Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) gyvenamosioms, pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms
miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę;”
11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės
pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas:
1) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai gyvenamosios teritorijos miestuose ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Simonas Gentvilas Simonas Gentvilas Juozas Baublys Kazys Starkevičius Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Ričardas Juška Eugenijus Gentvilas Remigijus Žemaitaitis Eugenijus Gentvilas Vytautas Kamblevičius Jonas Varkalys Petras Čimbaras Juozas Rimkus Aurimas Gaidžiūnas Raimundas Martinėlis Vytautas Rastenis Gintautas Kindurys Petras Nevulis Juozas Imbrasas Petras Gražulis Virgilijus Alekna Gintaras Vaičekauskas Linas Balsys (atšaukė parašą 2020-06-09) Aušra Maldeikienė Leonard Talmont Rimas Andrikis Algimantas Salamakinas Zenonas Streikus Vitalijus Gailius Edmundas Pupinis
DĖL
ir uždaviniai: Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymas Nr. I-671 (toliau- Miškų įstatymas) nenumato galimybės savivaldybėse, kurių miškingumas viršija 50 procentų, miško žemėje formuoti pramonės ir sandėliavimo teritorijų. Tokiu būdu, kitos savivaldybės, kurių teritorijų miškingumas neviršija 50 procentų yra pranašesnėje padėtyje ir joms sudarytos palankesnės sąlygos, prieš miškingesnes savivaldybes, ekonomikos skatinimui, investicijų pritraukimui ir naujų darbo vietų sukūrimui. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto pakeitimu siūloma įtvirtinti galimybę, miškingoms savivaldybėms (kurių miškingumas viršija 50 procentų) vienodomis teisėmis ir sąlygomis su kitomis savivaldybėmis, gerinti gyventojų gyvenimo kokybę, didinti pajamas į biudžetus, kurti pridėtinę vertę, miško žemes paverčiant kitomis naudmenomis pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijomis. Savivaldybėms, kurių miškingumas viršija 50 procentų, įgyvendinant valstybinę politiką - nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūras, tenka formuoti naujus kitos paskirties žemės sklypus tik miško žemėje. Todėl, savivaldybės ruošdamos naujus teritorijų planavimo ir kitus šioms procedūroms būtinus dokumentus, bei sumokėdamos pinigines kompensacijas į Valstybės biudžetą už valstybinio miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, patiria išlaidas iš savo savivaldybių biudžeto. Atkreiptinas dėmesys, jog nuosavybės teisės į žemę atkūrimas yra Valstybės prisiimta prievolė, kuri vykdoma per Nacionalinę žemės tarnybą, tačiau, pagal šiuo metu galiojančias Miškų įstatymo teisės normas, kompensacija apmokama iš savivaldybės biudžeto.
Toks reglamentavimas sukuria teisinę situaciją, kuomet savivaldybės, vykdydamos kito subjekto (Valstybės) prievolę, patiria papildomų administracinių išlaidų ir dar papildomai, už šios prievolės tinkamą įvykdymą, tam pačiam subjektui (Valstybei) sumoka kompensaciją. Kaip matyti, tokia neteisinga praktika ir jos reglamentavimas turi būti keičiamas. Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo projektu siūloma panaikinti piniginę prievolę savivaldybėms, įgyvendinančioms tiesioginius Valstybės įsipareigojimus, o būtent, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę savivaldybėje, kurių teritorijos miškingumas sudaro daugiau nei 50 procentų, šios savivaldybės nemokėtu piniginės kompensacijos už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Taip pat, savivaldybėse, kurių teritorijos miškingumas sudaro daugiau nei 50 procentų, yra sudėtinga surasti tinkamą žemės plotą verslo ar pramonės įsikūrimui ir vystymui, nes didžioji dalis teritorijos yra apaugusi miškais. Verslo, pramonės ar naujų inovacijų vystytojai ketindami investuoti į gamybą, pramonę, sandėliavimą ir naujų darbo vietų sukūrimą tokiose savivaldybėse susiduria su papildomais finansiniais reikalavimais – kompensacijos sumokėjimu už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Tokie reikalavimai neigiamai atsiliepia minėtų savivaldybių ekonomikai, bei ekonominę plėtrą nukreipia į kitas savivaldybes. Dėl tokios padėties ir esamo teisinio reglamentavimo, šiose savivaldybėse nevyksta ekonominė plėtra, nėra investuojama į naujus ir perspektyvius projektus, bei nesukuriamos naujos darbo vietos. Todėl, savivaldybių bei valstybės biudžetas ir toliau negauna papildomų pajamų, o savivaldybių gyventojų gyvenimas nėra gerinamas.
Tokios neigiamos ir neperspektyvios situacijos kontekste yra sukuriamos pagrindas emigracijai. Šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pakeitimo projektu siūloma netaikyti reikalavimo sumokėti piniginę kompensaciją už tą, kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir (ar) sandėliavimo objektai gyvenamosios teritorijos miestuose ir
(ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti savivaldybėje, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, išskyrus Neringos savivaldybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Simonas Gentvilas. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, jog „Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais: gyvenamosioms teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“ Minėto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad „Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija. Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės.“
laukiama: Įstatymo projektu siūloma savivaldybėms, esančioms ekonomiškai nepalankioje geografinėje padėtyje, dėl per didelio savo teritorijos miškingumo, sudaryti galimybes lygiaverčiai su kitomis savivaldybėmis steigti ir plėtoti ekonominius procesus, bei kurti geresnę socialinę aplinką savo savivaldybės gyventojams.
Miško žemes tikslingai ir išimtinais atvejais pavertus kitomis naudmenomis ne tik gyvenamosioms, bet ir pramonės bei sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti, atsirastų galimybės pritraukti investicijas, bei sukurti naujų darbų vietų. Taip pat, minėtoms savivaldybėms panaikinus finansinę naštą mokėti kompensacijas į valstybės biudžetą, už valstybės atkuriamas nuosavybės teises piliečiams į žemę, bei už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo objektai, gyvenamosios teritorijos miestuose ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šioms formuojamoms teritorijoms aptarnauti, tokiu būdu būtų sudaryta galimybė savivaldybėms, be papildomų finansinių apribojimų užtikrinti darnią verslo plėtrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus sudarytos ypač palankios sąlygos verslo kūrimui ir jo vystymui. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikės pakeisti Vyriausybės 2011-09-28 nutarimą Nr. 1131 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miško žemė“, ”Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis”. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Simonas Gentvilas Simonas Gentvilas Juozas Baublys Kazys Starkevičius Kęstutis Glaveckas Jonas Liesys Ričardas Juška Eugenijus Gentvilas Remigijus Žemaitaitis Eugenijus Gentvilas Vytautas Kamblevičius Jonas Varkalys Petras Čimbaras Juozas Rimkus Aurimas Gaidžiūnas Raimundas Martinėlis Vytautas Rastenis Gintautas Kindurys Petras Nevulis Juozas Imbrasas Petras Gražulis Virgilijus Alekna Gintaras Vaičekauskas Linas Balsys (atšaukė parašą 2020-06-09) Aušra Maldeikienė Leonard Talmont Rimas Andrikis Algimantas Salamakinas Zenonas Streikus Vitalijus Gailius Edmundas Pupinis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-15 Nr. S-2017-4938 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I‑671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-700 (toliau ‑ Projektas), informuojame, kad pastabų dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 706 68 082, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo Miškų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijomis miestuose prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, pramonės ir (ar) sandėliavimo objektų, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Pažymėtina, kad šios teikiamo įstatymo projekto nuostatos (išskyrus piliečių nuosavybės teisių atkūrimo aspektą) yra analogiško turinio kaip ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3853(2)), dėl kurio Teisės departamentas pateikė pastabas 2016 m. balandžio 20 d. išvadoje. Teisės departamentas laikosi šios išvados 1 punkte pateiktos nuomonės dėl siūlomo teisinio reguliavimo galimo prieštaravimo asmenų lygiateisiškumo principui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2016 m. gegužės
nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui visi asmenys lygūs). 3. Įstatymo pavadinime žodžiai „Lietuvos Respublikos“ rašytini atskiros eilutės centre. 4. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma asmenis atleisti nuo prievolės mokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, o pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalies nuostatas sumokėtos piniginės kompensacijos įtraukiamos į valstybės biudžeto pajamas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Aplinkos ministerijos atstovai: viceministras Martynas Norbutas, Giedrė Ričkutė, Teisės departamento patarėja Neringa Azguridienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte siūloma nustatyti, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.
Atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas, pavyzdžiui, valstybinės svarbos objektams įrengti, visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo objektams įrengti, krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiesiems krašto apsaugos tikslams, formuoti ir pan. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai). Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar miško žemės pavertimas pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijomis miestuose prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo (Konstitucijos 54 straipsnis) bei atitiktų viešąjį interesą.
Nepritarti Įstatymo leidėjui kyla pareiga įvertinti ne tik Konstitucijos 54 straipsnio pirmojoje dalyje: „Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.“ įtvirtintomis nuostatomis saugomas vertybes, bet ir įvertinti objektyvią situaciją miškingose šešiose Lietuvos savivaldybėse, kurių teritoriją užima daugiau nei 50 procentų miškai, spręsti jau daugelį metų tų savivaldybių gyventojų keliamą problemą, rasti balansą tarp viešo tų savivaldybių gyventojų poreikio kurti infrastruktūrą, pritraukti investicijas, statyti namus ir kitų svarbių minėtų Konstitucijos saugomų vertybių. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs ir dėl galimos objektyvios pozityviosios diskriminacijos, ji galima tik esant objektyviems kriterijams, o svarstomu atveju Lietuvos šešiose savivaldybėse objektyviai nulemta, kad jų teritorija daugiau nei 50 procentų apaugusi miškais, todėl plėsti infrastruktūrą galima tik keičiant miško žemės paskirtį į kitą paskirtį. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.
Projekto
siūloma nustatyti, kad reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje atkuriamos piliečių nuosavybės teisės ar formuojamos visuomeninės paskirties, bendrojo naudojimo, pramonės ir (ar) sandėliavimo objektų, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybių šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę. Pažymėtina, kad šios teikiamo įstatymo projekto nuostatos (išskyrus piliečių nuosavybės teisių atkūrimo aspektą) yra analogiško turinio kaip ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3853(2)), dėl kurio Teisės departamentas pateikė pastabas 2016 m. balandžio 20 d. išvadoje. Teisės departamentas laikosi šios išvados 1 punkte pateiktos nuomonės dėl siūlomo teisinio reguliavimo galimo prieštaravimo asmenų lygiateisiškumo principui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas
projekto Nr. XIIP-3853(2) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai (įstatymui visi asmenys lygūs).
Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Teisės departamento minėtą įstatymo projektą XIIP-3853(2) vertino teigiamai ir pritarė, kad jis neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui (asmenų lygybės įstatymui), todėl, kad buvo siūloma keisti miško paskirtį dėl visuomenei svarbių objektų, tačiau toje išvadoje Komitetas atkreipė dėmesį, kad diskutuotina projekto nuostata dėl miško žemės paskirties keitimo formuojamoms gyvenamosioms teritorijoms miestuose. Kaip minėta, Komitetas neįžvelgė projekto XIIP-3853(2) prieštaravimo Konstitucijai, nes visi projekte XIIP-3853(2) išvardyti objektai: tiek komunikacijos, tiek inžineriniai tinklai ar aptarnavimo objektai yra visuomeninės paskirties objektai ir turi viešojo intereso požymius, todėl jiems buvo galima pozityvioji diskriminacija, o naujame svarstomame projekte XIIIP-700 „miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti“, nėra visuomeninės paskirties objektai, o komercinės paskirties, t. y. skirti komerciniams tikslams, todėl numatytos kompensacijos nemokėjimas nebūtų pagrįstas ir prieštaraujantis Konstitucijos
sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad:
miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr. XIIIP-700) 1 straipsnio 1 dalies nuostatos (miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis <...> pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijoms miestuose formuoti) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsniui. 3. 2. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (Nr.
XIIIP-700) 1 straipsnio 2 dalies nuostatos (reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas už kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos pramonės ir (ar) sandėliavimo teritorijos miestuose) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui. 4. Balsavimo rezultatai (teikiama balsavimui, kas už tai, kad prieštarauja Konstitucijai): 3.1. Už – 0, prieš – 0; susilaikė – 9. 3.2. Už – 6, prieš – 0; susilaikė – 3. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė