Projekto lyginamasis variantas
Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymą Nr. XII-2741 ir jį išdėstyti taip:
1Pakeisti 4 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės
gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą;“. 2. Papildyti 4 straipsnį 15 punktu: „
15) viešumo. Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės kontroliuojamas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių veiklos rezultatų ir finansines ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės gaunamą paramą (paramos teikėją (teikėjus), paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas pinigines lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla.“
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais
atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Tais atvejais, kai viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdymu taip, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje , turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su viešąja paslauga (mokinių maitinimas mokykloje, medicinos paslaugos globos namuose ir pan.). “
straipsniu Papildyti Įstatymą 91
Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys nevykdo nepradeda vykdyti naujos ūkinės veiklos, išskyrus atvejus, kai:
nauja ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir
2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik
3) jeigu dėl to nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 2. Jeigu vykdyti ūkinę veiklą yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir nėra pažeidžiamos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, savivaldybė gali steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti arba patikėti naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims , tik gavusi išankstinį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) sutikimą . Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas juridinis asmuo, kai yra keičiama jo teisinė forma arba juridinis asmuo reorganizuojamas. Nauja ūkine veikla laikoma tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti. Jeigu ūkinę veiklą vykdyti patikima per paskutinius trejus metus reorganizuotam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui, bent vieno iš anksčiau veikusių juridinių asmenų vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po reorganizavimo likusio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla. 3. Siekdama gauti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą Konkurencijos tarybos sutikimą, savivaldybė per 6 mėnesius iki prašymo dėl sutikimo turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų atrankos.
Konkurencinga procedūra turi būti tokia, kad atskleistų, ar kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 4. Teikdama Konkurencijos tarybai prašymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutikimo, savivaldybė pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją. 5. Gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savivaldybės prašymą, Konkurencijos taryba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio savivaldybės prašymo gavimo dienos. 6. Konkurencijos taryba išduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu savivaldybė per 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo išdavimo įvykdė konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, negali užtikrinti tinkamos veiklos vykdymo. 7. Konkurencijos taryba neduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutikimo, jeigu savivaldybė per 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo išdavimo neįvykdė konkurencingos procedūros arba jeigu įvykdytos konkurencingos procedūros rezultatai rodo, kad rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti tinkamos veiklos vykdymą. 83 . Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos negali.
Jie gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai šią veiklą vykdyti jiems šio ir tokių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka patiki savivaldybė ir tik gavę Konkurencijos tarybos sutikimą pagal šio straipsnio 2 dalį . 4. Siekdama įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, savivaldybė Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą. Kartu su kreipimusi savivaldybė pateikia Konkurencijos tarybos tvarkoje nurodytus dokumentus, reikalingus išvadai priimti. Konkurencijos taryba išvadą pateikia per 30 dienų nuo savivaldybės kreipimosi ir išvadai priimti reikalingų dokumentų gavimo. Jeigu savivaldybė sprendimą priima neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, savivaldybei tenka įrodinėjimo pareiga, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus. 9. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytai konkurencingai procedūrai taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir kompetentinga institucija įsiteisėjusiu sprendimu nustato, kad vykdant šią konkurencingą procedūrą minėto įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, Konkurencijos taryba gali atšaukti pagal šio straipsnio 6 dalį duotą sutikimą. Jeigu Konkurencijos taryba atšaukia savo sprendimą dėl duoto sutikimo, savivaldybė privalo iš naujo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl sutikimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 10. Konkurencijos taryba nustato šio straipsnio 4 dalyje nurodytų prašymų dėl savivaldybių vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir tokių prašymų tipinę formą. 11. Konkurencijos tarybos sprendimai, nurodyti šio straipsnio 6, 7 ir 9 dalyse, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m.
liepos rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki 2016 m. gruodžio 31 d. 2017 m. liepos 31 d. patvirtina prašymų kreipimosi dėl išvados ar savivaldybių savivaldybės vykdomos nauja ūkinė s veiklos veikla įvertinimo atitinka šio įstatymo reikalavimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą ir Konkurencijos tarybai teikiamų teikiamo prašymų kreipimosi tipinę formą. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naujų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, steigimo savivaldybėse procedūros tęsiamos ir sprendimai dėl steigimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
Projekto Nr. XIIIP-787(2) lyginamasis variantas
vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymą Nr. XII-2741 ir jį išdėstyti taip: „
1Pakeisti 4 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę. Savivaldybės
gyventojai ar jų atstovai turi teisę susipažinti su savivaldybės institucijų sprendimų projektais ir priimtais sprendimais, gauti viešus ir motyvuotus atsakymus į pareikštą nuomonę apie savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų ar atskirų valstybės tarnautojų darbą;“. 2. Papildyti 4 straipsnį 15 punktu:
„15) viešumo. Savivaldybė savo interneto svetainėje teikia ir nuolat
atnaujina šio įstatymo numatytą informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės kontroliuojamas įmones, jų vadovus, valdybų narius, pateikia šių įmonių veiklos rezultatų ir finansines ataskaitas bei kitą aktualią informaciją, taip pat informaciją apie savivaldybės gaunamą paramą (paramos teikėją (teikėjus), paramos sumas, paramos tikslą, paramos laikotarpį ir pan.), savivaldybės skiriamas pinigines lėšas nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų projektams finansuoti bei projektų finansavimo ir atrankos kriterijus, kvietimus organizacijoms teikti paraiškas paramai gauti ir kitą informaciją, susijusią su savivaldybės veikla.“
9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Tais atvejais, kai dėl viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdym u taip, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalyje teikimo reikia vykdyti ūkinę veiklą , turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia v iešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga (mokinių maitinimas mokykloje, medicinos paslaugos globos namuose ir pan.).
“ 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 91 straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu:
„9 1 straipsnis. Naujos Ū ūkinės veiklos vykdymas 1.
Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys nevykdo Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos , išskyrus atvejus vykdymo , kai:
nauja ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir
2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik
3) jeigu dėl to tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 2. Jeigu vykdyti ūkinę veiklą yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir nėra pažeidžiamos pažeidžiami šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos nustatyti reikalavimai , savivaldybė gali steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti arba patikėti pavesti naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims , tik gavusi išankstinį Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) sutikimą . Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo. Nauja ūkine veikla laikoma ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo pavesti jam tokią veiklą vykdyti priėmimo. Jeigu ūkinę veiklą vykdyti pavedama per paskutinius trejus metus po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui, bent vieno iš po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla. 3.
tarybos sutikimą, savivaldybė per 6 mėnesius iki prašymo dėl sutikimo turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų atrankos. Konkurencinga procedūra turi būti tokia, kad atskleistų, ar kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą. 4. Teikdama Konkurencijos tarybai prašymą dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutikimo, savivaldybė pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją. 5. Gavusi šio straipsnio 4 dalyje nurodytą savivaldybės prašymą, Konkurencijos taryba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio savivaldybės prašymo gavimo dienos. 6. Konkurencijos taryba išduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu savivaldybė per 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo išdavimo įvykdė konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, negali užtikrinti tinkamos veiklos vykdymo. 7. Konkurencijos taryba neduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sutikimo, jeigu savivaldybė per 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo išdavimo neįvykdė konkurencingos procedūros arba jeigu įvykdytos konkurencingos procedūros rezultatai rodo, kad rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti tinkamos veiklos vykdymą. 83 . Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos negali , susijusios su savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimu gyventojams .
Jie gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą , susijusią su savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimu gyventojams, tik tuo atveju, kai šią veiklą vykdyti ši veikla jiems šio ir tokių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka patiki pavedama vykdyti savivaldybės sprendimu ir tik gavę Konkurencijos tarybos sutikimą pagal šio straipsnio 2 dalį . 4. Siekdama įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka šio straipsnio
gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą. Kartu su šiuo kreipimusi savivaldybė pateikia Konkurencijos tarybos išvadai priimti reikalingus dokumentus. Konkurencijos taryba išvadą pateikia per 30 dienų nuo savivaldybės kreipimosi ir išvadai priimti reikalingų dokumentų gavimo. Jeigu savivaldybė sprendimą priima neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, sprendime dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo privaloma nurodyti motyvus, pagrindžiančius, kad sprendimas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Savivaldybei tenka pareiga įrodyti, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus. 9. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytai konkurencingai procedūrai taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir kompetentinga institucija įsiteisėjusiu sprendimu nustato, kad vykdant šią konkurencingą procedūrą minėto įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, Konkurencijos taryba gali atšaukti pagal šio straipsnio 6 dalį duotą sutikimą. Jeigu Konkurencijos taryba atšaukia savo sprendimą dėl duoto sutikimo, savivaldybė privalo iš naujo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl sutikimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 10.
prašymų dėl savivaldybių vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir tokių prašymų tipinę formą. 11. Konkurencijos tarybos sprendimai, nurodyti šio straipsnio 6, 7 ir 9 dalyse, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. “
3 dalis, įsigalioja 2017 m. liepos rugsėjo
d. 2017 m. liepos 31 d. patvirtina prašymų kreipimosi dėl išvados ar savivaldybių savivaldybės vykdomos nauja ūkinė s veiklos veikla įvertinimo atitinka šio įstatymo reikalavimus, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą ir Konkurencijos tarybai teikiamų teikiamo prašymų kreipimosi dėl išvados tipinę formą. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naujų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, steigimo savivaldybėse procedūros tęsiamos ir sprendimai dėl steigimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys
DĖL
ĮSTATYMO PAPILDYMO 9(1) STRAIPSNIU įstatymo Nr. xii-2741 pakeitimo Į
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Rengti įstatymo projektą paskatino tai, kad 2016 m. lapkričio 8 d. priėmus Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymą Nr. XII-2741 (toliau – priimtas įstatymas) buvo nustatytas ydingas teisinis reguliavimas, sukėlęs sumaištį dėl jo taikymo savivaldybėse. Nustatyta, kad priimtas įstatymas įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Nuo dabar jau priimto įstatymo svarstymo Seime buvo gauta daug pastabų iš savivaldybių dėl neaiškių įstatymo nuostatų, dėl ypač plataus Konkurencijos įstatyme vartojamo ūkinės veiklos apibrėžimo, dėl neaiškaus priimto įstatymo nuostatų santykio su Viešųjų pirkimų įstatymu (ir jo nauja redakcija, kuri buvo svarstoma Seime ir šiuo metu jau yra priimta). Konkurencijos tarybos patvirtinta priimto įstatymo įgyvendinimui skirta tvarka šių neaiškumų ne tik nepašalino, tačiau ir sukėlė dar daugiau painiavos identifikuoti, kokia savivaldybių veikla būtų laikoma ūkine veikla ir dėl jos vykdymo reikėtų gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Seimui priėmus naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymą ir jame numačius, kad esant išimtinėms sąlygoms savivaldybės galėtų sudaryti su savo kontroliuojamais juridiniais asmenimis vidaus sandorius, priimto įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų tarpusavio santykis tapo dar neaiškesnis. Pvz., Lietuvos savivaldybių asociacija nurodė, kad priimto įstatymo nuostatos, priėmus Viešųjų pirkimų įstatymą, yra perteklinės, nes bet kokiai veiklai visų pirma turės būti skelbiamas konkursas, o tik jam neįvykus savivaldybės galės sudaryti vidaus sandorį su savo kontroliuojamu juridiniu asmeniu.
Ir ši nuostata būtų taikoma ne tik naujai ūkinei veiklai, koks buvo priimto įstatymo iniciatorių tikslas, tačiau bet kokiai ūkinei veiklai. Tuo tarpu Konkurencijos taryba aiškino, jog Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nepadengia visų galimų situacijų, todėl Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas yra būtinas užtikrinant, kad nebus ribojama konkurencija. Kauno m. savivaldybė suabejojo, kaip turėtų būti laikomasi vienu metu ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl leidimo sudaryti vidaus sandorį bei kreipimosi dėl to į Viešųjų pirkimų tarnybą, ir priimto įstatymo nuostatų, reikalaujančių gauti išankstinį Konkurencijos tarybos leidimą. Neaišku, kokį sprendimą reikėtų priimti, jeigu šios dvi valstybės institucijos priimtų skirtingus sprendimus. Kaip minėta, itin daug neaiškumų sukėlė tai, kas būtų laikoma nauja ūkine veikla. Teisiškai ydinga praktika laikytina tai, kad, kaip teigė Konkurencijos tarybos atstovai pristatydami priimto įstatymo naujoves savivaldybių atstovams, galiausiai tai apibrėžtų teismų praktika, nes yra neįmanoma vienareikšmiškai atriboti, kad tam tikra veikla yra laikytina ūkine veikla, o kita – ne. Iš Konkurencijos įstatyme pateikto ūkinės veiklos apibrėžimo akivaizdu, kad bet kuri veikla gali būti laikoma ūkine veikla. O kada dėl tokios veiklos pripažinimo ūkine ir jos galimo konkurencijos ribojimo savivaldybė turėtų pareigą kreiptis į Konkurencijos tarybą leidimo ją vykdyti, tiek iš priimto įstatymo, tiek iš jo įgyvendinamojo teisės akto, lieka neaišku.
Taip pat neaiški ir ūkinės veiklos "naujumo" sąvoka – ar tai veikla, kurios savivaldybės kontroliuojamas juridinis asmuo faktiškai nevykdė, ar tokios veiklos vykdymas nebuvo numatytas jo įstatuose, o gal tai tokia veikla, kuri yra nauja pačiai savivaldybei. Be kita ko, iš priimto įstatymo nuostatų savivaldybėms buvo neaišku, ar priimtos nuostatos būtų taikomos tik naujai ūkinei veiklai, nes 9(1) straipsnis reglamentuoja bet kokią (ne tik naują) ūkinę veiklą. Taip pat kilo daug painiavos dėl vartojamos terminijos "per 6 mėnesius iki prašymo dėl sutikimo turi įvykdyti konkurencingą procedūrą" – absoliuti dauguma buvo įsitikinę, kad konkurencingą procedūrą reikės daryti 6 mėnesius, t. y. mažiausiai tiek laiko (ir dar tiek, kiek truks leidimo gavimas) užsitęs reikalingos veiklos pradžia. Vadovaujantis priimtu įstatymu, gauti privalomą išankstinį Konkurencijos tarybos leidimą vykdyti veiklą, kuri yra reikalinga savivaldybei vykdant vieną pagrindinių savo užduočių – užtikrinti nepertraukiamą, geros kokybės ir prieinamų viešųjų paslaugų teikimą – ne tik suvaržomas savivaldybės savarankiškumas pasirinkti būdą, kaip šią užduotį įvykdyti (nors Europos Teisingumo Teismas ne vienoje byloje yra akcentavęs, kad viešosios valdžios subjektas turi galimybę įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis (kas ir yra viešosios paslaugos teikimas) savo paties administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis ir neprivalo naudotis išorinių, jo tarnyboms nepriklausančių, įmonių paslaugomis), tačiau ir iš anksto preziumuojama, kad savivaldybei nutarus pavesti viešosios paslaugos teikimą savo valdomam juridiniam asmeniui bus apribota konkurencija.
Taip savivaldybei uždedama pareiga įrodyti, kad ji nepažeidžia įstatymo, kai turėtų būti priešingai – būtent Konkurencijos taryba turėtų įrodinėti, kad savivaldybės sprendimas įstatymą pažeidžia, jeigu dėl kokios nors veiklos kyla abejonė. Priimtu įstatymu nustatytas reguliavimas, kai iš savivaldybių reikalaujama iš anksto gauti Konkurencijos tarybos leidimą, iš principo prilygsta stambių ūkio subjektų koncentracijos reguliavimui, nes tik numatomos koncentracijos atveju toks privalomas išankstinis sutikimas yra būtinas. Atsižvelgiant į tai, kokią įtaką vartotojams gali turėti ūkio subjektų koncentracija ir kokią – savivaldybės pavedimas savo valdomam juridiniam asmeniui teikti viešąją paslaugą, akivaizdu, kad toks reguliavimas yra neproporcingas. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, kad Konkurencijos įstatyme yra numatytos ekonominės sankcijos savivaldybėms, kurios savo sprendimais apriboja konkurenciją. Už sprendimus, jeigu jie būtų pripažinti pažeidusiais Konkurencijos įstatymą, ir jais padarytą žalą atsako savivaldybė.
Konkurencijos įstatyme nustatyta, kad už konkurencijos pažeidimus viešojo administravimo subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 0,5 procento viešojo administravimo subjekto metinio biudžeto einamaisiais metais ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų, bet ne daugiau negu šešiasdešimt tūkstančių eurų. Manytina, kad tokia ekonominė sankcija yra daugiau nei pakankama finansinė priemonė, atgrasanti savivaldybes nuo nepagrįstų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, parengtas įstatymo projektas, kurio tikslas – pašalinti nurodytus teisinio reguliavimo trūkumus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu savivaldybės neturi pareigos kreiptis į Konkurencijos tarybą leidimo patikėdamos teikti viešąją paslaugą savo kontroliuojam juridiniam asmeniui. Nuo
patikėdamos naujos ūkinės veiklos vykdymą savo valdomam juridiniam asmeniui (naujai stegiamam ar esamam), turės atlikti konkurencingą procedūrą ir su jos rezultatais kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl leidimo. Negavusi tokio leidimo, savivaldybė negalėtų patikėti viešosios paslaugos teikimo savo valdomam juridiniam asmeniui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Visų pirma, projektu aiškiai nurodoma, kas yra laikoma nauja ūkine veikla: tai būtų tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti.
Taip pat šis klausimas yra aiškiai sureguliuojamas juridinių asmenų reorganizavo atveju (jeigu bent vienas iki reorganizavimo veikęs juridinis asmuo faktiškai tokią veiklą vykdė, laikoma, kad ją vykdė ir po reorganizavimo likęs juridinis asmuo). Tai leis išvengti situacijos, kai savivaldybė bus priversta laikyti juridinį asmenį vien tam, kad nutraukus jo veiklą ir siekiant toliau teikti viešąją paslaugą, būtų privaloma atlikti laike užtrunkančias procedūras, reikalingas norint perlesti šių paslaugų teikimą kitam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui. Antra, siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo proporcingumą siekiamiems tikslams – užtikrinti informacijos apie pradedamą naują veiklą teikimą Konkurencijos tarybai, kad ji galėtų įvertinti, ar toks savivaldybės sprendimas nepažeis konkurencijos – projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą, pateikti reikiamus dokumentus ir prašyti iš anksto įvertinti, ar numatomas sprendimas neapribos konkurencijos ir savivaldybei nekils Konkurencijos įstatyme numatytų ekonominių sankcijų grėsmė. Jeigu savivaldybė neatsižvelgs į pateiką Konkurencijos tarybos išvadą, įrodinėjimo pareiga, kad tokiu sprendimu ji nepažeidė įstatymo, taip pat ir ekonominės sankcijos rizika, teks savivaldybei. Galiausiai, projektu siekiama pašalinti abejones dėl tam tikros veiklos, kuri gali būti laikoma ūkine veikla dėl savo prigimties, tačiau viešosios paslaugos teikimo atveju, ji papildo viešąją paslaugą, todėl projektu siūloma jos nelaikyti ūkine veikla ir netaikyti 9(1) straipsnyje nustatytų apribojimų.
Tokios veiklos pavyzdžiu galėtų būti mokinių maitinimo mokyklos valgykloje organizavimas – jeigu savivaldybė nutaria, kad maistą ruošia pati mokyklos valgykla, o ne perka maitinimo paslaugą iš išorinio tiekėjo (nesvarbu, privataus, ar savivaldybės kontroliuojamo), tokia veikla būtų laikoma papildoma veikla, kuri teikiama tik kartu su viešąja paslauga (šiuo atveju, ugdymu) ir nebūtų įpareigojimo tokios paslaugos teikimui pasitelkti išorės subjektą. Projekte pateikiamas tik pavyzdinis tokios papildomos veiklos sąrašas. Pagrįsti, kad tai yra papildoma veikla, kuri teikiama tik kartu su viešąją paslauga, turės savivaldybė. Atsakant į iškeltas abejones dėl priimto įstatymo normų santykio su Viešųjų pirkimų įstatymu, pažymėtina, kad savivaldybė galės patikėti naują veiklą savo kontroliuojamiems subjektams tik tuo atveju, jeigu bus įsitikinusi, kad tai neapribos konkurencijos – arba paskelbs viešąjį pirkimą, o tik jam neįvykus ir atitinkant kitas Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas sąlygas galės sudaryti vidaus sandorį, arba pavesti teikti naują viešąją paslaugą (naują ūkinę veiklą) savo valdomam juridiniam asmeniui, tik jeigu tai atitiks Vietos savivaldos įstatymo 9(1) straipsnyje nustatytus reikalavimus (vykdoma nauja ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik jeigu dėl to nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės).
Manytina, kad tokie saugikliai yra pakankami, kad būtų pasiektas tikslas – užtikrinti, kad būtų tinkamai teikiamos viešosios paslaugos ir išvengiama konkurencijos ribojimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms, nes bus minimizuota konkurencijos ribojimo rizika. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti/panaikinti Konkurencijos tarybos tvarką. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projekats parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte sąvokos nekeičiamos ir naujos nesiūlomos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti iki 2017 m. liepos 31 d. Konkurencijos taryba turės patvirtinti kreipimosi dėl išvados ar savivaldybės nauja ūkinės veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą ir Konkurencijos tarybai teikiamo kreipimosi tipinę formą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomų finansinių išteklių poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Savivaldybės nauja ūkinė veikla. 15.
15Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininkas Parašas Povilas Urbšys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymo) 9 straipsnio
viešąją paslaugą“. Projektas tobulintinas, nurodant kriterijus, kada paslaugos teikėjo veikla gali būti laikoma papildoma veikla. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra klaidinanti nuoroda į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio
siūlomoms nuostatoms ir Įstatyme liktų nuoroda į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, reikėtų ją patikslinti. 2. Pakeitimo įstatymo 2 straipsniu dėstomos Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos nedera tarpusavyje. Šioje dalyje Pakeitimo įstatymu nustatyta, kad 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai turi būti įgyvendinti, kai viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdymu, tuo tarpu projektu siūloma papildomai apibrėžti, kas nelaikoma ūkinės veiklos vykdymu. Jei tokiu būdu norima nustatyti išimtį iš Pakeitimo įstatyme nustatyto reikalavimo, turėtų būti nustatyta ne kas nelaikoma ūkine veikla, o kokia veikla laikoma nesusijusia su ūkinės veiklos vykdymu. 3.
straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, derinant jas su Konkurencijos įstatyme vartojama terminija, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos įgaliojimus, nustatytus Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 22 straipsnio 1 dalies
gali būti ir pozityvi (kai teisinės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų). Siūlytina:
nepradeda vykdyti naujos ūkinės veiklos, išskyrus atvejus, kai:“ pakeisti nuostata
„Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, kai:“ ir
sprendimu nebus pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos“. 4. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostata, apibrėžianti naują ūkinę veiklą, būtų aiškesnė, jeigu ji būtų papildyta nuoroda į Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį. 5. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 2 dalies terminija derintina su Civilinio kodekso antrosios knygos terminija. Todėl siūlytina vietoj nuostatos „Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas juridinis asmuo, kai yra keičiama jo teisinė forma arba juridinis asmuo reorganizuojamas“ įrašyti nuostatą „Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo“. Nuostata „per paskutinius trejus metus reorganizuotam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui“ neaiški ir dviprasmiška, nes po reorganizavimo juridinis asmuo gali arba toliau tęsti veiklą, arba pasibaigti, todėl tikslintina.
Be to, vietoj formuluotės „anksčiau veikusių juridinių asmenų“ įrašytina formuluotė „po reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų“, o vietoj „likusio juridinio asmens“ įrašytina formuluotė „po reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens“. 6. Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 3 dalies nuostata „Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos negali“ diskutuotina tuo aspektu, kad ji gali būti aiškinama kaip draudžianti savivaldybės valdomoms įmonėms pradėti bet kokią naują ūkinę veiklą net ir tuo atveju, kai tokie jos veiksmai neriboja konkurencijos, t.y., kai tapdami naujais rinkos dalyviais šie asmenys galimai padidintų konkurenciją. Svarstytina, ar šiuo atveju nebūtų neproporcingai suvaržyta ūkinės veiklos laisvė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Įstatymo 91 straipsnyje nustatyti ūkinės veiklos vykdymo reikalavimai (taigi ir savivaldybės patikėjimas ją vykdyti) turėtų būti taikomi tik tuo atveju, jeigu ši ūkinė veikla yra susijusi su savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų gyventojams teikimu. Be to, neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti išreikštas savivaldybės
„patikėjimas“ vykdyti naują ūkinę veiklą. Pastebėtina, kad juridinių asmenų
veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato tokio „patikėjimo“ tvarkos. 7. 6.
91 straipsnio 4 dalies nuostata „Jeigu savivaldybė sprendimą priima neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, savivaldybei tenka įrodinėjimo pareiga, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus“ tobulintina, nes neaišku, kam ir kada savivaldybė turi įrodyti, kad nauja ūkinė veikla atitinka įstatymo reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-06-02 Nr. S-2017-5594 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. XII-2741 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-787 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-787 (toliau – Projektas), teikiame šį pasiūlymą. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija formuoja konkurencijos politiką, o Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ją įgyvendina, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvados. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai : Mindaugas Bastys, Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Tadas Langaitis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos:
Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narys Naglis Puteikis, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos: Gabija Grigaitė-Daugirdė, Kristina Biraitė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento vyresnioji patarėja Rasa Liutkevičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus patarėja Neringa Kučinskaitė, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: Aivaras Raišys, Audrius Bereišis, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Vida Ablingienė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovas Konstantinas Trišinas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovė Gintarė Deržanauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymo) 9 straipsnio 2 dalyje neaiški nuostata „viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo viešąją paslaugą“. Projektas tobulintinas, nurodant kriterijus, kada paslaugos teikėjo veikla gali būti laikoma papildoma veikla. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-07 Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra klaidinanti nuoroda į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalį, kurios projektu siūloma atsisakyti. Jeigu nebūtų pritarta projektu siūlomoms nuostatoms ir
ją patikslinti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu dėstomos Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos nedera tarpusavyje. Šioje dalyje Pakeitimo įstatymu nustatyta, kad 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai turi būti įgyvendinti, kai viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdymu, tuo tarpu projektu siūloma papildomai apibrėžti, kas nelaikoma ūkinės veiklos vykdymu. Jei tokiu būdu norima nustatyti išimtį iš Pakeitimo įstatyme nustatyto reikalavimo, turėtų būti nustatyta ne kas nelaikoma ūkine veikla, o kokia veikla laikoma nesusijusia su ūkinės veiklos vykdymu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-07 3.
Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, derinant jas su Konkurencijos įstatyme vartojama terminija, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos įgaliojimus, nustatytus Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio
punkte, taip pat į tai, kad diskriminacija gali būti ir pozityvi (kai teisinės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų). Siūlytina:
1) nuostatą
„Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys nepradeda vykdyti naujos ūkinės
veiklos, išskyrus atvejus, kai:“ pakeisti nuostata „Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, kai:“ ir
2) 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) jeigu tokiu sprendimu nebus pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostata, apibrėžianti naują ūkinę veiklą, būtų aiškesnė, jeigu ji būtų papildyta nuoroda į Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 2 dalies terminija derintina su Civilinio kodekso antrosios knygos terminija. Todėl siūlytina vietoj nuostatos „Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas juridinis asmuo, kai yra keičiama jo teisinė forma arba juridinis asmuo reorganizuojamas“ įrašyti nuostatą „Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo“. Pritarti 7.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-07 Nuostata „per paskutinius trejus metus reorganizuotam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui“ neaiški ir dviprasmiška, nes po reorganizavimo juridinis asmuo gali arba toliau tęsti veiklą, arba pasibaigti, todėl tikslintina. Be to, vietoj formuluotės „anksčiau veikusių juridinių asmenų“ įrašytina formuluotė „po reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų“, o vietoj „likusio juridinio asmens“ įrašytina formuluotė „po reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 3 dalies nuostata
„Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys savo iniciatyva pradėti vykdyti
naujos ūkinės veiklos negali“ diskutuotina tuo aspektu, kad ji gali būti aiškinama kaip draudžianti savivaldybės valdomoms įmonėms pradėti bet kokią naują ūkinę veiklą net ir tuo atveju, kai tokie jos veiksmai neriboja konkurencijos, t.y., kai tapdami naujais rinkos dalyviais šie asmenys galimai padidintų konkurenciją. Svarstytina, ar šiuo atveju nebūtų neproporcingai suvaržyta ūkinės veiklos laisvė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Įstatymo 91 straipsnyje nustatyti ūkinės veiklos vykdymo reikalavimai (taigi ir savivaldybės patikėjimas ją vykdyti) turėtų būti taikomi tik tuo atveju, jeigu ši ūkinė veikla yra susijusi su savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų gyventojams teikimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-07 Be to, neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti išreikštas savivaldybės „patikėjimas“ vykdyti naują ūkinę veiklą. Pastebėtina, kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato tokio „patikėjimo“ tvarkos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-07 7.
Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 4 dalies nuostata „Jeigu savivaldybė sprendimą priima neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, savivaldybei tenka įrodinėjimo pareiga, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus“ tobulintina, nes neaišku, kam ir kada savivaldybė turi įrodyti, kad nauja ūkinė veikla atitinka įstatymo reikalavimus. Pritarti
departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2017-06-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-787 (toliau – Projektas), teikiame šį pasiūlymą. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija formuoja konkurencijos politiką, o Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ją įgyvendina, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvados. Pritarti iš dalies Konkurencijos taryba savo nuomonę raštu pateikė Komitetui 2017 m. birželio 20 d. Taip pat žr. Komiteto sprendimą – Komitetas siūlo Projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2017-06-19 (...) Priimta tvarka. Projektu keičiamos 2016 m. lapkričio 8 d. priimtame, bet dar nespėjusiame įsigalioti [1] , Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatyme Nr.
XII-2741 [2] (toliau – Priimtas įstatymas) įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybės valdomi juridiniai asmenys gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai šią veiklą vykdyti jiems patiki savivaldybė ir tik gavę LR konkurencijos tarybos (toliau
Pirma, Projektu siaurinamas atvejų skaičius, kuomet galiotų Priimtame įstatyme numatytos kontrolės priemonės . Tai daroma Projekte atitinkamai apibrėžiant veiklą, kuri nelaikytina ūkine veikla ir nauja ūkine veikla. Antra, Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo savivaldybėms gauti Konkurencijos tarybos sutikimą, norint pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą. Siūloma nustatyti, kad „ Siekdama įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, savivaldybė Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą “. Šis pakeitimas reikštų, kad savivaldybė, prieš imdamasi naujos ūkinės veiklos, nebeprivalėtų gauti Konkurencijos tarybos sutikimo dėl naujos veiklos vykdymo pradėjimo.
Savivaldybės kreipimasis į Konkurencijos tarybą būtų tik savanoriškas ir vadintųsi konsultacija, t. y. savivaldybė galėtų nesikreipti tokios konsultacijos apskritai, o jei nuspręstų kreiptis, neprivalėtų atsižvelgti į nepalankią išvadą . (...) (...) Atsižvelgiant į tai, kad:
1) tikimybė, kad savivaldybės ir jų valdomi juridiniai asmenys ribos konkurenciją, yra didelė;
2) argumentas, kad nuostata yra neaiški, yra neproporcingas sprendimui panaikinti nuostatą;
3) siūlomi naujos ūkinės veiklos ir veiklos, kuri nelaikytina ūkine veikla, apibrėžimai ne tik siaurina reguliuotinų juridinių asmenų skaičių, bet ir savivaldybėms leistų diskriminuoti kitus ūkio subjektus ir pažeistų konkurenciją;
4) prevencinis baudų poveikis viešojo administravimo subjektams gali būti nepakankamas, LLRI Priimtą įstatymą vertina kaip proporcingą ir reikalingą ir siūlo nepritarti Projektui . Pritarti Žr. Komiteto sprendimą. 2. Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, 2017-06-19 (...) asociacija nepritaria siūlomiems pakeitimams ir nurodo šiuo argumentus: (...) Projektu nepagrįstai siūloma atsisakyti svarbių Priimto įstatymo nuostatų, orientuotų į paslaugų kainos nustatymo skaidrumą ir paslaugų kokybės valdymą. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų apie Priimto įstatymo nuostatų žalą ar nepagrįstumą. Siūlomi pakeitimai grindžiami tik savivaldybių susirūpinimu ir neaiškumu, kurie gali būti išsprendžiami ne naikinant Priimto įstatymo nuostatas, bet tikslinant jas, teikiant išaiškinimus, metodinę pagalbą ir
ūkinės veiklos samprata, tokiu būdu siaurinant reguliuojamų juridinių asmenų ratą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Asociacija Priimtą įstatymą vertina kaip teisingą ir reikalingą bei siūlo nepritarti Projektui. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2017-06-19 (...) iš esmės pritaria (...) projektui Nr. XIIIP-787. (...) Projektas turėtų būti patobulintas, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus. Nepritarti Siūloma įstatymo projektą atmesti. Žr. Komiteto sprendimą. 2. Konkurencijos taryba, 2017-06-20
Respublikos konkurencijos taryba pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) ir teikia pastabas ir pasiūlymus.
pakeitimo projektu numatoma keisti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymą Nr. XII-2741 (toliau – Įstatymas), nurodant, kad veikla, kuri papildo viešąją paslaugą ir yra teikiama tik kartu su viešąja paslauga, nėra laikytina ūkine; numatant, kad 91 straipsnio reikalavimai bus taikomi tik naujos ūkinės veiklos vykdymui; bei panaikinant reikalavimą savivaldybėms gauti išankstinį Konkurencijos tarybos leidimą prieš steigiant naują juridinį asmenį arba patikint naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims.
pakeitimo projekto aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) nurodoma, kad viena iš šio projekto atsiradimą paskatinusių priežasčių yra Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme įtvirtinta pernelyg plati ūkinės veiklos sąvoka, kuri savivaldybėms sukelia sunkumų nustatant, ar savivaldybės įmonių vykdoma veikla būtų laikoma ūkine veikla, dėl kurios vykdymo reikėtų gauti Konkurencijos tarybos leidimą.
Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad Įstatymo pakeitimo projektas suteiks teisinio aiškumo įvesdamas naujos ūkinės veiklos sąvoką ir įtvirtindamas, kad ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo ir yra teikiama kartu su viešąja paslauga.
tarybos nuomone, Įstatymo pakeitimo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra neaiškus bei sukeltų nesklandumų jį įgyvendinant praktikoje ir neužtikrintų efektyvios savivaldybių valdomų juridinių asmenų steigimo kontrolės.
įstatyme ūkinė veikla apibrėžiama kaip gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo sprendimais yra įtvirtinęs, kad ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos [3] .
Taigi, ūkinės veiklos buvimo nustatymas yra paremtas vertinamuoju principu, t. y., kiekvieną atvejį būtina vertinti individualiai. Atsižvelgiant į tai, Į statyme buvo nuosekliai laikomasi visoje Europos Sąjungoje taikomos ūkinės veiklos apibrėžimo praktikos.
pakeitimo projektu siūlomas patikslinimas nepateikia baigtinio neūkinių veiklų sąrašo, tačiau įtvirtina principą, kuriuo savivaldybės turės vadovautis vertindamos, ar savivaldybės įmonės vykdoma veikla yra ūkinė, t. y., savivaldybės turės vertinti, ar atitinkama veikla papildo viešąją paslaugą ir yra teikiama tik kartu su viešąją paslauga. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo pakeitimo projekte įtvirtintas vertinamasis principas neūkinės veiklos buvimui nustatyti, kad šis pakeitimas savivaldybėms tikrai nesuteiks daugiau teisinio tikrumo ir nepasieks Aiškinamajame rašte nurodytų tikslų.
pat pažymėtina, kad Įstatymo pakeitimo projekte suformuluota naujos ūkinės veiklos sąvoka nėra tiksli ir kelia abejonių dėl projekto nuostatų tinkamo įgyvendinimo. Nauja ūkinė veikla apibrėžiama kaip ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti, tačiau nėra paaiškinama, kas yra laikoma faktiniu veiklos vykdymu.
Toks apibrėžimas suteikia savivaldybėms plačią diskreciją nuspręsti, ar savivaldybės įmonė anksčiau vykdė atitinkamą veiklą.
neįtvirtinus faktinio veiklos vykdymo sąvokos, savivaldybės gali piktnaudžiauti joms suteikta diskrecija, nes nėra įtvirtinti būdai, kuriais faktinis veiklos vykdymas turėtų būti įrodytas (pavyzdžiui, tokia veikla turėjo būti įrašyta savivaldybės įmonės įstatuose; savivaldybės įmonė šios veiklos faktinį vykdymą gali įrodyti pateikdama tai pagrindžiančias sutartis).
rašte nurodoma, kad priėmus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) ir jame numačius, kad esant išimtinėms sąlygoms savivaldybės galėtų sudaryti vidaus sandorius su savo kontroliuojamais juridiniais asmenimis, Įstatymo ir VPĮ nuostatų tarpusavio santykis tapo dar neaiškesnis.
tarybos nuomone, dabartinis Įstatymu siekiamas sukurti reguliavimas neprieštarauja VPĮ nuostatų dėl vidaus sandorio taikymui. Įgyvendinusi VPĮ įtvirtintas sąlygas savivaldybė galės sudaryti vidaus sandorį su savo valdomu juridiniu asmeniu. Norėdama steigti naują juridinį asmenų ir pavesti jam vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą , savivaldybė turėtų gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Šis leidimas turėtų būti gautas ir tuo atveju, jeigu savivaldybė savo valdomam juridiniam asmeniui patikėtų naujos ūkinės veiklos vykdymą.
Jeigu savivaldybė organizavo viešąjį pirkimą, siekdama užtikrinti VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos įgyvendinimą [4] ir šis pirkimas buvo organizuotas ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius nuo prašymo
91 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas leidimui gauti. Todėl manome, kad Įstatymo ir VPĮ nuostatos papildo viena kitą.
vertus, akivaizdu, kad įtvirtintus Įstatymo pakeitimo projekto nuostatas, bus sukurta Įstatymo ir VPĮ priešprieša ūkinės veiklos atžvilgiu. Pavyzdžiui, savivaldybei pavedus savo įmonei teikti mokinių maitinimo paslaugas, tai bus nelaikoma ūkine veikla ir, atitinkamai, nebus taikomi Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) reikalavimai. Tačiau, toks pavedimas bus suprantamas kaip vidaus sandoris VPĮ prasme, kuriam turės būti taikomi visi vidaus sandorio sudarymo reikalavimai.
to, tai, kad tam tikra veikla nebus laikoma ūkine VSĮ prasme, nereiškia, jog ji bus neūkinė ir Konkurencijos įstatymo prasme. Todėl galimos situacijos, kuomet savivaldybės veiksmai, nors ir atitinkantys VSĮ reikalavimus, būtų laikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimu, už tai savivaldybei skiriant piniginę baudą.
tarybos nuomone, skirtingi ūkinės veiklos aiškinimo principai skirtinguose įstatymuose yra ydinga praktika, sukelsianti savivaldybėms dar didesnį teisinį netikrumą ir neaiškumą, kurio panaikinimu yra grindžiamas visas šis Įstatymo pakeitimo projektas.
rašte taip pat teigiama, kad Įstatyme numatytas reikalavimas gauti privalomą Konkurencijos tarybos leidimą dėl savivaldybės valdomo juridinio asmens naujos ūkinės veiklos pradėjimo, ar naujo juridinio asmens steigimo yra perteklinis.
Atsižvelgdami į tai, Įstatymo pakeitimo projekto rengėjai siūlo šio reikalavimo atsisakyti ir numatyti, kad siekdamos įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka91 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, savivaldybės gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo pakeitimo projektu siūlomas nuostatas Konkurencijos tarybos išvada nėra privaloma.
kontrolė 2017 m. balandžio 25 d. paskelbė audito išvadą ,,Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ [5] (toliau – Audito išvada), kurioje nurodė, kad „apie 10 procentų savivaldybių kontroliuojamų įmonių vykdomos ūkinės veiklos nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis“ bei tai, kad „šiuo metu dalis viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms“.
Audito išvadoje Valstybės kontrolė taip pat nurodė, kad Įstatymu numatyti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai sukurs kontrolės mechanizmą, kuris ne tik apribos savivaldybių galimybę steigti naujas kontroliuojamas įmones, vykdančias ūkinę komercinę veiklą, tačiau, pasinaudojant šiame įstatyme nustatytais kriterijais, padės įvertinti ir jau veikiančių įmonių reikalingumą. Tuo tarpu Įstatymo pakeitimo projektu siūlomu reglamentavimu atsisakoma savivaldybių valdomų juridinių asmenų steigimo kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų efektyvesnį įmonių valdymą.
į išdėstytą, manome, kad Įstatymo pakeitimo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria efektyvaus ir aiškaus kontrolės mechanizmo, kuris užkirstų kelią savivaldybėms ir toliau nekontroliuojamai steigti ūkinę veiklą vykdančius subjektus. Tuo tarpu projekte siūlomas ūkinės veiklos apibrėžimo pakeitimas nesuteiks savivaldybėms daugiau teisinio tikrumo, o priešingai – sukurs kelių įstatymų taikymo teisės koliziją ir teisinį neaiškumą.
siūlome nepritarti Įstatymo pakeitimo projektui. Pritarti Žr. Komiteto sprendimą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d.
Str. d. P. 1. Seimo nariai: I. Šimonytė, N. Puteikis, 2017-06-20
Argumentai: Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. audito ataskaitoje ,,Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“, konstatuojama jog:
valdomų įmonių vykdo veiklą, kuri nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis (2015 m. duomenimis 60 savivaldybių valdė 271 įmonę);
d. priimtais Vietos savivaldos įstatymo pakeitimais, yra nustatyti saugikliai, skirti užkirsti kelią ekonomiškai nepagrįstam ir nebūtinam savivaldybių valdomų įmonių steigimui ir tokių įmonių privilegijavimui, t. y. kad prieš steigiant naują juridinį asmenį savivaldybei būtina įvykdyti konkurencingą procedūrą ir gauti tam Konkurencijos tarybos leidimą;
priimtos pataisos apribos savivaldybių galimybes vykdyti su savivaldybių funkcijomis nesusijusią ūkinę komercinę veiklą;
ne tik naujai steigiamų įmonių būtinumą, bet ir jau veikiančių savivaldybių valdomų įmonių reikalingumą. Įstatymo projektu be antikorupcinio vertinimo, Vyriausybės išvados ir suinteresuotų institucijų, dirbančių efektyvumo ir skaidrumo viešajame sektoriuje klausimais, nuomonių keičiamos dar neįsigaliojusios pataisos, skirtos skaidriam, atsakingam ir racionaliam savivaldybių biudžetų lėšų naudojimui bei sąžiningos konkurencijos užtikrinimui savivaldybių veikloje. Šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Pažymėtina, įstatymo projektas nenumato jokio priežiūros mechanizmo, leisiančio įsitikinti, kad kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės, o taip pat ir teisinių sankcijų asmenims, nesilaikantiems šio reikalavimo.
Dėl to, būtina papildyti galiojančio įstatymo nuostatą nustatant, kad savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai savivaldybė, įvykdžiusi konkurencingą procedūrą įsitikina, kad kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai savivaldybė, įvykdžiusi konkurencingą procedūrą įsitikina, kad kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Tais atvejais, kai viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdymu, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su viešąja paslauga (mokinių maitinimas mokykloje, medicinos paslaugos globos namuose ir pan.) .“ Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seimo narių Ingridos Šimonytės ir Naglio Puteikio pateiktuose pasiūlymuose savo esme siūloma panaši tvarka kaip ir
d. įsigaliosiančiame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pa keitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatyme Nr. XII-2741, bei, įvertinęs gautus argumentuotus pasiūlymus ir pastabas dėl Projekto, siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-787 atmesti. Žr. Komiteto sprendimą. 2. Seimo nariai: I. Šimonytė, N. Puteikis, 2017-06-20
Argumentai: 1.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ūkine veikla nėra laikoma tokia veikla, kuri papildo juridinio asmens teikiamą viešąją paslaugą ir yra teikiama kartu tik su viešąją paslauga. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą viešąsias paslaugas savivaldybėse teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą vykdoma ūkinė veikla vienaip ar kitaip bus susijusi su viešosios paslaugos teikimu, nes minėtų subjektų paskirtis yra teikti būtent viešąsias paslaugas. Įvertinus, kad praktikoje viešųjų paslaugų teikėjai vykdo ir ūkinę veiklą, įstatyme siūlytina aiškiai apibrėžti, kas laikoma ūkinės veiklos vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad ūkinės veiklos sąvoka apibrėžiama tik Konkurencijos įstatyme, siūlytina nustatyti, kad Vietos savivaldos įstatyme ūkinė veikla suprantama taip kaip ji apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Visgi įvertinus, kad savivaldybės yra atsakingos už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, o šios paslaugos teikiamos per savivaldybės valdomus juridinius asmenis, šio įstatymo taikymo tikslais siūlytina nustatyti, kad ūkine veikla nelaikoma tokia veikla, kuri yra vykdoma neatsiejamai nuo savivaldybės teikiamų viešųjų paslaugų ir tokia veikla nėra vykdoma kaip atskira ūkinė veikla, o nauja ūkine veikla laikoma tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti. 2.
užtikrinti kontrolės mechanizmą ir objektyvų įstatymo taikymą, taip užkirsti kelią ekonomiškai nepagrįstam ir nebūtinam naujų savivaldybių juridinių asmenų steigimui ir savivaldybėms nebūdingam ūkinės veiklos vykdymui, siūlytina įtvirtinti reguliavimą pagal kurį savivaldybės steigdamos naujus juridinius asmenis ūkinei veiklai vykdyti arba patikėdamos naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims, turėtų gauti Konkurencijos tarybos sutikimą. Siekiant užtikrinti tinkamą savivaldos funkcijų vykdymą, siūlyta nustatyti konkurencingos procedūros vykdymo tvarką ir Konkurencijos sprendimų apskundimo tvarką. 3. Kaip perteklinės atsisakytina įstatymo projekto nuostatos įtvirtinančios galimybę savivaldybei konsultuotis su Konkurencijos taryba dėl šio įstatymo projekto nuostatų taikymo. Pagal dabar galiojantį reguliavimą Konkurencijos taryba bendradarbiauja su visomis Lietuvos institucijomis. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti formuluotę nustatant, kad konkurencinga procedūra turėtų būti atlikta ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo Konkurencijos tarybai pateikimo dienos,. y. konkurencingos procedūros rezultatai turi būti ne senesni nei 6 mėnesių. 5. Siekiant išvengti įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo deklaratyvumo, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad už nustatytų pareigų nevykdymą, konkurencijos principų pažeidimą gali būti skiriamos sankcijos Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:3 straipsnis. Įstatymo papildymas 91 straipsniu Papildyti
Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys nepradeda vykdyti naujos ūkinės veiklos, taip kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, išskyrus atvejus, kai:
siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir
veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik
3) jeigu dėl to nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 2. Šio įstatymo taikymo tikslais ūkine veikla nelaikoma tokia veikla, kuri yra vykdoma neatsiejamai nuo savivaldybės teikiamų viešųjų paslaugų ir tokia veikla nėra vykdoma kaip atskira ūkinė veikla. Nauja ūkine veikla laikoma tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti. 23 . Jeigu nėra pažeidžiamos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos ir šio straipsnio 2 dalis , savivaldybė gali steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti arba patikėti pavesti naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims , tik gavusi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) sutikimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka . Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas juridinis asmuo, kai yra keičiama jo teisinė forma arba juridinis asmuo reorganizuojamas. Nauja ūkine veikla laikoma tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti.
Jeigu ūkinę veiklą vykdyti patikima per paskutinius trejus metus reorganizuotam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui, bent vieno iš anksčiau veikusių juridinių asmenų vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po reorganizavimo likusio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla. 4. Siekdama gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą Konkurencijos tarybos sutikimą, savivaldybė ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo dėl sutikimo turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų atrankos, Konkurencinga procedūra turi būti tokia, kad atskleistų, ar kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos ūkinės veiklos vykdymą. 5. Teikdama Konkurencijos tarybai prašymą dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sutikimo, savivaldybė pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją. 6. Gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą savivaldybės prašymą, Konkurencijos taryba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio savivaldybės prašymo gavimo dienos. 7. Konkurencijos taryba išduoda šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu savivaldybė nė vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo išdavimo įvykdė konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, negali užtikrinti tinkamos ūkinės veiklos vykdymo savivaldybės nurodytomis sąlygomis. 8.
savivaldybė per 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo išdavimo neįvykdė konkurencingos procedūros arba jeigu įvykdytos konkurencingos procedūros rezultatai rodo, kad rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti tinkamos veiklos vykdymą. 39 . Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos negali. Jie gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai šią veiklą vykdyti jiems šio ir tokių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka patiki paveda savivaldybė, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą Konkurencijos Tarybos sutikimą. 4. Siekdama įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, savivaldybė Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą. Kartu su kreipimusi savivaldybė pateikia Konkurencijos tarybos tvarkoje nurodytus dokumentus, reikalingus išvadai priimti. Konkurencijos taryba išvadą pateikia per 30 dienų nuo savivaldybės kreipimosi ir išvadai priimti reikalingų dokumentų gavimo. Jeigu savivaldybė sprendimą priima neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, savivaldybei tenka įrodinėjimo pareiga, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus. 10. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytai konkurencingai procedūrai taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir kompetentinga institucija įsiteisėjusiu sprendimu nustato, kad vykdant šią konkurencingą procedūrą minėto įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, Konkurencijos taryba gali atšaukti pagal šio straipsnio 7 dalį duotą sutikimą. Jeigu Konkurencijos taryba atšaukia savo sprendimą dėl duoto sutikimo, savivaldybė privalo iš naujo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl sutikimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 11.
vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir tokių prašymų tipinę formą. 12. Konkurencijos tarybos sprendimai, nurodyti šio straipsnio 7, 8 ir 10 dalyse, gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 13. Savivaldybė steigdama naują juridinį asmenį arba pavesdama naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Savivaldybei, pažeidusiai šį principą gali būti skiriama bauda Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. “ Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seimo narių Ingridos Šimonytės ir Naglio Puteikio pateiktuose pasiūlymuose savo esme siūloma panaši tvarka kaip ir
d. įsigaliosiančiame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pa keitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatyme Nr. XII-2741, bei, įvertinęs gautus argumentuotus pasiūlymus ir pastabas dėl Projekto, siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-787 atmesti. Žr. Komiteto sprendimą. 3. Seimo nariai: I. Šimonytė, N. Puteikis, 2017-06-20
Argumentai: Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų pasiūlymų turinį, atkreipiant dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas šio įstatymo projekto iniciatorių iniciatyva jau buvo nukeltas
įgyvendinamuosius teisės aktų projektus, siūlytina nekeisti įstatymo projektu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo datos. Pasiūlymas:4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. rugsėjo liepos 1 d. 2.
Respublikos konkurencijos taryba iki 2017 m. liepos 31 d. patvirtina kreipimosi dėl išvados ar savivaldybės nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą ir Konkurencijos tarybai teikiamo kreipimosi tipinę formą. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki 2016 m. birželio 30 d. patvirtina prašymų dėl savivaldybių vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą ir Konkurencijos tarybai teikiamų prašymų tipinę formą. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos naujų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, steigimo savivaldybėse procedūros tęsiamos ir sprendimai dėl steigimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.“ Pritarti iš dalies Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seimo narių Ingridos Šimonytės ir Naglio Puteikio pateiktuose pasiūlymuose savo esme siūloma panaši tvarka kaip ir
d. įsigaliosiančiame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pa keitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatyme Nr. XII-2741, bei, įvertinęs gautus argumentuotus pasiūlymus ir pastabas dėl Projekto, siūlo įstatymo projektą Nr. XIIIP-787 atmesti. Žr. Komiteto sprendimą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Seimo Valstybės ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas ir Konkurencijos tarybos nuomonę, jog siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrins efektyvios savivaldybių valdomų juridinių asmenų steigimo kontrolės, kadangi įstatymo projektu Nr. XIIIP-787 siekiama eliminuoti 2016 m. lapkričio 8 d. priimtame ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatyme Nr.
XII-2741 savivaldybėms nustatytą pareigą gauti Konkurencijos tarybos sutikimą steigti naujus juridinius asmenis ūkinei veiklai vykdyti arba patikėti naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims, taip pat į tai, jog siūlomu reguliavimu būtų įvedami skirtingi ūkinės veiklos aiškinimo principai skirtinguose įstatymuose. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 11; prieš – 1. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Virginijus Sinkevičius. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Parengė Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė [1] Šio Įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2017 m. liepos 1 d. [2] https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e92d7010ab3e11e6a6f98c1425a5ffa8 [3] ESTT sprendimo byloje C-222/04 Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kt. (Rink. 2006, p. I-289) 108 punktas. [4] VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. [5] Prieiga per internetą: < https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 >
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo
2017-06-21
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjos: Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė; padėjėja Genovaitė Jasaitienė; konsultantas Bronius Kleponis;
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Gabija Grigaitė-Daugirdė; Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Konkurencijos tarybos Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vedėja Justina Paulauskaitė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovai Raminta Radavičienė, Karolina Marija Telyčėnaitė, Konstantinas Trišinas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-072
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 2 straipsnyje dėstomoje keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – Įstatymo) 9 straipsnio 2 dalyje neaiški nuostata „viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo viešąją paslaugą“.
Projektas tobulintinas, nurodant kriterijus, kada paslaugos teikėjo veikla gali būti laikoma papildoma veikla. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra klaidinanti nuoroda į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 16 dalį, kurios projektu siūloma atsisakyti. Jeigu nebūtų pritarta projektu siūlomoms nuostatoms ir Įstatyme liktų nuoroda į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, reikėtų ją patikslinti. Pritarti Tikslinga nuostatas patobulinti, nurodant, kad viešosios paslaugos teikėjo veikla papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga (Žr. komiteto patobulintą projektą)
Teisės departamentas, 2017-06-072
dėstomos Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatos nedera tarpusavyje. Šioje dalyje Pakeitimo įstatymu nustatyta, kad 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai turi būti įgyvendinti, kai viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdymu, tuo tarpu projektu siūloma papildomai apibrėžti, kas nelaikoma ūkinės veiklos vykdymu. Jei tokiu būdu norima nustatyti išimtį iš Pakeitimo įstatyme nustatyto reikalavimo, turėtų būti nustatyta ne kas nelaikoma ūkine veikla, o kokia veikla laikoma nesusijusia su ūkinės veiklos vykdymu. Pritarti Siekiant suderinti nuostatas, tikslinga vietoje žodžių „viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdymu“, įrašyti žodžius „ dėl viešųjų paslaugų teikimo reikia vykdyti ūkinę veiklą “ (Žr. komiteto patobulintą projektą)
Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos, derinant jas su Konkurencijos įstatyme vartojama terminija, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į Konkurencijos tarybos įgaliojimus, nustatytus Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat į tai, kad diskriminacija gali būti ir pozityvi (kai teisinės normos diferencijuotai taikomos vienodus požymius turintiems asmenims ar jų grupėms siekiant pozityvių, visuomenei reikšmingų tikslų). Siūlytina:
1) nuostatą „Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys nepradeda vykdyti naujos ūkinės veiklos, išskyrus atvejus, kai:“ pakeisti nuostata „Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, kai:“ ir
2) 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) jeigu tokiu sprendimu nebus pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatos“. Pritarti iš dalies Tikslinga Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakciją patikslinti, vietoje žodžių „dėl to“ įrašant žodžius „ tokiu sprendimu “. Tačiau tikslinga įrašyti ne nuorodą į Konkurencijos įstatymo straipsnį, o nustatyti konkretų reikalavimą
Teisės departamentas,
91 )
dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostata, apibrėžianti naują ūkinę veiklą, būtų aiškesnė, jeigu ji būtų papildyta nuoroda į Įstatymo
Teisės departamentas,
91 )
dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 2 dalies terminija derintina su Civilinio kodekso antrosios knygos terminija.
Todėl siūlytina vietoj nuostatos „Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas juridinis asmuo, kai yra keičiama jo teisinė forma arba juridinis asmuo reorganizuojamas“ įrašyti nuostatą „Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo“. Nuostata „per paskutinius trejus metus reorganizuotam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui“ neaiški ir dviprasmiška, nes po reorganizavimo juridinis asmuo gali arba toliau tęsti veiklą, arba pasibaigti, todėl tikslintina. Be to, vietoj formuluotės
„anksčiau veikusių juridinių asmenų“ įrašytina formuluotė „po reorganizavimo
pasibaigusių juridinių asmenų“, o vietoj „likusio juridinio asmens“ įrašytina formuluotė „po reorganizavimo veiklą tęsiančio juridinio asmens“. Pritarti
dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 3 dalies nuostata „Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos negali“ diskutuotina tuo aspektu, kad ji gali būti aiškinama kaip draudžianti savivaldybės valdomoms įmonėms pradėti bet kokią naują ūkinę veiklą net ir tuo atveju, kai tokie jos veiksmai neriboja konkurencijos, t.y., kai tapdami naujais rinkos dalyviais šie asmenys galimai padidintų konkurenciją. Svarstytina, ar šiuo atveju nebūtų neproporcingai suvaržyta ūkinės veiklos laisvė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Įstatymo 91 straipsnyje nustatyti ūkinės veiklos vykdymo reikalavimai (taigi ir savivaldybės patikėjimas ją vykdyti) turėtų būti taikomi tik tuo atveju, jeigu ši ūkinė veikla yra susijusi su savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų gyventojams teikimu.
Be to, neaišku, kaip šiuo atveju turėtų būti išreikštas savivaldybės „patikėjimas“ vykdyti naują ūkinę veiklą. Pastebėtina, kad juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato tokio „patikėjimo“ tvarkos. Pritarti
dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 4 dalies nuostata „Jeigu savivaldybė sprendimą priima neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, savivaldybei tenka įrodinėjimo pareiga, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus“ tobulintina, nes neaišku, kam ir kada savivaldybė turi įrodyti, kad nauja ūkinė veikla atitinka įstatymo reikalavimus. Pritarti Tikslinga patobulinti projekto nuostatą, nurodant, kad „ savivaldybei tenka pareiga įrodyti, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus “. Tokiu būdu numatoma, kad įrodinėjimo pareiga apima visus galimus teisminius ir tarpinstitucinius ginčus. (Žr. komiteto patobulintą projektą)
ministerijos, 2017-06-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4,
straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-787 (toliau – Projektas), teikiame šį pasiūlymą.
Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija formuoja konkurencijos politiką, o Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba ją įgyvendina, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvados. Nepritarti Pastaba nėra susijusi su Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos kompetencija, pagal kurią departamentui yra pavesta užtikrinti, kad rengiami nacionalinės teisės aktų projektai ir galiojantys teisės aktai atitiktų Europos Sąjungos teisę, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimus
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2017-06-19 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo LR vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektą (toliau - PROJEKTAS). Projektu keičiamos 2016 m. lapkričio 8 d. priimtame, bet dar nespėjusiame įsigalioti , Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatyme Nr. XII-2741 (toliau – Priimtas įstatymas) įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybės valdomi juridiniai asmenys gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai šią veiklą vykdyti jiems patiki savivaldybė ir tik gavę LR konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) sutikimą. Projektu siūloma keisti priimtą tvarką.
Projektu Priimto įstatymo nustatytas savivaldybės valdomų juridinių asmenų vykdomos veiklos plėtros kontrolės mechanizmas keičiamas dviem kryptimis: Pirma, Projektu siaurinamas atvejų skaičius, kuomet galiotų Priimtame įstatyme numatytos kontrolės priemonės. Tai daroma Projekte atitinkamai apibrėžiant veiklą, kuri nelaikytina ūkine veikla ir nauja ūkine veikla. Antra, Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo savivaldybėms gauti Konkurencijos tarybos sutikimą, norint pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą. Siūloma nustatyti, kad „Siekdama įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, savivaldybė Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą“. Šis pakeitimas reikštų, kad savivaldybė, prieš imdamasi naujos ūkinės veiklos, nebeprivalėtų gauti Konkurencijos tarybos sutikimo dėl naujos veiklos vykdymo pradėjimo. Savivaldybės kreipimasis į Konkurencijos tarybą būtų tik savanoriškas ir vadintųsi konsultacija, t. y. savivaldybė galėtų nesikreipti tokios konsultacijos apskritai, o jei nuspręstų kreiptis, neprivalėtų atsižvelgti į nepalankią išvadą. (...) (...) Atsižvelgiant į tai, kad:
1) tikimybė, kad savivaldybės ir jų valdomi juridiniai asmenys ribos konkurenciją, yra didelė;
2) argumentas, kad nuostata yra neaiški, yra neproporcingas sprendimui panaikinti nuostatą;
3) siūlomi naujos ūkinės veiklos ir veiklos, kuri nelaikytina ūkine veikla, apibrėžimai ne tik siaurina reguliuotinų juridinių asmenų skaičių, bet ir savivaldybėms leistų diskriminuoti kitus ūkio subjektus ir pažeistų konkurenciją;
4) prevencinis baudų poveikis viešojo administravimo subjektams gali būti nepakankamas, LLRI Priimtą įstatymą vertina kaip proporcingą ir reikalingą ir siūlo nepritarti Projektui. Nepritarti Projektu siūloma k eisti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymu Nr.
XII-2741 nustatytą reguliavimą, nes jis – neproporcingas. Prievolė iš anksto gauti Konkurencijos tarybos leidimą – prilygsta stambių ūkio subjektų koncentracijos reguliavimui. Tikslinga savivaldybėms nustatyti tik teisę iš anksto kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl išvados. Savivaldybė galės sprendimą priimti neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą, tačiau turės pagrįsti, kad sprendimas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus, tarp jų – reikalavimą neteikti privilegijų arba nediskriminuoti atskirų ūkio subjektų ar jų grupių. Projektu siūloma aiškiau apibrėžti „ūkinės veiklos“ sampratą . Tai leis identifikuoti, kokia savivaldybių veikla būtų laikoma ūkine veikla, ir užtikrins sklandų įstatymo nuostatų įgyvendinimą . 2. Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, 2017-06-19 Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija, išnagrinėjusi LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto parengtą LR vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas), nepritaria siūlomiems pakeitimams ir nurodo šiuos argumentus:
nespėjusio įsigalioti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo (toliau – Priimtas įstatymas) nuostatos nustato taisykles (įvykdyti konkurencingą procedūrą, gauti išankstinį Konkurencijos tarybos sutikimą ir kt.), kurių laikantis, tikėtina, būtų užtikrinama konkurencija savivaldybėms organizuojant viešųjų paslaugų teikimą.
Nežiūrint į tai, kad:
Projektu nepagristai siūloma atsisakyti svarbių Priimto įstatymo nuostatų, orientuotų į paslaugų kainos nustatymo skaidrumą ir paslaugų kokybės valdymą. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų apie Priimto įstatymo nuostatų žalą ar nepagrįstumą. Siūlomi pakeitimai grindžiami tik savivaldybių susirūpinimu ir neaiškumu, kurie gali būti išsprendžiami ne naikinant Priimto įstatymo nuostatas, bet tikslinant jas, teikiant išaiškinimus, metodinę pagalbą ir pan. Nepritarti Projektu siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymu Nr. XII-2741 nustatytą reguliavimą, nes jis – neproporcingas . Prievolė iš anksto gauti Konkurencijos tarybos leidimą – prilygsta stambių ūkio subjektų koncentracijos reguliavimui. Tikslinga savivaldybėms nustatyti tik teisę iš anksto kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl išvados. Savivaldybė galės sprendimą priimti neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą, tačiau turės pagrįsti, kad sprendimas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus. Vienas iš šių reikalavimų
asociacija,
,,ūkinės veiklos" samprata orientuota į neaiškumo dėl Priimto įstatymo nuostatų taikymo savivaldybėms panaikinimą, tačiau į neobjektyvumą ir galimybes piktnaudžiauti, ribojant/pažeidžiant konkurenciją. Pagal Projekte pateikiamą apibrėžimą, bet kuri ūkinė veikla gali būti nelaikoma ūkine veikla. Kadangi visi gyventojai naudojasi savivaldybės organizuojamomis viešosiomis paslaugomis, bet kokia veikla, kuria užsiima savivaldybės valdomas juridinis asmuo, papildo viešąją paslaugą, ir todėl galėtų būti nelaikoma ūkine veikla. Nepagrista yra ir siūloma naujos ūkinės veiklos samprata, tokiu būdu siaurinant reguliuojamą juridinių asmenų ratą. Atsižvelgiant i tai, kas išdėstyta, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija Priimtą įstatymą vertina kaip teisingą ir reikalingą bei siūlo nepritarti Projektui. Nepritarti Projektu siūloma aiškiau apibrėžti „ūkinės veiklos“ sampratą . Tai leis identifikuoti, kokia savivaldybių veikla būtų laikoma ūkine veikla, ir dėl kokios veiklos vykdymo savivaldybės turi teisę gauti Konkurencijos tarybos išvadą. Savivaldybė galės sprendimą priimti neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą, tačiau turės pagrįsti, kad sprendimas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus, tarp jų – reikalavimą neteikti privilegijų arba nediskriminuoti atskirų ūkio subjektų ar jų grupių . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2017-06-19 Lietuvos savivaldybių asociacija iš esmės pritaria Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XIII 2741 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-787.
XIIIP-787. Manome, jog projektas turėtų būti patobulintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų 3
2Konkurencijos taryba,
2017-06-20
kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo pakeitimo projektas) ir teikia pastabas ir pasiūlymus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymą Nr. XII-2741 (toliau – Įstatymas), nurodant, kad veikla, kuri papildo viešąją paslaugą ir yra teikiama tik kartu su viešąja paslauga, nėra laikytina ūkine; numatant, kad 91 straipsnio reikalavimai bus taikomi tik naujos ūkinės veiklos vykdymui; bei panaikinant reikalavimą savivaldybėms gauti išankstinį Konkurencijos tarybos leidimą prieš steigiant naują juridinį asmenį arba patikint naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims.
aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamasis raštas) nurodoma, kad viena iš šio projekto atsiradimą paskatinusių priežasčių yra Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme įtvirtinta pernelyg plati ūkinės veiklos sąvoka, kuri savivaldybėms sukelia sunkumų nustatant, ar savivaldybės įmonių vykdoma veikla būtų laikoma ūkine veikla, dėl kurios vykdymo reikėtų gauti Konkurencijos tarybos leidimą.
Aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad Įstatymo pakeitimo projektas suteiks teisinio aiškumo įvesdamas naujos ūkinės veiklos sąvoką ir įtvirtindamas, kad ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo ir yra teikiama kartu su viešąja paslauga.
projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra neaiškus bei sukeltų nesklandumų jį įgyvendinant praktikoje ir neužtikrintų efektyvios savivaldybių valdomų juridinių asmenų steigimo kontrolės.
kaip gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) savo sprendimais yra įtvirtinęs, kad ūkine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ir paslaugos [1] .
Taigi, ūkinės veiklos buvimo nustatymas yra paremtas vertinamuoju principu, t. y., kiekvieną atvejį būtina vertinti individualiai. Atsižvelgiant į tai, Įstatyme buvo nuosekliai laikomasi visoje Europos Sąjungoje taikomos ūkinės veiklos apibrėžimo praktikos.
patikslinimas nepateikia baigtinio neūkinių veiklų sąrašo, tačiau įtvirtina principą, kuriuo savivaldybės turės vadovautis vertindamos, ar savivaldybės įmonės vykdoma veikla yra ūkinė, t. y., savivaldybės turės vertinti, ar atitinkama veikla papildo viešąją paslaugą ir yra teikiama tik kartu su viešąją paslauga. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo pakeitimo projekte įtvirtintas vertinamasis principas neūkinės veiklos buvimui nustatyti, kad šis pakeitimas savivaldybėms tikrai nesuteiks daugiau teisinio tikrumo ir nepasieks Aiškinamajame rašte nurodytų tikslų.
projekte suformuluota naujos ūkinės veiklos sąvoka nėra tiksli ir kelia abejonių dėl projekto nuostatų tinkamo įgyvendinimo. Nauja ūkinė veikla apibrėžiama kaip ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti, tačiau nėra paaiškinama, kas yra laikoma faktiniu veiklos vykdymu.
Toks apibrėžimas suteikia savivaldybėms plačią diskreciją nuspręsti, ar savivaldybės įmonė anksčiau vykdė atitinkamą veiklą.
sąvokos, savivaldybės gali piktnaudžiauti joms suteikta diskrecija, nes nėra įtvirtinti būdai, kuriais faktinis veiklos vykdymas turėtų būti įrodytas (pavyzdžiui, tokia veikla turėjo būti įrašyta savivaldybės įmonės įstatuose; savivaldybės įmonė šios veiklos faktinį vykdymą gali įrodyti pateikdama tai pagrindžiančias sutartis).
redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ) ir jame numačius, kad esant išimtinėms sąlygoms savivaldybės galėtų sudaryti vidaus sandorius su savo kontroliuojamais juridiniais asmenimis, Įstatymo ir VPĮ nuostatų tarpusavio santykis tapo dar neaiškesnis.
Įstatymu siekiamas sukurti reguliavimas neprieštarauja VPĮ nuostatų dėl vidaus sandorio taikymui. Įgyvendinusi VPĮ įtvirtintas sąlygas savivaldybė galės sudaryti vidaus sandorį su savo valdomu juridiniu asmeniu. Norėdama steigti naują juridinį asmenų ir pavesti jam vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, savivaldybė turėtų gauti Konkurencijos tarybos leidimą. Šis leidimas turėtų būti gautas ir tuo atveju, jeigu savivaldybė savo valdomam juridiniam asmeniui patikėtų naujos ūkinės veiklos vykdymą.
Jeigu savivaldybė organizavo viešąjį pirkimą, siekdama užtikrinti VPĮ 10 straipsnio
[2] ir šis pirkimas buvo organizuotas ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius nuo prašymo
91 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas leidimui gauti. Todėl manome, kad Įstatymo ir VPĮ nuostatos papildo viena kitą.
pakeitimo projekto nuostatas, bus sukurta Įstatymo ir VPĮ priešprieša ūkinės veiklos atžvilgiu. Pavyzdžiui, savivaldybei pavedus savo įmonei teikti mokinių maitinimo paslaugas, tai bus nelaikoma ūkine veikla ir, atitinkamai, nebus taikomi Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) reikalavimai. Tačiau, toks pavedimas bus suprantamas kaip vidaus sandoris VPĮ prasme, kuriam turės būti taikomi visi vidaus sandorio sudarymo reikalavimai.
ūkine VSĮ prasme, nereiškia, jog ji bus neūkinė ir Konkurencijos įstatymo prasme. Todėl galimos situacijos, kuomet savivaldybės veiksmai, nors ir atitinkantys VSĮ reikalavimus, būtų laikomi Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimu, už tai savivaldybei skiriant piniginę baudą.
veiklos aiškinimo principai skirtinguose įstatymuose yra ydinga praktika, sukelsianti savivaldybėms dar didesnį teisinį netikrumą ir neaiškumą, kurio panaikinimu yra grindžiamas visas šis Įstatymo pakeitimo projektas.
Įstatyme numatytas reikalavimas gauti privalomą Konkurencijos tarybos leidimą dėl savivaldybės valdomo juridinio asmens naujos ūkinės veiklos pradėjimo, ar naujo juridinio asmens steigimo yra perteklinis.
Atsižvelgdami į tai,
numatyti, kad siekdamos įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka91 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, savivaldybės gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo pakeitimo projektu siūlomas nuostatas Konkurencijos tarybos išvada nėra privaloma.
paskelbė audito išvadą ,,Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ [3] (toliau – Audito išvada), kurioje nurodė, kad „apie 10 procentų savivaldybių kontroliuojamų įmonių vykdomos ūkinės veiklos nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis“ bei tai, kad „šiuo metu dalis viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms“.
Audito išvadoje Valstybės kontrolė taip pat nurodė, kad Įstatymu numatyti Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai sukurs kontrolės mechanizmą, kuris ne tik apribos savivaldybių galimybę steigti naujas kontroliuojamas įmones, vykdančias ūkinę komercinę veiklą, tačiau, pasinaudojant šiame įstatyme nustatytais kriterijais, padės įvertinti ir jau veikiančių įmonių reikalingumą. Tuo tarpu Įstatymo pakeitimo projektu siūlomu reglamentavimu atsisakoma savivaldybių valdomų juridinių asmenų steigimo kontrolės mechanizmo, kuris užtikrintų efektyvesnį įmonių valdymą.
pakeitimo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nesukuria efektyvaus ir aiškaus kontrolės mechanizmo, kuris užkirstų kelią savivaldybėms ir toliau nekontroliuojamai steigti ūkinę veiklą vykdančius subjektus. Tuo tarpu projekte siūlomas ūkinės veiklos apibrėžimo pakeitimas nesuteiks savivaldybėms daugiau teisinio tikrumo, o priešingai – sukurs kelių įstatymų taikymo teisės koliziją ir teisinį neaiškumą.
projektui. Nepritarti Tikslinga pritarti įstatymo projektui, nes juo siūloma tobulinti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymu Nr.
XII-2741 nustatytą teisinį reguliavimą ir:
1aiškiai nustatyti, kas yra laikoma nauja ūkine veikla, nes, priėmus įstatymą Nr. XII-2741, kilo daug neaiškumų dėl ypač plataus Konkurencijos įstatyme vartojamo „ūkinės veiklos“ apibrėžimo;
2savivaldybėms vietoje prievolės nustatyti teisę kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą, ar numatomas sprendimas neapribos konkurencijos ir savivaldybei nekils Konkurencijos įstatyme numatytų ekonominių sankcijų grėsmė. Savivaldybė galės sprendimą priimti neatsižvelgdama į išvadą, tačiau turės pagrįsti , kad sprendimas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus;
3nustatyti, kad reikalavimai dėl naujos ūkinės veiklos netaikomi juridiniams asmenims, kurie tęsia veiklą po reorganizavimo, ir, jeigu tam tikra paslauga teikiama kartu su viešąja paslauga. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo nariai I. Šimonytė, N.
Šimonytė, N. Puteikis, 2017-06-20 Argumentai: Valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 25 d. audito ataskaitoje ,,Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“, konstatuojama jog:
veiklą, kuri nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis (2015 m. duomenimis 60 savivaldybių valdė 271 įmonę);
savivaldos įstatymo pakeitimais, yra nustatyti saugikliai, skirti užkirsti kelią ekonomiškai nepagrįstam ir nebūtinam savivaldybių valdomų įmonių steigimui ir tokių įmonių privilegijavimui, t. y. kad prieš steigiant naują juridinį asmenį savivaldybei būtina įvykdyti konkurencingą procedūrą ir gauti tam Konkurencijos tarybos leidimą;
galimybes vykdyti su savivaldybių funkcijomis nesusijusią ūkinę komercinę veiklą;
įmonių būtinumą, bet ir jau veikiančių savivaldybių valdomų įmonių reikalingumą. Įstatymo projektu be antikorupcinio vertinimo, Vyriausybės išvados ir suinteresuotų institucijų, dirbančių efektyvumo ir skaidrumo viešajame sektoriuje klausimais, nuomonių keičiamos dar neįsigaliojusios pataisos, skirtos skaidriam, atsakingam ir racionaliam savivaldybių biudžetų lėšų naudojimui bei sąžiningos konkurencijos užtikrinimui savivaldybių veikloje. Šiuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Pažymėtina, įstatymo projektas nenumato jokio priežiūros mechanizmo, leisiančio įsitikinti, kad kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės, o taip pat ir teisinių sankcijų asmenims, nesilaikantiems šio reikalavimo.
Dėl to, būtina papildyti galiojančio įstatymo nuostatą nustatant, kad savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai savivaldybė, įvykdžiusi konkurencingą procedūrą įsitikina, kad kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai savivaldybė, įvykdžiusi konkurencingą procedūrą įsitikina, kad kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Tais atvejais, kai viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdymu, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su viešąja paslauga (mokinių maitinimas mokykloje, medicinos paslaugos globos namuose ir pan.) .“ Nepritarti Seimo narių pasiūlymai prieštarauja įstatymo projekto esmei. Projektu siūloma užtikrinti savivaldybių savarankiškumą ir teisę pačioms spręsti, kokiu būdu vykdyti vieną pagrindinių savo užduočių – užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą . Seimo narių pasiūlymais siūlomas nustatyti reikalavimas vykdyti konkurencingą procedūrą dėl viešųjų paslaugų teikėjų steigimo , yra neproporcingas ir perteklinis.
Pažymėtina, kad Europos Teisingumo Teismas ne vienoje byloje yra akcentavęs, kad viešosios valdžios subjektas turi galimybę įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis (kas ir yra viešosios paslaugos teikimas) savo paties administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis ir neprivalo naudotis išorinių, jo tarnyboms nepriklausančių, įmonių paslaugomis. Be to, pagal galiojančias įstatymo nuostatas, savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės . 2. Seimo nariai I. Šimonytė, N. Puteikis, 2017-06-20 Argumentai:
ūkine veikla nėra laikoma tokia veikla, kuri papildo juridinio asmens teikiamą viešąją paslaugą ir yra teikiama kartu tik su viešąją paslauga. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą viešąsias paslaugas savivaldybėse teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir kiti subjektai. Taigi pagal siūlomą teisinį reguliavimą vykdoma ūkinė veikla vienaip ar kitaip bus susijusi su viešosios paslaugos teikimu, nes minėtų subjektų paskirtis yra teikti būtent viešąsias paslaugas. Įvertinus, kad praktikoje viešųjų paslaugų teikėjai vykdo ir ūkinę veiklą, įstatyme siūlytina aiškiai apibrėžti, kas laikoma ūkinės veiklos vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad ūkinės veiklos sąvoka apibrėžiama tik Konkurencijos įstatyme, siūlytina nustatyti, kad Vietos savivaldos įstatyme ūkinė veikla suprantama taip kaip ji apibrėžta Konkurencijos įstatyme.
Visgi įvertinus, kad savivaldybės yra atsakingos už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, o šios paslaugos teikiamos per savivaldybės valdomus juridinius asmenis, šio įstatymo taikymo tikslais siūlytina nustatyti, kad ūkine veikla nelaikoma tokia veikla, kuri yra vykdoma neatsiejamai nuo savivaldybės teikiamų viešųjų paslaugų ir tokia veikla nėra vykdoma kaip atskira ūkinė veikla, o nauja ūkine veikla laikoma tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti. 2. Siekiant užtikrinti kontrolės mechanizmą ir objektyvų įstatymo taikymą, taip užkirsti kelią ekonomiškai nepagrįstam ir nebūtinam naujų savivaldybių juridinių asmenų steigimui ir savivaldybėms nebūdingam ūkinės veiklos vykdymui, siūlytina įtvirtinti reguliavimą pagal kurį savivaldybės steigdamos naujus juridinius asmenis ūkinei veiklai vykdyti arba patikėdamos naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims, turėtų gauti Konkurencijos tarybos sutikimą. Siekiant užtikrinti tinkamą savivaldos funkcijų vykdymą, siūlyta nustatyti konkurencingos procedūros vykdymo tvarką ir Konkurencijos sprendimų apskundimo tvarką. 3. Kaip perteklinės atsisakytina įstatymo projekto nuostatos įtvirtinančios galimybę savivaldybei konsultuotis su Konkurencijos taryba dėl šio įstatymo projekto nuostatų taikymo. Pagal dabar galiojantį reguliavimą Konkurencijos taryba bendradarbiauja su visomis Lietuvos institucijomis. 4.
4Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti formuluotę nustatant,
kad konkurencinga procedūra turėtų būti atlikta ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo Konkurencijos tarybai pateikimo dienos,. y. konkurencingos procedūros rezultatai turi būti ne senesni nei 6 mėnesių. 5. Siekiant išvengti įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo deklaratyvumo, siūlytina aiškiai įtvirtinti, kad už nustatytų pareigų nevykdymą, konkurencijos principų pažeidimą gali būti skiriamos sankcijos Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu: „91 straipsnis. Naujos ū Ū kinės veiklos vykdymas
naujos ūkinės veiklos, taip kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, išskyrus atvejus, kai:
siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir
2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik
3) jeigu dėl to nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. 2. Šio įstatymo taikymo tikslais ūkine veikla nelaikoma tokia veikla, kuri yra vykdoma neatsiejamai nuo savivaldybės teikiamų viešųjų paslaugų ir tokia veikla nėra vykdoma kaip atskira ūkinė veikla. Nauja ūkine veikla laikoma tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti. 23 .
2
3. Jeigu nėra pažeidžiamos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos ir šio straipsnio
, savivaldybė gali steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti arba patikėti pavesti naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims , tik gavusi Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) sutikimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka . Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas juridinis asmuo, kai yra keičiama jo teisinė forma arba juridinis asmuo reorganizuojamas. Nauja ūkine veikla laikoma tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti jam tokią veiklą vykdyti. Jeigu ūkinę veiklą vykdyti patikima per paskutinius trejus metus reorganizuotam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui, bent vieno iš anksčiau veikusių juridinių asmenų vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po reorganizavimo likusio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla. 4. Siekdama gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą Konkurencijos tarybos sutikimą, savivaldybė ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo dėl sutikimo turi įvykdyti konkurencingą procedūrą dėl ūkio subjektų atrankos, Konkurencinga procedūra turi būti tokia, kad atskleistų, ar kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti atitinkamos ūkinės veiklos vykdymą. 5. Teikdama Konkurencijos tarybai prašymą dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sutikimo, savivaldybė pateikia įrodymus dėl įvykdytos konkurencingos procedūros, jos rezultatų ir kitą Konkurencijos tarybos nurodytą informaciją. 6. Gavusi šio straipsnio 5 dalyje nurodytą savivaldybės prašymą, Konkurencijos taryba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Konkurencijos tarybos nustatytus reikalavimus atitinkančio savivaldybės prašymo gavimo dienos. 7.
sutikimą, jeigu savivaldybė nė vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo išdavimo įvykdė konkurencingą procedūrą ir jeigu šios procedūros rezultatai rodo, kad kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, negali užtikrinti tinkamos ūkinės veiklos vykdymo savivaldybės nurodytomis sąlygomis. 8. Konkurencijos taryba neduoda šio straipsnio 3 dalyje nurodyto sutikimo, jeigu savivaldybė per 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo išdavimo neįvykdė konkurencingos procedūros arba jeigu įvykdytos konkurencingos procedūros rezultatai rodo, kad rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, gali užtikrinti tinkamos veiklos vykdymą. 39 . Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos negali. Jie gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą tik tuo atveju, kai šią veiklą vykdyti jiems šio ir tokių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka patiki paveda savivaldybė, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą Konkurencijos Tarybos sutikimą. 4. Siekdama įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, savivaldybė Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą. Kartu su kreipimusi savivaldybė pateikia Konkurencijos tarybos tvarkoje nurodytus dokumentus, reikalingus išvadai priimti. Konkurencijos taryba išvadą pateikia per 30 dienų nuo savivaldybės kreipimosi ir išvadai priimti reikalingų dokumentų gavimo. Jeigu savivaldybė sprendimą priima neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, savivaldybei tenka įrodinėjimo pareiga, kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus. 10.
taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai ir kompetentinga institucija įsiteisėjusiu sprendimu nustato, kad vykdant šią konkurencingą procedūrą minėto įstatymo reikalavimai buvo pažeisti, Konkurencijos taryba gali atšaukti pagal šio straipsnio 7 dalį duotą sutikimą. Jeigu Konkurencijos taryba atšaukia savo sprendimą dėl duoto sutikimo, savivaldybė privalo iš naujo kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl sutikimo šiame straipsnyje nustatyta tvarka. 11. Konkurencijos taryba nustato šio straipsnio 5 dalyje nurodytų prašymų dėl savivaldybių vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarką ir tokių prašymų tipinę formą. 12. Konkurencijos tarybos sprendimai, nurodyti šio straipsnio 7, 8 ir
bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 13. Savivaldybė steigdama naują juridinį asmenį arba pavesdama naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Savivaldybei, pažeidusiai šį principą gali būti skiriama bauda Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. “ Nepritarti Seimo narių pasiūlymai prieštarauja įstatymo projekto esmei. Projektu siūloma, užtikrinti savivaldybių savarankiškumą ir teisę pačioms spręsti, kokiu būdu vykdyti vieną pagrindinių savo užduočių – užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą . Seimo narių pasiūlymais siūlomas nustatyti reikalavimas gauti privalomą išankstinį Konkurencijos tarybos leidimą dėl viešųjų paslaugų teikimo, yra neproporcingas ir preziumuojantis, kad savivaldybei, nutarus pavesti viešosios paslaugos teikimą savo valdomam juridiniam asmeniui bus apribota konkurencija.
Pažymėtina, kad Europos Teisingumo Teismas ne vienoje byloje yra akcentavęs, kad viešosios valdžios subjektas turi galimybę įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis (kas ir yra viešosios paslaugos teikimas) savo paties administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis ir neprivalo naudotis išorinių, jo tarnyboms nepriklausančių, įmonių paslaugomis. 3. Seimo nariai I. Šimonytė, N. Puteikis, 2017-06-20 Argumentai:
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų pasiūlymų turinį, atkreipiant dėmesį, kad Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas šio įstatymo projekto iniciatorių iniciatyva jau buvo nukeltas 6 mėnesiams, Konkurencijos taryba yra parengusi reikiamus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktų projektus, siūlytina nekeisti įstatymo projektu keičiamo Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo datos. Pasiūlymas:4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1
straipsnį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. rugsėjo liepos
d. patvirtina kreipimosi dėl išvados ar savivaldybės nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą ir Konkurencijos tarybai teikiamo kreipimosi tipinę formą. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba iki 2016 m. birželio 30 d. patvirtina prašymų dėl savivaldybių vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą ir Konkurencijos tarybai teikiamų prašymų tipinę formą. 3.
naujų juridinių asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, steigimo savivaldybėse procedūros tęsiamos ir sprendimai dėl steigimo priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.“ Nepritarti Tikslinga numatyti, kad įstatymas įsigalioja nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kad pakaktų laiko priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2017-06-21 Pasiūlyti pagrindiniam Seimo Valstybės ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas ir Konkurencijos tarybos nuomonę, jog siūlomas teisinis reguliavimas neužtikrins efektyvios savivaldybių valdomų juridinių asmenų steigimo kontrolės, kadangi įstatymo projektu Nr. XIIIP-787 siekiama eliminuoti 2016 m. lapkričio 8 d. priimtame ir nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančiame Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatyme Nr. XII-2741 savivaldybėms nustatytą pareigą gauti Konkurencijos tarybos sutikimą steigti naujus juridinius asmenis ūkinei veiklai vykdyti arba patikėti naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims, taip pat į tai, jog siūlomu reguliavimu būtų įvedami skirtingi ūkinės veiklos aiškinimo principai skirtinguose įstatymuose Nepritarti Tikslinga pritarti įstatymo projektui, nes juo siūloma užtikrinti savivaldybių savarankiškumą ir teisę pačioms spręsti, kokiu būdu vykdyti vieną pagrindinių savo užduočių – užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą . Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatyme Nr.
XII-2741 nustatytas reikalavimas gauti privalomą išankstinį Konkurencijos tarybos leidimą dėl viešųjų paslaugų teikimo, yra neproporcingas ir preziumuojantis, kad savivaldybei nutarus pavesti viešosios paslaugos teikimą savo valdomam juridiniam asmeniui bus apribota konkurencija. Pažymėtina, kad Europos Teisingumo Teismas ne vienoje byloje yra akcentavęs, kad viešosios valdžios subjektas turi galimybę įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis (kas ir yra viešosios paslaugos teikimas) savo paties administracinėmis, techninėmis ir kitomis priemonėmis ir neprivalo naudotis išorinių, jo tarnyboms nepriklausančių, įmonių paslaugomis. Pažymėtina, kad įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kas yra laikoma nauja ūkine veikla, nes priėmus įstatymą Nr. XII-2741, kilo daug neaiškumų dėl ypač plataus Konkurencijos įstatyme vartojamo „ūkinės veiklos“ apibrėžimo. 7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Nr. XIIIP-787(2). 2. Vadovaujantis Seimo Statuto 162 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad siūlomo keisti įstatymo įsigaliojimo data – 2017 m. liepos 1 d., todėl būtina iki jo įsigaliojimo priimti reikalingus patobulinimus, siūlyti Seimui projektą svarstyti skubos tvarka. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-06-212
Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas Nr. 1 ir Nr. 2, tikslinga patobulinti
9 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
dėstomo Įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Savivaldybė steigia naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti teikėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Tais atvejais, kai dėl viešųjų paslaugų teikimas yra susijęs su ūkinės veiklos vykdymu teikimo reikia vykdyti ūkinę veiklą , turi būti įgyvendinti šio įstatymo 91 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Ūkinės veiklos vykdymu nelaikoma tokia viešosios paslaugos teikėjo veikla, kuri papildo jo teikiamą viešąją paslaugą ir teikiama tik kartu su šia viešąja paslauga (mokinių maitinimas mokykloje, medicinos paslaugos globos namuose ir pan.). “ Pritarti
2Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-06-213 (91 ) (1) Argumentai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3, tikslinga patobulinti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
9 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys nepradeda vykdyti Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo , išskyrus atvejus , kai:“. Pritarti
3Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-06-213 (91 ) (1) (3) Argumentai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 3, tikslinga patobulinti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Pasiūlymas: Patobulinti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) jeigu dėl to tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės.“ Pritarti
4Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-06-213 (91 ) (2) Argumentai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr.
5, tikslinga patobulinti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pasiūlymas: Patobulinti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Jeigu nėra pažeidžiamos pažeidžiami šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos nustatyti reikalavimai , savivaldybė gali steigti naują juridinį asmenį šiai ūkinei veiklai vykdyti arba patikėti pavesti naujos ūkinės veiklos vykdymą jau veikiantiems savivaldybės valdomiems juridiniams asmenims. Nauju juridiniu asmeniu nelaikomas po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiantis juridinis asmuo, kai yra keičiama jo teisinė forma arba taip pat po pertvarkymo naują teisinę formą įgijęs juridinis asmuo reorganizuojamas . Nauja ūkine veikla laikoma tokia ūkinė veikla, kurios savivaldybės valdomas juridinis asmuo faktiškai nevykdė per pastaruosius trejus metus iki savivaldybės sprendimo patikėti pavesti jam tokią veiklą vykdyti priėmimo . Jeigu ūkinę veiklą vykdyti patikima pavedama per paskutinius trejus metus reorganizuotam po juridinių asmenų reorganizavimo veiklą tęsiančiam savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui, bent vieno iš anksčiau veikusių po juridinių asmenų reorganizavimo pasibaigusių juridinių asmenų faktiškai vykdyta atitinkama ūkinė veikla yra laikoma po juridinių asmenų reorganizavimo likusio veiklą tęsiančio juridinio asmens faktiškai vykdyta ūkine veikla.“ Pritarti
5Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-06-213 (91 ) (3) Argumentai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 6, tikslinga patobulinti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas: Patobulinti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3.
Savivaldybės valdomi juridiniai asmenys negali savo iniciatyva pradėti vykdyti naujos ūkinės veiklos , susijusios su savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimu gyventojams negali . Jie gali pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą , susijusią su savivaldybės administruojamų viešųjų paslaugų teikimu gyventojams, tik tuo atveju, kai šią veiklą vykdyti ši veikla jiems šio ir tokių juridinių asmenų veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka patiki pavedama vykdyti savivaldybė savivaldybės sprendimu . “ Pritarti
6Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-06-213 (91 ) (4) Argumentai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 7 ir siekiant nustatyti pareigą savivaldybei sprendime dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo nurodyti motyvus, pagrindžiančius, kad šis sprendimas atitinka įstatymu nustatytus reikalavimus, tikslinga patobulinti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
Patobulinti Pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje dėstomo Įstatymo 91 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Siekdama įvertinti, ar naujos ūkinės veiklos vykdymas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas nustatytus reikalavimus , savivaldybė Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka gali kreiptis išvados į Konkurencijos tarybą. Kartu su šiuo kreipimusi savivaldybė pateikia Konkurencijos tarybos tvarkoje nurodytus išvadai priimti reikalingus dokumentus , reikalingus išvadai priimti . Konkurencijos taryba išvadą pateikia per 30 dienų nuo savivaldybės kreipimosi ir išvadai priimti reikalingų dokumentų gavimo.
Jeigu savivaldybė sprendimą priima neatsižvelgdama į Konkurencijos tarybos išvadą arba tokios išvados nebuvo kreiptasi, sprendime dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo privaloma nurodyti motyvus, pagrindžiančius, kad šis sprendimas atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. savivaldybei Savivaldybei tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti , kad nauja ūkinė veikla atitinka šio įstatymo reikalavimus.“
rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Urbšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė [1] ESTT sprendimo byloje C-222/04 Ministero dell'Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA ir kt. (Rink. 2006, p. I-289) 108 punktas. [2] VPĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju, kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos ir perkant viešojo pirkimo būdu būtų neįmanoma užtikrinti paslaugos teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo. [3] Prieiga per internetą: < https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2 >