Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PAVELDIMO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. ix-1239 7 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. XIII- Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip:
„4) partneriui mirus kito partnerio paveldimas turtas, jeigu notarine tvarka buvo sudarytas susitarimas dėl bendro gyvenimo“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Povilas Urbšys Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Rima Baškienė Arūnas Gumuliauskas Aušrinė Norkienė Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Guoda Burokienė Vida Ačienė Laurynas Kasčiūnas Rimantas Jonas Dagys
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingą vietą užima individo laisvė pasirinkti ir laisvai apsispręsti, prisiimti arba neprisiimti tam tikrus įsipareigojimus bei pareigas, o sutartiniuose santykiuose taip pat ir nustatyti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį. Nuoseklus šios laisvės užtikrinimas valstybės gyvenime pasireiškia dvejopai: pirmiausia tuo, kad asmeniui sąmoningai nepasirinkus prisiimti tam tikrų teisių ir pareigų, teisinė valstybė privalo gerbti individo laisvę ir nesudaryti prielaidų paneigti šios laisvos valios išraiškos; antra, demokratinė valstybė privalo atsiliepti į teisėtus ir pagrįstus piliečių lūkesčius, kurie nepaneigia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir sudaryti prielaidas juos įgyvendinti. Pastebėtina, kad Lietuvos teisinėje sistemoje nėra aiškiai išreikštos teisės sudaryti susitarimą dėl bendro gyvenimo vedimo, tuo pačiu nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Pažymėtina, kad vis mažėjantis santuokų skaičius bei tendencingas gyvenimo kartu nesusituokus reiškinys atskleidžia minimo teisinio instituto bei tokios bendro gyvenimo formos pripažinimo aktualumą. Šiais įstatymų projektais (toliau – Projektu) siekiama Lietuvos teisės sistemoje įtvirtinti bendro gyvenimo formos, kurios pagrindinis tikslas yra bendro gyvenimo vedimas savaime nekuriant ir šeimos teisinių santykių, institutą ir apsaugoti šios sutarties šalių teises ir teisėtus interesus. Projektu įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr.
XIII-82 punktas: ,,224.17. sukursime veiksmingą mechanizmą, užtikrinantį žmogaus teises į privatų gyvenimą“. Vertinant asmenų, kurie kooperuodami savo turtą, darbą bei kitą indėlį siekia tikslo bendrai gyventi nekuriant šeimos teisinių santykių, tarpusavio santykius galima teigti, kad tarp jų susiklosto iš esmės sutartiniai prievoliniai santykiai, dėl kurių yra susitariama pasirašant sutartį arba dėl kurių susitariama kitokia forma inter alia konkliudentiniais veiksmais. Todėl teisinėje valstybėje tikslinga reguliuoti šių asmenų turtinius santykius, siekiant užtikrinti deramą apsaugą šio susitarimo šalims bei užtikrinti teisinį aiškumą dėl prisiimtų įsipareigojimų apimties. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose, kuriose ginčo objektu tampa asmenų turto, kurį asmenys įgijo bendrai gyvendami, atidalijamo klausimai sprendžiami vadovaujantis inter alia Civilinio Kodekso šeštoje knygoje įtvirtintu jungtinės veiklos (partnerystės) institutu (pvz., nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-482/2010 bei Nr. 3K-3-410/2011). Atsižvelgiant į CK 6.969 straipsnyje įtvirtintą jungtinės veiklos apibrėžimą (,,Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai“) ir jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, galima pagrįstai teigti, kad šis Projektas veiksmingai prisidės prie teisinio aiškumo kvalifikuojant asmenų teisinius santykius. Taip pat suteiks galimybę sudaryti tokio pobūdžio sutartis, kurių pagrindinis tikslas yra bendras gyvenimas savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių, sureguliuos turtinius santykius tarp šio pobūdžio sutarties šalių, padės išvengti neigiamų padarinių, nutraukus tokio pobūdžio susitarimą. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų rengimą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu Civiliniame Kodekse nėra numatyto konkretaus sutarties instituto dėl bendro gyvenimo savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Civilinio Kodekso
du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai“. Šio reguliavimo reikšmė atsiskleidžia žemesnės instancijos teismams privalomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Joje jungtinės veiklos (partnerystės) institutas yra pagrindas spręsti asmenų, kurie nėra sukūrę šeimos teisinių santykių, turto padalijimo klausimus. Visgi atsižvelgiant į tai, kad šiame reguliavime nėra išskirta atskiros sutarties rūšis dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nesukuriant ir šeimos teisinių santykių, galima pagrįstai teigti, kad esamas reguliavimas nėra aiškus ir pakankamas, kad galėtų sudaryti prielaidas asmenims efektyviai pasinaudoti savo teisėmis ir apsaugoti savo turtinius interesus. Todėl tikslinga yra papildyti Civilinio Kodekso normas Projekte išreikštomis nuostatomis. Civilinio Kodekso 6.589 straipsnis šiuo metu nenumato galimybės asmenims, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo tuo pačiu nekuriant ir šeimos teisinių santykių, turėti tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas. Lietuvos Respublikos Paveldimo turto mokesčio įstatymas, įtvirtinantis inter alia šio mokesčio lengvatas, nenumato galimybės neapmokestinti asmenų, kurie buvo sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, paveldimo turto. 4.
reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Siūlomo naujo teisinio reguliavimo nuostatos asmenims padės geriau realizuoti savo teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgiant į konkretų tarpusavio sutartinių santykių pobūdį ir tikslą, konkrečiai, vesti bendrą namų ūkį savaime nesukuriant ir šeimos teisinių santykių. Iki šiol Lietuvos teisės sistemoje nėra teisinio aiškumo dėl tokio pobūdžio sutarties. Ji nėra konkrečiai numatyta Civiliniame Kodekse. Įtvirtinus šias pataisas, asmenys turės specialų juridinį pagrindą sudaryti susitarimus dėl bendro gyvenimo vedimo su kitais asmenimis, nesukuriant šeimos teisinių santykių, tačiau apsaugant savo turtines teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad šios sutarties šalimis galės būti veiksnūs pilnamečiai asmenys. Daugiau reikalavimų sutarties šalims Projektas nenumato. Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimui dėl bendro gyvenimo nesukuriant šeimos teisinių santykių Projekte nėra keliamas rašytinės sutarties reikalavimas. Sudaryti rašytinę sutartį ir ją patvirtinti notarine tvarka privaloma tik norint panaudoti šio susitarimo faktą prieš trečiuosius asmenis Šio susitarimo dalyvių įneštam turtui bus taikomos galiojančios jungtinės veiklos instituto normos dėl turto teisinio režimo ir sutarties šalių dalių jungtinėje veikloje. Pažymėtina, kad jeigu partnerių, sudariusių susitarimą dėl bendro gyvenimo, bendrai naudojami nekilnojamieji daiktai ar teisės į juos įregistruoti vieno partnerio vardu, partneriai bendru prašymu gali nurodyti atitinkamam viešam registrui padaryti įrašą apie tai, kad šiuos daiktus ar teises į juos partneriai naudoja bendrai. Tokiame prašyme esančių partnerių parašų tikrumą turi patvirtinti notaras. Taip pat susitarimo dėl bendro gyvenimo atveju partneriai turi teisę notarine tvarka sudaryti sutartį, kurioje jie nustato bendrai įgyto ir naudojamo turto padalijimo klausimus pasibaigus jų sutarčiai ir (arba) vieno iš partnerių bendram gyvenimui.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp asmenų, kurie susitaria dėl bendro gyvenimo vedimo gali susiklostyti ir ypatingo pobūdžio fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, ypač jeigu asmenys neturi artimų giminaičių ar šeimos, yra pagrįsta šio instituto kontekste išryškinti ir šiuo metu įstatyme numatytą galimybę suteikti teisę inter alia bendrai gyvenančiam asmeniui susipažinti su šį leidimą suteikusio paciento sveikatos informacija bei užtikrinti atstovavimo medicinos įstaigoje galimybę priimant su paciento sveikata susijusius sprendimus. CK 6.589 straipsnis numato asmenis, kurie turi tokias pačias teises ir pareigas kaip nuomininkas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Siūlomo sutarties instituto kontekste yra tikslinga į šių asmenų sąrašą įrašyti ir asmenis, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo. Tikslinga papildyti ir Paveldimo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnį, kuris įtvirtina mokesčio lengvatas, tačiau šiuo metu nenumato galimybės neapmokestinti paveldimo turto, kuris buvo kuriamas bendromis jėgomis esant asmenų susitarimui dėl bendro gyvenimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriuose šiuo metu galiojančiuose įstatymuose bei įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose yra nuostatų, kuriose minima partnerystė ar jos įregistravimas, nustatomos partnerių teisės ir pareigos. Siekiant teisinio aiškumo bei teisinio reguliavimo nuoseklumo, kiti įstatymai ir teisės aktai, kuriais suteikiamos teisės ar nustatomos pareigos partnerystėje esantiems asmenims, turėtų būti aiškinami ir taikomi vadovaujantis keičiama Civilinio Kodekso šeštosios knygos LI skyriuje pateikta partnerių ir partnerystės samprata ir apibrėžimais. Be to, tolimesnėje perspektyvoje visi teisės aktų projektai, kuriais nustatomos pareigos ar suteikiamos teisės partnerystėje esantiems asmenims, turėtų būti suderinami su keičiamo CK šeštosios knygos LI skyriumi kompetentingoms institucijoms peržiūrint atitinkamus teisės aktus bei parengiant reikiamus teisės aktų pakeitimo projektus. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose įstatyme vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11.
reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Projektui įgyvendinti nėra reikalingi papildomi įgyvendinamieji teisės aktai. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Projekto žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“, yra
„partnerystė“, „partneriai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo nariai Povilas Urbšys Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė Rima Baškienė Arūnas Gumuliauskas Aušrinė Norkienė Asta Kubilienė Laimutė Matkevičienė Guoda Burokienė Vida Ačienė Laurynas Kasčiūnas Rimantas Jonas Dagys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-06- Nr. Į 2017-05-29 Nr. S-2017-5390 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PAVELDIMO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. ix-1239 7 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-751 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑751 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
DĖL
MOKESČIO ĮSTATYMO NR. ix-1239 7 straipsnio pakeitimo
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
neapmokestinamas partneriui mirus kito partnerio paveldimas turtas, jeigu notarine tvarka buvo sudarytas susitarimas dėl bendro gyvenimo. Projektu siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, pastebėtina, kad pagal galiojančias įstatymo nuostatas paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas ir vaikų (įvaikių), taip pat tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas. Pritarus projekto nuostatai dėl paveldėto partnerio turto neapmokestinimo, susidarytų situacija, kad tuo atveju, kai buvo susitarta su partneriu dėl bendro gyvenimo (nesiekiant sukurti šeiminių teisinių santykių, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte), mokestinė lengvata taikoma, tačiau tuo atveju, kai paveldimas mirusio sugyventinio, su kuriuo daug metų buvo vedamas bendras ūkis ir netgi susilaukta bendrų vaikų, turtas, ši lengvata netaikoma. Manytina, kad toks reguliavimas galėtų būti vertinamas kaip diskriminuojantis sugyventinius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos iki šiol neįsigaliojo, nors pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnį, partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektas turėjo būti parengtas iki 2002 m. sausio 1 d. Antra, vertinamas projektas susijęs su Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-751).
XIIIP-751). Pastebėtina, kad CK projekte nesiūloma nustatyti privalomos notarinės susitarimo dėl bendro gyvenimo formos. Pagal siūlomas CK 6.969 straipsnio nuostatas, susitarimas dėl bendro gyvenimo gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis. Todėl nustatyti mokestinę lengvatą vien dėl to, kad susitarimas dėl bendro gyvenimo buvo patvirtintas notarine tvarka, nėra teisinio pagrindo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2017-11-08
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Mykolas Majauskas, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Jolanta Žaltkauskienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
mirus kito partnerio paveldimas turtas, jeigu notarine tvarka buvo sudarytas susitarimas dėl bendro gyvenimo. Projektu siūloma nuostata diskutuotina. Pirma, pastebėtina, kad pagal galiojančias įstatymo nuostatas paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas ir vaikų (įvaikių), taip pat tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas.
Pritarus projekto nuostatai dėl paveldėto partnerio turto neapmokestinimo, susidarytų situacija, kad tuo atveju, kai buvo susitarta su partneriu dėl bendro gyvenimo (nesiekiant sukurti šeiminių teisinių santykių, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte), mokestinė lengvata taikoma, tačiau tuo atveju, kai paveldimas mirusio sugyventinio, su kuriuo daug metų buvo vedamas bendras ūkis ir netgi susilaukta bendrų vaikų, turtas, ši lengvata netaikoma. Manytina, kad toks reguliavimas galėtų būti vertinamas kaip diskriminuojantis sugyventinius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos iki šiol neįsigaliojo, nors pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnį, partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektas turėjo būti parengtas iki 2002 m. sausio 1 d. Antra, vertinamas projektas susijęs su Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-751). Pastebėtina, kad CK projekte nesiūloma nustatyti privalomos notarinės susitarimo dėl bendro gyvenimo formos. Pagal siūlomas CK 6.969 straipsnio nuostatas, susitarimas dėl bendro gyvenimo gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis. Todėl nustatyti mokestinę lengvatą vien dėl to, kad susitarimas dėl bendro gyvenimo buvo patvirtintas notarine tvarka, nėra teisinio pagrindo. Pritarti2 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2017-06-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-10-25 nutarimas Nr. 871 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti tikslui sureguliuoti bendrą gyvenimą gyvenančių ir santuokos neįregistravusių asmenų santykius, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-750 ir Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-751 (toliau kartu – įstatymų projektai) atkreipti dėmesį į tai, kad jungtinės veiklos institutas pagal savo prigimtį nėra skirtas kartu gyvenančių asmenų santykiams reglamentuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas.
Taip pat konstatuota, kad teisėti bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslai (sutarties dalykas) ir vienodi interesai yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas nenumato jokio bendro asmenų, sudarančių susitarimą dėl bendro gyvenimo, tikslo. Teisės doktrinoje nurodoma, kad jungtinė veikla yra komercinė partnerystė. Pagal ją galimos dvi verslo organizavimo formos – kai remiantis partneryste steigiamas ir veikia teisinį subjektiškumą turintis subjektas ir kai partneriai pagal jungtinės veiklos sutartį veikia nesteigdami atskiro subjekto (Lina Mikalonienė „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties teisinė kilmė ir samprata“, Teisė, 2010 m., p. 81–92). Šiame kontekste atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje pateiktą jungtinės veiklos (partnerystės) apibrėžimą, kuris jungtinės veiklos sutartį priskiria prie komercinio bendradarbiavimo formų, pastebėtina, kad bendras gyvenimas nėra tam tikri veiksmai jungtinės veiklos prasme, o susitarimas dėl bendro gyvenimo negali būti laikomas bendra veikla ir jai būdingų tikslų siekimu. Pritarti 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė (žr. išvadą). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Varžgalys, Rita Tamašunienė. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2022-09-28 d. Nr. 102-P- 39
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Linas Slušnys pavaduojantis Dainių Kreivį, Andrius Vyšniauskas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meile Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Milda Masteikienė, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vadovė Jolita Šlikienė, patarėja Asta Gedzevičiūtė, Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrevičė, vyresnioji patarėja Jolianta Pažus
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-291 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
partneriui mirus kito partnerio paveldimas turtas, jeigu notarine tvarka buvo sudarytas susitarimas dėl bendro gyvenimo. Projektu siūloma nuostata diskutuotina.
Pirma, pastebėtina, kad pagal galiojančias įstatymo nuostatas paveldimo turto mokesčiu neapmokestinamas vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas ir vaikų (įvaikių), taip pat tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas. Pritarus projekto nuostatai dėl paveldėto partnerio turto neapmokestinimo, susidarytų situacija, kad tuo atveju, kai buvo susitarta su partneriu dėl bendro gyvenimo (nesiekiant sukurti šeiminių teisinių santykių, kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte), mokestinė lengvata taikoma, tačiau tuo atveju, kai paveldimas mirusio sugyventinio, su kuriuo daug metų buvo vedamas bendras ūkis ir netgi susilaukta bendrų vaikų, turtas, ši lengvata netaikoma. Manytina, kad toks reguliavimas galėtų būti vertinamas kaip diskriminuojantis sugyventinius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos iki šiol neįsigaliojo, nors pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsnį, partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo projektas turėjo būti parengtas iki 2002 m. sausio 1 d. Pritarti
2017-05-291 Antra, vertinamas projektas susijęs su Civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIIIP-751). Pastebėtina, kad CK projekte nesiūloma nustatyti privalomos notarinės susitarimo dėl bendro gyvenimo formos. Pagal siūlomas CK 6.969 straipsnio nuostatas, susitarimas dėl bendro gyvenimo gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis. Todėl nustatyti mokestinę lengvatą vien dėl to, kad susitarimas dėl bendro gyvenimo buvo patvirtintas notarine tvarka, nėra teisinio pagrindo. Pritarti 3.
ministerijos 2017-06-20 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑751 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2017-10-25 Nutarimas Nr. 871 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-301 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti tikslui sureguliuoti bendrą gyvenimą gyvenančių ir santuokos neįregistravusių asmenų santykius, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.589, 6.969, 6.971, 6.973, 6.978 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-750 ir Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-751 (toliau kartu
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Taip pat konstatuota, kad teisėti bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslai (sutarties dalykas) ir vienodi interesai yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas nenumato jokio bendro asmenų, sudarančių susitarimą dėl bendro gyvenimo, tikslo. Teisės doktrinoje nurodoma, kad jungtinė veikla yra komercinė partnerystė. Pagal ją galimos dvi verslo organizavimo formos – kai remiantis partneryste steigiamas ir veikia teisinį subjektiškumą turintis subjektas ir kai partneriai pagal jungtinės veiklos sutartį veikia nesteigdami atskiro subjekto (Lina Mikalonienė „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties teisinė kilmė ir samprata“, Teisė, 2010 m., p. 81–92).
81–92). Šiame kontekste atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje pateiktą jungtinės veiklos (partnerystės) apibrėžimą, kuris jungtinės veiklos sutartį priskiria prie komercinio bendradarbiavimo formų, pastebėtina, kad bendras gyvenimas nėra tam tikri veiksmai jungtinės veiklos prasme, o susitarimas dėl bendro gyvenimo negali būti laikomas bendra veikla ir jai būdingų tikslų siekimu. Pritarti Projektą nuspręsta atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2017-11-08 * Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė (žr. išvadą). Pritarti iš dalies Nuspręsta projektą atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-751 atmesti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė