Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Policijos pareigūnui, muitinės pareigūnui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam administracijos pareigūnui pareikalavus, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) , kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) , kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone . Policijos pareigūnui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui pareikalavus, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, juridinio asmens ar jo filialo vadovas taip pat privalo nurodyti šiam pareigūnui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu buvo atsakingas už konkrečios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą .
Juridinis asmuo arba jo filialas, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį perduota valdyti transporto priemonė. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ( ar jo filialo vadovas ) , nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ( ar jo filialo vadovas ) už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto projekto Nr. XIIIP-687(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) , kuris tam tikru metu nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas kitas atsakingas asmuo privalo nurodyti šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) , kuris tam tikru metu nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone . Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą .
Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas) ar kitas atsakingas asmuo , nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas) ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.“
Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektai) tikslas:
erkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį perduota valdyti transporto priemonė;
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;
mokesčio už naudojimąsi keliais nesumokėjimas) numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui);
dalių nuostatomis, siekiant užkirsti vairuotojų, pažeidusių Kelių eismo taisykles, atsakomybės neišvengiamumą;
ietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektai) tikslas:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;
mokesčio už naudojimąsi keliais nesumokėjimas) numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui);
dalių nuostatomis, siekiant užkirsti vairuotojų, pažeidusių Kelių eismo taisykles, atsakomybės neišvengiamumą;
Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-107 2 straipsniu pakeisto 25 straipsnio 4 dalies
priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dešiniavairių transporto priemonių dalyvavimas viešajame eisme be eismo saugą užtikrinančių priemonių gali kelti grėsmę eismo saugai Lietuvos Respublikos keliuose, todėl būtina šių dešiniavairių transporto priemonių kontrolė. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją pasitaiko atvejų, kad vairuotojai nepaklūsta uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir pasišalina iš eismo įvykio vietos (per 2016 m. 9 mėn. 16 atvejų). Vėliau šių transporto priemonių savininkai neigia vairavę jiems priklausančias transporto priemones ir neteikia informacijos, kas vairavo jų transporto priemones. Dėl šių priežasčių tikslinga Įstatymų projektais suteikti teisę muitinės pareigūnui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnui, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, pareikalauti iš transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodyti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
Taip pat tikslinga suteikti teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, muitinės pareigūnui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnui pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
atveju, jeigu transporto priemonės savininkas (valdytojas) nenurodo duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Į statymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento (direktorius Gražvydas Jakubauskas, tel. 239 3867, el. p. [email protected] ) Saugaus eismo skyriaus (vedėjas Vidmantas Pumputis, tel. 239 3890, el. p. [email protected] ) vyriausiasis specialistas Dmitrijus Bialas (tel. 239 3937, el. p. [email protected] ). 3.
yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad tik policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Taip pat šiuo metu ANK 589 straipsnyje nėra nuostatų, suteikiančių teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, muitinės pareigūnui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnui pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 431 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų. Pagal ANK 611 straipsnio 1 ir 2 dalis, jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
Be to, šiuo metu nėra nustatyta, kad dėl ANK 415 straipsnio
filialo vadovas taip pat privalo nurodyti policijos pareigūnui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tuo metu buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Be kita ko, artimiausiu metu Lietuvos keliuose numatoma įrengti stacionarius įrenginius, kurie kontroliuos ne tik greičio viršijimo atvejus ar transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą, bet ir transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą, arba kai nesumokėtas nustatytas mokestis už naudojimąsi keliais. Šiuo metu galiojanti ANK 611 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimą arba kai nesumokėtas nustatytas mokestis už naudojimąsi keliais surašyti administracinio nusižengimo protokolo ir administracinio nurodymo, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje.
Todėl esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui nebūtų užtikrintas greitas, mažai darbo sąnaudų ir materialinių išteklių reikalaujantis administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas. Dėl siūlomų ANK 415 straipsnio pakeitimų šiuo metu nacionalinėje teisėje nėra nuostatų, reglamentuojančių siūlomuose ANK 415 straipsnio pakeitimuose aptartus teisinius santykius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Suteikus teisę muitinės pareigūnui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnui, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, pareikalauti iš transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodyti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą , dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, nurodytų institucijų atstovai turės galimybę pareikalauti ir gauti išvardytą reikiamą informaciją vairuotojų administracinių nusižengimų teisenai pradėti. Negavę iš transporto priemonės savininko (valdytojo) pareikalautos informacijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir pirmiau nurodytų institucijų atstovai turės galimybę pradėti transporto priemonės savininko (valdytojo) administracinių nusižengimų teiseną.
Taip pat bus nustatyta, kad dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo juridinio asmens ar jo filialo vadovas taip pat privalo nurodyti policijos pareigūnui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tuo metu buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Papildomai bus nustatyta, kad juridinis asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo sutartį, privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį perduota valdyti transporto priemonė. Be to, priėmus ANK 611 straipsnio pakeitimus, būtų užtikrintas greitas, mažai darbo sąnaudų ir materialinių išteklių reikalaujantis administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas, taip pat Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos bus suderintos su ANK 611 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, siekiant užkirsti vairuotojų, pažeidusių Kelių eismo taisykles, atsakomybės neišvengiamumą. Siekiant užtikrinti, kad motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairuotojai laikytųsi 2016 m. gruodžio 15 d. priimto ir 2018 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr.
VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-107 2 straipsniu pakeisto 25 straipsnio 4 dalies
priemones, siūlomu reglamentavimu bus numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams, jeigu dešiniavairė transporto priemonė vairuojama be minėtame įstatyme išvardytų netiesioginio matymo įrangos ir eismo saugą užtikrinančių priemonių, taip pat jeigu vairuojama motorinė transporto priemonė su priekaba, kuri pritaikyta eismui kairiąja kelio puse (t. y. priekabos šviesos prietaisai pritaikyti eismui kairiąja kelio puse). Pažymėtina, kad numatoma netiesioginio matymo įranga yra būtina eismo saugai užtikrinti. Transporto priemonių, pritaikytų eismui kairiąja kelio puse ir turinčių vairą dešinėje, naudojimas Lietuvos Respublikos keliuose be eismo saugą užtikrinančių priemonių būtų nesaugus dėl toliau išvardytų priežasčių. 1) Lenkimo metu dešiniavairių transporto priemonių vairuotojai keltų grėsmę eismo saugai (lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą).
Dešiniavairio automobilio vairuotojas, atlikdamas lenkimą, ypač važiuodamas paskui autobusą, krovininį automobilį ar kitą didesnę transporto priemonę, ir norėdamas įsitikinti, kad lenkimui reikalingas kelio ruožas yra laisvas ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms ir kad baigdamas lenkti galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, beveik visu automobilio korpusu išvažiuotų į priešpriešinę eismo juostą, prieš tai net neturėdamas objektyvios galimybės įsitikinti, ar nėra priešpriešiais atvažiuojančių transporto priemonių. 2) Lietuvos Respublikos keliuose kol kas nėra įrengtų vadinamųjų lenkimo zonų, tai yra vietų, kuriose būtų įrengtos papildomos eismo juostos, leidžiančios apvažiuoti lėčiau važiuojančius automobilius, neišvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą (eismo organizavimo būdas „2+1“). 3) Sudėtingas kairysis posūkis ir apsisukimas. Norint sankryžoje pasukti į kairę ar apsisukti, eismui kairiąja kelio puse pritaikytos transporto priemonės vairuotojui dėl sumažėjusio matomumo lauko būtų nesaugu atlikti numatytą manevrą (didelė priešpriešinio susidūrimo tikimybė) arba dešiniavairio automobilio vairuotojui reikės išlaukti, kol priekyje arba priešpriešiais važiuojančios ir kairįjį posūkį atliekančios transporto priemonės atlaisvins sankryžą. Dėl 1–3 punktuose išvardytų priežasčių būtina užtikrinti, kad dešiniavairės transporto priemonės būtų vairuojamos su netiesioginio matymo įranga. Atsižvelgiant į šios įrangos svarbą, atsakomybė už šių reikalavimų nevykdymą turi būti veiksminga ir atgrasanti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tyčiniams pažeidėjams piniginė bauda gali būti neveiksminga priemonė, todėl už pakartotinį tokio tipo nusižengimą taip pat numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpam terminui. Kadangi netiesioginio matymo įrangos nenaudojimas gali sukelti didelę grėsmę eismo saugumui, o pasekmės, įvykus eismo įvykiui (pvz., transporto priemonių priešpriešinis susidūrimas lenkimo metu), tikėtina būtų tragiškos, siūlomas baudos dydis yra didesnis už kitus ANK 415 straipsnyje nurodytų baudų dydžius. Be to, siūloma atsakomybė ir baudos dydis turėtų būti siejami su panašiais itin pavojingais veiksmais, pvz., aprašytais ANK 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu). Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos neturės neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai ar viešajam administravimui. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti Priėmus Įstatymų projektus įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės skirti valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. Taip pat jokių lėšų nebus sutaupyta. 13.
išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Muitinė“, „Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų
ministerijos“, „Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos“, „motorinės transporto priemonės, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje“, „dalyvavimas viešajame eisme“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 71 dalyje pateikiama sąvoka „Transporto priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.“ Atsižvelgiant į tai, kad minėta sąvoka vartojama daugelyje keičiamo įstatymo straipsnių (10 straipsnio 10 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnio 5, 7 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje ir kt.) taip pat į tai, jog teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos yra pildomos pertekliniai konkretizuojant visus SEAKĮ 2 straipsnio 71 dalyje sąvokoje nurodytus valstybės institucijų pareigūnus, siūlytume projekto nuostatose naudoti tik trumpinį „tikrinantys pareigūnai“. 2. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo 20 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „savivaldybės administracijos“ ir prieš žodį „pareigūnui“ įrašytinas žodis „įgaliotam“. 3. Siekiant teisinio aiškumo bei suderinimo su Administracinių nusižengimų kodekse vartojama terminija, teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo 20 straipsnio 2 dalies nuostatose žodžių junginį „asmuo, kuris tam tikru metu valdė“ siūlytume keisti žodžių junginiu „asmuo, kuris nusižengimo padarymo metu valdė“. 4.
kodekso 2.53 straipsniu juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, bet nėra juridinis asmuo, be to, juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant SEAKĮ nuostatas suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, siūlytina projektu keičiamos SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatose vartojamas formuluotes
„juridinio asmens filialo“ ar „filialo vadovą“
išbraukti kaip perteklines, paliekant tik „juridinį asmenį“ arba „juridinio asmens vadovą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. paulius.versekys @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO NR. VIII-2043 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-12-14 Nr. XIIIP-687(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. paulius.versekys @lrs.lt
DĖL
2017-12-06
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Susisiekimo ministerijos skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, Lietuvos kelių policijos tarnybos skyriaus viršininkas Rytis Vosylius, Lietuvos bankų asociacijos atstovai – Mantas Zalatorius, Lina Taletavičiūtė – Misiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2017-05-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Atkreiptinas dėmesys, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 71 dalyje pateikiama sąvoka „Transporto priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai) – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones ir atlikti būtiną patikrinimą.“ Atsižvelgiant į tai, kad minėta sąvoka vartojama daugelyje keičiamo įstatymo straipsnių (10 straipsnio 10 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnio 5,
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatos yra pildomos pertekliniai konkretizuojant visus SEAKĮ 2 straipsnio 71 dalyje sąvokoje nurodytus valstybės institucijų pareigūnus, siūlytume projekto nuostatose naudoti tik trumpinį „tikrinantys pareigūnai“. 2. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „savivaldybės administracijos“ ir prieš žodį „pareigūnui“ įrašytinas žodis „įgaliotam“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Administracinių nusižengimų kodekse vartojama terminija, teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo 20 straipsnio 2 dalies nuostatose žodžių junginį „asmuo, kuris tam tikru metu valdė“ siūlytume keisti žodžių junginiu „asmuo, kuris nusižengimo padarymo metu valdė“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-22 4.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Civilinio kodekso 2.53 straipsniu juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, bet nėra juridinis asmuo, be to, juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant SEAKĮ nuostatas suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, siūlytina projektu keičiamos SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalies nuostatose vartojamas formuluotes „juridinio asmens filialo“ ar „filialo vadovą“ išbraukti kaip perteklines, paliekant tik
„juridinį asmenį“ arba „juridinio asmens vadovą“. Pritarti
Suderinta su Administracinių nusižengimų kodeksu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
bankų asociacija 2017-12-01
administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – Kodeksas). Kodekso 611 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaro kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas), juridinio asmens vadovas turi pranešti atitinkamai institucijai apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemone, nurodant tokio asmens vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją . Kodekso 424 straipsnyje asmenims numatyta atsakomybė už perdavimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemonę ar neturinčiam teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.
Tai reiškia, kad transporto priemonės savininkas prieš perduodamas transporto priemonę kitam asmeniui, turi įsitikinti, kad toks asmuo turi teisę vairuoti konkrečios kategorijos transporto priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 (toliau - SEAKĮ) 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-4399, svarstytu 2016-12-07 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, siūloma SEAKĮ 20 straipsnio redakcija, taip pat numato pareigą transporto priemonės savininkui (valdytojui), juridinio asmens vadovui pranešti atitinkamai institucijai apie asmenį, kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemone, nurodant tokio asmens vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Lizingo bendrovės, be kitų, paslaugų teikia ir vartojimo kredito teikimo finansinę paslaugą pagal su vartojimo kredito gavėju sudarytas susietojo vartojimo kredito sutartis (toliau – išperkamosios nuomos sutartys), pagal kurias finansinės išperkamosios nuomos būdu vartojimo kredito gavėjams, t.y. fiziniams asmenims, yra tarp kitų daiktų perduodamos naudotis ir valdyti ir transporto priemonės. Pagal tokias išperkamosios nuomos sutartis viena iš vartojimo kredito davėjui (įprastai vadinamam lizingo davėju), kaip transporto priemonės savininkui, tenka ir pareiga perduoti transporto priemonę naudotis ir valdyti išperkamosios nuomos būdu vartojimo kredito gavėjui. Be to, transporto priemonė gali būti perduota naudotis ir valdyti lizingo ar veiklos nuomos būdu fiziniams asmenims, jų profesijos ar verslo tikslais (pvz. ūkininkams, advokatams ir pan.).
Kaip minėta, lizingo /išperkamosios nuomos sutartys be finansavimo aspekto apima ir daikto, taip pat ir transporto priemonės, perdavimą lizingo gavėjui. LR CK 6.567 str. 1 d. numatyta, kad: “Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Šio skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas.“ Vis dėlto nepaisant to, kad lizingo /išperkamosios nuomos sutartys numato lizingo bendrovių pareigą perduoti sutarties objektą klientui naudotis ir valdyti, pagrindinis minėtų sutarčių aspektas ir šių sutarčių esmė – lizingo bendrovių klientams suteikiamas finansavimas įsigyti norimą daiktą . Lizingo bendrovės interesas sudarant minėtas sutartis yra gauti užmokestį už suteiktą finansavimą. Svarbu ir tai, kad kliento pasirinktą daiktą klientams perduoda daikto pardavėjai, lizingo bendrovės perdavimo procese paprastai net nedalyvauja, o pardavėjui perdavus lizingo gavėjui turtą yra laikoma, kad turtas yra perduotas lizingo bendrovės nuosavybėn ir atitinkamai perduotas lizingo gavėjui naudotis ir valdyti lizingo /išperkamosios nuomos būdu. T.y. laikoma, kad pati lizingo bendrovė perdavė turtą naudotis ir valdyti pagal lizingo /išperkamosios nuomos sutartį, kaip tai yra numatyta LR CK 6.567 straipsnyje. Kaip minėta, lizingo bendrovės, sudarydamos lizingo /išperkamosios nuomos sutartis suteikia klientui finansavimą tam tikro daikto įsigijimui.
Lizingo bendrovių praktikoje yra dažni atvejai, kai finansavimas teikiamas asmeniui transporto priemonei įsigyti, nors tokiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones gali būti ir nesuteikta. Tačiau pagal aukščiau paminėtą nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį teisinį reguliavimą, lizingo bendrovės įpareigojamos tikrinti, ar lizingo gavėjui, kuris ketina gauti finansavimą transporto priemonės įsigijimui, yra suteikta teisė vairuoti transporto priemonę, ar tokia teisė yra galiojanti. Tokie papildomi įpareigojimai yra ribojantys lizingo bendrovių – finansų rinkos dalyvių - teisę teikti finansavimą. Kaip jau minėta aukščiau, lizingo / išperkamosios nuomos sutarčių esmė yra finansavimo teikimas, o ne daikto perdavimas. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad, toks naujas teisinis reguliavimas ne tik sukuria papildomas pareigas lizingo bendrovėms, kurių pagrindinė veikla yra finansavimo teikimas, tačiau kartu ir riboja asmenų, kuriems nesuteikta teisė vairuoti transporto priemonę (ar tokia teisė negaliojanti) ar kuriems nesuteikta teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones, teisę gauti finansavimą transporto priemonės įsigijimui tais atvejais, kai asmuo :
tikslu samdo vairuotoją;
transporto priemonę perduoda naudotis asmenims, kuriems suteikta teisė vairuoti transporto priemones, pvz. šeimos nariams, giminaičiams ir kt. panaudos, subnuomos, dovanojimo sutarties ar kitais teisėtais pagrindais, įskaitant ir atvejus, kai ūkininkas perduoda lizingo būdu ūkio veiklai įsigytą transporto priemonę naudoti pasamdytam darbuotojui.
Atkreipiame dėmesį, kad ūkininkai, kurie ūkyje naudojamas transporto priemones įsigyja lizingo būdu, patys dažniausiai neturi reikiamos teisės vairuoti atitinkamas transporto priemones, pvz. traktorius ir pan. Tuo tikslu jie samdo darbuotojus, turinčius teisę vairuoti ūkyje naudojamas transporto priemones. Tačiau pagal lizingo sutartį transporto priemonės yra perduodamos būtent ūkininkams ir pagal nuo 2017-01-01 įsigaliosiantį reglamentavimą teisę vairuoti atitinkamą transporto priemonę, įgyjamą lizingo būdu, privalės turėti ūkininkas bei ūkininkas privalės pateikti tai patvirtinančius dokumentus lizingo bendrovei prieš transporto priemonės perdavimą jam naudotis pagal lizingo sutartį. Ūkininkui tokių dokumentų nepateikus, lizingo bendrovė negalės perduoti jam transporto priemonės pagal lizingo sutartį. Priešingu atveju, lizingo bendrovės vadovui bus taikoma atsakomybė pagal Kodekso 424 straipsnio nuostatas.
Pagal aukščiau paminėtą nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį teisinį reguliavimą lieka neaiškus atsakomybės pagal Kodekso 424 straipsnį, 611 straipsnį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio (pakeitimo projekto reg. Nr. XIIP-4399) subjektas, tais atvejais, kai transporto priemonės perdavimas yra sudedamoji lizingo /išperkamosios nuomos sandorio, sudaromo su fiziniu asmeniu, įskaitant ir ūkininkus dalis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus tiek lizingo bendrovių teisėtos veiklos, teikiant finansavimą daikto - transporto priemonės - įsigijimui išperkamosios nuomos /lizingo būdu, tiek klientų teisių gauti finansavimą pasirinktam daiktui - transporto priemonei - ribojimus, ir siekdami aiškumo nuo 2017-01-01 įsigaliosiančiame reglamentavime, siūlome aukščiau nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio, 611 straipsnio, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo
nuostatas keisti taip: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnis:
vairavimas neturint teisės vairuoti
neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt euru. Jei transporto priemonė perduota asmeniui naudotis pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pasai kita panašaus pobūdžio sutartį (toliau
perdavimą neturinčiam teisės ją vairuoti asmeniui ar neturinčiam teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones asmeniui kyla asmeniui, kuriam transporto priemonė buvo perduota pagal lizingo sutartį 2.
Transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. 3. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 4. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 5. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.“ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnis:
„611 straipsnis. Administracinio nusižengimo
protokolo ir administracinio nurodymo surašymas tais atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje 1.
Kai šio kodekso 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnyje, 417 straipsnio 1 dalyje (kelio ženklo „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) važiavimo „A“ raide pažymėta eismo juosta reikalavimų pažeidimas), 2 dalyje, 3 dalyje (draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, nesilaikymas), 4 dalyje, 418, 419 straipsniuose numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą.
Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pripažįstamas negaliojančiu. 2. Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris tuo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.
Jei transporto priemonė perduota asmeniui naudotis pasai lizingo sutartį, dokumentą, suteikianti teise vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeri ir dokumentą išdavusią instituciją pateikti privalo asmuo, kuriam transporto priemonė buvo perduota pagal lizingo sutartį. 3. Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus, daromos transporto priemonės nuotraukos, kuriose užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis.“ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnis:
priemonių savininkams ir valdytojams
valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. 2.
2Policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, siekiant išaiškinti teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu pažeidimą , transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vieta dokumento, kuriuo suteikiama teisė vairuoti transporto priemones , išdavimo data , numerį ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą ), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia priklausančią transporto priemone priemone ar ja naudojosi , o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento , kuriuo suteikiama teisė vairuoti transporto priemones , išdavimo data , numeri ir dokumentą išdavusios institucijos pavadinimą ) , kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Jei transporto priemonė perduota asmeniui naudotis pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau - lizingo sutartis), dokumentą, suteikianti teise vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numeri ir dokumentą išdavusią instituciją pateikti privalo asmuo, kuriam transporto priemonė buvo perduota pagal lizingo sutartį. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas) arba asmuo, kuriam transporto priemonė perduota pagal lizingo sutartį , nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso nustatyta tvarka.
Transporto priemonės savinink ui as (valdytoj ui as), juridinio asmens vadov ui as (ar jo filialo vadov ui as) atsakomybė arba asmuo, kuriam transporto priemonė perduota pagal lizingo sutartį , už pareigų neatlikimą netaikoma neatsako , jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. 3. Gavęs kvietimą, transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba jo įgaliotas asmuo (jeigu savininkas – juridinis asmuo) arba asmuo, kuriam transporto priemonė perduota pagal lizingo sutartį , privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą ir turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kitus kvietime nurodytus dokumentus.“ Nepritarti Pasiūlymai pateikti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr . VIII-204310 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4399, kurį Komitetas apsvarstė 2016 m. gruodžio 7 d. posėdyje. Seimas priėmė šio įstatymo pakeitimą 2016 m. gruodžio 15 d. posėdyje (įstatymo Nr. XIII-106). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017-07-27 Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-687 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-688, pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
departamentas prie Finansų ministerijos 2017-10-26 Atsiprašome, kad neatsakėm į 2017 m. liepos 13 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto o raštą Nr. S-2017-6950 „ Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams Nr. XIIIP-687-688“, nes pastabų ir siūlymų neturėjome. Sutinkame su Seimo Teisės departamento išvada. Atsižvelgti
teisės institutas 2017-09-01 Atlikus Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIIP-687 ir Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimo kodekso 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIIIP-688 (toliau - Projektas) vertinimą, teikiame šia pastabą. Juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę: atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, atlikti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Atstovybė, kaip ir filialas, nėra juridinis asmuo ir jam negali būti taikomo administracinė atsakomybė. Tad, siūlytina išbraukti naudojamą formuluotę „juridinio asmens filialas ar jo vadovas“ iš eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2d ir Administracinių nusižengimo kodekso611 str. 3d., numatant administracinę atsakomybę tik juridiniam asmeniui. Pritarti
kelių policijos tarnyba 2017-08-11 Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr.
S-2017-6950 pasiūlė Lietuvos kelių policijos tarnybai pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIII-687 ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415, 589 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-688. Dėl projekto Nr. XIII-687 pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Komitetas 2017 m. liepos 13 d. raštu Nr. S-2017-6950 prašė pateikti nuomonę, tačiau atsakymas negautas. 2017 lapkričio 29 d. vykusių Komitete klausymų metu šios institucijos atstovas išreiškė pritarimą šiam projektui. Atsižvelgti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043
išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Arvydas Nekrošius, Stasys Šedbaras, Lauras Stacevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė