Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
taip: „5) krašto apsaugos teritorijoms teritorijose , skirtoms skirtose valstybės sienos apsaugai apsaugos tikslams ir specialiems krašto apsaugos tikslams , formuoti ;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose,
išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5,
atvejus;“. 3. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5,
išdėstyti taip: „4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5,
nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje.“ 5.
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) šio straipsnio 1 dalies 5,
6Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės . , taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. “
Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos valstybinės miško žemės, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, pavertimo kitomis naudmenomis procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-777 (2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „5) krašto apsaugos teritorijoms teritorijose , skirtoms skirtose valstybės sienos apsaugai apsaugos tikslams ir specialiems krašto apsaugos tikslams , formuoti ;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Paversti miško žemę kitomis naudmenomis draudžiama:
1) I grupės miškuose;
2) II grupės – ekosistemų apsaugos miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus;
3) III grupės – draustinių miškuose ir valstybinių rezervatų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 5, 7 ir 9 punktuose nustatytus atvejus;
4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 5,
nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje.“
išdėstyti taip: „4) šio straipsnio 1 dalies 5,
4.
Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės . , taip pat kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. “
straipsnį 12 dalimi: „12. Teritorijose, skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinių miškų plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jei tai valstybinės reikšmės miškai, – ir dėl jų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 4 ir 5 dalys įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros yra pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytos atleidimo nuo pareigos mokėti piniginę kompensaciją sąlygos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul Lietuvos Respublikos MIŠKŲ įstatymo NR. I-671
pakeitimo ĮSTATYMO ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nr. I-301 31 straipsnio papildymo įstatymO
aiškinamasis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau
Nr. I-301 31 straipsnio papildymo įstatymo projektą (toliau – Saugomų teritorijų įstatymo projektas), kurių tikslai yra:
žemę, esančią krašto apsaugos sistemai priklausančiose teritorijose, paversti kitomis naudmenomis, kad krašto apsaugai skirtas teritorijas būtų galima plėtoti pagal krašto apsaugos reikmes. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, siūloma Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – Miškų įstatymas) įtvirtintą išimtinį atvejį, kai miško žemę leidžiama paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais, išplėsti, kad jis apimtų skirtingų grupių ir saugomose teritorijose augančius miškus. Galimybė miško žemę paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais formuojamose teritorijose numatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalys detalizuoja miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygas tam tikrų grupių miškuose ar saugomose teritorijose augančiuose miškuose. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis saugomose teritorijose augančiuose miškuose sąlygos pakartotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 31 straipsnio 8 dalyje.
Tačiau Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimties, leidžiančios miško žemę paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais, nėra nei Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nei Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje. Praktikoje taikant Miškų įstatymo 11 straipsnio ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, kyla būtinybė Miškų įstatyme ir Saugomų teritorijų įstatyme tikslinti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygas ir numatyti, kad išimtis krašto apsaugos tikslais būtų taikoma ir skirtingų grupių miškuose, kaip nurodyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, bei miškuose, augančiuose saugomose teritorijose, kaip nustatyta Miškų įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje. Vykdant krašto apsaugai skirtų teritorijų ir infrastruktūros plėtrą, iškyla poreikis (kai būtina įrengti karinio mokymo infrastruktūrą, atitinkančią karinės technikos ir ginkluotės naudojimo specifiką ir pan.) miško žemę paversti kitomis naudmenomis ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje paminėtų grupių miškuose ar saugomose teritorijose augančiuose miškuose, kai saugomos teritorijos patenka į krašto apsaugai skirtų teritorijų ribas. P agal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą to padaryti neįmanoma. Tokia situacija lemia, kad kai kurių krašto apsaugai skirtų teritorijų negalima tinkamai plėtoti ir naudoti krašto apsaugos tikslais.
Pažymėtina, kad dabartinė Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto, leidžiančio miško žemę paversti kitomis naudmenomis, formuluotė („5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti;“) yra tikslintina, nes:
Vidaus reikalų ministerijos ( Valstybės sienos apsaugos tarnybos). Taip pat Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnyje teritorijos krašto apsaugos tikslams ir teritorijos valstybės sienos apsaugos tikslams išskiriamos kaip atskiri žemės naudojimo būdai;
Krašto apsaugos ministerija įgyvendina Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų plėtros projektą, kuris Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. XII-1228 „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijoje ir Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Esamų karinių poligonų teritorijose didelę dalį užima valstybinių miškų plotai (VĮ Registrų centro duomenys):
esančio karinio poligono teritorija – 2713,20 ha (užstatyta teritorija – 604,4176 ha), iš to skaičiaus miško žemės plotas – 640,20 ha;
esančio karinio poligono teritorija – 743,7499 ha (užstatyta teritorija
esančio karinio poligono teritorija – 674,9825 ha (užstatyta teritorija
karinio poligono teritorija – 594,0425 ha (užstatyta teritorija
esančio karinio poligono teritorija – 341,9743 ha (užstatyta teritorija
Kariniuose poligonuose žemės paskirtis kita, naudojimo būdas – teritorijos krašto apsaugos tikslams, tačiau, esant nemažam karinių poligonų miškingumui (30–50 proc.), Lietuvos kariuomenei naudoti juos pagrindinėms karių ir karinių vienetų mokymo ir rengimo funkcijoms vykdyti, plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir užtikrinti pasirengimą sąjungininkų pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui juose, taip pat vystyti minėtoms reikmėms tinkamą infrastruktūrą, nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis, yra neįmanoma. Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad asmenys, inicijuojantys valstybės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Įgyvendinant minėtą ypatingos valstybinės svarbos projektą, miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis bus numatytas Jonavos rajono savivaldybės dalies ( karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos) ir Švenčionių rajono savivaldybės dalies (karinio poligono ir karinio mokymo teritorijos) bendruosiuose planuose, ir Krašto apsaugos ministerija, kaip šio proceso iniciatorė, į valstybės biudžetą turės sumokėti piniginę kompensaciją, kuri, remiantis apytiksliais skaičiavimais, būtų 13 mln. Eur.
Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šios nemažos valstybės biudžeto lėšos, kurios galėtų būti panaudotos kitoms krašto apsaugos sistemos reikmėms, bus sumokėtos kaip piniginė kompensacija, siektina numatyti išimtį dėl tokios piniginės kompensacijos mokėjimo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus ir pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Miškų įstatymo projekto ir Saugomų teritorijų įstatymo projekto iniciatorė – Krašto apsaugos ministerija. Miškų įstatymo projektą ir Saugomų teritorijų įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento (direktorius – plk. ltn. Saulius Rožėnas, tel. 706 80 833, el. paštas [email protected] ) Infrastruktūros valdymo skyriaus (viršininkas – kpt. Gediminas Dabulskis, tel. 265 7570, el. paštas [email protected] ) vyriausioji specialistė Irma Jakimavičiūtė (tel. 273 5568, el. paštas Irma.Jakimaviciute @kam.lt) ir vyriausioji specialistė Rita Zurbienė (tel. 273 5565, el. paštas [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti. Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje išvardyti draudimai dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis skirtingų grupių miškuose, 3 dalyje nustatytos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąlygos saugomose teritorijose augančiuose miškuose. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje pakartotinai nustatyti išimtiniai atvejai, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis saugomose teritorijose augančiuose miškuose.
Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje nėra Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos išimties, leidžiančios krašto apsaugos tikslais miško žemę paversti kitomis naudmenomis. 3.2. Miškų įstatymo 11 straipsnio
žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją ir išimčių dėl piniginės kompensacijos nenumatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
dalies pakeitimu patikslinti išimtinio atvejo, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis valstybės sienos apsaugos ir krašto apsaugos tikslais, formuluotę. Laukiami teigiami rezultatai – tikslesnis ir aiškesnis Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymas. Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimu ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio papildymu siūloma nustatyti, kad išimtis, leidžianti miško žemę paversti kitomis naudmenomis krašto apsaugos tikslais, būtų išplėsta ir apimtų Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje paminėtų grupių bei saugomose teritorijose augančius miškus. Laukiami teigiami rezultatai – sudarytos palankesnės sąlygos vystyti krašto apsaugai skirtas teritorijas pagal krašto apsaugos poreikius, užtikrinant efektyvų karinių teritorijų naudojimą Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių rengimui, tinkamą priimančiosios šalies paramos teikimą Lietuvoje dislokuojamoms NATO pajėgoms. 4.2.
pakeitimu numatyti, kad, įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus, nereikėtų į valstybės biudžetą sumokėti piniginės kompensacijos už valstybės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Laukiami teigiami rezultatai – sumažėjusi administracinė ir finansinė našta ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektų iniciatoriams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Miškų įstatymo projektą ir Saugomų teritorijų įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Miškų įstatymo projektas ir Saugomų teritorijų įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Miškų įstatymo projektas ir Saugomų teritorijų įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Miškų įstatymo projektą ir Saugomų teritorijų įstatymo projektą naujų teisės aktų priimti nereikės. Priėmus Miškų įstatymo projektą reikės pakeisti Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131 „Dėl Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Miškų įstatymo projektas ir Saugomų teritorijų įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Miškų įstatymo projektas ir Saugomų teritorijų įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Europos Sąjungos teisės aktai nėra perkeliami ar įgyvendinami. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus Miškų įstatymo projektą ir Saugomų teritorijų įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Miškų įstatymo projekto ir Saugomų teritorijų įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme yra nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektą kaip piniginė kompensacija į valstybės biudžetą nebūtų sumokėta apytiksliais skaičiavimais 13 mln. eurų. Taip pat nurodyta, kad šios lėšos „galėtų būti panaudotos kitoms krašto apsaugos sistemos reikmėms“. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, iš kokių lėšų ir ar bus atkuriamas miškas, įveisiami nauji miškai vietoje iškirstų miškų ir pan. Šių nuostatų kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę.
Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). 2. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos valstybinės miško žemės, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, pavertimo kitomis naudmenomis procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siekiama patikslinti ir iš dalies išplėsti keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus bei nustatyti išimtį dėl piniginės kompensacijos į valstybės biudžetą nemokėjimo už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, taigi projektu iš esmės nėra keičiamos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, todėl nėra aiškus projekto nuostatų „procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“ turinys. Jeigu įstatymo projekto iniciatoriai šiame straipsnyje siekia nustatyti atleidimo nuo pareigos mokėti piniginę kompensaciją taikymo sąlygas iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų atveju, tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Be to, iš projekto 2 straipsnio turinio darytina išvada, kad šiuo straipsniu siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, o ne jo įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,įgyvendinimas“ įrašytinas žodis ,,taikymas“. 3.
įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad pagal Miškų įstatymo 11 straipsnį kitomis naudmenomis keičiama miško žemė, o ne miškas, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 12 dalį vietoj formuluotės
„kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų
valstybinių miškų plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jei tai valstybinės reikšmės miškai, - ir dėl jų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų“ įrašant formuluotę „kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės miško žemės plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jei tai valstybinės reikšmės miškai, - ir nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto
DĖL
2017-06-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjos Gintarė Dešukaitė ir Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeiseinė;
Raimundas Karoblis
Saulius Savickis – Žemės ūkio viceministras, Martynas Norbutas – Aplinkos viceministras, Algis Gaižutis - Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) valdybos pirmininkas, Gintarė Tumalavičienė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Judita Nagienė - Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė, Greta Monika Tučkutė - Ministro patarėja, Sigitas Dimaitis – LR žemės ūkio rūmų direktorius, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidento patarėja, Irma Dubovičienė - "Ūkininko patarėjas" atstovė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2017-06-06 )16 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad reikalavimas į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.
Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme yra nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektą kaip piniginė kompensacija į valstybės biudžetą nebūtų sumokėta apytiksliais skaičiavimais 13 mln. eurų. Taip pat nurodyta, kad šios lėšos „galėtų būti panaudotos kitoms krašto apsaugos sistemos reikmėms“. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, iš kokių lėšų ir ar bus atkuriamas miškas, įveisiami nauji miškai vietoje iškirstų miškų ir pan. Šių nuostatų kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Nepritarti. Komiteto nuomone, miškų atkūrimas turėtų būti finansuojamas kitomis lėšomis (Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis arba perskirstant valstybės biudžeto lėšas).
2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2017-06-06 )2
nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos valstybinės miško žemės, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, pavertimo kitomis naudmenomis procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siekiama patikslinti ir iš dalies išplėsti keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus bei nustatyti išimtį dėl piniginės kompensacijos į valstybės biudžetą nemokėjimo už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, taigi projektu iš esmės nėra keičiamos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, todėl nėra aiškus projekto nuostatų „procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“ turinys. Jeigu įstatymo projekto iniciatoriai šiame straipsnyje siekia nustatyti atleidimo nuo pareigos mokėti piniginę kompensaciją taikymo sąlygas iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų atveju, tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Be to, iš projekto 2 straipsnio turinio darytina išvada, kad šiuo straipsniu siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, o ne jo įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,įgyvendinimas“ įrašytinas žodis ,,taikymas“. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2017-06-06 )2
projekto aiškinamąjį raštą Vyriausybė turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai S. Gentvilas, J. Baublys, S. Šedbaras (2017-06-13) * Argumentai: šiuo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671
siūloma užtikrinti galimybę visais atvejais miško žemę, esančią krašto apsaugos sistemai priklausančiose teritorijose, paversti kitomis naudmenomis, kad krašto apsaugai skirtas teritorijas būtų galima plėtoti pagal krašto apsaugos reikmes. Esant nemažam karinių poligonų miškingumui (30–50 proc.), Lietuvos kariuomenei naudoti juos pagrindinėms karių ir karinių vienetų mokymo ir rengimo funkcijoms vykdyti, plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir užtikrinti pasirengimą sąjungininkų pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui juose, taip pat vystyti minėtoms reikmėms tinkamą infrastruktūrą, nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis, yra neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių teritorijose, kurių miškingumas viršija 50 procentų, su problema plėtoti piliečiams ir valstybei svarbias veiklas susiduria ne tik krašto apsaugos sistema, bet ir pačios savivaldybės. Kadangi, miškingų savivaldybių teritorijos didžioji dalis yra apaugusi miškais, todėl yra sudėtinga surasti tinkamą žemės plotą verslo ar pramonės įsikūrimui bei vystymui.
Verslo, pramonės ar naujų inovacijų vystytojai ketindami investuoti į gamybą, pramonę, sandėliavimą ir naujų darbo vietų sukūrimą tokiose savivaldybėse, susiduria su papildomais finansiniais reikalavimais – kompensacijos sumokėjimu už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Tokie reikalavimai atgraso investuotojus, todėl toks teisinis reglamentavimas neigiamai atsiliepia minėtų savivaldybių ekonomikai, bei potencialias investicijas ir ekonominę plėtrą nukreipia į kitas savivaldybes. Dėl tokios diskriminacinės ir nelygiavertės teisinės padėties, miškingose savivaldybėse nevyksta ekonominė plėtra, nėra investuojama į naujus ir perspektyvius projektus, bei nesukuriamos naujos darbo vietos, ko pasekoje nėra surenkami mokesčiai į savivaldybių biudžetus ir nėra gerinamas gyventojų gyvenimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes siūlome papildomai, kartu su Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais, pakeisti ir Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą jį išdėstant: „8) gyvenamosioms , pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;” Spręsti pagrindiniam komitetui. 2. Seimo nariai S. Gentvilas, J. Baublys, S. Šedbaras (2017-06-13) * Argumentai: šiuo metu galiojančiame Miškų įstatymo
valstybės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją.
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio
įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus. Tačiau, miškingos savivaldybės (kurių miškingumas viršija 50 procentų) jau šiomis dienomis, savo teritorijose vykdydamos nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūras, bei ruošdamos naujus teritorijų planavimo ir kitus šioms procedūroms būtinus dokumentus, sumoka pinigines kompensacijas į Valstybės biudžetą už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis iš savo savivaldybių biudžeto. Nuosavybės teisės į žemę atkūrimas yra valstybės prisiimta prievolė, kuri vykdoma per Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau kompensacija apmokama iš savivaldybės biudžeto. Kaip matyti, minėtos savivaldybės yra dviprasmiškoje ir ekonomiškai joms nenaudingoje situacijoje. Savivaldybės atkurdamos nuosavybės teisę į žemę išlaidauja iš savo biudžeto, tačiau pati valstybė nesudaro palankaus teisinio pagrindo savivaldybėms kurti ir vystyti pramonę, verslą, sandėliavimą, darbo vietų steigimą ir investicijų pritraukimą miškinguose plotuose valstybės miško žemes paverčiant kitomis naudmenomis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei į aukščiau išdėstytą argumentaciją, siūloma netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą, kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojami pramonės ir
(ar) sandėliavimo objektai. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 8 dalį išdėstant: „ 8.
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį :
įrengiamos kapinės ;
2) kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai gyvenamosios teritorijos miestuose ir
(ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę ;
įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. “ Spręsti pagrindiniam komitetui. 3.
Simulik (2017-06-14)1 Argumentai: Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, tačiau tokia galimybė nepaminėta Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Pataisa siekiama patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies
ą us ir jį juos išdėstyti taip: ,,3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“. „5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;“. Nepritarti. Pasiūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais. 4. Seimo nariai V. Bakas, R.
Bakas, R. Juknevičienė (2017-06-20) Argumentai: Įgyvendinant Lietuvos kariuomenei pavestus valstybės gynybos uždavinius ir Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, krašto apsaugos tikslams skirtos teritorijos turi būti vystomos taip, kad būtų tinkamai vykdomas Lietuvos kariuomenės rengimas, įskaitant bendras su NATO sąjungininkais pratybas (vadovaujantis NATO sutartimi, Lietuva turi rengtis vykdyti kolektyvinę gynybą), taip pat priimančiosios šalies paramos teikimas Lietuvoje dislokuojamoms NATO pajėgoms. Karinių teritorijų infrastruktūra turi atitikti Lietuvos bei atvykstančių karinių pajėgų poreikius, susijusius su koviniu rengimu, apgyvendinimu, maitinimu, technikos laikymu ir priežiūra ir pan. Tam karinėse teritorijose būtina infrastruktūros objektų plėtra (statinių rekonstrukcija ir statyba). Didelė dalis krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų yra miškingos, todėl infrastruktūros vystymas nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis dažnai yra neįmanomas. Pagal esamą teisinį reguliavimą miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis siejamas su teritorijų planavimu (Miškų įstatymo 11 straipsnio 4, 5, 6 straipsniai), t. y. dabartinis reguliavimas reikalauja miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Tai užtrunka ilgą laiką, be to net ir parengus ir patvirtinus teritorijų planavimo dokumentus, turi būti atliekami ir kiti veiksmai: priimtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, pateiktas prašymas leisti ir priimtas sprendimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, patikslintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, suorganizuotas miško iškirtimas. Dėl ilgai trunkančios miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, infrastruktūros plėtra krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose yra pernelyg lėta. Atkreiptinas dėmesys, kad NATO gali priimti sprendimą per trumpą laiką dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvoje (pvz.
NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės dislokavimas), ir Lietuva, kaip priimančioji šalis, vadovaudamasi NATO SOFA, privalo laiku užtikrinti Lietuvoje dislokuojamų NATO pajėgų poreikius, įskaitant aprūpinimą reikiama infrastruktūra, todėl būtina ieškoti būdų paspartinti krašto apsaugos reikmės skirtų teritorijų infrastruktūros plėtros įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti ir sutrumpinti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis procedūras ir numatyti išimtinę galimybę krašto apsaugos tikslams skirstose teritorijose miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybei priėmus nutarimą, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-777 1 straipsnį nauja 7 dalimi: „
11 straipsnį nauja 12 dalimi: „
paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinių miškų plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jei tai valstybinės reikšmės miškai – kartu dėl jų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-777 ;
asiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Rimkus, Kazys Starkevičius.
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
NR
: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė Teisės departamento direktorė Judita Nagienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LRS Teisės departamentas 2017-06-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme yra nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti.
Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektą kaip piniginė kompensacija į valstybės biudžetą nebūtų sumokėta apytiksliais skaičiavimais
kitoms krašto apsaugos sistemos reikmėms“. Tačiau projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, iš kokių lėšų ir ar bus atkuriamas miškas, įveisiami nauji miškai vietoje iškirstų miškų ir pan. Šių nuostatų kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Nepritarti Miško atkūrimas turėtų būti finansuojamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų arba perskirstant valstybės biudžeto lėšas pagal aktualius lėšų poreikio prioritetus. Pažymėtina, kad Lietuva yra įsipareigojusi 2 proc. biudžeto skirti krašto apsaugos finansavimui, o krašto apsaugai skirtų lėšų „grąžinimas“ į valstybės biudžetą miško įveisimui neatitinka krašto gynybai skirtų asignavimų tikslinės paskirties.
Manytina, valstybė tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų ir konstitucinės doktrinos kontekste turėtų nustatyti tokį įstatyminį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas visas krašto gynybai skirtas lėšas panaudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, finansavimą miško įveisimui surandant iš kitų išteklių. 2. LRS Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad „iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos valstybinės miško žemės, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, pavertimo kitomis naudmenomis procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siekiama patikslinti ir iš dalies išplėsti keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus bei nustatyti išimtį dėl piniginės kompensacijos į valstybės biudžetą nemokėjimo už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, taigi projektu iš esmės nėra keičiamos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, todėl nėra aiškus projekto nuostatų „procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“ turinys. Jeigu įstatymo projekto iniciatoriai šiame straipsnyje siekia nustatyti atleidimo nuo pareigos mokėti piniginę kompensaciją taikymo sąlygas iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų atveju, tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Be to, iš projekto 2 straipsnio turinio darytina išvada, kad šiuo straipsniu siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, o ne jo įgyvendinimą.
pavadinime vietoj žodžio ,,įgyvendinimas“ įrašytinas žodis ,,taikymas“. Pritarti
aiškinamąjį raštą Vyriausybė turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Simonas Gentvilas Juozas Baublys
18 Argumentai: šiuo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma užtikrinti galimybę visais atvejais miško žemę, esančią krašto apsaugos sistemai priklausančiose teritorijose, paversti kitomis naudmenomis, kad krašto apsaugai skirtas teritorijas būtų galima plėtoti pagal krašto apsaugos reikmes.
Esant nemažam karinių poligonų miškingumui (30–50 proc.), Lietuvos kariuomenei naudoti juos pagrindinėms karių ir karinių vienetų mokymo ir rengimo funkcijoms vykdyti, plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir užtikrinti pasirengimą sąjungininkų pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui juose, taip pat vystyti minėtoms reikmėms tinkamą infrastruktūrą, nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis, yra neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių teritorijose, kurių miškingumas viršija 50 procentų, su problema plėtoti piliečiams ir valstybei svarbias veiklas susiduria ne tik krašto apsaugos sistema, bet ir pačios savivaldybės. Kadangi, miškingų savivaldybių teritorijos didžioji dalis yra apaugusi miškais, todėl yra sudėtinga surasti tinkamą žemės plotą verslo ar pramonės įsikūrimui bei vystymui. Verslo, pramonės ar naujų inovacijų vystytojai ketindami investuoti į gamybą, pramonę, sandėliavimą ir naujų darbo vietų sukūrimą tokiose savivaldybėse, susiduria su papildomais finansiniais reikalavimais – kompensacijos sumokėjimu už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Tokie reikalavimai atgraso investuotojus, todėl toks teisinis reglamentavimas neigiamai atsiliepia minėtų savivaldybių ekonomikai, bei potencialias investicijas ir ekonominę plėtrą nukreipia į kitas savivaldybes. Dėl tokios diskriminacinės ir nelygiavertės teisinės padėties, miškingose savivaldybėse nevyksta ekonominė plėtra, nėra investuojama į naujus ir perspektyvius projektus, bei nesukuriamos naujos darbo vietos, ko pasekoje nėra surenkami mokesčiai į savivaldybių biudžetus ir nėra gerinamas gyventojų gyvenimas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes siūlome papildomai, kartu su Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais, pakeisti ir Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą jį išdėstant: „8) gyvenamosioms , pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;”
Juozas Baublys
8 Argumentai: šiuo matu galiojančiame miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta kad asmenys, inicijuojantys valstybės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Miškų įstatymo
mokėjimo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus. Tačiau, miškingos savivaldybės (kurių miškingumas viršija 50 procentų) jau šiomis dienomis, savo teritorijose vykdydamos nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūras, bei ruošdamos naujus teritorijų planavimo ir kitus šioms procedūroms būtinus dokumentus, sumoka pinigines kompensacijas į Valstybės biudžetą už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis iš savo savivaldybių biudžeto. Nuosavybės teisės į žemę atkūrimas yra Valstybės prisiimta prievolė, kuri vykdoma per Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau kompensacija apmokama iš savivaldybės biudžeto.
Kaip matyti, minėtos savivaldybės yra dviprasmiškoje ir ekonomiškai joms nenaudingoje situacijoje. Savivaldybės atkurdamos nuosavybės teisę į žemę išlaidauja iš savo biudžeto, tačiau pati valstybė nesudaro palankaus teisinio pagrindo savivaldybėms kurti ir vystyti pramonę, verslą, sandėliavimą, darbo vietų steigimą ir investicijų pritraukimą miškinguose plotuose valstybės miško žemes paverčiant kitomis naudmenomis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei į aukščiau išdėstytą argumentaciją, siūloma netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą, kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojami pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 8 dalį išdėstant: „
pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį :
;
paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai gyvenamosios teritorijos miestuose ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę ;
valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. “
pagrindiniam Komitetui
1 Argumentai: Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, tačiau tokia galimybė nepaminėta Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams.
Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Pataisa siekiama patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies
ą us ir jį juos išdėstyti taip: ,,3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“. „5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;“. Spręsti pagrindiniam Komitetui
R.
Bakas
12 Argumentai: Įgyvendinant Lietuvos kariuomenei pavestus valstybės gynybos uždavinius ir Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, krašto apsaugos tikslams skirtos teritorijos turi būti vystomos taip, kad būtų tinkamai vykdomas Lietuvos kariuomenės rengimas, įskaitant bendras su NATO sąjungininkais pratybas (vadovaujantis NATO sutartimi, Lietuva turi rengtis vykdyti kolektyvinę gynybą), taip pat priimančiosios šalies paramos teikimas Lietuvoje dislokuojamoms NATO pajėgoms. Karinių teritorijų infrastruktūra turi atitikti Lietuvos bei atvykstančių karinių pajėgų poreikius, susijusius su koviniu rengimu, apgyvendinimu, maitinimu, technikos laikymu ir priežiūra ir pan. Tam karinėse teritorijose būtina infrastruktūros objektų plėtra (statinių rekonstrukcija ir statyba). Didelė dalis krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų yra miškingos, todėl infrastruktūros vystymas nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis dažnai yra neįmanomas. Pagal esamą teisinį reguliavimą miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis siejamas su teritorijų planavimu (Miškų įstatymo 11 straipsnio 4, 5, 6 straipsniai), t. y. dabartinis reguliavimas reikalauja miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Tai užtrunka ilgą laiką, be to net ir parengus ir patvirtinus teritorijų planavimo dokumentus, turi būti atliekami ir kiti veiksmai: priimtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, pateiktas prašymas leisti ir priimtas sprendimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, patikslintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, suorganizuotas miško iškirtimas. Dėl ilgai trunkančios miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, infrastruktūros plėtra krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose yra pernelyg lėta. Atkreiptinas dėmesys, kad NATO gali priimti sprendimą per trumpą laiką dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvoje (pvz.
NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės dislokavimas), ir Lietuva, kaip priimančioji šalis, vadovaudamasi NATO SOFA, privalo laiku užtikrinti Lietuvoje dislokuojamų NATO pajėgų poreikius, įskaitant aprūpinimą reikiama infrastruktūra, todėl būtina ieškoti būdų paspartinti krašto apsaugos reikmės skirtų teritorijų infrastruktūros plėtros įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti ir sutrumpinti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis procedūras ir numatyti išimtinę galimybę krašto apsaugos tikslams skirstose teritorijose miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybei priėmus nutarimą, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-777 1 straipsnį nauja 7 dalimi: „
7Papildyti 11 straipsnį nauja 12 dalimi:
„
12Teritorijose,
skirtose krašto apsaugos tikslams, miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinių miškų plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jei tai valstybinės reikšmės miškai – kartu dėl jų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų .“
pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8 . Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas
2017 m. birželio 21 d. Nr.102-P-22 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Krašto apsaugos ministerijos atstovai: ministras Raimundas Karoblis, ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, vyr. specialistė Irma Jakimavičiūtė, Aplinkos ministerijos atstovas Nerijus Kupstaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad reikalavimas į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.
Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme yra nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektą kaip piniginė kompensacija į valstybės biudžetą nebūtų sumokėta apytiksliais skaičiavimais 13 mln. eurų. Taip pat nurodyta, kad šios lėšos
„galėtų būti panaudotos kitoms krašto apsaugos sistemos reikmėms“. Tačiau
projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, iš kokių lėšų ir ar bus atkuriamas miškas, įveisiami nauji miškai vietoje iškirstų miškų ir pan. Šių nuostatų kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio
Nuostata aptarta su rengėjais.
Pastabų teikėjai neįžvelgia prieštaravimo Konstitucijai dėl pozityviosios diskriminacijos ir valstybės prioritetų, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, į Lietuvos įsipareigojimus NATO. Miškų teritorijos reikalingos kariniams poligonams, pratyboms, todėl pritartina poreikiui plėsti bazes, atsižvelgiant į valstybės poreikio svarbą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pradėtos valstybinės miško žemės, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, pavertimo kitomis naudmenomis procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siekiama patikslinti ir iš dalies išplėsti keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus bei nustatyti išimtį dėl piniginės kompensacijos į valstybės biudžetą nemokėjimo už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, taigi projektu iš esmės nėra keičiamos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, todėl nėra aiškus projekto nuostatų „procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“ turinys. Jeigu įstatymo projekto iniciatoriai šiame straipsnyje siekia nustatyti atleidimo nuo pareigos mokėti piniginę kompensaciją taikymo sąlygas iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų atveju, tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Be to, iš projekto 2 straipsnio turinio darytina išvada, kad šiuo straipsniu siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, o ne jo įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,įgyvendinimas“ įrašytinas žodis ,,taikymas“. Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas
aiškinamąjį raštą Vyriausybė turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti Šiuo metu nėra nustatyta įsigaliojimo data, siūlytina pagrindiniam Komitetui nustatyti protingą terminą, per kurį Vyriausybė suspėtų pasirengti įstatymo įgyvendinimui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma užtikrinti galimybę visais atvejais miško žemę, esančią krašto apsaugos sistemai priklausančiose teritorijose, paversti kitomis naudmenomis, kad krašto apsaugai skirtas teritorijas būtų galima plėtoti pagal krašto apsaugos reikmes. Esant nemažam karinių poligonų miškingumui (30–50 proc.), Lietuvos kariuomenei naudoti juos pagrindinėms karių ir karinių vienetų mokymo ir rengimo funkcijoms vykdyti, plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir užtikrinti pasirengimą sąjungininkų pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui juose, taip pat vystyti minėtoms reikmėms tinkamą infrastruktūrą, nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis, yra neįmanoma.
Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių teritorijose, kurių miškingumas viršija 50 procentų, su problema plėtoti piliečiams ir valstybei svarbias veiklas susiduria ne tik krašto apsaugos sistema, bet ir pačios savivaldybės. Kadangi, miškingų savivaldybių teritorijos didžioji dalis yra apaugusi miškais, todėl yra sudėtinga surasti tinkamą žemės plotą verslo ar pramonės įsikūrimui bei vystymui. Verslo, pramonės ar naujų inovacijų vystytojai ketindami investuoti į gamybą, pramonę, sandėliavimą ir naujų darbo vietų sukūrimą tokiose savivaldybėse, susiduria su papildomais finansiniais reikalavimais – kompensacijos sumokėjimu už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Tokie reikalavimai atgraso investuotojus, todėl toks teisinis reglamentavimas neigiamai atsiliepia minėtų savivaldybių ekonomikai, bei potencialias investicijas ir ekonominę plėtrą nukreipia į kitas savivaldybes. Dėl tokios diskriminacinės ir nelygiavertės teisinės padėties, miškingose savivaldybėse nevyksta ekonominė plėtra, nėra investuojama į naujus ir perspektyvius projektus, bei nesukuriamos naujos darbo vietos, ko pasekoje nėra surenkami mokesčiai į savivaldybių biudžetus ir nėra gerinamas gyventojų gyvenimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes siūlome papildomai, kartu su Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais, pakeisti ir Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
Pasiūlymas: Pakeisti miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą jį išdėstant: „8) gyvenamosioms , pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;” Pritarti Balsavimo rezultatai: 9
Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017 m. gegužės 31 d. svarstydamas įstatymo projekto Nr. XIIIP-700 atitikimą Konstitucijai, preliminariai įvertino, kad:
Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-700) 1 straipsnio 1 dalies nuostatos (miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis <...> pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui. 2. Seimo nariai Simonas Gentvilas Juozas Baublys
6 Argumentai: šiuo matu galiojančiame miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta kad asmenys, inicijuojantys valstybės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio
įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus.
Tačiau, miškingos savivaldybės (kurių miškingumas viršija 50 procentų) jau šiomis dienomis, savo teritorijose vykdydamos nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūras, bei ruošdamos naujus teritorijų planavimo ir kitus šioms procedūroms būtinus dokumentus, sumoka pinigines kompensacijas į Valstybės biudžetą už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis iš savo savivaldybių biudžeto. Nuosavybės teisės į žemę atkūrimas yra Valstybės prisiimta prievolė, kuri vykdoma per Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau kompensacija apmokama iš savivaldybės biudžeto. Kaip matyti, minėtos savivaldybės yra dviprasmiškoje ir ekonomiškai joms nenaudingoje situacijoje. Savivaldybės atkurdamos nuosavybės teisę į žemę išlaidauja iš savo biudžeto, tačiau pati valstybė nesudaro palankaus teisinio pagrindo savivaldybėms kurti ir vystyti pramonę, verslą, sandėliavimą, darbo vietų steigimą ir investicijų pritraukimą miškinguose plotuose valstybės miško žemes paverčiant kitomis naudmenomis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei į aukščiau išdėstytą argumentaciją, siūloma netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą, kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojami pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 8 dalį išdėstant: „ 8.
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį :
atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės ;
2) kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai gyvenamosios teritorijos miestuose ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę ;
ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. “ Pritarti Balsavimo rezultatai: 5
Valerijus Simulik 2017-06-141 Argumentai: Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, tačiau tokia galimybė nepaminėta Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Pataisa siekiama patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:
,,3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“. „5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;“. Pritarti Balsavimo rezultatai: 9
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas J Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
2017-06-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Rimantas Sinkevičius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministras Martynas Norbutas, Gamtos apsaugos ir miškų departamento Privačių miškų skyriaus vedėja Ieva Klimašauskė, Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Logistikos departamento Infrastruktūros valdymo skyriaus vyr. specialistė Irma Jakimavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-061 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad reikalavimas į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai.
Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, miško aplinka iš esmės sunaikinama, todėl keičiamame įstatyme yra nustatytos piniginės kompensacijos, kurios naudojamos naujiems miškams įveisti skirtai žemei įsigyti, miškams įveisti ir kitoms su miškų priežiūra, apsauga ir tvarkymu susijusioms priemonėms finansuoti. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektą kaip piniginė kompensacija į valstybės biudžetą nebūtų sumokėta apytiksliais skaičiavimais 13 mln. eurų. Taip pat nurodyta, kad šios lėšos
„galėtų būti panaudotos kitoms krašto apsaugos sistemos reikmėms“. Tačiau
projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, iš kokių lėšų ir ar bus atkuriamas miškas, įveisiami nauji miškai vietoje iškirstų miškų ir pan. Šių nuostatų kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
Nepritarti Argumentai: Projekto teikėjai neįžvelgia prieštaravimo Konstitucijai dėl pozityviosios diskriminacijos ir valstybės prioritetų, atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, į Lietuvos įsipareigojimus NATO. Miškų teritorijos reikalingos kariniams poligonams, pratyboms, todėl pritartina poreikiui plėsti bazes, atsižvelgiant į valstybės poreikio svarbą. Miško atkūrimas turėtų būti finansuojamas iš Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų arba perskirstant valstybės biudžeto lėšas pagal aktualius lėšų poreikio prioritetus. Pažymėtina, kad Lietuva yra įsipareigojusi 2 proc. biudžeto skirti krašto apsaugos finansavimui, o krašto apsaugai skirtų lėšų
„grąžinimas“ į valstybės biudžetą miško įveisimui neatitinka krašto gynybai
skirtų asignavimų tikslinės paskirties. Manytina, valstybė tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų ir konstitucinės doktrinos kontekste turėtų nustatyti tokį įstatyminį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas visas krašto gynybai skirtas lėšas panaudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, finansavimą miško įveisimui surandant iš kitų išteklių. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pradėtos valstybinės miško žemės, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, pavertimo kitomis naudmenomis procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatomis siekiama patikslinti ir iš dalies išplėsti keičiamo įstatymo 11 straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus bei nustatyti išimtį dėl piniginės kompensacijos į valstybės biudžetą nemokėjimo už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai, taigi projektu iš esmės nėra keičiamos miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, todėl nėra aiškus projekto nuostatų „procedūros tęsiamos ir baigiamos vykdyti vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis“ turinys. Jeigu įstatymo projekto iniciatoriai šiame straipsnyje siekia nustatyti atleidimo nuo pareigos mokėti piniginę kompensaciją taikymo sąlygas iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų atveju, tai projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai tikslinamos. Be to, iš projekto 2 straipsnio turinio darytina išvada, kad šiuo straipsniu siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, o ne jo įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,įgyvendinimas“ įrašytinas žodis ,,taikymas“. Pritarti iš dalies Žr. į pasiūlymą prie 3 Teisės departamento pastabos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
aiškinamąjį raštą Vyriausybė turėtų priimti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo įgyvendinimui būtų tinkamai pasirengta, siūlytume projekto nuostatose nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą bei įpareigojimą Vyriausybei priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad toks įpareigojimas turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šio įstatymo 1 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Tuo atveju, kai valstybinės miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros yra pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytos atleidimo nuo pareigos mokėti piniginę kompensaciją sąlygos.“
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma užtikrinti galimybę visais atvejais miško žemę, esančią krašto apsaugos sistemai priklausančiose teritorijose, paversti kitomis naudmenomis, kad krašto apsaugai skirtas teritorijas būtų galima plėtoti pagal krašto apsaugos reikmes.
Esant nemažam karinių poligonų miškingumui (30–50 proc.), Lietuvos kariuomenei naudoti juos pagrindinėms karių ir karinių vienetų mokymo ir rengimo funkcijoms vykdyti, plėtoti priimančiosios šalies paramos pajėgumus ir užtikrinti pasirengimą sąjungininkų pajėgų dislokavimui ar atvykstančių pastiprinimo pajėgų priėmimui juose, taip pat vystyti minėtoms reikmėms tinkamą infrastruktūrą, nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis, yra neįmanoma. Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių teritorijose, kurių miškingumas viršija 50 procentų, su problema plėtoti piliečiams ir valstybei svarbias veiklas susiduria ne tik krašto apsaugos sistema, bet ir pačios savivaldybės. Kadangi, miškingų savivaldybių teritorijos didžioji dalis yra apaugusi miškais, todėl yra sudėtinga surasti tinkamą žemės plotą verslo ar pramonės įsikūrimui bei vystymui. Verslo, pramonės ar naujų inovacijų vystytojai ketindami investuoti į gamybą, pramonę, sandėliavimą ir naujų darbo vietų sukūrimą tokiose savivaldybėse, susiduria su papildomais finansiniais reikalavimais – kompensacijos sumokėjimu už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Tokie reikalavimai atgraso investuotojus, todėl toks teisinis reglamentavimas neigiamai atsiliepia minėtų savivaldybių ekonomikai, bei potencialias investicijas ir ekonominę plėtrą nukreipia į kitas savivaldybes. Dėl tokios diskriminacinės ir nelygiavertės teisinės padėties, miškingose savivaldybėse nevyksta ekonominė plėtra, nėra investuojama į naujus ir perspektyvius projektus, bei nesukuriamos naujos darbo vietos, ko pasekoje nėra surenkami mokesčiai į savivaldybių biudžetus ir nėra gerinamas gyventojų gyvenimas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes siūlome papildomai, kartu su Įstatymo projektu siūlomais pakeitimais, pakeisti ir Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą jį išdėstant: „8) gyvenamosioms , pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;” Nepritarti Argumentai:
Šis ir kiti pasiūlymai dėl išimtinių atvejų, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis, sąrašo praplėtimo, turėtų būti svarstomi atskirai, nes šių pasiūlymų tikslas yra kitas nei svarstomo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-777. Įstatyme įtvirtinti išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus yra įstatymų leidėjo teisė ir tuo pačiu atsakomybė atidžiai apsvarstyti šį klausimą. Išimtinių atvejų dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąrašo praplėtimas turėtų būti apsvarstytas atskirai, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad tai darant turi būti paisoma miško, kaip gamtinio objekto, ypatumų, bendrųjų aplinkos apsaugos principų ( inter alia neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, gamtos išteklių racionalaus ir kompleksiško naudojimo), taip pat viešojo intereso. 2.
Juozas Baublys
4 Argumentai: šiuo matu galiojančiame miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta kad asmenys, inicijuojantys valstybės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio
įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektus. Tačiau, miškingos savivaldybės (kurių miškingumas viršija 50 procentų) jau šiomis dienomis, savo teritorijose vykdydamos nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūras, bei ruošdamos naujus teritorijų planavimo ir kitus šioms procedūroms būtinus dokumentus, sumoka pinigines kompensacijas į Valstybės biudžetą už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis iš savo savivaldybių biudžeto. Nuosavybės teisės į žemę atkūrimas yra Valstybės prisiimta prievolė, kuri vykdoma per Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau kompensacija apmokama iš savivaldybės biudžeto. Kaip matyti, minėtos savivaldybės yra dviprasmiškoje ir ekonomiškai joms nenaudingoje situacijoje. Savivaldybės atkurdamos nuosavybės teisę į žemę išlaidauja iš savo biudžeto, tačiau pati valstybė nesudaro palankaus teisinio pagrindo savivaldybėms kurti ir vystyti pramonę, verslą, sandėliavimą, darbo vietų steigimą ir investicijų pritraukimą miškinguose plotuose valstybės miško žemes paverčiant kitomis naudmenomis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, bei į aukščiau išdėstytą argumentaciją, siūloma netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą, kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojami pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 8 dalį išdėstant: „ 8.
Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. R eikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį :
atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės ;
2) kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai gyvenamosios teritorijos miestuose ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę ;
ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektai. “ Nepritarti Argumentai: Šis pasiūlymas, taip pat pasiūlymai dėl išimtinių atvejų, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis, sąrašo praplėtimo, turėtų būti svarstomi atskirai, nes jų tikslas yra kitas nei svarstomo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-777.
XIIIP-777. Projektu siūloma ne tik įtvirtinti naują miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinį atvejį, bet šioje išimtyje įteisinti papildomą išimtį, numatančią teisę nemokėti kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Todėl konstatuotina, kad projektu siūlomos įtvirtinti nuostatos reikšmingai prisidėtų prie Konstitucijos ginamos vertybės – miškų – nykimo ir sudarytų prielaidas šalies miškingumo mažėjimui, nes siūloma netaikyti piniginių kompensacijų už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų iš esmės paneigta Miškų įstatyme įtvirtinto kompensacinio mechanizmo už miško aplinkos
Šiuo metu galimybę suformuoti rekreacinės paskirties teritoriją miško žemėje numato Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, tačiau tokia galimybė nepaminėta Įstatymo to paties 11 straipsnio 1 dalyje, o būtent: Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose esančią miško žemę paversti kitomis naudmenomis leidžiama tik reikmėms, susijusioms su saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jei tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Esant tokiems įstatymo netikslumams Valstybinė miškų tarnyba negali apskaičiuoti piniginės kompensacijos dydį už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis rekreacinėms teritorijoms formuoti. Kol neapskaičiuotas minėtas piniginės kompensacijos dydis, savivaldybių administracijos vadovai neturi teisės tvirtinti detaliųjų planų ir formuoti rekreacinių teritorijų, nors šios ir numatytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja valstybinių parkų, biosferos rezervatų ir biosferos poligonų nuostatams. Pataisa siekiama patikslinti ir suderinti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai:
,,3) visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, rekreacinėms ir atskirųjų želdynų teritorijoms formuoti;“. „5) teritorijose, skirtose valstybės sienos apsaugos tikslams ir krašto apsaugos tikslams;“. Nepritarti Argumentai: Šis ir kiti pasiūlymai dėl išimtinių atvejų, kad miško žemę galima paversti kitomis naudmenomis, sąrašo praplėtimo, turėtų būti svarstomi atskirai, nes šių pasiūlymų tikslas yra kitas nei svarstomo Įstatymo projekto Nr. XIIIP-777. Įstatyme įtvirtinti išimtinius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejus yra įstatymų leidėjo teisė ir tuo pačiu atsakomybė atidžiai apsvarstyti šį klausimą. Išimtinių atvejų dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis sąrašo praplėtimas turėtų būti apsvarstytas atskirai, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad tai darant turi būti paisoma miško, kaip gamtinio objekto, ypatumų, bendrųjų aplinkos apsaugos principų ( inter alia neigiamo poveikio aplinkai mažinimo, gamtos išteklių racionalaus ir kompleksiško naudojimo), taip pat viešojo intereso. 4. Seimo nariai Vytautas Bakas
5 N Argumentai: Įgyvendinant Lietuvos kariuomenei pavestus valstybės gynybos uždavinius ir Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, krašto apsaugos tikslams skirtos teritorijos turi būti vystomos taip, kad būtų tinkamai vykdomas Lietuvos kariuomenės rengimas, įskaitant bendras su NATO sąjungininkais pratybas (vadovaujantis NATO sutartimi, Lietuva turi rengtis vykdyti kolektyvinę gynybą), taip pat priimančiosios šalies paramos teikimas Lietuvoje dislokuojamoms NATO pajėgoms.
Karinių teritorijų infrastruktūra turi atitikti Lietuvos bei atvykstančių karinių pajėgų poreikius, susijusius su koviniu rengimu, apgyvendinimu, maitinimu, technikos laikymu ir priežiūra ir pan. Tam karinėse teritorijose būtina infrastruktūros objektų plėtra (statinių rekonstrukcija ir statyba). Didelė dalis krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų yra miškingos, todėl infrastruktūros vystymas nepavertus miško žemės kitomis naudmenomis dažnai yra neįmanomas. Pagal esamą teisinį reguliavimą miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis siejamas su teritorijų planavimu (Miškų įstatymo 11 straipsnio 4, 5, 6 straipsniai), t. y. dabartinis reguliavimas reikalauja miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Tai užtrunka ilgą laiką, be to net ir parengus ir patvirtinus teritorijų planavimo dokumentus, turi būti atliekami ir kiti veiksmai: priimtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, pateiktas prašymas leisti ir priimtas sprendimas paversti miško žemę kitomis naudmenomis, patikslintos valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, suorganizuotas miško iškirtimas. Dėl ilgai trunkančios miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūros, infrastruktūros plėtra krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose yra pernelyg lėta.
Atkreiptinas dėmesys, kad NATO gali priimti sprendimą per trumpą laiką dislokuoti sąjungininkų pajėgas Lietuvoje (pvz. NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės dislokavimas), ir Lietuva, kaip priimančioji šalis, vadovaudamasi NATO SOFA, privalo laiku užtikrinti Lietuvoje dislokuojamų NATO pajėgų poreikius, įskaitant aprūpinimą reikiama infrastruktūra, todėl būtina ieškoti būdų paspartinti krašto apsaugos reikmės skirtų teritorijų infrastruktūros plėtros įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti ir sutrumpinti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis procedūras ir numatyti išimtinę galimybę krašto apsaugos tikslams skirstose teritorijose miško žemę paversti kitomis naudmenomis Vyriausybei priėmus nutarimą, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų. Pasiūlymas:
Papildyti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-777 1 straipsnį nauja 7 dalimi: „
11 straipsnį nauja 12 dalimi: „
paverčiama kitomis naudmenomis netaikant šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinių miškų plotų pavertimo kitomis naudmenomis, o jei tai valstybinės reikšmės miškai – kartu dėl jų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų .“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-06-21 siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą XIIIP-777, atsižvelgiant į pasiūlymus ir pastabas, kuriems Komitetas pritarė. Pritari iš dalies Žr. į įstatymo projekto antrą variantą. 2.
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2017-06-21 siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
3Kaimo reikalų komitetas 2017-06-28 pritarti iniciatorių pateiktam Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-777 ;
pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas:
pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-67111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-777 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai:
„už“ – 7, „susilaikė“ – 2, „prieš“ – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-777 (2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė