Projekto Lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jo elgesys atitinka akademinės etikos vertybes nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje;– akademinio sąžiningumo, intelektinės nuosavybės apsaugos principus;“2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Aukštosios mokyklos organai
senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių. 2. Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių. 1. Valstybinė aukštoji mokykla turi turėti kolegialų valdymo organą senatą (akademinę tarybą) taip pat ir vienasmenį valdymo organą – rektorių (direktorių). 2. Valstybinė aukštoji mokykla turi turėti kolegialų strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės ir priežiūros organą – tarybą. 3. Valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijai, atlikti. Šių organų sudėtis, kompetencija, sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatoma valstybinės aukštosios mokyklos statute. 4. Nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo dokumentai.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba
1.
Valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra aukštosios mokyklos strateginių reikalų valdymo organas krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės ir priežiūros organas, užtikrinantis jos atskaitomybę steigėjui, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius. Jos paskirtis globalios aplinkos tendencijų įvertinimas ir raidos krypties parinkimas atsižvelgiant į organizacijos kompetencijas, finansinius bei žmogiškuosius išteklius. Sprendžia organizacijos evoliucinės krypties pasirinkimo ir jos laikymosi klausimus ir vykdo strateginių tikslų įgyvendinimo kontrolę. 2. Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:
1) nustato ilgalaikes strategines vystymosi kryptis ir strateginius tikslus ir vykdo jų kontrolę bei priežiūrą;
paramos teikimu aukštajai mokyklai;
3) vertina, kaip aukštoji mokykla įgyvendina strategiją ir prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
4) viešai skelbia visuomenei aukštosios mokyklos veiklos vertinimo rezultatus.
1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos taryba – Vyriausybei) statuto pakeitimus;
5) svarsto ir teikia siūlymus senatui dėl statuto pakeitimų;
26) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numatomi turtiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai strateginiam planui įgyvendinti;
37) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos ir reorganizavimo planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
6) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
rektoriaus (direktoriaus) pateiktą pateiktos aukštosios mokyklos metinę metinės pajamų ir išlaidų sąmatą sąmatos ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitos, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
9) suderinusi su senatu (akademinės tarybos), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
10) rengia metinę savo veiklos ataskaitą, kurioje yra pateikti strategijos įgyvendinimo ir aukštosios mokyklos vystymosi raidos pasiekimai, ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
11) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose.
1) suderinusi su senatu (akademine taryba), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos taryba – Vyriausybei) statuto pakeitimus;
5) svarsto ir teikia siūlymus senatui dėl statuto pakeitimų;
26) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama jos misija ir vizija, numatomi turtiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai strateginiam planui įgyvendinti;
37) įvertinusi senato (akademinės tarybos) nuomonę, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos ir reorganizavimo planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti;
4) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
6) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);
rektoriaus (direktoriaus) pateiktą pateiktos aukštosios mokyklos metinę metinės pajamų ir išlaidų sąmatą sąmatos ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitos, kurioje aptariamas ir strateginio plano įgyvendinimas;
mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
9) suderinusi su senatu (akademinės tarybos), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);
10) rengia metinę savo veiklos ataskaitą, kurioje yra pateikti strategijos įgyvendinimo ir aukštosios mokyklos vystymosi raidos pasiekimai, ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje, taip pat kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją pristato aukštosios mokyklos bendruomenei;
11) atlieka kitas funkcijas, nustatytas aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose. 3.
narių. Konkretus aukštosios mokyklos tarybos narių skaičius nustatytas aukštosios mokyklos statute. Vieną narį skiria ir atšaukia studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renka ir atšaukia atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius, priklausančius aukštosios mokyklos personalui akademinei bendruomenei. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu, iš jų 1 arba 2 verslo atstovai, 1 arba 2 mokslo srities atstovus siūlo Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslų akademija ir 1 kultūros taryba. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš atitinkamai 8 ar 10 vietų, senato (akademinės tarybos) apibrėžtų, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos skirtingus interesus. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas. 4. Tarybos nariu gali turi būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės. 5. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat aukštosios mokyklos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs rektoriui (direktoriui) bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose aukštoji mokykla visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys. 6. Tarybos kadencija – 5 metai.
Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį. Naujos kadencijos tarybos sudėtyje turi būti nemažiau kaip 50 proc. naujų narių, kad būtų užtikrinta jos narių rotacija. 7. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas. 8. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas. 9. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo. 10. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise. 11. Taryba gali būti perrenkama, jeigu jos kadencijos metu atšaukiami 5 ir daugiau tarybos narių įgaliojimai. 12. Tarybos narys atleidžiamas, jeigu jo elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 1113. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį. Narį paskyręs organas/asmuo taip pat turi teisę atšaukti paskirtą tarybos narį. 1214. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko.
Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą. 1315. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. koeficientas skaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos būklę ir vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje ir skelbiama viešai. 1416. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba)
(akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų kolegialus valdymo organas. Senato paskirtis - mokslo ir ugdymo procesų plėtotė, taktinių sprendimų priėmimas pasikeitus veiklos sąlygoms. 2. Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:
1) atsako už organizacijos mokslingumą ir ugdymo kokybę.
2) nustato reikalavimus mokslo ir studijų kokybei ir vidinei kokybės užtikrinimo sistemai;
3) nustato studijų tvarką;
24) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos kokybę ir lygį;
programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
46) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
79) savo nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir derina su taryba siūlymus dėl aukštosios statuto pakeitimų;
10) suderinusi su taryba (arba įvertinusi tarybos siūlymus), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos akademinė taryba – Vyriausybei) statuto pakeitimus; 911) svarsto rektoriaus pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama ir aukštosios mokyklos misija ir vizija, ir teikia dėl nuomonę tarybai;
struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų nuomonę tarybai;
11) renka ir teikia tvirtinti tarybai kandidatą į rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
13) nustato rektoriaus (direktoriaus) rinkimų organizavimo tvarką.
2) nustato reikalavimus mokslo ir studijų kokybei ir vidinei kokybės užtikrinimo sistemai;
3) nustato studijų tvarką;
24) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir visos universiteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei meno veiklos kokybę ir lygį;
programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus ir kolegijos taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos kokybę ir lygį;
46) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;
nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;
79) savo nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;
8) svarsto ir derina su taryba siūlymus dėl aukštosios statuto pakeitimų;
10) suderinusi su taryba (arba įvertinusi tarybos siūlymus), teikia Seimui tvirtinti universiteto (kolegijos akademinė taryba – Vyriausybei) statuto pakeitimus; 911) svarsto rektoriaus pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą, kuriame apibrėžiama ir aukštosios mokyklos misija ir vizija, ir teikia dėl nuomonę tarybai;
struktūros pertvarkos planus, būtinus strateginiam veiklos planui įgyvendinti, ir teikia dėl jų nuomonę tarybai;
11) renka ir teikia tvirtinti tarybai kandidatą į rektoriaus (direktoriaus) pareigas;
13) nustato rektoriaus (direktoriaus) rinkimų organizavimo tvarką. 1214) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų; 1315) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl tvirtina aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
tvirtina studijų kainas ir nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdamas į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
17) atlyginimo senato nariams mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute.
Koeficientas skaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos būklę ir vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje ir skelbiama viešai. 1618) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3. Senatas (akademinė taryba) savo sprendimus skelbia aukštosios mokyklos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų priėmimo. 4. Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Naujos kadencijos senato sudėtyje turi būti nemažiau kaip 50 proc. naujų narių, kad būtų užtikrinta jos narių rotacija. 5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto (kolegijos) rektorius (direktorius) kaip administracijos nariai narys, patenkantys patenkantis į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių.
Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai turi sudaryti ne daugiau 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas. Senato narys pagal pareigas gali būti tik aukštosios mokyklos rektorius. 6. Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas. 7. Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius). 8. Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už mokslo ir studijų pažangą savo veiklą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą. Senatas kartą metuose atsiskaito už numatytus strateginio plano įgyvendinimo rezultatus Tarybai. 9. Jeigu senato (akademinės tarybos) narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, senato (akademinės tarybos) darbo reglamente nustatytas pareigas, senato (akademinės tarybos) pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą senato (akademinės tarybos) narį. Narį paskyręs asmuo taip pat turi teisę atšaukti paskirtą senato (akademinės tarybos) narį. 10. Senato narys atleidžiamas, jeigu jo elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis.
Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius)
(direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja, atsako už ūkio, strateginių, taktinių sprendimų bei mokslo ir ugdymo funkcijų finansinį, materialinį aprūpinimą ir aukštosios mokyklos veiklą. 2.
funkcijas:
1) vadovauja aukštajai mokyklai, organizuoja aukštosios mokyklos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
2) priima ir atleidžia aukštosios mokyklos darbuotojus;
3) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;
4) teikia senatui siūlymus dėl studijų kainos;
5) tvirtina įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius;
6) atsako už aukštosios mokyklos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
7) teikia aukštosios mokyklos tarybai senatui (akademinei tarybai) tvirtinti aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
8) teikia aukštosios mokyklos tarybai senatui tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas ir strateginio veiklos plano įgyvendinimas įgyvendinimo aprūpinimas finansiniais, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais;
9) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;
10) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;
11) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
12) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;
13) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas. 3. Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka. 3. Rektorių (direktorių) renka viešą konkurso būdu aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė pagal senato (akademinės tarybos) nustatytą rinkimų tvarką. Rektorių (direktorių) gali rinkti akademinės bendruomenės nariai, dirbantys ne mažesniu negu 0,5 etato pagrindinėje darbovietėje. 4.
rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių rinkimuos dalyvaujančių akademinės bendruomenės narių. 5. Rektoriumi (direktoriumi) gali turi būti nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas. Rektoriui (direktoriui) keliami kvalifikaciniai reikalavimai, ne žemesni kaip šiame straipsnyje nurodyti, nustatomi aukštosios mokyklos statute. 6. Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo. 7. Rektoriaus atlyginimo (direktoriaus) mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute. Koeficientas skaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos būklę ir vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje ir skelbiama viešai. Rektoriaus (direktoriaus) atlyginimo maksimalų priedą skiria senatas įvertinęs rektoriaus finansinę ir metinę ataskaitas ir atsižvelgęs į tarybos rekomendacijas dėl strateginių krypčių pasiekimo. 78. Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. 8. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip 2/3 aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma. 9. Rektorius (direktorius) teikia aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą svarstyti aukštosios mokyklos senatui (akademinės tarybai) ir aukštosios mokyklos tarybai.
Šioje ataskaitoje turi būti pateikti duomenys nustatyti šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje. 10. Rektoriaus (direktoriaus) teikiamą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą tvirtina senatas. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita 2 kartus senato visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) atleidžiamas iš pareigų. 11. Rektorius (direktorius) atleidžiamas iš pareigų, jeigu neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Eugenijus Jovaiša Arūnas Gumuliauskas
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„įstatymas“ dėstytinas naujos eilutės centre. 2. Projekto 1 straipsniu
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kurio elgesys atitinka akademinės etikos vertybes, nustatytas šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje. Vertindami tokį siūlymą, atkreipiame dėmesį, kad įstatymo
sąvokos „akademinės etika“ apibrėžtis, pagal kurią akademinė etika tai visuma visuotinai pripažintų vertybių (pačių vertybių nevardijant). Atsižvelgiant į tai, siūlytume keičiamą 5 straipsnio 1 punkto nuostatą tikslinti. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės aukštosios mokyklos taryba (toliau – Taryba) yra strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo kontrolės ir priežiūros organas. Vertinant šiam organui siūlomą nustatyti kontrolės funkciją, atkreipiame dėmesį, kad Tarybos ir senato bei Tarybos ir rektoriaus nesietų jokie tarpusavio pavaldumo ar administraciniai ryšiai, kurie pagrįstų galimą veiklos kontrolę. Be to, nei valstybinės aukštosios mokyklos tarybos statusas, nei jos sudarymo tvarka, nei vykdomos funkcijos nesuponuoja galimos kitų aukštosios mokyklos valdymo organų veiklos kontrolės. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų atsisakyti siūlomo reguliavimo dėl tarybos vykdytinos senato bei rektoriaus kontrolės funkcijos. 4.
glaustumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siūlome nebekartoti 26 straipsnio 2 dalyje jau įtvirtintos nuostatos, kad Taryba yra aukštosios mokyklos strateginių krypčių nustatymo ir įgyvendinimo priežiūros organas. 5. Projekto 3 straipsniu siūloma keisti įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, šioje dalyje apibrėžiant kas yra valstybinės aukštosios mokyklos taryba, nustatant šio organo paskirtį ir įtvirtinant vieną iš klausimų, kurį spręstų šis organas. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, analizuojamas pakeitimas turėtų būti dėstomas atskiromis straipsnio dalimis, nes nuostatą sudaro 3 savarankiškos teisės normos. Be to, nuostata, nustatanti tai, ką sprendžia Taryba, turėtų būti įtvirtinta keičiamo straipsnio 2 dalyje, kaip vienas iš šios dalies punktų, nes tai taip pat yra viena iš Tarybos funkcijų. 6. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos paskirtis – globalios aplinkos tendencijų įvertinimas ir raidos krypties parinkimas, atsižvelgiant į organizacijos kompetencijas, o viena iš funkcijų – spręsti organizacijos evoliucinės krypties pasirinkimo klausimus. Vertinant minėtas formuluotes, nėra aišku kodėl yra vartojamas terminas „organizacija“, o ne nuosekliai visame įstatyme vartojamas terminas „aukštoji mokykla“. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog Taryba vertina, kaip aukštoji mokykla įgyvendina strategiją. Pažymėtina, jog terminas
„strategija“ nenaudojamas daugiau jokiuose projekto ir keičiamo įstatymo
straipsniuose. Tuo atveju, jei nuostatoje norėta kalbėti apie strateginį planą, derėtų tikslinti vartojamą terminiją ir ją suderinti su kitomis įstatymo nuostatomis.
Tuo atveju, jei turimas omenyje kitoks dokumentas, derėtų šį dokumentą detaliai aptarti projekto nuostatose (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 10 punktui, kuriame taip pat vartojamas „strategijos“ terminas) . Be to, nėra aišku, ar minimos strategijos įgyvendinimo vertinimas yra savitikslė procedūra, ar vis dėlto, Tarybos vykdomas strategijos įgyvendinimo vertinimas turėtų kokias pasekmes. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4 punkte reikėtų atskleisti koks aukštosios mokyklos veiklos vertinimas turimas omenyje, t.y. nėra aišku, ar turimas omenyje išorinis studijų vertinimas, ar aukštųjų mokyklų išorinis vertinimas, ar vis dėlto, pačios Tarybos vykdomas veiklos vertinimas, numatytas šios dalies 3 punkte. 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte po žodžio
„senatui“ įrašytini žodžiai „(akademinei tarybai)“. 10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 8 punkte siūloma
nustatyti, kad taryba svarsto ir teikia siūlymus senatui dėl rektoriaus (direktoriaus) pateiktos aukštosios mokyklos metinės pajamų ir išlaidų sąmatos ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitos. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 7 punkte taip pat numatoma, kad rektorius (direktorius) aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir jos įvykdymo ataskaitą teikia tvirtinti senatui (akademinei tarybai), tačiau keičiamo įstatymo 28 straipsnyje, reglamentuojančiame senato (akademinės tarybos) funkcijas, aukštosios mokyklos metinės pajamų ir išlaidų sąmatos ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitos tvirtinimas nėra numatyta kaip viena iš senato (akademinės tarybos) funkcijų. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos reikėtų suderinti tarpusavyje. 11.
nustatyti, kad Taryba tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą. Ši nuostata prieštarauja projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 8 punktu, kuriame nustatoma, kad rektorius teikia aukštosios mokyklos senatui tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą, kurioje aptariamas strateginio plano įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, jeigu būtų nuspręsta metinės veiklos ataskaitos tvirtinimo funkciją priskirti senato kompetencijai, turėtų būti papildyta keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalis, nustatanti senato (akademinės tarybos) funkcijas. 12. Projekto 3 straipsniu siūlomą keisti įstatymo 27 straipsnio 3 dalį siūloma keliomis pastraipomis. Toks teisės akto dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių, todėl nuostata turėtų būti dėstoma arba nuosekliu tekstu, arba straipsnio dalimi su punktais. 13. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalies trečiojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu, iš jų 1 ar 2 verslo atstovai, 1 arba 2 mokslo srities atstovus siūlo Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos mokslų akademija ir 1 atstovą – Kultūros taryba. Vertinant tokį reguliavimą, neaiškus santykis tarp minėtų institucijų siūlomų atstovų ir jų atrinkimo viešo konkurso būdu. Kitaip sakant, nuostatos nesiderina tarpusavyje, nes įgaliojimas konkrečioms institucijoms siūlyti konkretų atstovų skaičių paneigia pačią viešo konkurso rengimo esmę. Viešo konkurso rengimo esmė – atsižvelgiant į tam tikrus iš anksto paskelbtus objektyvius kriterijus atrinkti tinkamiausią kandidatą iš visų, dalyvaujančių konkurse. Atsižvelgiant į tai, reguliavimas tikslintinas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad iš siūlomo reguliavimo nėra aiškus, subjektas (subjektai), įgalioti teikti verslo atstovų kandidatūras.
Be to, institucijos pavadinimas - Kultūros taryba rašytinas didžiąja raide. 14. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje žodį „gali“ siūloma pakeisti žodžiu „turi“. Pasiūlymo turinys kvestionuotinas. Pastebėtina, jog keičiama nuostata nustato sąlygas ir pagrindus, kuriems esant asmuo gali būti Tarybos nariu. Tuo tarpu siūlomas pakeitimas suponuoja, kad keičiama nuostata nustato asmenų, atitinkančių nuostatoje įtvirtintus reikalavimus, pareigą būti Tarybos nariais. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina galimybė siūlomo pakeitimo atsisakyti. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies. 15. Projekto 3 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Naujos kadencijos Tarybos sudėtyje turi būti nemažiau kaip 50 proc. naujų narių, kad būtų užtikrinta jos narių rotacija.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog to paties keičiamo straipsnio
iš eilės. Todėl nėra aišku, kuriems Tarybos nariams ir kokiu pagrindu pagal analizuojamos nuostatos turinį būtų uždrausta tapti Tarybos nariu pakartotinai, jei jis naujos Tarybos formavimo metu būtų Tarybos nariu tik vieną kadenciją. Šiame kontekste pastebėtina, jog siekiant nustatyti Tarybos narių rotacijos principą, kartu derėtų nustatyti ir šio rotacijos principo įgyvendinimo tvarką, kad reguliavimą būtų įmanoma taikyti praktiškai, kad jo turinys būtų aiškus.
Pagal siūlomą reguliavimą susidarytų ydinga situacija, kada kiekvienam iš Tarybos narius skiriančių (renkančių) subjektų tiesiogiai nebūtų taikomas draudimas rinkti ar skirti tam tikrą asmenį kitai kadencijai, tačiau galutinei Tarybos sudėčiai reikalavimas dėl jos rotacijos būtų taikomas, kas apribotų subjektų teisę ir galimybę rinkti ar skirti jų interesus tinkamiausiai atstovaujantį asmenį, o toks rinkimas ar skyrimas būtų betarpiškai sąlygotas kito subjekto skiriamo asmens kandidatūros. Susidarytų paradoksali situacija, kada paskyrus (išrinkus) naujus Tarybos narius ir paaiškėjus, kad sudėtyje yra daugiau nei pusė prieš tai buvusios kadencijos narių, nei vienam subjektui nesutikus skirti kitą asmenį (nes jiems tiesiogiai tokios pareigos nėra), Taryba neturėtų teisinio pagrindo vykdyti savo funkcijų. Be to, pastebėtina, jog aptariamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, toks reguliavimas - susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimtimi - gali būti nustatytas tik įstatymu ir negali būti reguliuojamas poįstatyminiu teisės aktu. Todėl minėtą neaiškumą būtina pašalinti tobulinant teikiamą reguliavimą. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsniu siūlomos keisti įstatymo 28 straipsnio 4 dalies, kurioje siūloma nustatyti senato (akademinės tarybos) rotacijos principą. Pastebėtina, jog ir šiuo atveju nėra aišku kokiems asmenims ir kokia tvarka turėtų būti draudžiama tapti senato nariais, kad būtų užtikrintas rotacijos principas. 16.
įstatymo tekste neturėtų būti dėstomi įstatyminių normų priėmimo motyvai ir priežastys, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kad būtų užtikrinta jos narių rotacija“. 17. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 27 straipsnio 3 dalį, Tarybos nariu apskritai nebegalės būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo, tikslintina ir keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo. 18. Projekto 3 straipsniu siūlomoje keisti įstatymo 27 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Taryba gali būti perrenkama, jeigu jos kadencijos metu atšaukiami 5 ir daugiau Tarybos narių įgaliojimai. Pažymėtina, jog teikiama nuostata formuoja sąlyginę alternatyvią įstatymo nuostatą, nenustatant jokių jos taikymo ar netaikymo kriterijų. Tokia normos formuluotė yra teisiškai ydinga, todėl keistina nustatant, kokiais atvejais Taryba turi būti perrenkama ir kokiais – neturi. Iš kitos pusės, diskutuotinas pats tokios normos tikslingumas ir pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba nėra renkama ir tvirtinama in corpore, t.y. Tarybos nariai renkami ir skiriami į pareigas atskirai, jie įgaliojimus veikti negauna in corpore kažkokiu administravimu aktu. Kitaip sakant, įgaliojimus veikti kiekvienas Tarybos narys gauna atskirai jį skyrusio (rinkusio) subjekto sprendimu, todėl nėra pagrindo pasikeitus daugiau nei pusę Tarybos narių, pakeisti ir likusius. Pažymėtina, kad Tarybos nario įgaliojimams nutrūkus iki kadencijos pabaigos, iki kadencijos pabaigos naują narį skiria tas pats subjektas, todėl atstovavimo tam tikro subjekto interesams tęstinumas ir taip yra užtikrinamas. Be to, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, vietoj žodžio „perrenkama“ įrašytini žodžiai „sudaroma iš naujo ir nesibaigus kadencijai“. 19.
siūlomoje keisti įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos narys atleidžiamas, jeigu jo elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog Tarybos nariai nėra skiriami į pareigas, jie yra renkami, todėl „atleidimo“ terminas šiuo atveju yra nevartotinas (atkreipiame dėmesį, kad reguliuojant tokio turinio teisinius santykius, įstatyme yra vartojama terminas „atšaukimas iš pareigų“). Kartu pažymėtina, jog nėra aiškus teikiamos nuostatos realizavimo mechanizmas. Pažymėtina, jog nėra aišku koks asmuo ar institucija turėtų teisę priimti teisinę reikšmę turintį sprendimą, kuriame būtų nustatyta, jog Tarybos nario elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Be to, neaišku koks asmuo ar institucija turėtų teisę tokį Tarybos narį „atleisti“. Siūlytina tobulinti reguliavimą. Galbūt tikslinga numatyti tokią pačią Tarybos nario atšaukimo procedūrą, kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsniu keičiamos įstatymo 28 straipsnio 10 dalies, nustatančios senato (akademinės tarybos) nario „atleidimo“ reikalavimą, jei jo elgesys neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijų. 20. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos narį paskyręs organas/asmuo taip pat turi teisę atšaukti paskirtą Tarybos narį. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaiškus jos santykis su šios dalies pirmuoju sakiniu, nustatančiu, kad Tarybos narys gali būti atšaukiamas iš pareigų tik Tarybos pirmininko teikimu, jei tarybos narys netinkamai vykdo savo pareigas. Tuo tarpu analizuojamoje nuostatoje jokie pagrindai, kuriems esant Tarybos narys gali būti atšaukiamas, nenustatyti.
Antra, manytina, kad siekiant teisinio aiškumo ir teisėtų lūkesčių užtikrinimo, Tarybos nario atšaukimo iš pareigų pagrindai turėtų būti aiškiai įtvirtinti įstatyme, kas užtikrintų tam tikrą teisinę apsaugą jiems vykdant savo kaip Tarybos nario funkcijas. Be to, žodį „asmuo“ nuo žodžio „organas“ siūlome atskirti jungtuku „ar“ , o ne pasviru brūkšniu. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 daliai, kur nustatyta, kad senato (akademinės tarybos) narį paskyręs asmuo taip pat turi teisę atšaukti paskirtą senato (akademinės tarybos) narį. 21. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 15 dalies nuostata, kad išmokų Tarybos nariams koeficientas skaičiuojamas pagal aukštosios mokyklos būklę ir vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje, savo turiniu yra deklaratyvi ir nenustatanti jokių reguliacinio pobūdžio normų. Vertinant šią norma, pažymėtina, kad nėra aiškus formuluotės „koeficientas pagal aukštosios mokyklos būklę“ turinys, nes terminas „aukštosios mokyklos būklė“ yra tokio neapibrėžto turinio, kad ją vieningai taikyti neįmanoma. Tas pats pasakytina ir apie nuostatą dėl koeficiento skaičiavimo pagal vidutinį darbo užmokestį aukštojoje mokykloje, kuri gali reikšti, kad koeficientas gali būti tiek 3, tiek 10, tiek 100 vidutinių darbo užmokesčių. Be to, terminas
„koeficientas“ keičiamo įstatymo tekste daugiau niekur nevartojamas, todėl šios
sąvokos turinys turėtų būti atskleistas. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl projekto 4 straipsniu siūlomos keisti įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 17 punkto bei dėl projekto 5 straipsniu siūlomos keisti įstatymo 29 straipsnio 3 dalies, kuriuose analogiškas principas nustatomas skaičiuojant senato (akademinės tarybos) narių ir rektoriaus (direktoriaus) atlyginimų dydžius. 22.
siūlomoje keisti įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nurodytinas formuluotės „taktinių sprendimų priėmimas pasikeitus veiklos sąlygoms“ turinį, t.y. nėra aišku kokie būtent sprendimai gali būti laikomi taktiniais. Galbūt tikslinga juos susieti su šio straipsnio 2 dalyje nustatytai senato (akademinės tarybos) kompetencijai priskirtais sprendimais. 23. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punkte vietoj žodžio „organizacijos“ įrašytini žodžiai „aukštosios mokyklos“. 24. Neaiškus projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nustatančio, kad senatas nustato reikalavimus mokslo ir studijų kokybei ir vidinei kokybės užtikrinimo sistemai, santykis su šios dalies 6 punktu, nustatančiu, kad senatas tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, santykis. Vertinant šias nuostatas, svarstytina koks tikslas senatui nusistatyti reikalavimus vidinei kokybės užtikrinimo sistemai, ir pagal šiuos reikalavimus pačiam tvirtinti minėtąją sistemą. 25. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad senatas (akademinė taryba) suderinusi su taryba (arba įvertinusi tarybos siūlymus) teikia tvirtinti statuto pakeitimus. Vertinant tokį reguliavimą, pažymėtina, kad tokios alternatyvios nuostatos įtvirtinimas yra ydingas, nes nenustačius institucijoms konkrečių teisių ir pareigų, o palikus įstatyminės nuostatos taikymą spręsti pačioms institucijoms tarpusavio sutarimu, gali kilti praktinio nuostatos taikymo problemų. Be to, ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame nustatyta, kad Taryba svarsto ir teikia siūlymus senatui dėl statuto pakeitimų, t.y. šiame punkte nenumatyta, kad su Taryba yra derinamas statutų pakeitimų teikimas Seimui ar Vyriausybei. 26. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 10 punkte po žodžio „Vyriausybei“ įrašytinas žodis „kolegijos“. 27.
nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 12 punkte po žodžio „pertvarkos“ įrašytini žodžiai „ir reorganizavimo“ (kaip tai nustatyta keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punkte). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 14 punkte nustatyta, kad senatas svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų. Pažymėtina, kad ši nuostata nedera su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nustatančią Tarybos kompetenciją, nes šiuo metu galiojančios nuostatos, kad Taryba, suderinusi su senatu (akademine taryba), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei), projekte siūloma atsisakyti. 29. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostata dėl atlyginimo senato (akademinės tarybos) nariams nustatymo tvarkos įtvirtinimo statute nėra susijusi su senato (akademinės tarybos) funkcijomis, ši nuostata turėtų būti dėstoma ne 28 straipsnio 2 dalyje, o atskiroje minėto straipsnio dalyje. Be to, po žodžio „senato“ įrašytini žodžiai „(akademinės tarybos)“. 30. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 9 dalis pildytina nuostatomis, numatančiomis asmens paskyrimo (rinkimų) procedūrą į atsilaisvinusią senato (akademinės tarybos) vietą tvarką, kai senato (akademinės tarybos) narys yra atšaukiamas iš pareigų nesibaigus kadencijai šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytais pagrindais. 31. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 10 dalyje po žodžio „senato“ įrašytini žodžiai
„(akademinės tarybos)“. 32. Derinant projekto
nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 ir 10 punktuose brauktinas žodis „veiklos“. 33.
keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 8 punktas, numatantis, kad rektorius (direktorius) teikia aukštosios mokyklos senatui tvirtinti metinę aukštosios mokyklos veiklos ataskaitą, prieštarauja tos pačios dalies 9 punktui, nustatančiam, kad rektorius (direktorius) viešai skelbia aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą. 34. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Rektorių (direktorių) renka viešą konkurso būdu aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė pagal senato (akademinės tarybos) nustatytą rinkimų tvarką. Rektorių (direktorių) gali rinkti akademinės bendruomenės nariai, dirbantys ne mažesniu negu 0,5 etato pagrindinėje darbovietėje.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, pati nuostata, nustatanti, kad rektorius (direktorius) renkamas akademinės bendruomenės viešo konkurso būdu, prieštarauja pati sau. Pažymėtina, kad viešo konkurso ir rinkimų paskirtis bei turinys skiriasi iš esmės. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti žodžius „viešo konkurso būdu“. Antra, pastebėtina, jog reikalavimas, kad rektorių gali rinkti tik akademinės bendruomenės nariai, dirbantys ne mažesniu negu 0,5 etato pagrindinėje darbovietėje, stokoja aiškumo ir logikos. Nėra aišku, kodėl akademinė bendruomenė skaidoma į dirbančius ir nedirbančius, pavyzdžiui, neaišku kuo akademinės bendruomenės nariai – studentai – kurie dirba pagrindinėje darbovietėje ne mažesniu negu 0,5 etato, yra „geresni“ nei studentai, nedirbantys niekur. Manytina, jog toks ribojimas, kai rektorių rinktų tik akademinės bendruomenės nariai pagal tai, ar jie dirba pagrindinėje darbovietėje ne mažiau negu 0,5 etato, turėtų būti laikomas diskriminaciniu ir nepateisinamu konstitucinio asmenų lygiateisiškumo bei teisinės valstybės principų kontekste, nes tarp dirbančių tik 0,5 etato ir dirbančių visu etatu, mūsų manymu, nėra skirtumų, pagrindžiančių jų aktyviosios rinkimų teisės ribojimą.
Be to, svarstytina, ar šioje nuostatoje nebuvo siekis įtvirtinti, kad rektoriaus (direktoriaus) rinkimuose gali dalyvauti tie aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės nariai, kurie dirba ne mažiau nei 0,5 etato ne bet kokioje pagrindinėje darbovietėje, o kurių pagrindinė darbovietė ir yra būtent ta aukštoji mokykla. Jeigu tai ir turėta omenyje, taip aiškiai ir reikėtų nurodyti. 35. Projekto 5 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir nustatyti, jog rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau nei trys penktadaliai akademinės bendruomenės narių. Pasiūlymo turinys kvestionuotinas. Pastebėtina, jog nustatyta balsų dauguma buvo taikoma iki šiol, tačiau rektorių iki šiol rinko Taryba, t.y. 9 arba 11 asmenų, įeinančių į Tarybos sudėtį. Tačiau, pažymėtina, jog rektorių renkant akademinei bendruomenei, tokia reikalaujama kvalifikuota visų balsuojančių asmenų balsų dauguma, gali sąlygoti situaciją, kai aukštosios mokyklos rektoriaus išrinkimas taps itin probleminis, nes esant dideliam balsuojančiųjų skaičiui ir keliems kandidatams, yra tik didelė tikimybė, jog nė vienas iš kandidatų niekada negaus reikalaujamos kvalifikuotos balsų daugumos. Pastebėtina, jog tokia kvalifikuota balsų dauguma galėtų lemti kandidato išrinkimą pirmame rinkimų ture, jei yra daugiau nei du kandidatai, nes tai reikštų, jog asmuo turi didžiosios daugumos rinkėjų palaikymą. Tačiau jei bent du kandidatai turėtų maždaug vienodą palaikymą, nė vienas iš kandidatų niekuomet nesurinktų reikalingo balsų skaičiaus.
Aptartame kontekste teigtina, jog rektoriaus rinkimų tvarka turėtų būti detalizuota įstatyme, pavyzdžiui, nustatant, kas nutiktų, jei nė vienas iš kandidatų nesurinktų reikiamos balsų daugumos. Be to, manytina, jog būtų logiška nustatyti, jog esant ar likus tik dviem kandidatams, išrinktu turėtų būti laikomas tas kandidatas, kuris gauna daugiau nei pusę balsavusiųjų asmenų balsų. 36. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad rektoriaus (direktoriaus) atlyginimo maksimalų priedą skiria senatas, įvertinęs rektoriaus finansinę ir metinę ataskaitas ir atsižvelgęs į tarybos rekomendacijas dėl strateginių krypčių pasiekimo. Vertinant šią nuostatą, yra neaišku, kodėl joje nustatomas maksimalaus priedo, o ne tiesiog konkretaus priedo už metinius rezultatus skyrimas. Maksimalaus priedo ribų nustatymas turėtų būti siejamas ne su konkrečiais rezultatais, o tiesiog su aukštosios mokyklos vidaus administravimo politika. Be to, šioje nuostatoje minimi dokumentai - „rektoriaus finansinė ir metinė ataskaita“ bei „Tarybos rekomendacijos dėl strateginių krypčių pasiekimo“ - daugiau projekte neminimi, todėl neaiškūs priedo skyrimo kriterijai. Taip pat pažymėtina, kad nuostata tikslintina, nes joje kalbama ne tik apie rektorių bei senatą, tačiau ir direktorių bei akademinę tarybą. 37. Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 9 dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes joje numatomos nuostatos jau įtvirtintos keičiamo įstatymo 8, 27, 28 ir 29 straipsniuose. 38. Svarstytina, kodėl projekto
balsuoti dėl rektoriaus pateiktos metinės veiklos ataskaitos patvirtinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad metinė veiklos ataskaita sudaroma ir atspindi praėjusio laikotarpio nuveiktus darbus ir pasiektus rezultatus, t.y. ataskaitos turinys, nors jai ir nepritariama, negali būti keičiamas, nes joje apibendrinti rezultatai ir faktai tiesiog jau yra įvykę. Atsižvelgiant į tai, lieka neaiškus pakartotinio balsavimo dėl ataskaitos, kuriai nepritarta pirminiu balsavimu, tikslas. Be to, prieš žodžius „atleidžiamas iš pareigų“ įrašytini žodžiai „gali būti“, nes nesurinkus reikiamo balsų daugumos rektorius (direktorius) iš pareigų nebūtų atleistas. 39. Projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų aptartas iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytų valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų veiklos tęstinumo ir (ar) jų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected];
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-29 Nr. S-2017-5390 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 5, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP752 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 5, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP752, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]