Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo NR. IX-1905 31 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 31 straipsnio 3 dalį. 3. Teisė valdyti geležinkelių riedmenis traukinio mašinistui, iš kurio vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu ji buvo atimta vieniems metams ir ilgiau, grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo terminui ir iš naujo išlaikius egzaminą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo NR. IX-1905
pakeitimo
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 31 straipsnio 3 dalį. 3. Teisė valdyti geležinkelių riedmenis traukinio mašinistui, iš kurio vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu ji buvo atimta vieniems metams ir ilgiau, grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo terminui ir iš naujo išlaikius egzaminą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo NR. IX-1905 31 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 31 straipsnio 3 dalį. 3. Teisė valdyti geležinkelių riedmenis traukinio mašinistui, iš kurio vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu ji buvo atimta vieniems metams ir ilgiau, grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo terminui ir iš naujo išlaikius egzaminą. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. gruodžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 115, 227, 376, 379, 393, 396, 401, 415, 417, 427, 428, 440, 464, 481, 482, 483, 484, 485, 488, 494, 573, 589, 595,
IR 413¹ STRAIPSNIAIS IR KODEKSO PRIEDO PAKEITIMO įstatymo
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28, 29, 115, 227, 376, 379, 393, 396, 401, 415, 417, 427, 428, 440, 464, 481, 482, 483, 484, 485, 488, 494, 573, 589, 595, 602, 610, 611, 681, 683, 685, 686 straipsnių, kodekso papildymo 396¹ ir 413¹ straipsniais ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant:
teisinį reguliavimą;
nusižengimų teisenoje nustatyti pareigą teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams, procesinius dokumentus įteikti elektroninių ryšių priemonėmis;
geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų, jūrų transporto avarijų ar incidentų ir civilinės aviacijos avarijų, pavojingų incidentų ar kitų aviacijos įvykių tyrimus, pažeidimus;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso papildymo 68¹, 357¹ straipsniais ir 29, 33, 59, 65, 71, 73, 74, 168, 182, 183, 184, 191, 209, 243, 247, 254, 264, 269, 274, 309, 334, 372, 373, 377, 378, 380, 381, 422, 423, 424, 427, 589, 603, 608, 610, 615, 620, 621, 622, 634, 640, 642, 644, 649, 651, 652, 659, 662, 668, 673, 675 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XII-2254 (toliau – Įstatymas Nr.
XII-2254), kuris buvo priimtas siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) pakeitimus, priimtus po 2015 m. birželio 25 d., sukelti į naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK);
5) diferencijuoti turinčių teisę vairuoti transporto priemones ir tokios teisės neturinčių asmenų administracinę atsakomybę už pakartotinį transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
motociklus vairuojančių asmenų administracine atsakomybe, perkeliant į ANK ATPK
d. įstatymu Nr. XII-1236;
lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, taikymo atvejus;
teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 505 straipsnyje („Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimo nevykdymas“) ir dėl ANK 507 straipsnyje („Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas“) numatytų nusižengimų;
priėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XII-1481, įsigaliojusį 2015 m. sausio 1 d. (toliau – BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.
XII-1481), kuriuo buvo pakeistas nedidelės vertės turto sąvokos išaiškinimas;
patikslinimus. Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – GTESĮ) 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – GTESĮ projektas) rengtas siekiant suderinti šio įstatymo nuostatas su Įstatymo projekte siūlomu reguliavimu. 1. ANK numato administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Specialioji teisė ANK prasme suprantama kaip teisė, kurią gali įgyti asmuo, įvykdęs tam tikrus būtinus reikalavimus (pvz., teisę vairuoti transporto priemones, teisę medžioti ir pan.) ir kurią patvirtina valstybinio valdymo institucijų ar kitų subjektų išduotas dokumentas (leidimas, pažymėjimas ir pan.). Specialiosios teisės pagrindu gali būti vykdoma tam tikra profesinė veikla, tačiau specialioji teisė pagal savo pobūdį yra platesnė, nes gali būti įgyjama taip pat ir asmeniniams poreikiams tenkinti. Specialioji teisė savaime nėra susijusi su asmens darbine, profesine, ūkine ar komercine veikla, kuriai keliami specialūs išsilavinimo, kvalifikacijos reikalavimai, nustatomos specifinės sąlygos, kurias asmuo privalo įvykdyti (pvz., siekdamas įgyti licenciją vertis tam tikra ūkine komercine veikla ir pan.). Tačiau kai kurios ANK 28 straipsnyje nurodytos teisės, t. y. teisė dirbti skrydžių vadovu, teisė valdyti geležinkelių riedmenis, teisė naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, teisė eiti tam tikras pareigas jūrų laive laikytinos ne specialiąja teise ANK 28 straipsnio prasme, o teise užsiimti darbine, profesine, ūkine ar komercine veikla. Teisė dirbti skrydžių vadovu.
Teisė dirbti skrydžių vadovu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi, teikti skrydžių valdymo paslaugas leidžiama asmenims, turintiems atitinkamą Civilinės aviacijos administracijos išduotą specialisto licenciją. Pagal Aviacijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra yra valstybės nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, teisė dirbti skrydžių vadovu gali būti sietina tik su asmens darbine, profesine veikla. Be to, licencijos, suteikiančios teisę teikti skrydžių valdymo paslaugas atėmimas, numatytas tiek pagal ANK (393 straipsnis), tiek ir pagal Aviacijos įstatymą (48 straipsnis) analogiškais pagrindais. Toks reguliavimas vertintinas kaip teisės normų koliziją, kuri spręstina išbraukiant iš ANK 28 straipsnio teisės dirbti skrydžių vadovu atėmimą, kadangi licencijų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo pagrindai yra specialaus atitinkamą ūkinę komercinę veiklą reguliuojančio įstatymo, o ne ANK reguliavimo dalykas. Teisė valdyti geležinkelių riedmenis. Pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo įgyja teisę valdyti geležinkelių riedmenis gavęs traukinio mašinisto pažymėjimą ir traukinio mašinisto sertifikatą. Paminėtina, kad minėtų pažymėjimų ar sertifikatų panaikinimas pagal galiojantį reguliavimą yra numatyti kaip drausminės nuobaudos (pvz., jeigu dėl šių darbuotojų kaltės įvyksta katastrofa, avarija, jeigu jie važiuoja esant draudžiamam signalui (nepriklausomai nuo padarinių), taip pat jeigu jie pasirodo darbe neblaivūs, apsvaigę nuo narkotikų ar nuodingųjų medžiagų (Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 118 „Dėl Lietuvos geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto patvirtinimo“ 14 punktas)).
Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad teisė valdyti geležinkelių riedmenis susijusi tik su asmens darbine, profesine veikla. Teisė naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius. Teisė naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius sietina su asmenų komercine, ūkine veikla, todėl šių teisių atėmimas yra specialaus įstatymo, o ne ANK reguliavimo dalykas. Teisė eiti tam tikras pareigas jūrų laive. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 13 straipsniu, dirbti laive leidžiama tik jūrininkams, turintiems galiojančius jūrinio laipsnio diplomus ir jų išdavimo arba pripažinimo patvirtinimus, kvalifikacijos liudijimus ar kitus dokumentus, kurie suteikia teisę eiti atitinkamas pareigas laive, ir įrašytiems į laivo įgulos sąrašą. Taigi tam tikrų pareigų ėjimas jūrų laive laikytinas ne naudojimasis specialiąja teise ANK 28 straipsnio prasme, o darbine veikla. Remiantis institucijų pateikta informacija, gauta atlikus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatytos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – reglamentavimo ir taikymo stebėseną (Teisinio reguliavimo stebėsenos 2015 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 5R-154 (toliau
Pažymos išvados aktualios ir vertinant ANK nuostatas.
Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) uždraudimas naudotis specialia teise ir teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla yra atribotas, t. y. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus atimama teisė dirbti su profesine veikla susijusį darbą arba užsiimti profesine veikla, o uždraudimas naudotis specialiąja teise yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus uždraudžiama tik naudotis specialia teise. Teisė dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atimama tam tikram laikui, o paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę draudžiama naudotis specialia teise tam tikrą laiką. Asmuo, norėdamas dirbti darbą arba užsiimti veikla, į kuriuos teisė buvo atimta, turi nustatyta tvarka gauti leidimą, licenciją, išlaikyti egzaminus ir pan., tuo tarpu pasibaigus teismo nustatytam terminui, kuriam buvo uždrausta naudotis specialiąja teise, jos turėtojas paprastai šią teisę turi (su tam tikromis išimtimis) atgauti automatiškai, t. y., nelaikydamas tam reikalui nustatytų egzaminų, testų ir pan. Minėta, kad ANK nėra atribojamos specialiosios teisės ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla sąvokos, šių teisių atėmimo reguliavimas ANK ir specialiuosiuose teisės aktuose dubliuojasi, yra nenuoseklus ir dviprasmis, kas trukdo siekti vientisos, nuoseklios, darnios ir veiksmingos teisės sistemos.
Teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas turėtų būti reglamentuotas specialiuosiuose teisės aktuose, reguliuojančiuose atitinkamą sritį, kaip tai numatyta kai kuriuose šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose: pvz., teisė dirbti apsaugos darbuotoju (Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnis), teisė dirbti kelionių organizatoriumi (Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas), teisė dirbti pavojingųjų krovinių vežimo saugos specialistu (Lietuvos Respublikos pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais įstatymas), teisė užsiimti lobistine veikla (Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymas), teisė dirbti pirotechniku (Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas), teisė būti bankroto administratoriumi (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas), restruktūrizavimo administratoriumi (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas), teisė atlikti geodezijos ir kartografijos darbus (Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymas) ir kt. 2. Siekiant užtikrinti sistemišką ir nuoseklų teisinį reguliavimą, o taip pat efektyvesnį ir sklandesnį procesinių dokumentų, teismo šaukimų ir pranešimų įteikimą, sumažinti teismų finansines išlaidas, skirtas procesinių dokumentų siuntimui, ANK 573 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti pareigą šaukimus, pranešimus, skundų, nutarimų (nutarčių) kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikti elektroninių ryšių priemonėmis ir teismo ekspertams, bankroto administratoriams bei restruktūrizavimo administratoriams.
Paminėtina, kad Teisėjų tarybos iniciatyva pareiga procesinius dokumentus įteikti elektroninių ryšių priemonėmis ir teismo ekspertams, bankroto administratoriams bei restruktūrizavimo administratoriams jau numatyta šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 74 straipsnio 7 dalyje. 3. Įstatymo projektu įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio 20 d. reglamento (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (toliau – Reglamentas Nr. 996/2010) 23 straipsnis, kuriame numatyta pareiga valstybėms narėms nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, taikytinas pažeidus šį reglamentą, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir dalies keičiančios Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo 32 straipsnis, pagal kurį valstybės narės įpareigojamos nustatyti nuobaudų, taikomų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas vadovaujantis šia direktyva, taisykles ir 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB 22 straipsnis, pagal kurį valstybės narės įpareigojamos nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas pagal šią direktyvą. 4. ANK 29 straipsnio 4 dalies, 427 straipsnio 1 dalies pakeitimai numatomi atsižvelgiant į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) pasiūlymus. Įstatymas Nr. XII-2254 buvo priimtas siekiant ATPK pakeitimus, priimtus po 2015 m. birželio 25 d. sukelti į naujos redakcijos ANK. Seimo priimtų įstatymų (Nr. XII-1767, XII-1785, XII-1893, XII-1846, XII-1794, XII-1827, XII-1835, XII-1874, XII-1876, XII-1904, XII-1920, XII-2007, XII-2042, XII-2049) nuostatos nebuvo realizuotos naujos redakcijos ANK todėl buvo būtina jį pakeisti. Įstatymu Nr. XII-2049 buvo pakeistas ir ATPK 26 straipsnis, numatant, kad už ATPK 26 straipsnio 2 dalyje išvardintuose straipsniuose padarytus pažeidimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas.
Šioje dalyje taip pat buvo numatyta nuoroda ir į ATPK 129 straipsnį, numatantį atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti. Įstatymu Nr. XII-2254 ANK 424 straipsnį papildytas 4 dalimi, numatančia atsakomybę už šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, o taip pat papildytas 5 dalimi, pagal kurią už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Tačiau atitinkamai nebuvo papildyta ANK 29 straipsnio 4 dalis, pateikiant joje nuorodą į ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Tokiu būdu ATPK pakeitimai, padaryti įstatymu Nr. XII-4029, nebuvo perkelti į ANK visa apimti. ANK 427 straipsnyje nustatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Šio straipsnio 1 dalyje išvardintos veikos, kai transporto priemonę asmuo vairuoja neblaivus ar apsvaigęs. Tačiau ANK 427 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodos į ANK 424 straipsnio 4 dalį, todėl, pagal šiuo metu esamą reguliavimą, asmuo, baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, išvengtų atsakomybės už pakartotinį transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam.
Toks reguliavimas neatitinka minėto ANK 427 straipsnio 1 dalies logikos, todėl ANK
straipsnio 4 dalį. Dėl tų pačių priežasčių ANK 427 straipsnio 1 dalyje taip pat turėtų būti numatyta ir nuoroda į ANK 422 straipsnio 7 dalį, kuria ANK 422 straipsnis buvo papildytas priėmus Įstatymą Nr. XII-2254. 5. ANK 427 straipsnio 1 dalies pakeitimai teikiami atsižvelgiant į Policijos departamento siūlymus. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakartotinis transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pagal tokį reguliavimą, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, t. y, padariusiems pavojingesnį nusižengimą, numatyta tokia pati atsakomybė, kaip ir asmenims, tokią teisę turintiems. Atsižvelgiant į tai, ANK
vairuoti transporto priemones, numatant griežtesnę sankciją. 6. Policijos departamento siūlymu, iš ANK 428 straipsnio 1 dalies sankcijoje išvardytų subjektų siūloma išbraukti mopedų ir lengvųjų keturračių motociklų vairuotojus. Taip būtų išvengta teisės normų kolizijos, kai mopedo lengvojo keturračio motociklo vairuotojas būtų baudžiamas švelniau už neblaivaus sukeltą eismo įvykį ir sugadintą turtą ar nežymiai sutrikdytą sveikatą, nei už vairavimą esant neblaiviam, nesukėlus eismo įvykio. Už atitinkamus nusižengimus šie asmenys būtų traukiami pagal kitus ANK straipsnius.
Siūlomais pakeitimas į ANK perkeliami ATPK 131 straipsnio pakeitimai, kurie buvo priimti 2014 m. spalio 16 d. įstatymu Nr. XII-1236, įsigaliojusiu 2015 m. sausio 1 d. 7. Policijos departamento siūlymu, ANK
administracinis nurodymas negalima tuomet, kai šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. Tokiu būdu būtų užtikrintas ekonomiškas ir efektyvus administracinių nusižengimų tyrimas. Pvz., kai kuriais ANK 209 straipsnio
„Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energetinius produktus ir
elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas“ nustatytais atvejais, sankcija už administracinį nusižengimą galėtų būti taikoma administraciniu nurodymu, tačiau šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad skiriant sankciją yra privalomas ir prekių konfiskavimas, o pagal šiuo metu galiojančią ANK 610 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakciją administracinis nurodymas negalima visais atvejais, kai šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto konfiskavimas. 8. Policijos departamento siūlymu siūloma išplėsti administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose taikymo atvejus, siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą renginių metu. Remiantis Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių policijos praktika, didžiausią grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui kelia ne asmenys, pažeidę viešosiose vietose vykstančių renginių organizavimo reikalavimus, o renginių dalyviai, renginių metu padarę teisės pažeidimus. Atitinkamai nepapildžius ANK, minėta administracinio poveikio priemonė bus neefektyvi, nebus sudarytos galimybės tinkamai užtikrinti masinių renginių saugumo ir viešąją tvarką. 9.
tarnybos statuto naujai redakcijai buvo pakeistas ir patvirtintas STT uždavinius, funkcijas ir vietą valstybės institucijų sistemoje atitinkantis STT pareigūnų teisinis statusas – valstybės pareigūnas. STT pareigūnams tapus valstybės pareigūnais, būtina numatyti STT pareigūnams teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 505 straipsnio
„Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises
ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimo nevykdymas“ ir dėl ANK 507 straipsnio „Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimas“. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama STT pareigūnams suteikti analogiškus įgaliojimus įgyvendinant jiems suteiktas teises ir atliekant pavestas pareigas, kaip ir kitų valstybės pareigūnų, kurie turi teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 505 ir 507 straipsnių. 10. 2014 m. gruodžio 18 d. BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1481 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) buvo pakeistas nedidėles vertės turto sąvokos išaiškinimas, t. y. turtas yra nedidelės vertės, kai viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (iki pakeitimo nedidelės vertės turtas buvo laikomas turtas, kuris viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos). BK 187 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tuo trapu pagal ANK 115 straipsnį atsakomybė kyla už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio.
Siekiant ištaisyti šią teisinio reguliavimo spragą, būtina pakeisti ANK
taikymo. 11. ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tačiau iš šiuo metu galiojančio ANK reguliavimo neaišku, kokios institucijos pareigūnai atliks tyrimą dėl nepaklusimo uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK nėra numatyti įgaliojimai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų pareigūnams atlikti tyrimą dėl šio nusižengimo. Siekiant sankcijų proporcingumo, turi būti patikslinta ANK 227 straipsnio 3 dalis padidinant baudos maksimalią ribą, taip pat tikslintina ir ANK 417 straipsnio 9 dalis vietoj nuorodos į to paties straipsnio 1 dalį įrašant nuorodą į šio straipsnio 3 dalį. ANK
turėtų būti numatyta, kad teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą ir teisės dirbti skrydžių vadovu atėmimas privalomai skiriamas ir už ANK 393 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus (pakartotiniai nusižengimai).
Siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, turėtų būti patikslinta ANK 610 straipsnio 1 dalis, suderinant ją su ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį surašant administracinį nurodymą specialiosios teisės atėmimas skiriamas tik tada, kai už nusižengimą numatytas privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. ANK
bazė“ turi būti suderintos su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamomis sąvokomis „privalomoji techninė apžiūra“ ir
„Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė“. ANK 415 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „antiradarai ar
kitos trukdančių matuoti greitį arba fiksuojančios matavimo prietaisus techninės priemonės“ turi būti suderinta su to paties straipsnio 4 dalyje vartojama formuluote „greitį matuoti trukdančios priemonės ir daiktai“.
Siekiant suderinti ANK 611 straipsnio „Administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje“ 1 dalį, kurioje numatyti atvejai, kai pažeidimas padarytas pakartotinai (264 straipsnio 2 dalis, 418, 419 straipsniai) ir ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pagal kurį administracinis nurodymas negali būti siunčiamas kai asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, tikslintina ANK 611 straipsnio 1 dalis, aiškiai nurodant, kad tais atvejais, kai administracinis nurodymas negali būti surašomas, asmeniui siunčiamas tik administracinio nusižengimo protokolas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai 1.
ANK 28 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas asmeniui suteiktų specialiųjų teisių, kurių atėmimas, jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytas ANK specialiosios dalies sankcijose – teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą, teisės dirbti skrydžių vadovu, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimas. ANK 379 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (geležinkelių riedmenų valdymas, kai tai daro (yra atsakingi už valdymą) neblaivūs asmenys arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, perdavimas valdyti geležinkelių riedmenis neblaiviems arba nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusiems asmenims, geležinkelių riedmenis valdančių asmenų vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo) gali būti skiriamas teisės valdyti geležinkelių riedmenis atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.
ANK 393 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme nurodytų civilinės aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas, avarinę situaciją sukėlęs skrydžių saugos taisyklių pažeidimas) privaloma skirti teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą, teisės dirbti skrydžių vadovu atėmimą nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Pagal ANK 401 straipsnio 26 dalį už šio straipsnio 4 dalyje (laivo plaukiojimas pažeidžiant laivo dokumentuose nustatytas leidžiamas plaukiojimo rajonų ribas, meteorologines ar kitas plaukiojimo sąlygas) numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
Už šio straipsnio 6 dalyje (neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens budėjimas ar darbas laive, budėjimo perdavimas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas) numatytą administracinį nusižengimą vadovaujančios laivo įgulos nariams gali būti skiriamas teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimas nuo vieno mėnesio iki vienų metų. Už šio straipsnio 11 (laivo plaukiojimas pažeidžiant laivų praplaukimo taisykles Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytuose rajonuose, laivo įplaukimas į plaukioti), 16 (Laivo išplaukimas į jūrą nesilaikant Jūrinio laipsnio diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo taisyklėse ar laivo įgulos minimumo liudijime nustatytų reikalavimų), 17 (Laivo avariją lėmęs saugios laivybos reikalavimų pažeidimas), 21 (Neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens vadovavimas laivui arba perdavimas vesti laivą neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmeniui, taip pat patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas),
laivo dokumentais) dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimas nuo vieno mėnesio iki vienų metų.
Pagal ANK 464 straipsnio 3 dalį už šio straipsnio 1 dalyje (aparatūrai ir įrenginiams taikomų reikalavimų nesilaikymas, aparatūros ir įrenginių naudojimo sąlygų pažeidimas, aparatūros, įrenginių, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginių naudojimas ir (arba) įvežimas į Lietuvos Respubliką be leidimo, kai leidimas reikalingas pagal teisės aktus,), 2 dalyje (šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai) numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės naudoti arba teisės įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius atėmimas nuo trijų mėnesių iki vienų metų. ANK 595 straipsnio, reguliuojančio administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemones, 8 punkte, be kita ko, nustatytas teisę dirbti skrydžių vadovu suteikiančios licencijos galiojimo sustabdymas.
Pagal 602 straipsnio 2 dalį, įtariant, kad padarytas administracinis nusižengimas, už kurį pagal šį kodeksą gali būti atimta teisė dirbti skrydžių vadovu, teisę dirbti skrydžių vadovu turinčiam asmeniui iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo sustabdomas atitinkamos licencijos galiojimas ir apie tai įrašoma administracinio nusižengimo protokole. ANK 681 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės dirbti skrydžių vadovu, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija. ANK 683 straipsnyje, reguliuojančiame teisės dirbti skrydžių vadovu, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimo vykdymo tvarką, nustatyta, kad teisės dirbti skrydžių vadovu atėmimas vykdomas paimant licenciją, teisės valdyti geležinkelių riedmenis atėmimas vykdomas paimant traukinio mašinisto pažymėjimą ir traukinio mašinisto sertifikatą, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimas vykdomas paimant jūrinio laipsnio diplomą ar kvalifikacijos liudijimą. Taip pat šiame straipsnyje nustatyta, kad teisę dirbti skrydžių vadovu suteikiančių licencijų galiojimo sustabdymo, traukinio mašinisto pažymėjimų, traukinio mašinisto sertifikatų, jūrinio laipsnio diplomų ir kvalifikacijos liudijimų paėmimo ir grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. 2.
2ANK 573 straipsnio 4 dalis numato, kad institucijai,
kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, kitiems viešojo administravimo subjektams, advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus, pranešimus, skundų, nutarimų (nutarčių) kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis šaukimai, pranešimai, skundų kopijos (nuorašai) ir kiti procesiniai dokumentai taip pat įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų ar administracinį nusižengimą tiriančios arba bylą nagrinėjančios institucijos informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Teismo šaukimų, pranešimų, skundų kopijų (nuorašų) ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ANK numatytas teisinis reguliavimas nenustato pareigos priimti teismo procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis ekspertams, įmonių bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams. Šie asmenys gali naudotis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (LITEKO VEP) ir gauti procesinius dokumentus, jeigu pageidauja. 3. ANK 376 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ar riktų nuslėpimą.
ANK 396 straipsnyje numatyta atsakomybė už informacijos apie civilinės aviacijos įvykius nuslėpimą. ANK 401 straipsnis numato atsakomybę už nepranešimą apie laivo avariją Lietuvos saugios laivybos administracijai. 4.
išvardintuose straipsniuose ar jų dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu yra ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintos sąlygos (perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ir kt.) ANK
eismo taisyklių reikalavimus gali būti konfiskuojama ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė:
daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 straipsnio 3 dalis);
įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalys);
valstybinio miškų, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (ANK 426 straipsnio 4 ir 5 dalys);
apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 straipsnis).
ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šioje dalyje išvardintuose straipsniuose ar jų dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu yra ANK 29 straipsnio 4 dalyje išvardintos sąlygos (perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį ir kt.) ANK
eismo taisyklių reikalavimus gali būti konfiskuojama ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė:
daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) (ANK 423 straipsnio 3 dalis);
įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalys);
valstybinio miškų, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę (ANK 426 straipsnio 4 ir 5 dalys);
apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 straipsnis). ANK 29 straipsnio 4 dalyje nėra nuorodos į ANK 424 straipsnio 4 dalį.
ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 dalyse,
vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. ANK 427 straipsnio 1 dalyje nėra nuorodų į 424 straipsnio 4 dalį ir į 422 straipsnio 7 dalį. 5. Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalies sankciją, šioje dalyje numatytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Šioje dalyje nediferencijuota atsakomybė neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, t. y. asmenims, padariusiems pavojingesnį nusižengimą. 6. ANK 428 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mopedus, lengvuosius keturračius motociklus ir dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, mopedo ar lengvojo keturračio motociklo vairavimas ar važiavimas neužsidėjus ir (ar) neužsisegus motociklininko šalmo užtraukia baudą nuo dvidešimt iki keturiasdešimt eurų.
ANK 428 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, kai šio pažeidimo padarymo metu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, užtraukia baudą nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. ANK 428 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 422 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
T. y. pagal esamą reglamentavimą mopedo ir lengvojo keturračio vairuotojams už vairavimą nesukeliant pasekmių, kai nustatoma daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės, nustatyta griežtesnė nuobauda nei šių transporto priemonių vairuotojui neblaiviam sukėlus eismo įvykį. 7. ANK 33 straipsnio „Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimas surašant administracinį nurodymą“ 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad kai administracinio nusižengimo byloje iš asmens paimtas turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, asmeniui nustatyta tvarka įvykdžius administracinį nurodymą, pareigūnas, surašęs administracinį nurodymą, ar kitas šios institucijos įgaliotas pareigūnas priima nutarimą konfiskuoti turtą. ANK 610 straipsnio „Administracinio nurodymo surašymo pagrindai ir jo įvykdymo padariniai“ 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad administracinis nurodymas negalimas, kai ANK specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto konfiskavimas. Tačiau, kai kuriais ANK 209 straipsnio „Akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energetinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas“ nustatytais atvejais, sankcija už administracinį nusižengimą galėtų būti taikoma administraciniu nurodymu, tačiau šio straipsnio
konfiskavimas. 8.
draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, gali būti skiriama, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK specialiojoje dalyje yra tik vienas straipsnis (494 straipsnio 2 dalis), kuriame nustatyta, kad už kitų viešosiose vietose vykstančių renginių organizavimo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose iki aštuoniolikos mėnesių. Akivaizdu, kad ši administracinio poveikio priemonė turėtų būti skiriama už daugiau administracinių nusižengimų, susijusių su viešosios tvarkos ir rimties pažeidimais, padaromais renginių, vykstančių viešosiose vietose metu (pavyzdžiui, neteisėtas šaudymas iš ginklo, viešosios rimties trikdymas ir pan.). 9. ANK 589 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad STT pareigūnai gali pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus tik dėl ANK 508 straipsnio, t. y. dėl statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo. ANK nenumato STT pareigūnams teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolus už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, priešingai nei iki ANK įsigaliojimo galiojęs ATPK, kurio 259¹ straipsnyje buvo nurodyta, kad STT pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimo protokolus už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nuodytus administracinius teisės pažeidimus – už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. 10. BK 187 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. 11. Pagal ANK 589 straipsnį, administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 426 straipsnio 4 dalyje (nepaklusimas uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūno ar Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), tyrimą atlieka muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir miškų urėdijų, kitų miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų valstybiniai miškų pareigūnai, todėl neaišku, kokios institucijos pareigūnai atliks tyrimą dėl nepaklusimo uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
ANK 227 straipsnio 2 dalis numato, kad ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) asmuo, užtraukia baudą nuo vieno šimto dvidešimt iki keturių šimtų aštuoniasdešimt eurų, o pagal šio straipsnio 3 dalį, ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas panaudojus ginklą, iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taigi, už sunkesnį administracinį nusižengimą, numatyta švelnesnė sankcija, o už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą – griežtesnė.
ANK 417 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. ANK 417 straipsnio 1 dalyje, numatyti šie Kelių eismo taisyklių pažeidimai: kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas. Už šiuos nusižengimus numatyta bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, numatyti šie Kelių eismo taisyklių pažeidimai: reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas. Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusižengimus numatyta bauda nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. T. y. nors didesnė bauda (baudos vidurkis) numatyta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytus nusižengimus, tačiau teisės vairuoti atėmimas numatytas už ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusižengimus.
ANK 610 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 611 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, taip pat per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 611 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais
ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį surašant administracinį nurodymą asmeniui nustatomas specialiosios teisės atėmimo terminas (lygus minimaliam specialiosios teisės atėmimo terminui) tik tais atvejais, jei pagal specialiosios dalies straipsnį už nusižengimą yra numatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas.
ANK
bazė“ neatitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamų sąvokų „privalomoji techninė apžiūra“ ir „Centralizuotoji techninės apžiūros duomenų bazė“. ANK 415 straipsnio 4 ir 7 dalyse nesuderintos formuluotės
„antiradarai ar kitos trukdančių matuoti greitį arba fiksuojančios matavimo
prietaisus techninės priemonės“ ir „greitį matuoti trukdančios priemonės ir daiktai“. ANK 611 straipsnio „Administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje“ 1 dalį, kurioje numatyti atvejai, kai pažeidimas padarytas pakartotinai (264 straipsnio 2 dalis, 418, 419 straipsniai) ir numatyta, kad nustačius nusižengimą ne asmens, įtariamo nusižengimo padarymu akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Pagal ANK
siunčiamas kai asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje.
GTESĮ 31 straipsnio 3 dalis numato, kad teisė valdyti geležinkelių riedmenis traukinio mašinistui, iš kurio vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu ji buvo atimta vieniems metams ir ilgiau, grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo terminui ir iš naujo išlaikius egzaminą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Įstatymo projekto 1, 6, 7 straipsniais, 10 straipsnio 2 dalimi, 15, 17, 27,
28, 31-34, straipsniuose siūloma atisakyti administracinio poveikio priemonės – teisės dirbti skrydžių vadovu, teisės valdyti geležinkelių riedmenis, teisės naudoti arba įvežti aparatūrą, įrenginius, radijo siuntimo, radijo ryšio slopinimo arba radijo stebėsenos įrenginius, teisės eiti tam tikras pareigas jūrų laive atėmimo. Tokiu būdu būtų tinkamai įgyvendintas teisėkūros aiškumo principas, t. y. teisinis reguliavimas būtų logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. ANK neliktų specialiųjų teisių, kurios susijusios su profesine, darbine ūkine, komercine veikla, atėmimo reglamentavimo. Tokių teisių atėmimas, jo pasekmės, gražinimo klausimai būtų sprendžiami vadovaujantis konkrečią veiklos sritį reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. 2. Įstatymo projekto 25 straipsniu siūloma papildyti ANK 573 straipsnio 4 dalį nurodant, kad teismas šaukimus, pranešimus, skundų, nutarimų (nutarčių) kopijas (nuorašus) ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis taip pat ir ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams.
Teismams bus sudaryta galimybė procesinius dokumentus pateikti teismo ekspertams, įmonių bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams elektroninių ryšių priemonėmis, taip užtikrinant efektyvesnį ir sklandesnį procesinių dokumentų, teismo šaukimų ir pranešimų įteikimą, sumažinant teismo finansines išlaidas, skirtas procesinių dokumentų siuntimui, ir išvengiant papildomo teismo personalo darbo. 3. Pranešimų apie geležinkelių transporto katastrofas, eismo įvykius ir riktus teikimo, geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ir riktų tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3-79 (toliau – Nuostatai), 4 punkte numatoma pareiga ne tik pranešti apie katastrofą, eismo įvykį ar riktą, bet ir nustatyta tokio pranešimo atitinkamoms institucijoms (Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie susisiekimo ministerijos, geležinkelio transporto katastrofų tyrimų vadovui, Bendrajam pagalbos centrui) tvarka (terminai, sąlygos). Paminėtina, kad informacijos nuslėpimas ir informacijos apie įvykį nepranešimas nėra tapatūs veiksmai, kadangi nuslėpimas pagal savo esmę yra tyčinis nusižengimas, tuo tarpu nepranešimas apima visas kaltės formas (tiek tyčią, tiek ir neatsargumą).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nuostatų 22 punkte numatyta, kad „Asmenys, žinoję apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą ir nepranešę apie šį faktą Nuostatų nustatyta tvarka, arba asmenys, trukdę atlikti tyrimą, atsisakę pateikti reikalingus įrašus, informaciją ir dokumentus arba slėpę, pakeitę ar sunaikinę juos, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“ Atsižvelgiant į tai ir siekiant teksto lakoniškumo ir glaustumo Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma patikslinti ANK 376 straipsnio 2 dalį, numatant atsakomybę už nepranešimą nustatyta tvarka kompetentingai institucijai apie geležinkelių transporto katastrofą, eismo įvykį ar riktą. Dispoziciją siūloma dėstyti vienoje dalyje, kadangi išskyrimas į atskiras dalis vien tik pagal instituciją, kuriai privaloma pranešti, būtų formalus ir perteklinis. Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, tikslinamas ir ANK 376 straipsnio pavadinimas. Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma tikslinti ANK 396 straipsnio pavadinimą, kadangi jis neatitinka šio straipsnio turinio. Informacijos apie civilinės aviacijos įvykius nuslėpimas ir informacijos apie šiuos įvykius nepranešimas nėra tapatūs veiksmai, kadangi nuslėpimas pagal savo esmę yra tyčinis nusižengimas, tuo tarpu nepranešimas apima visas kaltės formas (tiek tyčią, tiek ir neatsargumą). Atsižvelgiant į tai, kad pareiga pranešti apie civilinės aviacijos įvykį numatyta ir juridiniams asmenims, siekiant užtikrinti visapusišką atsakomybės taikymą ANK 396 straipsnis papildomas, nusižengimo subjektais papildomai išskiriant juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis ir jiems numatant atitinkamai griežtesnes sankcijas.
Įstatymo projekto 9 straipsniu ANK pildomas 396¹ straipsniu, numatančiu atsakomybę už Reglamente Nr. 996/2010 nustatytų reikalavimų dėl orlaivyje esančių asmenų ir pavojingų prekių sąrašų parengimo ir (ar) nepateikimo, taip pat už minėtame reglamente nustatytų reikalavimų neskelbtinos saugos informacijos apsaugai pažeidimą. Siūlomo straipsnio pagrindas yra Reglamento Nr. 996/2010 20 straipsnis, kuris numato pareigą oro transporto bendrovėms taikyti procedūras, pagal kurias būtų galima parengti kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pranešimo apie įvykusią orlaivio avariją – visų orlaivyje esančių asmenų patvirtintą sąrašą ir nedelsiant po pranešimo apie įvykusią orlaivio avariją – orlaivyje esančių pavojingų prekių sąrašą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tokie sąrašai pateikiami atsakingai saugos institucijai, kiekvienos valstybės narės institucijai, paskirtai palaikyti ryšį su orlaivyje esančių asmenų artimaisiais, o prireikus ir medicinos tarnyboms. Reglamento Nr. 996/2010 14 straipsnis numato draudimą šiame straipsnyje nurodytus duomenis (neskelbtina saugos informacija) skelbti ir naudoti ne saugos tyrimo tikslais ir (ar) ne kitais aviacijos saugos gerinimo tikslais. Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti ANK 401 straipsnio 1 dalį, kadangi ji ne visiškai atitinka šiuo metu galiojančias Saugios laivybos įstatymo nuostatas. Šiuo metu ANK 401 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nepranešimą apie laivo avariją Lietuvos saugios laivybos administracijai ir už šį pažeidimą atsakomybė nustatyta laivų kapitonams.
Tačiau pagal šiuo metu galiojančią Saugios laivybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, įvykus bet kokio jūrų laivo avarijai ar incidentui Lietuvos Respublikai priskirtame paieškos ir gelbėjimo rajone Baltijos jūroje, jūrų laivo kapitonas nedelsdamas privalo apie tai pranešti Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui ir Teisingumo ministerijai susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o pagal Saugios laivybos įstatymo 49 straipsnio 2 dalį, įvykus laivo, plaukiojančio su Lietuvos valstybės vėliava, avarijai ar incidentui už Lietuvos Respublikai priskirto paieškos ir gelbėjimo rajono Baltijos jūroje ribų, laivybos bendrovė ar laivo kapitonas apie tai praneša Lietuvos saugios laivybos administracijai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį reguliavimą apie laivo avariją ar incidentą privaloma pranešti ne tik Lietuvos saugios laivybos administracijai, bet ir kitoms institucijoms, o taip pat, kad pareiga pranešti numatyta ne tik laivo kapitonui, bet ir laivybos bendrovei, atitinkamai siūloma pakeisti ANK
incidentą kompetentingai institucijai, atitinkamai praplečiant ir subjektų ratą (dispoziciją siūloma dėstyti vienoje straipsnio dalyje kaip ir ANK 376 straipsnio 2 dalyje). Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūloma numatyti tokio pat dydžio sankciją kaip ir už kitus panašaus pobūdžio nusižengimus (ANK
pareigą pranešti apie jūrų laivo avariją ar incidentą jūrų laivo kapitonui ar laivybos bendrovei, siekiant aiškumo sankcijoje šie subjektai įvardijami konkrečiai.
Pagal Jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio
avarijos ar incidento tyrime dalyvaujantys komisijos nariai, ekspertai, specialistai neturi teisės skelbti informacijos apie tyrimo eigą ir už tai atsako įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalimi ANK 401 straipsnis pildomas nauja 24 dalimi, numatančia atsakomybę už teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl jūrų laivo avarijos ar incidento tyrimo metu gautos informacijos konfidencialumo užtikrinimo pažeidimą. Saugios laivybos įstatymo 48 straipsnio 5 dalis numato pareigą asmenims, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, jas įvertinti ir prireikus imtis veiksmų saugos rekomendacijoms įgyvendinti. Pagal Geležinkelių eismo saugos įstatymo 36 straipsnio 6 dalį asmenys, kuriems skirtos eismo saugos rekomendacijos, privalo jas įvertinti, prireikus imtis veiksmų eismo saugos rekomendacijoms įgyvendinti ir bent vieną kartą per metus informuoti katastrofų tyrimų vadovą apie eismo saugos rekomendacijų įgyvendinimo eigą arba apie priimtą sprendimą neįgyvendinti eismo saugos rekomendacijų. Reikalavimus saugos rekomendacijų įgyvendinimui civilinės aviacijos srityje nustato Reglamento Nr. 966/2010 18 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį saugos rekomendacijos adresatas patvirtina gavęs raštą, kuriame nurodoma data, ir per
tyrimų institucijai, kokių veiksmų imtasi ar ketinama imtis ir, jei reikia, kiek laiko prireiks jiems užbaigti, o kai nesiimama veiksmų – to priežastis.
Pagal šio straipsnio 4 dalį, kiekvienas saugos rekomendaciją gavęs subjektas, įskaitant už civilinės aviacijos saugą valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu atsakingas institucijas, nustato įgyvendinant veiksmus, kurių imtasi laikantis gautų saugos rekomendacijų, padarytos pažangos stebėjimo tvarką. Atsižvelgiant į minėtą reguliavimą, Įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma papildyti ANK 413¹ straipsniu, numatančiu atsakomybę už teisės aktuose numatytų reikalavimų dėl saugos rekomendacijų (rekomendacijų) įvertinimo pažeidimus. Atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, Įstatymo projekto 26 straipsniu ANK 589 straipsnis papildomas numatant teisę orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovams, geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimų vadovams, jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovams, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro pareigūnams ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliotiems pareigūnams teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Įstatymo projekto 35 straipsniu ANK priedas pildomas įgyvendinamais ES teisės aktais. 4. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti ANK 29 straipsnio 4 dalį joje pateikiant nuorodą į ANK 242 straipsnio 4 dalį.
Pagal siūlomą reguliavimą, padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus (transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti ar kai teisė vairuoti yra atimta padaryti neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens) galės būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, esant ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms. Įstatymo projekto 14 straipsniu ANK
ir į ANK 422 straipsnio 7 dalį. Tokiu būdu būtų numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, kuriems buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (t. y. vairavimas esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir neturinčiam teisės vairuoti ar kai tokiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones) ar ANK 427 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą (neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo). 5.
straipsnio 1 dalies sankcijoje diferencijuoti atsakomybę, numatant, kad vairuotojams šioje dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų baudą, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų baudą. 6. Įstatymo projekto 15 straipsniu iš ANK 428 straipsnio 1 dalies siūloma išbraukti iš subjektų mopedų ir lengvųjų keturračių motociklų vairuotojus. Taip būtų išvengta nelogiško reguliavimo, kai mopedo ir lengvojo keturračio motociklo vairuotojas būtų baudžiamas švelniau už neblaivaus sukeltą eismo įvykį ir sugadintą turtą ar nežymiai sutrikdytą sveikatą, nei už vairavimą esant neblaiviam (ANK 422 straipsnio 2 dalis). 7. Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalyje siūloma ANK 610 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyti, kad administracinis nurodymas negalimas tais atvejais, kai šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas. 8. Įstatymo projekto 18-23 straipsniais siūloma pakeisti ANK 481-485, 488 ir 494 straipsnius, numatant, kad už šiuose straipsniuose numatytus nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. 9. Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalyje ANK 589 straipsnyje siūloma nustatyti, kad STT pareigūnai turėtų teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną, tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 505 ir 507 straipsniuose nustatytų nusižengimų. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad asmenys, trukdantys STT pareigūnams įgyvendinti teises, taip pat nevykdantys teisėtų reikalavimų ar nurodymų, atsakytų ANK nustatyta tvarka. 10.
straipsnį, nustatant, kad atsakomybė būtų taikoma už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Siūlomais pakeitimais būtų užtikrintas nuoseklus administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymas, t. y. administracinėn atsakomybėn būtų traukiami asmenys, kai sugadinto ar sunaikinto turto vertė neviršija trijų bazinio bausmių ir nuobaudų dydžių. Atitinkamai, sunaikinus ar sugadinus turtą, kurio vertė viršija tris bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. 11. Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma padidinti ANK 227 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos maksimalų vidurkį iki
nuosekliai numatyta griežtesnė sankcija, nei už šio straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Įstatymo projekto 7 straipsniu ištaisoma klaida numatant, kad teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą ir teisės dirbti skrydžių vadovu atėmimas privalomai skiriamas ir už ANK 393 straipsnio 6 dalyje numatytus nusižengimus (pakartotinis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme nurodytų civilinės aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimas, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų civilinės aviacijos specialistas). Įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma ANK 589 straipsnyje nustatyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų pareigūnams teisę atlikti tyrimą dėl ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo.
Įstatymo projekto 13 straipsniu siūloma ANK 417 straipsnio 9 dalyje vietoj nuorodos į šio straipsnio 1 dalį (kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas ir t. t.), siūloma įrašyti nuorodą į šio straipsnio 3 dalį (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kuriose kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis nesilaikymas). Tokiu būdu teisės vairuoti atėmimas galės būti skiriamas už sunkesnio pobūdžio administracinius nusižengimus. Įstatymo projekto 29 straipsniu siūloma patikslinti ANK 610 straipsnio 1 dalį suderinant ją su ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir aiškiai nurodant, kad į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui grąžinti specialiąją teisę patvirtinančius dokumentus atitinkamai institucijai (sutikti su specialiosios teisės atėmimu šio kodekso 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytam terminui) tik tada, kai šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, nustatytas privalomas specialiosios teisės atėmimas.
Įstatymo projekto 12 straipsnyje keičiama ANK 415 straipsnio 2 dalis vietoj sąvokos „valstybinė techninė apžiūra“ įrašant „ privalomoji techninė apžiūra“, o to paties straipsnio 7 dalyje vietoje formuluotės „antiradarai ar kitos trukdančių matuoti greitį arba fiksuojančios matavimo prietaisus techninės priemonės“ įrašoma to paties straipsnio 4 dalyje vartojama formuluotė „greitį matuoti trukdančios priemonės ir daiktai“. Įstatymo projekto 16 straipsnyje siūloma ANK 440 straipsnio 2 dalyje vietoje sąvokos „Centrinę techninės apžiūros duomenų bazę“ įrašoma
„Centralizuotąją techninės apžiūros duomenų bazę“. Įstatymo
projekto 30 straipsniu siūloma tikslinti ANK 611 straipsnio 1 dalį, numatant išimtis, kad tais atvejais, kai pagal ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punktą administracinis nurodymas negali būti surašomas, asmeniui siunčiamas tik administracinio nusižengimo protokolas. Siekiant suderinti GTESĮ nuostatas su Įstatymo projekte numatomu reguliavimu (ANK nelieka teisės valdyti geležinkelių riedmenis atėmimo) GTESĮ 31 straipsnio 3 dalis pripažįstama netekusia galios. 5.
įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad įstatymai neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Reikės keisti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. 2–164
„Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo formos ir administracinio
teisės pažeidimo protokolo surašymo taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„teisių atėmimas“, „elektroninis dokumentas“, „dokumentų persiuntimas“,
„geležinkelių transportas“, „jūrų transportas“, „oro transportas“, „transporto
avarija“, „transporto įvykis“, „turto konfiskavimas“, „vairuotojo nusižengimas“, „kelių eismo taisyklių pažeidimas“, „ginklo nešiojimasis“,
„šaunamieji ginklai ir šaudmenys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neteikiame. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: V.Sinkevičius, D.Kreivys, M.Bastys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, G.Landsbergis, R.Martinėlis, B.Matelis, V.Poderys, J.Razma, A.Skardžius. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Petkūnienė, R.Duburaitė, R.Danė, I.Jurkšuvienė, L.Jasiukėnienė. Padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos Geležinkelių transporto skyriaus vedėja J.Norkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neteikiame. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: J.Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris