Lyginamasis variantas
Papildyti 3 straipsnį 9 dalimi: „9. Valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu 115 procentų toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 procentų, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 procentų didesnis. Valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, darbo užmokestis yra 5 procentais didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, darbo užmokestis yra 10 procentų mažesnis negu įstaigos vadovo darbo užmokestis, apskaičiuotas šioje dalyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatytas darbo užmokesčio skaičiavimas atliekamas vieną kartą per metus. 2 straipsnis.
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m.
sausio 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2. Nuo 2021 m. sausio 1 d. apskaičiuojant darbo užmokestį valstybės pareigūnams, nurodytiems šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyti darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
tikslai ir uždaviniai: Šio projekto rengimą paskatino neproporcingas valstybės pareigūnų, valstybės institucijoje einančių vadovaujančias pareigas, prisiimtų pareigų bei atsakomybės santykis su apmokėjimu už atliktą darbą. Šiuo metu valstybės pareigūnų darbo užmokesčio formavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Įstatymas), kurio 3 straipsnyje numatyta, kad valstybės pareigūnų (išskyrus prokurorus) darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus bei vienkartinės priemokos. Valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Pareiginė alga apskaičiuojama bazinį dydį padauginus iš atitinkamo pareiginės algos koeficiento, nustatyto šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje. Pažymėtina, kad minėtos darbo užmokesčio formavimo tvarkos pagrindu apskaičiuotas darbo užmokesčio dydis niekaip nekoreliuoja su kitų toje pačioje institucijoje dirbančių asmenų darbo užmokesčio formavimo sistema. Dėl šių priežasčių susidaro situacijos, kai valstybės tarnautojų (pavyzdžiui, skyriaus vedėjo, departamento direktoriaus) darbo užmokesčiai viršija institucijai vadovaujančių ir svarbiausius sprendimus priimančių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius, nepaisant aplinkybės, jog atsakomybė už teisingus ir pagrįstus sprendimus tenka pirmiausia būtent sprendimus priimantiems asmenims – valstybės pareigūnams. Tokia situacija neskatina kvalifikuotų ir patirties turinčių specialistų siekti atitinkamo lygmens atsakomybės reikalaujančių pareigų.
Beveik visi Įstatymo priedėlio IV skirsnyje nurodyti valstybės pareigūnai dirba institucijose, kurios yra centriniai viešojo administravimo subjektai, tai yra tuose valstybinio reguliavimo segmentuose, kurių pagrindinis tikslas ir uždavinys – tenkinti visuomeninius poreikius. Atitinkamai vykdydamos šias funkcijas, tokios institucijos susiduria su itin aukštos kvalifikacijos reikalaujančių užduočių vykdymu, įskaitant valstybės finansų valdymo bei valstybės biudžeto vykdymo priežiūrą; veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių, energetikos ir kitose srityse užtikrinimą, mokestinių ginčų nagrinėjimą ir kita. Tai reiškia, kad šių institucijų veikla yra susijusi su dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką įvairiuose viešojo administravimo srityse, todėl jų priimami sprendimai turi įtakos itin plačiam subjektų ratui (tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui). Akivaizdu, kad tokias funkcijas vykdantys asmenys turi būti kompetentingi, kvalifikuoti savo srities specialistai, kurie galėtų tinkamai įvertinti institucijos tikslus ir kryptingai bei efektyviai jų siekti. Valstybės pareigūnų darbo užmokestis turi būti pakankamas, kad skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų. Įvertinus tai, kad tokios pareigos reikalauja atitinkamos kompetencijos ir patirties, darytina išvada, kad jų darbo užmokesčio dydžiai turi būti pakankamai dideli, kad, net įvertinus šias aplinkybes, skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų, nepaisant jų sąlyginio laikinumo (kadencijų trukmė ir skaičius yra riboti), atsakomybės už priimtus sprendimus laipsnio, kitų tame pačiame sektoriuje tokiems specialistams siūlytinas palankesnes darbo sąlygas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis nustato, kad ,,kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir proporcingumo principo turinį valstybės tarnautojų (ir kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų mažinimo kontekste, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra konstatavęs, kad konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. Nustatyta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.
Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi tiek kuriant teisę, tiek ją įgyvendinant. <...> Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą taip pat yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu; draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis, nepasikeitus darbuotojo darbo funkcijoms, darbo apimčiai ir pan.<...> Konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi ir su vienu iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, tai yra su konstituciniu teisėtų lūkesčių apsaugos principu. (Konstitucinio Teismo 200 m. gruodžio 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Visa tai pagrindžia faktą, kad tokio pobūdžio institucijoms, kurių veikla yra susijusi su vienų svarbiausių valstybinių funkcijų vykdymu, yra būtina užtikrinti ir tai, jog atitinkamus sprendimus jose priimtų aukštos kvalifikacijos kompetentingi specialistai, todėl netoleruotina tokia praktika, kai sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės pareigūnų atlyginimo dydis priartinamas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo. Pagal siūlomą koncepciją valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo bendro toje įstaigoje, kurioje einamos pareigos, darbo užmokesčio lygio.
Atsižvelgiant į vykdomų funkcijų ir prisiimtos atsakomybės apimtį, valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžiai būtų diferencijuojami pagal Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą principą - tais atvejais, kai valstybės pareigūnų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuota pareiginė alga yra lygi arba mažesnė nei toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, pareiginė alga šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, pareiginė alga yra 5 procentais didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, pareiginė alga yra ne daugiau kaip 10 procentų mažesnė nei įstaigos vadovo pareiginė alga, apskaičiuota šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu būtų užtikrinama skaidri ir objektyviais duomenimis pagrįsta valstybės pareigūnų darbo užmokesčio nustatymo tvarka, sudaranti sąlygas teisingam darbo užmokesčio formavimui bei neleidžianti atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu šis teisinis reglamentavimas galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pratęsti teisinį reglamentavimą iki 2020 m. sausio
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacija ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad projektu siekiama skatinti institucijų efektyvią veiklą, racionalus veiklos organizavimas bei valdymas turėtų teigiamai paveikti tiek verslo sąlygas, tiek ir jo plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti kitų teisės aktų nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl jie nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pažymėtina, kad šiais metais įstaigoms pakaks skirtų asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „darbo užmokestis“, ,,valstybės pareigūnai“
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Remigijus Žemaitaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-02 Nr. S-2017-5594 Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO Nr. XIIIp-789 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-789, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]