Projekto lyginamasis variantas
NUSIŽENGIMŲ kodekso 589 straipsnio PAKEITIMO ĮstatymaS
1Pakeisti 589 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Lietuvos banko – dėl šio kodekso 196 straipsnio 2 dalyje, 198,
200, 201, 202, 203, 224, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 35 punktą ir jį išdėstyti taip:
„35) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos – dėl šio
kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 177, 198, 224, 314, 351, 352, 353, 354, 355, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3. Pakeisti 589 straipsnio 42 punktą ir jį išdėstyti taip:
„42) Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos – dėl šio kodekso 134, 198, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
4Pakeisti 589 straipsnio 91 punktą ir jį išdėstyti taip:
„91) valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų – dėl šio kodekso 142, 198,
5Papildyti 589 straipsni 95 punktu:
„95) Lietuvos auditorių rūmų – dėl 198 straipsnyje numatytų
administracinių nusižengimų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. birželio 26 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-733(2) lyginamasis variantas
NUSIŽENGIMŲ kodekso 589 straipsnio PAKEITIMO ĮstatymaS
1Pakeisti 589 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Lietuvos banko – dėl šio kodekso 196 straipsnio 2 dalyje, 198,
200, 201, 202, 203, 224, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 35 punktą ir jį išdėstyti taip:
„35) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos – dėl šio
kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, 144 straipsnio 1, 4, 5 dalyse, 177, 198, 224, 314, 351, 352, 353, 354, 355, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 3. Pakeisti 589 straipsnio 42 punktą ir jį išdėstyti taip:
„42) Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos – dėl šio kodekso 134, 198, 505, 507 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“
4Pakeisti 589 straipsnio 91 punktą ir jį išdėstyti taip:
„91) valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų – dėl šio kodekso 142, 198,
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Aiškinamasis raštas
TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I‑2882 3, 9, 10, 22¹ ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ANTSTOLIŲ įstatymo Nr. IX-876 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO ĮSTATYMO Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 23 ir 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO NR. IX-574 2 IR 10²
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII‑275 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant užtikrinti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva), perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Direktyva iš esmės siekiama užtikrinti jos nuostatų atitiktį tarptautiniams reikalavimams, nustatytiems Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (toliau - FATF) priimtose tarptautinėse rekomendacijose. FATF yra Didžiojo septyneto sprendimu 1989 m.
Paryžiaus susitikime sudaryta organizacija, globali pinigų plovimo ir teroristų finansavimo (toliau – PP/TF) nusikaltimų užkardymo ir prevencijos standartų formuotoja pasaulyje. FATF metodologiją savo vertinimų metu naudoja Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, Europos Taryba ir visos kitos pasaulio regioninės organizacijos, stebinčios valstybių atitiktį privalomiems tarptautiniams reikalavimams PP/TF sityje. Europos Sąjunga FATF standartus įgyvendina per direktyvas ir reglamentus. Kaip įgyvendina FATF rekomendacijas Lietuvos Respublika yra atskaitinga Europos Tarybos MONEYVAL komitetui. Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas ir FATF rekomendacijas kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje, pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas, taip tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinį reguliavimą. Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas išdėstomas nauja redakcija. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Įstatymo projekte nustatytoms priežiūros institucijoms nustato teisę taikyti atsakomybę fiziniams asmenims už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus. Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama Įstatymo projektą sistemiškai suderinti su lošėjų tapatybės nustatymo institutu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnyje. Taip pat kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.
IX-574 2 ir 10² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, parengtas įgyvendinant Direktyvos 47 straipsnio 3 dalį dėl Direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodytų išorės apskaitininkų, kuri reikalauja, kad kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užkirsti kelią už atitinkamų rūšių nusikaltimus nuteistiems nusikaltėliams ar jų bendrininkams eiti vadovaujamas pareigas 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytuose įpareigotuose subjektuose ar būti tų įpareigotųjų subjektų tikraisiais savininkais. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 9, 10, 221 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai užtikrinama Įstatymo projekto nuostatų suderinamumą su specialiaisiais notarų, advokatų, antstolių ir auditorių veiklą reglamentuojančiais įstatymais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis projekto siūlytojas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba). Projekto rengimą koordinavo Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamentas. Tiesioginiai rengėjai – Tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Atitikties skyriaus viršininkas Vilius Pečkaitis (tel. (8 5) 271 7456, el. paštas [email protected], vyriausioji specialistė Kristina Grigaitė tel. (8 5) 271 7475, el. paštas [email protected]). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.
IX-574 2 ir 10² straipsnių pakeitimo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos specialistai. Įstatymo projekto rengimą koordinavo Finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamentas (Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė, tel. (8 5) 239 0164), atsakingas asmuo – Verslo subjektų apskaitos skyriaus vedėja Asta Nareckaitė, tel. (8 5) 239 0018. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nustato pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas atitinka 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005 L 309, p. 15) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/78/ES (OL 2010 L 331, p. 120), nuostatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr.
laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašo, Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklių patvirtinimo ir informacijos apie pastebėtus galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo požymius, Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus, pateikimo tvarkos nustatymo“ (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 942) nustato mažos ir didelės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmės kriterijus. Šiuo nutarimu taip pat patvirtintos Kliento ir naudos gavėjo tapatybės, kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų nustatymo taisyklės. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas nereglamentuoja nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo. Šiuo metu atsakomybė už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴straipsnyje (Administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnyje), teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus turi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Institucijoms, kurios pagal kompetenciją atsakingos už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją, nenustatyta teisė taikyti atsakomybę subjektams, pažeidusiems pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarką. 4.
reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuos nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms, įgyvendins Direktyvos nuostatas:
su subjektais, kuriems taikomos Įstatymo projekto nuostatos Įstatymo projektu dėl Direktyvos 2 straipsnio reikalavimų praplečiamas subjektų, kuriems taikomos Įstatymo projekto nuostatos, sąrašas. Įstatymo projekto nuostatos bus taikomos asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, visoms lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms, nekilnojamojo turto agentams. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad svarbiomis viešosiomis pareigomis laikomos savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus pareigos. Šias pareigas einantiems asmenims taikomos Įstatymo projekto nuostatos.
su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu Įstatymo projektu įstatymo lygiu įtvirtinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 942 nuostatos dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo, tačiau jos yra tikslinamos/keičiamos pagal Direktyvos 10–29 straipsnių nuostatas. Tokia praktika, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymas reglamentuojamas pirminių teisės aktų lygiu, taikoma ne vienoje Europos Sąjungos valstybėje bei teigiamai vertinama tarptautinių organizacijų.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto nuostatos yra susijusios su asmens teisių ir laisvių reglamentavimu, kadangi nuo tam tikro kliento elgesio priklauso jo galimybės užmegzti santykius su finansų įstaigomis ir kitais įpareigotaisiais subjektais, t. y. jeigu asmuo nevykdo Įstatymo projekte nustatytų informacijos pateikimo reikalavimų, (pavyzdžiui, jeigu klientas Įstatymo projekto nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, įpareigotiesiems subjektams draudžiama) užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius su klientu. Todėl tikslus ir aiškus teisių ir pareigų nustatymas Įstatymo projekte svarbus ne tik visiems klientams, bet ir prevencijos priemones įgyvendinančioms finansų įstaigoms bei kitiems įpareigotiesiems subjektams, kuriems gali kilti atsakomybės klientui už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir žalą, padarytą atliekant šiame straipsnyje nustatytas pareigas ir veiksmus klausimas. Be to, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatos užtikrina sunkių ir labai sunkių nusikaltimų prevenciją, todėl yra itin reikšmingos visuomenei. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, susijęs su asmens teisių ir laisvių įgyvendinimu, turėtų būti nustatomas tik įstatymu. Todėl atsižvelgiant į įstatymo paskirtį, jo reikšmę valstybės ir visuomenės saugumui, siūloma visas nuostatas dėl kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo nustatyti įstatyme. Įstatymo projektas patikslina reikalavimus kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymui, nustatoma atskira tvarka, kaip kliento tapatybė nustatoma jam fiziškai nedalyvaujant, taip pat atskirai reglamentuojamas naudos gavėjo tapatybės nustatymas.
Įstatymo projektu taip pat tikslinamas sustiprinto ir supaprastinto kliento tapatybės nustatymo reglamentavimas.
su rizikos vertinimu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ne kiekvienu atveju yra vienoda. Įstatymo projektu stiprinamas požiūris, kad didesnė pinigų plovimo ar teroristų finansavimo rizika gali pateisinti griežtesnes priemones, o mažesnė rizika gali pateisinti ne tokią griežtą kontrolę. Įstatymo projektas nustato, kad ne rečiau kaip kas 4 metus atliekamas pagal Direktyvos 6–8 straipsnių nuostatas ir tarptautinius reikalavimus privalomas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, kuriuo vadovaujantis nustatomos priemonės šios rizikos valdymui ir mažinimui. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metu atsižvelgiama į Europos Komisijos atlikto pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos Europos Sąjungos mastu rezultatus bei teikiamas rekomendacijas valstybėms narėms dėl nustatytai rizikai mažinti tinkamų priemonių. Pagal Įstatymo projektą, finansų įstaigos ir kiti subjektai, nustatydami vidaus kontrolės procedūras, susijusias su rizikos įvertinimu ir valdymu, atsižvelgia ir į Europos Sąjungos, ir į nacionaliniu mastu atliktų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų rezultatus.
Tokiu būdu Įstatymo projektas užtikrins holistinio rizika grindžiamo požiūrio taikymą.
su finansų įstaigų ir kitų subjektų priežiūra Atsižvelgiant į Direktyvos 47–48, 58–62 straipsnių nuostatas dėl finansų ir kitų subjektų priežiūros ir į priežiūros institucijų galias skiriant poveikio priemones, Įstatymo projektas nustato, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos bankas, Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Auditorių rūmai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos prabavimo rūmai yra institucijos (toliau – Priežiūros institucijos), kurios pagal kompetenciją atsakingos už Įstatymo projekte nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą. Pagal Direktyvą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 10² straipsnių pakeitimo įstatymo ą projekte siūloma nustatyti, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Įstatymo projektu nacionalinėje teisėje nustatomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos bei kitos poveikio priemonės už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus.
Kaip teigiama Direktyvos preambulės 59 punkte, Įstatymo projekte nustatyta sankcijų ir priemonių įvairovė yra pakankamai plati, kad Priežiūros institucijos galėtų atsižvelgti į finansų įstaigų ir kitų subjektų skirtumus, susijusius su jų dydžiu, ypatybėmis ir veiklos pobūdžiu.
Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimai. Siekiant atitikti Direktyvos 2 straipsnio reikalavimus, Įstatymo projektas papildomai nustato, kad naudos gavėju laikomas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jei nenustatytas fizinis asmuo, kuris turi arba kontroliuoja juridinį asmenį, arba jei kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra tikrasis savininkas. Įstatymo projektas detalizuoja, kas laikomas naudos gavėju patikos struktūrų atveju. Įstatymo projektas įtvirtina vyresniojo vadovo sąvoką, nustatant, kad vyresnysis vadovas yra pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką ir einantis pakankamai aukštas pareigas, kad priimtų sprendimus, galinčius paveikti kylančią riziką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų padarinių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos korupcijos lygiui neturės.
Priėmus įstatymą bus efektyviau taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, atsiras prielaidos efektyvesniam šių nusikaltimų užkardymui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto įgyvendinimas sudarys sąlygas efektyvesnei finansų sektoriaus (jo vientisumo, stabilumo ir pasitikėjimo juo) apsaugai nuo pinigų plovimo ir veiksmingesnei visuomenės apsaugai nuo terorizmo. Atlikus administracinės naštos ūkio subjektams vertinimą, numatomas administracinės naštos padidėjimas nenustatytas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Su Įstatymo projektu yra susijęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo teisė taikyti atsakomybę fiziniams asmenims už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus įtvirtinama Įstatymo projekte nustatytoms Priežiūros institucijoms tokiu būdu užtikrinant, kad fizinių asmenų atsakomybė būdų reglamentuojama kodifikuotai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.. Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr.
IX-325 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama Įstatymo projektą sistemiškai suderinti su lošėjų tapatybės nustatymo institutu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnyje, t.y. siekiant išvengti kliento tapatybės nustatymo reglamentavimo skirtinguose teisės aktuose, iš Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies išbraukiama nuostata, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 1 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Tokiu būdu reikalavimai kliento tapatybės nustatymui bus įtvirtinti tik Įstatymo projekte. Taip pat kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 10² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, parengtas įgyvendinant Direktyvos 47 straipsnio 3 dalį dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodytų išorės apskaitininkų, kuri reikalauja, kad kompetentingos institucijos imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užkirsti kelią už atitinkamų rūšių nusikaltimus nuteistiems nusikaltėliams ar jų bendrininkams eiti vadovaujamas pareigas 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytuose įpareigotuose subjektuose ar būti tų įpareigotųjų subjektų tikraisiais savininkais. Su Įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 9, 10, 221 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13,
įstatymo Nr.
IX-876 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai užtikrinama Įstatymo projekto nuostatų suderinamumą su specialiaisiais notarų, advokatų, antstolių ir auditorių veiklą reglamentuojančiais įstatymais tais atvejais, kai pagal Įstatymo projektą kitiems įpareigotiesiems subjektams taikytinas licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ar sustabdymas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektu užtikrinamas tinkamas Direktyvos ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006, 17-22 straipsnių perkėlimas į nacionalinę teisę. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus teikiamus projektus iki įstatymo įsigaliojimo reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 942, kadangi šio nutarimo nuostatos perkeliamos į Įstatymo projektą.
Priėmus teikiamus projektus iki įstatymo įsigaliojimo reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 677 „Dėl Įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo, Informacijos apie pinigines operacijas ar sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo ir kliento veiklai būdingas dideles nuolatines ir reguliarias pinigines operacijas apibūdinančio kriterijaus nustatymo“. Priėmus teikiamus projektus iki įstatymo įsigaliojimo reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio
registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“. Priėmus teikiamus projektus, Įstatymo projekte nustatytos Priežiūros institucijos iki įstatymo įsigaliojimo parengs ir priims įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su finansų įstaigų ir kitų subjektų priežiūra. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų kas trejus metus atliekamam Nacionaliniam rizikos vertinimui. 2015 m. Nacionaliniam rizikos vertimui atlikti buvo skirta daugiau nei 57,92 tūkst. Eur. Taip pat biudžeto lėšų gali pareikalauti Priežiūros institucijų vykdoma poveikio priemonių už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo reikalavimų pažeidimus taikymo funkcija.
Įstatymo įgyvendinimui prireiks lėšų reikalingiems Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) pakeitimams, siekiant sudaryti galimybę į šią sistemą teikti informaciją ne tik apie uždarųjų akcinių bendrovių, mažųjų bendrijų, bet ir kitų teisinių formų juridinių asmenų naudos gavėjus. Šio funkcionalumo visoms juridinių asmenų teisinėms formoms Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemoje (JADIS) sukūrimas kainuos apie 200 tūkst. Eur. (be PVM). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai projekto žodžiai yra „pinigų plovimas“, „teroristų finansavimas“, „kliento tapatybės nustatymas“ „naudos gavėjas“,
„vyresnysis vadovas“, „įtartina piniginė operacija ar sandoris“, „politikoje
dalyvaujantys asmenys“, „rizikos vertinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-01 Nr. XIIIP-733 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-06-28 Nr. XIIIP-733(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2017-06-14
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Petras Gražulis, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė. Komiteto biuras: biuro vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas Sigitas Šileikis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Atitikties skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Grigaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktoriaus pavaduotoja Paulė Svorobovičienė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos viceministras Česlovas Mulma, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir teisės taikymo skyriaus patarėja Indrė Žvaigždinienė, Lietuvos auditorių rūmų prezidentas Saulius Lapšinskas, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Priežiūros teisės skyriaus vyresnioji juriskonsultė Aistė Patašiūtė, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Operacinės rizikos skyriaus vyr. specialistė Kotryna Filipavičiūtė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, AB SEB bankas Atitikties departamento Pinigų plovimo prevencijos vadovė Irmina Svetulevičienė, Finansinių paslaugų įmonių asociacijos „Finco“ direktorius Šarūnas Frolenko, Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėjas Paulius Bačiulis. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams,
taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-733 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2017-06-141 Argumentai: Iniciatorių pateiktame Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-733 (toliau – Projektas) 1 straipsniu keičiančiu Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį ir 5 dalimi papildančiu jį nauju 95 punktu, numatyta, kad Lietuvos auditorių rūmai būtų vienu iš administracinių nusižengimų teiseną pradedančiu ir administracinių nusižengimų tyrimą atliekančiu subjektu. Be to, Lietuvos auditorių rūmų atstovai, kaip šios institucijos pareigūnai, turėtų teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų.
Pažymėtina, kad Lietuvos auditorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus atestuotus auditorius, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams ir tenkinti kitus viešuosius interesus. Taigi, Lietuvos auditorių rūmai yra asociacija, vienijanti savo narius, ir kuriai nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Projektu siūlomi pakeitimai, kuriais Lietuvos auditorių rūmams, kaip viešojo administravimo įgaliojimų neturinčiam subjektui, būtų suteikti įgaliojimai surašyti administracinių nusižengimų protokolus, išbalansuotų sukurtą esamą nuoseklią administracinės teisenos sistemą. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas Projekto 1 straipsnis. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnį ir išbraukti šio straipsnio 5 dalį: „5. Papildyti 589 straipsni 95 punktu: „95) Lietuvos auditorių rūmų – dėl 198 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų.“
2Seimo Audito komitetas,
2017-06-142 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad su iniciatorių pateiktu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-732 yra tiesiogiai susiję jo lydintieji Seime registruoti projektai Nr. XIIIP-733 – XIIIP-738, būtina tarpusavyje suderinti šių įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Siūlytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Projekto straipsniai įsigaliotų bendra tvarka, t. y. kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pasiūlymas:
Tarpusavyje suderinti įstatymų projektų Nr. XIIIP-732 - Nr. XIIIP-738 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas ir atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIIP-733 2 straipsnyje numatytą terminą. Pritarti
sutarimu. 8.
paskirti pranešėjai: I. Šimonytė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėja Asta Rubežė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2017-06-
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Vidaus reikalų ministerijos atstovė Indrė Žvaigždinienė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai: Vilius Pečkaitis, Kristina Grigaitė, Lietuvos advokatūros atstovai: Ignas Vėgėlė, Lina Sakalauskienė, Lietuvos notarų rūmų atstovė Sandra Bradaitė, Lietuvos antstolių rūmų atstovės: Inga Karalienė, Dovilė Satkauskienė, Lietuvos bankų asociacijos atstovas Stasys Kropas, UAB „Vento Novo“ lobistas Arnas Marcinkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-06-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
2 Siūlytina nustatyti vienodą svarstomo projekto ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-732 įsigaliojimą datą. Pritarti 3.
ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
15 Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekto 30 str. 1 d. nustatyta, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą atlieka – FNTT, Lietuvos bankas, Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos auditorių rūmai , Teisingumo ministerija, Lietuvos prabavimo rūmai. Aiškinamajame rašte pažymėta, kad šiuo metu pagal kompetencija nenustatyta šioms institucijoms teisė taikyti atsakomybę subjektams, pažeidusiems ANK 198 str. nustatytas tvarkas ir todėl atitinkamai pildomi ANK 589 str. atitinkami punktai, suteikiant tokią teisę šioms institucijoms. Ne visos institucijos yra įtrauktos į ANK, kaip turinčios teisę nagrinėti atitinkamus pažeidimus, pvz. Lietuvos advokatūros, antstolių ir Teisingumo ministerijos jų tarpe nėra. Įstatymo projekte Nr. XIIP-732 numatyta, kad notarai, antstoliai patys to nedaro, o per Teisingumo ministeriją informuoja apie pažeidimus FNTT, o pastaroji įgaliota nagrinėti pažeidimus pagal ANK. Keltinas klausimas, ar Lietuvos auditorių rūmai (o konkrečiai neaišku kokie tų rūmų pareigūnai ar privatūs asmenys – auditorių rūmų nariai) yra tas subjektas, kuriam turėtų būti suteikta tokia teisė. Manytina, kad turėtų būti panaši tvarka, kuomet Auditorių rūmai apie pažeidimus praneštų FNTT, o pastaroji, nagrinėtų bylas ir skirtų nuobaudas. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą. 4. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
1 Jeigu vis dėlto būtų apsispręsta palikti Lietuvos auditorių rūmų pareigūnams tokią teisę nagrinėti bylas pagal ANK 198 str. pažeidimus, tai matyt turėtų būti suteikta ir teisė ir atitinkamai nagrinėti bylas pagal ANK 505 str.
„Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus,“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad pritartina ankstesnei pastabai reikėtų nepritarti šiai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2017-06-141 Argumentai: Iniciatorių pateiktame Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-733 (toliau – Projektas) 1 straipsniu keičiančiu Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnį ir 5 dalimi papildančiu jį nauju 95 punktu, numatyta, kad Lietuvos auditorių rūmai būtų vienu iš administracinių nusižengimų teiseną pradedančiu ir administracinių nusižengimų tyrimą atliekančiu subjektu. Be to, Lietuvos auditorių rūmų atstovai, kaip šios institucijos pareigūnai, turėtų teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, kad Lietuvos auditorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – vienyti visus atestuotus auditorius, koordinuoti jų veiklą, atstovauti jų interesams ir tenkinti kitus viešuosius interesus. Taigi, Lietuvos auditorių rūmai yra asociacija, vienijanti savo narius, ir kuriai nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai. Projektu siūlomi pakeitimai, kuriais Lietuvos auditorių rūmams, kaip viešojo administravimo įgaliojimų neturinčiam subjektui, būtų suteikti įgaliojimai surašyti administracinių nusižengimų protokolus, išbalansuotų sukurtą esamą nuoseklią administracinės teisenos sistemą. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas Projekto 1 straipsnis. Pasiūlymas:
Patikslinti Projekto 1 straipsnį ir išbraukti šio straipsnio 5 dalį: „5. Papildyti 589 straipsni 95 punktu: „95) Lietuvos auditorių rūmų – dėl 198 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų.“
2Seimo Audito komitetas,
2017-06-142 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad su iniciatorių pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-733 yra tiesiogiai susijęs Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-737 ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.
IX-574 2 ir 10² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-738, būtina tarpusavyje suderinti šių įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Siūlytina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Projekto straipsniai įsigaliotų bendra tvarka, t. y. kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Pasiūlymas:
Tarpusavyje suderinti įstatymų projektų Nr. XIIIP-732 - Nr. XIIIP-738 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas ir atitinkamai patikslinti Projekto Nr. XIIIP-733 2 straipsnio numatytą terminą. Pritarti Derinant prie pagrindinio įstatymo, siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsnio. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
išvadai;
turi derėti įstatymų projektų Nr. XIIIP-732
įgyvendinimo datos. Pasikeitus pagrindinio įstatymo (įstatymo projekto Nr. XIIIP-732) įsigaliojimo datai, atitinkamai tikslintina Projekto Nr. XIIIP-733 įsigaliojimo data. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 , prieš – nėra , susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Šedbaras. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė