgi privaloma skirti piniginę baudą, kartu nurodant tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Šis nepakankamai aiškus teisinis reguliavimas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlome apsvarstyti galimybę diferencijuoti baudų dydžius pagal padarytų pažeidimų pobūdį ir sunkumą, taip pat detalizuoti baudų skyrimo už mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus tvarką. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
34² straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Mūsų nuomone, minėtu teisiniu reguliavimu baudą skiriančiam asmeniui suteikiama per plati diskrecijos teisė skirti mažesnę baudą nei nustatytoji, kadangi tapačiomis lengvinančiomis aplinkybėmis sprendimą sumažinti nustatytą baudą priimantis asmuo vienu atveju gali nuspręsti sumažinti baudą 50 procentų, o kitu atveju tik 1 procentu arba nesumažinti. Dėl šių priežasčių praktikoje sprendimą sumažinti nustatytą baudą priimantis asmuo, naudodamasis savo teise pasirinkti baudų dydžius, galimai neteisėtai reikalaus (ar gaus pasiūlymą) iš pažeidimą padariusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės nepagrįsto atlygio mainais už mažesnę baudą, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siūlome apsvarstyti galimybę aiškiau reglamentuoti kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriama iki
išraišką sieti ne tik su lengvinančiomis aplinkybėmis, bet ir atsižvelgti į jų skaičių (pavyzdžiui, esant 2 ir daugiau lengvinančių aplinkybių baudą mažinti iki 20 procentų, esant 3 ir daugiau lengvinančių aplinkybių baudą mažinti iki 30 procentų ir pan.). Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
4.
Projekto 9 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34² straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos. Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra atskleistas sprendimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo turinys ir jo priėmimo tvarka, todėl nėra aišku, kokiomis sąlygomis ir per kiek laiko šis sprendimas priimamas. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome detalizuoti sprendimo dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo priėmimo turinį ir tvarką. Atsižvelgti
projektą siūloma atmesti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-01-241 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 straipsnių ir V skyriaus pavadinimo pakeitimo, 36 ir 37 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 34¹, 34² ir 34³ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-793(3) (toliau – Projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projekto 1 straipsnio, kuriuo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje siūloma apibrėžti sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūros sąvoką, turi būti atsisakoma, nes bendro pobūdžio ūkio subjektų veiklos priežiūros sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36¹ straipsnyje, o keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiamas šios sąvokos turinys iš esmės atkartoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisės, nustatytos Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 8 punkte, ir teritorinių ligonių kasų funkcijos, nustatytos 33 straipsnio 6 punkte. Be to, ši sąvoka iš dalies dubliuoja Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 3 punkte reglamentuojamos sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kontrolės, kurią atlieka Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos, turinį. Įrašius į keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį siūlomą nuostatą, būtų neaiškus jos santykis su
įstatymo 26 straipsnis turi būti koreguojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 16 d. priimtą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 12¹, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 12²ir 26¹ straipsniais įstatymą Nr. XIII-736.
XIII-736. Be to, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame buvo pasisakyta ir apie sutartis, sudaromas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų teikimo. Šiame nutarime konstatuojama, kad valstybės įgaliotos institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių dėl Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamų paslaugų teikimo sąlygos turi būti nustatytos įstatymu, kad tokių sutarčių sudarymo tvarka turėtų būti grindžiama objektyviais, iš anksto žinomais nediskriminaciniais kriterijais, kuriais nebūtų paneigta sąžiningos konkurencijos laisvė, kiti Konstitucijoje įtvirtinti Lietuvos ūkio principai. Atsižvelgti
4, 6 3.
Projekto 4 ir 6 straipsniais keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punkto ir 34 straipsnio 10 punkto formuluotės „šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas poveikio priemones“ turi būti keičiamos į „šiame ir kituose įstatymuose nustatytas poveikio priemones“, nes nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius lemiamą poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus (inter alia vadinamąsias ekonomines sankcijas, kurios priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui ir kuriomis yra sudaromos prielaidos daryti neigiamą poveikį teisinėn atsakomybėn traukiamų ūkio subjektų ekonominei padėčiai) pagal Konstituciją galima tik įstatymu; taigi tik įstatymu galima nustatyti ir lemiamą poveikį ūkinei veiklai galinčias daryti ekonominio poveikio priemones, kurios turi būti taikomos, jei nustatyti įpareigojimai yra nevykdomi arba netinkamai vykdomi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
įstatymo 34¹ straipsnis turi būti tikslinamas, 1 dalyje nurodant, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys priima sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones. Atitinkamai tikslintinas šio straipsnio pavadinimas. Turi būti tikslinama minėto straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė, nurodant subjektą, kuris konstatuoja šiame punkte nustatytus sutarties nutraukimo pagrindus.
Turi būti tikslinami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai, konkretizuojant pažeidimo turinį, nes pažeidimo turinį apibūdinanti formuluotė yra nekonkreti, reiškianti iš esmės bet kokių teisės aktų, taip pat ir nepriskiriamų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos sričiai, pažeidimą. Be to, Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalies nuostata turi būti suderinta su Viešojo administravimo įstatymo 36⁹ straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytu mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo reglamentavimu. Turi būti atsisakyta minėto straipsnio 3 dalies kaip perteklinės, nes, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio
reglamentavimu ir atsižvelgiant į Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalyje siūlomas nuostatas, yra aišku, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo yra individualus teisės aktas. Taip pat turi būti atsisakyta bendro pobūdžio sąvokos „individualus administracinis aktas“ Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 4, 8 ir 9 dalyse. Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnyje turi būti detaliau reglamentuotas poveikio priemonių taikymo procesas, atsižvelgiant į Poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1304 „Dėl poveikio priemonių taikymo ūkio subjektams pagrindinių nuostatų koncepcijos patvirtinimo“, 27.3.2–27.3.4 ir 27.4 papunkčių nuostatas (dėl teisės apklausti liudytojus, teikti įrodymus, tinkamo pranešimo apie posėdį tvarkos reglamentavimo ir kt.). Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma atmesti 5.
5Projekto 8 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34² straipsnio turi būti atsisakoma, nes šiuo metu
galiojantis teisinis reglamentavimas dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo yra pakankamas ir papildomų priemonių numatyti nereikia. Sprendimų dėl neteisėtai gautų lėšų grąžinimo privalomumas turėtų būti užtikrinamas ne baudų nustatymu, o kitais mechanizmais. Be to, baudų taikymas kai kurioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms būtų per didelė finansinė našta. Atitinkamai turi būti koreguojamas ir Projekto 7 straipsniu pildomo Sveikatos draudimo įstatymo 34¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas ir atsisakoma Projekto 9 straipsniu pildomo 34³ straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalių, o šio straipsnio 4 dalis turi būti tikslinama atsisakant žodžių „išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį“. Atsižvelgti
galios Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnis, turi būti atsisakoma, nes naikinti teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją yra netikslinga – tai yra papildoma galimybė tikrintoms sveikatos priežiūros įstaigoms ar vaistinėms pareikšti nuomonę patikrinime nedalyvavusiems (nešališkiems) teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos nariams apie kontrolės procedūrų metu priimtus sprendimus ir poveikio priemonių taikymą. Siekiant Sveikatos draudimo įstatymo 36 straipsnio taikymo aiškumo, reikėtų atitinkamai jį patikslinti, numatant, kad teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, kurios sprendimas gali būti skundžiamas teismui, taip pat būtų tikslinga nustatyti objektyvų taikinimo komisijos narių atrankos mechanizmą. Atsižvelgti
1 7.
Projekto 14 straipsnio 1 dalis turi būti tikslinama, nustatant įsigaliojimo datą pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus – atitinkamų metų gegužės 1 d. arba lakpričio 1 d. Atitinkamai turi būti tikslinama ir Projekto 14 straipsnio 2 dalis. Atsižvelgti
8Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-102 Argumentai: Atsižvelgiant į š. m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 12¹, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 12²ir 26¹ straipsniais įstatymą Nr. XIII-736, kuriuo 26 straipsnis papildytas 3 punktu, atitinkamai turi būti pakoreguotas Projekto 2 straipsniu keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis. Pasiūlymas:
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių
ligonių kasų ir vaistinių sutartys
asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji. 2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti įstaigai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. 4. Teritorinės ligonių kasos ir vaistinės sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo vaistinė įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis parduoti (išduoti) apdraustiesiems kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su vaistine už parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis visiškai ar iš dalies kompensuodama jų įsigijimo išlaidas. 5. Sutarčių formas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.“
9Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į
pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, siūloma patikslinti Projekto 4 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punkto formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 31 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: Papildyti 31 straipsnį nauju 11 punktu: „11) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;“
10Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į
pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, siūloma patikslinti Projekto 6 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 10 punkto formuluotę. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „Papildyti 34 straipsnį nauju 10 punktu:
„10) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės
aktuose įstatymuose nustatytas poveikio priemones;“ Nepritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti 11.
Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-107 Argumentai: Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas bei pasiūlymus, Projekto 7 straipsnį, kuriuo Sveikatos draudimo įstatymas papildomas 34¹ straipsniu, siūloma išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto
jį išdėstyti taip: „34¹ straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimai, priimami vykdant sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą priimami sprendimai dėl poveikio priemonių 1.
Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys, vykdydami sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones:
1) sprendimą nutraukti sutartį, kai nustatoma Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys nustato, kad įstaigos licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai galiojimas panaikinamas, taip pat kai neteikia nevykdo esminio įsipareigojimo teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą;
2) sprendimą pateikti įteikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
3) sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei už nustatytus įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;
sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus grąžinimo, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus jis turėjo gauti nemokamai;
54) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų pažeidimai, bei vaistų, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, išdavimo teisėtumo pažeidimai, taip pat kai nustatomi kiti su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių pažeidimai.
Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys, vykdydami sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones:
1) sprendimą nutraukti sutartį, kai nustatoma Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys nustato, kad įstaigos licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai galiojimas panaikinamas, taip pat kai neteikia nevykdo esminio įsipareigojimo teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą;
2) sprendimą pateikti įteikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;
3) sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei už nustatytus įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;
sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus grąžinimo, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus jis turėjo gauti nemokamai;
54) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų pažeidimai, bei vaistų, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, išdavimo teisėtumo pažeidimai, taip pat kai nustatomi kiti su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių pažeidimai. 2.
įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu mažareikšmis teisės aktų reikalavimo pažeidimas nepašalinamas, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateiktas pateikti. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus. 3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimas tvirtinamas individualiu administraciniu teisės aktu. 4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualus administracinis aktas sprendimai taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones turi būti priimtas priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos. 5. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prieš priimdami šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, nustato 14 dienų terminą tikrintai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei paaiškinimams pateikti. 6. Apie posėdžio, kuriame bus priimami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti sprendimai, datą ir laiką tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki posėdžio. 7.
paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į posėdį netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, jei apie tai sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė buvo tinkamai informuotos. Posėdžio metu sprendimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje, gali būti priimami nesant sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės atstovui tik tada, kai jiems tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir jie nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Tinkamu pranešimu laikytinas šaukimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba šaukimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. 8. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei suteikiama teisė apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus. 9. Jeigu bet kuriuo proceso metu priimant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimus paaiškėja naujų aplinkybių ar įrodymų, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei suteikiama teisė ne mažiau kaip per 5 darbo dienas su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų. 10. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų priimtas individualus administracinis aktas sprendimas taikyti šio straipsnio 1 dalyje poveikio priemones per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei.“
12Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-108 Argumentai: Atsižvelgiant į
pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, siūloma išbraukti Projekto 8 straipsnį.
Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 8 straipsnį dėl įstatymo papildymo 34² straipsniu: „34² straipsnis. Baudos
asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė nepagrįstai gavo apmokėjimą ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar skirtumo tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai. 2. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui. 3. Už teisės gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pažeidimą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus neteisėtai iš paciento paimto papildomo mokesčio dvigubam dydžiui. 4. Šio straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinačių aplinkybių.
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai tyrimo metu; atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą; savo valia nutraukė pažeidimą;
Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai patikrinimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti patikrinimą; pripažino Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai.“. Nepritarti
13Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-109 Argumentai: Atsižvelgus į
pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui bei į aukščiau esantį pasiūlymą išbraukti iš įstatymo projekto 8 straipsnį (siūloma atsisakyti teisės Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms skirti ekonomines sankcijas ūkio subjektams, kurie pažeidė sveikatinimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus), atitinkamai siūloma išbraukti projekto 9 straipsnį, reglamentuojantį paskirtų ekonominių sankcijų vykdymo tvarką. Pasiūlymas:
Išbraukti Projekto 9 straipsnį dėl įstatymo papildymo 34³ straipsniu:
„34³ straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigai ar
vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtų poveikio priemonių vykdymas 1.
Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtą baudą privalo sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo gavimo dienos. 2 Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu. 3. Jeigu yra motyvuotas sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymas, Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 4. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo įvykdyti Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimus juose nustatytomis sąlygomis ir terminais, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Motyvuotu sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymu Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas sprendime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku negalima dėl objektyvių priežasčių. 5.
teritorine ligonių kasa, nesumokėtos baudos ir palūkanos išieškomi į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.“
14Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-1011 Argumentai:
draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, todėl Projekto 11 straipsniu siūlomas pakeitimas yra neaktualus. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 11 straipsnį:
„11 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį.“ Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, atitinkamai įstatymo projekte turi būti turi būti patikslinta straipsnių numeracija. Nepritarti
15Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10 Y Argumentai: Siekiant aiškesnio reglamentavimo, tikslinamas Sveikatos draudimo įstatymo VI skyriaus pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Nepritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti 16.
Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10 N Argumentai: Siūloma nustatyti privalomą ikiteisminį ginčų dėl ligonių kasų (tiek teritorinių ligonių kasų, tiek dėl Valstybinės ligonių kasos) priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėjimą; šiuos ginčus nagrinėtų centrinė privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija – Taikinimo komisija. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projektą 39¹ straipsniu, reglamentuojant Taikinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos nariams keliamus reikalavimus, kadencijas, Taikinimo komisijos pirmininko išrinkimą ir kitus Taikinimo komisijos veiklos pagrindus. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą 39¹straipsniu: „39¹ straipsnis. Taikinimo komisija
ginčus, nurodytus šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Taikinimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir Išankstinio ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimo taisykles bei Taikinamojo tarpininkavimo taisykles tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius. 2. Taikinimo komisiją sudaro 6 nariai: trys valstybės institucijų atstovai – po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų atstovą; trys visuomeninių asociacijų atstovai: po vieną pacientų interesus ginančių organizacijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų ir vaistinių asociacijos atstovą. Taikinimo komisijos nariu gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Taikinimo komisijos nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Taikinimo komisijos narių kandidatūrų pateikimo, atrankos tvarką tvirtina Valstybinė ligonių kasa. 3. Taikinimo komisija sudaroma dvejų metų kadencijai. Taikinimo komisijos nariu asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4. Taikinimo komisijos pirmininkas išrenkami pirmojo posėdžio metu Taikinimo komisijos narių balsų dauguma. Taikinimo komisijos pirmininku negali būti Valstybinės ligonių kasos atstovas. 5. Taikinimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 4 Taikinimo komisijos nariai. Taikinimo komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, Taikinimo komisijos pirmininko arba jam nesant, jį pavaduojančio asmens balsas yra lemiamas.“ Nepritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti 17.
Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10 N Argumentai: Siūloma patikslinti galiojantį Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnį jame numatant, kad Taikinimo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija (jos sudarymo ir veiklos pagrindai būtų reglamentuoti Projekto siūlomame papildyti 39¹ straipsnyje), nagrinėjanti ginčus dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų priimtų sprendimų, kuriuos galėtų skųsti tiek draudžiamieji, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės); taip pat Taikinimo komisijai suteikti teisę vykdyti ir mediacijos funkciją, o skundą pateikusiems asmenims galimybę pasinaudoti alternatyviu ginčo sprendimo būdu – mediacija. Pasiūlymas:
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Ginčų dėl Valstybinės ligonių kasos, teritorinių
ligonių kasų priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų
priskirtus veiksmus nagrinėjimo tvarka
kasų direktorių priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėja Taikinimo komisija, kuri yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Taip pat Taikinimo komisija įgyvendina administracinio ginčo šalių sutaikinimo galimybę. 2. Taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo draudžiamojo, sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti ginčą ir priimti sprendimą. 3.
komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip“
18Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10 N Argumentai: Siūloma įstatymo projektą papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimu. T. y. įstatymo 41 straipsnio formuluotę siūloma papildyti, kad teritorinio valstybinio administravimo subjekto priimti sprendimai galėtų būti skundžiami Taikinimo komisijai – centrinei privalomai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai. Pasiūlymas:
Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėjimo tvarka
ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą. 2. Teritorinės ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga gali apskųsti Taikinimo komisijai.“
19Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-1014 Argumentai: Būtina patikslinti įstatymo projekto įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
20Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė,
Andrius Palionis, Irena Šiaulienė, Ričardas Juška, Jonas Liesys, 2018-04-10 * Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, atitinkamai įstatymo projekte turi būti turi būti patikslinta straipsnių numeracija. Nepritarti
21Seimo nariai A. Matulas, R. Žemaitaitis,
2018-05-162 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma pakeisti įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, taip panaikinant anksčiau galiojusį principą, vadovaujantis Civiliniu kodeksu sudarant sutartis tarp Sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių ir teritorinių ligonių kasų. Siūloma palikti iki šiol galiojusį principą vadovautis Civilinio kodekso nuostatomis, kadangi Civilinio kodekso 6 knygos 2-oje dalyje yra įtvirtinti visi sutarčių teisės fundamentalūs principai ir tai yra pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis turi būti sudaromos sutartys Lietuvos Respublikoje. Pasiūlymas: Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį: “2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. “
22Seimo nariai A. Matulas, R. Žemaitaitis,
5 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma papildyti įstatymą 34¹ straipsniu, kurio 1 dalies 5 punktas įtvirtintų galimybę Institucijoms nutraukti sutartį dalimi arba visa apimtimi.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte yra aiškiai išvardinti institucijų sprendimai, tačiau nėra įvardintų pažeidimų, kurie užtrauktų konkrečią atsakomybę, darytina prielaida, kad Institucijos laisvai gali pasirinkti bet kurią poveikio priemonę nustačius pažeidimą. Atsižvelgiant, kad gydymo įstaigų ir vaistinių veikla tiesiogiai priklauso nuo sutarties dėl valstybės kompensuojamų paslaugų teikimo ar vaistų išdavimo bei sveikatos paslaugų prieinamumas yra Konstitucinė piliečių teisė, siūloma poveikio priemonė stabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto už visas asmens sveikatos paslaugas ir vaistus reikštų radikalų gydymo įstaigų ir vaistinių veiklos sutrikdymą. Taip pat, įstatymo projekte siekiama taikyti šią priemonę nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimus, todėl nustačius bet kokį, net ir pacientų saugai neturintį įtakos teisės akto nesilaikymą, būtų galimybė Institucijai taikyti poveikio priemonę – visų kompensuojamų paslaugų ar visų kompensuojamų vaistų teikimą gyventojams. Atsižvelgiant sutartinio susitarimo pobūdžio jautrumą gyventojų sveikatai, siūloma, kad nustačius grubius teisės aktų nesilaikymo atvejus teikiant konkrečią sveikatos priežiūros paslaugą būtų sustabdomas mokėjimas iš PSDF ne už visas įstaigų teikiamas paslaugas ar išduodamus vaistus, o už būtent tą paslaugą, kurios teikimo metu buvo nesilaikoma teisės aktuose nustatytų normų.
Pasiūlymas: Pakeisti 34¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą: „5) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį už konkrečią asmens sveikatos priežiūros paslaugųą ar vaistų, kai nustatomi grubūs įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimai suteikiant konkrečias paslaugas ar išduodant vaistus.“
23Seimo nariai A. Matulas, R. Žemaitaitis,
9 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma papildyti įstatymą 34¹ straipsniu, kurio 9 dalis nustato Institucijos priimtų individualių administracinių aktų nesutikimo principą. Suteikiant teisėkūros imperatyvinių principų kaip aiškumo ir konkretumo, straipsnyje nėra reikalo nurodyti administracinės bylų teisenos įstatymo nustatytų principų, todėl nuostata, kad sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo laikytinas pertekliniu, kadangi pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką ši nuostata galiojo visų sutarčių apimtyje. Pasiūlymas: Pakeisti 34¹ straipsnio 9 dalį: „9. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualūs administraciniai aktai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip.“
24Seimo nariai A. Matulas, R. Žemaitaitis,
2018-05-1610 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma išbraukti 36 straipsnį, kuris reglamentuoja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklą.
Taikinimo komisijos veikla grindžiama kolegialumo, skaidrumo, nešališkumo, teisėtumo, sąžiningumo ir viešumo principais. Taikinimo komisija gali spręsti asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir TLK ginčus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. Siūlytinas TLK taikinimo komisijos išsaugojimas, kaip organo, kuris geba vertinti kylančius ginčus tarp sutarties šalių, taip siekiant dalį kilusių ginčų išspręsti taikinimo komisijos lygmenyje neapkraunant teismo instancijos. Pasiūlymas: Papildyti 36 straipsnį:
“1. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš keturių asmenų
ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Vienas komisijos narys turi atstovauti pacientų asociacijoms, veikiančioms teritorinės ligonių kasos teritorijoje. Ši komisija sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo. ir sveikatos priežiūros sutarčių vykdymo. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, komisijos pirmininko balsas yra lemiamas. 2. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių kasos nuostatai.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): įstatymo projektą XIIIP-793(3) atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos reikalų komitetas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 7, 91, 121, 15, 17, 18, 20, 21, 23, 26, 26¹, 26², 27, 28, 29, 30, 31, 36 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo ir 32, 33, 34, 35 straipsnių ir VI skyriaus pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui XIIIP-4827(2), kurio nuostatos nesuderinamos su įstatymo projekto XIIIP-793(3) nuostatomis, nes įstatymo projektu XIIIP-4827(2) siūloma reorganizuoti Valstybinę ir teritorines ligonių kasas, sujungiant jas į vieną juridinį asmenį. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė