Projekto lyginamasis variantas
m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims,
sukakusiems sulaukusiems senatvės pensijos amžių amžiaus , kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;“
2Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„
“
3Papildyti 10 straipsnį 5 dalimi:
„3. Kompensuojant 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir
medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos pacientui negali būti taikoma jokia priemoka.“
dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Sveikatos apsaugos ministerija iki 2017 m. lapkričio 31 d. priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Antanas Vinkus Darius Kaminskas
Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems
vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui S sveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina S sveikatos apsaugos ministerija ministras , įvertinusi įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims,
sukakusiems sulaukusiems senatvės pensijos amžių amžiaus , kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;“
3Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„
“. 4. Papildyti 10 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Kompensuojant 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ar
medicinos pagalbos priemonių kainos pacientas neturi primokėti jokios paciento priemokos. Tuo atveju, jei mažmeninė kompensuojamojo vaistinio preparato ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės kaina yra didesnė nei bazinė kompensuojamojo vaisto ar medicinos pagalbos priemonės kaina, skirtumas tarp mažmeninės ir bazinės kainos padengiamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka“. 5. Buvusią 10 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
apsaugos ministras iki 2017 m. lapkričio 30 d. priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Antanas Vinkus Darius Kaminskas
Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems
vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui S sveikatos apsaugos ministerijos ministro nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina S sveikatos apsaugos ministerija ministras , įvertinusi įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Pakeisti 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims,
sukakusiems sulaukusiems senatvės pensijos amžių amžiaus , kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;“
3Papildyti 10 straipsnio 2 dalį 3 punktu:
„
“. 4. Papildyti 10 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Kompensuojant 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ar
medicinos pagalbos priemonių kainos pacientas neturi primokėti jokios paciento priemokos. Tuo atveju, jei mažmeninė kompensuojamojo vaistinio preparato ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės kaina yra didesnė nei bazinė kompensuojamojo vaisto ar medicinos pagalbos priemonės kaina, skirtumas tarp mažmeninės ir bazinės kainos padengiamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka“. 5. Buvusią 10 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2.
apsaugos ministras iki 2017 m. lapkričio 30 d. priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Antanas Vinkus Darius Kaminskas
DĖL Lietuvos Respublikos
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projektu siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) pakeitimus, kurie numatytų, kad asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus ir vyresniems, ambulatoriniam gydymui būtų kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Taip pat siūloma, kad kompensuojant ambulatoriniam gydymui vaistus ir medicinos pagalbos priemones
Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti, kad asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus ir vyresniems, ambulatoriniam gydymui už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, būtų kompensuojama 100 procentų bazinės kainos bei, visais atvejais kompensuojant bazinę kainą 100 procentų, pacientui nebūtų taikoma jokia priemoka, tuo siekiant užtikrinti geresnį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Vinkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama vaikams iki 18 metų bei asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Nors įstatymas numato, kad kai kurie vaistai ir medicinos pagalbos priemonės kompensuojamos
nustatyta tvarka, įsigydami šiuos vaistus ar medicinos pagalbos priemones primoka atitinkamą vaisto ar medicinos pagalbos priemonės kainos dalį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas tam tikros socialinės grupės apdraustiesiems
Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įteisinti draudimą už 100 procentų kompensuojamus vaistus taikyti gyventojams kokią nors priemoką. Siūlomos nuostatos pagerintų kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, nes įstatymo projektu numatomi reguliuoti teisiniai santykiai iš esmės neturės neigiamų pasekmių, o teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, nes vaistai ir medicinos pagalbos priemonės gyventojams sulaukusiems 80 m. ir daugiau būtų apmokami PSDF biudžeto lėšomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų,
046 žmonių 80 metų ir vyresnių, kas sudaro 5,48 procento visų gyventojų. Dauguma iš jų (apie 95 proc.) vartoja kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Padidinus šiems asmenims išrašytų kompensuojamųjų vaistų kompensavimo lygmenį iki 100 procentų bazinės kainos dydžio, reikėtų papildomai išleisti apie 10 mln. litų PSDF biudžeto lėšų. Šios lėšos kasmet didėtų, nes vidutiniškai šios amžiaus grupės gyventojų skaičius kasmet padidėja apie 6,7 procento, todėl tvirtinant ateinančių metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, reikėtų atsižvelgti į padidėjusį PSDF biudžeto išlaidų poreikį. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Projekto rengimo metu negauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „sveikatos draudimas“, „kompensuojamieji vaistai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiama 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija vietoj žodžių „sukakusiems senatvės pensijos amžių“ įrašant žodžius
„sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus“. Teikia:
Seimo nariai Antanas Vinkus Darius Kaminskas
DĖL Lietuvos Respublikos
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projektu siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) pakeitimus, kurie numatytų, kad asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus ir vyresniems, ambulatoriniam gydymui būtų kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Taip pat siūloma, kad kompensuojant ambulatoriniam gydymui vaistus ir medicinos pagalbos priemones
Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti, kad asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus ir vyresniems, ambulatoriniam gydymui už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, būtų kompensuojama 100 procentų bazinės kainos bei, visais atvejais kompensuojant bazinę kainą 100 procentų, pacientui nebūtų taikoma jokia priemoka, tuo siekiant užtikrinti geresnį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Vinkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama vaikams iki 18 metų bei asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Nors įstatymas numato, kad kai kurie vaistai ir medicinos pagalbos priemonės kompensuojamos
nustatyta tvarka, įsigydami šiuos vaistus ar medicinos pagalbos priemones primoka atitinkamą vaisto ar medicinos pagalbos priemonės kainos dalį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas tam tikros socialinės grupės apdraustiesiems
Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma įteisinti draudimą už 100 procentų kompensuojamus vaistus taikyti gyventojams kokią nors priemoką. Siūlomos nuostatos pagerintų kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, nes įstatymo projektu numatomi reguliuoti teisiniai santykiai iš esmės neturės neigiamų pasekmių, o teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, nes vaistai ir medicinos pagalbos priemonės gyventojams sulaukusiems 80 m. ir daugiau būtų apmokami PSDF biudžeto lėšomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų,
046 žmonių 80 metų ir vyresnių, kas sudaro 5,48 procento visų gyventojų. Dauguma iš jų (apie 95 proc.) vartoja kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Padidinus šiems asmenims išrašytų kompensuojamųjų vaistų kompensavimo lygmenį iki 100 procentų bazinės kainos dydžio, reikėtų papildomai išleisti apie 10 mln. litų PSDF biudžeto lėšų. Šios lėšos kasmet didėtų, nes vidutiniškai šios amžiaus grupės gyventojų skaičius kasmet padidėja apie 6,7 procento, todėl tvirtinant ateinančių metų PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, reikėtų atsižvelgti į padidėjusį PSDF biudžeto išlaidų poreikį. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Projekto rengimo metu negauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „sveikatos draudimas“, „kompensuojamieji vaistai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiama 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija vietoj žodžių „sukakusiems senatvės pensijos amžių“ įrašant žodžius
„sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus“. Teikia:
Seimo nariai Antanas Vinkus Darius Kaminskas
DĖL Lietuvos Respublikos
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projektu siūloma įtvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymas) pakeitimus, kurie numatytų, kad asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus ir vyresniems, ambulatoriniam gydymui būtų kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą. Taip pat siūloma, kad kompensuojant ambulatoriniam gydymui vaistus ir medicinos pagalbos priemones
Įstatymo projekto tikslas yra nustatyti, kad asmenims, sulaukusiems 80 metų amžiaus ir vyresniems, ambulatoriniam gydymui už kompensuojamuosius vaistus, įrašytus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemones, įrašytas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, būtų kompensuojama 100 procentų bazinės kainos bei, visais atvejais kompensuojant bazinę kainą 100 procentų, pacientui nebūtų taikoma jokia priemoka, tuo siekiant užtikrinti geresnį kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių prieinamumą. Tuo atveju, jei mažmeninė kompensuojamojo vaistinio preparato ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės kaina bus didesnė nei bazinė kompensuojamojo vaisto ar medicinos pagalbos priemonės kaina, skirtumas tarp mažmeninės ir bazinės kainos padengiamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai Antanas Vinkus ir Darius Kaminskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu, vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi, 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama vaikams iki 18 metų bei asmenims, pripažintiems nedarbingais, ar asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Nors įstatymas numato, kad kai kurie vaistai ir medicinos pagalbos priemonės kompensuojamos
nustatyta tvarka, įsigydami šiuos vaistus ar medicinos pagalbos priemones primoka atitinkamą vaisto ar medicinos pagalbos priemonės kainos dalį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas tam tikros socialinės grupės apdraustiesiems
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, nes įstatymo projektu numatomi reguliuoti teisiniai santykiai iš esmės neturės neigiamų pasekmių, o teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai, nes vaistai ir medicinos pagalbos priemonės gyventojams sulaukusiems 80 m. ir daugiau būtų apmokami PSDF biudžeto lėšomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų,
vyresnių, kas sudaro 5,48 procento visų gyventojų. Vidutiniškai šios amžiaus grupės gyventojų skaičius kasmet padidėja apie 6,7 procento. Dauguma iš jų vartoja kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones. Padidinus šiems asmenims išrašytų kompensuojamųjų vaistų kompensavimo lygmenį iki 100 procentų bazinės kainos, reikėtų papildomai išleisti apie 3 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Projekto rengimo metu negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „sveikatos draudimas“, „kompensuojamieji vaistai“. 15.
projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiama 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija vietoj žodžių „sukakusiems senatvės pensijos amžių“ įrašant žodžius
„sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus“. Teikia
Seimo nariai Antanas Vinkus Darius Kaminskas
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių ambulatoriniam gydymui kainos pacientui negali būti taikoma jokia priemoka. Vertinant tokį siūlymą, atkreipiame dėmesį, kad a mbulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų vykdomas vadovaujantis esmine taisykle, pagal kurią valstybė nustato tik bazinę vaistinio preparato arba medicinos pagalbos priemonės kainą, t.y. mažmeninės kainos dalį, pagal kurią vaistinio preparato arba medicinos pagalbos priemonės įsigijimo išlaidos arba jų dalis yra kompensuojama. Tuo tarpu paciento priemoką, t.y. skirtumą tarp valstybės nustatytosios bazinės kainos bei mažmeninės kainos (kuri apskaičiuojama prie deklaruotosios kainos pridedant didmeninės ar mažmeninės prekybos antkainį ir PVM) turi sumokėti pats pacientas, įsigydamas kompensuojamąjį vaistinį preparatą ar kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę. Taigi, siūlomu nuostata siekiama įtvirtinti tokį valstybinį reguliavimą, pagal kurį vaistiniais preparatais bei medicinos pagalbos priemonėmis prekiaujantys asmenys savo produkcijai turėtų taikyti ne savo apskaičiuotas, o valstybės nustatytas vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainas, t.y. jų parduodamos produkcijos kaina turi būti ne didesnė už valstybės nustatytą bazinę kainą ir taip pacientas nebeturėtų sumokėti priemokos.
Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoje „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“ apibrėžta, kad pagrindinės vertybės, kuriomis grindžiamas tautos ūkis – tai privati nuosavybė, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva. Asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati. Ji apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudarinėti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (Konstitucinio Teismo 1996 m. birželio 18 d. nutarimas). Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Tai reiškia savininko teisę turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, o kitų asmenų pareigą susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savininko teises. Savininko teisių įgyvendinimas taip pat garantuojamas Konstitucijos 46 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.
Vadinasi, savininkas turi teisę ne tik pats laisvai naudotis turtu ir gauti pajamų, bet ir sutartimis perleisti savo teises kitiems asmenims (1999 m. kovo 31 d. nutarimas) Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą, yra pažeidžiamos kitose šio straipsnio dalyse išdėstytos teisės normos arba sudaroma prielaidos jas pažeisti (2009 m. spalio
laisve ir iniciatyva yra grindžiamas tautos ūkis, todėl negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo ūkinės veiklos laisvei įgyvendinti būtų sudarytos netinkamos sąlygos (2002 m. kovo 14 d.nutarimas). Konstitucinis teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja ir tai, kad valstybė ir kiti subjektai negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą. Neleistina apribojimais paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (1995 m. balandžio 20 d. nutarimas). Pabrėžtina tai, kad konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija reiškia draudimą valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms, reguliuojančioms ūkinę veiklą, priimti sprendimus, iškreipiančius ar galinčius iškreipti sąžiningą konkurenciją (1999 m. spalio 6 d. nutarimas).
Ū kinės veiklos ribojimo (draudimo) priemonės turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2009 m. spalio 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Vadovaujantis į aukščiau išdėstyta Konstitucinio teismo jurisprudencija, bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos ūkis yra grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, manome, kad absoliutus kompensuojamųjų vaistinių preparatų bei medicinos pagalbos priemonių rinkos kainų reguliavimas yra vertintina kaip neproporcinga ūkinės veiklos reguliavimo priemonė. Tokiu reguliavimu būtų paneigti konstituciniai ūkinės veiklos laisvės ir nuosavybės teisių apsaugos principai iškreipiama viena iš svarbiausių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytų konkurencijos sąlygų – kaina. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekto nuostata, pagal kurią kompensuojant
ambulatoriniam gydymui kainos pacientui negali būti taikoma jokia priemoka, prieštarauja Konstitucijos 23 ir 46 straipsniams bei teisinės valstybės principui. 2. Siekiant teisės akto glaustumo, pildomą įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūlome dėstyti taip: „3) 80 metų ir vyresniems asmenims“. 3.
dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ambulatoriniam gydymui“, o vietoj žodžių
„pacientui negali būti taikoma jokia priemoka“ įrašytini žodžiai „pacientas
neturi primokėti jokios paciento priemokos“. 4. Pažymėtina, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas priima ministras, o ne ministerija, projekto 2 straipsnio
,,sveikatos apsaugos ministras“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, siūlytina dėl teikiamo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles: 6.1. įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalies pakeitimų esmėje po žodžio ,,straipsnį“ įrašytinas žodis ,,nauja“, o dėstomojoje dalyje bei prieš dėstomą 5 dalies tekstą vietoj skaičiaus ,,3“ įrašytinas skaičius ,,5“; 6.2. įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalies pakeitimų esmėje brauktinas žodis ,,atitinkamai“; 6.3. tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis, nes lapkričio mėnuo turi tik 30 dienų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886003622017
692 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343
žymime, kad pastabų dėl projekto pagal kompentenciją neturime. Vis dėlto, atsižvelgdami į tai, kad projekto įgyvendinimas pareikalaus papildomų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, siūlome dėl projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu išplečiamas asmenų, kuriems kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos, ratas, nustatomos naujos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo taisyklės , bei įvertinus tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, siūlytina dėl teikiamo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886003622017
692(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343
žymime, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu išplečiamas asmenų, kuriems kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos, ratas, nustatomos naujos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo taisyklės , bei įvertinus tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, siūlytina dėl teikiamo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2018-05-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-22 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu išplečiamas asmenų, kuriems kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos, ratas, nustatomos naujos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo taisyklės , bei įvertinus tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, siūlytina dėl teikiamo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
2Europos teisės departamentas prie TM,
2017-07-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-692(2), pa žymime, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-09-27 d. nutarimas Nr. 779 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-692 (3) (toliau – Įstatymo projektas) , tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto šiuo metu nesvarstyti , nes Įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su kitais teisės aktų projektais, rengiamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.2 darbo „Reguliacinių ir kitų priemonių taikymas pajamų nelygybei mažinti“ 4 priemonę dėl mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimo, kompensuojant visą vaisto kainą, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimui numatyta pateikti iki 2018 metų IV ketvirčio. 2 .
2. Jeigu Įstatymo projektas vis dėlto būtų svarstomas, pasiūlyti jį tobulinti ir atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalies, kuria Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, dėl šių priežasčių: 2.1 . Siūlomas reguliavimas suteikia galimybę vaistinėms ir vaistų gamintojams taikyti didesnes Lietuvos rinkai deklaruotas vaistų kainas ir maksimalias mažmenines kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kainas, taip pat atsisakyti bet kokių šių kainų nuolaidų, nes vis tiek šių vaistų ir priemonių įsigijimo išlaidos būtų apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Tai panaikintų konkurenciją tarp vaistinių ir tarp vaistų gamintojų, nes vaistinės nebūtų suinteresuotos mažinti mažmeninių kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų, o vaistų gamintojai didmeninių kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų. 2.2 . Siūlomas pakeitimas sukurtų naują teisinį reglamentavimą, pagal kurį visiems asmenims, įsigijusiems vaistų ar medicinos pagalbos priemonių už didesnę kainą nei bazinė, kuri kompensuojama 100 procentų, iš PSDF biudžeto lėšų reikėtų kompensuoti skirtumą tarp mažmeninės ir bazinės kainų. Tai reikštų, kad visiškai kompensuojama mažmeninė kompensuojamųjų vaistų kaina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones mažinimas yra prioritetinis tikslas, kuriuo siekiama dideles priemokas sumažinti iki minimalių, taip sumažinant bendras pacientų išlaidas šiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Tačiau tam tikros priemokos yra reikalingos kaip viena iš perteklinį vaistų vartojimą mažinančių priemonių, kurią taiko daugelis Europos Sąjungos šalių. 2.3 . Tam papildomai prireiktų apie 17 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, nes, privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2016 m.
Įstatymo projekte nurodyto amžiaus asmenims išrašytų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti buvo išleista apie 25,8 mln. eurų. Šios grupės pacientų sumokėtos priemokos sudarė apie 10,7 mln. eurų. PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms , kurių bazinės kainos kompensuojamos 100 proc., sudarė 171,1 mln. eurų, o priemokų suma – 8,9 mln. eurų (iš jų 2,6 mln. eurų sudarė Įstatymo projekte nurodyto amžiaus ir vyresnių asmenų priemokos). Todėl atitinkama suma reikėtų mažinti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą kitoms asmenų grupėms. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui svarstyti įstatymo projektą kartu su 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas ir Vyriausybės, vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemones, parengtus teisės aktų projektus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Mykolas Majauskas . Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai A. Armonaitė, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys:
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja L. Svidinskaitė, Ministro pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai V. Srogė, L. Šriubėnė, M. Mickė, K. Rušinskas, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Kacevičius, N. Norkūnaitė-Sasnauskienė, S. Adamkevičiūtė, R. Rimkutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-06-22 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu išplečiamas asmenų, kuriems kompensuojama 100 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ambulatoriniam gydymui kainos, ratas, nustatomos naujos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo taisyklės , bei įvertinus tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, siūlytina dėl teikiamo projekto gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pritarti 2.
2Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
2017-07-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-692(2), pa žymime, kad pastabų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ė, 2017-10-05 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-320 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-692 (3) (toliau – Įstatymo projektas) , tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto šiuo metu nesvarstyti, nes Įstatymo projektas turėtų būti svarstomas kartu su kitais teisės aktų projektais, rengiamais Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.2 darbo „Reguliacinių ir kitų priemonių taikymas pajamų nelygybei mažinti“ 4 priemonę dėl mažas pajamas gaunančių gyventojų išlaidų vaistams sumažinimo, kompensuojant visą vaisto kainą, kuriuos Lietuvos Respublikos Seimui numatyta pateikti iki 2018 metų IV ketvirčio. 2. Jeigu Įstatymo projektas vis dėlto būtų svarstomas, pasiūlyti jį tobulinti ir atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalies, kuria Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, dėl šių priežasčių:
gamintojams taikyti didesnes Lietuvos rinkai deklaruotas vaistų kainas ir maksimalias mažmenines kompensuojamųjų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kainas, taip pat atsisakyti bet kokių šių kainų nuolaidų, nes vis tiek šių vaistų ir priemonių įsigijimo išlaidos būtų apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Tai panaikintų konkurenciją tarp vaistinių ir tarp vaistų gamintojų, nes vaistinės nebūtų suinteresuotos mažinti mažmeninių kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų, o vaistų gamintojai didmeninių kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kainų. 2.2.
kurį visiems asmenims, įsigijusiems vaistų ar medicinos pagalbos priemonių už didesnę kainą nei bazinė, kuri kompensuojama 100 procentų, iš PSDF biudžeto lėšų reikėtų kompensuoti skirtumą tarp mažmeninės ir bazinės kainų. Tai reikštų, kad visiškai kompensuojama mažmeninė kompensuojamųjų vaistų kaina. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priemokų už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones mažinimas yra prioritetinis tikslas, kuriuo siekiama dideles priemokas sumažinti iki minimalių, taip sumažinant bendras pacientų išlaidas šiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Tačiau tam tikros priemokos yra reikalingos kaip viena iš perteklinį vaistų vartojimą mažinančių priemonių, kurią taiko daugelis Europos Sąjungos šalių. 2.3. Tam papildomai prireiktų apie 17 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, nes, privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis,
amžiaus asmenims išrašytų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti buvo išleista apie 25,8 mln. eurų. Šios grupės pacientų sumokėtos priemokos sudarė apie 10,7 mln. eurų. PSDF biudžeto išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms , kurių bazinės kainos kompensuojamos 100 proc., sudarė 171,1 mln. eurų, o priemokų suma – 8,9 mln. eurų (iš jų 2,6 mln. eurų sudarė Įstatymo projekte nurodyto amžiaus ir vyresnių asmenų priemokos). Todėl atitinkama suma reikėtų mažinti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimą kitoms asmenų grupėms. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-05-16 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui svarstyti įstatymo projektą kartu su 2019 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas ir Vyriausybės, vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo plano priemones, parengtus teisės aktų projektus. Nepritarti Argumentai:
Siūloma įstatymo projektą atmesti, nes Komitetas pritarė Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343
kita ko, numatoma, kad 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojama
priemonių kainos, t.y. įstatymo projektu XIIIP-3254(3) siūlomas reguliavimas apimtų ir šiuo įstatymo projektu siūlomą reguliavimą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP- 692(3) atmesti, atsižvelgiant į žemiau išdėstytus argumentus. Argumentai: Komitetas 2019 m. rugsėjo 25 d. posėdyje pritarė
kuris teikiamas sujungus Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2, 10, 11 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto
2 ) ir Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-987 nuostatas. Šiuo įstatymo projektu, be kita ko, numatoma, kad 75 metų ir vyresniems asmenims kompensuojama
kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, skirtų ambulatoriniam gydymui, kainos, t.y. įstatymo projektu XIIIP-3254(3) siūlomas teisinis reguliavimas apimtų ir šiuo įstatymo projektu siūlomas nuostatas. Todėl Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
692(3) netekus aktualumo, siūloma jį atmesti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, K. Bartkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė