230 Įstatymo projektas Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 13, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Tomas Tomilinas, Seimo narys Vytautas Bakas, Seimo narys Andrius Palionis XIIIP-784 2017-05-30 Registruotas

Lithuania · XIIIP-784 · 2017-05-30 · Registruotas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2017-05-30
  2. Aiškinamasis raštas · 2017-05-30
  3. Teisės departamento išvada · 2017-05-30
  4. Teisės departamento išvada · 2017-05-30

Lyginamasis variantas

2017-05-30 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO Nr. I-2018 13, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2017 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 13 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Profesinės sąjungos atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu šie nariai profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigoms atlikti atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 120 darbo valandų per metus, jei kolektyvinėje sutartyje nenumatyta kitaip. Už šį laiką jiems mokamas vidutinis darbo užmokestis. Į šį laiką neįskaitomas laikas, būtinas dalyvauti darbdavio sudaromų patariamųjų institucijų ir kitų komisijų ar darbo grupių veikloje ir posėdžiuose taip pat tais atvejais, kai profesinės sąjungos atstovo privalomas dalyvavimas yra numatytas įstatymu, poįstatyminiu teisės aktu ar darbdavio nurodymu.“

2 straipsnis. 17 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Profesinės sąjungos turi teisę kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su jų atstovaujamų darbuotojų teisėmis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius įstatymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus. Šiems tikslams profesinės sąjungos gali turėti inspekcijų, teisinės pagalbos tarnybų ir kitų institucijų. Darbdavys, prieš priimdamas sprendimus dėl darbuotojų grupės atleidimo, privalo informuoti ir konsultuotis su įstaigoje, įmonėje veikiančia profesine sąjunga, siekdamas abi šalis tenkinančių sprendimų. “

3 straipsnis. 21 straipsnio papildymas

Papildyti 21 straipsnį 5 dalimi, atitinkamai keičiant sekančių dalių numeraciją, ir jį išdėstyti taip: ,,5. Darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti.

Šių atostogų trukmė negali viršyti vienos pagal profesinės sąjungos įstatus numatytos kadencijos (įgaliojimų) trukmės. Šių atostogų metu darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą, išsaugoma jo darbo vieta.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Tomas Tomilinas

Aiškinamasis raštas

2017-05-30 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO Nr. I-2018 13, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO

PROEJKTO

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai

ir uždaviniai Profesinių sąjungų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas (toliau – PSĮ). PSĮ be kitų reglamentuojamų klausimų, užtikrina ir profesinių sąjungų bei jos narių, valdymo organų veiklos garantijas, darbdavių pareigas santykiuose su profesinėmis sąjungomis. Šiuo metu PSĮ reglamentavimas nepilnai užtikrina profesinių sąjungų narių, valdymo organų garantijas, kai kurioms nuostatoms trūksta teisinio aiškumo, darbdavių pareigų profesinėms sąjungoms apibrėžtumo. Įmonėse ir įstaigose veikiančios profesinės sąjungos šiuo metu neturi teisės reikalauti iš darbdavių informacijos apie planuojamą grupės darbuotojų atleidimą ir reikalauti darbdavio konsultuotis su profesine sąjunga dėl šių planų. Tai riboja galimybes saugoti šių profesinių sąjungų narių interesus ir juos tinkamai atstovauti. Be to, PSĮ nesuteikia pakankamai plačių darbo teisių garantijų profesinių sąjungų nariams, nes darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, jam nėra numatytos garantijos dėl nemokamų atostogų visuomeninėms pareigoms atlikti. PSĮ taip pat nenumatyta, kad tokiu atveju profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas išsaugo darbo vietą pareigų vykdymo metu (atostogų pareigoms vykdyti metu). Šio įstatymo projekto tikslas – pagerinti profesinių sąjungų veiklos garantijų užtikrinimą ir jos narių interesų apsaugą. O taip pat aiškiau apibrėžti darbdavio pareigas santykiuose su profesinėmis sąjungomis ir užtikrinti profesinių sąjungų narių interesus vykdant profesinės sąjungos valdymo organų narių funkcijas. 2.

asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Šio įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys Tomas Tomilinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Šių pareigų atlikimui jie atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 valandų per metus. Tačiau PSĮ nėra nustatyta, kad į šį laiką neįskaitomas laikas, būtinas dalyvauti darbdavio sudaromų patariamųjų institucijų ir kitų komisijų ar darbo grupių veikloje ir posėdžiuose taip pat tais atvejais, kai profesinės sąjungos atstovo privalomas dalyvavimas yra numatytas įstatymu, poįstatyminiu teisės aktu ar darbdavio nurodymu. Taigi, nepaisant to, jog ir taip yra nustatyta labai ribotas laiko kiekis profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų narių pareigoms vykdyti, į šį laiką gali būti įskaitytas ir ne pagal tikslą, t. y. ne profesinės sąjungos veiklos interesams vykdytas darbas, pavyzdžiui, vykdant darbdavio nurodymą. Šiuo metu įstatyme nėra įtvirtinta darbdavio pareiga prieš priimant sprendimus dėl darbuotojų grupės atleidimo, informuoti ir konsultuotis su įstaigoje, įmonėje veikiančia profesine sąjunga, siekiant abi šalis tenkinančių sprendimų. Šiuo metu darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, nėra suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti. Taip pat įstatyme nėra nustatyta, jog tokių pareigų ėjimo metu (nemokamų atostogų metu), šiam darbuotojui yra užtikrinama darbo vieta. 4.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo

nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma PSĮ 13 straipsnio 5 dalį papildyti nuostata, jog profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų nariai savo pareigoms eiti turi būti nuo darbo atleidžiami ne mažiau kaip 120 valandų per metus. Be to, siūloma nustatyti, jog į šį laiką neįskaitomas laikas, būtinas dalyvauti darbdavio sudaromų patariamųjų institucijų ir kitų komisijų ar darbo grupių veikloje ir posėdžiuose taip pat tais atvejais, kai profesinės sąjungos atstovo privalomas dalyvavimas yra numatytas įstatymu, poįstatyminiu teisės aktu ar darbdavio nurodymu. Šie pakeitimai leis geriau vykdyti profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir valdymo organų funkcijas, įneš teisinio aiškumo dėl to, kokie veiksmai neįskaitomi į laiką, skirtą vykdyti profesinės sąjungos atstovaujamųjų ar valdymo organų funkcijas. Siūloma PSĮ 17 straipsnio 1 dalį papildyti nuostata, jog darbdavys, prieš priimdamas sprendimus dėl darbuotojų grupės atleidimo, privalo informuoti ir konsultuotis su įstaigoje, įmonėje veikiančia profesine sąjunga, siekdamas abi šalis tenkinančių sprendimų. Šie pakeitimai leis profesinėms sąjungoms efektyviau atstovauti savo narių interesus. Siūloma PSĮ 21 straipsnio 5 dalyje nustatyti, jog darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti. Šių atostogų trukmė negali viršyti vienos pagal profesinės sąjungos įstatus numatytos kadencijos (įgaliojimų) trukmės. Šių atostogų metu darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą, išsaugoma jo darbo vieta.

Ši nuostata padės užtikrinti profesinės sąjungos nario – vienasmenio valdymo organo darbo garantijas, išsaugoti jo darbo vietą pareigų vykdymo laikotarpiu bei sudarys galimybę skirti didesnę laiko dalį darbuotojų interesams atstovauti. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

  • 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės

kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai, korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

  • 9. Ar įstatymų projektai parengti

laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

  • 12.

Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo projektas įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:

1. Tomas

Tomilinas

2. Vytautas

Bakas

3. Andrius

Palionis

Teisės departamento išvada

2017-05-30 · the official register ↗

Blankas

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-31 Nr. S-2017-5464 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS

RESPUBLIKOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO Nr. I-2018 13, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-784 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 13, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑784 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2017-05-30 · the official register ↗

Vilnius

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS

DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ĮSTATYMO Nr. I-2018 13, 17 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2017-06-01 Nr. XIIIP-784

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)

13 straipsnio 5 dalyje siūloma padidinti profesinių sąjungų atstovaujamųjų

ir (arba) (čia ir toliau - išskirta mūsų) valdymo organų nariams profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigoms atlikti atleidimo nuo darbo laiką nuo 60 iki 120 valandų per metus. Be to, siūloma į šį laiką neįskaičiuoti laiko, būtino dalyvauti darbdavio sudaromų patariamųjų institucijų ir kitų komisijų ar darbo grupių veikloje ir posėdžiuose taip pat tais atvejais, kai profesinės sąjungos atstovo privalomas dalyvavimas yra numatytas įstatymu, poįstatyminiu teisės aktu ar darbdavio nurodymu. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies nuostatas reikėtų tikslinti dėl kelių priežasčių. Pirma, galiojančioje šios dalies redakcijoje nurodytas subjektas - profesinių sąjungų atstovaujamasis organas

  • gali būti suprantamas kaip profesinių sąjungų narių suvažiavimas, konferencija ar kitas atstovaujamasis organas, tačiau jo narių teisė būti atleistam nuo darbo nėra nustatyta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos

Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-2603 patvirtinto Darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 168 straipsnyje, kuriame nustatytos darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijos (pareigų vykdymo laikui nuo darbo atleidžiami tik profesinių sąjungų valdymo organų nariai ir ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus).

Antra, nustačius įstatymo projekte siūlomą 120 valandų per metus laiko normą ir į šį laiką neįskaitomą papildomą laiką, būtų nustatytos skirtingos garantijos darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims. Toks teisinis reguliavimas nederėtų su iš Darbo kodekso 165 straipsnio ir kitų normų kylančiu darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų lygiateisiškumo principu. Trečia, jeigu į siūlomą nustatyti 120 valandų atleidimo nuo darbo laiką nebūtų įskaitomas profesinių sąjungų valdymo organų dalyvavimas komisijų, darbo grupių veikloje ar posėdžiuose, neaišku, kokias kitas pareigas galėtų per šį laiką vykdyti profesinių sąjungų valdymo organai (atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomoje formuluotėje 120 valandų numatyta ne tik profesinių sąjungų posėdžiams, bet ir pareigoms atlikti). Ketvirta, įstatymo projekte tikslintinos kai kurios formuluotės, atsisakytina perteklinių tekstų. Pavyzdžiui, formuluotė „patariamųjų institucijų ir kitų komisijų“ gali būti suprasta, kad patariamoji institucija yra komisija. Nevisiškai aiški formuluotė „<...> veikloje ir posėdžiuose taip pat tais atvejais <…>”. Svarstytina, ar nuostatos, kurios apibrėžia laiką, neįskaitomą į bendrąjį laiką, kurį darbuotojų atstovavimą įgyvedinantys asmenys atleidžiami nuo darbo, nesukels praktinio taikymo problemų. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės aktų suderinamumo, projekto nuostatos turėtų būti tobulinamos ir derinamos su Darbo kodeksu arba kartu turėtų būti teikiami Darbo kodekso pakeitimai. 2.

2. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomos

keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl darbdavio pareigos konsultuotis su profesine sąjunga dėl grupės darbuotojų atleidimo yra perteklinės, dubliuojančios Darbo kodekso 63 straipsnį, todėl siūlytina jų atsisakyti. 3. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „Darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti. Šių atostogų trukmė negali viršyti vienos pagal profesinės sąjungos įstatus numatytos kadencijos (įgaliojimų) trukmės. Šių atostogų metu darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą, išsaugoma jo darbo vieta.“ Teikiami siūlymai svarstytini dėl kelių priežasčių. Pirma, siūlomos nuostatos nedera su Darbo kodekso 168 straipsnyje nustatytomis darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijomis. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant teisės aktų suderinamumo, projekto nuostatos turėtų būti suderintos su Darbo kodeksu arba kartu turėtų būti teikiami Darbo kodekso pakeitimai. Antra, formuluotė „Darbuotojui, išrinktam į vienasmenį darbdavio lygiu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organą ir sudariusiam su šia profesine sąjunga darbo sutartį, išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti“ yra nesuprantama. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įsigaliojus Darbo kodeksui, atskiros darbo sutartys dėl papildomų darbo funkcijų nebus sudaromos – Darbo kodekso 35 straipsnyje numatyta teisė darbo sutarties šalims susitarti dėl papildomo darbo, t.y. dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo.

Be to, iš teikiamos formuluotės neaišku, kokiu tikslu siūloma nustatyti išimtį „išskyrus darbo sutartį dėl papildomų darbo funkcijų, jo prašymu suteikiamos nemokamos atostogos visuomeninėms pareigoms atlikti“- ar sudaręs tokią sutartį asmuo neįgytų teisės į nemokamas atostogas, ar kiltų kokios kitos teisinės pasekmės. Galima preziumuoti, kad nemokamas atostogas turėtų suteikti darbdavys, kurio įmonėje veikiančios profesinės sąjungos vienasmeniu valdymo organu išrinktas darbuotojas, tačiau iš įstatymo projekto formuluotės ši nuostata tik nuspėjama. Trečia, darbas pagal darbo sutartį su profesine sąjunga negali būti laikomas visuomenių pareigų atlikimu. Darbo santykių reguliavimo kontekste nemokamos atostogos ir visuomeninių pareigų atlikimas yra skirtingo teisinio turinio sampratos: pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalį nemokamos atostogos suteikiamos tik šioje dalyje nurodytais atvejais ir trukmės (nemokamų atostogų suteikimo atvejo dėl visuomeninių pareigų atlikimo Darbo kodeksas nenumato). Pagal to paties straipsnio 4 dalį, darbuotojas turi būti atleidžiamas nuo pareigos dirbti išsaugant jam darbo vietą, jeigu tai būtina visuomeninėms, valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti; pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 4 dalies 8 punktą, laikas visuomeninėms pareigoms vykdyti įskaitomas į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. Ketvirta, pagal Darbo kodekso 125 straipsnio 2 dalį, per nemokamų atostogų laikotarpį darbuotojui paliekama darbo vieta (pareigos), todėl siūlymas išsaugoti atostogų metu darbuotojui, išrinktam į vienasmenį valdymo organą, darbo vietą yra perteklinis. 4.

4. Projekto tekstas tikslintinas atsižvelgiant

į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:

4.1. projekto pavadinime po žodžio ,,įstatymo“

santrumpa ,,Nr.“ rašytina didžiosiomis raidėmis, brauktini žodžiai ,,ir papildymo“ bei žodis ,,įstatymas“ rašytinas atskiroje eilutėje;

4.2. atsižvelgiant į tai, kad galiojančios

redakcijos visos keičiamo įstatymo straipsnių dalys nesunumeruotos, projekto 1, 2 ir 3 straipsniuose prieš dėstomus dalių tekstus reikėtų išbraukti skaičius;

4.3. projekto 3 straipsnio pavadinime vietoj

žodžio ,,papildymas“ įrašytinas žodis ,,pakeitimas“; pakeitimo esmė dėstytina taip: ,,Papildyti 21 straipsnį nauja 5 dalimi:“; buvusi 21 straipsnio 5 dalis pernumeruotina atskira 3 straipsnio dalimi;

4.4. Siekiant tinkamai pasiruošti siūlomų

normų įgyvendinimui, siūlytina nustatyti atitinkamą įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]