Lyginamasis variantas
Pakeisti 306 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „3. Apeliacinį skundą surašo advokatas proceso dalyviai arba jų atstovai. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“2 straipsnis. 320¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 320¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys“. 3 straipsnis. 347 straipsnio pakeitimas Pakeisti 347 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kasacinį skundą surašo advokatas proceso
dalyviai arba jų atstovai. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“4 straipsnis. 350 straipsnio pakeitimas Pakeisti 350 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis:
neatnaujinamas;
3) neatitinka šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
Lyginamasis variantas
Pakeisti 306 straipsnio 3 dalį ir jį išdėstyti taip: „3. Apeliacinį skundą surašo advokatas proceso dalyviai arba jų atstovai. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“2 straipsnis. 320¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 320¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys“. 3 straipsnis. 347 straipsnio pakeitimas Pakeisti 347 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kasacinį skundą surašo advokatas proceso
dalyviai arba jų atstovai. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.“4 straipsnis. 350 straipsnio pakeitimas Pakeisti 350 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis:
neatnaujinamas;
3) neatitinka šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
tikslai ir uždaviniai Projektu keičiamos nuo 2017-07-01 įsigaliosiančios Civilinio proceso kodekso redakcijos straipsnių nuostatos. Dėl teisės į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Šiuo projektu siūloma keisti teisinį reglamentavimą, kuris atima iš asmenų teisę į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, nes nustato, kad apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai. Civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos nepagrįstai apriboja asmenų, ypač iš nepasiturinčių, socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių, teisę pateikti apeliacinį ir kasacinį skundus, realizuojant kiekvieno asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Kol Lietuvoje nėra visuotiniai visiems asmenims prieinama nemokama teisinė pagalba, asmenų teisės į gynybą per apeliaciją ir kasaciją negali būti nepagrįstai ribojama tik todėl, kad asmenys neturi lėšų samdyti atstovus, turinčius teisęs surašyti apeliacinius ir kasacinius skundus. Ši teisė į teisminę gynybą įtvirtinta tiek tarptautiniu lygmeniu, t. y. 1966 m. gruodžio
m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 13 str.), tiek nacionaliniu lygmeniu, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (30 str. 1 d.), Teismų įstatyme (4 str.), Civilinio proceso kodekse (5 str.). Šios tarptautinio ir nacionalinio lygmens nuostatos užtikrina kiekvieno asmens, kurio subjektinės teisės ar teisėtas interesas buvo pažeisti, teisę kreiptis į teismą atkurti pusiausvyrą ir pažeistas teises. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos 1995 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr.
I-865, septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teismo instancija. Tokia išvada patvirtinta Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacija Nr. R(95)5 dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo, kurioje teigiama, kad apeliacinės procedūros turi būti prieinamos ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose. Tačiau dabartinis teisinis reglamentavimas, dalis kurio turėtų įsigalioti nuo 2017 m. liepos 1 d., atima iš asmenų teisę į apeliaciją ir kasaciją, nes nustato, kad apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai, tačiau tuo pat metu Lietuvoje neišspręstas klausimas dėl visuotiniai visiems asmenims prieinamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, kaip, pavyzdžiui, yra Nyderlanduose, kur bet kokį procesinį dokumentą turi teisę pateikti tik advokatas, tačiau kiekvienas asmuo už nedidelį žyminį mokestį, siekiantį apie 5 proc. asmens mėnesinio atlyginimo, turi teisę gauti advokato atstovavimą viso apeliacinio ir kasacinio proceso metu, nepatirdamas daugiau jokių kitų teismo išlaidų. Dėl kasacinių skundų atrankos. Šiuo projektu siūloma panaikinti CPK 350 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris šiuo metu nustato, kad kasacinis skundas nepriimamas, jei jis neatitinka šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas, tačiau teismas tai daro ne a priori per kasacinių skundų atrankos kolegijų išvadas, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma.
Šiuo metu susiklostė netinkama kasacinio teismo praktika, kai šis teismas faktiškai bylas išnagrinėja ne teismo posėdžiuose, o kasacinių skundų atrankos kolegijose, kuriose kasacinis teismas pasisako iš esmės bylos klausimais kasacinio skundo priėmimo metu, nors toks bylos nagrinėjimas iš esmės turėtų vykti teismo posėdyje, išklausius abiejų šalių argumentus, o ne kasacinių skundų atrankos kolegijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.).
3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi, tiek ieškinio, tiek apeliacinio, tiek kasacinio skundų priėmimo metu teismas neturėtų nagrinėti bylos iš esmės, tačiau kasacinių skundų atrankos kolegijos faktiškai nagrinėja bylas iš esmės kasacinio skundo priėmimo metu, nors šioje kasacinio skundo priėmimo stadijoje kasacinis teismas turėtų tik patikrinti, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į kasacinį teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, ar nėra kasacinio skundo formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad CPK 346 straipsnio 2 dalyje išdėstyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka turi būti vertinami ne kasacinio skundo priėmimo metu, o teismo posėdžio metu, įvertinus visų proceso dalyvių argumentus, nes materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos ne kasacinio skundo priėmimo metu, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 1998, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.).
1867, § 37; kt.). Be kita ko, procesinių asmens teisių suvaržymas turi atitikti teisėtumo reikalavimą, t. y. turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi vienas esminių principų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais (pvz. žr. Mesutoglu v. Turkey, no. 365323/04, judgment of 14 October 14). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu valstybės–konvencijos dalyvės nėra įpareigotos įsteigti apeliacinius arba kasacinius teismus, vis dėlto, jeigu tokie teismai egzistuoja, reikalaujama užtikrinti asmenų teisę į fundamentalias šios konvencijos 6 straipsnio garantijas, kurių apimtis gali skirtis kasaciniame teisme atsižvelgiant į šio teismo paskirtį (žr. Khalfaoui v. France, no. 34791/97, § 37, ECHR 1999-IX; Lavages Prestations Services v. France, judgment of 23 October 1996, Reports 1996-V, p. 1544, § 44-45). Todėl manytina, kad CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 p. nuostata, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, yra pakankamas papildomas reikalavimas kasacinio skundo turiniui, nes toks reikalavimas nėra taikomas nei ieškiniui, nei apeliaciniam skundui, kuriems pateikti užtenka tik nurodyti faktinį reikalavimo pagrindą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Naglis Puteikis ir asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ bei „Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“.
Taip pat projekto iniciatoriais galima laikyti visus skurstančius žmones, ypač vartotojus, kurie būriais kreipiasi į Seimo narį Naglį Puteikį prašydami teisinės pagalbos, nes skursta nepakankamai, kad gautų valstybės apmokamą teisinę pagalbą, o pinigų advokatų paslaugoms neturi, todėl negali tinkamai apginti pažeistų savo teisių ir interesų. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Nuo 2017-07-01 įsigaliosiančioje Civilinio proceso kodekso redakcijoje nustatytas reglamentavimas:
skundo turinys
procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta:
1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;
3) ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis;
4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus;
5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);
6) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja;
7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. 2. Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. 3. Apeliacinį skundą surašo advokatas.
Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956 320¹straipsnis. Atstovavimas Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio
straipsniu: Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956
skundo turinys
procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti:
1) nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;
2) turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma;
3) nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą;
4) kasatoriaus prašymas. 2. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. 3. Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats.
Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Straipsnio dalies pakeitimai:
įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją. Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
skundo priėmimo tvarka
sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka. Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant joje tam tikro kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą kasacine tvarka. 2.
2Kasacinį skundą atsisakoma priimti,
jeigu jis:
1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;
2) prieštarauja šio Kodekso 341 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;
3) neatitinka šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
4) neatitinka šio Kodekso 347 straipsnio reikalavimų;
5) nepasirašytas ar pasirašytas neįgalioto asmens arba paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą;
6) paduotas pakartotinai po to, kai byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka;
7) paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti. 3. Tuo atveju, kai netenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar prašymas žyminį mokestį atidėti, atrankos kolegija, sprendžianti kasacinio skundo priėmimo klausimą, nustato terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Neįvykdžius tokio nurodymo, kasacinį skundą atsisakoma priimti. 4. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nutartį sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat glaustai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis kasacinis skundas priimamas arba jį atsisakoma priimti. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiajam. Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. 5. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu. 6. Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.
Kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendusi atrankos kolegija išreikalauja bylą. 7. Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims. Kartu su pranešimu apie kasacinio skundo įrašymą į šį sąrašą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiama kasacinio skundo kopija. 8. Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pakeisti CPK 306 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad apeliacinį skundą gali surašyti ne tik advokatas, kaip numatyta nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje, bet ir proceso dalyviai arba jų atstovai. Taip pat siūloma nustatyti, kad juridinio asmens apeliacinį skundą gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys ne tik aukštąjį universitetinį, bet ir aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą. Siūloma pakeisti 320¹straipsnį, nustatant, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys ne tik aukštąjį universitetinį, bet ir aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą. Siūloma pakeisti
skundą gali surašyti ne tik advokatas, bet ir proceso dalyviai arba jų atstovai. Taip pat siūloma nustatyti, kad juridinio asmens kasacinį skundą gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys ne tik aukštąjį universitetinį, bet ir aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą.
Siūloma pakeisti
priimti, jeigu jis neatitinka Civilinio proceso kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes nustatyti, ar yra šiame straipsnyje išvardinti kasacijos pagrindai, galima tik pasisakant iš esmės bylos klausimais, o toks bylos nagrinėjimas iš esmės turėtų vykti teismo posėdyje, išklausius abiejų šalių argumentus, o ne kasacinių skundų atrankos kolegijose. Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 1 dalyje, šie pakeitimai užtikrins asmenų teisę į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, kurią dabartinis teisinis reglamentavimas suvaržo, parvesdamas apeliaciją ir kasaciją pasiturinčių piliečių privilegija. Taip pat bus panaikinti pertekliniai reikalavimai kasacinio skundo priėmimui, nepagrįstai suvaržantys asmenų teisę kreiptis į teismą. Be to, padidės užimtumas tarp asmenų, kurie yra įgiję aukštąjį teisinį neuniversitetinį išsilavinimą ir studijuodami turėjo pagrįstus lūkesčius, kad galės dirbti pagal profesiją, nes valstybė, aprobuodama tokias studijų programas, privalėjo numatyti ir sąlygas, kaip tokie žmonės galės realiai dirbti, tačiau jos nebuvo sudarytos, atvirkščiai – dėl dabartinio reglamentavimo aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą įgiję asmenys iš esmės negali dirbti teisininko darbo, nes šią teisę turi tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Panaikinus advokatūros monopolį, kurį įtvirtina, be kitų, ir nuostatos, kad apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai, teisines paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys turės didesnes galimybes jas siūlyti vartotojams ir kitiems asmenims, padidės konkurencija ir atpigs teisinės paslaugos, pagerės jų kokybė. Be to, padidės užimtumas tarp asmenų, kurie yra įgiję aukštąjį teisinį neuniversitetinį išsilavinimą ir studijuodami turėjo pagrįstus lūkesčius, kad galės dirbti pagal profesiją, tačiau dėl dabartinio reglamentavimo iš esmės negali dirbti teisininko darbo, nes jį dirbti gali tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas turės tik teigiamos įtakos, nes bet kokio monopolio panaikinimas teigiamai paveikia visą verslo aplinką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teisinis atstovavimas, Europos žmogaus teisių teismas, teisinis išsilavinimas, vartotojai, kasacija, apeliacija, monopolis 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
tikslai ir uždaviniai Projektu keičiamos nuo 2017-07-01 įsigaliojusios Civilinio proceso kodekso redakcijos straipsnių nuostatos. Dėl teisės į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Šiuo projektu siūloma keisti teisinį reglamentavimą, kuris atima iš asmenų teisę į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, nes nustato, kad apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai. Civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos nepagrįstai apriboja asmenų, ypač iš nepasiturinčių, socialiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių, teisę pateikti apeliacinį ir kasacinį skundus, realizuojant kiekvieno asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą. Kol Lietuvoje nėra visuotiniai visiems asmenims prieinama nemokama teisinė pagalba, asmenų teisės į gynybą per apeliaciją ir kasaciją negali būti nepagrįstai ribojama tik todėl, kad asmenys neturi lėšų samdyti atstovus, turinčius teisęs surašyti apeliacinius ir kasacinius skundus. Ši teisė į teisminę gynybą įtvirtinta tiek tarptautiniu lygmeniu, t. y. 1966 m. gruodžio
m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 ir 13 str.), tiek nacionaliniu lygmeniu, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (30 str. 1 d.), Teismų įstatyme (4 str.), Civilinio proceso kodekse (5 str.). Šios tarptautinio ir nacionalinio lygmens nuostatos užtikrina kiekvieno asmens, kurio subjektinės teisės ar teisėtas interesas buvo pažeisti, teisę kreiptis į teismą atkurti pusiausvyrą ir pažeistas teises. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ratifikuotos 1995 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr.
I-865, septintojo protokolo 2 straipsnio nuostatose teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą peržiūrėtų aukštesnė teismo instancija. Tokia išvada patvirtinta Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacija Nr. R(95)5 dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo, kurioje teigiama, kad apeliacinės procedūros turi būti prieinamos ir civilinėse, ir baudžiamosiose bylose. Tačiau dabartinis teisinis reglamentavimas, dalis kurio įsigaliojo nuo 2017 m. liepos
apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai, tačiau tuo pat metu Lietuvoje neišspręstas klausimas dėl visuotiniai visiems asmenims prieinamos nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, kaip, pavyzdžiui, yra Nyderlanduose, kur bet kokį procesinį dokumentą turi teisę pateikti tik advokatas, tačiau kiekvienas asmuo už nedidelį žyminį mokestį, siekiantį apie 5 proc. asmens mėnesinio atlyginimo, turi teisę gauti advokato atstovavimą viso apeliacinio ir kasacinio proceso metu, nepatirdamas daugiau jokių kitų teismo išlaidų. Dėl kasacinių skundų atrankos. Šiuo projektu siūloma panaikinti CPK 350 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuris nustato, kad kasacinis skundas nepriimamas, jei jis neatitinka šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas, tačiau teismas tai daro ne a priori per kasacinių skundų atrankos kolegijų išvadas, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma.
Šiuo metu susiklostė netinkama kasacinio teismo praktika, kai šis teismas faktiškai bylas išnagrinėja ne teismo posėdžiuose, o kasacinių skundų atrankos kolegijose, kuriose kasacinis teismas pasisako iš esmės bylos klausimais kasacinio skundo priėmimo metu, nors toks bylos nagrinėjimas iš esmės turėtų vykti teismo posėdyje, išklausius abiejų šalių argumentus, o ne kasacinių skundų atrankos kolegijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str. 1 d.) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011 ir kt.).
3K-3-494/2011 ir kt.). Taigi, tiek ieškinio, tiek apeliacinio, tiek kasacinio skundų priėmimo metu teismas neturėtų nagrinėti bylos iš esmės, tačiau kasacinių skundų atrankos kolegijos faktiškai nagrinėja bylas iš esmės kasacinio skundo priėmimo metu, nors šioje kasacinio skundo priėmimo stadijoje kasacinis teismas turėtų tik patikrinti, ar egzistuoja įstatymo nustatytos teisės kreiptis į kasacinį teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, ar nėra kasacinio skundo formos ir turinio trūkumų, kuriuos nustatęs, turi nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad CPK 346 straipsnio 2 dalyje išdėstyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka turi būti vertinami ne kasacinio skundo priėmimo metu, o teismo posėdžio metu, įvertinus visų proceso dalyvių argumentus, nes materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos ne kasacinio skundo priėmimo metu, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. Teismas vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 1998, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.).
1867, § 37; kt.). Be kita ko, procesinių asmens teisių suvaržymas turi atitikti teisėtumo reikalavimą, t. y. turi būti atliktas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi vienas esminių principų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kontekste yra teisingumas, tai svarbu, kad nacionalinis teismas, taikydamas proceso taisykles, nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi Teismo praktikoje suformuluotais kriterijais (pvz. žr. Mesutoglu v. Turkey, no. 365323/04, judgment of 14 October 14). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu valstybės–konvencijos dalyvės nėra įpareigotos įsteigti apeliacinius arba kasacinius teismus, vis dėlto, jeigu tokie teismai egzistuoja, reikalaujama užtikrinti asmenų teisę į fundamentalias šios konvencijos 6 straipsnio garantijas, kurių apimtis gali skirtis kasaciniame teisme atsižvelgiant į šio teismo paskirtį (žr. Khalfaoui v. France, no. 34791/97, § 37, ECHR 1999-IX; Lavages Prestations Services v. France, judgment of 23 October 1996, Reports 1996-V, p. 1544, § 44-45). Todėl manytina, kad CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 p. nuostata, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, yra pakankamas papildomas reikalavimas kasacinio skundo turiniui, nes toks reikalavimas nėra taikomas nei ieškiniui, nei apeliaciniam skundui, kuriems pateikti užtenka tik nurodyti faktinį reikalavimo pagrindą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Naglis Puteikis ir asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ bei „Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga“.
Taip pat projekto iniciatoriais galima laikyti visus skurstančius žmones, ypač vartotojus, kurie būriais kreipiasi į Seimo narį Naglį Puteikį prašydami teisinės pagalbos, nes skursta nepakankamai, kad gautų valstybės apmokamą teisinę pagalbą, o pinigų advokatų paslaugoms neturi, todėl negali tinkamai apginti pažeistų savo teisių ir interesų. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Nuo 2017-07-01 įsigaliojusioje Civilinio proceso kodekso redakcijoje nustatytas reglamentavimas:
skundo turinys
procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta:
1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą;
2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas;
3) ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis;
4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus;
5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas);
6) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja;
7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. 2. Apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. 3. Apeliacinį skundą surašo advokatas.
Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956 320¹straipsnis. Atstovavimas Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio
straipsniu: Nr. XII-2751, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-17, i. k. 2016-26956
skundo turinys
procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti:
1) nurodytas sprendimas ar nutartis, dėl kurių peržiūrėjimo paduodamas kasacinis skundas;
2) turtiniuose ginčuose nurodoma ginčijama suma;
3) nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtina šio Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą;
4) kasatoriaus prašymas. 2. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. 3. Kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu kasatorius yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti kasacinį skundą turi teisę jis pats.
Be to, kasacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Kasacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Straipsnio dalies pakeitimai:
įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą arba prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir įrodymai, patvirtinantys šio prašymo motyvus. Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją. Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
skundo priėmimo tvarka
sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka. Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje, sprendžiant joje tam tikro kasacinio skundo priėmimo klausimą, netrukdo jam nagrinėti bylą pagal tą kasacinį skundą kasacine tvarka. 2.
2Kasacinį skundą atsisakoma priimti,
jeigu jis:
1) paduotas praleidus kasacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas;
2) prieštarauja šio Kodekso 341 straipsnyje nustatytiems reikalavimams;
3) neatitinka šio Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
4) neatitinka šio Kodekso 347 straipsnio reikalavimų;
5) nepasirašytas ar pasirašytas neįgalioto asmens arba paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą;
6) paduotas pakartotinai po to, kai byla jau buvo išnagrinėta kasacine tvarka;
7) paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio ir nėra prašymo iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti arba netenkinamas kasatoriaus prašymas iš dalies atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo arba jį atidėti. 3. Tuo atveju, kai netenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar prašymas žyminį mokestį atidėti, atrankos kolegija, sprendžianti kasacinio skundo priėmimo klausimą, nustato terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Neįvykdžius tokio nurodymo, kasacinį skundą atsisakoma priimti. 4. Kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Nutartį sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat glaustai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis kasacinis skundas priimamas arba jį atsisakoma priimti. Nepriimtas kasacinis skundas grąžinamas jį padavusiajam. Atsisakant priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išsprendžiamas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. 5. Jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 7 punktuose nurodytais pagrindais, tai kasatorius, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas šio Kodekso 345 straipsnyje nustatyto termino. Toks kasacinis skundas nelaikomas pakartotiniu. 6. Priimtas kasacinis skundas chronologine tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.
Kasacinio skundo priėmimo klausimą išsprendusi atrankos kolegija išreikalauja bylą. 7. Apie priimto kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą pranešama šalims. Kartu su pranešimu apie kasacinio skundo įrašymą į šį sąrašą šalims ir tretiesiems asmenims išsiunčiama kasacinio skundo kopija. 8. Išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1480, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 85-4126 (2011-07-13)
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma pakeisti CPK 306 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad apeliacinį skundą gali surašyti ne tik advokatas, kaip numatyta nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliosiančioje redakcijoje, bet ir proceso dalyviai arba jų atstovai. Taip pat siūloma nustatyti, kad juridinio asmens apeliacinį skundą gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys ne tik aukštąjį universitetinį, bet ir aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą. Siūloma pakeisti 320¹straipsnį, nustatant, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys ne tik aukštąjį universitetinį, bet ir aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą. Siūloma pakeisti
skundą gali surašyti ne tik advokatas, bet ir proceso dalyviai arba jų atstovai. Taip pat siūloma nustatyti, kad juridinio asmens kasacinį skundą gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys ne tik aukštąjį universitetinį, bet ir aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą.
Siūloma pakeisti
priimti, jeigu jis neatitinka Civilinio proceso kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nes nustatyti, ar yra šiame straipsnyje išvardinti kasacijos pagrindai, galima tik pasisakant iš esmės bylos klausimais, o toks bylos nagrinėjimas iš esmės turėtų vykti teismo posėdyje, išklausius abiejų šalių argumentus, o ne kasacinių skundų atrankos kolegijose. Kaip nurodyta šio aiškinamojo rašto 1 dalyje, šie pakeitimai užtikrins asmenų teisę į teisminę gynybą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, kurią dabartinis teisinis reglamentavimas suvaržo, parvesdamas apeliaciją ir kasaciją pasiturinčių piliečių privilegija. Taip pat bus panaikinti pertekliniai reikalavimai kasacinio skundo priėmimui, nepagrįstai suvaržantys asmenų teisę kreiptis į teismą. Be to, padidės užimtumas tarp asmenų, kurie yra įgiję aukštąjį teisinį neuniversitetinį išsilavinimą ir studijuodami turėjo pagrįstus lūkesčius, kad galės dirbti pagal profesiją, nes valstybė, aprobuodama tokias studijų programas, privalėjo numatyti ir sąlygas, kaip tokie žmonės galės realiai dirbti, tačiau jos nebuvo sudarytos, atvirkščiai – dėl dabartinio reglamentavimo aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą įgiję asmenys iš esmės negali dirbti teisininko darbo, nes šią teisę turi tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos kriminogeninei padėčiai įstatymas neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Panaikinus advokatūros monopolį, kurį įtvirtina, be kitų, ir nuostatos, kad apeliacinį ir kasacinį skundą gali paruošti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys proceso dalyvių atstovai, teisines paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys turės didesnes galimybes jas siūlyti vartotojams ir kitiems asmenims, padidės konkurencija ir atpigs teisinės paslaugos, pagerės jų kokybė. Be to, padidės užimtumas tarp asmenų, kurie yra įgiję aukštąjį teisinį neuniversitetinį išsilavinimą ir studijuodami turėjo pagrįstus lūkesčius, kad galės dirbti pagal profesiją, tačiau dėl dabartinio reglamentavimo iš esmės negali dirbti teisininko darbo, nes jį dirbti gali tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys asmenys. Todėl verslo sąlygoms ir plėtrai įstatymo įgyvendinimas turės tik teigiamos įtakos, nes bet kokio monopolio panaikinimas teigiamai paveikia visą verslo aplinką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teisinis atstovavimas, Europos žmogaus teisių teismas, teisinis išsilavinimas, vartotojai, kasacija, apeliacija, monopolis 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-23 Nr. S-2017-5157 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio proceso kodekso 306, 320¹, 347 ir 350 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306, 320¹, 347 ir 350 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-709 (toliau
Svarstytina, ar apeliacinio ir kasacinio proceso dalyviams suteikiant atstovavimo teises neatsižvelgiant į dabar nustatytus atstovų kvalifikacinius (išsilavinimo) reikalavimus bus tinkamai užtikrinama veiksminga, efektyvi ir kokybiška asmenų teisinė gynyba bylų nagrinėjimo metu teismuose. Manytume, kad atsižvelgiant į įstatymo projektu siekiamą tikslą padaryti asmenų atstovavimo teismuose paslaugas prieinamas ir reikalaujančias mažesnių išlaidų, galėtų būti įvertintos ir kitos galimos alternatyvos (teikiant jų galimo poveikio valstybės mastu vertinimo analizes, kas projekte nėra daroma). Viena iš tokių siūlomam teisinio reguliavimo keitimui alternatyvių priemonių, pavyzdžiui, galėtų būti egzistuojančios valstybėje nemokamos teisinės pagalbos asmenims, neturintiems pakankamai lėšų gauti tinkamą teisinę pagalbą, peržiūra nustatant platesnį ratą asmenų, kuriems tokia nemokama teisinė pagalba galėtų būti teikiama. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keisti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) straipsnius, tačiau iš įstatymo projekto turinio akivaizdu, jog siūloma keisti Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751, priimto 2016-11-08, kuris įsigalios 2017-07-01, 46 ir 48 straipsniuose išdėstytas galiojančio CPK 306 ir 347 straipsnių nuostatas, taip pat šio įstatymo 47 straipsnyje dėstomas CPK 320¹ straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, įstatymo projektas taisytinas, išskiriant siūlomas nuostatas į du projektus: projekto 1, 2 ir 3 straipsnių nuostatos dėstytinos kaip CPK pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751 46, 47 ir 48 straipsnių pakeitimai, o projekto 4 straipsnio nuostatos – kaip galiojančio CPK
straipsnio 3 dalį, panaikinant reikalavimą, jog apeliacinį skundą surašo advokatas ir nustatant, jog apeliacinį skundą gali surašyti bet kuris proceso dalyvis ar jo atstovas. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pasiūlymas neatitinka įstatymo leidėjo pasirinkto ir nuosekliai įgyvendinamo reguliavimo metodo, jog fizinių asmenų atstovais teismuose būtų tik profesionalų teisinį pasirengimą ir tinkamą kompetenciją turintys asmenys, jog kiekvienas asmuo besikreipiantis į teismą turėtų galimybę pateikti teismui tinkamai parengtus procesinius dokumentus.
Pastebėtina, jog galimybė asmenims patiems surašyti apeliacinį skundą ir galimybė atstovauti fiziniams asmenims, rengiant procesinius dokumentus teismui, turint tik aukštąjį teisinį išsilavinimą, t.y. nereikalaujant privalomo advokato dalyvavimo, kodekse jau buvo įtvirtinta, tačiau vėliau buvo eliminuota. Vadovaujantis minėto reguliavimo tendencija, pagal 2016-11-08 priimto Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-2751, kuris įsigalios 2017-07-01, 46 straipsnio nuostatas, kuriomis kodekso
privalomai surašo advokatas, arba pats asmuo, jei jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nors iki šiol tokio reikalavimo nebuvo. Antra, pastebėtina, jog galiojančiu ir 2017-07-01 įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti kokybišką ir tinkamą asmenų atstovavimą teismuose. Tuo tarpu analizuojant pateiktą reguliavimą, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrintas kokybiškas, atitinkantis teismuose ginčus sprendžiančių asmenų poreikius teisinis atstovavimas. Pažymėtina, kad asmenims, siekiantiems tapti advokatais yra keliami atitinkami reikalavimai jų išsilavinimui, darbo patirčiai, kvalifikacijos kėlimui, reputacijai, užtikrinamas žalos, padarytos klientams teikiant teisines paslaugas, atlyginimas ir kt. Tokie reikalavimai užtikrina, kad apeliaciniame procese asmuo bus tinkamai atstovaujamas, bus tinkamai surašytas apeliacinis skundas.
Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, fiziniai asmenys, neturėdami jokios teisinio darbo patirties, atstovavimo teisme įgūdžių, neturėdami procesinių dokumentų rengimo patirties ir gebėjimų, galės patys rengti apeliacinius skundus. Toks teisinis reguliavimas reikštų, viena vertus, galimai netinkamą procesinių dokumentų parengimą ir kartu galimai netinkamą asmenų teisių gynimą, nes teismas negali peržengti apeliaciniame skunde nurodytų ribų, todėl netinkamai parengtas apeliacinis skundas, gali sąlygoti netinkamą asmens teisių gynimą. Kita vertus, neprofesionaliai parengti procesiniai dokumentai visuomet ilgina teismo procesą, daro jį neefektyvų ir neekonomišką, nes teismas turi spręsti papildomus klausimus, susijusius su procesinių dokumentų trūkumais. Išsakytų argumentų kontekste keltinas klausimas dėl teikiamo teisinio reguliavimo proporcingumo. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti CPK 347 straipsnio 3 dalį, panaikinant reikalavimą, jog kasacinį skundą surašo advokatas ir nustatant, jog kasacinį skundą gali surašyti bet kuris proceso dalyvis ar jo atstovas. Dėl pasiūlymo išsakytinos analogiškos pastabos kaip ir dėl siūlomo reguliavimo, susijusio su apeliacinio skundo surašymu. Papildomai pastebėtina, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Be to, CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtina CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą.
Todėl teigtina, jog pasiūlymas atsisakyti reikalavimo, jog kasacinį skundą surašo advokatas yra dar labiau nepagrįstas ir neproporcingas, nes neturintiems teisinio išsilavinimo ir sisteminių teisės žinių asmenims bus sunku ar net neįmanoma tinkamai nurodyti išsamius teisinius argumentus ir surašyti kasacinius skundus, kad kasacinis procesas apskritai galėtų prasidėti ir būtų efektyvus jų teisių gynimo požiūriu. 4. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti CPK 350 straipsnį ir iš šio straipsnio 2 dalies išbraukti 3 punktą, nustatantį, jog kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis neatitinka CPK 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog toks pakeitimas yra būtinas atsižvelgiant į tai, jog „Šiuo metu susiklostė netinkama kasacinio teismo praktika, kai šis teismas faktiškai bylas išnagrinėja ne teismo posėdžiuose, o kasacinių skundų atrankos kolegijose, kuriose kasacinis teismas pasisako iš esmės bylos klausimais kasacinio skundo priėmimo metu, nors toks bylos nagrinėjimas iš esmės turėtų vykti teismo posėdyje, išklausius abiejų šalių argumentus, o ne kasacinių skundų atrankos kolegijose.“ Pasiūlymo turinys ir jo pagrindas diskutuotini. Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma eliminuoti nuostata reguliuoja galimybę pradėti kasacijos procesą, t.y. nustato, jog teisėjų atrankos kolegija sprendžia, ar yra įstatyme nustatyti pagrindai kasacijos procesui pradėti. Toks kasacijos galimumo patikrinimas yra būtinas atsižvelgiant į kasacijos esmę ir prasmę. Pastebėtina, jog Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad „Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.“ Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir CPK 4 straipsnyje.
Taigi pagrindinė kasacijos funkcija yra užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą, todėl įstatymų leidėjas nustatė, jog kasacija yra galima tik tuomet, kai nustatomi CPK 346 straipsnyje nustatyti pagrindai. Kartu sistemiškai vertinant CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą konstatuotina, jog „<...> kasacijos pagrindas – tai įstatyme įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis gali būti peržiūrėta kasacine tvarka, su sąlyga, kad tokiomis aplinkybėmis motyvuotai remiamasi kasacine skunde[1]“. Tokia kasacijos funkcija ir pagrindai įstatyme įtvirtinti neatsitiktinai, nes kaip, pavyzdžiui, nurodoma teisinėje literatūroje kalbant apie kasacijos galimybę: „<...> akivaizdu, kad dėl tokios galimybės nukenčia teisinių santykių ir teismo sprendimo stabilumo principai. Ginčo galutinis išsprendimas vėl nusikelia ilgam laikui, o tai prieštarauja proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams. Jei peržiūrėjus apskųstą teismo sprendimą jis panaikinamas, išnyksta ir to teismo sprendimo res judicata galia. Be to, jei įsiteisėjęs teismo sprendimas jau buvo įvykdytas, kyla sprendimo įvykdymo atgręžimo problema.[2]“ Taigi siekiant užtikrinti kasacijos funkciją, būtina preliminariai įvertinti, ar egzistuoja įstatyme nustatyti kasacijos pagrindai. Kitaip tariant, kasacinį teismą turi pasiekti bylos, galinčios turėti įtakos vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes priešingu atveju būtų paneigta kasacijos esmė, kiltų grėsmė, jog dėl per didelio bylų kiekio teisės taikymo ir aiškinimo klausimai būtų sprendžiami skirtingai.
Šiame kontekste pažymėtina, jog dėl teisminės jurisprudencijos tęstinumo reikšmės ir svarbos yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas, pavyzdžiui, 2006-03-28 nutarime. Taigi pastebėtina, jog siekis kasacinį procesą iš išimtinio, ekstraordinarinio teismų sprendimų teisėtumo kontrolės būdo paversti tiesiog dar viena galimybe peržiūrėti teismų sprendimus instancine tvarka, neatitinka kasacijos proceso funkcijų, esmės ir tikslo. 5. Projekto 5 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „taikymas ir įgyvendinimas“. Be to, vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] A.Driukas, V.Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika IV tomas. Vilnius. Standartų spaustuvė, 2009, p.217. [2] Ten pat. P.188.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
proceso kodekso (toliau – Kodeksas) 306 straipsnio 3 dalį, panaikinant reikalavimą, jog apeliacinį skundą surašo advokatas ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis juridinio asmens darbuotojas, ir nustatant, jog apeliacinį skundą gali surašyti bet kuris proceso dalyvis ar jo atstovas, o juridinio asmens apeliacinį skundą – juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pasiūlymas neatitinka įstatymo leidėjo pasirinkto ir nuosekliai įgyvendinamo reguliavimo metodo, jog fizinių ir juridinių asmenų atstovais teismuose būtų tik profesionalų teisinį pasirengimą ir tinkamą kompetenciją turintys asmenys, jog kiekvienas besikreipiantis į teismą asmuo turėtų galimybę pateikti teismui tinkamai parengtus procesinius dokumentus. Pastebėtina, jog galimybė asmenims patiems surašyti apeliacinį skundą, t.y. nereikalaujant privalomo advokato dalyvavimo, kodekse jau buvo įtvirtinta, tačiau jos atsisakyta nuo 2017 m. liepos 1 d. Siekiant kokybiško atstovavimo juridiniams asmenims, juridinių asmenų darbuotojams, atstovaujantiems juridinį asmenį apeliacinės instancijos teismuose, buvo keliamas reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą nuo Kodekso įsigaliojimo 2003 m. Antra, pastebėtina, jog galiojančiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti kokybišką ir tinkamą asmenų atstovavimą teismuose.
Tuo tarpu analizuojant siūlomą reguliavimą kyla abejonių, ar tokiu reguliavimu būtų užtikrintas kokybiškas, atitinkantis teismuose ginčus sprendžiančių asmenų poreikius teisinis atstovavimas. Pažymėtina, kad asmenims, siekiantiems tapti advokatais yra keliami atitinkami reikalavimai jų išsilavinimui, darbo patirčiai, kvalifikacijos kėlimui, reputacijai, užtikrinamas žalos, padarytos klientams teikiant teisines paslaugas, atlyginimas ir kt. Tokie reikalavimai užtikrina, kad apeliaciniame procese asmuo bus tinkamai atstovaujamas, bus tinkamai surašytas apeliacinis skundas. Siekiant tų pačių tikslų buvo įtvirtintas ir reikalavimas turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą juridinį asmenį atstovaujantiems darbuotojams. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, fiziniai asmenys, neturėdami jokios teisinio darbo patirties, atstovavimo teisme įgūdžių, neturėdami procesinių dokumentų rengimo patirties ir gebėjimų galėtų patys rengti apeliacinius skundus, o juridiniams asmenims galėtų atstovauti nepakankamą kvalifikaciją turintys asmenys. Toks teisinis reguliavimas reikštų, viena vertus, galimai netinkamą procesinių dokumentų parengimą ir kartu galimai netinkamą asmenų teisių gynimą, nes teismas negali peržengti apeliaciniame skunde nurodytų ribų, todėl netinkamai parengtas apeliacinis skundas gali sąlygoti netinkamą asmens teisių gynimą. Kita vertus, neprofesionaliai parengti procesiniai dokumentai visuomet ilgina teismo procesą, jis tampa neefektyvus ir neekonomiškas, o tai daro neigiamą įtaką tiek proceso šalių, tiek ir viešajam interesui. Trečia, projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra nuoseklus.
Viena vertus, projektu siūloma nustatyti, kad apeliacinį skundą gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, kita vertus, siūloma palikti galiojančio Kodekso nuostatas, nukreipiančias į Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodytus asmenis. Pastebėtina, kad Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys privalo turėti aukštąjį universitetinį teisinį reguliavimą. Išsakytų argumentų kontekste keltinas klausimas dėl teikiamo teisinio reguliavimo atitikimo teisėkūros principams - tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo ir sistemiškumo. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 320¹ straipsnį ir nustatyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu juridiniam asmeniui gali atstovauti juridinio asmens darbuotojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Pastebėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra nuoseklus, jam trūksta sistemiškumo, nes projektu paliekama nuoroda į Kodekso
turėti aukštąjį universitetinį teisinį reguliavimą. 3. Projekto 3 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 347 straipsnio 3 dalį, panaikinant reikalavimą, jog kasacinį skundą surašo advokatas ar aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintis juridinio asmens darbuotojas, ir nustatant, jog kasacinį skundą gali surašyti bet kuris proceso dalyvis ar jo atstovas, o juridinio asmens kasacinį skundą – juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Dėl pasiūlymo išsakytinos analogiškos pastabos kaip ir dėl siūlomo reguliavimo, susijusio su apeliacinio skundo surašymu. Papildomai pastebėtina, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu.
Be to, Kodekso 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtina Kodekso 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą. Todėl teigtina, jog pasiūlymas atsisakyti reikalavimo, jog kasacinį skundą surašo advokatas ar juridinio asmens darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, yra dar labiau nepagrįstas ir neproporcingas, nes neturintys teisinio išsilavinimo ar turintys nepakankamą teisinį išsilavinimą, neturintys reikiamų sisteminių teisės žinių asmenys gali nesugebėti tinkamai nurodyti išsamius teisinius argumentus ir surašyti kasacinius skundus, kad kasacinis procesas apskritai galėtų prasidėti ir būtų efektyvus asmenų teisių gynimo požiūriu. 4. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti Kodekso 350 straipsnį ir iš šio straipsnio 2 dalies išbraukti 3 punktą, nustatantį, jog kasacinį skundą atsisakoma priimti, jeigu jis neatitinka Kodekso 346 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog toks pakeitimas yra būtinas atsižvelgiant į tai, jog „Šiuo metu susiklostė netinkama kasacinio teismo praktika, kai šis teismas faktiškai bylas išnagrinėja ne teismo posėdžiuose, o kasacinių skundų atrankos kolegijose, kuriose kasacinis teismas pasisako iš esmės bylos klausimais kasacinio skundo priėmimo metu, nors toks bylos nagrinėjimas iš esmės turėtų vykti teismo posėdyje, išklausius abiejų šalių argumentus, o ne kasacinių skundų atrankos kolegijose.“ Pasiūlymo turinys ir jo pagrindas diskutuotini. Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma eliminuoti nuostata reguliuoja galimybę pradėti kasacijos procesą, t.y. nustato, jog teisėjų atrankos kolegija sprendžia, ar yra įstatyme nustatyti pagrindai kasacijos procesui pradėti.
Toks kasacijos galimumo patikrinimas yra būtinas atsižvelgiant į kasacijos esmę ir prasmę. Pastebėtina, jog Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus.“ Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Kodekso 4 straipsnyje. Taigi pagrindinė kasacijos funkcija yra užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą, todėl įstatymų leidėjas nustatė, jog kasacija yra galima tik tuomet, kai nustatomi Kodekso 346 straipsnyje nustatyti pagrindai. Kartu sistemiškai vertinant Kodekso 347 straipsnio 1 dalies 3 punktą konstatuotina, jog „<...> kasacijos pagrindas – tai įstatyme įtvirtintos aplinkybės, kurioms esant įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis gali būti peržiūrėta kasacine tvarka, su sąlyga, kad tokiomis aplinkybėmis motyvuotai remiamasi kasacine skunde[1]“. Tokia kasacijos funkcija ir pagrindai įstatyme įtvirtinti neatsitiktinai, nes kaip, pavyzdžiui, nurodoma teisinėje literatūroje kalbant apie kasacijos galimybę: „<...> akivaizdu, kad dėl tokios galimybės nukenčia teisinių santykių ir teismo sprendimo stabilumo principai. Ginčo galutinis išsprendimas vėl nusikelia ilgam laikui, o tai prieštarauja proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams. Jei peržiūrėjus apskųstą teismo sprendimą jis panaikinamas, išnyksta ir to teismo sprendimo res judicata galia. Be to, jei įsiteisėjęs teismo sprendimas jau buvo įvykdytas, kyla sprendimo įvykdymo atgręžimo problema.[2]“ Taigi siekiant užtikrinti kasacijos funkciją, būtina preliminariai įvertinti, ar egzistuoja įstatyme nustatyti kasacijos pagrindai.
Kitaip tariant, kasacinį teismą turi pasiekti bylos, galinčios turėti įtakos vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, nes priešingu atveju būtų paneigta kasacijos esmė, kiltų grėsmė, jog dėl per didelio bylų kiekio teisės taikymo ir aiškinimo klausimai būtų sprendžiami skirtingai. Šiame kontekste pažymėtina, jog dėl teisminės jurisprudencijos tęstinumo reikšmės ir svarbos yra pasisakęs ir Konstitucinis Teismas, pavyzdžiui, 2006-03-28 nutarime. Taigi pastebėtina, jog siekis kasacinį procesą iš išimtinio, ekstraordinarinio teismų sprendimų teisėtumo kontrolės būdo paversti tiesiog dar viena galimybe peržiūrėti teismų sprendimus instancine tvarka, neatitinka kasacijos proceso funkcijų, esmės ir tikslo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] A.Driukas, V.Valančius. Civilinis procesas: teorija ir praktika IV tomas. Vilnius. Standartų spaustuvė, 2009, p.217. [2] Ten pat. P.188.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-08- Nr. Į 2017-08-14 Nr. S-2017-7442 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio proceso kodekso 306, 320¹,
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306, 320¹, 347 ir 350 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-709(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]