ir uždaviniai: 2003 m. sausio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas Nr.IX-1314 (toliau - Laikinasis įstatymas). Šio įstatymo paskirtis apibrėžta 1 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, jog "Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, būtų skatinama žemės rinka ir konkurencingas žemės ūkis, sudarytos sąlygos žemės konsolidacijai." 2014-04-24 buvo priimta nauja Laikino įstatymo redakcija - Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (toliau - Įstatymas), kurioje buvo nustatyti nauji tikslai ir ribojimai asmenims, norintiems įsigyjant žemės ūkio paskirties žemes. 2014-06-09 Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerija vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą paruošė ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Įstatymo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Įstatymo projektas). Šiais pakeitimais buvo siekiama, kad leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduotų savivaldybės, pagal žemės buvimo vietą administracijos direktorius atsižvelgiant į Įstatyme įtvirtintas sąlygas. Taip pat, Įstatymo projektu buvo siūloma nustatyti, kad sprendimą priimantis subjektas vadovautųsi ne tik formaliais, bet ir vertinamaisiais kriterijais, nustatytais šiame Įstatyme. Taip pat, Įstatyme buvo įtvirtinti įvairūs ribojimai, papildomi reikalavimai, sąlygos ir kiti "saugikliai" asmenims, ketinantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Įstatymas buvo tobulinamas ir svarstomas iki 2014-12-30.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus Įstatyme reglamentuojamus teisinius santykius, kurie nesuderinami su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais, Europos Komisija 2015-03-26 pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2015/2021, dėl Įstatyme nustatytų profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimų privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams. Svarbu pažymėti, jog neatsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos atžvilgiu 2015-03-26 buvo pradėta ES teisės pažeidimo procedūra, LR Seime Įstatymo projekto svarstymas buvo sustabdytas 2014-12-30 ir vilkinamas iki pat 2017-02-07. Šiuo metu Įstatymo projekto svarstymas vėl yra atidėtas iki 2017-11-01. Aiškinant sistemiškai Įstatymo atsiradimo ir vystymosi eigą, matyti, jog įstatymo paskirtis buvo laikina, siekiant tinkamai sureguliuoti žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teisės perleidimo klausimus, turint tikslą skatinti žemės rinką, konkurencingo žemės ūkio susiformavimą, bei sudarant sąlygas žemės konsolidacijai. Tačiau, vėlesni Įstatymo pakeitimai, kurie veikia iki šiol, iškreipė pirminius Įstatymo tikslus ir paskirtį. Ko pasekoje yra sudarytos sąlygos vykdyti (arba neįvykdyti) žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorius, vadovaujantis Įstatymo normomis, akivaizdžiai prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo esminiams principams. 2006-03-30 Konstitucinis teismas savo nutarime pažymėjo, jog įstatymu nustatant leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir kitokios paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius, būtina nepažeisti Konstitucijos normų ir principų, inter alia socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygiateisiškumo ir kitų principų.
Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo esamiems ar potencialiems verslo subjektams būtų sudarytos nevienodos ūkininkavimo sąlygos, trukdoma plėtoti verslą, varžoma ūkinės veiklos laisvė, visuomenei naudingos ūkinės veiklos pastangos, iniciatyva. Pabrėžtina, kad leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypų maksimalius dydžius turi lemti žemės ūkio paskirties žemės pobūdis bei siekiamas viešasis interesas, o ne tokie kriterijai, kurių negalima konstituciškai pagrįsti (kaip antai reikalavimas, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų įgijėjai patys ūkininkautų toje žemėje ar gyventų atitinkamoje vietovėje, kad būtų priversti pasirinkti kurią nors vieną iš pagal įstatymus galimų ūkininkavimo formų ir pan.). Šiuo metu, potencialiems žemės ūkio paskirties (toliau - ŽŪP) žemės pirkėjams, Įstatymu yra numatyti neproporcingi ir diskriminuojantys reikalavimai: turėti išskirtinės profesinės patirties, būti tam tikros kompetencijos ir specialaus išsilavinimo, nuosavybės teise turėti atitinkamų įrenginių (technikos, agregatų) ir apibrėžtus žemės plotus, įpareigojimai žemės savininkams užsiimti įstatymu nustatyta ūkine veikla, privalomas atitinkamo dydžio žemės ūkio veiklos pajamingumas bei ekonominis gyvybingumas. Tokie suvaržymai itin apriboja asmenų teisę laisvai ir konkurencingai veikti žemės ūkio rinkoje, tuo pačiu sudarydami išskirtines galimybes atitinkamai žmonių grupei ŽŪP žemes įsigyti išskirtinėmis sąlygomis.
Esant tokiam reglamentavimui, investuotojams sukuriamos dirbtinės kliūtys patekti į rinką ir, atitinkamai, esamiems žemės savininkams pasitraukti iš žemės rinkos parduodant turimą žemę. Dabartiniu reglamentavimu nekuriamos palankios sąlygos investuotojų pritraukimui ir nekuriamos naujos darbo vietos. Todėl, Įstatymo 1 straipsnyje nurodytas tikslai, tokiu teisiniu reguliavimu niekaip negali būti pasiekti, nes nėra skatinama žemės ūkio konkurencingumas, bei neužtikrinamas teritorinio kaimo ekonomikos ir gyventojų užimtumo didinimas. Šiame kontekste Konstitucinis teismas formuodamas nuoseklią praktiką, savo nutarimuose yra pasisakęs, jog Konstitucija, garantuodama nuosavybės apsaugą, kartu įtvirtina ir konstitucinę teisę įgyti nuosavybę, o asmens konstitucinė teisė į nuosavybę yra esminė (būtina) asmens ūkinės veiklos laisvės įgyvendinimo sąlyga. Ribojant asmens teisę į nuosavybę, yra ribojama ir asmens ūkinės veiklos laisvė. Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygos galimai prieštarauja Konstitucijos: 46 straipsniui, kuriame nurodyta, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, bei kad įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę; 18 straipsnyje išdėstytam principui, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės; 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui; 48 straipsniui, kuriame įtvirtinta laisvė pasirinkti verslą. Taip pat, Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyta, jog vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje pagal Sutarčių nuostatas užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas, o kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai yra draudžiami.
Laisvo kapitalo judėjimu siekiama užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį gamybos veiksnių panaudojimą bendrojoje rinkoje, sudarant sąlygas asmenims laisvai įsigyti asmenims kitose valstybėse narėse nekilnojamąjį turtą ar atlikti kitas investicines procedūras. 2015 metais Europos komisijos nurodymu Lietuvai buvo nurodyta pateikti paaiškinimus, dėl įstatymų, kuriais yra reglamentuojamas ŽŪP žemės įsigijimas. Toks Europos komisijos veiksmas dar kartą patvirtina, jog Įstatymo nustatyti apribojimai prieštarauja laisvo prekių, kapitalo judėjimo principui. Lietuvos ir užsienio valstybių investicijų skatinimo ir apsaugos susitarimuose yra numatytos sąlygos dėl nepagrįstų ribojimų, diskriminacijos draudimo valdant ir disponuojant investicijas. Įstatyme įtvirtinti specifiniai reikalavimai, riboja ne tik Lietuvos, bet ir užsienio investuotojų galimybes investuoti, skatinti ekonomiką, kurti pridėtinę vertę ir naujas darbo vietas. Tolimesni Įstatymo kosmetiniai pakeitimai ar bandymas smulkmeniškai sureguliuoti kiekvieną veiksmą siekiant pirkti ar parduoti ŽŪP žemę, rinkoje įneštu daugiau sumaišties, neaiškumo ir galimybių pasiekti tikslų pasinaudojant įstatymo spragomis, bei netobulu teisinių santykių sureguliavimu. Tuo labiau, kad šiuo Įstatymu reguliuojami teisiniai santykiai pilnai ir teisingai yra sureguliuoti ir kitomis, šiuo metu galiojančiomis teisės normomis, o prireikus, būtinomis pagrįstomis nuostatomis galėtų būti pildomi kiti šiuo metu galiojantys teisės aktai (Civilinis kodeksas, Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas ir kt.).
Todėl, siekiant laikytis Konstitucijos, nepažeidžiant esminių principų, taip pat tarptautinių sutarčių ir įsipareigojimų, siūloma Įstatymą pripažinti netekiu teisinės galios. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi teisę: fizinis asmuo, ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdė žemės ūkio veiklą ir deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, kuris yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą; juridinis asmuo, kuris ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdė žemės ūkio veiklą ir deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, jeigu jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir jeigu jo ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas. Asmenys, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija.
Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, jeigu asmuo, įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Panaikinus Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos Sąjungos esminiams principams prieštaraujantį Įstatymą, pirmiausia bus išvengta Europos Komisijos pradėtos teisės pažeidimo procedūros Lietuvos atžvilgiu, taip pat sudarytos teisingos, sąžiningo konkurencingos sąlygos žemės ūkio veiklos sferoje. Bus pritraukiama investicijų, kuriama naujų darbo vietų, ypatingai tokiose rajonuose kur ypač didelis nedarbo ir socialinės degredacijos lygis. Sudarius tinkamas sąlygas ūkininkams jauniems, pradedantiems ūkininkams, bus sudarytos sąlygos emigracijos stabdymui, bei galimybės asmenims sugrįžti iš emigracijos ir pradėti ūkininkavimo veiklą Lietuvoje. Tuo pačiu darant Lietuvos žemės ūkį inovatyvų ir konkurencingą su kitomis šalimis, didinant žemės ūkio produkcijos gamybą ir ekportą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Bus sudarytos palankios sąlygos investicijoms, verslui ir jo vystymui, nedarbo lygio mažėjimui, emigracijos sustabdymui, eksporto didinimui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. liepos 31 d. pateikia
įstatymų projektus
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno "Eurovoc" terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „Žemės ūkio paskirties žemė“,
"žemės įsigijimas". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo narys Eugenijus Gentvilas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-16 Nr. S-2017-4938 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-693 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIIIP-693, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
galios Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą Nr. IX-1314 su visais pakeitimais ir papildymais. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu nėra teikiami kitų įstatymų – Žemės, Žemės reformos, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, Administracinių nusižengimų kodekso – projektai, kurių reguliuojami teisiniai santykiai yra susiję su Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad žemės ūkio paskirties žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai, 25 straipsnio 4 dalis nustato, kad maksimalų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotą, kuris gali būti perleidžiamas privačion nuosavybėn, taip pat maksimalų vienam asmeniui galimos įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės plotą ir šios žemės įsigijimo sąlygas nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, įsigyjantiems žemę (įskaitant miškus ir vandens telkinius), žemės reformos metu galima perleisti pirkimo–pardavimo būdu tiek valstybinės žemės, kad bendras vienam piliečiui sugrąžintos natūra, perduotos, suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos, o kitam asmeniui – suteiktos nuosavybėn neatlygintinai ir pirktos iš valstybės žemės, išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, plotas sudarytų ne daugiau kaip 150 ha, o žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto ploto.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalis nustato, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams. Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ūkio veiklai nevykdymas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų. Teikiamu įstatymo projektu pripažinus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą netekusiu galios ir nesuderinus minėtų įstatymų nuostatų tarpusavyje, nėra aišku, kaip būtų reglamentuojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas, ar šios žemės perleidimui būtų taikomi kokie nors ypatumai ir pan. 2. Pagal teikiamo projekto 2 straipsnio 2 dalį „Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. liepos 31 d. įvertina galiojantį teisinį reglamentavimą ir prireikus pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su šiuo įstatymu derintinų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus“.
Ši projekto nuostata nėra aiški ir tiksli. Pirma, nėra aišku, kokį galiojantį teisinį reglamentavimą turėtų įvertinti Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto
Vyriausybė turėtų įvertinti įgyvendinamuosius, t.y., poįstatyminius teisės aktus, kurie buvo priimti, įgyvendinant Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą Nr. IX -1314 bei atitinkamai šiuos poįstatyminius teisės aktus pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Antra, aptariamoje projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatoje nustatoma Vyriausybės pareiga pateikti Seimui su priimamu įstatymu derintinų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus negali būti traktuojama kaip
„įstatymo įgyvendinimas“, nes įstatymo įgyvendinimas yra susijęs ne su kitų
įstatymų, o su poįstatyminių teisės aktų priėmimu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlytume projekto 2 straipsnio 2 dalį suformuluoti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2017 m. liepos 31 d. priima šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus“. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Vyriausybės pateiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-1902(3)), kuriuo nustatomos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos.
Atsižvelgiant į tai bei į tai, kad teikiamu projektu be kita ko būtų panaikintas ir draudimas parduoti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]