Projektas Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kiti rezervai sudaromi įmonės įstatuose nustatyta tvarka iš įmonės paskirstytinojo pelno, naudojami įmonės įstatuose nustatytiems tikslams ir naikinami įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Šie rezervai gali būti sudaromi tik po to, kai yra atliktas atskaitymas į privalomąjį rezervą. Skirstant finansinių metų pelną, kiti nepanaudoti rezervai, jeigu jų nenumatoma panaudoti, gali būti pervedami į paskirstytinąjį pelną (nuostolius).“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Pelno (nuostolių) paskirstymas
„1. Įmonės paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) turi būti paskirstytas
(paskirstyti) ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams. 2. Įmonės vadovas kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą.
Projekte turi būti nurodyta:
1) ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;
2) ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai);
3) pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);
4) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;
5) pervedimai iš rezervų;
6) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai);
7) pelno dalis, skiriama į privalomąjį rezervą;
8) pelno dalis, skiriama į rezervus, naudojamus darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams;
9) pelno dalis, skiriama į kitus rezervus;
10) į valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokama įmonės pelno įmoka;
11) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), perkeliamas (perkeliami) į kitus finansinius metus. 3. Į rezervus darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams gali būti skiriama ne daugiau kaip 1/10 paskirstytinojo pelno. 4. Įmonės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje bei pervedimų iš rezervų suma. 5.
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija negali tvirtinti jai pateikto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, kuriame numatyta į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama įmonės pelno įmoka, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
įmokos taptų nemoki;
savivaldybės biudžetą ne mažesnę negu šio straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio įmonės pelno įmoką taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo bei turtą, kuris yra naudojamas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti ir yra perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti juo, atitinkančio kapitalo, privalomojo rezervo, ir perkainojimo rezervo sumą;
reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. 6. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti, kad iš įmonės paskirstytinojo pelno į valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokama įmonės pelno įmoka būtų 50 procentų įmonės ataskaitinių finansinių metų pelno.
Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę įmonės pelno įmoką, jeigu:
1) įmonės įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą;
2) įmonės nuosavas kapitalas po į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėtos įmonės pelno įmokos taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo ir perkainojimo rezervo sumą.:
1) ne mažesnė kaip 85 procentai įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža neviršija 1 procento nuosavo kapitalo grąžos;
2) ne mažesnė kaip 80 procentų įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra daugiau nei 1 procentas ir neviršija 3 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
3) ne mažesnė kaip 75 procentai įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra daugiau nei 3 procentai ir neviršija 5 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
4) ne mažesnė kaip 70 procentų įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra daugiau nei 5 procentai ir neviršija 10 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
5) ne mažesnė kaip 65 procentai įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra daugiau nei 10 procentų ir neviršija 15 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
6) ne mažesnė kaip 60 procentų įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra daugiau nei 15 procentų nuosavo kapitalo grąžos. 7.
audituoto metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis, ataskaitinių finansinių metų grynąjį pelną (nuostolius) dalijant iš nuosavo kapitalo šio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkio. 8. Skaičiuojant įmonės nuosavo kapitalo grąžos rodiklį ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai) koreguojamas:
1) ataskaitinių finansinių metų grynąjį pelną padidinant (grynuosius nuostolius sumažinant) mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, nustatyto Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatyme, suma, sumažinant apskaičiuotu pelno mokesčiu, nustatytu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme;
2) ataskaitinių finansinių metų grynąjį pelną padidinant (grynuosius nuostolius sumažinant) atskaitymų nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą suma, sumažinant apskaičiuotu pelno mokesčiu, nustatytu Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme. 9. Skaičiuojant valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklį, nuosavas kapitalas koreguojamas iš valstybės įmonės nuosavo kapitalo eliminuojant turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą. 7.
valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokamų įmonės pelno įmokų mokėjimo atleidžiamos valstybės įmonės, kurios ataskaitiniais finansiniais metais atitinka šias sąlygas:
1) yra išvardytos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės;
2) valdo, naudoja ir disponuoja strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrenginius, išvardytus Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;
3) įgyvendina ar dalyvauja įgyvendinant teisės aktu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos ar valstybei svarbų ekonominį projektą. 10. Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę nei nurodytą šio straipsnio 6 dalyje įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą;
2) įmonės paskolos, išperkamosios nuomos įsipareigojimai ir kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas, kurie nurodyti įmonės audituotame ataskaitinių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje, sumokėjus pelno įmoką viršytų įmonės nuosavo kapitalo dydį. 8.11.
yra centrinė naftos produktus ir naftos atsargas kaupianti ir tvarkanti organizacija Lietuvos Respublikoje ir kurios pelno panaudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas. 912. Valstybės įmonės pelno dalis, atitinkanti valstybės įmonės pelno įmokos, nuo kurios mokėjimo į valstybės biudžetą ji atleidžiama vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, dydį, taip pat valstybės įmonės pelno dalis, atitinkanti valstybės įmonės pelno įmokos, kurios mokėjimo į valstybės biudžetą dydis yra mažinamas vadovaujantis šio straipsnio 6
Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintiems ypatingos valstybinės svarbos arba Vyriausybės sprendimu pripažintiems valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kuriuos ši valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja juos įgyvendinant. 1013. Įmonė pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą turi pervesti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto 2 lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kiti rezervai sudaromi įmonės įstatuose nustatyta tvarka iš įmonės paskirstytinojo pelno, naudojami įmonės įstatuose nustatytiems tikslams ir naikinami įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Šie rezervai gali būti sudaromi tik po to, kai yra atliktas atskaitymas į privalomąjį rezervą. Skirstant finansinių metų pelną, kiti nepanaudoti rezervai, jeigu jų nenumatoma panaudoti, gali būti pervedami į paskirstytinąjį pelną (nuostolius).“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Pelno (nuostolių) paskirstymas
(paskirstyti) ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams. 2. Įmonės vadovas kartu su įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkiniu valdybai, jeigu ji sudaroma, ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai turi pateikti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą.
Projekte turi būti nurodyta:
1) ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;
2) ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai);
3) pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);
4) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;
5) pervedimai iš rezervų;
6) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai);
7) pelno dalis, skiriama į privalomąjį rezervą;
8) pelno dalis, skiriama į rezervus, naudojamus darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams;
9) pelno dalis, skiriama į kitus rezervus;
10) į valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokama įmonės pelno įmoka;
11) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), perkeliamas (perkeliami) į kitus finansinius metus. 3. Į rezervus darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams gali būti skiriama ne daugiau kaip 1/10 paskirstytinojo pelno. 4. Įmonės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) ir ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje bei pervedimų iš rezervų suma. 5.
savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija negali tvirtinti jai pateikto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, kuriame numatyta į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama įmonės pelno įmoka, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
įmokos taptų nemoki;
savivaldybės biudžetą ne mažesnę negu šio straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio įmonės pelno įmoką, taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo bei turtą, kuris yra naudojamas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti ir yra perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, atitinkančio kapitalo, privalomojo rezervo, ir perkainojimo rezervo sumą;
reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. 6. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti, kad iš įmonės paskirstytinojo pelno į valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokama įmonės pelno įmoka būtų 50 procentų įmonės ataskaitinių finansinių metų pelno.
Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę įmonės pelno įmoką, jeigu:
1) įmonės įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą;
2) įmonės nuosavas kapitalas po į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėtos įmonės pelno įmokos taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo ir perkainojimo rezervo sumą.:
1) ne mažesnė kaip 85 procentai įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža neviršija 1 procento nuosavo kapitalo grąžos;
2) ne mažesnė kaip 80 procentų įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra didesnė negu 1 procentas, bet neviršija 3 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
3) ne mažesnė kaip 75 procentai įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra didesnė negu 3 procentai, bet neviršija 5 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
4) ne mažesnė kaip 70 procentų įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra didesnė negu 5 procentai, bet neviršija 10 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
5) ne mažesnė kaip 65 procentai įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra didesnė negu 10 procentų, bet neviršija 15 procentų nuosavo kapitalo grąžos;
6) ne mažesnė kaip 60 procentų įmonės paskirstytinojo pelno, jei įmonės ataskaitinių finansinių metų nuosavo kapitalo grąža yra didesnė negu 15 procentų nuosavo kapitalo grąžos. 7.
metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis, ataskaitinių finansinių metų grynąjį pelną (nuostolius) dalijant iš nuosavo kapitalo šio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkio. 8. Skaičiuojant valstybės įmonės nuosavo kapitalo grąžą, ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai) koreguojamas:
1) ataskaitinių finansinių metų grynąjį pelną padidinant (grynuosius nuostolius sumažinant) mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, nustatyto Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatyme, suma, sumažinant apskaičiuoto pelno mokesčio, nustatyto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, suma;
2) ataskaitinių finansinių metų grynąjį pelną padidinant (grynuosius nuostolius sumažinant) atskaitymų į valstybės biudžetą nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą suma, sumažinant apskaičiuoto pelno mokesčio, nustatyto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme, suma. 7.
mokėjimo atleidžiamos valstybės įmonės, kurios ataskaitiniais finansiniais metais atitinka šias sąlygas:
1) yra išvardytos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės;
2) valdo, naudoja ir disponuoja strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrenginius, išvardytus Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje;
3) įgyvendina ar dalyvauja įgyvendinant teisės aktu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos ar valstybei svarbų ekonominį projektą. 9. Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę nei nurodytą šio straipsnio 6 dalyje įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą;
2) įmonės paskolos, išperkamosios nuomos įsipareigojimai ir kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas), kurie nurodyti įmonės audituotame ataskaitinių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje, sumokėjus pelno įmoką, viršytų įmonės nuosavo kapitalo dydį. 8.10.
yra centrinė naftos produktus ir naftos atsargas kaupianti ir tvarkanti organizacija Lietuvos Respublikoje ir kurios pelno panaudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas. 911. Valstybės Įįmonės pelno dalis, atitinkanti valstybės įmonės pelno įmokos, nuo kurios mokėjimo į valstybės biudžetą ji atleidžiama vadovaujantis šio straipsnio 7 dalimi, dydį, taip pat valstybės įmonės pelno dalis, atitinkanti valstybės įmonės pelno įmokos, kurios mokėjimo į valstybės biudžetą dydis yra mažinamas vadovaujantis likusi pagal šio straipsnio 6 9 dalies 1 punktuą, sumažintą dalį, sumažinus įmonės pelno įmoką, turi būti skiriamos teisės aktais pripažintiems ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kuriuos ši valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja juos įgyvendinant. 1012. Įmonė pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą turi pervesti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos.“
Šio įstatymo nuostatos taikomos paskirstant įmonių 2017 metų ir vėlesnių metų paskirstytinąjį pelną. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama sistemiško ir vienodo dividendų bei valstybės ir savivaldybės įmonių mokamų pelno įmokų mokėjimo tvarkos ir sąlygų reguliavimo, kuriuo būtų prisidedama prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo rekomendacijų įgyvendinimo, pavedė Finansų ministerijai parengti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas
Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (toliau – Įstatymas) pakeitimais siekiama nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių turto generuojama grąža užtikrintų galimybes didinti biudžetų pajamas iš turto valdymo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento (direktorė Aušra Vičkačkienė, tel. 239 0122, el. p. [email protected]) Valstybės turto valdymo politikos skyriaus (vedėja Laima Kalinauskienė, tel. 239 0127, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Asta Sinkevičienė (tel. 219 4471, el. p. [email protected]). 3.
metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatyme nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti, kad iš įmonės paskirstytinojo pelno į valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokama įmonės pelno įmoka būtų 50 procentų įmonės ataskaitinių finansinių metų pelno. Vyriausybė ar savivaldybės taryba gali nustatyti mažesnę įmonės pelno įmoką, jeigu: 1) įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą; 2) įmonės nuosavas kapitalas į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokėjus pelno įmoką taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo ir perkainojimo rezervo sumą. Taip pat Įstatyme numatyta išimtis nemokėti į valstybės biudžetą įmonės pelno įmokų, kai valstybė įmonė: 1) yra įrašyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje kaip strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti valstybės įmonė; 2) valdo, naudoja ir disponuoja strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius valstybei nuosavybės teise priklausančius įrenginius, išvardytus Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje; 3) įgyvendina ar dalyvauja įgyvendinant teisės aktu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos ar valstybei svarbų ekonominį projektą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindiniai Įstatymo pakeitimai yra susiję su valstybės ir savivaldybių įmonių į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokamų pelno įmokų mokėjimo sąlygų ir principų nustatymu.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti tokius pačius, kaip taikomi valstybės valdomų bendrovių dividendams paskirstytinojo pelno dalies, skiriamos pelno įmokai sumokėti, dydžio nustatymo principus:
1) siūloma susieti pelno įmokos dydį su įmonės finansiniais metais pasiektu nuosavo kapitalo grąžos rodikliu;
2) priklausomai nuo pasiekto kapitalo grąžos rodiklio reikšmės, siūloma nustatyti, kad pelno įmoka negalės būti mažesnė nei 60 procentų įmonės paskirstytinojo pelno;
3) kapitalo grąžos rodiklio reikšmes siūloma diferencijuoti intervalais, o pelno įmokai sumokėti skiriamos pelno dalies dydį susieti su kapitalo grąžos rodiklio reikšmėmis pagal nustatytus intervalus. Pelno įmokos dydžio susiejimas su pasiektu kapitalo grąžos rodikliu turi veiklos efektyvinimo aspektą: įmonės būtų skatinamos siekti didesnio grynojo pelno, kuris galėtų būti paremtas ir apyvartos
(pajamų) didinimu, ir sąnaudų mažinimu. Nuosavo kapitalo grąžos rodiklio ribos skatintų įmones siekti geresnių rezultatų. Siekiant aukštesnės kapitalo grąžos, tikėtina, bus efektyviau investuojamos lėšos, nes, norint išlaikyti aukštesnį įmonės nuosavo kapitalo grąžos rodiklį, kritiškiau būtų vertinamas investicijų atsiperkamumas. Kartu siūloma papildyti išimčių atvejus ir numatyti, kad Vyriausybė ar savivaldybės taryba gali nustatyti mažesnį pelno įmokos dydį, įvertinusi įmonės įsiskolinimo lygį, į kurį šiuo metu neatsižvelgiama. Pažymėtina, kad, remiantis 2014–2015 metų skaičiavimais, siūlomas teisinis reguliavimas leistų generuoti dvigubai didesnes nei iki šiol mokėtas pelno įmokas (už 2014 m. sumokėta 7,66 mln. eurų, 2015 m. – 6,64 mln. Eurų).
Eurų). Atsižvelgdami į tai, kad valstybės įmonės užsiimančios komercine veikla neturėtų konkurencinio pranašumo ar trūkumo prieš bendroves vien dėl teisinės formos bei siekiant valstybės valdomoms bendrovėms ir valstybės įmonėms suvienodinti dividendų ir pelno įmokos sumažinimo sąlygas, tikslinga atsisakyti Įstatyme įtvirtintos išimties, kad valstybės įmonės atleidžiamos nuo į valstybės ar savivaldybės biudžetą įmokamų įmonės pelno įmokų mokėjimo, kai yra tenkinamos visos Įstatymo 15 straipsnyje išvardytos sąlygos. Visoms įmonėms turėtų galioti vienodi pelno įmokos sumažinimo principai ir tam tikroms įmonėms neturėtų būti taikomos išskirtinės sąlygos nemokėti pelno įmokos, išskyrus atvejus, kai įmonės pelno panaudojimą reglamentuoja specialūs įstatymai. Tai, kad įmonė pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą atitinka visas Įstatymo 15 straipsnyje nustatytas sąlygas, dar nereiškia, kad ji nėra finansiškai pajėgi mokėti pelno įmoką. Vyriausybė ar savivaldybės taryba kiekvienu atveju turėtų įvertinti įmonės finansinius rezultatus, vykdomus investicijų projektus, numatomus finansavimo šaltinius ir (pasibaigus finansiniams metams) tik tada priimti sprendimą sumažinti įmonės pelno įmokos dydį. Atsižvelgiant į siūlomą išimties panaikinimą yra tikslinama Įstatymo dalis, numatanti, kad valstybės įmonės sumažinta pelno dalis turi būti skiriama teisės aktais pripažintiems ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kuriuos ši valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant.
Įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija negali tvirtinti jai pateikto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projekto, kuriame numatyta į valstybės ar savivaldybės biudžetą mokama įmonės pelno įmoka, jeigu tenkinama sąlyga – įmonės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba įmokėjus į valstybės ar savivaldybės biudžetą pelno įmoką taptų mažesnis už įmonės savininko kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo sumą. Tačiau dalis valstybės įmonių, ypač transporto sektoriuje, valdo išimtine valstybės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris nėra įtraukiamas į savininko kapitalą, tačiau sudaro svarbią nuosavo kapitalo dalį. Specifinę nuosavo kapitalo sandarą pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį turi valstybės įmonė – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad vertinant galimus nuosavo kapitalo pokyčius jie turėtų būti lyginami ne tik su savininko kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo suma, bet ir kitomis nuosavo kapitalo dalimis, kuriose registruojama reikšminga įmonės valdomo turto dalis. Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kiti rezervai sudaromi įmonės įstatuose nustatyta tvarka iš įmonės paskirtytinojo pelno ir naudojami įmonės įstatuose nustatytiems tikslams pasiekti. Tai yra, įmonė be Įstatyme nurodytų rezervų gali sudaryti rezervą, skirtą investicijoms, ir jame kiekvienais metais kaupti lėšas investicinių projektų įgyvendinimui.
Kitu atveju įmonės galimybės kaupti lėšas ilgalaikėms investicijoms iš esmės būtų smarkiai apribotos. Toks rezervas sudaromas (kaip ir kiti rezervai) skirstant įmonės paskirstytinąjį pelną ir tvirtinamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalyje nurodyti, kad skirstant finansinių metų pelną, kiti nepanaudoti rezervai, jeigu jų nenumatoma panaudoti, gali būti pervedami į paskirstytinąjį pelną (nuostolius). Kartu pažymime, kad valstybės įmonės savo apskaitą tvarko ir finansines ataskaitas sudaro vadovaudamosi Buhalterinės apskaitos įstatymu, tarptautiniais apskaitos standartais ir verslo apskaitos standartais, kuriuose yra apibrėžtos Įstatymo projekto 15 straipsnio 9 dalies 2 punkte vartojamos sąvokos. Todėl manome, kad nėra tikslinga įstatymu nustatyti atskirų finansinių ataskaitų rodiklių apibrėžties. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikės imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamas poveikis – bus užtikrintas efektyvesnis įmonių valdymas, didinant valstybės ir savivaldybės turto generuojamą grąžą. Poveikis administracinei naštai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas užtikrins efektyvesnį įmonių valdymą, didinant valstybės ir savivaldybės turto generuojamą grąžą. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jis nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“ (atsakinga Finansų ministerija). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus įstatymo projektą, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės. Bus gauta papildomų lėšų į valstybės ir savivaldybės biudžetus. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14. Eurovoc reikšminiai žodžiai „Valstybės įmonė“, „savivaldybės įmonė“, „pelno įmoka“ 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies 3 punkte, siekiant teisės normos aiškumo ir suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžių „ir disponuoti juo“ įrašytini žodžiai „patikėjimo teise“. 2. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 2 punkte, siekiant teisės normos aiškumo ir suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžio „atskaitymų“ įrašytini žodžiai „į valstybės biudžetą“. 3. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio skaičiavimo išimtį, nustatant, kad šiuo atveju nuosavas kapitalas koreguojamas iš valstybės nuosavo kapitalo eliminuojant turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą. Neaišku, kodėl išimtis nustatoma tik valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms, nes ir kitoms valstybės įmonėms gali būti perduotas turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 8 straipsnis). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-10-17 Nr. XIIIP-720(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Audito komitetas
2017-09-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Petras Gražulis, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-232 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte, siekiant teisės normos aiškumo ir suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžių „ir disponuoti juo“ įrašytini žodžiai „patikėjimo teise“. Pritarti
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 2 punkte, siekiant teisės normos aiškumo ir suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžio „atskaitymų“ įrašytini žodžiai „į valstybės biudžetą“. Pritarti
2017-05-232 3.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio skaičiavimo išimtį, nustatant, kad šiuo atveju nuosavas kapitalas koreguojamas iš valstybės nuosavo kapitalo eliminuojant turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą. Neaišku, kodėl išimtis nustatoma tik valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms, nes ir kitoms valstybės įmonėms gali būti perduotas turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 8 straipsnis). Pritarti Žr. 2 Audito komiteto pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis 2017-06-152 Argumentai: Keičiant Įstatymą neturi būti sudarytos sąlygos pasireikšti korupcijai. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 15 straipsnio 10 dalį: „10.
Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę nei nurodytą šio straipsnio 6 dalyje įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą;
2) įmonės paskolos, išperkamosios nuomos įsipareigojimai ir kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas, kurie nurodyti įmonės audituotame ataskaitinių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje, sumokėjus pelno įmoką viršytų įmonės nuosavo kapitalo dydį.“ Nepritarti Projektu siūloma nustatyti dvi išimtis, kuomet Vyriausybė arba savivaldybės taryba gali sumažinti įmonės mokėtiną pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Išimčių taikymas valstybinėms įmonėms reglamentuojamas Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“, savivaldybės įmonėms – savivaldybių nustatyta tvarka. Manytina, kad Vyriausybės nutarime nustatyta tvarka ir įtvirtintas tikrinimo (derinimo) mechanizmas užkirs kelią korupcijai pasireikšti. Savivaldybių tarybos taip pat suinteresuotos tinkamu savivaldybės biudžeto planavimu. Tuo tarpu Projekte numatyti atvejai – įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą svarbų ekonominį projektą arba Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą arba yra įsiskolinusi, objektyviai pagrįstos priežastys. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 12 ir
pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Audito komitetas, 2017-09-202 Argumentai: Galiojančiame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad kai minėto įstatymo nuostatos taikomos ir valstybės įmonei, ir savivaldybės įmonei, vartojamas žodis „įmonė“. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kuomet skaičiuojant įmonės nuosavo kapitalo grąžos rodiklį gali būti koreguojamas įmonės ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai). Pažymėtina, kad ši Projekto nuostata yra taikytina tik valstybės įmonėms, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Skaičiuojant valstybės įmonės nuosavo kapitalo grąžos
rodiklį ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai) koreguojamas:“
2Seimo Audito komitetas,
2017-09-202 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad visi valstybinės reikšmės keliai 2017-03-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 238 patikėjimo teise yra perduoti valdyti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, siūlytina kaip nebeaktualios atsisakyti Projekto 2 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio skaičiavimo išimties.
Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalį:
„9. Skaičiuojant valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės
įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklį, nuosavas kapitalas koreguojamas iš valstybės įmonės nuosavo kapitalo eliminuojant turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą.“
Projekto 2 straipsnyje dėstomo kaičiamo įstatymo 15 straipsnio 10-13 dalis laikyti 9-12 dalimis. 3. Atitinkamai suderinti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnyje esančias nuorodas. Pritarti
3Seimo Audito komitetas,
2017-09-202 Argumentai: Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalies 1 punkte siūloma nustatyti galimybę įmonėms, įgyvendinančioms arba dalyvaujančioms įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą svarbų ekonominį projektą arba Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą, mažinti įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad tokių projektų įgyvendinime gali dalyvauti tiek valstybės tiek savivaldybės įmonės, atitinkamai turi būti nustatytas analogiškas išimčių taikymo reguliavimas tiek valstybės, tiek savivaldybės įmonėms. Todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „1211.
Valstybės įImonės pelno dalis, atitinkanti valstybės įmonės pelno įmokos, kurios mokėjimo į valstybės ar savivaldybės biudžetą dydis yra mažinamas vadovaujantis šio straipsnio 10 9 dalies 1 punktu, sumažintą dalį, turi būti skiriama Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintiems ypatingos valstybinės svarbos arba Vyriausybės sprendimu pripažintiems valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kuriuos ši valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja juos įgyvendinant.“
4Seimo Audito komitetas,
2017-09-203 Argumentai: Projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo pakeitimai, susiję su valstybės ir savivaldybių įmonių į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokamų pelno įmokų mokėjimo sąlygomis ir principais įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku kurio laikotarpio paskirstytinajam pelnui būtų taikoma nauja pelno įmokų apskaičiavimo tvarka, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atsisakyti konkrečios įstatymo įstatymo įsigaliojimo datos, tačiau įtvirtinti įstatymo taikymo tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant įmonių 2017 metų ir vėlesnių metų paskirstytinąjį pelną. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Aušrinė Norkienė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto patarėja (ES) Laura Pranaitytė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-722 12 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2017-06-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos atstovė Laima Kalinauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-05-23)2
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžių „ir disponuoti juo“ įrašytini žodžiai „patikėjimo teise“. Pritarti
(2017-05-23)2
suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžio „atskaitymų“ įrašytini žodžiai „į valstybės biudžetą“. Pritarti
(2017-05-23)2
3.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio skaičiavimo išimtį, nustatant, kad šiuo atveju nuosavas kapitalas koreguojamas iš valstybės nuosavo kapitalo eliminuojant turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą. Neaišku, kodėl išimtis nustatoma tik valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms, nes ir kitoms valstybės įmonėms gali būti perduotas turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 8 straipsnis). Pritarti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio skaičiavimo išimties jau yra nebeaktualios. Įstatymo projekto pateikimo Seimui ir valstybinius kelius prižiūrinčių įmonių pertvarkos procesai vyko lygiagrečiai. Šiuo metu visi valstybinės reikšmės keliai jau yra perduoti patikėjimo teise valdyti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, įmonių nuosavo kapitalo dalyje valstybei nuosavybės teise priklausančio turto jau nebeliko. Kita įmonių grupė, kuri nuosavo kapitalo dalyje turėjo išimtinai valstybei nuosavybės teise priklausančio turto – valstybės įmonės miškų urėdijos. Tačiau nuo 2016 m. valstybiniai miškai, analogiškai kaip ir valstybiniai keliai, bus apskaitomi, ne įmonių nuosavo kapitalo dalyje, o viešojo sektoriaus subjekto
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys K. Masiulis (2017-06-15)2
Argumentai: Keičiant Įstatymą neturi būti sudarytos sąlygos pasireikšti korupcijai. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 15 straipsnio 10 dalį: „10. Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę nei nurodytą šio straipsnio 6 dalyje įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą;
2) įmonės paskolos, išperkamosios nuomos įsipareigojimai ir kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas, kurie nurodyti įmonės audituotame ataskaitinių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje, sumokėjus pelno įmoką viršytų įmonės nuosavo kapitalo dydį.“ Nepritarti Įstatymo projekte siūloma nustatyti aiškius pagrindus, kuomet pagal kapitalo grąžos rodiklį nustatyta mokėtina pelno įmoka gali būti sumažinama. Iš to galima daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas nepaliko galimybės Vyriausybei nustatyti kitokius, nei įstatyme bus įtvirtinti, pelno įmokos pagrindus, eliminuodamas galimas sąlygas korupcijai. Vyriausybė yra patvirtinusi (Vyriausybės 1997 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20 „Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“) tvarką, kaip teikiami prašymai dėl įmokos sumažinimo, kokios institucijos tame dalyvauja, kokius dokumentus turi pateikti įmonės, kurios kreipiasi dėl įmokos sumažinimo.
Pagal minėtą tvarką sprendimą dėl pelno įmokos sumažinimo gali priimti tik Vyriausybė, o ne įmonės savininko teises įgyvendinanti institucija ar kitas valdymo organas. Sprendimo projektas privalo būti suderintas su Finansų, Ūkio ministerijomis ir valstybės valdomų įmonių valdymo koordinavimo centru. Teikiant sprendimo projektą dėl pelno įmokos sumažinimo privalo būti pateikti ir analizuojami šie duomenys ir dokumentai: informacija apie svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimo eigą (kas padaryta, kokia projekto vertė, terminai, kiek investicijų jau panaudota), audituotą finansinių ataskaitų rinkinį su audito išvada, pelno paskirstymo projektą ir kt. Atsižvelgus į tai, manytina, kad teisinis reguliavimas yra pakankamai aiškus ir ribotas, kad užkirti kelią galimai įtakai. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Įstatymo projektui Nr. XIIIP-720 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Masiulis. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Biudžeto ir finansų komitetas
2017-10-04
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Algirdas
Butkevičius, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Andrius Kubilius, Vida Ačienė, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
53 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte, siekiant teisės normos aiškumo ir suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžių „ir disponuoti juo“ įrašytini žodžiai „patikėjimo teise“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
82
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 2 punkte, siekiant teisės normos aiškumo ir suderinamumo su kitais įstatymais, po žodžio „atskaitymų“ įrašytini žodžiai „į valstybės biudžetą“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 3.
Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio skaičiavimo išimtį, nustatant, kad šiuo atveju nuosavas kapitalas koreguojamas iš valstybės nuosavo kapitalo eliminuojant turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą. Neaišku, kodėl išimtis nustatoma tik valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms valstybės įmonėms, nes ir kitoms valstybės įmonėms gali būti perduotas turtas, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 8 straipsnis). Pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad visi valstybinės reikšmės keliai 2017-03-29 Vyriausybės nutarimu Nr. 238 patikėjimo teise yra perduoti valdyti Lietuvos automobilių kelių direkcijai, ir projekto 15 straipsnio 9 dalis nebeaktuali, 2 projekto straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalį išbraukti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Kęstutis Masiulis
9 Argumentai: Keičiant Įstatymą neturi būti sudarytos sąlygos pasireikšti korupcijai. Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 2 straipsniu siūlomo keisti Įstatymo 15 straipsnio 10 dalį: „10.
Vyriausybė ar savivaldybės taryba jų nustatyta tvarka gali nustatyti mažesnę nei nurodytą šio straipsnio 6 dalyje įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą, jeigu yra tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą valstybei svarbų ekonominį projektą arba valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą;
2) įmonės paskolos, išperkamosios nuomos įsipareigojimai ir kitos ilgalaikės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, išskyrus ateinančių laikotarpių pajamas, atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimus ir dotacijas, kurie nurodyti įmonės audituotame ataskaitinių metinių finansinių ataskaitų rinkinyje, sumokėjus pelno įmoką viršytų įmonės nuosavo kapitalo dydį.“ Nepritarti Projektu siūloma nustatyti dvi sąlygas, kada Vyriausybė arba savivaldybės taryba gali sumažinti įmonės mokėtiną pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą: -įmonė įgyvendina arba dalyvauja įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą svarbų ekonominį projektą arba Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą;
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-06-21 Iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIIIP-720 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Pritarti. 2. Seimo Audito komitetas,
8 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo Nr. I-722 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-720 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Argumentai:
Galiojančiame Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad kai minėto įstatymo nuostatos taikomos ir valstybės įmonei, ir savivaldybės įmonei, vartojamas žodis „įmonė“. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kuomet skaičiuojant įmonės nuosavo kapitalo grąžos rodiklį gali būti koreguojamas įmonės ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai). Pažymėtina, kad ši Projekto nuostata yra taikytina tik valstybės įmonėms, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Skaičiuojant valstybės įmonės nuosavo kapitalo grąžos
rodiklį ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai) koreguojamas:“ Pritarti. 3. Seimo Audito komitetas,
9 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad visi valstybinės reikšmės keliai 2017-03-29 Vyriausybės nutarimu Nr.
automobilių kelių direkcijai, siūlytina kaip nebeaktualios atsisakyti Projekto 2 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalies nuostatos dėl valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio skaičiavimo išimties. Pasiūlymas:
2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalį:
„9. Skaičiuojant valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės
įmonių nuosavo kapitalo grąžos rodiklį, nuosavas kapitalas koreguojamas iš valstybės įmonės nuosavo kapitalo eliminuojant turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantį kapitalą.“
Projekto 2 straipsnyje dėstomo kaičiamo įstatymo 15 straipsnio 10-13 dalis laikyti 9-12 dalimis. 3. Atitinkamai suderinti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnyje esančias nuorodas. Pritarti. 4. Seimo Audito komitetas,
9 Argumentai: Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 10 dalies 1 punkte siūloma nustatyti galimybę įmonėms, įgyvendinančioms arba dalyvaujančioms įgyvendinant Vyriausybės sprendimu pripažintą svarbų ekonominį projektą arba Seimo sprendimu pripažintą ypatingos valstybinės svarbos projektą, mažinti įmonės pelno įmoką į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad tokių projektų įgyvendinime gali dalyvauti tiek valstybės tiek savivaldybės įmonės, atitinkamai turi būti nustatytas analogiškas išimčių taikymo reguliavimas tiek valstybės, tiek savivaldybės įmonėms. Todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „1211.
Valstybės įImonės pelno dalis, atitinkanti valstybės įmonės pelno įmokos, kurios mokėjimo į valstybės ar savivaldybės biudžetą dydis yra mažinamas vadovaujantis šio straipsnio 10 9 dalies 1 punktu, sumažintą dalį, turi būti skiriama Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu pripažintiems ypatingos valstybinės svarbos arba Vyriausybės sprendimu pripažintiems valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kuriuos ši valstybės įmonė įgyvendina arba dalyvauja juos įgyvendinant.“ Pritarti. 5. Seimo Audito komitetas, 2017-09-203 Argumentai:
Projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo pakeitimai, susiję su valstybės ir savivaldybių įmonių į valstybės ar savivaldybės biudžetą sumokamų pelno įmokų mokėjimo sąlygomis ir principais įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad nėra aišku kurio laikotarpio paskirstytinajam pelnui būtų taikoma nauja pelno įmokų apskaičiavimo tvarka, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atsisakyti konkrečios įstatymo įsigaliojimo datos, tačiau įtvirtinti įstatymo taikymo tvarką. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant įmonių 2017 metų ir vėlesnių metų paskirstytinąjį pelną. Iš dalies pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad paskirstytinasis pelnas yra paskirstomas, o ne apskaičiuojamas, projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Įstatymo taikymas įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant paskirstant įmonių 2017 metų ir vėlesnių metų paskirstytinąjį pelną. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vida Ačienė, Mykolas Majauskas 10.
Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė