DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Psichologai, dirbdami švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos ir kitose srityse, sprendžia visuomenės psichikos sveikatos ir psichologinės gerovės problemas. Psichologai teikia psichologinio testavimo ir psichologinio konsultavimo paslaugas pažeidžiamoms asmenų grupėms: asmenims, turintiems psichologinių sunkumų, vaikams ir jų šeimos nariams, smurto ir patyčių aukoms, bandžiusiems nusižudyti ir nusižudžiusių artimiesiems bei kitiems asmenims. Siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę, būtina reglamentuoti psichologų praktinę veiklą įstatymu ir ją licencijuoti. Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių psichologo paslaugų kokybė yra užtikrinama įstatymais. Europoje psichologo profesija yra reglamentuojama remiantis Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) 2010 m. patvirtintu Europos psichologo profesiniu standartu (EuroPsy). Šis standartas apibrėžia minimalius kvalifikacinius reikalavimus norint teikti psichologo paslaugas Europoje. Teikiamas įstatymo projektas parengtas remiantis EuroPsy reikalavimais ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
EuroPsy. Lietuvoje nuolat rengiamos ir adaptuojamos naujausios psichologų darbo priemonės: testai ir kitos metodikos, taip pat rengiami nauji psichologinės pagalbos būdai ir metodai. Pastovus psichologų kvalifikacijos kėlimas užtikrintų naujausių moksliškai pagrįstų psichologinio įvertinimo ir psichologinės pagalbos metodų naudojimą praktikoje. Šiuo metu kvalifikacijos tobulinimo reikalavimų psichologo praktinei veiklai nėra, nors dirbant su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, nepilnamečiais, jų šeimomis būtina aukšta psichologų kvalifikacija.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais. Įstatymas užtikrintų ilgalaikius visuomenės interesus gauti kokybiškas psichologo paslaugas, reglamentuojant psichologų rengimą, podiplominę prižiūrimą praktinę veiklą, licencijavimą, kvalifikacijos kėlimą. Pagrindiniai Įstatymo projekto uždaviniai:
ir rengimą;
veiklos licencijavimą;
teises, pareigas ir atsakomybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Lietuvos psichologų sąjunga. Šis Įstatymo projektas yra registruojamas kaip alternatyvus Įstatymo projektas 2016 m. spalio 11 d. Seimo plenarinio posėdžio metu Seimui pateiktam Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553. Minėto įstatymo projekto rengėjai Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-635 patvirtinta darbo grupė "Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui parengti sudarymo". Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016 m. liepos 1 d. išvadoje Nr. XIIP-4553 buvo pateikęs daug pastabų, todėl registruojamas Įstatymo projektas yra ištaisytas įvertintus Teisės departamento pastabas. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvoje psichologų praktinė veikla įstatymu nėra reglamentuota, veikla nelicencijuojama ir nėra sudaryto oficialaus, pagal skirtingas psichologų teikiamų paslaugų veiklos sritis, psichologų sąrašo. Galimai dėl šios priežasties teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims neužtikrinama teisė į kokybišką psichologinę paslaugą. Psichologų, dirbančių sveikatos bei švietimo srityje, išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimai nustatyti Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministrų įsakymais, o kitose srityse dirbančių psichologų (darbo organizavimo, socialinės bendruomenės ir kt.) veikla nereglamentuota. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ yra reglamentuota sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, – medicinos psichologo – profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ar jų rinkiniai. Taip pat šiuo įsakymu nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai. Tačiau nenustatyti reikalavimai jų rengimui bei atsakomybės klausimai. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakyme Nr. ISAK - 1549 "Dėl mokyklos psichologo asistento pavyzdinio pareigybės aprašymo" (toliau - Aprašymas) nurodyti reikalavimai mokyklos psichologo asistentui bei jo pagrindinės funkcijos ir atsakomybė. Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 "Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" buvo patvirtintas Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašas, kuriame reglamentuota psichologinės pagalbos paskirtis, uždaviniai, sritis bei organizavimas.
Pažymėtina, kad psichologinę pagalbą teikia psichologai, kurių kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme Nr. I - 1489 nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Aprašas yra skirtas apibrėžti reikalingą kvalifikaciją ir išsilavinimą psichologams, dirbantiems mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programą (lopšeliuose-darželiuose, darželiuose, mokyklose-darželiuose), bendrojo lavinimo mokyklose (išskyrus ligoninių mokyklas, suaugusiųjų mokyklas), meninio ir sportinio ugdymo mokyklose, vykdančiose formaliojo ugdymo programas ar jų modulius, profesinėse mokyklose (toliau – mokyklos), pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Įstatymo projektu siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – klinikinė ir sveikatos, darbo ir organizacinė, edukacinė ir mokyklų, bendruomenės ir kt. būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais. Reglamentavimas turi atitikti 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2005/36/EB „Dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo“ ir Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti psichologo praktinę veiklą, taip užtikrinant kokybiškas psichologines paslaugas ilgalaikėje perspektyvoje. Įstatymo projekte yra apibrėžiami psichologo kvalifikaciniai standartai ir rengimo reikalavimai, jo teisės bei pareigos, Licencijuojančios institucijos sprendimų priėmimo ir jų apskundimo tvarka, Europos Sąjungos valstybių piliečių teisė laikinai ir nuolat (steigimosi teisėmis) verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje.
Psichologu apibrėžiamas asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį psichologijos studijų krypties išsilavinimą (psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba įgijęs psichologo profesinę kvalifikaciją, baigus vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas, penkių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertį užsienyje įgytą išsilavinimą). Įstatymo projekte apibrėžiama prižiūrima psichologo praktinė veikla, kuri numato, kad ji atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją ir teikiant psichologų praktinės veiklos paslaugas, kurių trukmė ne mažesnė kaip 1500 praktinės veiklos valandų arba vykdoma prižiūrint psichologui supervizoriui. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu turi būti įgyvendinta ne mažiau kaip 50 individualių supervizijų valandų arba ne mažiau kaip 100 valandų supervizijų dirbant grupėje. Ši nuostata yra patvirtinta EuroPsy standartuose. Reikalavimas dirbti su priežiūra yra ir kitose profesijose (advokatūroje, architektūroje, medicinoje ir kt.). Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu numatoma, kad psichologas gali dirbti savo įgytos kompetencijos ribose, tačiau turi kartą per savaitę aptarti savo profesinę veiklą ir atsiskaityti labiau patyrusiam psichologui-supervizoriui. Atlikęs prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, psichologas turi teisę įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją, kuri suteiktų teisę užsiimti savarankiška psichologo praktine veikla individualiai arba pagal darbo sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. kovo 27 d.
Ūkio ministerijoje vyko pasitarimas dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553 tobulinimo galimybių ir kitų su įstatymo projektu susijusių klausimų. Pasitarime dalyvavo Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Prezidentūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos psichologų sąjungos, Lietuvos psichoterapijos asociacijos ir Vaikų ir jaunimo psichologų asociacijos atstovai. Pasitarimo dalyviai vieningai priėmė sprendimą, kad psichologų veiklą Licencijuojanti institucija turi būti Lietuvos psichologų sąjunga. Toks sprendimas priimtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, kad leidimų, licencijų išdavimas yra administracinė paslauga, o ją, vadovaujantis minėto įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, teikia viešojo administravimo subjektai (ne viešojo administravimo institucija). Viešojo administravimo subjektas pagal Viešojo administravimo įstatymo
įgaliota atlikti viešąjį administravimą. Lietuvos psichologų sąjunga yra asociacija galinti įgyvendinti administracines paslaugas. Įstatymo projekte numatyta, kad Psichologų licencijavimo komisijos, kuri priimtu sprendimus dėl psichologo praktinės veiklos licencijos suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo ir dėl leidimo Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams laikinai verstis psichologo praktine veikla, sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Komisija būtų sudaroma 5 metų kadencijai ir ją sudarytų 9 nariai, iš kurių 6 - Lietuvos Respublikos ministerijų pavaldume dirbantys psichologai, du psichologai, atstovaujantys skirtingas universitetines antros pakopos psichologų rengimo programas ir vienas Lietuvos psichologų sąjungos valdybos deleguotas asmuo. Psichologų licencijavimo komisijos darbas bus apmokamas iš Lietuvos psichologų sąjungos narių mokamų įmokų nustatyta tvarką. Asmenys, norintys įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją, kuri būtų išduodama 5 metų laikotarpiui, galėtų ją gauti šiose praktikos srityse: klinikinė ir sveikatos psichologija, darbo ir organizacinė psichologija, edukacinė ir mokyklų psichologija, bendruomenės psichologija ir kitose (kurias būtina nurodyti). Psichologas gali įgyti licenciją daugiau nei vienoje srityje. Už licencijos išdavimą psichologas mokėtų nustatyto dydžio mokestį Lietuvos psichologų sąjungai. Psichologo praktinės veiklos sąlygose numatyta, kad kiekvienas Lietuvos Respublikoje praktinę veiklą vykdantis psichologas privalo būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis profesinės etikos kodekso. Licencijuojanti institucija be kitų Įstatymo projekte numatytų funkcijų, tvarko ir prižiūri licencijuotų psichologų sąrašą, jį skelbia Lietuvos psichologų sąjungos interneto tinklalapyje. Įstatymo projekte reglamentuoti licencijavimo pagrindai, aprašytos sąlygos, kurioms esant gali būti atsisakyta išduoti licenciją, reglamentuoti licencijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai. Psichologui licencija būtų išduota 5 metų laikotarpiui.
Pasibaigus licencijos galiojimo laikui, licencijos galiojimas pratęsiamas arba licencija panaikinama vadovaujantis Licencijuojančios institucijos parengtomis Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėmis ir jos nustatyta psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarka. Taip pat neturėtų būti pratęsiama psichologo praktinės veiklos licencija kvalifikacijos nekeliančiam psichologui. Kvalifikacijos kėlimas kaip licencijos pratęsimo sąlyga yra taikomas medicinoje bei kitose srityse. Įstatymo projekte numatyti atsisakymo išduoti licenciją, sustabdymo, licencijos sustabdymo panaikinimo pagrindai ir Licencijuojančios institucijos ir Psichologų licencijavimo komisijos priimtų sprendimų apskundimo tvarka. Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti psichologo teises ir pareigas. Psichologas įpareigojamas laikytis profesinės etikos kodekso, užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, vykdyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. Įstatymo projekte numatytas penkerių metų pereinamasis laikotarpis, per kurį dirbantys psichologai galėtų įgyti licencijas psichologo praktinei veiklai. Asmuo, kuris šio įstatymo įsigaliojimo metu turi psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius ir dirbo psichologu pagal darbo sutartį arba ne mažiau kaip trejus metus psichologo praktinį darbą, turi teisę kreiptis į Psichologų licencijavimo komisiją licencijai gauti tęsti darbą psichologo pareigose. Asmuo, kuris šio įstatymo įsigaliojimo metu nebuvo įgijęs psichologijos bakalauro ir magistro kvalifikacinių laipsnių, tačiau dirbo psichologu pagal darbo sutartį arba savarankiškai, turi teisę dirbti psichologo asistentu, nesuteikiant jam teisės verstis savarankiška psichologo praktine veikla, iki jis įvykdys šiame įstatyme numatytus reikalavimus.
O asmuo, kuris iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įgijęs psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius, bet turėjo mažesnę negu trejų metų psichologo praktinio darbo stažo, gali įgyti psichologo praktinės veiklos licencija ne vėliau nei per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos tęsdamas psichologo darbą, pasiekęs trejų metų psichologo darbo stažą arba atlikęs prižiūrimą psichologo praktinę veiklą šio įstatymo nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priimtas projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą reikės keisti kitus poįstatyminius teisės aktus, kuriais šiuo metu reglamentuojama psichologų praktinė veikla bei parengti naujus:
Pakeisti:
1Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m.
sausio 6 d. įsakymą Nr.
V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“;
Nr. ISAK-2512 "Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK 1522 "Dėl psichologų kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimų aprašo patvirtinimo" pakeitimo";
Nr. V-1215 "Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo";
Nr. ISAK - 1549 "Dėl mokyklos psichologo asistento pavyzdinio pareigybės aprašymo". Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti naujus poįstatyminius teisės aktus:
1Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisykles;
2.Sąrašą ligų, kuriomis sergant psichologui uždraudžiama verstis psichologo praktine veikla;
3Bendruomenės psichologo veiklos aprašą;
komisiją. Lietuvos psichologų sąjungai parengti ir patvirtinti Psichologų profesinės etikos kodeksą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11.
įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Numatoma, kad įgyvendinant įstatymą, valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Licencijavimą vykdys Lietuvos psichologų sąjunga. Už licencijos išdavimą, licencijos duomenų tikslinimą ar dublikato išdavimą bus imamas nustatyto dydžio mokestis, mokamas Lietuvos psichologų sąjungai. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektas derintas su Lietuvos psichologų sąjunga, kuri projektą pristatė kitoms psichologų organizacijoms bei psichologų studijas vykdančioms institucijoms - buvo atsižvelgta į jų išsakytas pastabas. Rengiant įstatymo projektą taip pat buvo atsižvelgta į Seimo valdybos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. SV-S-635 patvirtintos darbo grupės "Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui parengti sudarymo" narių pasiūlymus ir pastabas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra "psichologas",
"licencija", "psichologo praktinė veikla". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Parašas Rimantė Šalaševičiūtė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-11 Nr. S-2017-4728 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia komisijos kadencijos laikas . Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra nustatytas Psichologų licencijavimo komisijos kadencijos laikas. 2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, jog psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pateikus psichologo išsilavinimą, praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį ir prižiūrimą praktinę veiklą patvirtinančius dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuojama praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis, todėl reikalavimo turėti minėtą patirtį turinys nėra aiškus ir kelia tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, ar kaip praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis gali būti užskaitoma prižiūrima praktinė veikla (tai ypač aktualu studijas baigusiems psichologams)? Kokios trukmės darbo patirtis yra pakankama licencijai gauti? 3. Siūlytina Projekto 6 straipsnį papildyti nuostata, įpareigojančia licencijuojamą instituciją per protingą ir pagrįstą terminą apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti informuoti prašymą pateikusį asmenį.
Apie priimtą sprendimą asmuo turėtų būti informuojamas kaip įmanoma greičiau, kad jam nebūtų delsiama leisti užsiimti psichologo praktine veikla arba ginčyti licencijuojančios institucijos sprendimą atsisakyti išduoti licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 9, 15 ir 16 straipsniams. 4. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per
informavimo apie priimtą sprendimą terminas yra pagrįstas. Kyla abejonių, jog parengti pranešimą apie priimtą motyvuotą sprendimą, t. y. persiųsti licencijuojančios institucijos jau priimtą sprendimą, yra reikalinga 15 dienų. 5. Primintina, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB [1] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, bet ir Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams (kurie nebūtinai gali būti Europos Sąjungos piliečiai) [2] , [3] . Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties
dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti , jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.
Todėl siūlytina tikslinti Projekto
psichologas nėra Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis , ir neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje“. 6. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas platesnis subjektų, kuriems gali būti taikomas kvalifikacijos pripažinimas pagal Direktyvą 2005/36/EB, ratas. Tačiau kitose nurodytų straipsnių dalyse vartojama tik sąvoka „valstybės narės pilietis“, kuri pagal Projekto 2 straipsnio 10 dalį apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos pilietis, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis. Pažymėtina, kad Projekto 15 ir 16 straipsniuose vartojama sąvoka „valstybės narės pilietis“ turėtų turėti platesnę reikšmę. Todėl svarstytina galimybė, pavyzdžiui, Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įvesti platesnį subjektų ratą apibūdinantį trumpinį, kuris galėtų būti vartojamas kituose Projekto nuostatuose arba Projektą papildyti nauja sąvoka. 7. Projekto 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad psichologas turi pranešti teisėsaugos institucijoms ir kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Taigi Projektu siekiama, kad būtų pranešta apie galimas nusikalstamų veikų aukas. Pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Projekto 14 straipsnio
jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti.
Kyla klausimas, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeis asmens, galimai tapusio nusikalstamos veikos auka, teisės į privatumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „[ž]mogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų : tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Svarstytina, ar Projektu nustatoma pareiga psichologui pranešti apie asmenis galimai tapusius aukomis atitinka visas šias teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygas. 8.
Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalys) pagrindinis dokumentas siekiant pirmą laikinai teikti paslaugas yra išankstinė deklaracija, taip pat galima reikalauti ir kitų dokumentų, tačiau tik prieš pradedant teikti paslaugas arba jei iš esmės pasikeičia dokumentais patvirtinama padėtis. Be to, pažymėtina, kad išankstinės deklaracijos turi būti atnaujinamos kartą per metus, jei paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas paslaugas. Taigi ši deklaracija taip pat padeda nustatyti asmenis, ketinančius laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto
asmenims, ketinantiems pirmą kartą laikinai teikti psichologo paslaugas, pateikti išankstinę deklaraciją, o paslaugas teikiant ne pirmą karą – deklaraciją atnaujinti kartą per metus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su 9 ir
nustatoma, kad licencijuojanti institucija per 30 dienų priimą sprendimą dėl leidimo teikti laikinai paslaugas. Ši projekto nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija galimai bus tikrinama ir jis galės teikti paslaugas tik gavęs leidimą. Primename, kad pagal 2005/36/EB 7 straipsnio 4 dalį (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
laikinai paslaugas galimas tik, jei paslaugos teikiamos pirmą kartą , kai siekiama išvengti didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai .
Kai paslaugos teikiamos ne pirmą kartą asmuo neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas , t. y. asmuo gali teikti paslaugas nedelsiant, taip pat jo profesinė kvalifikacija negali būti tikrinama (šiuo tikslu asmeniui pakanka pateikti atnaujintą deklaraciją kartą per metus). 10. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į 8 ir 9 punktuose pateiktas pastabas, siūlytina Projekto 15 straipsnį papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtinta, nuo kada asmuo įgyja teisę laikinai teikti paslaugas. 11. Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog asmenys dokumentus gali pateikti įvairiais būdais, manome, kad analogiška nuostata turi būti įtvirtinta ir Projekto 16 straipsnyje. Tokia nuostata atitiktų Direktyvos 2005/36/EB 53a straipsnio 1 dalį. 12. Projekto 15 straipsnis 6 dalyje ir 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad sprendimą leisti valstybių narių piliečiams laikinai arba nuolat verstis psichologo praktine veikla Psichologų licencijavimo komisija priima Projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais. Manytina, kad buvo ketinta teikti nuorodą ne į Projekto 6 straipsnio 4 dalį, o šio straipsnio 6 dalį. 13. Manytume, kad Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas. Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr.
4-486, nes tai yra profesinės veiklos rūšis, kuria norint užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos. Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, kuriomis būtų išspręsta daugelis kvalifikacijų pripažinimo procedūrinių klausimų. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] [1]
dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES. [2] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovas, I dalies, 3–4 punktai. < http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/guide/users_guide_en.pdf >. [3]
irektyvos 2013/55/ES1 konstatuojamoji dalis.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 8 dalyje apibrėžiama sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ turėtų būti dėstoma paskutinė. Bet pažymime, kad toliau projekto nuostatose sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ nėra vartojama, todėl sąvokos apibrėžimo siūlytume atsisakyti. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t.y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose. Iš kitos pusės, svarstytinas šios dalies tikslingumas apskritai, nes projekto 5 straipsnyje yra ne tik konkrečiai įvardyta licencijuojanti institucija, tačiau ir išsamiai reglamentuojamos jos funkcijos. Vertinant šioje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad licencijuojanti institucija greta psichologų licencijų išdavimo dar tvarko ir licencijuotų psichologų sąrašą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t.y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą. Manome, kad tokio pobūdžio administraciniai ribojimai, kai naudojamos dvi valstybinės priežiūros formos, iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais, taikomais paslaugų teikimo veiklos vykdymui.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, projekte siūlome pasirinkti ir įtvirtinti kažkurią vieną psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo formą, arba atitinkamose projekto nuostatose aiškiai nurodyti, kad licenciją gavęs psichologas be jokių papildomų sąlygų yra įrašomas į minėtąjį sąrašą. 3. Projekto
„atlikdamas“ įrašytinas žodis „psichologo“. 4. Projekto
apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo kvalifikacija, o ne šiai kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šie reikalavimai, mūsų nuomone, turėtų būti išdėstyti reguliacinio pobūdžio projekto nuostatose, reglamentuojančiose psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, t.y. projekto 3 straipsnyje). Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlome braukti žodžius „penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą“, nes: 1) teisę verstis psichologo veikla reikia sieti ne su studijų diplomo, t.y. popierinio pažymėjimo, o su aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimu; 2) galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas nenumato tokios studijų rūšies kaip nuosekliosios studijos; 3) studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti dažniausiai trunka ilgiau nei penkerius metus. Jeigu šia nuostata siūloma nurodyti ne pagal šiuo metu galiojančias normas, o anksčiau (iki tam tikros datos) įgyto aukštojo išsilavinimo reikalavimus, tai aiškiai ir reikėtų nurodyti.
Tačiau svarstytina, tokios normos tikslingumas apskritai, nes projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad psichologo veikla gali verstis teisės aktų nustatyta tvarka įstatyme nustatytam išsilavinimui prilygintą Lietuvoje ar užsienyje įgytą išsilavinimą, apima minėtus atvejus. Taip pat reikėtų po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“, nes kaip lygiavertis įstatyme numatytam išsilavinimui gali būti prilyginamas ir Lietuvoje anksčiau pagal tuo metu galiojusias nuostatas įgytas išsilavinimas. 5. Projekto
psichologų supervizorių sąrašą, tačiau kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama. Reguliavimas detalizuotinas. 6. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio
„darbo“ įrašytinas žodis veiklos“, o prieš žodį „paslaugų“ – žodis
„psichologinių“. 7. Projekto 2 straipsnio 10 dalies, apibrėžiančios „valstybės narės piliečio“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes ji nenustato jokių specifinių šios sąvokos turinio elementų. 8. Projekto
veikla“ derintina su projekto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta „psichologo praktinės veiklos“ sąvoka. 9. Projekto 3 straipsnio pavadinimas nesutampa su skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu. Siūlytume skyriaus pavadinimą derinti su straipsnio pavadinimu, kuris tiksliau atspindi straipsnio turinį. 10.
švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame įtvirtinta, kad aukštosios mokyklos pačios nustato studijų tvarką bei rengia ir tvirtina teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas. Tuo tarpu p irmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai įtvirtinti atskirame Mokslo ir studijų įstatymo straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome dėstyti taip: „Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo bei aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka“. 11. Atsižvelgiant į šios išvados 4 pastabą, projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „penkerių metų nuosekliąsias“, o po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“. 12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio
atskleistas vartojamų formuluočių „individuali supervizijų valanda“ bei
„supervizijų valandos dirbant grupėje“ turinys. 13. Projekto
teisinio reguliavimo apibrėžtumo ir aiškumo, projekto 3 straipsnį siūlome papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis esmines prižiūrimos psichologo praktinės veiklos sąlygas, t.y. reikėtų atskleisti, ar prižiūrimos praktinės veiklos metu, psichologo kvalifikaciją turintis asmuo, prižiūrimas supervizoriaus, gali atlikti visas psichologines paslaugas pilna apimtimi, ar, vis dėlto, tam tikras psichologinių paslaugų ribojimas gali būti taikomas, ir jei taip, kokio pobūdžio ribojimai gali būti taikomi. Taip pat reikėtų atskleisti kurios psichologų praktinės veiklos vykdymo sąlygos, įtvirtintos projekto 4 straipsnyje, taikomos prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. 15.
metu“ siūlome atsisakyti, nes tai paneigtų principinę 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Mūsų nuomone, ir projekto 2 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai, ir 3 bei 4 straipsniuose įtvirtintos normos suponuoja, kad psichologo praktinė veikla bei prižiūrima psichologo praktinė veikla, nors ir panašios tarpusavyje savo turiniu, iš esmės skiriasi savo teikimo sąlygomis ir reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome šių psichologinių paslaugų teikimo formų nesuniveliuoti ir reglamentuoti jas atskirai, t.y. projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad psichologo praktine veikla gali verstis tik asmuo, turintis galiojančią licenciją. Tuo tarpu prižiūrimos psichologo praktinės veiklos teikimo sąlygos yra įtvirtintos projekto 3 straipsnyje. 16. Projekto
vykdantis psichologas privalo būti Lietuvos psichologų sąjungos narys. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad „Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas.
Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Aptartų argumentų kontekste ginčytina, kad psichologo profesija galėtų būti laikoma valstybės kontroliuojama profesija, bei kad yra teisinis pagrindas teigti, kad psichologo vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis). Nepritarus šiai pastabai, projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu sąlygas, t.y. apibrėžti narystės šioje asociacijoje pradžią. 17. Projekto
laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso“, nes, pirma, asociacijos nario mokesčio mokėjimo sąlygos yra ne šio įstatymo, o asociacijos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas, o, antra, Psichologų profesinės etikos kodekso laikymasis yra ne psichologų praktinės veiklos sąlyga, o viena iš psichologo pareigų, jau įtvirtinta ir projekto 14 straipsnyje. 18. Projekto 4 straipsnio 4 dalies nuostata yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas.
Be to, reikėtų atskleisti formuluotės „neteisėtas vertimasis psichologo praktine veikla“ turinį (galbūt turimas omenyje vertimasis praktine veikla, neturint galiojančios licencijos). Taip pat pažymėtina, kad atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu numato ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, tačiau ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 5 dalis tikslintina. Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidybos praktikoje dažnai naudojama bendro pobūdžio formuluotė, numatanti, kad už įstatymo pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. 19. Projekto
psichologų sąjungos veiklą reglamentuoja ir šis įstatymas. 20. Projekto
institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles ir nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką. Ši nuostata tikslintina, nes pats taisyklių parengimas (be jų formalaus patvirtinimo) jokių teisinių pasekmių nesukuria. Be to, manytume, kad būtent minėtose Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėse ir būtų licencijų išdavimo tvarka, todėl papildoma nuostata dėl psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarkos nustatymo yra perteklinė bei klaidinanti. 21. Projekto
administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tuo tarpu sprendimus dėl psichologų praktinės veiklos licencijų suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo priima Psichologų licencijavimo komisija, kurią sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Toks reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes iškreipiamas visa valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros mechanizmas. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis vienijanti ir jų savivaldą įgyvendinanti institucija, savo uždaviniams vykdyti bei valstybės deleguotai administracinės priežiūros funkcijai įgyvendinti yra įgaliota sudaryti įvairius valdymo ar struktūrinius organus, kuriems suteikiami įvairūs įgaliojimai. Būtent vienas iš sudaromų struktūrinių organų ir būna įgaliotas priimti sprendimus dėl licencijų ar leidimų, būtinų norint užsiimti jų prižiūrima profesine veikla, išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo.
Taip pat pažymėtina, kad tokios komisijos, kaip savivaldos organizacijos struktūrinis padalinys, sprendimas priima būtent asociacijos, o ne savo vardu, todėl atsakomybė už vieno ar kito sprendimo priėmimą tenka savivaldos organizacijai, o ne pačiai komisijai. Tuo tarpu projektu siūlomas administracinės priežiūros modelis, pagal kurį sprendimus dėl licencijų priima ne pati licencijuojanti institucija, įgyvendinanti psichologų savivaldą, o neapibrėžto teisinio statuso Vyriausybės sudaroma ir jai atskaitingas komisija, kurios veiklos ir priimamų sprendimų santykis su licencijuojančia institucija ir jos tvirtinamomis Licencijavimo taisyklėmis neatskleistas, nedera su bendraisiais viešojo administravimo principais. Reikėtų apsispręsti, ar psichologų veiklos reguliavimas turi priklausyti valstybės vykdomosios valdžios institucijų sąrangai priklausančių subjektų kompetencijai, ar, vis dėlto, valstybės deleguotas pačiai psichologų savivaldą įgyvendinančiai institucijai – Lietuvos psichologų sąjungai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos. Atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame teigiama, kad psichologų veiklą licencijuojanti institucija turi būti Lietuvos psichologų sąjunga, tolimesnės Teisės departamento pastabos bus dėstomos, preziumuojant, kad psichologų licencijavimo komisija yra struktūrinis asociacijos organas, už kurį sudarymą, veiklą ir priimamus sprendimus bus atsakinga ne Vyriausybė, o pati asociacija. 22.
5 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus siūlome sujungti ir dėstyti taip:
„vadovaudamasi šiuo įstatymu, Taisyklėmis, Psichologų profesinės etikos kodeksu
ir kitais teisės aktais išduoda ar atsisako išduoti psichologų praktinės veiklos licenciją (toliau – licencija), sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijos galiojimą, tikslina licencijos duomenis, išduoda licencijos dublikatus ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų“. 23. Projekto
sąrašo tvarkymo funkcija apima ir jo „priežiūrą“. 24. Siekiant teisės akto dėstymo nuoseklumo, projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūlome įtvirtinti tik licencijuojančios institucijos funkciją – sudaryti Etikos komitetą. Tuo tarpu Etikos komiteto statusą, jo sudarymo tvarką, funkcijas, priimamų sprendimų rūšis siūlome dėstyti atskirame straipsnyje ar atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje. 25. Vertinant projekto nuostatas ir struktūrą sistemiškai, manytume, kad sąjungos veiklos teisinis reguliavimas nėra išsamus ir pakankamas. Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 5 straipsniu, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto atskirame skirsnyje reglamentuoti pagrindinius Lietuvos psichologų sąjungos, t.y. licencijuojančios institucijos veiklos pagrindus, t.y. nustatyti esminius deleguotas viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančių organų sudarymo ir veiklos principus, jų kompetenciją, priimamus sprendimus bei tarpusavio sąveiką sprendžiant pagrindinius psichologų licencijavimo, jų veiklos priežiūros ir kitus viešojo administravimo klausimus, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Kaip pavyzdžius galima paiminėti Odontologų rūmų įstatymą bei Architektų rūmų įstatymą, kuriuose išsamiai įtvirtintos tam tikra profesine veikla užsiimančių asmenų licencijavimą vykdančių savivaldos institucijų valdymo organų struktūra, jų kompetencija ir tarpusavio sąveika. 26. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo“ įrašytini žodžiai
„išdavimo ar atsisakymo išduoti, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo
panaikinimo, galiojimo panaikinimo“. 27. Projekto
žodžiai „licencijuojanti institucija šio įstatymo ir jos įstatuose nustatyta tvarka“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos dėl Vyriausybės dalyvavimo Psichologų licencijavimo komisijos sudaryme. 28. Derinant projekto nuostatas su Vyriausybės įstatyme vartojama terminija, projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ministerijoms pavaldžiose institucijose ar įstaigose“ įrašytini žodžiai „įstaigose prie ministerijų“. 29.
projekto 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad du psichologai turi atstovauti skirtingoms universitetinėms antrosios pakopos psichologų rengimo programoms, turinys, t.y. neatskleisi galimi asmens atstovavimo studijų programai būdai. Be to, reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus į komisiją deleguoti studijų programas atstovaujančius psichologus. Taip pat reikėtų prieš žodį „programas“ įrašyti žodį „studijų“. 30. Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatyta Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne licencijuojančios institucijos įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų (jei tokie būtų tvirtinami) reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininko rinkimai bei pirmininko atliekamos vadovavimo šiai komisijai funkcijos yra išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl įstatyminis šių klausimų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytiems Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo ir naujų narių skyrimo į atsilaisvinusias vietas pagrindams bei 10 dalyje įtvirtintai šios komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkai). 31. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatoma kandidato į komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau joks sprendimas dėl išrinkto kandidato skyrimo (patvirtinimo) į pirmininko pareigas bei tokį sprendimą priimantis subjektas projekte nenumatyti. 32. Projekto
komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, tačiau pati komisijos narių įgaliojimų ar komisijos kadencijos in corpore trukmė projekte nenumatyta. 33.
33Svarstytina,
ar siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinti priimamų Psichologų licencijavimo komisijos administracinių sprendimų teisėtumą, projekte nereikėtų įtvirtinti pagrindinių šios komisijos sprendimų priėmimo sąlygų, t.y. komisijos posėdžio dalyvių kvorumo bei minimalaus balsavusių balsų skaičiaus sprendimui priimti. 34. Projekto
būti tvirtinami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tačiau kriterijai, kuriems esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodyti. 35. Projekto
psichologų licencijavimo komisijos narių darbas apmokamas tiesiai iš sąjungos narių mokamų mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos narių sumokėti mokesčiai formaliai tampa asociacijos turtu, iš kurio padengiami finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ir darbo užmokestį asociacijos darbuotojams. Be to, Psichologų sąjungos pavadinimas nevartotinas, nes šis juridinis asmuo ankstesnėse projekto nuostatose buvo įvardytas kaip licencijuojanti institucija. 36. Nėra aiškus projekto 6 straipsnio 1 dalyje vertimosi psichologo praktine veikla būdų išskyrimas, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi. Be to, pagal nuostatos turinį, ši norma turėtų būti dėstoma projekto 4 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologų praktinės veiklos sąlygas, o ne 6 straipsnyje, reguliuojančiame licencijos išdavimą. 37. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama asmeniui, pateikusiam praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį, tačiau kitose projekte nuostatose apie jokį praktinio darbo, išskyrus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, reikalavimą asmenims, siekiantiems gauti licenciją ir užsiimti psichologo praktine veikla, neužsimenama.
Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį su asmens teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimu susijusios tesiės normos turi būti įtvirtintos įstatyme. Vadovaujantis šiuo principu, įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir atskleistas praktinio darbo konkrečioje srityje reikalavimas. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai įvardyti instituciją, kuriai dokumentai dėl licencijų išdavimo turėtų būti pateikiami. Taip pat pažymime, kad po žodžio
„prižiūrimą“ įrašytinas žodis „psichologo“. 38. Derinant projekto
nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad asmuo kartu su dokumentais pateikia ir paraišką dėl licencijos išdavimo (kaip nurodyta projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte). 39. Projekto
licencijos galiojimo trukmė – penkeri metai. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad l icencija išduodama neterminuotam laikui , jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su licencijų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. 40. Projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t.y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu, ar kitų sąlygų įgyvendinimu. 41. Projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktas brauktinas, kaip nenustatantis jokių reguliacinio pobūdžio normų. Galbūt tikslinga tiesiog nurodyti, kad licencijoje gali būti nurodomos ir kitos psichologo praktinės veiklos sritys, kuriose psichologas gali verstis praktine veikla. 42.
motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima licencijuojanti institucija, reikėtų suderinti su projekto 5 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tokiu sprendimus priima psichologų licencijavimo komisija. 43. Projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų, neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto
žodžiai „arba pratęsti“. Be to, šiame punkte reikėtų braukti nuostatą dėl nurodomo termino trūkumams pašalinti. Atkreipiame dėmesį, kad terminas paraiškos trūkumams pašalinti yra reikalingas tuo atveju, kai licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai, o trūkumams pašalinus – atnaujinamas. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą reguliavimą, (kuris, mūsų nuomone, yra ydingas ir neproporcingas administracinės naštos požiūriu) klaidų ir netikslumų paraiškoje buvimas jau yra pagrindas atsisakyti išduoti licenciją, todėl pareiškėjas, jas ištaisęs, pagal šio straipsnio 2 dalį tiesiog turi pradėti naują licencijos išdavimo procedūrą, kurioje 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu šiame punkte nurodytina koks sprendimas (apie kurį per 3 darbo dienas po jo priėmimo turi būti informuotas psichologas) turimas omenyje. 45.
panaikinimo teismo sprendimu faktas negali būti laikomas pagrindu vėliau neišduoti kitos psichologų praktinės veiklos licencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas turi būti siejamas arba su pačiu teismo sprendimu, kuriuo gali būti uždrausta tam tikrą laiką verstis psichologo praktine veikla (kaip jau numatyta šios dalies 3 punkte), arba su įstatymine nuostata, nustatančia atitinkamus apribojimus asmenims, kurių licencijos buvo panaikintos tam tikrais pagrindais (o projekte tokių veiklą ribojančių nėra). 46. Projekto
sprendimų (išvadų) teisinę galia ir santykį su Psichologų licencijavimo komisijos priimamais sprendimais, nes toliau projekto nuostatose visiškai neatskleidžiama tolesnė procedūra, kurios metu būtų sprendžiamas licencijos galiojimo sustabdymo teisėtumas (o tuo pačiu ir Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimo pagrįstumas). Vertinant tai, taip pat pažymėtinas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį profesinės etikos kodekso pažeidimas yra licencijos galiojimo sustabdymo, tačiau ne licencijos panaikinimo pagrindas, todėl kyla klausimas dėl tokio licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo tikslingumo apskritai. Be to, šiame punkte, reikėtų atskleisti kokiais atvejais (esant pranešimui, prašymui, skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) Etikos komitetas galėtų vertinti licencijos turėtojo galimai įvykdyto profesinės etikos kodekso pažeidimo faktą. Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas derintinas su projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nes vienu atveju yra nustatyta, kad Etikos komitetas pateikia išvadas „dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pagrįstumo“, o kitu atveju - „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“.
Šių nuostatų turinys ir teisinė reikšmė skiriasi, todėl terminologija ir Etikos komiteto atliekamų veiksmų apimtis turi būti suvienodinti, kad įstatymą būtų įmanoma taikyti tinkamai. 47. Projekto
licencijų valstybės reguliuojamai veiklai išdavimo principų. 48. Nėra suprantama, kaip būtų taikomas projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų licencijavimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas. 49. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 8 straipsnyje nenustatoma Licencijuojančios institucijos pareiga licencijuotų psichologų sąraše padaryti žymas, apie licencijos galiojimo sustabdymą. Manytina, jog siekiant užtikrinti asmenų teisę žinoti apie psichologus, kurių licencijų galiojimas yra sustabdytas, ši informacija turėtų būti viešai prieinama ir atitinkamai pažymima licencijuotų psichologų sąraše. 50. Projekto
panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nedera su projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 punktui. 51. Projekto
2 punktu. 52.
52Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse,
reguliuojant licencijos galiojimo panaikinimą, nėra jokių nuostatų, susijusių su projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu licencijos galiojimo pagrindu, kai Etikos komitetas pateikia išvadą „ kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“. Šiam kontekste pastebėtina, jog Etikos komitetas turėtų būti įrašytas į projekto 10 straipsnio 1 dalį, be to, Etikos komiteto išvada turi būti nurodyta ir tarp 10 straipsnio 2 dalies punktuose nurodomų licencijos galiojimo pagrindų, nes kitokiu atveju, šiuo pagrindu nebūtų galima panaikinti licencijos galiojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebūtų galima taikyti ir projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes etikos kodekso pažeidimas negali savaime išnykti, ar būti pašalintas. 53. Manytina, jog siekiant teisinio reguliavimo efektyvumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas, nustatantis, jog licencijos galiojimas panaikinamas, kai sustabdžius licencijos galiojimą, asmuo toliau vykdo psichologo praktinę veiklą. 54. Atsižvelgiant į licencijos galiojimo panaikinimo teisinę reikšmę, kelia abejonių projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas 15 dienų terminas pranešti apie licencijos galiojimo panaikinimą ir išbraukimą iš licencijuotų psichologų sąrašo. Teigtina, jog siekiant, kad asmenys, kurių licencijos galiojimas panaikintas negalėtų toliau vykdyti psichologo praktinės veiklos, minėti veiksmai turėtų būti atliekami nedelsiant. 55. Projekto
Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai per 15 dienų nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo.
Projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Licencijuojančios institucijos sprendimas dėl atsisakymo išduoti licenciją gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo licencijuojančios institucijos sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka . Minėtų nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog iš analizuojamų nuostatų turinio gali susidaryti įspūdis, jog aptariamu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad teismui galima skųsti tik Licencijuojančios institucijos sprendimus dėl atsisakymo išduoti licenciją, o visus kitus Licencijuojančios institucijos sprendimus galima skųsti tik Licencijuojančiai institucijai. Jei būtent tokio tikslo ir siekiama, teigtina, jog siūlomo reguliavimo esmė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nes Konstitucija tiesiogiai įtvirtina visų asmenų teisę ginti savo teises ir interesus kreipiantis į teismą. Jei tokio tikslo nesiekiama, projekto 12 straipsnyje turi būti įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, nurodanti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Apibendrinant šią pastabą, pastebėtina, jog projekto 12 straipsnio turinys turi būti pataisytas nurodytu būdu, o tuo atveju, jei jis nebūtų pataisytas, turėtų būti svarstoma nuostatų atitiktis Konstitucijai.
Antra, pažymėtina, jog projekto 11 straipsnio nuostatos stokoja teisinės logikos, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai, t.y. Lietuvos psichologų sąjungai, arba kitaip tariant juridiniam asmeniui, veikiančiam asociacijos teisine forma. Nėra aišku ir suprantama, kas turėtų ir galėtų vykti toliau, kai toks skundas pateikiamas juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, neaišku, ar toks skundas turėtų būt nagrinėjamas visuotiniame narių susirinkime, ar kurio nors valdymo organo ir pan. Taigi, kad analizuojama nuostata įgautų prasmę, reguliavimas turėtų būti tobulinamas iš esmės, kad būtų aiški jo prasmė ir taikymo mechanizmas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartas skundų teikimo modelis kelia abejonių dėl jo proporcingumo, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai, kuri pagal projekto nuostatas sudaroma pagal specialią tvarką ir turi išimtinę kompetenciją spręsti su licencijomis susijusius klausimus, galėtų būti skundžiami Licencijuojančiai institucijai, kuri kaip juridinis asmuo tokios specialios kompetencijos neturi. Trečia, pažymėtina , jog nėra aiški projekto 11 straipsnyje nustatytų skundų ir sprendimų dėl šių skundų teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad ši ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma, neaišku, ar tuo atveju, jei pareiškėjo netenkina Licencijuojančios institucijos sprendimas, pareiškėjas turėtų teikti skundą teismui dėl šio sprendimo, ar skundą dėl ginčo esmės, neatsižvelgiant į Licencijuojančios institucijos sprendimo turinį.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai , jog 11 straipsnyje nustatomas 15 dienų terminas skundui pateikti, kuris skaičiuojamas nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau nuostatoje nenustatomi jokie terminai šiam sprendimui priimti. Viena vertus, tokio reguliavimo stoka neužtikrina asmenų teisių ir neįpareigoja Licencijuojančios institucijos kada nors apskritai išnagrinėti gautą skundą, kita vertus, neaišku koks šios nuostatos santykis su projekto 12 straipsnyje nustatytu 30 dienų terminu skundui paduoti teismui, atsižvelgiant į tai, jog teismui gali būti skundžiamas ne Psichologų licencijavimo komisijos sprendimas, o Licencijuojančios institucijos sprendimas. Nėra aišku, kodėl kreipimosi į teismą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teisiškai neįpareigojančio sprendimo priėmimo termino, kuris dar be to, gali būti priimtas, pavyzdžiui, po dešimties metų nuo skundo pateikimo. Kartu pažymėtina, kad įvertinant tai, jog 11 straipsnyje nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, nėra aišku kokiu pagrindu remiantis siūloma nustatyti, kad tik pagal neprivalomą ginčų nagrinėjimo tvarką priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Tuo tarpu, asmens teises nulemiantys Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai net neįvardinami kaip galimi skųsti teismui. Kaip jau minėta šioje išvadoje, jei reguliavimo esmė ir turinys nebūtų iš esmės papildyti ir pakeisti, turėtų būti keliamas analizuojamų nuostatų konstitucingumo klausimas. 56.
eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų, todėl turi būti atitinkamai pataisytos, panaikinant nepagrįstus reikalavimus asmenims, siekiantiems laikinai verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. 57. Projekto
sąvokos: „v alstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“, „fizinis asmuo“, „ v alstybės narės pilietis“, „pareiškėjas“. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina skirtingų sąvokų vartojimo, kai kalbama apie tą pačią asmenų grupę ir pasirinktina viena sąvoka visiems atvejams. Tuo atveju, jei nuostatose kalbama apie skirtingas asmenų grupes, visos šios sąvokos turėtų būti išsamiai apibrėžtinos projekto 2 straipsnyje. 58. Projekto
šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytai“. 59. Projekto
šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytai“ ir „šio įstatymo
eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, atsisakant nuostatos, jog „ Vertinimo kriterijus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“, atsižvelgiant į tai, jog šie kriterijai įtvirtinti minėtoje R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatoje. 61. Projekto
šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta“
straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Be to, nuostatos turinys derintinas su R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo turiniu. 63.
į tai, jog v alstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teigtina, jog projekto 16 straipsnio 2, 3 ir iš dalies 4 dalis yra perteklinės, nes pakaktų nuorodos į kitus įstatymo projekto straipsnius. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, perteklinio reguliavimo atsisakytina. 64. Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog v alstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje išduodama licencija . Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog s prendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti dėl to, kokia tvarka v alstybių narių piliečiai pradeda teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje – licencijos pagrindu, ar sprendimo pagrindu. Be to derėtų nuspręsti kokia institucija sprendimą, ar licenciją išduoda - Psichologų licencijavimo komisija, ar Licencijuojanti institucija. Minėtos sąvokos yra skirtingo turinio ir negali būti tapatinamos, todėl pasirinkus reguliavimo modelį, derėtų nuosekliai pakeisti 16 straipsnio turinį, kad šio straipsnio turinys būtų suprantamas ir praktiškai pritaikomas. Be to, straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. 65. Atkreiptinas dėmesys, jog dėl projekto 15 ir 16 dalyse siūlomo reguliavimo Teisės departamentas teikė pastabas 2016-07-19 išvadoje dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (Reg. Nr.
Nr. XIIP-4553), be to, dėl šio reguliavimo 2016-07-19 išvadoje pastabas teikė ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Kadangi reguliavimo turinys išliko iš dalies nepakitęs ir turi analogiškų trūkumų, siūlytina įvertinti minėtas išvadas ir atitinkamai koreguoti įstatymo projekto 15 ir 16 straipsnius. 66. Projekto
asmenims, kurie atitinka visus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Pastebėtina, jog šiems asmenims turi būti nustatyta ne teisė kreiptis dėl licencijos išdavimo, tačiau teisė gauti licenciją, be jokių papildomų sąlygų, t.y. turėtų būti nustatyta, jog asmenims pateikusiems duomenis, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus licencijai gauti, licencija išduodama įstatymo nustatytais terminais. 67. Projekto
asmenims, kurie neatitinka išsilavinimo reikalavimo, tačiau atitinka būtinojo darbo stažo reikalavimą. Šiuo atveju siūloma nustatyti, jog tokie asmenys iki įgys reikalingą išsilavinimą psichologo licencijai gauti, gali dirbti tik psichologo asistentais. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog psichologų asistentai neminimi įstatymo projekto tekste, todėl nėra aišku, koks šios pareigybės teisinis statusas, kokia būtų psichologų asistentų teisių ir pareigų apimtis. Šis neaiškumas negali būti pašalintas poįstatyminių teisės aktų pagalba, kadangi šio reguliavimo turinys yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, todėl jis turėtų būti išdėstytas tik įstatyme. Antra, pažymėtina, kad ribojimas pilnavertiškai verstis profesija asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo šia profesija teisėtai vertėsi, yra nepateisinamas konstitucinio teisėtų lūkesčių principo požiūriu. Konstitucinis teismas
„Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų
pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų.
Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit , teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatyme gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu asmenys galėtų įgyti reikalingą kvalifikaciją ir atitikti kitus reikalavimus licencijai gauti, tačiau šio laikotarpio metu negali būti paneigiama šių asmenų teisė pilnavertiškai verstis profesija, kuria jie iki įstatymo įsigaliojimo teisėtai vertėsi. Todėl aptariama nuostata turi būti atitinkamai pakoreguota, atsisakant psichologo asistento termino ir pašalinant nepagrįstus ribojimus. 68. Projekto
asmenims, kurie neatitinka būtinojo darbo stažo reikalavimo, tačiau atitinka išsilavinimo reikalavimą. Šiems asmenims nustatomas penkerių metų laikotarpis reikiamam darbo stažui įgyti, neapribojant teisės verstis psichologo praktine veikla. Pastebėtina, jog šie asmenys veiks neturėdami licencijos, tačiau legaliai. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali veikla, kartu su asmenimis, veikiančiais pagal licencijas.
Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekte minimas Licencijuotų psichologų sąrašas neturėtų būti pervadintas į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą, kad į jį būtų galima įrašyti asmenis, kurie teisėtai versis psichologo praktine veikla be licencijos. Tokiu atveju, projekto tekste reikėtų įtvirtinti nuostatą, jog į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą įrašomi psichologai turintys licenciją, o projekto 17 straipsnyje analogišką nuostatą dėl asmenų, neturinčių licencijos. 69. Projekto
būti taikomos asmenims, kurie netenkina nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla. 70. Projekto
nustatyti, kad penkerius metus visi asmenys nurodyti šio straipsnio 1-3 dalyse gali verstis praktine psichologo veikla, be licencijų, ar kad asmenys, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, gali per penkerius metus įgyti atitinkamą kvalifikaciją licencijai gauti. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. 71. Projekto
penkerius metus neįgiję reikiamos kvalifikacijos ir negavę licencijos, vėliau nebegali versti praktine psichologo veikla. 72. Pažymėtina, kad projektas yra susijęs su viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų. Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada. 73.
išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ;
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] .
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL
PROJEKTO Nr. xiiip-685 2017-10-18
11. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė A. Širinskienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai: D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai: K. Civilkienė, B. Sesickienė, E. Jankauskas, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė, Seimo narė R. Šalaševičiūtė, Seimo narės R. Šalaševičiūtės padėjėja S. Jendovickaitė-Krasovska, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys A. Laurinavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išdėstyti abėcėline tvarka, t. y. šio straipsnio 8 dalyje apibrėžiama sąvoka
„žala psichologinių paslaugų gavėjui“ turėtų būti dėstoma paskutinė. Bet
pažymime, kad toliau projekto nuostatose sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ nėra vartojama, todėl sąvokos apibrėžimo siūlytume atsisakyti. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 2.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t. y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose. Iš kitos pusės, svarstytinas šios dalies tikslingumas apskritai, nes projekto 5 straipsnyje yra ne tik konkrečiai įvardyta licencijuojanti institucija, tačiau ir išsamiai reglamentuojamos jos funkcijos. Vertinant šioje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad licencijuojanti institucija greta psichologų licencijų išdavimo dar tvarko ir licencijuotų psichologų sąrašą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t. y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą. Manome, kad tokio pobūdžio administraciniai ribojimai, kai naudojamos dvi valstybinės priežiūros formos, iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais, taikomais paslaugų teikimo veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, projekte siūlome pasirinkti ir įtvirtinti kažkurią vieną psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo formą, arba atitinkamose projekto nuostatose aiškiai nurodyti, kad licenciją gavęs psichologas be jokių papildomų sąlygų yra įrašomas į minėtąjį sąrašą. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„reglamentuojama“ bei 5 dalyje po žodžio „atlikdamas“ įrašytinas žodis
„psichologo“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 4.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje psichologo sąvoką, siūlome psichologo apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo kvalifikacija, o ne šiai kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šie reikalavimai, mūsų nuomone, turėtų būti išdėstyti reguliacinio pobūdžio projekto nuostatose, reglamentuojančiose psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, t. y. projekto 3 straipsnyje). Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlome braukti žodžius „penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą“, nes: 1) teisę verstis psichologo veikla reikia sieti ne su studijų diplomo, t. y. popierinio pažymėjimo, o su aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimu; 2) galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas nenumato tokios studijų rūšies kaip nuosekliosios studijos; 3) studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti dažniausiai trunka ilgiau nei penkerius metus. Jeigu šia nuostata siūloma nurodyti ne pagal šiuo metu galiojančias normas, o anksčiau (iki tam tikros datos) įgyto aukštojo išsilavinimo reikalavimus, tai aiškiai ir reikėtų nurodyti. Tačiau svarstytina, tokios normos tikslingumas apskritai, nes projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad psichologo veikla gali verstis teisės aktų nustatyta tvarka įstatyme nustatytam išsilavinimui prilygintą Lietuvoje ar užsienyje įgytą išsilavinimą, apima minėtus atvejus. Taip pat reikėtų po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“, nes kaip lygiavertis įstatyme numatytam išsilavinimui gali būti prilyginamas ir
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad licencijuojanti institucija sudaro psichologų supervizorių sąrašą, tačiau kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama.
detalizuotinas. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „darbo“ įrašytinas žodis veiklos“, o prieš žodį „paslaugų“ – žodis „psichologinių“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„valstybės narės piliečio“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes
ji nenustato jokių specifinių šios sąvokos turinio elementų. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto nuostatose, formuluotė „praktinė veikla“ derintina su projekto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta „psichologo praktinės veiklos“ sąvoka. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu. Siūlytume skyriaus pavadinimą derinti su straipsnio pavadinimu, kuris tiksliau atspindi straipsnio turinį. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
psichologai rengiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame įtvirtinta, kad aukštosios mokyklos pačios nustato studijų tvarką bei rengia ir tvirtina teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas. Tuo tarpu p irmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai įtvirtinti atskirame Mokslo ir studijų įstatymo straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome dėstyti taip: „Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo bei aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka“. Pritarti 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į šios išvados 4 pastabą, projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „penkerių metų nuosekliąsias“, o po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio3 dalies 3 punkte turi būti atskleistas vartojamų formuluočių „individuali supervizijų valanda“ bei „supervizijų valandos dirbant grupėje“ turinys. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašytinas žodis „vykdymo“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo, projekto 3 straipsnį siūlome papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis esmines prižiūrimos psichologo praktinės veiklos sąlygas, t.y. reikėtų atskleisti, ar prižiūrimos praktinės veiklos metu, psichologo kvalifikaciją turintis asmuo, prižiūrimas supervizoriaus, gali atlikti visas psichologines paslaugas pilna apimtimi, ar, vis dėlto, tam tikras psichologinių paslaugų ribojimas gali būti taikomas, ir jei taip, kokio pobūdžio ribojimai gali būti taikomi. Taip pat reikėtų atskleisti kurios psichologų praktinės veiklos vykdymo sąlygos, įtvirtintos projekto 4 straipsnyje, taikomos prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pat prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu“ siūlome atsisakyti, nes tai paneigtų principinę 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla.
Mūsų nuomone, ir projekto 2 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai, ir 3 bei 4 straipsniuose įtvirtintos normos suponuoja, kad psichologo praktinė veikla bei prižiūrima psichologo praktinė veikla, nors ir panašios tarpusavyje savo turiniu, iš esmės skiriasi savo teikimo sąlygomis ir reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome šių psichologinių paslaugų teikimo formų nesuniveliuoti ir reglamentuoti jas atskirai, t. y. projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad psichologo praktine veikla gali verstis tik asmuo, turintis galiojančią licenciją. Tuo tarpu prižiūrimos psichologo praktinės veiklos teikimo sąlygos yra įtvirtintos projekto 3 straipsnyje. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad kiekvienas praktinę veiklą vykdantis psichologas privalo būti Lietuvos psichologų sąjungos narys. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad
„Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas,
politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas.
Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Aptartų argumentų kontekste ginčytina, kad psichologo profesija galėtų būti laikoma valstybės kontroliuojama profesija, bei kad yra teisinis pagrindas teigti, kad psichologo vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis). Nepritarus šiai pastabai, projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu sąlygas, t.y. apibrėžti narystės šioje asociacijoje pradžią. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžius „mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso“, nes, pirma, asociacijos nario mokesčio mokėjimo sąlygos yra ne šio įstatymo, o asociacijos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas, o, antra, Psichologų profesinės etikos kodekso laikymasis yra ne psichologų praktinės veiklos sąlyga, o viena iš psichologo pareigų, jau įtvirtinta ir projekto 14 straipsnyje. Pritarti 18.
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, reikėtų atskleisti formuluotės
„neteisėtas vertimasis psichologo praktine veikla“ turinį (galbūt turimas
omenyje vertimasis praktine veikla, neturint galiojančios licencijos). Taip pat pažymėtina, kad atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu numato ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, tačiau ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 5 dalis tikslintina. Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidybos praktikoje dažnai naudojama bendro pobūdžio formuluotė, numatanti, kad už įstatymo pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikėtų papildyti nuostata, kad Lietuvos psichologų sąjungos veiklą reglamentuoja ir šis įstatymas. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles ir nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką. Ši nuostata tikslintina, nes pats taisyklių parengimas (be jų formalaus patvirtinimo) jokių teisinių pasekmių nesukuria. Be to, manytume, kad būtent minėtose Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėse ir būtų licencijų išdavimo tvarka, todėl papildoma nuostata dėl psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarkos nustatymo yra perteklinė bei klaidinanti. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 21.
Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad licencijuojanti institucija administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tuo tarpu sprendimus dėl psichologų praktinės veiklos licencijų suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo priima Psichologų licencijavimo komisija, kurią sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Toks reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes iškreipiamas visa valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros mechanizmas. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis vienijanti ir jų savivaldą įgyvendinanti institucija, savo uždaviniams vykdyti bei valstybės deleguotai administracinės priežiūros funkcijai įgyvendinti yra įgaliota sudaryti įvairius valdymo ar struktūrinius organus, kuriems suteikiami įvairūs įgaliojimai. Būtent vienas iš sudaromų struktūrinių organų ir būna įgaliotas priimti sprendimus dėl licencijų ar leidimų, būtinų norint užsiimti jų prižiūrima profesine veikla, išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo.
Taip pat pažymėtina, kad tokios komisijos, kaip savivaldos organizacijos struktūrinis padalinys, sprendimas priima būtent asociacijos, o ne savo vardu, todėl atsakomybė už vieno ar kito sprendimo priėmimą tenka savivaldos organizacijai, o ne pačiai komisijai. Tuo tarpu projektu siūlomas administracinės priežiūros modelis, pagal kurį sprendimus dėl licencijų priima ne pati licencijuojanti institucija, įgyvendinanti psichologų savivaldą, o neapibrėžto teisinio statuso Vyriausybės sudaroma ir jai atskaitingas komisija, kurios veiklos ir priimamų sprendimų santykis su licencijuojančia institucija ir jos tvirtinamomis Licencijavimo taisyklėmis neatskleistas, nedera su bendraisiais viešojo administravimo principais. Reikėtų apsispręsti, ar psichologų veiklos reguliavimas turi priklausyti valstybės vykdomosios valdžios institucijų sąrangai priklausančių subjektų kompetencijai, ar, vis dėlto, valstybės deleguotas pačiai psichologų savivaldą įgyvendinančiai institucijai – Lietuvos psichologų sąjungai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos. Atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame teigiama, kad psichologų veiklą licencijuojanti institucija turi būti Lietuvos psichologų sąjunga, tolimesnės Teisės departamento pastabos bus dėstomos, preziumuojant, kad psichologų licencijavimo komisija yra struktūrinis asociacijos organas, už kurį sudarymą, veiklą ir priimamus sprendimus bus atsakinga ne Vyriausybė, o pati asociacija. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 22.
Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus siūlome sujungti ir dėstyti taip: „vadovaudamasi šiuo įstatymu, Taisyklėmis, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais išduoda ar atsisako išduoti psichologų praktinės veiklos licenciją (toliau – licencija), sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijos galiojimą, tikslina licencijos duomenis, išduoda licencijos dublikatus ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išbraukti žodžius „ir prižiūri“, nes sąrašo tvarkymo funkcija apima ir jo „priežiūrą“. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 7 punkte siūlome įtvirtinti tik licencijuojančios institucijos funkciją – sudaryti Etikos komitetą. Tuo tarpu Etikos komiteto statusą, jo sudarymo tvarką, funkcijas, priimamų sprendimų rūšis siūlome dėstyti atskirame straipsnyje ar atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sistemiškai, manytume, kad sąjungos veiklos teisinis reguliavimas nėra išsamus ir pakankamas. Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 5 straipsniu, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto atskirame skirsnyje reglamentuoti pagrindinius Lietuvos psichologų sąjungos, t.y. licencijuojančios institucijos veiklos pagrindus, t.y. nustatyti esminius deleguotas viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančių organų sudarymo ir veiklos principus, jų kompetenciją, priimamus sprendimus bei tarpusavio sąveiką sprendžiant pagrindinius psichologų licencijavimo, jų veiklos priežiūros ir kitus viešojo administravimo klausimus, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Kaip pavyzdžius galima paiminėti Odontologų rūmų įstatymą bei Architektų rūmų įstatymą, kuriuose išsamiai įtvirtintos tam tikra profesine veikla užsiimančių asmenų licencijavimą vykdančių savivaldos institucijų valdymo organų struktūra, jų kompetencija ir tarpusavio sąveika. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo“ įrašytini žodžiai „išdavimo ar atsisakymo išduoti, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo“. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „licencijuojanti
institucija šio įstatymo ir jos įstatuose nustatyta tvarka“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos dėl Vyriausybės dalyvavimo
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 28.
Derinant projekto nuostatas su Vyriausybės įstatyme vartojama terminija, projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių
„Lietuvos Respublikos ministerijoms pavaldžiose institucijose ar įstaigose“
įrašytini žodžiai „įstaigose prie ministerijų“. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įtvirtintos nuostatos, kad du psichologai turi atstovauti skirtingoms universitetinėms antrosios pakopos psichologų rengimo programoms, turinys, t.y. neatskleisi galimi asmens atstovavimo studijų programai būdai. Be to, reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus į komisiją deleguoti studijų programas atstovaujančius psichologus. Taip pat reikėtų prieš žodį „programas“ įrašyti žodį „studijų“. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne licencijuojančios institucijos įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų (jei tokie būtų tvirtinami) reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininko rinkimai bei pirmininko atliekamos vadovavimo šiai komisijai funkcijos yra išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl įstatyminis šių klausimų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytiems Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo ir naujų narių skyrimo į atsilaisvinusias vietas pagrindams bei 10 dalyje įtvirtintai šios komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkai). Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 31.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatoma kandidato į komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau joks sprendimas dėl išrinkto kandidato skyrimo
projekte nenumatyti. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, tačiau pati komisijos narių įgaliojimų ar komisijos kadencijos in corpore trukmė projekte nenumatyta. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
užtikrinti priimamų Psichologų licencijavimo komisijos administracinių sprendimų teisėtumą, projekte nereikėtų įtvirtinti pagrindinių šios komisijos sprendimų priėmimo sąlygų, t.y. komisijos posėdžio dalyvių kvorumo bei minimalaus balsavusių balsų skaičiaus sprendimui priimti. Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34Projekto 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata,
kad Psichologų komisijos nariu gali būti tvirtinami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tačiau kriterijai, kuriems esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodyti. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ydinga nuostata, numatanti, kad psichologų licencijavimo komisijos narių darbas apmokamas tiesiai iš sąjungos narių mokamų mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos narių sumokėti mokesčiai formaliai tampa asociacijos turtu, iš kurio padengiami finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ir darbo užmokestį asociacijos darbuotojams. Be to, Psichologų sąjungos pavadinimas nevartotinas, nes šis juridinis asmuo ankstesnėse projekto nuostatose buvo įvardytas kaip licencijuojanti institucija. Pritarti 36.
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
psichologo praktine veikla būdų išskyrimas, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi. Be to, pagal nuostatos turinį, ši norma turėtų būti dėstoma projekto 4 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologų praktinės veiklos sąlygas, o ne 6 straipsnyje, reguliuojančiame licencijos išdavimą. Pritarti
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
licencija išduodama asmeniui, pateikusiam praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį, tačiau kitose projekte nuostatose apie jokį praktinio darbo, išskyrus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, reikalavimą asmenims, siekiantiems gauti licenciją ir užsiimti psichologo praktine veikla, neužsimenama. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį su asmens teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimu susijusios tesiės normos turi būti įtvirtintos įstatyme. Vadovaujantis šiuo principu, įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir atskleistas praktinio darbo konkrečioje srityje reikalavimas. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai įvardyti instituciją, kuriai dokumentai dėl licencijų išdavimo turėtų būti pateikiami. Taip pat pažymime, kad po žodžio „prižiūrimą“ įrašytinas žodis „psichologo“. Pritarti
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad asmuo kartu su dokumentais pateikia ir paraišką dėl licencijos išdavimo (kaip nurodyta projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Pritarti
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
39Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė – penkeri metai.
Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad l icencija išduodama neterminuotam laikui , jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su licencijų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Pritarti
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 straipsnio 5 dalyje nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t. y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu, ar kitų sąlygų įgyvendinimu. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 41.
Projekto
reguliacinio pobūdžio normų. Galbūt tikslinga tiesiog nurodyti, kad licencijoje gali būti nurodomos ir kitos psichologo praktinės veiklos sritys, kuriose psichologas gali verstis praktine veikla. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima licencijuojanti institucija, reikėtų suderinti su projekto 5 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tokiu sprendimus priima psichologų licencijavimo komisija. Pritarti
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų, neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini žodžiai „arba pratęsti“. Be to, šiame punkte reikėtų braukti nuostatą dėl nurodomo termino trūkumams pašalinti. Atkreipiame dėmesį, kad terminas paraiškos trūkumams pašalinti yra reikalingas tuo atveju, kai licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai, o trūkumams pašalinus – atnaujinamas.
Tuo tarpu pagal projektu siūlomą reguliavimą, (kuris, mūsų nuomone, yra ydingas ir neproporcingas administracinės naštos požiūriu) klaidų ir netikslumų paraiškoje buvimas jau yra pagrindas atsisakyti išduoti licenciją, todėl pareiškėjas, jas ištaisęs, pagal šio straipsnio 2 dalį tiesiog turi pradėti naują licencijos išdavimo procedūrą, kurioje 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu šiame punkte nurodytina koks sprendimas (apie kurį per 3 darbo dienas po jo priėmimo turi būti informuotas psichologas) turimas omenyje. Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
45Projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas ginčytinas,
nes pats licencijos galiojimo panaikinimo teismo sprendimu faktas negali būti laikomas pagrindu vėliau neišduoti kitos psichologų praktinės veiklos licencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas turi būti siejamas arba su pačiu teismo sprendimu, kuriuo gali būti uždrausta tam tikrą laiką verstis psichologo praktine veikla (kaip jau numatyta šios dalies 3 punkte), arba su įstatymine nuostata, nustatančia atitinkamus apribojimus asmenims, kurių licencijos buvo panaikintos tam tikrais pagrindais (o projekte tokių veiklą ribojančių nėra). Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
plačiau atskleisti Etikos komiteto sprendimų (išvadų) teisinę galia ir santykį su Psichologų licencijavimo komisijos priimamais sprendimais, nes toliau projekto nuostatose visiškai neatskleidžiama tolesnė procedūra, kurios metu būtų sprendžiamas licencijos galiojimo sustabdymo teisėtumas (o tuo pačiu ir Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimo pagrįstumas).
Vertinant tai, taip pat pažymėtinas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį profesinės etikos kodekso pažeidimas yra licencijos galiojimo sustabdymo, tačiau ne licencijos panaikinimo pagrindas, todėl kyla klausimas dėl tokio licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo tikslingumo apskritai. Be to, šiame punkte, reikėtų atskleisti kokiais atvejais (esant pranešimui, prašymui, skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) Etikos komitetas galėtų vertinti licencijos turėtojo galimai įvykdyto profesinės etikos kodekso pažeidimo faktą. Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas derintinas su projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nes vienu atveju yra nustatyta, kad Etikos komitetas pateikia išvadas
„dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pagrįstumo“, o kitu
atveju - „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“. Šių nuostatų turinys ir teisinė reikšmė skiriasi, todėl terminologija ir Etikos komiteto atliekamų veiksmų apimtis turi būti suvienodinti, kad įstatymą būtų įmanoma taikyti tinkamai. Pritarti
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kaip neatitinkantis bendrųjų licencijų valstybės reguliuojamai veiklai išdavimo principų. Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 48.
Nėra suprantama, kaip būtų taikomas projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų licencijavimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nenustatoma Licencijuojančios institucijos pareiga licencijuotų psichologų sąraše padaryti žymas, apie licencijos galiojimo sustabdymą. Manytina, jog siekiant užtikrinti asmenų teisę žinoti apie psichologus, kurių licencijų galiojimas yra sustabdytas, ši informacija turėtų būti viešai prieinama ir atitinkamai pažymima licencijuotų psichologų sąraše. Pritarti
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nedera su projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 punktui. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotė derintina su 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pritarti
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse,
reguliuojant licencijos galiojimo panaikinimą, nėra jokių nuostatų, susijusių su projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu licencijos galiojimo pagrindu, kai Etikos komitetas pateikia išvadą „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“.
Šiam kontekste pastebėtina, jog Etikos komitetas turėtų būti įrašytas į projekto 10 straipsnio 1 dalį, be to, Etikos komiteto išvada turi būti nurodyta ir tarp
kitokiu atveju, šiuo pagrindu nebūtų galima panaikinti licencijos galiojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebūtų galima taikyti ir projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes etikos kodekso pažeidimas negali savaime išnykti, ar būti pašalintas. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
efektyvumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas, nustatantis, jog licencijos galiojimas panaikinamas, kai sustabdžius licencijos galiojimą, asmuo toliau vykdo psichologo praktinę veiklą. Pritarti
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinę reikšmę, kelia abejonių projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas 15 dienų terminas pranešti apie licencijos galiojimo panaikinimą ir išbraukimą iš licencijuotų psichologų sąrašo. Teigtina, jog siekiant, kad asmenys, kurių licencijos galiojimas panaikintas negalėtų toliau vykdyti psichologo praktinės veiklos, minėti veiksmai turėtų būti atliekami nedelsiant. Pritarti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 55.
Projekto 11 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai per
sprendimas dėl atsisakymo išduoti licenciją gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo licencijuojančios institucijos sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog iš analizuojamų nuostatų turinio gali susidaryti įspūdis, jog aptariamu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad teismui galima skųsti tik Licencijuojančios institucijos sprendimus dėl atsisakymo išduoti licenciją, o visus kitus Licencijuojančios institucijos sprendimus galima skųsti tik Licencijuojančiai institucijai. Jei būtent tokio tikslo ir siekiama, teigtina, jog siūlomo reguliavimo esmė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nes Konstitucija tiesiogiai įtvirtina visų asmenų teisę ginti savo teises ir interesus kreipiantis į teismą. Jei tokio tikslo nesiekiama, projekto 12 straipsnyje turi būti įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, nurodanti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Apibendrinant šią pastabą, pastebėtina, jog projekto 12 straipsnio turinys turi būti pataisytas nurodytu būdu, o tuo atveju, jei jis nebūtų pataisytas, turėtų būti svarstoma nuostatų atitiktis Konstitucijai.
Antra, pažymėtina, jog projekto 11 straipsnio nuostatos stokoja teisinės logikos, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai, t.y. Lietuvos psichologų sąjungai, arba kitaip tariant juridiniam asmeniui, veikiančiam asociacijos teisine forma. Nėra aišku ir suprantama, kas turėtų ir galėtų vykti toliau, kai toks skundas pateikiamas juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, neaišku, ar toks skundas turėtų būt nagrinėjamas visuotiniame narių susirinkime, ar kurio nors valdymo organo ir pan. Taigi, kad analizuojama nuostata įgautų prasmę, reguliavimas turėtų būti tobulinamas iš esmės, kad būtų aiški jo prasmė ir taikymo mechanizmas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartas skundų teikimo modelis kelia abejonių dėl jo proporcingumo, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai, kuri pagal projekto nuostatas sudaroma pagal specialią tvarką ir turi išimtinę kompetenciją spręsti su licencijomis susijusius klausimus, galėtų būti skundžiami Licencijuojančiai institucijai, kuri kaip juridinis asmuo tokios specialios kompetencijos neturi. Trečia, pažymėtina, jog nėra aiški projekto 11 straipsnyje nustatytų skundų ir sprendimų dėl šių skundų teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad ši ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma, neaišku, ar tuo atveju, jei pareiškėjo netenkina Licencijuojančios institucijos sprendimas, pareiškėjas turėtų teikti skundą teismui dėl šio sprendimo, ar skundą dėl ginčo esmės, neatsižvelgiant į Licencijuojančios institucijos sprendimo turinį.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 11 straipsnyje nustatomas 15 dienų terminas skundui pateikti, kuris skaičiuojamas nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau nuostatoje nenustatomi jokie terminai šiam sprendimui priimti. Viena vertus, tokio reguliavimo stoka neužtikrina asmenų teisių ir neįpareigoja Licencijuojančios institucijos kada nors apskritai išnagrinėti gautą skundą, kita vertus, neaišku koks šios nuostatos santykis su projekto 12 straipsnyje nustatytu 30 dienų terminu skundui paduoti teismui, atsižvelgiant į tai, jog teismui gali būti skundžiamas ne Psichologų licencijavimo komisijos sprendimas, o Licencijuojančios institucijos sprendimas. Nėra aišku, kodėl kreipimosi į teismą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teisiškai neįpareigojančio sprendimo priėmimo termino, kuris dar be to, gali būti priimtas, pavyzdžiui, po dešimties metų nuo skundo pateikimo. Kartu pažymėtina, kad įvertinant tai, jog 11 straipsnyje nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, nėra aišku kokiu pagrindu remiantis siūloma nustatyti, kad tik pagal neprivalomą ginčų nagrinėjimo tvarką priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Tuo tarpu, asmens teises nulemiantys Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai net neįvardinami kaip galimi skųsti teismui. Kaip jau minėta šioje išvadoje, jei reguliavimo esmė ir turinys nebūtų iš esmės papildyti ir pakeisti, turėtų būti keliamas analizuojamų nuostatų konstitucingumo klausimas. Pritarti
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 56.
Projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos neatitinka Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
nepagrįstus reikalavimus asmenims, siekiantiems laikinai verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Pritarti
57Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pačius asmenis vartojamos skirtingos sąvokos: „valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“, „fizinis asmuo“, „valstybės narės pilietis“, „pareiškėjas“. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina skirtingų sąvokų vartojimo, kai kalbama apie tą pačią asmenų grupę ir pasirinktina viena sąvoka visiems atvejams. Tuo atveju, jei nuostatose kalbama apie skirtingas asmenų grupes, visos šios sąvokos turėtų būti išsamiai apibrėžtinos projekto 2 straipsnyje. Pritarti
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytai“. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytai“ ir „šio įstatymo
60Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, atsisakant nuostatos, jog „Vertinimo kriterijus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“, atsižvelgiant į tai, jog šie kriterijai įtvirtinti minėtoje Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatoje. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 61.
Projekto 15 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta“
62Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
62Projekto 15 straipsnio 6 dalis tikslintina,
atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Be to, nuostatos turinys derintinas su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo turiniu. Pritarti
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63Atsižvelgiant į tai, jog valstybių narių piliečiams,
siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teigtina, jog projekto 16 straipsnio 2, 3 ir iš dalies 4 dalis yra perteklinės, nes pakaktų nuorodos į kitus įstatymo projekto straipsnius. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, perteklinio reguliavimo atsisakytina. Pritarti
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
64Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma,
jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje išduodama licencija . Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio
s prendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti dėl to, kokia tvarka valstybių narių piliečiai pradeda teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje – licencijos pagrindu, ar sprendimo pagrindu.
Be to derėtų nuspręsti kokia institucija sprendimą, ar licenciją išduoda - Psichologų licencijavimo komisija, ar Licencijuojanti institucija. Minėtos sąvokos yra skirtingo turinio ir negali būti tapatinamos, todėl pasirinkus reguliavimo modelį, derėtų nuosekliai pakeisti 16 straipsnio turinį, kad šio straipsnio turinys būtų suprantamas ir praktiškai pritaikomas. Be to, straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Pritarti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyse siūlomo reguliavimo Teisės departamentas teikė pastabas 2016-07-19 išvadoje dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4553), be to, dėl šio reguliavimo 2016-07-19 išvadoje pastabas teikė ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Kadangi reguliavimo turinys išliko iš dalies nepakitęs ir turi analogiškų trūkumų, siūlytina įvertinti minėtas išvadas ir atitinkamai koreguoti įstatymo projekto 15 ir 16 straipsnius. Pritarti
66Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie atitinka visus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Pastebėtina, jog šiems asmenims turi būti nustatyta ne teisė kreiptis dėl licencijos išdavimo, tačiau teisė gauti licenciją, be jokių papildomų sąlygų, t. y. turėtų būti nustatyta, jog asmenims pateikusiems duomenis, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus licencijai gauti, licencija išduodama įstatymo nustatytais terminais. Pritarti
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-07-01 67.
Projekto 17 straipsnio 2 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka išsilavinimo reikalavimo, tačiau atitinka būtinojo darbo stažo reikalavimą. Šiuo atveju siūloma nustatyti, jog tokie asmenys iki įgys reikalingą išsilavinimą psichologo licencijai gauti, gali dirbti tik psichologo asistentais. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog psichologų asistentai neminimi įstatymo projekto tekste, todėl nėra aišku, koks šios pareigybės teisinis statusas, kokia būtų psichologų asistentų teisių ir pareigų apimtis. Šis neaiškumas negali būti pašalintas poįstatyminių teisės aktų pagalba, kadangi šio reguliavimo turinys yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, todėl jis turėtų būti išdėstytas tik įstatyme. Antra, pažymėtina, kad ribojimas pilnavertiškai verstis profesija asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo šia profesija teisėtai vertėsi, yra nepateisinamas konstitucinio teisėtų lūkesčių principo požiūriu. Konstitucinis teismas
„Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų
pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit , teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatyme gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu asmenys galėtų įgyti reikalingą kvalifikaciją ir atitikti kitus reikalavimus licencijai gauti, tačiau šio laikotarpio metu negali būti paneigiama šių asmenų teisė pilnavertiškai verstis profesija, kuria jie iki įstatymo įsigaliojimo teisėtai vertėsi. Todėl aptariama nuostata turi būti atitinkamai pakoreguota, atsisakant psichologo asistento termino ir pašalinant nepagrįstus ribojimus. Pritarti
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka būtinojo darbo stažo reikalavimo, tačiau atitinka išsilavinimo reikalavimą. Šiems asmenims nustatomas penkerių metų laikotarpis reikiamam darbo stažui įgyti, neapribojant teisės verstis psichologo praktine veikla. Pastebėtina, jog šie asmenys veiks neturėdami licencijos, tačiau legaliai. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali veikla, kartu su asmenimis, veikiančiais pagal licencijas. Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekte minimas Licencijuotų psichologų sąrašas neturėtų būti pervadintas į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą, kad į jį būtų galima įrašyti asmenis, kurie teisėtai versis psichologo praktine veikla be licencijos.
Tokiu atveju, projekto tekste reikėtų įtvirtinti nuostatą, jog į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą įrašomi psichologai turintys licenciją, o projekto 17 straipsnyje analogišką nuostatą dėl asmenų, neturinčių licencijos. Pritarti
69Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatomis, kaip įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie netenkina nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla. Pritarti
70Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
70Projekto 17 straipsnio 4 dalies turinys nėra aiškus. Neaišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad penkerius metus visi asmenys
nurodyti šio straipsnio 1-3 dalyse gali verstis praktine psichologo veikla, be licencijų, ar kad asmenys, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, gali per penkerius metus įgyti atitinkamą kvalifikaciją licencijai gauti. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritarti
71Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71Projekto 17 turėtų būti papildytomis nuostatomis,
nustatančiomis, jog asmenys per penkerius metus neįgiję reikiamos kvalifikacijos ir negavę licencijos, vėliau nebegali versti praktine psichologo veikla. Pritarti
72Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų.
Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada. Pritarti
73Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-07-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatoma, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia komisijos kadencijos laikas
licencijavimo komisijos kadencijos laikas. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, jog psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pateikus psichologo išsilavinimą, praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį ir prižiūrimą praktinę veiklą patvirtinančius dokumentus.
Atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuojama praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis, todėl reikalavimo turėti minėtą patirtį turinys nėra aiškus ir kelia tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, ar kaip praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis gali būti užskaitoma prižiūrima praktinė veikla (tai ypač aktualu studijas baigusiems psichologams)? Kokios trukmės darbo patirtis yra pakankama licencijai gauti? Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
Projekto 6 straipsnį papildyti nuostata, įpareigojančia licencijuojamą instituciją per protingą ir pagrįstą terminą apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti informuoti prašymą pateikusį asmenį. Apie priimtą sprendimą asmuo turėtų būti informuojamas kaip įmanoma greičiau, kad jam nebūtų delsiama leisti užsiimti psichologo praktine veikla arba ginčyti licencijuojančios institucijos sprendimą atsisakyti išduoti licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 9, 15 ir 16 straipsniams. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui. Siūlytume įvertinti, ar pareiškėjo informavimo apie priimtą sprendimą terminas yra pagrįstas. Kyla abejonių, jog parengti pranešimą apie priimtą motyvuotą sprendimą, t. y. persiųsti licencijuojančios institucijos jau priimtą sprendimą, yra reikalinga 15 dienų. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-07-19 5.
Primintina, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB [1] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, bet ir Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams (kurie nebūtinai gali būti Europos Sąjungos piliečiai) [2] , [3] . Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 21 dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti , jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „psichologas nėra Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis
Respublikos teisingumo ministerijos,
straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas platesnis subjektų, kuriems gali būti taikomas kvalifikacijos pripažinimas pagal Direktyvą 2005/36/EB, ratas. Tačiau kitose nurodytų straipsnių dalyse vartojama tik sąvoka „valstybės narės pilietis“, kuri pagal Projekto 2 straipsnio 10 dalį apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos pilietis, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis. Pažymėtina, kad Projekto 15 ir 16 straipsniuose vartojama sąvoka „valstybės narės pilietis“ turėtų turėti platesnę reikšmę.
Todėl svarstytina galimybė, pavyzdžiui, Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įvesti platesnį subjektų ratą apibūdinantį trumpinį, kuris galėtų būti vartojamas kituose Projekto nuostatuose arba Projektą papildyti nauja sąvoka. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad psichologas turi pranešti teisėsaugos institucijoms ir kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Taigi Projektu siekiama, kad būtų pranešta apie galimas nusikalstamų veikų aukas. Pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Projekto
psichologo pareiga yra saugoti jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Kyla klausimas, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeis asmens, galimai tapusio nusikalstamos veikos auka, teisės į privatumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „[ž]mogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų : tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo
psichologui pranešti apie asmenis galimai tapusius aukomis atitinka visas šias teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygas. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
Direktyvos 2005/36/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalis (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalys) pagrindinis dokumentas siekiant pirmą laikinai teikti paslaugas yra išankstinė deklaracija, taip pat galima reikalauti ir kitų dokumentų, tačiau tik prieš pradedant teikti paslaugas arba jei iš esmės pasikeičia dokumentais patvirtinama padėtis. Be to, pažymėtina, kad išankstinės deklaracijos turi būti atnaujinamos kartą per metus, jei paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas paslaugas. Taigi ši deklaracija taip pat padeda nustatyti asmenis, ketinančius laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto
asmenims, ketinantiems pirmą kartą laikinai teikti psichologo paslaugas, pateikti išankstinę deklaraciją, o paslaugas teikiant ne pirmą karą – deklaraciją atnaujinti kartą per metus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su 9 ir 10 pastabomis. Pritarti 82.
Respublikos teisingumo ministerijos,
straipsnis 6 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija per 30 dienų priimą sprendimą dėl leidimo teikti laikinai paslaugas. Ši projekto nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija galimai bus tikrinama ir jis galės teikti paslaugas tik gavęs leidimą. Primename, kad pagal 2005/36/EB 7 straipsnio 4 dalį (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis), profesinės kvalifikacijos tikrinimas ir leidimas teikti laikinai paslaugas galimas tik, jei paslaugos teikiamos pirmą kartą , kai siekiama išvengti didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai . Kai paslaugos teikiamos ne pirmą kartą asmuo neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas , t. y. asmuo gali teikti paslaugas nedelsiant, taip pat jo profesinė kvalifikacija negali būti tikrinama (šiuo tikslu asmeniui pakanka pateikti atnaujintą deklaraciją kartą per metus). Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į 8 ir 9 punktuose pateiktas pastabas, siūlytina Projekto 15 straipsnį papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtinta, nuo kada asmuo įgyja teisę laikinai teikti paslaugas. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
į tai, kad Projekto 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog asmenys dokumentus gali pateikti įvairiais būdais, manome, kad analogiška nuostata turi būti įtvirtinta ir Projekto 16 straipsnyje. Tokia nuostata atitiktų Direktyvos
Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-07-19 12.
Projekto 15 straipsnis 6 dalyje ir 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad sprendimą leisti valstybių narių piliečiams laikinai arba nuolat verstis psichologo praktine veikla Psichologų licencijavimo komisija priima Projekto
teikti nuorodą ne į Projekto 6 straipsnio 4 dalį, o šio straipsnio 6 dalį. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos,
Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas. Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486, nes tai yra profesinės veiklos rūšis, kuria norint užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos. Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas
pripažinimo procedūrinių klausimų. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2017-06-13 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685 [4] (toliau
rengimą, prižiūrimą praktinę veiklą, licencijavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Atlikę antikorupcinį vertinimą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai:
įtvirtinta prievolė kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso. Šiuo atveju pritariame Lietuvos
16 punkte išreikštoms abejonėms, ar ši nuostata atitinka Konstitucinio Teismo doktriną ir psichologai yra valstybės kontroliuojamos profesijos atstovai, kuriems, siekiant užtikrinti profesijos savivaldą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą, įstatymas turėtų nustatyti tokią prievolę.
Taip pat pažymime, kad iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka tampama Lietuvos psichologų sąjungos nariu ir kokios pasekmės grėstų tiems psichologams, kurie dėl tam tikrų priežasčių netaptų šios sąjungos nariu, kadangi narystės reikalavimo nesilaikymas nėra nei licencijos galiojimo sustabdymo (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nei licencijos galiojimo panaikinimo (Įstatymo projekto 10 straipsnis) pagrindas. Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto nuostatas pagal pateiktas pastabas, o nusprendus palikti prievolę kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, siūlome nustatyti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu tvarką ir atskleisti kokios yra šios prievolės nesilaikymo pasekmės. Pritarti
2Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
dalies nuostatomis, Licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles, nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką, administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tvarko licencijuotų psichologų sąrašą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas.
Mūsų nuomone, situacija, kai pati institucija nustato savo veiklos įgyvendinimo taisykles ir pati kontroliuoja kaip laikomasi jos pačios sukurtų taisyklių yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome, kad teisės aktai, reglamentuojantys psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo procedūras, būtų priimami aukštesnio lygio institucijos, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos. Pritarti
3Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
projekto 2 straipsnio 1 dalį, Licencijuojanti institucija yra Lietuvos psichologų sąjunga, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys ir motyvai, kurie lėmė, kad ši sąjunga pasirinkta būti Licencijuojančia institucija. Pažymėtina, kad analizuojamas Įstatymo projektas įtvirtina išskirtinę Lietuvos psichologų sąjungos vietą ir funkcijas psichologų praktinės veiklos licencijavimo srityje, taip pat, kaip minėta anksčiau, įpareigoja kiekvieną praktinę veiklą vykdantį psichologą būti šios sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis jos patvirtinto Psichologų profesinės etikos kodekso. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant skaidresnio teisinio reguliavimo, turėtų būti atskleisti motyvai ir kriterijai, pagal kuriuos Licencijuojančia institucija buvo pasirinkta būtent
4Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
dalimi, Psichologų licencijavimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
To paties straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 dalyse nustatytos Psichologų licencijavimo komisijos sudarymo ir kandidato į šios komisijos pirmininkus rinkimo tvarkos, reikalavimai komisijos nariams, jų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, tačiau nėra nuostatų, reglamentuojančių Psichologų licencijavimo komisijos narių kadencijų trukmę [6] ir kadencijų skaičių. Mūsų nuomone, komisijos narių kaitumas užtikrina skaidresnę komisijos veiklą, užkerta kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, todėl siekdami užtikrinti Psichologų licencijavimo komisijos narių kaitumą ir skaidrių komisijos sprendimų priėmimą, siūlome nustatyti šios komisijos narių kadencijos trukmę ir kad jos nariai galėtų būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pritarti
5Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
licencijavimo komisijos darbui vadovauja pirmininkas. Kandidatas į šias pareigas renkamas dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams ir laikomas išrinktu surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų. J eigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Psichologų licencijavimo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams, kandidatą į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų daugumą. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Visų pirma, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-05-19 išvados Nr.
Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne Licencijuojančios institucijos [7] įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų reguliavimo dalykas. Antra, iš teisinio reguliavimo nėra aišku kaip turėtų būti elgiamasi tais atvejais, kai Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkas renkamas dalyvaujant, pavyzdžiui, 6 arba 8 šios komisijoms nariams ir du kandidatai surenka ne mažiau kaip pusę (po 3 arba po 4) visų komisijos narių balsų, t. y., surenka reikiamą balsų skaičių. Manytina, kad esant minėtai situacijai turėtų būti rengiami pakartotinai rinkimai kaip ir tais atvejais, kai nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tačiau tai Įstatymo projekte nėra nustatyta. Trečia, nėra aišku, kaip toliau turėtų vykti Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūrą, jeigu ir pakartotiniuose rinkimuose du asmenys surinktų vienodą balsų skaičių. Ketvirta, analizuojamoje nuostatoje nustatyta kandidato į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau per kiek laiko, kokia tvarka ir kas turi paskirti išrinktą kandidatą eiti šios komisijos pirmininko pareigas Įstatymo projekte neatskleidžiama. Mūsų nuomone, aukščiau aptarti teisinio reguliavimo neaiškumai gali lemti neskaidrius Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimus ir sudaryti sąlygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti. Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį detalizuojant kandidato į
pirmininkus rinkimo procedūrą pagal aukščiau pateiktas pastabas. Pritarti
6Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2017-06-13 6.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Psichologų licencijavimo komisijos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, tačiau tokio reikalavimo turinys neatskleidžiamas. Kyla klausimas, ar vertinamo teisės akto kontekste asmens, pretenduojančio į Psichologų licencijavimo komisijos narius, nepriekaištingą reputaciją lemia ta aplinkybė, kad jis nėra padaręs psichologo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ar ši sąvoka gali būti interpretuojama plačiau ir ar turi įtakos po pažeidimų padarymo yra suėjęs tam tikras terminas. Siekiant išvengti skirtingų nepriekaištingos reputacijos sąvokos aiškinimų, siūlome šią sąvoką apibrėžti Įstatymo projekte. Pritarti
Licencijuojančios institucijos pareiga apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoti licencijos turėtoją ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovą arba jo įgaliotą atstovą , tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose Įstatymo projekto nuostatose nenustatyta per kiek laiko nuo pagrindo sustabdyti licencijos galiojimą atsiradimo dienos Licencijuojanti institucija turi priimti minėtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojas negali verstis psichologo praktine veikla, todėl mūsų nuomone, t eisės aktuose turi būti aiškūs ir apibrėžti sprendimų priėmimo terminai, nes kitu atveju esant nepagrįstiems susitarimams sudaromos galimybės neribotą laikotarpį nepriimti sprendimo stabdyti licencijos galiojimą, nors ir egzistuoja jos galiojimo sustabdymo pagrindas. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo, siūlome taikyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies, kuriose numatyta Licencijuojančios institucijos pareiga per 30 dienų priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti ir dėl licencijos panaikinimo, analogiją ir nustatyti sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo terminą. Pritarti
8Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
Licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos sustabdymo pagrindą ir terminą, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą atvejį. Iš analizuojamos nuostatos nėra aišku, kodėl sprendime panaikinti licencijos galiojimą turi būti nurodomi licencijos sustabdymo pagrindas ir terminas. Pažymėtina, kad licencijos galiojimo sustabdymo pagrindai ir sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarka nustatyta Įstatymo projekto 8 straipsnyje. Svarstytina, ar Įstatymo projekto rengėjai turi omenyje tuos atvejus, kai licencijos galiojimas panaikinamas per Licencijuojančios institucijos nustatytą terminą nepašalinus ar neišnykus priežastims, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir dėl to reikia nurodyti licencijos sustabdymo pagrindą, ar tai yra techninė klaida.
Taip pat manome, kad nuostatoje įtvirtintas 15 dienų terminas, per kurį Licencijuojanti institucija turi informuoti apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą, yra per ilgas ir nedera su kitomis Įstatymo projekto nuostatomis, reglamentuojančiomis sprendimų atsisakyti išduoti licenciją arba sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarką, kuriose nustatytas 3 darbo dienų terminas. Be to, mūsų nuomone, apie tokio pobūdžio sprendimų priėmimą turi būti pranešama kaip įmanoma operatyviau tam, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, būtų informuotas, jog jo licencijos galiojimas panaikintas ir jis negali verstis psichologo praktika. Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome nustatyti trumpesnį, pavyzdžiui, 3 darbo dienų terminą, per kurį Licencijuojanti institucija turi pranešti licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą bei patikslinti šio pranešimo turinį. Pritarti
9Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
Sprendimų apskundimo tvarka
“, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės
departamento 2017-05-19 išvados Nr.
aiški Įstatymo projekto 11 straipsnyje reglamentuojama ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nenustatytas terminas, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti skundą dėl Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo apskundimo, neaišku kodėl Įstatymo projekto 12 straipsnyje numatytas ribojimas skųsti teismui Licencijuojančios institucijos sprendimą tik dėl atsisakymo išduoti licenciją. Manome, kad minėti teisinio reguliavimo trūkumai leidžia savo nuožiūra interpretuoti teisės normas, nepagrįstai apsunkina asmens galimybes pasinaudoti teisinės priemonėmis siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome aiškiai apibrėžti Psichologų licencijavimo komisijos ir Licencijuojančios institucijos priimamų sprendimų santykį, nustatyti terminą, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka pateiktą skundą, taip pat patikslinti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir nustatyti, kad visi
dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Pritarti
10Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
prendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio
Įstatymo projekto
klaidinga, kadangi pastarojoje normoje reglamentuojama psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė.
Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, per kiek laiko turėtų būti priimtas sprendimas leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla, todėl siūlome patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį ir nurodyti konkretų tokio sprendimo priėmimo terminą arba pateikti nuorodą į teisingą teisės normą. Pritarti
11Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Jūsų prašymu peržiūrėjo Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektą vertino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, papildomai atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, turintis ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų supervizorių sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, ar reikalaujamas stažas turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją ar nebūtinai. Taip pat neaišku, kas lemia galėjimą vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai ir kas, kokiais kriterijais vadovaujantis tai sprendžia. Pritarti
12Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją tik atlikęs prižiūrimą psichologo praktinę veiklą.
Iš esmės tikslintinas Įstatymo projekto 4 straipsnis aiškiai nurodant visas sąlygas, būtinas vykdyti licencijuojamą veiklą, tame tarpe ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos. Iš Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją. Pritarti
13Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
veiklai turėtų būti išduodama atskira licencija, ar kiekvienai praktinės veiklos sričiai būtų keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, kuri nenurodyta licencijoje. Pritarti
14Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla, ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo.
Šios pastabos kontekste Įstatymo projekte taip pat turėtų būti nurodytas momentas, nuo kurio asmuo gali pradėti verstis psichologo praktine veikla (Įstatymo projekto 6 straipsnis), nuo kada jis nebegali verstis šia veikla sustabdžius licencijos galiojimą (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nuo kada vėl gali pradėti panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą (Įstatymo projekto 9 straipsnis). Pritarti
15Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
asmuo, siekiantis verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje laikinai, turi atitikti visas sąlygas gauti licenciją (kaip būtų galima suprasti iš nuorodos į Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punktą), ar pakanka fakto, kad jis atitinkamoje valstybėje turi teisę verstis psichologo praktine veikla, ir tai patvirtinančių dokumentų. Pritarti
16Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
projekto taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie atitinka visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, tuo tarpu psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį . Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Šiame kontekste, vienodinant formuluotes, peržiūrėtinas visas 17 straipsnis. Pritarti
17Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29 7.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, asmenys, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu dirbsiantys psichologais, dėl licencijos išdavimo galės kreiptis tik įsigaliojus Įstatymo projektui. Tai reiškia, kad kol licencijuojanti institucija priims sprendimą dėl licencijos išdavimo (pagal Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį tai gali užtrukti iki 30 dienų), toks asmuo bus priverstas nutraukti psichologo veiklą, kadangi kitu atveju jis veiktų nelegaliai. Atsižvelgiant į tai,
18Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04 Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. birželio
praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas). Ministerija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte nėra aiškiai įtvirtinti psichologo profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimai, todėl jį būtina papildyti nuostatomis, kad psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines psichologijos krypties studijas ir atlikus podiplominę praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad psichoterapinius gydymo metodus praktikoje turi teisę taikyti tik psichoterapeutai, siūlytina koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalies sąvoką „psichologo praktinė veikla“ išbraukiant žodžius
„ir psichoterapinių metodų taikymą“. Būtina koreguoti Įstatymo projektą
aiškiai nurodant visas sąlygas, kurios yra būtinos siekiant vykdyti licencijuojamą veiklą, įskaitant išsilavinimo reikalavimus. Pritarti
19Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04 Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencija išduodama 5 metų laikotarpiui.
Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad l icencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų, todėl s iūlome dėstyti taip: „psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos“. Pritarti
20Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04 Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje nėra pateikiamas baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas, todėl nėra aišku, ar kiekvienai veiklos sričiai keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, nenurodyta licencijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus teisinio reguliavimo reikalavimus: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas ir 2014 liepos 11 d. nutarimas), todėl siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turi būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas, esminės atitinkamos veiklos sąlygos bei atsakomybė už jų nesilaikymą. Pritarti 21.
21Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04 Įstatymo projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su šio Įstatymo projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų Įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Taip pat Įstatymo p rojekto
panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nesuderinta su Įstatymo projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų. Pritarti
22Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04 Įstatymo projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje. Įstatymo projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ pateikta išvada: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pateiktas alternatyvus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685 taisytinas pagal šiame rašte pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
23Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03 Ūkio ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus: 1.
Atkreipiame dėmesį, kad, svarstant galimybę licencijuoti tam tikrą veiklą, turi būti įvertinta veiklos keliama rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus ir pasirinktos veiklos reguliavimo priemonės
daugiau, nei to reikia veiklos licencijavimu siekiamam tikslui pasiekti. Įstatymo įgyvendinamuosiuose dokumentuose turėtų būti aiškiai nustatyta problema, kad nėra mažiau ribojančių priemonių nustatytai problemai spręsti ir svarbiems visuomenės interesams apsaugoti, kad įvertinus veiklos licencijavimo alternatyvas (pavyzdžiui, savireguliacijos galimybę, veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę), psichologo praktinės veiklos licencijavimu siekiamų tikslų kitos priemonės nepadėtų pasiekti, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė būtina, proporcinga ir nediskriminuojanti. Nesant objektyvių aplinkybių (statistinės ar kitos informacijos apie skundus dėl nekokybiškų paslaugų didelio skaičiaus, kitų įrodymų, kad nelicencijuojama veikla daro žalą ir pan.), pagrindžiančių psichologo praktinės veiklos licencijavimo įtvirtinimo poreikį, toks reguliavimas neturėtų būti nustatomas. Jeigu psichologų praktinės veiklos licencijavimas bus pagrįstas, manytina, kad psichologų praktinės veiklos licencijavimui neturėtų būti taikomas griežtas reguliavimas („G" modelis), kai prieš pradedant ūkinę veiklą atliekamas ūkio subjekto patikrinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjekto atitiktis Įstatymo projekte nustatytiems reikalavimams grindžiama tik informacija ir dokumentais, išduotais kitų institucijų ar paties ūkio subjekto pateiktais duomenimis ir dokumentais (Įstatymo projekte reikalaujama būti įgijus išsilavinimą ir pateikti patirtį patvirtinančius dokumentus), rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus gali būti suvaldyta atliekant vėlesnį ūkio subjekto patikrinimą ir taikomas licencijų išdavimo modelis „D“ (t. y. reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas, siekiantis teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, įgyja teisę vykdyti veiklą kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos). Jei būtų neatsižvelgta į išvardintus siūlymus atsisakyti psichologų praktinės veiklos licencijavimo arba bent taikyti licencijų išdavimo modelį „D“, toliau teikiamos Ūkio ministerijos pastabos dėl konkrečių Įstatymo projekto nuostatų. Pritarti
24Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
įtvirtinti, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, kai jam išduodama psichologo praktinės veiklos licencija ar kita.
Jei psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik išviešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 str., 10 str. 5 d. ir kitos susijusios nuostatos. Taip pat nedviprasmiškai turėtų būti įtvirtinta, kada valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto 16 str. 2 d. nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 d. – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlome suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas. Pritarti
25Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
sukonkretinti ir įvardinti vieną instituciją, kuri sutiekia teisę teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, t. y. priima sprendimą dėl licencijos išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo (atitinkamai įrašo į psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašą, sustabdo įrašymą, panaikina įrašymo sustabdymą, išbraukia iš sąrašo).
Licencijuojančiosios institucijos struktūros ar padalinių vidaus darbo ir sprendimų priėmimo tvarka neturėtų būti dėstoma įstatyme. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 5 str. ir susijusios Įstatymo projekto nuostatos. Pritarti
26Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 (2016 m. liepos 20 d. redakcija), (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas) 18.3 papunkčiu, licencijos išdavimo sąlygos, esminės licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų – licencijų turėtojų teisės, pareigos ir esminiai reikalavimai licencijos turėtojui) ir esminį poveikį ūkinei veiklai darantys draudimai ir ribojimai turi būti įtvirtinti įstatymų lygmeniu. Licencijavimo taisyklėse (t. y. įgyvendinamuosiuose teisės aktuose) turi būti nustatyta licencijų išdavimo, pakeitimo, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi reikalavimų įgyvendinimo tvarka. Vadovaudamiesi šiais principais, siūlome įvertinti Įstatymo projekto nuostatas ir atlikti reikiamus patikslinimus, atsisakyti neesminių nuostatų, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 6 str. 3-4 d., ir jas perkelti į licencijavimo taisykles. Pritarti
27Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
licencijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr.
administravimo subjektai licencijas išduoda, tikslina arba pakeičia, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina galiojimą per valstybės informacines sistemas ar registrus, ar tam specialiai sukurtą Licencijų informacinę sistemą, todėl popierinės licencijos ir jų dublikatai neturėtų būti išduodami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto 5 str. 2 d. 5 p. dublikatų išdavimo turėtų būti atsisakyta. Pritarti
28Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo terminą. Primename, kad Civilinio kodekso 2.79 str. nustatyta, kad licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Atitinkamai prašom įvertinti Įstatymo projekto nuostatą ir jos atisakyti arba aiškinamajame rašte pagrįsti 5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo termino taikymą. Pritarti
29Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
Respublikos paslaugų įstatymo 21 str., kompetentinga institucija, priimdama dokumentus, turi teisę reikalauti, kad būtų pateiktas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, tačiau šis vertimas neprivalo būti oficialiai patvirtintas. Siūlome Įstatymo projekto 6 str. 3 d. tikslinti ir atsisakyti minėto reikalavimo. Pritarti
30Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
Licencijuojančioji institucija motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų nurodytų pateikti dokumentų gavimo dienos.
Nustatant licencijos išdavimo arba motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją pateikimo terminus, turi būti užtikrinta, kad visi prašymai išduoti licenciją būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Svarstytina, ar patikrinti dokumentus (patvirtinančius išsilavinimą ir praktikos atlikimą) reikia 30 dienų. Siūlome šį terminą trumpinti. Pritarti
31Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
pateikus tinkamai įformintą prašymą išduoti licenciją kartu su visais licencijai išduoti reikalingais dokumentais ir informacija licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas atsisakymas ją išduoti per veiklos licencijavimą reguliuojančių įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad licencija išduota. Pritarti
32Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
pagrindines psichologo praktinės veiklos sritis ir kitas veiklos sritis, t. y. Įstatymo projekte nėra pateikiamas aiškus ir baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas ir nėra aiškiai išskirta, kokios rūšies licencijai kokia veikla priskiriama.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės
atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turėtų būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas ir esminės atitinkamos psichologo praktinės veiklos srities sąlygos. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projekto nuostatas. Pritarti
33Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
11Įstatymo projekto 7 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.
įtvirtinta, kad jei siekiant gauti licenciją pateikiama neteisinga paraiška, reikia teikti paraišką iš naujo. Manytina, kad turėtų būti sudaroma galimybė taisyti pateiktą paraišką ir (ar) kartu pateiktus dokumentus ir informaciją, kaip tai nustatyta Licencijavimo pagrindų aprašo 20.7 papunktyje. Kita vertus, ši nuostata nėra esminė ir turėtų būti įtvirtinta įgyvendinamajame teisės akte. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projektą. Pritarti
34Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03 12.
Vadovaudamiesi Licencijavimo pagrindų aprašo 18.8 p., siūlome Įstatymo projekto 8 str. papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai – neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ar nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Pritarti
35Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai ir aiškiai bei nedviprasmiškai išdėstyti baigtinį psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašą, atitinkamai atsisakyti šio straipsnio 1 dalies, kurioje iš esmės kartojamas to paties straipsnio 2 d. 1 punktas. Taip pat siūlome apsvarstyti, ar Įstatymo projektas neturi būti papildytas vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo 18.11 p. nuostata, kad licencijos turėtojas neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą. Pritarti
36Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
pranešama raštu per 3 darbo dienas nuo priėmimo. Atsižvelgdami į tai prašom keisti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. nustatytą 15 dienų terminą. Pritarti
37Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
ne psichologo (kaip jis apibrėžtas 2 str. 3 d.) teisės. Siūlytume Įstatymo projekto 13 str. pavadinimą tikslinti ir jį formuluoti kaip psichologo, turinčio psichologo praktinės veiklos licenciją, teisės, o 14 str. pavadinimą - psichologo, turinčio psichologo praktinės veiklos licenciją, pareigos. Pritarti
38Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
m. sausio 11 d. nutarimo Nr.
nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.1 papunkčiu, turi būti vertinama teisės aktų projektų, numatančių naujus, naikinančių ir (ar) keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, galima sukelti administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad pateikto projekto 6, 8. 9, 10, 15, 16 straipsniuose įtvirtinti informaciniai įpareigojimai, susiję su psichologo licencijos įgijimu, galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijos panaikinimu, ir vadovaujantis Nutarimu patvirtintos Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos reikalavimais, turi būti užpildyta ir Ūkio ministerijai pateikta derinti Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita (toliau – Ataskaita). Pažymime, kad projekto nuostatų sukeliama administracinė našta turėtų būti skaičiuojama, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. pasitarimo protokolo Nr. 7 „Dėl Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos ataskaitos ir verslo aplinkos gerinimo siūlymų“
teisinį reguliavimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimas, ministerijos (šiuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerija) turi pinigine išraiška vertinti ir teikti Ūkio ministerijai administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitas. Pritarti
39Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03 17.
Įstatymo projekte psichologo profesija yra įtvirtinama kaip reglamentuojama profesija, atitinkanti Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatymo (toliau – Profesinių kvalifikacijų įstatymas) 3 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką, todėl siūlome siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projekto 3 straipsnyje aiškiai apibrėžti, kad psichologo profesinė kvalifikacija yra įgyjama baigus psichologijos studijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ir atlikus prižiūrimą psichologo praktiką, nustatytą to paties straipsnio 3 dalyje. Pritarti
40Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi toks asmuo privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo.
Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatas. Pritarti
41Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
nustatyta, kad psichologas turi teisę naudoti psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Pritarti
42Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos su kitų teisės aktų nuostatomis bei tarpusavyje, Įstatymo projekte vartojama daug neesminių teisės normų ir pasigendama esminių ūkinę psichologų praktinę veiklą reglamentuojančių nuostatų. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-09-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr.
SV-S-312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
psichologas supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar reikalaujamas darbo stažas būtinai turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, kad asmuo gali vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
apibrėžiant, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Neaišku ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27 3.
Siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnį, aiškiai nurodant visas būtinas sąlygas licencijuojamai veiklai vykdyti, taip pat ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 2 dalyje nustatytos licencijos išdavimo sąlygos turėti psichologo praktinės veiklos konkrečioje darbo srityje patirties, atsižvelgiant į tai, kad įgiję psichologo išsilavinimą psichologai neturės darbo patirties konkrečioje srityje ir negalės pateikti tai patvirtinančio dokumento. Pritarti
5Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekte turėtų būti įtvirtinta, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: ar kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, ar kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, ar kai jam išduodama psichologo praktinės veiklos licencija ar kita. Jei psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik viešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, turėtų būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla – ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo. Įstatymo projekte turėtų būti nurodyta, nuo kada asmuo nebegali verstis psichologo praktine veikla sustabdžius licencijos galiojimą ir nuo kada vėl gali pradėti veiklą panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 straipsnio, 8 straipsnio, 9 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies ir kitos susijusios nuostatos. Pritarti 6.
6Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai yra neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ir nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Pritarti
7Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
punkte nustatyta, kad psichologas turi teisę naudoti psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Siūlytina papildyti Įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis. Pritarti
8Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi tokie asmenys privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo.
Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatas. Pritarti
9Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo p rojekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 dalyje – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlytina suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas. Pritarti
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 1 dalyje nustatomos Įstatymo projekto taikymo taisyklės, kurios taikytinos asmenims, atitinkantiems visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, o psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai.
Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį. Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Vienodinant formuluotes siūlytina peržiūrėti visą 17 straipsnį. Pritarti
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
verčiasi psichologo praktine veikla, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu neatitiks Įstatymo projekte keliamų reikalavimų, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, nurodant, kaip Įstatymo projekto nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie neatitinka nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla. Pritarti
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekto įsigaliojimo terminą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pritarti
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas. Pritarti
14Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projektas tikslintinas pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 19 d. išvados Nr.
15–21, 25, 29, 30–38, 41, 43–48, 50, 52–55, 60, 66–71 punktuose ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. išvadoje Nr. MR-429 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose pateiktas pastabas. Atsižvelgti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Širinskienė, I. Rozova. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė [1]
Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES. [2] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovas, I dalies, 3–4 punktai. < http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/guide/users_guide_en.pdf >. [3] Direktyvos 2013/55/ES 1 konstatuojamoji dalis. [4] Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a0916ea034b511e79f4996496b137f39 . [5] Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c89e61f0404a11e7b8e5a254f4e1c3a7?jfwid=-x5bl5q9k9 . [6] Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Psichologų licencijavimo komisija būtų sudaroma 5 metų kadencijai, tačiau pačiame Įstatymo projekte šis terminas nėra nustatytas. [7] Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, Licencijuojanti institucija – Lietuvos psichologų sąjunga, nustatanti psichologo licencijų išdavimo tvarką, tvarkanti ir prižiūrinti licencijuotų psichologų sąrašą, administruojanti ir organizuojanti psichologo licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, rengianti psichologų licencijavimą įgyvendinančius teisės aktus.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017-11-15
dalyvavo : komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas . Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai:
Edvinas Mušinskis, Dainius Zebleckis, Ūkio ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus patarėja Birutė Kindurienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyriausioji patarėja Audronė Bedorf, Lietuvos psichologų sąjungos atstovai: prezidentė Neringa Grigutytė, valdybos narys Alfredas Laurinavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Buzytė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Narimantas Satkus, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė Danutė Gailienė, dr. lektorius Robertas Povilaitis, psichologas Šarūnas Mačiulis, psichologė Kristina Leščinskaitė, psichologė Gintautė Malinauskienė, ekonomistas Justas Mundeikis. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos: (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-242 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsnyje pateiktas sąvokas reikia išdėstyti abėcėline tvarka, t. y. šio straipsnio 8 dalyje apibrėžiama sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ turėtų būti dėstoma paskutinė. Bet pažymime, kad toliau projekto nuostatose sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ nėra vartojama, todėl sąvokos apibrėžimo siūlytume atsisakyti. Pritarti Projektas patobulintas atsisakant 2 straipsnio 8 dalyje siūlomos žalos psichologinių paslaugų gavėjui sąvokos reglamentavimo. 2. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-13 2,7 Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, Licencijuojanti institucija yra Lietuvos psichologų sąjunga, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys ir motyvai, kurie lėmė, kad ši sąjunga pasirinkta būti Licencijuojančia institucija. Pažymėtina, kad analizuojamas Įstatymo projektas įtvirtina išskirtinę Lietuvos psichologų sąjungos vietą ir funkcijas psichologų praktinės veiklos licencijavimo srityje, taip pat, kaip minėta anksčiau, įpareigoja kiekvieną praktinę veiklą vykdantį psichologą būti šios sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis jos patvirtinto Psichologų profesinės etikos kodekso. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant skaidresnio teisinio reguliavimo, turėtų būti atskleisti motyvai ir kriterijai, pagal kuriuos Licencijuojančia institucija buvo pasirinkta būtent Lietuvos psichologų sąjunga. Pritarti Komiteto organizuotų klausymų metu projekto autorė informavo, kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga. Kito subjekto, kas galėtų licencijuoti be atskirų biudžeto lėšų, nerasta.
Tuo tarpu licencijavimui paskirti konkrečią valstybinę instituciją neįmanoma, nes tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis. Psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis. Licencijuojančia institucija pasirinkta Lietuvos psichologų sąjunga, kadangi tai 60 metų veikianti ir daugiausia narių, atstovaujančių visas psichologijos praktinės veiklos sritis, vienijanti psichologų sąjunga. Svarbu ir tai, kad Lietuvos psichologų sąjunga jau šiuo metu turi duomenų bazes, kuriose reikiamu momentu galima surasti psichologus pagal jų kompetenciją ir praktinės veiklos sritis. Lietuvos psichologų sąjunga jau dabar išduoda EuroPsy pažymėjimus pagal europinius standartus, kurie galioja visoje Europoje. Šiuos pažymėjimus išduoda visų šalių psichologų sąjungos. Lietuvos psichologų sąjunga jau dabar turi bazę ir sistemą pagal kurią išduoda sertifikatus. Be to, minėta sąjunga turi kvalifikacijos kėlimo pripažinimo ir administravimo patirties, taip pat Psichologų profesinės etikos kodeksą ir Etikos komitetą, kuris svarsto galimus narių etikos pažeidimus. Klausymų metu Lietuvos psichologų sąjungos atstovė informavo, kad konkretus psichologų skaičius Lietuvoje nebuvo žinomas, nes nėra tokių sąrašų. Bandant skaičiuoti nustatyta, kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Kitos, psichologus vienijančios, asociacijos yra nedidelės, taip pat siauresnės specifikos ir daugiau vienija atskirų praktinės veiklos sričių psichologus. Be to, Lietuvos psichologų sąjunga vienija tik psichologus, o kitų, psichologus vienijančių asociacijų dalyviais gali būti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, psichoterapeutai ir pan. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 2,7 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t. y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose. Iš kitos pusės, svarstytinas šios dalies tikslingumas apskritai, nes projekto 5 straipsnyje yra ne tik konkrečiai įvardyta licencijuojanti institucija, tačiau ir išsamiai reglamentuojamos jos funkcijos. Vertinant šioje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad licencijuojanti institucija greta psichologų licencijų išdavimo dar tvarko ir licencijuotų psichologų sąrašą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t. y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą. Manome, kad tokio pobūdžio administraciniai ribojimai, kai naudojamos dvi valstybinės priežiūros formos, iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais, taikomais paslaugų teikimo veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, projekte siūlome pasirinkti ir įtvirtinti kažkurią vieną psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo formą, arba atitinkamose projekto nuostatose aiškiai nurodyti, kad licenciją gavęs psichologas be jokių papildomų sąlygų yra įrašomas į minėtąjį sąrašą. Pritarti Projektas patobulintas atsisakant P rojekto 2 straipsnio
Licencijuojanti institucija , o nuostatos, nustatančios kas yra licencijuojanti institucija išdėstytos projekto 7 straipsnyje.
Pritariant Teisės departamento pastabai, kad psichologų teikiamų paslaugų valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas modelis, arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą, komitete vykusių klausymų metu nutarta projekte nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo licencijas gavę asmenys be jokių papildomų sąlygų būtų įrašomi į sąrašą (jis yra būtinas), kuris skelbiamas viešai, bet kuriam asmeniui prieinamame, Licencijuojančios institucijos internetiniame puslapyje. Klausymų metu svarstant galimybę steigti naują subjektą (pavyzdžiui, Lietuvos psichologų rūmus), vienijantį visus psichologus, konstatuota, kad viešojo administravimo įgaliojimų suteikti dar nesančiam subjektui, kurio steigimas gali būti vykdomas tik savanoriškumo pagrindu, neskiriant tam biudžeto lėšų, negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra veikiantis ir daugiausia psichologų vienijantis subjektas, apsispręsta, kad viešojo administravimo įgaliojimus yra geriau suteikti jau veikiančiam subjektui, tačiau patikslinant jo valdymo struktūrą, valdymo organų kompetenciją, įgaliojimus, naujų narių priėmimo tvarką ir šiuo tikslu detalizuojant projekto įgyvendinamąsias nuostatas, užtikrinančias, kad, pvz., valdymo organai būtų patvirtinti visuotinio narių susirinkimo, kad būtų priimti įgyvendinamieji teisės aktai. 4. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 2, 7, 8,9 Ūkio ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau ‑ įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus: 1.
Atkreipiame dėmesį, kad, svarstant galimybę licencijuoti tam tikrą veiklą, turi būti įvertinta veiklos keliama rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus ir pasirinktos veiklos reguliavimo priemonės - veiklos licencijavimo - atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems principams: ar ji neriboja ūkio subjektų teisių ir laisvių daugiau, nei to reikia veiklos licencijavimu siekiamam tikslui pasiekti. Įstatymo įgyvendinamuosiuose dokumentuose turėtų būti aiškiai nustatyta problema, kad nėra mažiau ribojančių priemonių nustatytai problemai spręsti ir svarbiems visuomenės interesams apsaugoti, kad įvertinus veiklos licencijavimo alternatyvas (pavyzdžiui, savireguliacijos galimybę, veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę), psichologo praktinės veiklos licencijavimu siekiamų tikslų kitos priemonės nepadėtų pasiekti, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė būtina, proporcinga ir nediskriminuojanti. Nesant objektyvių aplinkybių (statistinės ar kitos informacijos apie skundus dėl nekokybiškų paslaugų didelio skaičiaus, kitų įrodymų, kad nelicencijuojama veikla daro žalą ir pan.), pagrindžiančių psichologo praktinės veiklos licencijavimo įtvirtinimo poreikį, toks reguliavimas neturėtų būti nustatomas. Jeigu psichologų praktinės veiklos licencijavimas bus pagrįstas, manytina, kad psichologų praktinės veiklos licencijavimui neturėtų būti taikomas griežtas reguliavimas („G“ modelis), kai prieš pradedant ūkinę veiklą atliekamas ūkio subjekto patikrinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjekto atitiktis Įstatymo projekte nustatytiems reikalavimams grindžiama tik informacija ir dokumentais, išduotais kitų institucijų ar paties ūkio subjekto pateiktais duomenimis ir dokumentais (Įstatymo projekte reikalaujama būti įgijus išsilavinimą ir pateikti patirtį patvirtinančius dokumentus), rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus gali būti suvaldyta atliekant vėlesnį ūkio subjekto patikrinimą ir taikomas licencijų išdavimo modelis „D“ (t. y. reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas, siekiantis teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, įgyja teisę vykdyti veiklą kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos). Jei būtų neatsižvelgta į išvardintus siūlymus atsisakyti psichologų praktinės veiklos licencijavimo arba bent taikyti licencijų išdavimo modelį „D”, toliau teikiamos Ūkio ministerijos pastabos dėl konkrečių Įstatymo projekto nuostatų. Pritarti Klausymų metu Sveikatos ministerijos atstovas pažymėjo, kad sveikatos apsaugos srityje dirbantys psichologai jau turės būti licencijuojami bet kuriuo atveju, nes jie jau laikomi asmens sveikatos priežiūros specialistais, o asmens sveikatos priežiūros specialistai turi būti licencijuojami. Licencijavimas gali būti nustatomas tik įstatymu. Klausymų metu Projekto autorė grįsdama neišvengiamą poreikį licencijuoti psichologų veiklą, taip pat pažymėjo, kad psichologais šiuo metu prisistato ir atitinkamas paslaugas teikia nebūtinai psichologo išsilavinimą turintys asmenys.
Todėl nėra užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė visuose sektoriuose (ir viešajame, ir dirbant privačiai). Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma nustatyti neproporcingai griežtą psichologų veiklos licencijavimo teisinį reg lamentavimą, komitete vykusių klausymų metu nutarta patikslinti projekto nuostatas nustatant ir taikant švelnesnį licencijų išdavimo modelį, t. y. licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę vykdyti psichologo praktinę veiklą kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-242 1,4 Projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžio
„reglamentuojama“ bei 5 dalyje po žodžio „atlikdamas“ įrašytinas žodis
„psichologo“. Pritarti iš dalies Pritarta siūlymui dėl Psichologinių paslaugų gavėjo sąvokos patikslinimo. Tuo tarpu Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos termino apibrėžtyje papildymas žodžiu „psichologas“ būtų identiškas pačiam terminui. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje psichologo sąvoką, siūlome psichologo apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo kvalifikacija, o ne šiai kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šie reikalavimai, mūsų nuomone, turėtų būti išdėstyti reguliacinio pobūdžio projekto nuostatose, reglamentuojančiose psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, t.y. projekto 3 straipsnyje).
Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlome braukti žodžius „penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą“, nes: 1) teisę verstis psichologo veikla reikia sieti ne su studijų diplomo, t.y. popierinio pažymėjimo, o su aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimu; 2) galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas nenumato tokios studijų rūšies kaip nuosekliosios studijos; 3) studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti dažniausiai trunka ilgiau nei penkerius metus. Jeigu šia nuostata siūloma nurodyti ne pagal šiuo metu galiojančias normas, o anksčiau (iki tam tikros datos) įgyto aukštojo išsilavinimo reikalavimus, tai aiškiai ir reikėtų nurodyti. Tačiau svarstytina, tokios normos tikslingumas apskritai, nes projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad psichologo veikla gali verstis teisės aktų nustatyta tvarka įstatyme nustatytam išsilavinimui prilygintą Lietuvoje ar užsienyje įgytą išsilavinimą, apima minėtus atvejus. Taip pat reikėtų po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“, nes kaip lygiavertis įstatyme numatytam išsilavinimui gali būti prilyginamas ir Lietuvoje anksčiau pagal tuo metu galiojusias nuostatas įgytas išsilavinimas. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad psichologas – tai asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją. Tuo tarpu psichologo kvalifikacijos įgijimas reglamentuotinas atskirame šio įstatymo 3 straipsnyje. 7.
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija sudaro psichologų supervizorių sąrašą, tačiau kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama. Reguliavimas detalizuotinas. Pritarti Projektas patobulintas. Projekto 5 straipsnyje išsamiai reglamentuojami tapimo psichologu supervizoriumi reikalavimai, be kita ko nustatant, kad supervizorius turi būti įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą. Atitinkamai papildytos ir Sąjungos funkcijos (12 str.) ir Licencijavimo komisijos funkcijos (18 str.). 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-06-29 2,53 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Jūsų prašymu peržiūrėjo Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektą vertino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, papildomai atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus:
Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad psichologas supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, turintis ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų supervizorių sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, ar reikalaujamas stažas turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją ar nebūtinai. Taip pat neaišku, kas lemia galėjimą vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai ir kas, kokiais kriterijais vadovaujantis tai sprendžia. Pritarti Patobulintame projekte, atsižvelgiant į gautas pastabas, pakeisti reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti psichologu supervizoriumi: „5 straipsnis. Psichologas supervizorius 1.
veiklos srityje atliekama prižiūrint tos psichologų profesinės veiklos srities psichologui supervizoriui, įrašytam į psichologų supervizorių sąrašą. 2. Psichologas gali būti įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, jeigu jis:
srityje;
straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus patvirtinančių dokumentų pateikimo Psichologų licencijavimo komisijai (toliau – Licencijavimo komisija) dienos. 4. Jeigu paaiškėja, kad psichologas, įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, jis išbraukiamas iš šio sąrašo Licencijavimo komisijos sprendimu. Licencijavimo komisijos sprendime dėl psichologo išbraukimo iš psichologų supervizorių sąrašo turi būti nurodyta, kokių šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų psichologas neatitinka ir šio sprendimo apskundimo tvarka.“
352 Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. birželio
praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas). Ministerija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte nėra aiškiai įtvirtinti psichologo profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimai, todėl jį būtina papildyti nuostatomis, kad psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines psichologijos krypties studijas ir atlikus podiplominę praktiką.
Atsižvelgiant į tai, kad psichoterapinius gydymo metodus praktikoje turi teisę taikyti tik psichoterapeutai, siūlytina koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalies sąvoką „psichologo praktinė veikla“ išbraukiant žodžius „ir psichoterapinių metodų taikymą“. Būtina koreguoti Įstatymo projektą aiškiai nurodant visas sąlygas, kurios yra būtinos siekiant vykdyti licencijuojamą veiklą, įskaitant išsilavinimo reikalavimus. Pritarti iš dalies Psichoterapinė technika nereiškia ligos gydymo, ji gali būti naudojama įvairiais tikslais nesiekiant diagnozuoti sutrikimų, pvz., yra psichologijos sritis – šeimos psichoterapija, kai psichologas naudoja psichoterapinę, bendravimu pagrįstą techniką. Pats terminas „psichoterapinė technika“ nereikalauja medicininio išsilavinimo, be to, psichoterapinių metodų mokomi ir socialiniai darbuotojai, būsimieji psichologai magistratūroje mokomi tiek grupinio, tiek individualaus psichoterapinio darbo ir jo metodų panaudojimo, pvz., sporto psichologas taip pat savo darbe gali taikyti psichoterapinius metodą ‑ relaksaciją. Atsižvelgiant, į tai, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymas bus taikomas visiems Lietuvoje dirbantiems psichologams, komitete vykusių klausymų metu, nutarta sąvokoje „Psichologo praktinė veikla“ palikti terminą „psichoterapinių metodų taikymą“ bei papildyti šią sąvoką terminu „psichologinės intervencijos“. Pažymėtina, kad terminas
„psichologinis konsultavimas“ neapima „psichoterapinių metodų taikymas“ ir „psichologinė
intervencija“ terminų. 10.
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „darbo“ įrašytinas žodis veiklos“, o prieš žodį „paslaugų“ – žodis „psichologinių“. Pritarti
metu išsakytus argumentus: „
praktinės veiklos sritis
veiklos licencijoje įrašyta atskira psichologų profesinės veiklos sritis.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-242 Projekto 2 straipsnio 10 dalies, apibrėžiančios „valstybės narės piliečio“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes ji nenustato jokių specifinių šios sąvokos turinio elementų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
45 Projekto 3 straipsnio pavadinimas nesutampa su skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu. Siūlytume skyriaus pavadinimą derinti su straipsnio pavadinimu, kuris tiksliau atspindi straipsnio turinį. Atsižvelgti Komitete vykusių klausymų metu II skyriaus reglamentavimas patobulintas iš esmės. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad psichologai rengiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame įtvirtinta, kad aukštosios mokyklos pačios nustato studijų tvarką bei rengia ir tvirtina teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas. Tuo tarpu p irmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai įtvirtinti atskirame Mokslo ir studijų įstatymo straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome dėstyti taip: „Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo bei aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka“. Pritarti 14.
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-043 Įstatymo projekte psichologo profesija yra įtvirtinama kaip reglamentuojama profesija, atitinkanti Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatymo (toliau ‑ Profesinių kvalifikacijų įstatymas) 3 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką, todėl siūlome siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projekto 3 straipsnyje aiškiai apibrėžti, kad psichologo profesinė kvalifikacija yra įgyjama baigus psichologijos studijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ir atlikus prižiūrimą psichologo praktiką, nustatytą to paties straipsnio 3 dalyje. Pritarti Atsižvelgiant į klausymuose vykusias diskusijas, Projektas patobulintas jo 3 straipsnyje reglamentuojant psichologo kvalifikacijos įgijimą, o prižiūrimos psichologo praktinės veiklos atlikimo reikalavimą susiejant su reikalavimais psichologo licencijai gauti . 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Atsižvelgiant į šios išvados 4 pastabą, projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „penkerių metų nuosekliąsias“, o po žodžio
„užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“. Pritarti
16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-244 Projekto 3 straipsnyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, formuluotė „praktinė veikla“ derintina su projekto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta „psichologo praktinės veiklos“ sąvoka. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerija 2017-06-294 Kaip galima suprasti iš aiškinamojo rašto, psichologas turi teisę įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją tik atlikęs prižiūrimą psichologo praktinę veiklą. Iš esmės tikslintinas Įstatymo projekto 4 straipsnis aiškiai nurodant visas sąlygas, būtinas vykdyti licencijuojamą veiklą, tame tarpe ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos. Iš Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją.
Ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją. Pritarti Projekto 4 straipsnio nuostatos patobulintos nustatant aiškius reikalavimus psichologo licencijai gauti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 4,51 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio
turi būti atskleistas vartojamų formuluočių „individuali supervizijų valanda“ bei
„supervizijų valandos dirbant grupėje“ turinys. Pritarti
Komitete vykusių klausymų metu, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nutarta teisinį reglamentavimą susijusį su
„prižiūrima psichologo praktinė veikla“ ir „psichologas supervizorius“, nustatyti
atskiruose projekto straipsniuose, kuriuose būtų plačiau atskleistas šių formuluočių turinys. Projekto 4 straipsnyje nustatomi „Reikalavimai psichologo licencijai gauti“, o 5 straipsnyje „Psichologas supervizorius“. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo ir aiškumo, projekto 3 straipsnį siūlome papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis esmines prižiūrimos psichologo praktinės veiklos sąlygas, t.y. reikėtų atskleisti, ar prižiūrimos praktinės veiklos metu, psichologo kvalifikaciją turintis asmuo, prižiūrimas supervizoriaus, gali atlikti visas psichologines paslaugas pilna apimtimi, ar, vis dėlto, tam tikras psichologinių paslaugų ribojimas gali būti taikomas, ir jei taip, kokio pobūdžio ribojimai gali būti taikomi.
Taip pat reikėtų atskleisti kurios psichologų praktinės veiklos vykdymo sąlygos, įtvirtintos projekto 4 straipsnyje, taikomos prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pritarti Patobulinto Projekto 4 straipsnio reglamentuojančio reikalavimus psichologo licencijas gauti 3 dalyje nurodoma, kad p rižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu psichologas turi visas teises ir pareigas kaip psichologo praktinės veiklos licenciją turintys psichologai, taip pat privalo atlikti mažiausiai vienos valandos per savaitę trukmės konsultacijas su psichologu supervizoriumi . 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
„veiklos“ įrašytinas žodis „vykdymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-246 Nėra aiškus projekto 6 straipsnio 1 dalyje vertimosi psichologo praktine veikla būdų išskyrimas, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi. Be to, pagal nuostatos turinį, ši norma turėtų būti dėstoma projekto 4 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologų praktinės veiklos sąlygas, o ne 6 straipsnyje, reguliuojančiame licencijos išdavimą. Pritarti 22.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-246 Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama asmeniui, pateikusiam praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį, tačiau kitose projekte nuostatose apie jokį praktinio darbo, išskyrus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, reikalavimą asmenims, siekiantiems gauti licenciją ir užsiimti psichologo praktine veikla, neužsimenama. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį su asmens teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimu susijusios tesiės normos turi būti įtvirtintos įstatyme. Vadovaujantis šiuo principu, įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir atskleistas praktinio darbo konkrečioje srityje reikalavimas. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai įvardyti instituciją, kuriai dokumentai dėl licencijų išdavimo turėtų būti pateikiami. Taip pat pažymime, kad po žodžio „prižiūrimą“ įrašytinas žodis „psichologo“. Pritarti Projekto nuostatos patobulintos. 23. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-236 Projekto 6 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, jog psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pateikus psichologo išsilavinimą, praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį ir prižiūrimą praktinę veiklą patvirtinančius dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuojama praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis, todėl reikalavimo turėti minėtą patirtį turinys nėra aiškus ir kelia tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, ar kaip praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis gali būti užskaitoma prižiūrima praktinė veikla (tai ypač aktualu studijas baigusiems psichologams)? Kokios trukmės darbo patirtis yra pakankama licencijai gauti? Pritarti 24.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 4 straipsnio 2 dalies žodžių „taip pat prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu“ siūlome atsisakyti, nes tai paneigtų principinę 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Mūsų nuomone, ir projekto 2 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai, ir 3 bei 4 straipsniuose įtvirtintos normos suponuoja, kad psichologo praktinė veikla bei prižiūrima psichologo praktinė veikla, nors ir panašios tarpusavyje savo turiniu, iš esmės skiriasi savo teikimo sąlygomis ir reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome šių psichologinių paslaugų teikimo formų nesuniveliuoti ir reglamentuoti jas atskirai, t.y. projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad psichologo praktine veikla gali verstis tik asmuo, turintis galiojančią licenciją. Tuo tarpu prižiūrimos psichologo praktinės veiklos teikimo sąlygos yra įtvirtintos projekto 3 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t. y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu, ar kitų sąlygų įgyvendinimu. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje.
Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 26. Lietuvos
4 Iš Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies neaišku, ar kiekvienai veiklai turėtų būti išduodama atskira licencija, ar kiekvienai praktinės veiklos sričiai būtų keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, kuri nenurodyta licencijoje. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 27. Lietuvos
4 Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje nėra pateikiamas baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas, todėl nėra aišku, ar kiekvienai veiklos sričiai keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, nenurodyta licencijoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus teisinio reguliavimo reikalavimus: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas ir 2014 liepos 11 d. nutarimas), todėl siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turi būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas, esminės atitinkamos veiklos sąlygos bei atsakomybė už jų nesilaikymą. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 28. Lietuvos
4 Įstatymo projekto 6 str. 5 d. siūloma licencijuoti 4 pagrindines psichologo praktinės veiklos sritis ir kitas veiklos sritis, t. y. Įstatymo projekte nėra pateikiamas aiškus ir baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas ir nėra aiškiai išskirta, kokios rūšies licencijai kokia veikla priskiriama.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai), todėl, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turėtų būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas ir esminės atitinkamos psichologo praktinės veiklos srities sąlygos. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projekto nuostatas. Pritarti Projektas patobulintas, atsisakant įstatyme reglamentuoti psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašą. Siūloma nustatyti, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktas brauktinas, kaip nenustatantis jokių reguliacinio pobūdžio normų. Galbūt tikslinga tiesiog nurodyti, kad licencijoje gali būti nurodomos ir kitos psichologo praktinės veiklos sritys, kuriose psichologas gali verstis praktine veikla. Pritarti Projektas patobulintas, atsisakant įstatyme reglamentuoti psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašą.
Siūloma nustatyti, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 30. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija 2017-06-087 Bendrosios pastabos. Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymas reglamentuoja skaitlingos profesinės grupės (psichologų) veiklą, numato jai priklausančių profesionalų kvalifikacijos įgijimo, licencijos praktikai išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas ir k.t. Šis įstatymas yra labai svarbus psichologų bendruomenei ir jos raidai. Tačiau, rengiant įstatymo redakcijas nebuvo atsižvelgta į Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos, bei kitų psichologus vienijančių asociacijų interesus, nepagrįstai suteikiant išskirtines sprendimo galias Lietuvos psichologų sąjungai. Į darbo grupę Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui parengti buvo įtraukti tik vienos psichologų organizacijos (Lietuvos psichologų sąjungos) atstovai, kurie atstovauja apie 20 proc. praktinį darbą dirbančių psichologų. Veikiausiai dėl minėtos priežasties Lietuvos psichologų sąjunga pasirinkta kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam priskiriama funkcija išduoti licencijas ir numatytos kitos viešojo administravimo funkcijos, nors šį sąjunga nėra vienintelė asociacija, vienijanti psichologus. Toks pasirinkimas gali tapti nepakankamo skaidrumo vykdant licencijavimo veiklą, licencijų priežiūrą, prielaida.
Siūlymai dėl įstatymo XIIP-4553 projekto:
Psichologo praktinės veiklos licencijas (toliau ‑ licencija) išduoda, atsisako išduoti, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos duomenis tikslina, dublikatą išduoda ir prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų Lietuvos psichologų taryba, (toliau ‑ Licencijuojanti institucija), vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, Licencijuojančios institucijos patvirtintomis Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklėmis (toliau ‑ Taisyklės). 6.2.1. Lietuvos psichologų tarybą sudaro visų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus registruotų psichologų asociacijų atstovai. Po vieną atstovų nuo kiekvienos psichologus vienijančios asociacijos. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija yra pasirengusi prisidėti prie Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo rengimo. Nepritarti Komiteto organizuotų klausymų dėl Projekto metu, projekto autorė informavo, kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga. Kito subjekto, kas galėtų licencijuoti be atskirų biudžeto lėšų, nerasta. Tuo tarpu licencijavimui paskirti konkrečią valstybinę instituciją neįmanoma, nes tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis. Psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis. Licencijuojančia institucija pasirinkta Lietuvos psichologų sąjunga, kadangi tai 60 metų veikianti ir daugiausia narių, atstovaujančių visas psichologijos praktinės veiklos sritis, vienijanti psichologų sąjunga. Svarbu ir tai, kad Lietuvos psichologų sąjunga jau šiuo metu turi duomenų bazes pagal kurią reikiamu momentu galima surasti psichologus pagal kompetenciją ir praktinės veiklos sritis.
Lietuvos psichologų sąjunga jau dabar išduoda EuroPsy pažymėjimus pagal europinius standartus, kurie galioja visoje Europoje. Šiuos pažymėjimus išduoda visų šalių psichologų sąjungos. Lietuvos psichologų sąjunga jau turi ir bazę ir sistemą pagal kurią išduoda sertifikatus. Be to, minėta sąjunga turi kvalifikacijos kėlimo pripažinimo ir administravimo patirties, taip pat Psichologų profesinės etikos kodeksą ir Etikos komitetą, kuris svarsto galimus narių etikos pažeidimus. Klausymų metu Lietuvos psichologų sąjungos atstovė informavo, kad konkretus psichologų skaičius Lietuvoje nebuvo žinomas, nes nėra tokių sąrašų. Bandant skaičiuoti nustatyta, kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Kitos psichologus vienijančios asociacijos yra nedidelės, taip pat siauresnės specifikos ir daugiau vienija atskirų praktinės veiklos sričių psichologus. Be to, Lietuvos psichologų sąjunga vienija tik psichologus, o kitų organizacijų dalyviais gali būti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, psichoterapeutai ir pan. 31. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 7, 8, 9,10 Manytina, kad Įstatymo projekto rengėjams derėtų sukonkretinti ir įvardinti vieną instituciją, kuri sutiekia teisę teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, t. y. priima sprendimą dėl licencijos išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo (atitinkamai įrašo į psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašą, sustabdo įrašymą, panaikina įrašymo sustabdymą, išbraukia iš sąrašo). Licencijuojančiosios institucijos struktūros ar padalinių vidaus darbo ir sprendimų priėmimo tvarka neturėtų būti dėstoma įstatyme. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 5 str. ir susijusios Įstatymo projekto nuostatos.
Atsižvelgti Klausymų metu, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Projekto nuostatos patobulintos įtvirtinant jame esminius Lietuvos psichologų sąjungos organus ir pagrindines jų funkcijas. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 7, 8, 9,10 Vertinant projekto nuostatas ir struktūrą sistemiškai, manytume, kad sąjungos veiklos teisinis reguliavimas nėra išsamus ir pakankamas. Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 5 straipsniu, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto atskirame skirsnyje reglamentuoti pagrindinius Lietuvos psichologų sąjungos, t.y. licencijuojančios institucijos veiklos pagrindus, t.y. nustatyti esminius deleguotas viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančių organų sudarymo ir veiklos principus, jų kompetenciją, priimamus sprendimus bei tarpusavio sąveiką sprendžiant pagrindinius psichologų licencijavimo, jų veiklos priežiūros ir kitus viešojo administravimo klausimus, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Kaip pavyzdžius galima paiminėti Odontologų rūmų įstatymą bei Architektų rūmų įstatymą, kuriuose išsamiai įtvirtintos tam tikra profesine veikla užsiimančių asmenų licencijavimą vykdančių savivaldos institucijų valdymo organų struktūra, jų kompetencija ir tarpusavio sąveika.
Pritarti Komitete vykusių klausymu metu apsispręsta, kad Psichologų licencijavimo taisykles turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes priešingu atveju būtų sudėtinga priskirti šią pareigą kuriai nors vienai ministerijai pagal jos veiklos sritį (kaip minėta, tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis; psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis). Projekto 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Licencijavimo komisijos nuostatus tvirtins Sąjungos valdyba. 33. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 7, 8,9 Primename, kad, vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 (2016 m. liepos 20 d. redakcija), (toliau - Licencijavimo pagrindų aprašas) 18.3 papunkčiu, licencijos išdavimo sąlygos, esminės licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų
Atsižvelgti iš dalies Projekto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į pateiktą pastabą ir į klausymų metu išsakytus argumentus. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 7, 13,1814 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad licencijuojanti institucija administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tuo tarpu sprendimus dėl psichologų praktinės veiklos licencijų suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo priima Psichologų licencijavimo komisija, kurią sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Toks reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes iškreipiamas visa valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros mechanizmas. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis vienijanti ir jų savivaldą įgyvendinanti institucija, savo uždaviniams vykdyti bei valstybės deleguotai administracinės priežiūros funkcijai įgyvendinti yra įgaliota sudaryti įvairius valdymo ar struktūrinius organus, kuriems suteikiami įvairūs įgaliojimai. Būtent vienas iš sudaromų struktūrinių organų ir būna įgaliotas priimti sprendimus dėl licencijų ar leidimų, būtinų norint užsiimti jų prižiūrima profesine veikla, išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo.
Taip pat pažymėtina, kad tokios komisijos, kaip savivaldos organizacijos struktūrinis padalinys, sprendimas priima būtent asociacijos, o ne savo vardu, todėl atsakomybė už vieno ar kito sprendimo priėmimą tenka savivaldos organizacijai, o ne pačiai komisijai. Tuo tarpu projektu siūlomas administracinės priežiūros modelis, pagal kurį sprendimus dėl licencijų priima ne pati licencijuojanti institucija, įgyvendinanti psichologų savivaldą, o neapibrėžto teisinio statuso Vyriausybės sudaroma ir jai atskaitingas komisija, kurios veiklos ir priimamų sprendimų santykis su licencijuojančia institucija ir jos tvirtinamomis Licencijavimo taisyklėmis neatskleistas, nedera su bendraisiais viešojo administravimo principais. Reikėtų apsispręsti, ar psichologų veiklos reguliavimas turi priklausyti valstybės vykdomosios valdžios institucijų sąrangai priklausančių subjektų kompetencijai, ar, vis dėlto, valstybės deleguotas pačiai psichologų savivaldą įgyvendinančiai institucijai – Lietuvos psichologų sąjungai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos. Atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame teigiama, kad psichologų veiklą licencijuojanti institucija turi būti Lietuvos psichologų sąjunga, tolimesnės Teisės departamento pastabos bus dėstomos, preziumuojant, kad psichologų licencijavimo komisija yra struktūrinis asociacijos organas, už kurį sudarymą, veiklą ir priimamus sprendimus bus atsakinga ne Vyriausybė, o pati asociacija. Pritarti Patobulintame projekte įtvirtinama, kad licencijuojanti institucija yra Lietuvos psichologų sąjungą; kad Licencijavimo komisija yra Lietuvos psichologų sąjungos organas, o sprendimus priima Sąjungos vardu. 35.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė – penkeri metai. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad l icencija išduodama neterminuotam laikui , jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirm enybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su licencijų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui. 36. Sveikatos apsaugos ministerija
2 Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencija išduodama 5 metų laikotarpiui. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad l icencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.
Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų, todėl s iūlome dėstyti taip: „psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos“. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui. 37. Lietuvos
2 Įstatymo projekto 6 str. 4 d. siūloma nustatyti 5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo terminą. Primename, kad Civilinio kodekso 2.79 str. nustatyta, kad licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Atitinkamai prašom įvertinti Įstatymo projekto nuostatą ir jos atisakyti arba aiškinamajame rašte pagrįsti 5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo termino taikymą. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad asmuo kartu su dokumentais pateikia ir paraišką dėl licencijos išdavimo (kaip nurodyta projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Atsižvelgti 39.
4 Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 21 str., kompetentinga institucija, priimdama dokumentus, turi teisę reikalauti, kad būtų pateiktas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, tačiau šis vertimas neprivalo būti oficialiai patvirtintas. Siūlome Įstatymo projekto 6 str. 3 d. tikslinti ir atsisakyti minėto reikalavimo. Pritarti
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 7, 21,225
nedviprasmiškai įtvirtinti, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, kai jam išduodama licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik išviešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 str., 10 str. 5 d. ir kitos susijusios nuostatos. Taip pat nedviprasmiškai turėtų būti įtvirtinta, kada valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto 16 str. 2 d. nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 d. – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlome suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas. Pritarti
5 Įstatymo projekto 6 str.
sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų nurodytų pateikti dokumentų gavimo dienos. Nustatant licencijos išdavimo arba motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją pateikimo terminus, turi būti užtikrinta, kad visi prašymai išduoti licenciją būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Svarstytina, ar patikrinti dokumentus (patvirtinančius išsilavinimą ir praktikos atlikimą) reikia 30 dienų. Siūlome šį terminą trumpinti. Atsižvelgti Projektas patobulintas nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 42. Lietuvos
5 Vadovaudamiesi Licencijavimo pagrindų aprašo 12 ir 18.4 p., siūlome Įstatymo projekto 6 str. papildyti nuostata, kad jeigu pateikus tinkamai įformintą prašymą išduoti licenciją kartu su visais licencijai išduoti reikalingais dokumentais ir informacija licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas atsisakymas ją išduoti per veiklos licencijavimą reguliuojančių įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad licencija išduota. Nepritarti Patobulinus projektą, pastaba neaktuali. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Projekto 6 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima licencijuojanti institucija, reikėtų suderinti su projekto 5 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tokiu sprendimus priima psichologų licencijavimo komisija.
Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji neaktuali, nes Projektas patobulintas, nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 44. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
5 Siūlytina Projekto 6 straipsnį papildyti nuostata, įpareigojančia licencijuojamą instituciją per protingą ir pagrįstą terminą apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti informuoti prašymą pateikusį asmenį. Apie priimtą sprendimą asmuo turėtų būti informuojamas kaip įmanoma greičiau, kad jam nebūtų delsiama leisti užsiimti psichologo praktine veikla arba ginčyti licencijuojančios institucijos sprendimą atsisakyti išduoti licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 9, 15 ir 16 straipsniams. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji neaktuali, nes Projektas patobulintas, nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 45.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 6,75 Projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų, neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji neaktuali, nes Projektas patobulintas, nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 46. Sveikatos apsaugos ministerija 2017-07-04 6, 7, 8,5 Įstatymo projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su šio Įstatymo projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų Įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Taip pat Įstatymo p rojekto
panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nesuderinta su Įstatymo projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų.
Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji neaktuali, nes Projektas patobulintas, nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 7,85 Projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini žodžiai „arba pratęsti“. Be to, šiame punkte reikėtų braukti nuostatą dėl nurodomo termino trūkumams pašalinti. Atkreipiame dėmesį, kad terminas paraiškos trūkumams pašalinti yra reikalingas tuo atveju, kai licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai, o trūkumams pašalinus – atnaujinamas. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą reguliavimą, (kuris, mūsų nuomone, yra ydingas ir neproporcingas administracinės naštos požiūriu) klaidų ir netikslumų paraiškoje buvimas jau yra pagrindas atsisakyti išduoti licenciją, todėl pareiškėjas, jas ištaisęs, pagal šio straipsnio 2 dalį tiesiog turi pradėti naują licencijos išdavimo procedūrą, kurioje 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu šiame punkte nurodytina koks sprendimas (apie kurį per 3 darbo dienas po jo priėmimo turi būti informuotas psichologas) turimas omenyje. Pritarti 48.
85 5,7 Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 5 dalių kontekste, turėtų būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla, ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo. Šios pastabos kontekste Įstatymo projekte taip pat turėtų būti nurodytas momentas, nuo kurio asmuo gali pradėti verstis psichologo praktine veikla (Įstatymo projekto 6 straipsnis), nuo kada jis nebegali verstis šia veikla sustabdžius licencijos galiojimą (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nuo kada vėl gali pradėti panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą (Įstatymo projekto 9 straipsnis). Atsižvelgti
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 7,86 Įstatymo projekto 7 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. įtvirtinta, kad jei siekiant gauti licenciją pateikiama neteisinga paraiška, reikia teikti paraišką iš naujo. Manytina, kad turėtų būti sudaroma galimybė taisyti pateiktą paraišką ir (ar) kartu pateiktus dokumentus ir informaciją, kaip tai nustatyta Licencijavimo pagrindų aprašo 20.7 papunktyje. Kita vertus, ši nuostata nėra esminė ir turėtų būti įtvirtinta įgyvendinamajame teisės akte. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projektą. Pritarti
1172 Vadovaujantis Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles, nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką, administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tvarko licencijuotų psichologų sąrašą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas.
Mūsų nuomone, situacija, kai pati institucija nustato savo veiklos įgyvendinimo taisykles ir pati kontroliuoja kaip laikomasi jos pačios sukurtų taisyklių yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome, kad teisės aktai, reglamentuojantys psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo procedūras, būtų priimami aukštesnio lygio institucijos, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos. Pritarti Komitete vykusių klausymu metu apsispręsta, kad Psichologų licencijavimo taisykles turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes priešingu atveju būtų sudėtinga priskirti kuriai nors vienai ministerijai pagal jos veiklos sritį (kaip minėta, tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis; psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis). Projekto 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Licencijavimo komisijos nuostatus tvirtins Sąjungos valdyba. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles ir nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką. Ši nuostata tikslintina, nes pats taisyklių parengimas (be jų formalaus patvirtinimo) jokių teisinių pasekmių nesukuria.
Be to, manytume, kad būtent minėtose Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėse ir būtų licencijų išdavimo tvarka, todėl papildoma nuostata dėl psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarkos nustatymo yra perteklinė bei klaidinanti. Pritarti Komitete vykusių klausymu metu apsispręsta, kad Psichologų licencijavimo taisykles turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes priešingu atveju būtų sudėtinga priskirti kuriai nors vienai ministerijai pagal jos veiklos sritį (kaip minėta, tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis; psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis). 52. Lietuvos
142 Vadovaudamiesi Licencijavimo pagrindų aprašo 18.8 p., siūlome Įstatymo projekto 8 str. papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai - neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ar nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9171155 Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų plačiau atskleisti Etikos komiteto sprendimų (išvadų) teisinę galia ir santykį su Psichologų licencijavimo komisijos priimamais sprendimais, nes toliau projekto nuostatose visiškai neatskleidžiama tolesnė procedūra, kurios metu būtų sprendžiamas licencijos galiojimo sustabdymo teisėtumas (o tuo pačiu ir Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimo pagrįstumas).
Vertinant tai, taip pat pažymėtinas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį profesinės etikos kodekso pažeidimas yra licencijos galiojimo sustabdymo, tačiau ne licencijos panaikinimo pagrindas, todėl kyla klausimas dėl tokio licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo tikslingumo apskritai. Be to, šiame punkte, reikėtų atskleisti kokiais atvejais (esant pranešimui, prašymui, skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) Etikos komitetas galėtų vertinti licencijos turėtojo galimai įvykdyto profesinės etikos kodekso pažeidimo faktą. Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas derintinas su projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nes vienu atveju yra nustatyta, kad Etikos komitetas pateikia išvadas „dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pagrįstumo“, o kitu atveju -
„kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso
nuostatas“. Šių nuostatų turinys ir teisinė reikšmė skiriasi, todėl terminologija ir Etikos komiteto atliekamų veiksmų apimtis turi būti suvienodinti, kad įstatymą būtų įmanoma taikyti tinkamai. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas brauktinas kaip neatitinkantis bendrųjų licencijų valstybės reguliuojamai veiklai išdavimo principų. Pritarti 55.
kanceliarijos Teisės departamentas
16 Nėra suprantama, kaip būtų taikomas projekto
pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų licencijavimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas. Pritarti
2 Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Licencijuojančios institucijos pareiga apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoti licencijos turėtoją ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovą arba jo įgaliotą atstovą , tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose Įstatymo projekto nuostatose nenustatyta per kiek laiko nuo pagrindo sustabdyti licencijos galiojimą atsiradimo dienos Licencijuojanti institucija turi priimti minėtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojas negali verstis psichologo praktine veikla, todėl mūsų nuomone, t eisės aktuose turi būti aiškūs ir apibrėžti sprendimų priėmimo terminai, nes kitu atveju esant nepagrįstiems susitarimams sudaromos galimybės neribotą laikotarpį nepriimti sprendimo stabdyti licencijos galiojimą, nors ir egzistuoja jos galiojimo sustabdymo pagrindas. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo, siūlome taikyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies, kuriose numatyta Licencijuojančios institucijos pareiga per 30 dienų priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti ir dėl licencijos panaikinimo, analogiją ir nustatyti sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo terminą. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad Licencijavimo komisija sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo priima nedelsiant. 57.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 8,947 Projekto 9 straipsnio nuostata, numatanti, kad licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nedera su projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-249 Projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas ginčytinas, nes pats licencijos galiojimo panaikinimo teismo sprendimu faktas negali būti laikomas pagrindu vėliau neišduoti kitos psichologų praktinės veiklos licencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas turi būti siejamas arba su pačiu teismo sprendimu, kuriuo gali būti uždrausta tam tikrą laiką verstis psichologo praktine veikla (kaip jau numatyta šios dalies 3 punkte), arba su įstatymine nuostata, nustatančia atitinkamus apribojimus asmenims, kurių licencijos buvo panaikintos tam tikrais pagrindais (o projekte tokių veiklą ribojančių nėra). Pritarti
1 Siūlome Įstatymo projekto 10 str. vadinti Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai ir aiškiai bei nedviprasmiškai išdėstyti baigtinį psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašą, atitinkamai atsisakyti šio straipsnio 1 dalies, kurioje iš esmės kartojamas to paties straipsnio 2 d. 1 punktas. Taip pat siūlome apsvarstyti, ar Įstatymo projektas neturi būti papildytas vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo 18.11 p. nuostata, kad licencijos turėtojas neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą. Pritarti iš dalies Nurodytos nuostatos atsisakyta. Projekto 9 straipsnio nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į pateiktą pastabą ir klausymų metu išsakytus argumentus. 60.
kanceliarijos Teisės departamentas
914
formuluotė derintina su 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
917 Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reguliuojant licencijos galiojimo panaikinimą, nėra jokių nuostatų, susijusių su projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu licencijos galiojimo pagrindu, kai Etikos komitetas pateikia išvadą „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“. Šiam kontekste pastebėtina, jog Etikos komitetas turėtų būti įrašytas į projekto 10 straipsnio 1 dalį, be to, Etikos komiteto išvada turi būti nurodyta ir tarp
kitokiu atveju, šiuo pagrindu nebūtų galima panaikinti licencijos galiojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebūtų galima taikyti ir projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes etikos kodekso pažeidimas negali savaime išnykti, ar būti pašalintas. Atsižvelgti Projekto 8, 9 ir 17 straipsnių nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į pateiktą pastabą ir klausymų metu išsakytus argumentus. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16 Manytina, jog siekiant teisinio reguliavimo efektyvumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas, nustatantis, jog licencijos galiojimas panaikinamas, kai sustabdžius licencijos galiojimą, asmuo toliau vykdo psichologo praktinę veiklą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Atsižvelgiant į licencijos galiojimo panaikinimo teisinę reikšmę, kelia abejonių projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas 15 dienų terminas pranešti apie licencijos galiojimo panaikinimą ir išbraukimą iš licencijuotų psichologų sąrašo.
Teigtina, jog siekiant, kad asmenys, kurių licencijos galiojimas panaikintas negalėtų toliau vykdyti psichologo praktinės veiklos, minėti veiksmai turėtų būti atliekami nedelsiant. Pritarti Straipsnio nuostatos patobulintos:
„4. Išskyrus šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą atvejį,
Licencijavimo komisija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo panaikinimo pagrindą ir terminą.“
4 Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos sustabdymo pagrindą ir terminą, išskyrus šio straipsnio
panaikinti licencijos galiojimą turi būti nurodomi licencijos sustabdymo pagrindas ir terminas. Pažymėtina, kad licencijos galiojimo sustabdymo pagrindai ir sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarka nustatyta Įstatymo projekto 8 straipsnyje.
Svarstytina, ar Įstatymo projekto rengėjai turi omenyje tuos atvejus, kai licencijos galiojimas panaikinamas per Licencijuojančios institucijos nustatytą terminą nepašalinus ar neišnykus priežastims, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir dėl to reikia nurodyti licencijos sustabdymo pagrindą, ar tai yra techninė klaida. Taip pat manome, kad nuostatoje įtvirtintas 15 dienų terminas, per kurį Licencijuojanti institucija turi informuoti apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą, yra per ilgas ir nedera su kitomis Įstatymo projekto nuostatomis, reglamentuojančiomis sprendimų atsisakyti išduoti licenciją arba sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarką, kuriose nustatytas 3 darbo dienų terminas. Be to, mūsų nuomone, apie tokio pobūdžio sprendimų priėmimą turi būti pranešama kaip įmanoma operatyviau tam, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, būtų informuotas, jog jo licencijos galiojimas panaikintas ir jis negali verstis psichologo praktika. Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome nustatyti trumpesnį, pavyzdžiui, 3 darbo dienų terminą, per kurį Licencijuojanti institucija turi pranešti licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą bei patikslinti šio pranešimo turinį. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
4 Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per
pareiškėjo informavimo apie priimtą sprendimą terminas yra pagrįstas.
Kyla abejonių, jog parengti pranešimą apie priimtą motyvuotą sprendimą, t. y. persiųsti licencijuojančios institucijos jau priimtą sprendimą, yra reikalinga 15 dienų. Pritarti
4 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad apie individualaus administracinio akto priėmimą pranešama raštu per 3 darbo dienas nuo priėmimo. Atsižvelgdami į tai prašom keisti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. nustatytą 15 dienų terminą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2410 Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 8 straipsnyje nenustatoma Licencijuojančios institucijos pareiga licencijuotų psichologų sąraše padaryti žymas, apie licencijos galiojimo sustabdymą. Manytina, jog siekiant užtikrinti asmenų teisę žinoti apie psichologus, kurių licencijų galiojimas yra sustabdytas, ši informacija turėtų būti viešai prieinama ir atitinkamai pažymima licencijuotų psichologų sąraše. Pritarti Projektas papildytas nauju straipsniu: „10 straipsnis. Informacija apie licencijas Informacija apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą ir panaikinimą skelbiama Sąjungos interneto svetainėje.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2411 Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso“, nes, pirma, asociacijos nario mokesčio mokėjimo sąlygos yra ne šio įstatymo, o asociacijos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas, o, antra, Psichologų profesinės etikos kodekso laikymasis yra ne psichologų praktinės veiklos sąlyga, o viena iš psichologo pareigų, jau įtvirtinta ir projekto 14 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 5 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį reikėtų papildyti nuostata, kad Lietuvos psichologų sąjungos veiklą reglamentuoja ir šis įstatymas. Pritarti 70.
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas praktinę veiklą vykdantis psichologas privalo būti Lietuvos psichologų sąjungos narys. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad „Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos
expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.
Aptartų argumentų kontekste ginčytina, kad psichologo profesija galėtų būti laikoma valstybės kontroliuojama profesija, bei kad yra teisinis pagrindas teigti, kad psichologo vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis). Nepritarus šiai pastabai, projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu sąlygas, t.y. apibrėžti narystės šioje asociacijoje pradžią. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu išsamiai diskutuota dėl psichologų licencijavimo poreikio apskritai. Be aukščiau nurodytų argumentų pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (patvirtintoje LR Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82) nurodoma, kad „ Lietuva iki šiol pasižymi itin blogais psichikos sveikatos rodikliais: aukštas psichikos sutrikimų procentas, paplitusios patyčios, klestinčios tiek mokyklose, tiek ir tarp suaugusiųjų, viešojoje erdvėje. Psichikos sutrikimų turintys asmenys vis dar stigmatizuojami, egzistuoja baimė kreiptis reikalingos pagalbos, bijant visuomenės atstūmimo ir pasmerkimo. Visa tai lemia didelius savižudybių rodiklius tiek suaugusiųjų, tiek vaikų grupėse“ (53 p.), „ Psichikos sveikatos srityje lieka daug neišspręstų esminių problemų. Praktiškai nėra bendradarbiavimo tarp ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros centrų ir stacionarų. Ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros centrų darbo stilius išlieka pasyvus, bendruomenėms nėra prieinamos specializuotos ambulatorinės slaugos paslaugos.
Išlieka prasti ryšiai arba jų iš viso nėra su socialinės rūpybos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, net ir su šeimos gydytojais. Todėl psichikos sutrikimų turintis pacientas lieka be jokios priežiūros, krinta jo gyvenimo kokybė, o svarbiausia, kad liga labai dažnai atsinaujina“ (54 p.); „ Dėl šių priežasčių, taip pat dėl neišvystytų, netinkamai finansuojamų ir nepakankamai prieinamų psichologinės ir psichoterapinės pagalbos paslaugų, psichikos sveikatos priežiūra vertintina kaip itin neefektyvi. Psichikos sveikatos priežiūros kokybę silpnina ir nepakankama centruose dirbančių psichologų kvalifikacija. Psichikos sveikatos priežiūros sistemoje trūksta psichologų licencijavimo ir pasiektų veiklos rezultatų analizės“ (55 p.). Šioje LR Vyriausybės programoje įsipareigojama spręsti psichologų licencijavimo bei darbo kokybės vertinimo klausimus ir skatinti psichologų darbo vietų plėtrą savivaldybėse ir sveikatos priežiūros įstaigose (57.1 p.). Klausymų metu Sveikatos ministerijos atstovas pažymėjo, kad sveikatos apsaugos srityje dirbantys psichologai bet kuriuo atveju jau turės būti licencijuojami, nes jie laikomi asmens sveikatos priežiūros specialistais. Asmens sveikatos priežiūros specialistai turi būti licencijuojami, o licencijavimas gali būti nustatomas tik įstatymu. Klausymų metu Projekto autorė grįsdama neišvengiamą poreikį licencijuoti psichologų veiklą, taip pat pažymėjo, kad psichologais šiuo metu prisistato ir atitinkamas paslaugas teikia nebūtinai psichologo išsilavinimą turintys asmenys. Taip nėra užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė visuose sektoriuose (ir viešajame, ir dirbant privačiai).
Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma nustatyti neproporcingai griežtą psichologų veiklos licencijavimo teisinį reg lamentavimą, komitete vykusių klausymų metu nutarta patikslinti projekto nuostatas nustatant ir taikant švelnesnį licencijų išdavimo modelį. Kaip minėta kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Vyriausybės teigiama pozicija psichologų licencijavimo klausimu išdėstyta ir 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 780 pateiktoje išvadoje dėl svarstomo Projekto (jam iš esmės pritarta). Pateiktos pastabos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas
konstatavo , kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą . Taigi įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga.
Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat nurodyta, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje , kurioje yra konstatuota, kad „laisvas profesijas reguliuojančios institucijos“ nėra tokios organizacijos, kurios atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio (kurio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai) prasmę, nes tokios institucijos yra įsteigtos įstatymu siekiant reguliuoti atitinkamas profesijas ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą, todėl valstybė gali nustatyti pareigą valstybės reguliuojama profesine veikla besiverčiantiems asmenims būti atitinkamos institucijos nariu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 3 d. nutarimas dėl priimtinumo O. V. R. prieš Rusiją (O. V. R. c. Russie (déc.), n° 44319/98, CEDH 2001-V) , 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieš Belgiją (Le Compte, Van Leuven et De Meyere c. Belgique, arrêt du 23 juin 1981, série A n° 43) ). Svarstant Psichologų praktinės veikos įstatymo projektą, kurio vienas iš tikslų užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę įvairiose srityse, taip pat tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje, svarbu pastebėti tai, kad šio įstatymo priėmimas turės tiesioginę įtaką Seimo jau priimtų įstatymų tinkamam įgyvendinimui, pavyzdžiui :
XIII-217, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui, apginti jo interesus, užtikrinti sudėtingų, specialių žinių reikalaujančių ikiteisminių tyrimų kokybę, nepilnamečių apklausos profesionalumą, galintį turėti lemiamą įtaką smurtautojo nuteisimui. Šiuo įstatymu nukentėjusiojo vaiko ar liudytojo apklausoje užtikrinamas psichologo dalyvavimas;
3 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą. Įstatymo projektu siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais. Taip pat siekiama užtikrinti ilgalaikius visuomenės interesus gauti kokybiškas psichologo paslaugas, reglamentuojant psichologų rengimą, prižiūrimą praktinę veiklą, licencijavimą ir kvalifikacijos kėlimą . Atlikę antikorupcinį vertinimą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai: 1.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prievolė kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso. Šiuo atveju pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2017-05-19 išvados Nr. XIIIP-685 16 punkte išreikštoms abejonėms, ar ši nuostata atitinka Konstitucinio Teismo doktriną ir psichologai yra valstybės kontroliuojamos profesijos atstovai, kuriems, siekiant užtikrinti profesijos savivaldą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą, įstatymas turėtų nustatyti tokią prievolę. Taip pat pažymime, kad iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka tampama Lietuvos psichologų sąjungos nariu ir kokios pasekmės grėstų tiems psichologams, kurie dėl tam tikrų priežasčių netaptų šios sąjungos nariu, kadangi narystės reikalavimo nesilaikymas nėra nei licencijos galiojimo sustabdymo (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nei licencijos galiojimo panaikinimo (Įstatymo projekto 10 straipsnis) pagrindas. Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto nuostatas pagal pateiktas pastabas, o nusprendus palikti prievolę kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, siūlome nustatyti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu tvarką ir atskleisti kokios yra šios prievolės nesilaikymo pasekmės. Atsižvelgti Žiūrėti į argumentus prie lentelės 70 pastabos. Be to, atsižvelgiant į pastabas reglamentavimas klausymų metu patobulintas. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Projekto 4 straipsnio 4 dalies nuostata yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, reikėtų atskleisti formuluotės
„neteisėtas vertimasis psichologo praktine veikla“ turinį (galbūt turimas
omenyje vertimasis praktine veikla, neturint galiojančios licencijos).
Taip pat pažymėtina, kad atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu numato ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, tačiau ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 5 dalis tikslintina. Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidybos praktikoje dažnai naudojama bendro pobūdžio formuluotė, numatanti, kad už įstatymo pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2417 Siekiant teisės akto dėstymo nuoseklumo, projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūlome įtvirtinti tik licencijuojančios institucijos funkciją – sudaryti Etikos komitetą. Tuo tarpu Etikos komiteto statusą, jo sudarymo tvarką, funkcijas, priimamų sprendimų rūšis siūlome dėstyti atskirame straipsnyje ar atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje. Pritarti Projektas patobulintas: „
Sąjungos organas, kuris nagrinėja skundus dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų. 2. Etikos komitetas išvadas dėl psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pateikia Licencijavimo komisijai. 3. Etikos komiteto išvados dėl Psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimo gali būti psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimo sustabdymo arba panaikinimo pagrindas. 4. Už darbą Etikos komiteto nariams mokama Sąjungos nustatyta tvarka.“ 74.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus siūlome sujungti ir dėstyti taip: „vadovaudamasi šiuo įstatymu, Taisyklėmis, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais išduoda ar atsisako išduoti psichologų praktinės veiklos licenciją (toliau – licencija), sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijos galiojimą, tikslina licencijos duomenis, išduoda licencijos dublikatus ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų“. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
11 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūlome išbraukti žodžius „ir prižiūri“, nes sąrašo tvarkymo funkcija apima ir jo „priežiūrą“. Atsižvelgti
11 Atkreipiame dėmesį, kad siekiant elektronizuoti licencijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 750 2.2 papunkčiu nustatoma, kad licencijas išduodantys viešojo administravimo subjektai licencijas išduoda, tikslina arba pakeičia, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina galiojimą per valstybės informacines sistemas ar registrus, ar tam specialiai sukurtą Licencijų informacinę sistemą, todėl popierinės licencijos ir jų dublikatai neturėtų būti išduodami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
kanceliarijos Teisės departamentas
11 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo“ įrašytini žodžiai „išdavimo ar atsisakymo išduoti, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo“. Atsižvelgti 78.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „licencijuojanti
institucija šio įstatymo ir jos įstatuose nustatyta tvarka“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos dėl Vyriausybės dalyvavimo Psichologų licencijavimo komisijos sudaryme. Pritarti iš dalies Projektas patobulintas nustatant, kad Licencijavimo komisiją penkiems metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. 79. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-1318 Vadovaujantis Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalimi, Psichologų licencijavimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 dalyse nustatytos Psichologų licencijavimo komisijos sudarymo ir kandidato į šios komisijos pirmininkus rinkimo tvarkos, reikalavimai komisijos nariams, jų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, tačiau nėra nuostatų, reglamentuojančių Psichologų licencijavimo komisijos narių kadencijų trukmę [1] ir kadencijų skaičių. Mūsų nuomone, komisijos narių kaitumas užtikrina skaidresnę komisijos veiklą, užkerta kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, todėl siekdami užtikrinti Psichologų licencijavimo komisijos narių kaitumą ir skaidrių komisijos sprendimų priėmimą, siūlome nustatyti šios komisijos narių kadencijos trukmę ir kad jos nariai galėtų būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
31 Derinant projekto nuostatas su Vyriausybės įstatyme vartojama terminija, projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ministerijoms pavaldžiose institucijose ar įstaigose“ įrašytini žodžiai „įstaigose prie ministerijų“. Pritarti 81.
kanceliarijos Teisės departamentas
32 Neaiškus projekto 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad du psichologai turi atstovauti skirtingoms universitetinėms antrosios pakopos psichologų rengimo programoms, turinys, t.y. neatskleisi galimi asmens atstovavimo studijų programai būdai. Be to, reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus į komisiją deleguoti studijų programas atstovaujančius psichologus. Taip pat reikėtų prieš žodį „programas“ įrašyti žodį „studijų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2418 Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatyta Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne licencijuojančios institucijos įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų (jei tokie būtų tvirtinami) reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininko rinkimai bei pirmininko atliekamos vadovavimo šiai komisijai funkcijos yra išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl įstatyminis šių klausimų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytiems Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo ir naujų narių skyrimo į atsilaisvinusias vietas pagrindams bei 10 dalyje įtvirtintai šios komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkai). Pritarti
Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-1318 Pagal Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį, Psichologų licencijavimo komisijos darbui vadovauja pirmininkas. Kandidatas į šias pareigas renkamas dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams ir laikomas išrinktu surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų.
J eigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Psichologų licencijavimo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams, kandidatą į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų daugumą. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Visų pirma, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-05-19 išvados
Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne Licencijuojančios institucijos [2] įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų reguliavimo dalykas. Antra, iš teisinio reguliavimo nėra aišku kaip turėtų būti elgiamasi tais atvejais, kai Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkas renkamas dalyvaujant, pavyzdžiui, 6 arba 8 šios komisijoms nariams ir du kandidatai surenka ne mažiau kaip pusę (po 3 arba po 4) visų komisijos narių balsų, t. y., surenka reikiamą balsų skaičių. Manytina, kad esant minėtai situacijai turėtų būti rengiami pakartotinai rinkimai kaip ir tais atvejais, kai nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tačiau tai Įstatymo projekte nėra nustatyta. Trečia, nėra aišku, kaip toliau turėtų vykti Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūrą, jeigu ir pakartotiniuose rinkimuose du asmenys surinktų vienodą balsų skaičių.
Ketvirta, analizuojamoje nuostatoje nustatyta kandidato į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau per kiek laiko, kokia tvarka ir kas turi paskirti išrinktą kandidatą eiti šios komisijos pirmininko pareigas Įstatymo projekte neatskleidžiama. Mūsų nuomone, aukščiau aptarti teisinio reguliavimo neaiškumai gali lemti neskaidrius Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimus ir sudaryti sąlygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti. Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto
kandidato į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus rinkimo procedūrą pagal aukščiau pateiktas pastabas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, šių nuostatų įtvirtinimo įstatyme atsisakytina. 84. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2418 Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatoma kandidato į komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau joks sprendimas dėl išrinkto kandidato skyrimo (patvirtinimo) į pirmininko pareigas bei tokį sprendimą priimantis subjektas projekte nenumatyti. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, šių nuostatų įtvirtinimo įstatyme atsisakytina. 85. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte siekiama nustatyti, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, tačiau pati komisijos narių įgaliojimų ar komisijos kadencijos in corpore trukmė projekte nenumatyta. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad Licencijavimo komisiją penkiems metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. 86.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia komisijos kadencijos laikas . Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra nustatytas Psichologų licencijavimo komisijos kadencijos laikas. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad Licencijavimo komisiją penkiems metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. 87. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinti priimamų Psichologų licencijavimo komisijos administracinių sprendimų teisėtumą, projekte nereikėtų įtvirtinti pagrindinių šios komisijos sprendimų priėmimo sąlygų, t.y. komisijos posėdžio dalyvių kvorumo bei minimalaus balsavusių balsų skaičiaus sprendimui priimti. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad Licencijavimo komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas. Licencijavimo komisija sprendimus priima Sąjungos vardu. 88. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Projekto 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Psichologų komisijos nariu gali būti tvirtinami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tačiau kriterijai, kuriems esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodyti. Pritarti Projekto nuostatos patobulintos:
„7. Licencijavimo komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos
reputacijos psichologas.
Psichologas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Licencijavimo komisijos nariu, jeigu:
nusikaltimo padarymo, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
dalies 1 punkte, tyčinio nusikaltimo, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
komisijos sprendimu panaikintas psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimas ir nuo šio sprendimo priėmimo nepraėjo penkeri metai;
ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ;
7 Įstatymo projekto 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Psichologų licencijavimo komisijos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, tačiau tokio reikalavimo turinys neatskleidžiamas. Kyla klausimas, ar vertinamo teisės akto kontekste asmens, pretenduojančio į Psichologų licencijavimo komisijos narius, nepriekaištingą reputaciją lemia ta aplinkybė, kad jis nėra padaręs psichologo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ar ši sąvoka gali būti interpretuojama plačiau ir ar turi įtakos po pažeidimų padarymo yra suėjęs tam tikras terminas. Siekiant išvengti skirtingų nepriekaištingos reputacijos sąvokos aiškinimų, siūlome šią sąvoką apibrėžti Įstatymo projekte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9 Projekto 5 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta ydinga nuostata, numatanti, kad psichologų licencijavimo komisijos narių darbas apmokamas tiesiai iš sąjungos narių mokamų mokesčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos narių sumokėti mokesčiai formaliai tampa asociacijos turtu, iš kurio padengiami finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ir darbo užmokestį asociacijos darbuotojams. Be to, Psichologų sąjungos pavadinimas nevartotinas, nes šis juridinis asmuo ankstesnėse projekto nuostatose buvo įvardytas kaip licencijuojanti institucija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8 Projekto 11 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai per 15 dienų nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo. Projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Licencijuojančios institucijos sprendimas dėl atsisakymo išduoti licenciją gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo licencijuojančios institucijos sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog iš analizuojamų nuostatų turinio gali susidaryti įspūdis, jog aptariamu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad teismui galima skųsti tik Licencijuojančios institucijos sprendimus dėl atsisakymo išduoti licenciją, o visus kitus Licencijuojančios institucijos sprendimus galima skųsti tik Licencijuojančiai institucijai. Jei būtent tokio tikslo ir siekiama, teigtina, jog siūlomo reguliavimo esmė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nes Konstitucija tiesiogiai įtvirtina visų asmenų teisę ginti savo teises ir interesus kreipiantis į teismą.
Jei tokio tikslo nesiekiama, projekto 12 straipsnyje turi būti įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, nurodanti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Apibendrinant šią pastabą, pastebėtina, jog projekto 12 straipsnio turinys turi būti pataisytas nurodytu būdu, o tuo atveju, jei jis nebūtų pataisytas, turėtų būti svarstoma nuostatų atitiktis Konstitucijai. Antra, pažymėtina, jog projekto 11 straipsnio nuostatos stokoja teisinės logikos, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai, t.y. Lietuvos psichologų sąjungai, arba kitaip tariant juridiniam asmeniui, veikiančiam asociacijos teisine forma. Nėra aišku ir suprantama, kas turėtų ir galėtų vykti toliau, kai toks skundas pateikiamas juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, neaišku, ar toks skundas turėtų būti nagrinėjamas visuotiniame narių susirinkime, ar kurio nors valdymo organo ir pan. Taigi, kad analizuojama nuostata įgautų prasmę, reguliavimas turėtų būti tobulinamas iš esmės, kad būtų aiški jo prasmė ir taikymo mechanizmas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartas skundų teikimo modelis kelia abejonių dėl jo proporcingumo, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai, kuri pagal projekto nuostatas sudaroma pagal specialią tvarką ir turi išimtinę kompetenciją spręsti su licencijomis susijusius klausimus, galėtų būti skundžiami Licencijuojančiai institucijai, kuri kaip juridinis asmuo tokios specialios kompetencijos neturi.
Trečia, pažymėtina, jog nėra aiški projekto 11 straipsnyje nustatytų skundų ir sprendimų dėl šių skundų teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad ši ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma, neaišku, ar tuo atveju, jei pareiškėjo netenkina Licencijuojančios institucijos sprendimas, pareiškėjas turėtų teikti skundą teismui dėl šio sprendimo, ar skundą dėl ginčo esmės, neatsižvelgiant į Licencijuojančios institucijos sprendimo turinį. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 11 straipsnyje nustatomas 15 dienų terminas skundui pateikti, kuris skaičiuojamas nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau nuostatoje nenustatomi jokie terminai šiam sprendimui priimti. Viena vertus, tokio reguliavimo stoka neužtikrina asmenų teisių ir neįpareigoja Licencijuojančios institucijos kada nors apskritai išnagrinėti gautą skundą, kita vertus, neaišku koks šios nuostatos santykis su projekto 12 straipsnyje nustatytu 30 dienų terminu skundui paduoti teismui, atsižvelgiant į tai, jog teismui gali būti skundžiamas ne Psichologų licencijavimo komisijos sprendimas, o Licencijuojančios institucijos sprendimas. Nėra aišku, kodėl kreipimosi į teismą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teisiškai neįpareigojančio sprendimo priėmimo termino, kuris dar be to, gali būti priimtas, pavyzdžiui, po dešimties metų nuo skundo pateikimo.
Kartu pažymėtina, kad įvertinant tai, jog 11 straipsnyje nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, nėra aišku kokiu pagrindu remiantis siūloma nustatyti, kad tik pagal neprivalomą ginčų nagrinėjimo tvarką priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Tuo tarpu, asmens teises nulemiantys Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai net neįvardinami kaip galimi skųsti teismui. Kaip jau minėta šioje išvadoje, jei reguliavimo esmė ir turinys nebūtų iš esmės papildyti ir pakeisti, turėtų būti keliamas analizuojamų nuostatų konstitucingumo klausimas. Pritarti Projektas patobulintas, įtvirtinant, kad Licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 92. Lietuvos
8 Analizuodami Įstatymo projekto IV skyrių „ Sprendimų apskundimo tvarka
“, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės
departamento 2017-05-19 išvados
aiški Įstatymo projekto 11 straipsnyje reglamentuojama ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nenustatytas terminas, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti skundą dėl Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo apskundimo, neaišku kodėl Įstatymo projekto 12 straipsnyje numatytas ribojimas skųsti teismui Licencijuojančios institucijos sprendimą tik dėl atsisakymo išduoti licenciją. Manome, kad minėti teisinio reguliavimo trūkumai leidžia savo nuožiūra interpretuoti teisės normas, nepagrįstai apsunkina asmens galimybes pasinaudoti teisinės priemonėmis siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami teisinio aiškumo, siūlome aiškiai apibrėžti Psichologų licencijavimo komisijos ir Licencijuojančios institucijos priimamų sprendimų santykį, nustatyti terminą, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka pateiktą skundą, taip pat patikslinti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir nustatyti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Pritarti Projektas patobulintas, įtvirtinant, kad Licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 93. Lietuvos
20 Manytina, kad Įstatymo projekto 13 str. įtvirtintos ne psichologo (kaip jis apibrėžtas 2 str. 3 d.) teisės. Siūlytume Įstatymo projekto 13 str. pavadinimą tikslinti ir jį formuluoti kaip psichologo, turinčio psichologo praktinės veiklos licenciją, teisės, o 14 str. pavadinimą - psichologo, turinčio psichologo praktinės veiklos licenciją, pareigos. Nepritarti Šios pareigos taikytinos ir asmeniui, neturinčiam psichologo licencijos, o siekiančiam ją gauti, pavyzdžiui prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu. Patobulintame Projekte nustatyta, kad prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu psichologas turi visas teises ir pareigas kaip licencijuoti psichologai <...> (4 str. 3 d.). 94.
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-0419 Įstatymo projekto
psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Pritarti Šios nuostatos atsisakyta. 95. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
1 4,5 Projekto 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad psichologas turi pranešti teisėsaugos institucijoms ir kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Taigi Projektu siekiama, kad būtų pranešta apie galimas nusikalstamų veikų aukas. Pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Projekto
psichologo pareiga yra saugoti jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Kyla klausimas, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeis asmens, galimai tapusio nusikalstamos veikos auka, teisės į privatumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų : tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo
psichologui pranešti apie asmenis galimai tapusius aukomis atitinka visas šias teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygas. Pritarti
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-0421 Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi toks asmuo privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas - išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo.
Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatas. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-2321 Primintina, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB [3] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, bet ir Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams (kurie nebūtinai gali būti Europos Sąjungos piliečiai) [4] , [5] . Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties
dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti , jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje.
Todėl siūlytina tikslinti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „ psichologas nėra Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis
neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 15 ir 16 straipsnyje kalbant apie tuos pačius asmenis vartojamos skirtingos sąvokos: „valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“, „fizinis asmuo“, „valstybės narės pilietis“, „pareiškėjas“. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina skirtingų sąvokų vartojimo, kai kalbama apie tą pačią asmenų grupę ir pasirinktina viena sąvoka visiems atvejams. Tuo atveju, jei nuostatose kalbama apie skirtingas asmenų grupes, visos šios sąvokos turėtų būti išsamiai apibrėžtinos projekto 2 straipsnyje. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
22 Projekto 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas platesnis subjektų, kuriems gali būti taikomas kvalifikacijos pripažinimas pagal Direktyvą 2005/36/EB, ratas. Tačiau kitose nurodytų straipsnių dalyse vartojama tik sąvoka „valstybės narės pilietis“, kuri pagal Projekto 2 straipsnio 10 dalį apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos pilietis, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis.
Pažymėtina, kad Projekto 15 ir 16 straipsniuose vartojama sąvoka „valstybės narės pilietis“ turėtų turėti platesnę reikšmę. Todėl svarstytina galimybė, pavyzdžiui, Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įvesti platesnį subjektų ratą apibūdinantį trumpinį, kuris galėtų būti vartojamas kituose Projekto nuostatuose arba Projektą papildyti nauja sąvoka. Pritarti Projekto 21 ir 22 straipsnių reglamentavimas patobulintas atsižvelgiant į pastabą ir klausymų metu išsakytus argumentus. 100. Lietuvos
2 Iš Įstatymo projekto 15 straipsnio, jo 2 dalies, neaišku, ar asmuo, siekiantis verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje laikinai, turi atitikti visas sąlygas gauti licenciją (kaip būtų galima suprasti iš nuorodos į Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punktą), ar pakanka fakto, kad jis atitinkamoje valstybėje turi teisę verstis psichologo praktine veikla, ir tai patvirtinančių dokumentų. Pritarti Straipsnio nuostatos patobulintos atsižvelgiant į pastaboje pateiktus ir klausymų metu išsakytus argumentus. 101. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos neatitinka R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų, todėl turi būti atitinkamai pataisytos, panaikinant nepagrįstus reikalavimus asmenims, siekiantiems laikinai verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Pritarti Straipsnio nuostatos patobulintos atsižvelgiant į pastaboje pateiktus ir klausymų metu išsakytus argumentus. 102.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
23 Pagal Direktyvos 2005/36/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalis (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalys) pagrindinis dokumentas siekiant pirmą laikinai teikti paslaugas yra išankstinė deklaracija, taip pat galima reikalauti ir kitų dokumentų, tačiau tik prieš pradedant teikti paslaugas arba jei iš esmės pasikeičia dokumentais patvirtinama padėtis. Be to, pažymėtina, kad išankstinės deklaracijos turi būti atnaujinamos kartą per metus, jei paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas paslaugas. Taigi ši deklaracija taip pat padeda nustatyti asmenis, ketinančius laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 15 straipsnio 2 dalyje, be jau nurodomų dokumentų, nustatyti reikalavimą asmenims, ketinantiems pirmą kartą laikinai teikti psichologo paslaugas, pateikti išankstinę deklaraciją, o paslaugas teikiant ne pirmą karą – deklaraciją atnaujinti kartą per metus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su 9 ir 10 pastabomis. Pritarti Straipsnio nuostatos patobulintos atsižvelgiant į pastaboje pateiktus ir klausymų metu išsakytus argumentus. 103. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2421
pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytai“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2421 Projekto 15 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytai“ ir „šio įstatymo
105.
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 15 straipsnio 4 dalis derintina su R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, atsisakant nuostatos, jog „Vertinimo kriterijus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“, atsižvelgiant į tai, jog šie kriterijai įtvirtinti minėtoje R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2421
pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Projekto 15 straipsnio 6 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Be to, nuostatos turinys derintinas su R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo turiniu. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-2321 Projekto 15 straipsnis 6 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija per 30 dienų priimą sprendimą dėl leidimo teikti laikinai paslaugas. Ši projekto nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija galimai bus tikrinama ir jis galės teikti paslaugas tik gavęs leidimą. Primename, kad pagal 2005/36/EB 7 straipsnio 4 dalį (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis), profesinės kvalifikacijos tikrinimas ir leidimas teikti laikinai paslaugas galimas tik, jei paslaugos teikiamos pirmą kartą , kai siekiama išvengti didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai .
Kai paslaugos teikiamos ne pirmą kartą asmuo neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas , t. y. asmuo gali teikti paslaugas nedelsiant, taip pat jo profesinė kvalifikacija negali būti tikrinama (šiuo tikslu asmeniui pakanka pateikti atnaujintą deklaraciją kartą per metus). Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-23 21,22 Projekto 15 straipsnis 6 dalyje ir 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad sprendimą leisti valstybių narių piliečiams laikinai arba nuolat verstis psichologo praktine veikla Psichologų licencijavimo komisija priima Projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais. Manytina, kad buvo ketinta teikti nuorodą ne į Projekto 6 straipsnio 4 dalį, o šio straipsnio 6 dalį. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-2321 Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į 8 ir 9 punktuose pateiktas pastabas, siūlytina Projekto 15 straipsnį papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtinta, nuo kada asmuo įgyja teisę laikinai teikti paslaugas. Atsižvelgti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-2322 Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog asmenys dokumentus gali pateikti įvairiais būdais, manome, kad analogiška nuostata turi būti įtvirtinta ir Projekto 16 straipsnyje. Tokia nuostata atitiktų Direktyvos 2005/36/EB 53a straipsnio 1 dalį. Atsižvelgti Patobulinto Projekto 22 str.
žsienio piliečių, turinčių pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę verstis psichologo praktine veikla ir siekiančių verstis psichologo praktine veikla įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
elektroninėmis priemonėmis“ yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir Kontaktinis centras užtikrina, kad visi reikalavimai, procedūros ir formalumai, susiję su šiame įstatyme nustatytais dalykais, būtų įvykdomi nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis, ir naudoja technines priemones, leidžiančias tvarkyti dokumentus su apibrėžtų formatų saugiais elektroniniais parašais teisės aktų nustatyta tvarka . 112. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Atsižvelgiant į tai, jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teigtina, jog projekto 16 straipsnio 2, 3 ir iš dalies 4 dalis yra perteklinės, nes pakaktų nuorodos į kitus įstatymo projekto straipsnius. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, perteklinio reguliavimo atsisakytina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje išduodama licencija . Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Šio straipsnio
s prendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti dėl to, kokia tvarka valstybių narių piliečiai pradeda teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje – licencijos pagrindu, ar sprendimo pagrindu. Be to derėtų nuspręsti kokia institucija sprendimą, ar licenciją išduoda - Psichologų licencijavimo komisija, ar Licencijuojanti institucija. Minėtos sąvokos yra skirtingo turinio ir negali būti tapatinamos, todėl pasirinkus reguliavimo modelį, derėtų nuosekliai pakeisti 16 straipsnio turinį, kad šio straipsnio turinys būtų suprantamas ir praktiškai pritaikomas. Be to, straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Pritarti
725 Pagal Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį, s prendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Atkreiptinas dėmesys, kad minima nuoroda į Įstatymo projekto
klaidinga, kadangi pastarojoje normoje reglamentuojama psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, per kiek laiko turėtų būti priimtas sprendimas leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla, todėl siūlome patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį ir nurodyti konkretų tokio sprendimo priėmimo terminą arba pateikti nuorodą į teisingą teisės normą.
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Atkreiptinas dėmesys, jog dėl projekto 15 ir
išvadoje dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4553), be to, dėl šio reguliavimo 2016-07-19 išvadoje pastabas teikė ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Kadangi reguliavimo turinys išliko iš dalies nepakitęs ir turi analogiškų trūkumų, siūlytina įvertinti minėtas išvadas ir atitinkamai koreguoti įstatymo projekto 15 ir 16 straipsnius. Teisės departamento pastabos 2016-07-19 išvadoje dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4553):
P rojekto 5 straipsnio nuostatos iš esmės tobulintinos, derinant jas su Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, kuris įgyvendina 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, reglamentuojama Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimas, kai kvalifikacijos pripažinimo siekiantis asmuo pagal įgytą profesiją ketina Lietuvos Respublikoje faktiškai verstis ekonomine veikla tiek neribotą laiką ir naudojantis stabilia infrastruktūra (t. y. teisė įsisteigti), tiek ir laikinai ar vienkartinai (t. y. teisė teikti paslaugas) bei su Paslaugų įstatyme įtvirtintais užsieniečių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje principais.
Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto
valstybių narių piliečių teisė laikinai ar vienkartinai teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, t. y. tik teisė teikti paslaugas. Pažymime, kad projekte turėtų būtų numatyta ne tik jų teisė teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, bet ir jų teisė įsisteigti. Taip pat projekte turėtų būti reglamentuojama, kaip Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali naudotis šiomis teisėmis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume užsienyje įgytų psichologų profesinių kvalifikacijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybių piliečių teisę laikinai arba įsisteigus Lietuvoje nuolat teikti psichologų paslaugas (vykdyti psichologų praktinę veiklą) reguliuoti atskirais straipsniais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnyje turėtų būti nustatomos ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, tačiau ir Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei teisės verstis psichologo praktine veikla Lietuvoje sąlygos.
B e to, šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekto 5 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes šiame straipsnyje reguliuojami ir teisiniai santykiai, susiję trečiosiomis valstybėmis, o ne tik su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Taip pat, nurodytina kas turima omenyje straipsnio pavadinime vartojant sąvoką „ kitų Europos Sąjungos valstybių narių“, nes prieš tai einančiame įstatymo tekste neaptariami jokie santykiai susiję su kažkuriomis Europos Sąjungos valstybėmis, kurių atžvilgiu būtų galima vartoti žodį „kitų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
„valstybė narė“. Ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 5 straipsnio 1 dalyje ir kitose šio straipsnio dalyse reguliuojami teisniai santykiai, susiję su laikinu psichologo paslaugų teikimu. Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymo projektas stokoja teisės normų, apibrėžiančių laikinumo sąvoką, kriterijus, lemiančius laikinumo pobūdį, be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas turėtų teisę vertinti, ar psichologo paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, t.y. atitinka aukščiau nurodytus paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog projekte nenumatoma jokia asmenų, laikinai teikiančių psichologo paslaugas, registracija, taigi niekas net nesužinotų, jog tam tikri asmenys laikinai teikia psichologo paslaugas.
Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu būtų nustatoma, kad pastarųjų subjektų teikiamos paslaugos yra ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 5 straipsnio 2 dalis savo turiniu kartoja projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą išimtį, todėl ši straipsnio dalis vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio. Siūlytina šios straipsnio dalies atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Tuo atveju, jei projekto 5 straipsnio 4 dalyje vartojant sąvoką „trečioji šalis“ kalbama apie valstybes, sąvoka tobulintina. Be to, ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams, siūlome atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) kaip nebūtino ir perteklinio. Mūsų nuomone, dokumentų vertimo tvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas užsienyje išduotų dokumentų autentiškumo įrodymas. Be to, šioje straipsnio dalyje apibrėžtina apie kokias užsienio valstybes šioje straipsnio dalyje kalbama, pavyzdžiui, ar tarp šių užsienio valstybių patenka ir Europos Sąjungos valstybės narės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Teisinio aiškumo požiūriu ydingas projekto 6 straipsnio 9 dalies dėstymas, pagal kurį dalis nuostatų skirta Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, o kita dalis Lietuvos Respublikos piliečiams.
verstis psichologo praktine veikla sąlygas dėstyti atskiruose straipsniuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 6 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje nėra aiškus formuluotės „deklaruoja atitiktį minėtam reikalavimui“ turinys, t.y. nėra aišku kuriam įstatyme įtvirtintam reikalavimui atitiktis turi būti deklaruojama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 6 straipsnio 9 dalies pirmoji pastraipa ir šios dalies 1 punktas prieštarauja vienas kitam, nes pirmojoje pastraipoje numatyta, kad užsienio piliečiui licencija laikoma išduota nuo deklaracijos pateikimo dienos, o 1 punkte, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius (nes užsienio piliečiams taikytinas kitoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto
„Europos Sąjungos valstybės narės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto
Sąjungos valstybės narės piliečius, ar apie bet kurių valstybių piliečius, kurie yra psichologai ir svarbus yra tik tas faktas, jog jie atvyko
„iš kitos Europos Sąjungos šalies“, neatsižvelgiant į jų pilietybę. Pritarti
127.
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto
nustato Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika formą bei tokios Deklaracijos turinio reikalavimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 6 straipsnio 10 dalies nuostatos pildytinos, nurodant, kad licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui, per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai. Be to, ši dalis papildytina nuostata, numatančia teisines termino trūkumams pašalinti praleidimo pasekmes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Sistemiškai analizuojant projekto 6 straipsnio 9 ir 11 dalis darytina išvada, jog teikiamu reguliavimu siūloma nustatyti skirtingus licencijos išdavimo modelius priklausomai nuo to, kokios valstybės pilietis kreipiasi dėl licencijos išdavimo. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. P agal aptariamo straipsnio 9 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykęs psichologas, jam taikomas „ D“ (deklaravimo) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš asmeniui įgyjant teisę vykdyti tam tikrą veiklą asmens patikrinimas neatliekamas, nes asmens atitiktis veiklos licencijavimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams yra grindžiama informacija, priskiriama valstybės informaciniams ištekliams, ir (ar) dokumentais, išduotais kitų institucijų ar įstaigų, ir
(ar) paties asmens pateiktais duomenimis, ir (ar) dokumentais, todėl gali būti vertinama po to, kai licencija yra išduota [6] . Šiuo atveju licencija laikoma išduota kitą dieną nuo Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika pateikimo dienos.
Pagal aptariamo straipsnio 11 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi bet kurie kiti asmenys, t.y. kurie nėra iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykę psichologai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos piliečiai, taikomas
„G“ (griežtas) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš suteikiant
asmeniui teisę vykdyti tam tikrą veiklą yra būtina atlikti asmens pateiktų dokumentų, informacijos, priskiriamos valstybės informaciniams ištekliams, veiklos vykdymo vietos ir priemonių, veiklą vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos ir panašiai patikrinimą dėl jo atitikties įstatymuose, reguliuojančiuose tam tikros rūšies veiklos licencijavimą, nustatytiems reikalavimams [7] . Šiuo atveju Licencijavimo institucija per 30 dienų priima sprendimą išduoti ar neišduoti licenciją. Toks skirtingas teisinis reguliavimas, taikytinas iš esmės niekuo nesiskiriančioms asmenų grupėms, vertintinas kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo principą. Pastebėtina, jog konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, jog konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (pavyzdžiui, 2010-04-20 nutarimas). Siūlytina tobulinti reguliavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie atitinka visus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
Pastebėtina, jog šiems asmenims turi būti nustatyta ne teisė kreiptis dėl licencijos išdavimo, tačiau teisė gauti licenciją, be jokių papildomų sąlygų, t.y. turėtų būti nustatyta, jog asmenims pateikusiems duomenis, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus licencijai gauti, licencija išduodama įstatymo nustatytais terminais. Pritarti
1 Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatomos Įstatymo projekto taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie atitinka visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, tuo tarpu psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį . Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Šiame kontekste, vienodinant formuluotes, peržiūrėtinas visas 17 straipsnis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 17 straipsnio 2 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka išsilavinimo reikalavimo, tačiau atitinka būtinojo darbo stažo reikalavimą. Šiuo atveju siūloma nustatyti, jog tokie asmenys iki įgys reikalingą išsilavinimą psichologo licencijai gauti, gali dirbti tik psichologo asistentais. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog psichologų asistentai neminimi įstatymo projekto tekste, todėl nėra aišku, koks šios pareigybės teisinis statusas, kokia būtų psichologų asistentų teisių ir pareigų apimtis.
Šis neaiškumas negali būti pašalintas poįstatyminių teisės aktų pagalba, kadangi šio reguliavimo turinys yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, todėl jis turėtų būti išdėstytas tik įstatyme. Antra, pažymėtina, kad ribojimas pilnavertiškai verstis profesija asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo šia profesija teisėtai vertėsi, yra nepateisinamas konstitucinio teisėtų lūkesčių principo požiūriu. Konstitucinis teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime konstatavo „Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit , teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatyme gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu asmenys galėtų įgyti reikalingą kvalifikaciją ir atitikti kitus reikalavimus licencijai gauti, tačiau šio laikotarpio metu negali būti paneigiama šių asmenų teisė pilnavertiškai verstis profesija, kuria jie iki įstatymo įsigaliojimo teisėtai vertėsi. Todėl aptariama nuostata turi būti atitinkamai pakoreguota, atsisakant psichologo asistento termino ir pašalinant nepagrįstus ribojimus. Pritarti 133.
kanceliarijos Teisės departamentas
35 Projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka būtinojo darbo stažo reikalavimo, tačiau atitinka išsilavinimo reikalavimą. Šiems asmenims nustatomas penkerių metų laikotarpis reikiamam darbo stažui įgyti, neapribojant teisės verstis psichologo praktine veikla. Pastebėtina, jog šie asmenys veiks neturėdami licencijos, tačiau legaliai. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali veikla, kartu su asmenimis, veikiančiais pagal licencijas. Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekte minimas Licencijuotų psichologų sąrašas neturėtų būti pervadintas į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą, kad į jį būtų galima įrašyti asmenis, kurie teisėtai versis psichologo praktine veikla be licencijos. Tokiu atveju, projekto tekste reikėtų įtvirtinti nuostatą, jog į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą įrašomi psichologai turintys licenciją, o projekto 17 straipsnyje analogišką nuostatą dėl asmenų, neturinčių licencijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2424 Projekto 17 straipsnis turėtų būti papildytomis nuostatomis, kaip įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie netenkina nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla.
Nepritarti Komitete vykusių klausymų metu išsamiai diskutuota dėl įstatymo projekto baigiamųjų nuostatų ir atsižvelgiant į ekspertų, suinteresuotų asmenų išsakytus argumentus, nutarta įstatymo taikymo išlygas taikyti tik asmenims , kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įgiję psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio, tačiau dirbo psichologais, taip pat asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įgiję psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius, bet turėjo mažesnį negu trejų metų psichologo darbo stažą. 135. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 17 straipsnio 4 dalies turinys nėra aiškus. Neaišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad penkerius metus visi asmenys nurodyti šio straipsnio 1-3 dalyse gali verstis praktine psichologo veikla, be licencijų, ar kad asmenys, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, gali per penkerius metus įgyti atitinkamą kvalifikaciją licencijai gauti. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2424 Projekto 17 turėtų būti papildytomis nuostatomis, nustatančiomis, jog asmenys per penkerius metus neįgiję reikiamos kvalifikacijos ir negavę licencijos, vėliau nebegali versti praktine psichologo veikla. Atsižvelgti Projekto 24 straipsnis patobulintas iš esmės nurodant konkrečius terminus kiek tam tikri asmenys gali dirbti psichologo darbą neturėdami licencijos. 137. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-23 Manytume, kad Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas.
Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos
užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos. Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, kuriomis būtų išspręsta daugelis kvalifikacijų pripažinimo procedūrinių klausimų Atsižvelgti Pažymėtina, kad svarstymo stadijoje projektų aiškinamieji raštai netikslinami. Be to, Projekto 25 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 138. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-06-29 24,75 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, asmenys, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu dirbsiantys psichologais, dėl licencijos išdavimo galės kreiptis tik įsigaliojus Įstatymo projektui. Tai reiškia, kad kol licencijuojanti institucija priims sprendimą dėl licencijos išdavimo (pagal Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį tai gali užtrukti iki 30 dienų), toks asmuo bus priverstas nutraukti psichologo veiklą, kadangi kitu atveju jis veiktų nelegaliai.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas pildytinas atitinkamomis pereinamosiomis nuostatomis. Pritarti Projekto nuostatos reglamentuojančios licencijos išdavimą patobulintos iš esmės: l icencija laikoma išduota, ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 139. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau ‑ Nutarimas) 2.1 papunkčiu, turi būti vertinama teisės aktų projektų, numatančių naujus, naikinančių ir (ar) keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, galima sukelti administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad pateikto projekto 6, 8, 9, 10, 15, 16 straipsniuose įtvirtinti informaciniai įpareigojimai, susiję su psichologo licencijos įgijimu, galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijos panaikinimu, ir vadovaujantis Nutarimu patvirtintos Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos reikalavimais, turi būti užpildyta ir Ūkio ministerijai pateikta derinti Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita (toliau ‑ Ataskaita). Pažymime, kad projekto nuostatų sukeliama administracinė našta turėtų būti skaičiuojama, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. pasitarimo protokolo Nr.
ataskaitos ir verslo aplinkos gerinimo siūlymų“ 3.2 papunktyje - tais atvejais, kaip institucijų kompetencijos srities teisinį reguliavimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimas, ministerijos (šiuo atveju ‑ Sveikatos apsaugos ministerija) turi pinigine išraiška vertinti ir teikti Ūkio ministerijai administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitas. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 Pažymėtina, kad projektas yra susijęs su viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų. Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada. Atsižvelgti Vyriausybės išvada gauta. 141. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 142.
apsaugos ministerija 2017-07-04 Įstatymo projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje. Įstatymo projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 143. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 Apibendrindami išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos su kitų teisės aktų nuostatomis bei tarpusavyje, Įstatymo projekte vartojama daug neesminių teisės normų ir pasigendama esminių ūkinę psichologų praktinę veiklą reglamentuojančių nuostatų. Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 144. Sveikatos apsaugos ministerija 2017-07-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ pateikta išvada: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pateiktas alternatyvus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685 taisytinas pagal šiame rašte pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 145.
žmonių globos bendrija „Viltis“, Fenomenologinių tyrimų institutas, Tėvystės centras, Primum Esse, psichologinė konsultacinė firma, „Kitokie projektai“, Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija, Lietuvos vaikų ir šeimos terapijos asociacija, Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija, Mediator LT, Vilniaus geštalt institutas, Vadybos sprendimų centras, VŠĮ Pasaulio vaikai, 2017-10-19 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime registruotas
„Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas, Nr. XIIIP-685“ (toliau Projektas) kelia didelį susirūpinimą. Viena vertus, nėra
objektyvių aplinkybių - statistinės ar kitos informacijos apie reikšmingą skundų skaičių dėl nekokybiškų psichologo paslaugų bei kitų įrodymų, kad nelicencijuojama psichologo veikla Lietuvoje daro žalą. Todėl manome, kad psichologo praktinės veiklos licencijavimas yra nepagrįstas ir perteklinis. Kita vertus, LR vyriausybės nutarime “Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo” licencijavimo pagrindų aprašo II skyriaus 5 punkte nurodyta, kad: “5.
Veiklos licencijavimas - tinkama teisinio reguliavimo priemonė tik tada, kai jis atitinka abi šias sąlygas:
nustatytą problemą ir apsaugoti svarbius visuomenės interesus ir nėra mažiau ribojančių priemonių nustatytai problemai spręsti ir svarbiems visuomenės interesams apsaugoti, tai yra, įvertinus veiklos licencijavimo alternatyvas (pavyzdžiui, savireguliacijos galimybę, veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę), nustatoma, kad veiklos licencijavimu siekiamų tikslų kitos priemonės nepadėtų pasiekti, o pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė - veiklos licencijavimas - neriboja ūkio subjektų teisių ir laisvių daugiau, nei to reikia veiklos licencijavimu siekiamam tikslui pasiekti;
skaičiui apriboti ar juo nesiekiama tik gauti papildomų biudžeto pajamų.“ Siūlomas veiklos licencijavimas yra netinkama teisinio reguliavimo priemonė, nes ji neatitinka šių abiejų sąlygų. Pastebėtina, kad numatomame Projekte už licencijavimo tvarką bus atsakinga viena asociacijos pagrindais veikianti organizacija, kas savo ruožtu gali sukurti prielaidas korupcinei veiklai ar interesų konfliktams. Į šį aspektą atkreipė dėmesį ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, teikdama antikorupcinio vertinimo išvadą. Atkreipiame dėmesį, kad numatoma licencijavimo tvarka smarkiai sumažins psichologų paslaugų prieinamumą, nes šiame projekte numatomos papildomos išlaidos (už narystę, licencijavimą, už 1500 valandų prižiūrimos praktikos, 50 valandų supervizijų ir t.t.) privers kelti psichologų paslaugų įkainius. Viena didžiausių psichologų paslaugų pirkėjų yra pati valstybė ir savivaldybės, tad išaugusi paslaugų kaina neabejotinai turės įtakos bendram valstybės ir savivaldybių biudžeto išlaidų padidėjimui.
Dėl papildomai sukurtų kainos ir laiko barjerų tapimas psichologu taps labai sudėtinga, ilga, brangia procedūra. Pažymėtina, kad motyvuotų žmonių skaičius tapti psichologais galimai mažės. Tai paneigia pateikto įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą poveikio vertinimo išvadą, kad įgyvendinant įstatymą valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Blogėjanti visuomenės psichikos sveikata lemia vis didesnį psichologinių paslaugų poreikį. Pažymime, kad sumažėjęs psichologo paslaugų prieinamumas padarys ypatingai didelę žalą kaimo vietovių gyventojams. Jau dabar pastebimi sunkumai, su kuriais susiduria regionų švietimo bei sveikatos apsaugos įstaigos, ieškodamos kvalifikuotų specialistų. Įteisinus privalomą licencijavimo tvarką ir tokiu būdu pabranginus psichologo kvalifikacijos įgijimą, Lietuvos regionams psichologų paslaugos gali tapti visiškai neprieinamos. Tai sąlygos dar gilesnę kaimo vietovių atskirt5 Atkreiptinas dėmesys, kad spręsti tokioms problemoms, kaip alkoholizmas, smurtas artimoje aplinkoje, negalia, vaikų teisių pažeidimai, savižudybės būtina prieinama psichologo pagalba. Manome, kad siūloma licencijavimo tvarka sukurs prielaidas psichologų paslaugas gauti tik didesnes pajamas turinčiam žmonių ratui užribyje palikdama jautriausius socialinius sluoksnius. Siūlymas licencijuoti psichologo praktinę veiklą pabaigus psichologijos bakalauro ir magistro studijas bei atlikus magistro privalomąją praktiką, kvestionuoja ir universitetinį išsilavinimą, ir psichologų, kaip specialistų, parengimo kokybę. Taigi mes nepritariame šiam Projektui ir siūlome, įvertinus realią Lietuvos situaciją, atsisakyti siekio reglamentuoti psichologo profesinę veiklą, taip pat atsisakyti siekio nustatyti licencijavimo tvarką.
Manome, kad esama psichologo kvalifikacija, gauta įgijus aukštąjį universitetinj psichologijos studijų krypties išsilavinimą (psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba įgijus psichologo profesinę kvalifikaciją baigus vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas, penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą) arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą lygiavertį užsienyje įgytą išsilavinimą, yra pakankama. Manome, kad specialiuose teisės aktuose (ŠMM, SAM), pagal atskiras psichologų veiklos sritis numatyti reikalavimai yra pakankami tinkamai psichologo kvalifikacijai užtikrinti. Nepritarti Klausymų metu išsamiai diskutuota dėl psichologų licencijavimo poreikio apskritai. Kaip minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (patvirtintoje LR Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82) nurodoma, kad „ Lietuva iki šiol pasižymi itin blogais psichikos sveikatos rodikliais: aukštas psichikos sutrikimų procentas, paplitusios patyčios, klestinčios tiek mokyklose, tiek ir tarp suaugusiųjų, viešojoje erdvėje. Psichikos sutrikimų turintys asmenys vis dar stigmatizuojami, egzistuoja baimė kreiptis reikalingos pagalbos, bijant visuomenės atstūmimo ir pasmerkimo. Visa tai lemia didelius savižudybių rodiklius tiek suaugusiųjų, tiek vaikų grupėse“ (53 p.), „ Psichikos sveikatos srityje lieka daug neišspręstų esminių problemų. Praktiškai nėra bendradarbiavimo tarp ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros centrų ir stacionarų. Ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros centrų darbo stilius išlieka pasyvus, bendruomenėms nėra prieinamos specializuotos ambulatorinės slaugos paslaugos.
Išlieka prasti ryšiai arba jų iš viso nėra su socialinės rūpybos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, net ir su šeimos gydytojais. Todėl psichikos sutrikimų turintis pacientas lieka be jokios priežiūros, krinta jo gyvenimo kokybė, o svarbiausia, kad liga labai dažnai atsinaujina“ (54 p.); „ Dėl šių priežasčių, taip pat dėl neišvystytų, netinkamai finansuojamų ir nepakankamai prieinamų psichologinės ir psichoterapinės pagalbos paslaugų, psichikos sveikatos priežiūra vertintina kaip itin neefektyvi. Psichikos sveikatos priežiūros kokybę silpnina ir nepakankama centruose dirbančių psichologų kvalifikacija. Psichikos sveikatos priežiūros sistemoje trūksta psichologų licencijavimo ir pasiektų veiklos rezultatų analizės“ (55 p.). Šioje LR Vyriausybės programoje įsipareigojama spręsti psichologų licencijavimo bei darbo kokybės vertinimo klausimus ir skatinti psichologų darbo vietų plėtrą savivaldybėse ir sveikatos priežiūros įstaigose (57.1 p.). Klausymų metu Sveikatos ministerijos atstovas pažymėjo, kad sveikatos apsaugos srityje dirbantys psichologai jau turės būti licencijuojami bet kuriuo atveju, nes jie laikomi asmens sveikatos priežiūros specialistais, o asmens sveikatos priežiūros specialistai turi būti licencijuojami. Licencijavimas gali būti nustatomas tik įstatymu. Klausymų metu Projekto autorė grįsdama neišvengiamą poreikį licencijuoti psichologų veiklą, taip pat pažymėjo, kad psichologais šiuo metu prisistato ir atitinkamas paslaugas teikia nebūtinai psichologo išsilavinimą turintys asmenys. Taip nėra užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė visuose sektoriuose (ir viešajame, ir dirbant privačiai).
Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma nustatyti neproporcingai griežtą psichologų veiklos licencijavimo teisinį reg lamentavimą, komitete vykusių klausymų metu nutarta patikslinti projekto nuostatas nustatant ir taikant švelnesnį licencijų išdavimo modelį. Kaip minėta kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Vyriausybės teigiama pozicija psichologų licencijavimo klausimu išdėstyta ir 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 780 pateiktoje išvadoje dėl svarstomo Projekto (jam iš esmės pritarta). Klausymų metu svarstant galimybę steigti naują subjektą (pavyzdžiui, Lietuvos psichologų rūmus), vienijantį visus psichologus, konstatuota, kad viešojo administravimo įgaliojimų suteikti dar nesančiam subjektui, kurio steigimas gali būti vykdomas tik savanoriškumo pagrindu, neskiriant tam biudžeto lėšų negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra veikiantis ir daugiausia psichologų vienijantis subjektas, apsispręsta, kad viešojo administravimo įgaliojimus yra geriau suteikti jau veikiančiam subjektui, tačiau patikslinant jo valdymo struktūrą, valdymo organų kompetenciją, įgaliojimus, naujų narių priėmimo tvarką ir šiuo tikslu detalizuojant projekto įgyvendinamąsias nuostatas, užtikrinančias, kad, pvz., valdymo organai būtų patvirtinti visuotinio narių susirinkimo, kad būtų priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Komiteto organizuotų klausymų dėl Projekto metu, projekto autorė informavo kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga. Kito subjekto, kas galėtų licencijuoti be atskirų biudžeto lėšų, nerasta. Tuo tarpu licencijavimui paskirti konkrečią valstybinę instituciją neįmanoma, nes tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis.
Psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis. Licencijuojančia institucija pasirinkta Lietuvos psichologų sąjunga, kadangi tai 60 metų veikianti ir daugiausia narių, atstovaujančių visas psichologijos praktinės veiklos sritis, vienijanti psichologų sąjunga. Svarbu ir tai, kad Lietuvos psichologų sąjunga jau šiuo metu turi duomenų bazes pagal kurią reikiamu momentu galima surasti psichologus pagal kompetenciją ir praktinės veiklos sritis. Lietuvos psichologų sąjunga jau dabar išduoda EuroPsy pažymėjimus pagal europinius standartus, kurie galioja visoje Europoje. Šiuos pažymėjimus išduoda visų šalių psichologų sąjungos. Lietuvos psichologų sąjunga jau turi ir bazę ir sistemą pagal kurią išduoda sertifikatus. Be to, minėta sąjunga turi kvalifikacijos kėlimo pripažinimo ir administravimo patirties, taip pat Psichologų profesinės etikos kodeksą ir Etikos komitetą, kuris svarsto galimus narių etikos pažeidimus. Klausymų metu Lietuvos psichologų sąjungos atstovė informavo, kad konkretus psichologų skaičius Lietuvoje nebuvo žinomas, nes nėra tokių sąrašų. Bandant skaičiuoti nustatyta, kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Kitos psichologus vienijančios asociacijos yra nedidelės, taip pat siauresnės specifikos ir daugiau vienija atskirų praktinės veiklos sričių psichologus. Be to, Lietuvos psichologų sąjunga vienija tik psichologus, o kitų organizacijų dalyviais gali būti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, psichoterapeutai ir pan. Šiame kontekste, nekvestionuojant visų asmenų teisės reikšti nuomonę dėl siūlomo reguliavimo, pažymėtina ir tai, kad nepritarimą psichologų licencijavimui pasirašė ne vien psichologai , o ir psichoterapeutai bei kitų specialybių atstovai. 146.
psichologijos asociacija 2017-11-15 Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymas reglamentuoja skaitlingos profesinės grupės (psichologų) veiklą, numato jai priklausančių profesionalų kvalifikacijos įgijimo, licencijos praktikai išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas ir k. t. Šis įstatymas yra labai svarbus psichologų bendruomenei ir jos raidai. Tačiau, rengiant įstatymo redakcijas nebuvo atsižvelgta į Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos, bei kitų psichologus vienijančių asociacijų bei asociacijoms nepriklausančių interesus, nepagrįstai suteikiant išskirtines sprendimo galias Lietuvos psichologų sąjungai. Komiteto išvadose dėl projekto XIIIP-685(2) rašoma, kad „ ... vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga.“ Tenka pažymėti, kad šiame susitikime nedalyvavo daugelio psichologus vienijančių asociacijų atstovai, o tarpinstitucinio susitikimo dalyviai diskutavo patys su savimi. Išvadose kaip argumentas dėl išskirtinių teisių pateikiamas faktas, kad „Lietuvos psichologų sąjunga jau šiuo metu turi duomenų bazes pagal kurią reikiamu momentu galima surasti psichologus pagal kompetenciją ir praktinės veiklos sritis.“ Be to rašoma „Klausymų metu Lietuvos psichologų sąjungos atstovė informavo, kad konkretus psichologų skaičius Lietuvoje nebuvo žinomas, nes nėra tokių sąrašų.“, taigi patvirtino anksčiau teiktos informacijos netikslumą ir Lietuvos psichologų sąjungos duomenų bazės nepakankamumą. Tenka pažymėti, kad duomenų bazes turi visos psichologų asociacijos, o didelio būrio psichologų veiklos pobūdis yra šiuo metu nežinomas. Manome, kad sprendimas monopolizuoti psichologų licenzijavimą, superviziją ir mokymus yra iš esmės klaidingas ir skatinantis piktnaudžiavimą bei korupciją.
Be to, projekte įrašyti reikalavimai licecijai įgyti yra pertekliniai, sukuriantys nereikalingus barjerus jaunų specialistų praktinei veiklai, ribojantys psichologinių paslaugų prieinamumą, didinantys jų kainą ir yra motyvuojami nebent komerciniais LPS interesais. Todėl prašome iš naujo apsvarstyti projektą XIIIP-685(2) atsižvelgiant į šiuos išvardintus esminius trūkumus. Nepritarti Žiūr. argumentus aukščiau. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
53 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad psichologas supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar reikalaujamas darbo stažas būtinai turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją.
Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, kad asmuo gali vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pritarti Projektas patobulintas ne tik tikslinant psichologo supervizoriaus sąvoką, bet ir detaliai išdėstant reikalavimus asmeniui, siekiančiam būti psichologų supervizoriumi: „5 straipsnis. Psichologas supervizorius
veiklos srityje atliekama prižiūrint tos psichologų profesinės veiklos srities psichologui supervizoriui, įrašytam į psichologų supervizorių sąrašą. 2. Psichologas gali būti įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, jeigu jis:
srityje;
straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus patvirtinančių dokumentų pateikimo Psichologų licencijavimo komisijai (toliau – Licencijavimo komisija) dienos. 4. Jeigu paaiškėja, kad psichologas, įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, jis išbraukiamas iš šio sąrašo Licencijavimo komisijos sprendimu. Licencijavimo komisijos sprendime dėl psichologo išbraukimo iš psichologų supervizorių sąrašo turi būti nurodyta, kokių šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų psichologas neatitinka ir šio sprendimo apskundimo tvarka.“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
1 2.
78041
apibrėžiant, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Neaišku ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu II skyriaus reglamentavimas patobulintas iš esmės, kurio
nustatyti reikalavimai psichologo licencijai gauti: „1. Prižiūrima psichologo praktinė veikla atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją ir teikiant ne mažesnės kaip 1 500 valandų trukmės psichologo praktinės veiklos paslaugas tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje metu turi būti atlikta ne mažiau kaip 50 valandų trukmės individualių psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijų su psichologu supervizoriumi arba ne mažiau kaip 100 valandų trukmės tokių konsultacijų dirbant grupėje. Individualios konsultacijos vyksta psichologui supervizoriui dirbant su vienu prižiūrimą praktinę psichologo veiklą atliekančiu psichologu, grupinės konsultacijos atveju psichologas supervizorius ir keli prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai dirba kartu grupėje.“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
3Siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnį,
aiškiai nurodant visas būtinas sąlygas licencijuojamai veiklai vykdyti, taip pat ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos. Pritarti Projektas patobulintas: „
1Psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. 2. Psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje gali verstis psichologas,
turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją (toliau šiame skyriuje – licencija). 3. Licencija išduodama psichologui, įgijusiam šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą psichologo kvalifikaciją ir šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka atlikusiam prižiūrimą psichologo praktinę veiklą. 4. L icencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Psichologo praktinė veikla atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
4
straipsnio 2 dalyje nustatytos licencijos išdavimo sąlygos turėti psichologo praktinės veiklos konkrečioje darbo srityje patirties, atsižvelgiant į tai, kad įgiję psichologo išsilavinimą psichologai neturės darbo patirties konkrečioje srityje ir negalės pateikti tai patvirtinančio dokumento. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Nuostatos, kuriai pateikta pastaba atsisakyta. Tačiau klausymų metu išklausius pastabų ir pasiūlymų, Projektas patobulintas nustatant, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sistemiškai patobulintos ir kitos projekto nuostatos. 5. Lietuvos
7807855
projekte turėtų būti įtvirtinta, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: ar kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, ar kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, ar kai jam išduodama psichologo praktinės veiklos licencija ar kita. Jei psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik viešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, turėtų būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla – ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo. Įstatymo projekte turėtų būti nurodyta, nuo kada asmuo nebegali verstis psichologo praktine veikla sustabdžius licencijos galiojimą ir nuo kada vėl gali pradėti veiklą panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 straipsnio, 8 straipsnio, 9 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies ir kitos susijusios nuostatos. Pritarti Projektas patobulintas 7 straipsnio 5 dalyje nustatant, kad Licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos.
Taip pat patobulintame Projekte siūlomas toks teisinis reguliavimas, remiantis kuriuo, licencijas gavę asmenys be jokių papildomų sąlygų būtų įrašomi į sąrašą (jis yra būtinas), kuris skelbiamas viešai bet kuriam asmeniui prieinamame Licencijuojančios institucijos internetiniame puslapyje. Todėl teisė verstis psichologo praktine veikla negali būti siejama su asmens įrašymu į sąrašus. Tokią teisę jis įgytų aukščiau nurodyta tvarka. Atitinkamų pasekmių nesukelia ir asmens išbraukimas iš sąrašo, t.y. tokias pasekmes sukelia sprendimas panaikinti licencijos galiojimą. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
12
papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai yra neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ir nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Projekto 8 str. 1 d. 2 p. siūloma įtvirtinti, kad l icencijos galiojimas sustabdomas, kai licencijai gauti kartu su deklaracija (pranešimu) pateikti ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai ir (ar) juose pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, išskyrus atvejus, kai trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų licencijos išdavimo sąlygų. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27 Nutarimas Nr. 78013 7.
78013
punkte nustatyta, kad psichologas turi teisę naudoti psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Siūlytina papildyti Įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis. Pritarti Nuostatos atsisakyta. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi tokie asmenys privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo. Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas.
nuostatas. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo p rojekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 dalyje – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlytina suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Komiteto organizuotų klausymų metu išklausius visų institucijų atstovių pastabų ir pasiūlymų, konstatuota, kad siekiant teisinio aiškumo užsienio piliečių (tiek valstybių narių, tiek kitų valstybių) teisė verstis psichologo praktine veikla įsisteigus Lietuvos Respublikoje turi būti reglamentuota atskiru straipsniu. 10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
1
straipsnio 1 dalyje nustatomos Įstatymo projekto taikymo taisyklės, kurios taikytinos asmenims, atitinkantiems visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus.
Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, o psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį. Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Vienodinant formuluotes siūlytina peržiūrėti visą 17 straipsnį. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
verčiasi psichologo praktine veikla, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu neatitiks Įstatymo projekte keliamų reikalavimų, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, nurodant, kaip Įstatymo projekto nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie neatitinka nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla. Nepritarti Pasiūlymas:
Komitete vykusių klausymų metu išsamiai diskutuota dėl įstatymo projekto baigiamųjų nuostatų ir atsižvelgiant į ekspertų, suinteresuotų asmenų išsakytus argumentus, nutarta įstatymo taikymo išlygas taikyti tik asmenims , kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įgiję psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio, tačiau dirbo psichologais, taip pat asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įgiję psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius, bet turėjo mažesnį negu trejų metų psichologo darbo stažą. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
projekto įsigaliojimo terminą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27 Nutarimas Nr.
78025
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas:
praktikoje turi teisę taikyti tik psichoterapeutai, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies sąvoką „psichologo praktinė veikla“ – išbraukti žodžius „ir psichoterapinių metodų taikymą“. Nepritarti Pasiūlymas : Psichoterapinė technika nereiškia ligos gydymo, ji gali būti naudojama įvairiais tikslais nesiekiant diagnozuoti sutrikimų, pvz., yra psichologijos sritis – šeimos psichoterapija, kai psichologas naudoja psichoterapinę, bendravimu pagrįstą techniką. Pats terminas „psichoterapinė technika“ nereikalauja medicininio išsilavinimo, be to, psichoterapinių metodų mokomi ir socialiniai darbuotojai, būsimieji psichologai magistratūroje mokomi tiek grupinio, tiek individualaus psichoterapinio darbo ir jo metodų panaudojimo. Pvz., sporto psichologas taip pat savo darbe gali taikyti psichoterapinius metodus, pvz., relaksaciją. Atsižvelgiant, į tai, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymas bus taikomas visiems Lietuvoje dirbantiems psichologams, komitete vykusių klausymų metu, nutarta sąvokoje „Psichologo praktinė veikla“ palikti terminą „psichoterapinių metodų taikymą“ bei papildyti šią sąvoką terminu
„psichologinės intervencijos“. Pažymėtina, kad terminas „psichologinis konsultavimas“
neapima „psichoterapinių metodų taikymas“ ir „psichologinė intervencija“
780 7, 8,9
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas:
dalių, 10 straipsnio 2–4 dalių nuostatos yra licencijavimo taisyklių reglamentavimo dalykas, todėl jos perkeltinos į įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Klausymų metu Projektas patobulintas, tačiau esminės licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo, taip pat panaikinimo nuostatos turi būti įtvirtintos įstatyme. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
4
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas:
psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas, todėl neaišku, ar kiekvienai veiklos sričiai keliamos tam tikros veiklos sąlygos ir kokios kiltų pasekmės, jeigu būtų vykdoma veikla, nenurodyta licencijoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą pažymėta, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus teisinio reguliavimo reikalavimus: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas ir 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), todėl, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turi būti nurodytas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas, nustatytos esminės atitinkamos veiklos sąlygos ir atsakomybė už jų nesilaikymą. Pritarti Pažymėtina, kad išvadoje nurodytos pastabos skirtos ne Komitete nagrinėjam Projektui. Be to, Projektas patobulintas iš esmės sistemiškai atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus bei diskusijas kilusias Komiteto organizuotų klausymų metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad patobulinto projekto 6 str. 4 d. nustatyta, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas:
administravimo subjektai licencijas išduoda, tikslina arba pakeičia, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą ar galiojimą panaikina per valstybės informacines sistemas, registrus ar specialiai sukurtą Licencijų informacinę sistemą, todėl popierinės licencijos ir jų dublikatai neturėtų būti išduodami. Taigi reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio ir kitas nuostatas, o dublikatų – atsisakyti. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
2
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas:1
2. Vadovaujantis Įstatymo projekto nuostatomis, asmenys, kuriems licencijos galiojimas buvo panaikintas pagal Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai pateikti suklastoti dokumentai licencijai gauti, arba pagal Įstatymo projekto 10 straipsnio
nustato, kad licencijos turėtojas padarė psichologo praktinės veiklos klaidą, vėl be jokių apribojimų iš karto po licencijos galiojimo panaikinimo galėtų kreiptis dėl licencijos išdavimo, nenustatant šiems asmenims jokių apribojimų ir nesvarstant šių asmenų tinkamumo vykdyti psichologo praktinę veiklą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuota, kad licencijos galiojimo panaikinimas nėra savitikslis dalykas, jis yra naujos licencijos neišdavimo sąlyga ir prielaida; naujos licencijos neišdavimas pratęsia ir papildo, iš esmės įprasmina licencijos galiojimo panaikinimo veiksmą, nes licencijos galiojimo panaikinimas savaime vargu ar turėtų kokią nors įmanomą aiškiai nustatytą prasmę, jeigu teisės pažeidėjas, kuriam už imperatyvių teisės reikalavimų nesilaikymą buvo panaikinta licencija, tokią pat licenciją galėtų iškart gauti iš naujo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai ir tai, kad psichologai sprendžia psichologinės gerovės problemas, dirba su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, nepilnamečiais, Įstatymo projekte tikslinga nustatyti protingą terminą, kuriam nepraėjus būtų laikoma, kad asmuo neatitinka licencijos išdavimo sąlygų. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27 Nutarimas
kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 19 d. išvados Nr. XIIP-685 4, 10, 15–21, 25, 29, 30–38, 41, 43–48, 50, 52–55, 60, 66–71 punktuose ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. išvadoje Nr.
ir 8 punktuose pateiktas pastabas. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas 2017-10-18 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6; prieš – nėra ; susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Psichologų licencijavimo komisija būtų sudaroma 5 metų kadencijai, tačiau pačiame Įstatymo projekte šis terminas nėra nustatytas. [2] Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, Licencijuojanti institucija – Lietuvos psichologų sąjunga, nustatanti psichologo licencijų išdavimo tvarką, tvarkanti ir prižiūrinti licencijuotų psichologų sąrašą, administruojanti ir organizuojanti psichologo licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, rengianti psichologų licencijavimą įgyvendinančius teisės aktus. [3]
dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES. [4] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovas, I dalies, 3–4 punktai. < http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/guide/users_guide_en.pdf
Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 "Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo" pakeitimo. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ TAR.62B1ABB28B06/sTzrAxxnfz [7] Ten pat.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-03-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys Alfredas Laurinavičius, Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narė ir EuroPsy komiteto pirmininkė Inga Truskauskaitė – Kunevičienė, Lietuvos profesinės psichologų sąjungos valdybos narys Šarūnas Mačiulis. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos: (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
psichologijos asociacija 2018-04-201 Lietuvos Respublikos Seime stumiamas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas XIIIP-685(2). Šis Įstatymas turėtų reglamentuoti skaitlingos profesinės grupės (psichologų) veiklą, numatyti jai priklausančių profesionalų kvalifikacijos įgijimo, licencijos praktikai išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas. Įstatymas yra labai svarbus psichologų bendruomenei ir jos raidai.
Tačiau, tiek įstatyme peršamos nuostatos neatitinka europinės profesinių bendrijų savireguliacijos praktikos, o veikia biurokratines schemas. Įstatyme siūloma monopolizuoti psichologų licencijavimą, superviziją ir mokymus, suteikti įgaliojimus Šiai veiklai vienai psichologų asociacija (Lietuvos Psichologų sąjungai - LPS). Įstatymas numato privalomus mokesčius LPS ir privalomą narystę LPS. Toks siūlymas yra iš esmės klaidingas, skatinantis korupciją ir pažeidžiantys Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą asociacijų laisvę. Peticiją prieš šią įstatymo nuostatą pasirašė penkis kartus daugiau psichologų nei yra LPS narių. LTPA teikia šiuos pasiūlymus dėl įstatymo projekto
Šis įstatymas nustato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas, psichologų teises ir pareigas, Lietuvos psichologų sąjungos (toliau – Sąjunga) funkcijas, valdymo, veiklos ypatumus. Lietuvos psichologų tarybos (toliau - Taryba) funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus. Nepritarti Pažymėtina, kad argumentai kodėl licencijuojančia institucija pasirinkta būtent Lietuvos psichologų sąjunga, nurodyti prie išvados lentelės 3 pastabos argumentų dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos. Be to, klausymų metu svarstant galimybę steigti naują subjektą (pavyzdžiui, Lietuvos psichologų rūmus), vienijantį visus psichologus, konstatuota, kad viešojo administravimo įgaliojimų suteikti dar nesančiam subjektui, kurio steigimas gali būti vykdomas tik savanoriškumo pagrindu, neskiriant tam biudžeto lėšų, negalimas.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra veikiantis ir daugiausia psichologų vienijantis subjektas, apsispręsta, kad viešojo administravimo įgaliojimus yra geriau suteikti jau veikiančiam subjektui, tačiau patikslinant jo valdymo struktūrą, valdymo organų kompetenciją, įgaliojimus, naujų narių priėmimo tvarką ir šiuo tikslu detalizuojant projekto įgyvendinamąsias nuostatas, užtikrinančias, kad, pvz., valdymo organai būtų patvirtinti visuotinio narių susirinkimo, kad būtų priimti įgyvendinamieji teisės aktai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-242 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 2 straipsnyje pateiktas sąvokas reikia išdėstyti abėcėline tvarka, t. y. šio straipsnio 8 dalyje apibrėžiama sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ turėtų būti dėstoma paskutinė. Bet pažymime, kad toliau projekto nuostatose sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ nėra vartojama, todėl sąvokos apibrėžimo siūlytume atsisakyti. Pritarti Projektas patobulintas atsisakant 2 straipsnio 8 dalyje siūlomos žalos psichologinių paslaugų gavėjui sąvokos reglamentavimo. 3. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-13 2,7 Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, Licencijuojanti institucija yra Lietuvos psichologų sąjunga, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys ir motyvai, kurie lėmė, kad ši sąjunga pasirinkta būti Licencijuojančia institucija.
Pažymėtina, kad analizuojamas Įstatymo projektas įtvirtina išskirtinę Lietuvos psichologų sąjungos vietą ir funkcijas psichologų praktinės veiklos licencijavimo srityje, taip pat, kaip minėta anksčiau, įpareigoja kiekvieną praktinę veiklą vykdantį psichologą būti šios sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis jos patvirtinto Psichologų profesinės etikos kodekso. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant skaidresnio teisinio reguliavimo, turėtų būti atskleisti motyvai ir kriterijai, pagal kuriuos Licencijuojančia institucija buvo pasirinkta būtent Lietuvos psichologų sąjunga. Pritarti Komiteto organizuotų klausymų metu projekto autorė informavo, kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga. Kito subjekto, kas galėtų licencijuoti be atskirų biudžeto lėšų, nerasta. Tuo tarpu licencijavimui paskirti konkrečią valstybinę instituciją neįmanoma, nes tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis. Psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis. Licencijuojančia institucija pasirinkta Lietuvos psichologų sąjunga, kadangi tai 60 metų veikianti ir daugiausia narių, atstovaujančių visas psichologijos praktinės veiklos sritis, vienijanti psichologų sąjunga. Svarbu ir tai, kad Lietuvos psichologų sąjunga jau šiuo metu turi duomenų bazes, kuriose reikiamu momentu galima surasti psichologus pagal jų kompetenciją ir praktinės veiklos sritis. Lietuvos psichologų sąjunga jau dabar išduoda EuroPsy pažymėjimus pagal europinius standartus, kurie galioja visoje Europoje.
Šiuos pažymėjimus išduoda visų šalių psichologų sąjungos. Lietuvos psichologų sąjunga jau dabar turi bazę ir sistemą pagal kurią išduoda sertifikatus. Be to, minėta sąjunga turi kvalifikacijos kėlimo pripažinimo ir administravimo patirties, taip pat Psichologų profesinės etikos kodeksą ir Etikos komitetą, kuris svarsto galimus narių etikos pažeidimus. Klausymų metu Lietuvos psichologų sąjungos atstovė informavo, kad konkretus psichologų skaičius Lietuvoje nebuvo žinomas, nes nėra tokių sąrašų. Bandant skaičiuoti nustatyta, kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Kitos, psichologus vienijančios, asociacijos yra nedidelės, taip pat siauresnės specifikos ir daugiau vienija atskirų praktinės veiklos sričių psichologus. Be to, Lietuvos psichologų sąjunga vienija tik psichologus, o kitų, psichologus vienijančių asociacijų dalyviais gali būti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, psichoterapeutai ir pan. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 2,7 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų atsisakyti reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t. y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose. Iš kitos pusės, svarstytinas šios dalies tikslingumas apskritai, nes projekto 5 straipsnyje yra ne tik konkrečiai įvardyta licencijuojanti institucija, tačiau ir išsamiai reglamentuojamos jos funkcijos. Vertinant šioje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad licencijuojanti institucija greta psichologų licencijų išdavimo dar tvarko ir licencijuotų psichologų sąrašą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t. y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą.
Manome, kad tokio pobūdžio administraciniai ribojimai, kai naudojamos dvi valstybinės priežiūros formos, iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais, taikomais paslaugų teikimo veiklos vykdymui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, projekte siūlome pasirinkti ir įtvirtinti kažkurią vieną psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo formą, arba atitinkamose projekto nuostatose aiškiai nurodyti, kad licenciją gavęs psichologas be jokių papildomų sąlygų yra įrašomas į minėtąjį sąrašą. Pritarti Projektas patobulintas atsisakant P rojekto 2 straipsnio
Licencijuojanti institucija , o nuostatos, nustatančios kas yra licencijuojanti institucija išdėstytos projekto 7 straipsnyje. Pritariant Teisės departamento pastabai, kad psichologų teikiamų paslaugų valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas modelis, arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą, komitete vykusių klausymų metu nutarta projekte nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo licencijas gavę asmenys be jokių papildomų sąlygų būtų įrašomi į sąrašą (jis yra būtinas), kuris skelbiamas viešai, bet kuriam asmeniui prieinamame, Licencijuojančios institucijos internetiniame puslapyje.
Klausymų metu svarstant galimybę steigti naują subjektą (pavyzdžiui, Lietuvos psichologų rūmus), vienijantį visus psichologus, konstatuota, kad viešojo administravimo įgaliojimų suteikti dar nesančiam subjektui, kurio steigimas gali būti vykdomas tik savanoriškumo pagrindu, neskiriant tam biudžeto lėšų, negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra veikiantis ir daugiausia psichologų vienijantis subjektas, apsispręsta, kad viešojo administravimo įgaliojimus yra geriau suteikti jau veikiančiam subjektui, tačiau patikslinant jo valdymo struktūrą, valdymo organų kompetenciją, įgaliojimus, naujų narių priėmimo tvarką ir šiuo tikslu detalizuojant projekto įgyvendinamąsias nuostatas, užtikrinančias, kad, pvz., valdymo organai būtų patvirtinti visuotinio narių susirinkimo, kad būtų priimti įgyvendinamieji teisės aktai. 5. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 2, 7, 8,9 Ūkio ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau ‑ įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus: 1.
Atkreipiame dėmesį, kad, svarstant galimybę licencijuoti tam tikrą veiklą, turi būti įvertinta veiklos keliama rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus ir pasirinktos veiklos reguliavimo priemonės - veiklos licencijavimo - atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems principams: ar ji neriboja ūkio subjektų teisių ir laisvių daugiau, nei to reikia veiklos licencijavimu siekiamam tikslui pasiekti. Įstatymo įgyvendinamuosiuose dokumentuose turėtų būti aiškiai nustatyta problema, kad nėra mažiau ribojančių priemonių nustatytai problemai spręsti ir svarbiems visuomenės interesams apsaugoti, kad įvertinus veiklos licencijavimo alternatyvas (pavyzdžiui, savireguliacijos galimybę, veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę), psichologo praktinės veiklos licencijavimu siekiamų tikslų kitos priemonės nepadėtų pasiekti, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė būtina, proporcinga ir nediskriminuojanti. Nesant objektyvių aplinkybių (statistinės ar kitos informacijos apie skundus dėl nekokybiškų paslaugų didelio skaičiaus, kitų įrodymų, kad nelicencijuojama veikla daro žalą ir pan.), pagrindžiančių psichologo praktinės veiklos licencijavimo įtvirtinimo poreikį, toks reguliavimas neturėtų būti nustatomas. Jeigu psichologų praktinės veiklos licencijavimas bus pagrįstas, manytina, kad psichologų praktinės veiklos licencijavimui neturėtų būti taikomas griežtas reguliavimas („G“ modelis), kai prieš pradedant ūkinę veiklą atliekamas ūkio subjekto patikrinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjekto atitiktis Įstatymo projekte nustatytiems reikalavimams grindžiama tik informacija ir dokumentais, išduotais kitų institucijų ar paties ūkio subjekto pateiktais duomenimis ir dokumentais (Įstatymo projekte reikalaujama būti įgijus išsilavinimą ir pateikti patirtį patvirtinančius dokumentus), rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus gali būti suvaldyta atliekant vėlesnį ūkio subjekto patikrinimą ir taikomas licencijų išdavimo modelis „D“ (t. y. reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas, siekiantis teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, įgyja teisę vykdyti veiklą kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos). Jei būtų neatsižvelgta į išvardintus siūlymus atsisakyti psichologų praktinės veiklos licencijavimo arba bent taikyti licencijų išdavimo modelį „D”, toliau teikiamos Ūkio ministerijos pastabos dėl konkrečių Įstatymo projekto nuostatų. Pritarti Klausymų metu Sveikatos ministerijos atstovas pažymėjo, kad sveikatos apsaugos srityje dirbantys psichologai jau turės būti licencijuojami bet kuriuo atveju, nes jie jau laikomi asmens sveikatos priežiūros specialistais, o asmens sveikatos priežiūros specialistai turi būti licencijuojami. Licencijavimas gali būti nustatomas tik įstatymu. Klausymų metu Projekto autorė grįsdama neišvengiamą poreikį licencijuoti psichologų veiklą, taip pat pažymėjo, kad psichologais šiuo metu prisistato ir atitinkamas paslaugas teikia nebūtinai psichologo išsilavinimą turintys asmenys.
Todėl nėra užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė visuose sektoriuose (ir viešajame, ir dirbant privačiai). Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma nustatyti neproporcingai griežtą psichologų veiklos licencijavimo teisinį reg lamentavimą, komitete vykusių klausymų metu nutarta patikslinti projekto nuostatas nustatant ir taikant švelnesnį licencijų išdavimo modelį, t. y. licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę vykdyti psichologo praktinę veiklą kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-242 1,4 Projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžio
„reglamentuojama“ bei 5 dalyje po žodžio „atlikdamas“ įrašytinas žodis
„psichologo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje psichologo sąvoką, siūlome psichologo apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo kvalifikacija, o ne šiai kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šie reikalavimai, mūsų nuomone, turėtų būti išdėstyti reguliacinio pobūdžio projekto nuostatose, reglamentuojančiose psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, t.y. projekto 3 straipsnyje).
Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlome braukti žodžius „penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą“, nes: 1) teisę verstis psichologo veikla reikia sieti ne su studijų diplomo, t.y. popierinio pažymėjimo, o su aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimu; 2) galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas nenumato tokios studijų rūšies kaip nuosekliosios studijos; 3) studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti dažniausiai trunka ilgiau nei penkerius metus. Jeigu šia nuostata siūloma nurodyti ne pagal šiuo metu galiojančias normas, o anksčiau (iki tam tikros datos) įgyto aukštojo išsilavinimo reikalavimus, tai aiškiai ir reikėtų nurodyti. Tačiau svarstytina, tokios normos tikslingumas apskritai, nes projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad psichologo veikla gali verstis teisės aktų nustatyta tvarka įstatyme nustatytam išsilavinimui prilygintą Lietuvoje ar užsienyje įgytą išsilavinimą, apima minėtus atvejus. Taip pat reikėtų po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“, nes kaip lygiavertis įstatyme numatytam išsilavinimui gali būti prilyginamas ir Lietuvoje anksčiau pagal tuo metu galiojusias nuostatas įgytas išsilavinimas. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad psichologas – tai asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją. Tuo tarpu psichologo kvalifikacijos įgijimas reglamentuotinas atskirame šio įstatymo 3 straipsnyje. 8.
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija sudaro psichologų supervizorių sąrašą, tačiau kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama. Reguliavimas detalizuotinas. Pritarti Projektas patobulintas. Projekto 5 straipsnyje išsamiai reglamentuojami tapimo psichologu supervizoriumi reikalavimai, be kita ko nustatant, kad supervizorius turi būti įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą. Atitinkamai papildytos ir Sąjungos funkcijos (12 str.) ir Licencijavimo komisijos funkcijos (18 str.). 9. Lietuvos psichologų sąjunga
3 Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685(2) po svarstymo Seime (LRS) yra grąžintas LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti. 2018 m. lapkričio 30 d. Komitete vykusių klausymų dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto metu psichologai buvo kviečiami susitarti ir teikti konkrečius pasiūlymus įstatymo tobulinimui. Įvyko kelios diskusijos psichologų bendruomenėje: 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. sausio 15 d. įvyko diskusijos dėl psichologų veiklos reglamentavimo, kai prie diskusijų stalo susėdo skirtingas pozicijas Lietuvos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto atžvilgiu turintys psichologai. Vasario 1 d. vyko išplėstinis Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Valdybos posėdis, kuriame LPS nariai ir Valdyba pateikė ir apsvarstė pasiūlymus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685(2). Formuluojant pasiūlymus buvo siekiama, kad Įstatymo projekto veiklos reglamentavimo nuostatos būtų kuo palankesnės psichologų bendruomenei Lietuvoje ir būtų įtvirtintos 4 pagrindinės psichologų praktinės veiklos nuostatos: tinkamas išsilavinimas; praktinės veiklos pradžia atliekama su labiau patyrusio kolegos priežiūra; psichologo profesinės etikos kodekso laikymasis; nuolatinis kvalifikacijos kėlimas.
Teikiame LPS Valdybos posėdyje patvirtintus pasiūlymus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685(2):
psichologo supervizoriaus sąvoka, jog tai yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją ir ne mažesnį kaip penkerių metų praktinio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje, įrašytas į psichologų praktinės veiklos licencijavimo institucijos sudarytą psichologų sapervizorių sąrašą ir pagal kompetenciją turintis teisę prižiūrėti psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo praktinę veiklą siūloma keisti į psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją ir ne mažesnį kaip trejų metų praktinio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje, įrašytas į psichologų praktinės veiklos licencijavimo institucijos sudarytą psichologų sapervizorių sąrašą ir pagal kompetenciją atitinkamoje praktinės veiklos srityje galintis prižiūrėti psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo praktinę veiklą. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerija 2017-06-29 2,53 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Jūsų prašymu peržiūrėjo Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas).
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektą vertino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, papildomai atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus: Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad psichologas supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, turintis ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų supervizorių sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, ar reikalaujamas stažas turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją ar nebūtinai. Taip pat neaišku, kas lemia galėjimą vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai ir kas, kokiais kriterijais vadovaujantis tai sprendžia. Pritarti Patobulintame projekte, atsižvelgiant į gautas pastabas, pakeisti reikalavimai asmeniui, siekiančiam tapti psichologu supervizoriumi: „5 straipsnis. Psichologas supervizorius
profesinės veiklos srityje atliekama prižiūrint tos psichologų profesinės veiklos srities psichologui supervizoriui, įrašytam į psichologų supervizorių sąrašą. 2. Psichologas gali būti įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, jeigu jis:
1) turi galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją;
2) turi ne mažesnį kaip trejų metų praktinio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje;
prižiūrimos profesinės praktikos organizavimo tvarka ;
4) pateikia prašymą įrašyti į psichologų supervizorių sąrašą;
dieną po šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus patvirtinančių dokumentų pateikimo Psichologų licencijavimo komisijai (toliau – Licencijavimo komisija) dienos. 4.
supervizorių sąrašą, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, jis išbraukiamas iš šio sąrašo Licencijavimo komisijos sprendimu. Licencijavimo komisijos sprendime dėl psichologo išbraukimo iš psichologų supervizorių sąrašo turi būti nurodyta, kokių šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų psichologas neatitinka ir šio sprendimo apskundimo tvarka.“
352 Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. birželio
praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas). Ministerija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte nėra aiškiai įtvirtinti psichologo profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimai, todėl jį būtina papildyti nuostatomis, kad psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines psichologijos krypties studijas ir atlikus podiplominę praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad psichoterapinius gydymo metodus praktikoje turi teisę taikyti tik psichoterapeutai, siūlytina koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalies sąvoką „psichologo praktinė veikla“ išbraukiant žodžius „ir psichoterapinių metodų taikymą“. Būtina koreguoti Įstatymo projektą aiškiai nurodant visas sąlygas, kurios yra būtinos siekiant vykdyti licencijuojamą veiklą, įskaitant išsilavinimo reikalavimus. Pritarti iš dalies Psichoterapinė technika nereiškia ligos gydymo, ji gali būti naudojama įvairiais tikslais nesiekiant diagnozuoti sutrikimų, pvz., yra psichologijos sritis – šeimos psichoterapija, kai psichologas naudoja psichoterapinę, bendravimu pagrįstą techniką.
Pats terminas „psichoterapinė technika“ nereikalauja medicininio išsilavinimo, be to, psichoterapinių metodų mokomi ir socialiniai darbuotojai, būsimieji psichologai magistratūroje mokomi tiek grupinio, tiek individualaus psichoterapinio darbo ir jo metodų panaudojimo, pvz., sporto psichologas taip pat savo darbe gali taikyti psichoterapinius metodą ‑ relaksaciją. Atsižvelgiant, į tai, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymas bus taikomas visiems Lietuvoje dirbantiems psichologams, komitete vykusių klausymų metu, nutarta sąvokoje „Psichologo praktinė veikla“ palikti terminą „psichoterapinių metodų taikymą“ bei papildyti šią sąvoką terminu „psichologinės intervencijos“. Pažymėtina, kad terminas
„psichologinis konsultavimas“ neapima „psichoterapinių metodų taikymas“ ir „psichologinė
intervencija“ terminų. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „darbo“ įrašytinas žodis veiklos“, o prieš žodį „paslaugų“ – žodis „psichologinių“. Pritarti
metu išsakytus argumentus: „
praktinės veiklos sritis
veiklos licencijoje įrašyta atskira psichologų profesinės veiklos sritis.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-242 Projekto 2 straipsnio 10 dalies, apibrėžiančios „valstybės narės piliečio“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes ji nenustato jokių specifinių šios sąvokos turinio elementų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
45 Projekto 3 straipsnio pavadinimas nesutampa su skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu.
Siūlytume skyriaus pavadinimą derinti su straipsnio pavadinimu, kuris tiksliau atspindi straipsnio turinį. Atsižvelgti Komitete vykusių klausymų metu II skyriaus reglamentavimas patobulintas iš esmės. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad psichologai rengiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame įtvirtinta, kad aukštosios mokyklos pačios nustato studijų tvarką bei rengia ir tvirtina teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas. Tuo tarpu p irmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai įtvirtinti atskirame Mokslo ir studijų įstatymo straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome dėstyti taip: „Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo bei aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka“. Pritarti
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-043 Įstatymo projekte psichologo profesija yra įtvirtinama kaip reglamentuojama profesija, atitinkanti Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatymo (toliau ‑ Profesinių kvalifikacijų įstatymas) 3 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką, todėl siūlome siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projekto 3 straipsnyje aiškiai apibrėžti, kad psichologo profesinė kvalifikacija yra įgyjama baigus psichologijos studijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ir atlikus prižiūrimą psichologo praktiką, nustatytą to paties straipsnio 3 dalyje. Pritarti Atsižvelgiant į klausymuose vykusias diskusijas, Projektas patobulintas jo 3 straipsnyje reglamentuojant psichologo kvalifikacijos įgijimą, o prižiūrimos psichologo praktinės veiklos atlikimo reikalavimą susiejant su reikalavimais psichologo licencijai gauti . 17.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Atsižvelgiant į šios išvados 4 pastabą, projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „penkerių metų nuosekliąsias“, o po žodžio
„užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-244 Projekto 3 straipsnyje, o taip pat ir kitose projekto nuostatose, formuluotė „praktinė veikla“ derintina su projekto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta „psichologo praktinės veiklos“ sąvoka. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerija 2017-06-294 Kaip galima suprasti iš aiškinamojo rašto, psichologas turi teisę įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją tik atlikęs prižiūrimą psichologo praktinę veiklą. Iš esmės tikslintinas Įstatymo projekto 4 straipsnis aiškiai nurodant visas sąlygas, būtinas vykdyti licencijuojamą veiklą, tame tarpe ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos. Iš Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją. Pritarti Projekto 4 straipsnio nuostatos patobulintos nustatant aiškius reikalavimus psichologo licencijai gauti. 20. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija
1
gauti 1.
Prižiūrima psichologo praktinė veikla atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją ir teikiant ne mažesnės kaip 1 500 valandų trukmės Tarybos nustatytas apimties psichologo praktinės veiklos paslaugas tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje metu turi būti atlikta ne mažiau kaip 50 valandų trukmės individualių psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijų su psichologu supervizoriumi arba ne mažiau kaip 100 valandų trukmės tokių konsultacijų dirbant grupėje apimti individualias psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijas su psichologu supervizoriumi arba konsultacijas dirbant grupėje. Individualios konsultacijos vyksta psichologui supervizoriui dirbant su vienu prižiūrimą praktinę psichologo veiklą atliekančiu psichologu, grupinės konsultacijos atveju psichologas supervizorius ir keli prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai dirba kartu grupėje. Individualių ir grupinių konsultacijų trukmę nustato Taryba. 2. Atlikus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, Sąjungos Taryba nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. Panaikinami 4 straipsnio 3,4,5,6 punktai Nepritarti Nepritartina pateiktam siūlymui įstatyme neįtvirtinti konkrečių prižiūrimos psichologo praktinės veiklos atlikimo reikalavimų. Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį su asmens teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimu susijusios teisės normos turi būti įtvirtintos įstatyme. Vadovaujantis šiuo principu įstatyme turėtų būti konkrečiai ir aiškiai įtvirtintas ir atskleistas reikalavimas individualių ir grupinių konsultacijų trukmei. Taip pat pažymėtina, kad pritarus Seimo narės R.
Šalaševičiūtės siūlymui Projekto 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti, kad Prižiūrimos psichologų praktinės veiklos tvarką ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pažymėjimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija suderinusi su Sąjunga , to paties straipsnio 2 dalyje subjekto nustatančio tvarką, kuria išduodamas pažymėjimas, detalizavimas laikytinas pertekliniu ir jo turėtų būti atsisakyta įtvirtinant nuostatą, kad „
Sąjungos nustatyta tvarka , išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 4,51 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio
turi būti atskleistas vartojamų formuluočių „individuali supervizijų valanda“ bei
„supervizijų valandos dirbant grupėje“ turinys. Pritarti
Komitete vykusių klausymų metu, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nutarta teisinį reglamentavimą susijusį su
„prižiūrima psichologo praktinė veikla“ ir „psichologas supervizorius“, nustatyti
atskiruose projekto straipsniuose, kuriuose būtų plačiau atskleistas šių formuluočių turinys. Projekto 4 straipsnyje nustatomi „Reikalavimai psichologo licencijai gauti“, o 5 straipsnyje „Psichologas supervizorius“. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo ir aiškumo, projekto 3 straipsnį siūlome papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis esmines prižiūrimos psichologo praktinės veiklos sąlygas, t.y. reikėtų atskleisti, ar prižiūrimos praktinės veiklos metu, psichologo kvalifikaciją turintis asmuo, prižiūrimas supervizoriaus, gali atlikti visas psichologines paslaugas pilna apimtimi, ar, vis dėlto, tam tikras psichologinių paslaugų ribojimas gali būti taikomas, ir jei taip, kokio pobūdžio ribojimai gali būti taikomi.
Taip pat reikėtų atskleisti kurios psichologų praktinės veiklos vykdymo sąlygos, įtvirtintos projekto 4 straipsnyje, taikomos prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pritarti Patobulinto Projekto 4 straipsnio reglamentuojančio reikalavimus psichologo licencijai gauti 3 dalyje nurodoma, kad p rižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu psichologas turi visas teises ir pareigas kaip psichologo praktinės veiklos licenciją turintys psichologai, taip pat privalo Sąjungos valdybos nustatyta tvarka reguliariai aptarti savo profesinę veiklą su psichologu supervizoriumi . 23. Lietuvos psichologų sąjunga
4
Psichologas, norėdamas gauti psichologo praktinės veiklos licenciją, prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje turi atlikti per penkerius metus siūlome keisti į ...per penkerius metus, neįskaičius gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų , kadangi vien tik laikotarpio didinimas, neminint gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų, neužtikrina asmens teisės į profesijos įgijimo ir šeimos gyvenimo derinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Projekto 3 straipsnio 4 dalyje po žodžio
„veiklos“ įrašytinas žodis „vykdymo“. Pritarti
25.
psichologų sąjunga
22 Remiantis Europsy nuostatais, siūloma švelninti reikalavimą, kad supervizorius turi turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą, ir taip užtikrinti didesnę galimybę susirasti supervizorių. Siūlome
turi ne mažesnį kaip penkių metų praktinio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje keisti į turi ne mažesnį kaip trejų metų praktinio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje
tarti
asociacija
23 Panaikinama 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas („
3) išklausė Sąjungos organizuojamus kursus). Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad pritarus Seimo narės R. Šalaševičiūtės siūlymui 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas pakeistas: „3) išklausė Sąjungos organizuojamus kursus yra susipažinęs su Sąjungos parengta prižiūrimos profesinės praktikos organizavimo tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-246 Nėra aiškus projekto 6 straipsnio 1 dalyje vertimosi psichologo praktine veikla būdų išskyrimas, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi. Be to, pagal nuostatos turinį, ši norma turėtų būti dėstoma projekto 4 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologų praktinės veiklos sąlygas, o ne 6 straipsnyje, reguliuojančiame licencijos išdavimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-246 Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama asmeniui, pateikusiam praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį, tačiau kitose projekte nuostatose apie jokį praktinio darbo, išskyrus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, reikalavimą asmenims, siekiantiems gauti licenciją ir užsiimti psichologo praktine veikla, neužsimenama.
Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį su asmens teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimu susijusios tesiės normos turi būti įtvirtintos įstatyme. Vadovaujantis šiuo principu, įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir atskleistas praktinio darbo konkrečioje srityje reikalavimas. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai įvardyti instituciją, kuriai dokumentai dėl licencijų išdavimo turėtų būti pateikiami. Taip pat pažymime, kad po žodžio „prižiūrimą“ įrašytinas žodis „psichologo“. Pritarti Projekto nuostatos patobulintos. 29. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-236 Projekto 6 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, jog psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pateikus psichologo išsilavinimą, praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį ir prižiūrimą praktinę veiklą patvirtinančius dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuojama praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis, todėl reikalavimo turėti minėtą patirtį turinys nėra aiškus ir kelia tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, ar kaip praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis gali būti užskaitoma prižiūrima praktinė veikla (tai ypač aktualu studijas baigusiems psichologams)? Kokios trukmės darbo patirtis yra pakankama licencijai gauti? Pritarti 30.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 4 straipsnio 2 dalies žodžių „taip pat prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu“ siūlome atsisakyti, nes tai paneigtų principinę 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Mūsų nuomone, ir projekto 2 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai, ir 3 bei 4 straipsniuose įtvirtintos normos suponuoja, kad psichologo praktinė veikla bei prižiūrima psichologo praktinė veikla, nors ir panašios tarpusavyje savo turiniu, iš esmės skiriasi savo teikimo sąlygomis ir reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome šių psichologinių paslaugų teikimo formų nesuniveliuoti ir reglamentuoti jas atskirai, t.y. projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad psichologo praktine veikla gali verstis tik asmuo, turintis galiojančią licenciją. Tuo tarpu prižiūrimos psichologo praktinės veiklos teikimo sąlygos yra įtvirtintos projekto 3 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t. y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu, ar kitų sąlygų įgyvendinimu. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje.
Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 32. Lietuvos
4 Iš Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalies neaišku, ar kiekvienai veiklai turėtų būti išduodama atskira licencija, ar kiekvienai praktinės veiklos sričiai būtų keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, kuri nenurodyta licencijoje. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 33. Lietuvos
4 Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje nėra pateikiamas baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas, todėl nėra aišku, ar kiekvienai veiklos sričiai keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, nenurodyta licencijoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus teisinio reguliavimo reikalavimus: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas ir 2014 liepos 11 d. nutarimas), todėl siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turi būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas, esminės atitinkamos veiklos sąlygos bei atsakomybė už jų nesilaikymą. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 34. Lietuvos
4 Įstatymo projekto 6 str. 5 d. siūloma licencijuoti 4 pagrindines psichologo praktinės veiklos sritis ir kitas veiklos sritis, t. y. Įstatymo projekte nėra pateikiamas aiškus ir baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas ir nėra aiškiai išskirta, kokios rūšies licencijai kokia veikla priskiriama.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų - teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai), todėl, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turėtų būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas ir esminės atitinkamos psichologo praktinės veiklos srities sąlygos. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projekto nuostatas. Pritarti Projektas patobulintas, atsisakant įstatyme reglamentuoti psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašą. Siūloma nustatyti, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 6 straipsnio 5 dalies 5 punktas brauktinas, kaip nenustatantis jokių reguliacinio pobūdžio normų. Galbūt tikslinga tiesiog nurodyti, kad licencijoje gali būti nurodomos ir kitos psichologo praktinės veiklos sritys, kuriose psichologas gali verstis praktine veikla. Pritarti Projektas patobulintas, atsisakant įstatyme reglamentuoti psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašą.
Siūloma nustatyti, kad p sichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 36. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija 2017-08-037 Bendrosios pastabos. Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymas reglamentuoja skaitlingos profesinės grupės (psichologų) veiklą, numato jai priklausančių profesionalų kvalifikacijos įgijimo, licencijos praktikai išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas ir k.t. Šis įstatymas yra labai svarbus psichologų bendruomenei ir jos raidai. Tačiau, rengiant įstatymo redakcijas nebuvo atsižvelgta į Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos, bei kitų psichologus vienijančių asociacijų interesus, nepagrįstai suteikiant išskirtines sprendimo galias Lietuvos psichologų sąjungai. Į darbo grupę Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui parengti buvo įtraukti tik vienos psichologų organizacijos (Lietuvos psichologų sąjungos) atstovai, kurie atstovauja apie 20 proc. praktinį darbą dirbančių psichologų. Veikiausiai dėl minėtos priežasties Lietuvos psichologų sąjunga pasirinkta kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam priskiriama funkcija išduoti licencijas ir numatytos kitos viešojo administravimo funkcijos, nors šį sąjunga nėra vienintelė asociacija, vienijanti psichologus. Toks pasirinkimas gali tapti nepakankamo skaidrumo vykdant licencijavimo veiklą, licencijų priežiūrą, prielaida.
Siūlymai dėl įstatymo XIIP-4553 projekto:
Psichologo praktinės veiklos licencijas (toliau ‑ licencija) išduoda, atsisako išduoti, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina, licencijos duomenis tikslina, dublikatą išduoda ir prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų Lietuvos psichologų taryba, (toliau ‑ Licencijuojanti institucija), vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, Licencijuojančios institucijos patvirtintomis Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklėmis (toliau ‑ Taisyklės). 6.2.1. Lietuvos psichologų tarybą sudaro visų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus registruotų psichologų asociacijų atstovai. Po vieną atstovų nuo kiekvienos psichologus vienijančios asociacijos. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija yra pasirengusi prisidėti prie Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo rengimo. Nepritarti Komiteto organizuotų klausymų dėl Projekto metu, projekto autorė informavo, kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga. Kito subjekto, kas galėtų licencijuoti be atskirų biudžeto lėšų, nerasta. Tuo tarpu licencijavimui paskirti konkrečią valstybinę instituciją neįmanoma, nes tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis. Psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis. Licencijuojančia institucija pasirinkta Lietuvos psichologų sąjunga, kadangi tai 60 metų veikianti ir daugiausia narių, atstovaujančių visas psichologijos praktinės veiklos sritis, vienijanti psichologų sąjunga. Svarbu ir tai, kad Lietuvos psichologų sąjunga jau šiuo metu turi duomenų bazes pagal kurią reikiamu momentu galima surasti psichologus pagal kompetenciją ir praktinės veiklos sritis.
Lietuvos psichologų sąjunga jau dabar išduoda EuroPsy pažymėjimus pagal europinius standartus, kurie galioja visoje Europoje. Šiuos pažymėjimus išduoda visų šalių psichologų sąjungos. Lietuvos psichologų sąjunga jau turi ir bazę ir sistemą pagal kurią išduoda sertifikatus. Be to, minėta sąjunga turi kvalifikacijos kėlimo pripažinimo ir administravimo patirties, taip pat Psichologų profesinės etikos kodeksą ir Etikos komitetą, kuris svarsto galimus narių etikos pažeidimus. Klausymų metu Lietuvos psichologų sąjungos atstovė informavo, kad konkretus psichologų skaičius Lietuvoje nebuvo žinomas, nes nėra tokių sąrašų. Bandant skaičiuoti nustatyta, kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Kitos psichologus vienijančios asociacijos yra nedidelės, taip pat siauresnės specifikos ir daugiau vienija atskirų praktinės veiklos sričių psichologus. Be to, Lietuvos psichologų sąjunga vienija tik psichologus, o kitų organizacijų dalyviais gali būti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, psichoterapeutai ir pan. 37. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 7, 8, 9,10 Manytina, kad Įstatymo projekto rengėjams derėtų sukonkretinti ir įvardinti vieną instituciją, kuri sutiekia teisę teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, t. y. priima sprendimą dėl licencijos išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo (atitinkamai įrašo į psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašą, sustabdo įrašymą, panaikina įrašymo sustabdymą, išbraukia iš sąrašo). Licencijuojančiosios institucijos struktūros ar padalinių vidaus darbo ir sprendimų priėmimo tvarka neturėtų būti dėstoma įstatyme. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 5 str. ir susijusios Įstatymo projekto nuostatos.
Atsižvelgti Klausymų metu, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Projekto nuostatos patobulintos įtvirtinant jame esminius Lietuvos psichologų sąjungos organus ir pagrindines jų funkcijas. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 7, 8, 9,10 Vertinant projekto nuostatas ir struktūrą sistemiškai, manytume, kad sąjungos veiklos teisinis reguliavimas nėra išsamus ir pakankamas. Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 5 straipsniu, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto atskirame skirsnyje reglamentuoti pagrindinius Lietuvos psichologų sąjungos, t.y. licencijuojančios institucijos veiklos pagrindus, t.y. nustatyti esminius deleguotas viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančių organų sudarymo ir veiklos principus, jų kompetenciją, priimamus sprendimus bei tarpusavio sąveiką sprendžiant pagrindinius psichologų licencijavimo, jų veiklos priežiūros ir kitus viešojo administravimo klausimus, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Kaip pavyzdžius galima paiminėti Odontologų rūmų įstatymą bei Architektų rūmų įstatymą, kuriuose išsamiai įtvirtintos tam tikra profesine veikla užsiimančių asmenų licencijavimą vykdančių savivaldos institucijų valdymo organų struktūra, jų kompetencija ir tarpusavio sąveika.
Pritarti Komitete vykusių klausymu metu apsispręsta, kad Psichologų licencijavimo taisykles turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes priešingu atveju būtų sudėtinga priskirti šią pareigą kuriai nors vienai ministerijai pagal jos veiklos sritį (kaip minėta, tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis; psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis). Projekto 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Licencijavimo komisijos nuostatus tvirtins Sąjungos valdyba. 39. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 7, 8,9 Primename, kad, vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 (2016 m. liepos 20 d. redakcija), (toliau - Licencijavimo pagrindų aprašas) 18.3 papunkčiu, licencijos išdavimo sąlygos, esminės licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų - licencijų turėtojų teisės, pareigos ir esminiai reikalavimai licencijos turėtojui) ir esminį poveikį ūkinei veiklai darantys draudimai ir ribojimai turi būti įtvirtinti įstatymų lygmeniu. Licencijavimo taisyklėse (t. y. įgyvendinamuosiuose teisės aktuose) turi būti nustatyta licencijų išdavimo, pakeitimo, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi reikalavimų įgyvendinimo tvarka. Vadovaudamiesi šiais principais, siūlome įvertinti Įstatymo projekto nuostatas ir atlikti reikiamus patikslinimus, atsisakyti neesminių nuostatų, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 6 str. 3-4 d., ir jas perkelti į licencijavimo taisykles.
Atsižvelgti iš dalies Projekto nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į pateiktą pastabą ir į klausymų metu išsakytus argumentus. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 7, 13,1814 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad licencijuojanti institucija administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tuo tarpu sprendimus dėl psichologų praktinės veiklos licencijų suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo priima Psichologų licencijavimo komisija, kurią sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Toks reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes iškreipiamas visa valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros mechanizmas. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis vienijanti ir jų savivaldą įgyvendinanti institucija, savo uždaviniams vykdyti bei valstybės deleguotai administracinės priežiūros funkcijai įgyvendinti yra įgaliota sudaryti įvairius valdymo ar struktūrinius organus, kuriems suteikiami įvairūs įgaliojimai. Būtent vienas iš sudaromų struktūrinių organų ir būna įgaliotas priimti sprendimus dėl licencijų ar leidimų, būtinų norint užsiimti jų prižiūrima profesine veikla, išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo.
Taip pat pažymėtina, kad tokios komisijos, kaip savivaldos organizacijos struktūrinis padalinys, sprendimas priima būtent asociacijos, o ne savo vardu, todėl atsakomybė už vieno ar kito sprendimo priėmimą tenka savivaldos organizacijai, o ne pačiai komisijai. Tuo tarpu projektu siūlomas administracinės priežiūros modelis, pagal kurį sprendimus dėl licencijų priima ne pati licencijuojanti institucija, įgyvendinanti psichologų savivaldą, o neapibrėžto teisinio statuso Vyriausybės sudaroma ir jai atskaitingas komisija, kurios veiklos ir priimamų sprendimų santykis su licencijuojančia institucija ir jos tvirtinamomis Licencijavimo taisyklėmis neatskleistas, nedera su bendraisiais viešojo administravimo principais. Reikėtų apsispręsti, ar psichologų veiklos reguliavimas turi priklausyti valstybės vykdomosios valdžios institucijų sąrangai priklausančių subjektų kompetencijai, ar, vis dėlto, valstybės deleguotas pačiai psichologų savivaldą įgyvendinančiai institucijai – Lietuvos psichologų sąjungai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos. Atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame teigiama, kad psichologų veiklą licencijuojanti institucija turi būti Lietuvos psichologų sąjunga, tolimesnės Teisės departamento pastabos bus dėstomos, preziumuojant, kad psichologų licencijavimo komisija yra struktūrinis asociacijos organas, už kurį sudarymą, veiklą ir priimamus sprendimus bus atsakinga ne Vyriausybė, o pati asociacija. Pritarti Patobulintame projekte įtvirtinama, kad licencijuojanti institucija yra Lietuvos psichologų sąjungą; kad Licencijavimo komisija yra Lietuvos psichologų sąjungos organas, o sprendimus priima Sąjungos vardu. 41. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija
1 1.
Psichologų praktinės veiklos licencijavimo institucija yra Sąjunga Taryba . Nepritarti Žiūrint argumentus prie išvados lentelės siūlymo Nr. 1. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė – penkeri metai. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad l icencija išduodama neterminuotam laikui , jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirm enybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su licencijų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui. 43. Sveikatos apsaugos ministerija
2 Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencija išduodama 5 metų laikotarpiui. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad l icencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.
Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų, todėl s iūlome dėstyti taip: „psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos“. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui. 44. Lietuvos
2 Įstatymo projekto 6 str. 4 d. siūloma nustatyti 5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo terminą. Primename, kad Civilinio kodekso 2.79 str. nustatyta, kad licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Atitinkamai prašom įvertinti Įstatymo projekto nuostatą ir jos atisakyti arba aiškinamajame rašte pagrįsti 5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo termino taikymą. Pritarti Projektas patobulintas nustatant, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad asmuo kartu su dokumentais pateikia ir paraišką dėl licencijos išdavimo (kaip nurodyta projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Atsižvelgti 46.
4 Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 21 str., kompetentinga institucija, priimdama dokumentus, turi teisę reikalauti, kad būtų pateiktas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, tačiau šis vertimas neprivalo būti oficialiai patvirtintas. Siūlome Įstatymo projekto 6 str. 3 d. tikslinti ir atsisakyti minėto reikalavimo. Pritarti
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 7, 21,225
nedviprasmiškai įtvirtinti, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, kai jam išduodama licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik išviešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 str., 10 str. 5 d. ir kitos susijusios nuostatos. Taip pat nedviprasmiškai turėtų būti įtvirtinta, kada valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto 16 str. 2 d. nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 d. – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlome suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas. Pritarti
5 Įstatymo projekto 6 str.
sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų nurodytų pateikti dokumentų gavimo dienos. Nustatant licencijos išdavimo arba motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją pateikimo terminus, turi būti užtikrinta, kad visi prašymai išduoti licenciją būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Svarstytina, ar patikrinti dokumentus (patvirtinančius išsilavinimą ir praktikos atlikimą) reikia 30 dienų. Siūlome šį terminą trumpinti. Atsižvelgti Projektas patobulintas nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 49. Lietuvos
5 Vadovaudamiesi Licencijavimo pagrindų aprašo 12 ir 18.4 p., siūlome Įstatymo projekto 6 str. papildyti nuostata, kad jeigu pateikus tinkamai įformintą prašymą išduoti licenciją kartu su visais licencijai išduoti reikalingais dokumentais ir informacija licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas atsisakymas ją išduoti per veiklos licencijavimą reguliuojančių įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad licencija išduota. Nepritarti Patobulinus projektą, pastaba neaktuali. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Projekto 6 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima licencijuojanti institucija, reikėtų suderinti su projekto 5 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tokiu sprendimus priima psichologų licencijavimo komisija.
Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji neaktuali, nes Projektas patobulintas, nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 51. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
5 Siūlytina Projekto 6 straipsnį papildyti nuostata, įpareigojančia licencijuojamą instituciją per protingą ir pagrįstą terminą apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti informuoti prašymą pateikusį asmenį. Apie priimtą sprendimą asmuo turėtų būti informuojamas kaip įmanoma greičiau, kad jam nebūtų delsiama leisti užsiimti psichologo praktine veikla arba ginčyti licencijuojančios institucijos sprendimą atsisakyti išduoti licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 9, 15 ir 16 straipsniams. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji neaktuali, nes Projektas patobulintas, nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 52.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 6,75 Projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų, neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos. Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji neaktuali, nes Projektas patobulintas, nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 53. Sveikatos apsaugos ministerija 2017-07-04 6, 7, 8,5 Įstatymo projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su šio Įstatymo projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų Įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Taip pat Įstatymo p rojekto
panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nesuderinta su Įstatymo projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų.
Pritarti Pastabai pritartina, tačiau ji neaktuali, nes Projektas patobulintas, nustatant, kad licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 7,85 Projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini žodžiai „arba pratęsti“. Be to, šiame punkte reikėtų braukti nuostatą dėl nurodomo termino trūkumams pašalinti. Atkreipiame dėmesį, kad terminas paraiškos trūkumams pašalinti yra reikalingas tuo atveju, kai licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai, o trūkumams pašalinus – atnaujinamas. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą reguliavimą, (kuris, mūsų nuomone, yra ydingas ir neproporcingas administracinės naštos požiūriu) klaidų ir netikslumų paraiškoje buvimas jau yra pagrindas atsisakyti išduoti licenciją, todėl pareiškėjas, jas ištaisęs, pagal šio straipsnio 2 dalį tiesiog turi pradėti naują licencijos išdavimo procedūrą, kurioje 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu šiame punkte nurodytina koks sprendimas (apie kurį per 3 darbo dienas po jo priėmimo turi būti informuotas psichologas) turimas omenyje. Pritarti 55.
85 5,7 Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 5 dalių kontekste, turėtų būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla, ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo. Šios pastabos kontekste Įstatymo projekte taip pat turėtų būti nurodytas momentas, nuo kurio asmuo gali pradėti verstis psichologo praktine veikla (Įstatymo projekto 6 straipsnis), nuo kada jis nebegali verstis šia veikla sustabdžius licencijos galiojimą (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nuo kada vėl gali pradėti panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą (Įstatymo projekto 9 straipsnis). Atsižvelgti
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 7,86 Įstatymo projekto 7 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. įtvirtinta, kad jei siekiant gauti licenciją pateikiama neteisinga paraiška, reikia teikti paraišką iš naujo. Manytina, kad turėtų būti sudaroma galimybė taisyti pateiktą paraišką ir (ar) kartu pateiktus dokumentus ir informaciją, kaip tai nustatyta Licencijavimo pagrindų aprašo 20.7 papunktyje. Kita vertus, ši nuostata nėra esminė ir turėtų būti įtvirtinta įgyvendinamajame teisės akte. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projektą. Pritarti
1172 Vadovaujantis Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles, nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką, administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tvarko licencijuotų psichologų sąrašą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas.
Mūsų nuomone, situacija, kai pati institucija nustato savo veiklos įgyvendinimo taisykles ir pati kontroliuoja kaip laikomasi jos pačios sukurtų taisyklių yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome, kad teisės aktai, reglamentuojantys psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo procedūras, būtų priimami aukštesnio lygio institucijos, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos. Pritarti Komitete vykusių klausymu metu apsispręsta, kad Psichologų licencijavimo taisykles turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes priešingu atveju būtų sudėtinga priskirti kuriai nors vienai ministerijai pagal jos veiklos sritį (kaip minėta, tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis; psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis). Projekto 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad Licencijavimo komisijos nuostatus tvirtins Sąjungos valdyba. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles ir nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką. Ši nuostata tikslintina, nes pats taisyklių parengimas (be jų formalaus patvirtinimo) jokių teisinių pasekmių nesukuria.
Be to, manytume, kad būtent minėtose Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėse ir būtų licencijų išdavimo tvarka, todėl papildoma nuostata dėl psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarkos nustatymo yra perteklinė bei klaidinanti. Pritarti Komitete vykusių klausymu metu apsispręsta, kad Psichologų licencijavimo taisykles turėtų tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nes priešingu atveju būtų sudėtinga priskirti kuriai nors vienai ministerijai pagal jos veiklos sritį (kaip minėta, tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis; psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis). 59. Lietuvos
142 Vadovaudamiesi Licencijavimo pagrindų aprašo 18.8 p., siūlome Įstatymo projekto 8 str. papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai - neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ar nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9171155 Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų plačiau atskleisti Etikos komiteto sprendimų (išvadų) teisinę galia ir santykį su Psichologų licencijavimo komisijos priimamais sprendimais, nes toliau projekto nuostatose visiškai neatskleidžiama tolesnė procedūra, kurios metu būtų sprendžiamas licencijos galiojimo sustabdymo teisėtumas (o tuo pačiu ir Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimo pagrįstumas).
Vertinant tai, taip pat pažymėtinas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį profesinės etikos kodekso pažeidimas yra licencijos galiojimo sustabdymo, tačiau ne licencijos panaikinimo pagrindas, todėl kyla klausimas dėl tokio licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo tikslingumo apskritai. Be to, šiame punkte, reikėtų atskleisti kokiais atvejais (esant pranešimui, prašymui, skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) Etikos komitetas galėtų vertinti licencijos turėtojo galimai įvykdyto profesinės etikos kodekso pažeidimo faktą. Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas derintinas su projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nes vienu atveju yra nustatyta, kad Etikos komitetas pateikia išvadas „dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pagrįstumo“, o kitu atveju -
„kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso
nuostatas“. Šių nuostatų turinys ir teisinė reikšmė skiriasi, todėl terminologija ir Etikos komiteto atliekamų veiksmų apimtis turi būti suvienodinti, kad įstatymą būtų įmanoma taikyti tinkamai. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas brauktinas kaip neatitinkantis bendrųjų licencijų valstybės reguliuojamai veiklai išdavimo principų. Pritarti
13
korupcijos rizika: 7.1.
Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, kai per Licencijavimo komisijos nustatytą terminą nepašalinami deklaracijos (pranešimo) trūkumai ir
(arba) Licencijavimo komisijai nepranešama apie šių trūkumų pašalinimą šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuojama licencijos galiojimo atnaujinimo, kai ji sustabdoma licencijos turėtojo prašymu, tvarka, o ne atvejai, kuomet licencija sustabdoma dėl nepašalintų trūkumų. Pritarti Pasiūlymas :
3) kai per Licencijavimo komisijos nustatytą terminą nepašalinami deklaracijos (pranešimo) trūkumai ir (arba) Licencijavimo komisijai nepranešama apie šių trūkumų pašalinimą 7 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju;
kanceliarijos Teisės departamentas
16 Nėra suprantama, kaip būtų taikomas projekto
pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų licencijavimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas. Pritarti
2 Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Licencijuojančios institucijos pareiga apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoti licencijos turėtoją ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovą arba jo įgaliotą atstovą , tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose Įstatymo projekto nuostatose nenustatyta per kiek laiko nuo pagrindo sustabdyti licencijos galiojimą atsiradimo dienos Licencijuojanti institucija turi priimti minėtą sprendimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojas negali verstis psichologo praktine veikla, todėl mūsų nuomone, t eisės aktuose turi būti aiškūs ir apibrėžti sprendimų priėmimo terminai, nes kitu atveju esant nepagrįstiems susitarimams sudaromos galimybės neribotą laikotarpį nepriimti sprendimo stabdyti licencijos galiojimą, nors ir egzistuoja jos galiojimo sustabdymo pagrindas. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo, siūlome taikyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies, kuriose numatyta Licencijuojančios institucijos pareiga per 30 dienų priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti ir dėl licencijos panaikinimo, analogiją ir nustatyti sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo terminą. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad Licencijavimo komisija sprendimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo priima nedelsdama. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 8,947 Projekto 9 straipsnio nuostata, numatanti, kad licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nedera su projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų.
taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-249 Projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas ginčytinas, nes pats licencijos galiojimo panaikinimo teismo sprendimu faktas negali būti laikomas pagrindu vėliau neišduoti kitos psichologų praktinės veiklos licencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas turi būti siejamas arba su pačiu teismo sprendimu, kuriuo gali būti uždrausta tam tikrą laiką verstis psichologo praktine veikla (kaip jau numatyta šios dalies 3 punkte), arba su įstatymine nuostata, nustatančia atitinkamus apribojimus asmenims, kurių licencijos buvo panaikintos tam tikrais pagrindais (o projekte tokių veiklą ribojančių nėra). Pritarti
1 Siūlome Įstatymo projekto 10 str. vadinti Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai ir aiškiai bei nedviprasmiškai išdėstyti baigtinį psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašą, atitinkamai atsisakyti šio straipsnio 1 dalies, kurioje iš esmės kartojamas to paties straipsnio 2 d. 1 punktas. Taip pat siūlome apsvarstyti, ar Įstatymo projektas neturi būti papildytas vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo 18.11 p. nuostata, kad licencijos turėtojas neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą. Pritarti iš dalies Nurodytos nuostatos atsisakyta. Projekto 9 straipsnio nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į pateiktą pastabą ir klausymų metu išsakytus argumentus. 68.
kanceliarijos Teisės departamentas
914
formuluotė derintina su 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
917 Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reguliuojant licencijos galiojimo panaikinimą, nėra jokių nuostatų, susijusių su projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu licencijos galiojimo pagrindu, kai Etikos komitetas pateikia išvadą „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“. Šiam kontekste pastebėtina, jog Etikos komitetas turėtų būti įrašytas į projekto 10 straipsnio 1 dalį, be to, Etikos komiteto išvada turi būti nurodyta ir tarp
kitokiu atveju, šiuo pagrindu nebūtų galima panaikinti licencijos galiojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebūtų galima taikyti ir projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes etikos kodekso pažeidimas negali savaime išnykti, ar būti pašalintas. Atsižvelgti Projekto 8, 9 ir 17 straipsnių nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į pateiktą pastabą ir klausymų metu išsakytus argumentus. 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16 Manytina, jog siekiant teisinio reguliavimo efektyvumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas, nustatantis, jog licencijos galiojimas panaikinamas, kai sustabdžius licencijos galiojimą, asmuo toliau vykdo psichologo praktinę veiklą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 Atsižvelgiant į licencijos galiojimo panaikinimo teisinę reikšmę, kelia abejonių projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas 15 dienų terminas pranešti apie licencijos galiojimo panaikinimą ir išbraukimą iš licencijuotų psichologų sąrašo.
Teigtina, jog siekiant, kad asmenys, kurių licencijos galiojimas panaikintas negalėtų toliau vykdyti psichologo praktinės veiklos, minėti veiksmai turėtų būti atliekami nedelsiant. Pritarti Straipsnio nuostatos patobulintos:
„4. Išskyrus šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytą atvejį,
Licencijavimo komisija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo panaikinimo pagrindą ir terminą.“
4 Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos sustabdymo pagrindą ir terminą, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą atvejį. Iš analizuojamos nuostatos nėra aišku, kodėl sprendime panaikinti licencijos galiojimą turi būti nurodomi licencijos sustabdymo pagrindas ir terminas. Pažymėtina, kad licencijos galiojimo sustabdymo pagrindai ir sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarka nustatyta Įstatymo projekto 8 straipsnyje.
Svarstytina, ar Įstatymo projekto rengėjai turi omenyje tuos atvejus, kai licencijos galiojimas panaikinamas per Licencijuojančios institucijos nustatytą terminą nepašalinus ar neišnykus priežastims, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir dėl to reikia nurodyti licencijos sustabdymo pagrindą, ar tai yra techninė klaida. Taip pat manome, kad nuostatoje įtvirtintas 15 dienų terminas, per kurį Licencijuojanti institucija turi informuoti apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą, yra per ilgas ir nedera su kitomis Įstatymo projekto nuostatomis, reglamentuojančiomis sprendimų atsisakyti išduoti licenciją arba sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarką, kuriose nustatytas 3 darbo dienų terminas. Be to, mūsų nuomone, apie tokio pobūdžio sprendimų priėmimą turi būti pranešama kaip įmanoma operatyviau tam, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, būtų informuotas, jog jo licencijos galiojimas panaikintas ir jis negali verstis psichologo praktika. Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome nustatyti trumpesnį, pavyzdžiui, 3 darbo dienų terminą, per kurį Licencijuojanti institucija turi pranešti licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą bei patikslinti šio pranešimo turinį. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
4 Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per
pareiškėjo informavimo apie priimtą sprendimą terminas yra pagrįstas.
Kyla abejonių, jog parengti pranešimą apie priimtą motyvuotą sprendimą, t. y. persiųsti licencijuojančios institucijos jau priimtą sprendimą, yra reikalinga 15 dienų. Pritarti
4 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d. nustatyta, kad apie individualaus administracinio akto priėmimą pranešama raštu per 3 darbo dienas nuo priėmimo. Atsižvelgdami į tai prašom keisti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. nustatytą 15 dienų terminą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2410 Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 8 straipsnyje nenustatoma Licencijuojančios institucijos pareiga licencijuotų psichologų sąraše padaryti žymas, apie licencijos galiojimo sustabdymą. Manytina, jog siekiant užtikrinti asmenų teisę žinoti apie psichologus, kurių licencijų galiojimas yra sustabdytas, ši informacija turėtų būti viešai prieinama ir atitinkamai pažymima licencijuotų psichologų sąraše. Pritarti Projektas papildytas nauju straipsniu: „10 straipsnis. Informacija apie licencijas Informacija apie licencijų išdavimą, galiojimo sustabdymą ir panaikinimą skelbiama Sąjungos interneto svetainėje.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2411 Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūlome išbraukti žodžius „mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso“, nes, pirma, asociacijos nario mokesčio mokėjimo sąlygos yra ne šio įstatymo, o asociacijos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas, o, antra, Psichologų profesinės etikos kodekso laikymasis yra ne psichologų praktinės veiklos sąlyga, o viena iš psichologo pareigų, jau įtvirtinta ir projekto 14 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 5 straipsnio 1 dalies antrąjį sakinį reikėtų papildyti nuostata, kad Lietuvos psichologų sąjungos veiklą reglamentuoja ir šis įstatymas. Pritarti 78.
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kiekvienas praktinę veiklą vykdantis psichologas privalo būti Lietuvos psichologų sąjungos narys. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad „Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.
Aptartų argumentų kontekste ginčytina, kad psichologo profesija galėtų būti laikoma valstybės kontroliuojama profesija, bei kad yra teisinis pagrindas teigti, kad psichologo vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis). Nepritarus šiai pastabai, projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu sąlygas, t.y. apibrėžti narystės šioje asociacijoje pradžią. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu išsamiai diskutuota dėl psichologų licencijavimo poreikio apskritai. Be aukščiau nurodytų argumentų pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (patvirtintoje LR Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82) nurodoma, kad „ Lietuva iki šiol pasižymi itin blogais psichikos sveikatos rodikliais: aukštas psichikos sutrikimų procentas, paplitusios patyčios, klestinčios tiek mokyklose, tiek ir tarp suaugusiųjų, viešojoje erdvėje. Psichikos sutrikimų turintys asmenys vis dar stigmatizuojami, egzistuoja baimė kreiptis reikalingos pagalbos, bijant visuomenės atstūmimo ir pasmerkimo. Visa tai lemia didelius savižudybių rodiklius tiek suaugusiųjų, tiek vaikų grupėse“ (53 p.), „ Psichikos sveikatos srityje lieka daug neišspręstų esminių problemų. Praktiškai nėra bendradarbiavimo tarp ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros centrų ir stacionarų. Ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros centrų darbo stilius išlieka pasyvus, bendruomenėms nėra prieinamos specializuotos ambulatorinės slaugos paslaugos.
Išlieka prasti ryšiai arba jų iš viso nėra su socialinės rūpybos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, net ir su šeimos gydytojais. Todėl psichikos sutrikimų turintis pacientas lieka be jokios priežiūros, krinta jo gyvenimo kokybė, o svarbiausia, kad liga labai dažnai atsinaujina“ (54 p.); „ Dėl šių priežasčių, taip pat dėl neišvystytų, netinkamai finansuojamų ir nepakankamai prieinamų psichologinės ir psichoterapinės pagalbos paslaugų, psichikos sveikatos priežiūra vertintina kaip itin neefektyvi. Psichikos sveikatos priežiūros kokybę silpnina ir nepakankama centruose dirbančių psichologų kvalifikacija. Psichikos sveikatos priežiūros sistemoje trūksta psichologų licencijavimo ir pasiektų veiklos rezultatų analizės“ (55 p.). Šioje LR Vyriausybės programoje įsipareigojama spręsti psichologų licencijavimo bei darbo kokybės vertinimo klausimus ir skatinti psichologų darbo vietų plėtrą savivaldybėse ir sveikatos priežiūros įstaigose (57.1 p.). Klausymų metu Sveikatos ministerijos atstovas pažymėjo, kad sveikatos apsaugos srityje dirbantys psichologai bet kuriuo atveju jau turės būti licencijuojami, nes jie laikomi asmens sveikatos priežiūros specialistais. Asmens sveikatos priežiūros specialistai turi būti licencijuojami, o licencijavimas gali būti nustatomas tik įstatymu. Klausymų metu Projekto autorė grįsdama neišvengiamą poreikį licencijuoti psichologų veiklą, taip pat pažymėjo, kad psichologais šiuo metu prisistato ir atitinkamas paslaugas teikia nebūtinai psichologo išsilavinimą turintys asmenys. Taip nėra užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė visuose sektoriuose (ir viešajame, ir dirbant privačiai).
Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma nustatyti neproporcingai griežtą psichologų veiklos licencijavimo teisinį reg lamentavimą, komitete vykusių klausymų metu nutarta patikslinti projekto nuostatas nustatant ir taikant švelnesnį licencijų išdavimo modelį. Kaip minėta kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Vyriausybės teigiama pozicija psichologų licencijavimo klausimu išdėstyta ir 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 780 pateiktoje išvadoje dėl svarstomo Projekto (jam iš esmės pritarta). Pateiktos pastabos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas
konstatavo , kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą . Taigi įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga.
Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat nurodyta, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje , kurioje yra konstatuota, kad „laisvas profesijas reguliuojančios institucijos“ nėra tokios organizacijos, kurios atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 11 straipsnio (kurio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas turi teisę laisvę jungtis į asociacijas kartu su kitais, įskaitant teisę steigti profesines sąjungas ir stoti į jas, kad būtų ginami savi interesai) prasmę, nes tokios institucijos yra įsteigtos įstatymu siekiant reguliuoti atitinkamas profesijas ir šitaip užtikrinti viešąjį interesą, todėl valstybė gali nustatyti pareigą valstybės reguliuojama profesine veikla besiverčiantiems asmenims būti atitinkamos institucijos nariu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 3 d. nutarimas dėl priimtinumo O. V. R. prieš Rusiją (O. V. R. c. Russie (déc.), n° 44319/98, CEDH 2001-V) , 1981 m. birželio 23 d. sprendimas byloje Le Compte, Van Leuven ir De Meyere prieš Belgiją (Le Compte, Van Leuven et De Meyere c. Belgique, arrêt du 23 juin 1981, série A n° 43) ). Svarstant Psichologų praktinės veikos įstatymo projektą, kurio vienas iš tikslų užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę įvairiose srityse, taip pat tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuje, svarbu pastebėti tai, kad šio įstatymo priėmimas turės tiesioginę įtaką Seimo jau įsigaliojusių įstatymų tinkamam įgyvendinimui, pavyzdžiui :
XIII-217, kuriuo siekiama sumažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui, apginti jo interesus, užtikrinti sudėtingų, specialių žinių reikalaujančių ikiteisminių tyrimų kokybę, nepilnamečių apklausos profesionalumą, galintį turėti lemiamą įtaką smurtautojo nuteisimui. Šiuo įstatymu nukentėjusiojo vaiko ar liudytojo apklausoje užtikrinamas psichologo dalyvavimas;
3 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą. Įstatymo projektu siekiama, kad visos svarbios psichologų veiklos sritys – edukacinė ir mokyklų psichologija, sveikatos ir klinikinė psichologija, darbo ir organizacijų psichologija ir bendruomenės psichologija – būtų reglamentuotos remiantis vienodais principais ir kriterijais. Taip pat siekiama užtikrinti ilgalaikius visuomenės interesus gauti kokybiškas psichologo paslaugas, reglamentuojant psichologų rengimą, prižiūrimą praktinę veiklą, licencijavimą ir kvalifikacijos kėlimą . Atlikę antikorupcinį vertinimą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl nuostatų, kurios sudaro sąlygas korupcijos rizikai: 1.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta prievolė kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso. Šiuo atveju pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2017-05-19 išvados Nr. XIIIP-685 16 punkte išreikštoms abejonėms, ar ši nuostata atitinka Konstitucinio Teismo doktriną ir psichologai yra valstybės kontroliuojamos profesijos atstovai, kuriems, siekiant užtikrinti profesijos savivaldą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą, įstatymas turėtų nustatyti tokią prievolę. Taip pat pažymime, kad iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka tampama Lietuvos psichologų sąjungos nariu ir kokios pasekmės grėstų tiems psichologams, kurie dėl tam tikrų priežasčių netaptų šios sąjungos nariu, kadangi narystės reikalavimo nesilaikymas nėra nei licencijos galiojimo sustabdymo (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nei licencijos galiojimo panaikinimo (Įstatymo projekto 10 straipsnis) pagrindas. Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto nuostatas pagal pateiktas pastabas, o nusprendus palikti prievolę kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, siūlome nustatyti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu tvarką ir atskleisti kokios yra šios prievolės nesilaikymo pasekmės. Atsižvelgti Žiūrėti į argumentus prie lentelės 78 pastabos. Be to, atsižvelgiant į pastabas reglamentavimas klausymų metu patobulintas. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Projekto 4 straipsnio 4 dalies nuostata yra ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, reikėtų atskleisti formuluotės
„neteisėtas vertimasis psichologo praktine veikla“ turinį (galbūt turimas
omenyje vertimasis praktine veikla, neturint galiojančios licencijos).
Taip pat pažymėtina, kad atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu numato ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, tačiau ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 5 dalis tikslintina. Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidybos praktikoje dažnai naudojama bendro pobūdžio formuluotė, numatanti, kad už įstatymo pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
psichologijos asociacija 2018-04-20 11-18 Panaikinamas IV skyrius „Lietuvos psichologų sąjungos valdymas. Vietoj IV skyriaus:
„Lietuvos psichologų taryba sudaro po vieną
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje registruotų psichologų asociacijų atstovų ir Lietuvos universitetų, kuriuose rengiami psichologai, atstovų. Lietuvos psichologų taryboje su patariamojo balso teise gali dalyvauti ministerijų atstovai. Psichologų asociacija arba universitetas laisvai apsisprendžia dėl dalyvavimo Tarybos veikloje, Naujai įsteigtos ir pagal LR įstatymus registruotos psichologų asociacijos arba universitetai gali deleguoti po vieną narį į Tarybą nuo registracijos dienos.“ Nepritarti Žiūrint į argumentus prie išvados lentelės siūlymo Nr. 1. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos negali būti vertinamos kaip aiškiai nustatančios Lietuvos psichologų tarybos, kurią siūlymu siekiama įtvirtinti kaip licencijuojančią instituciją, funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus. 82.
2 Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 4 d. prašymą , atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Pažymime, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertino ankstesnį Projekto variantą ir pateikė antikorupcinio pobūdžio pastabas, į kurias atsižvelgta rengiant naujos redakcijos Projektą. Kita vertus, atsižvelgdami į tai, kad Projekte atsirado naujų nuostatų, kurios nebuvo antikorupciniu požiūriu vertintos anksčiau, siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo ir iki minimumo sumažinti korupcijos rizikos veiksnius, teikiame Projektui šias pastabas ir pasiūlymus:
sąjungos (toliau – Sąjunga) vienasmenio vadovo – Sąjungos prezidento – paskyrimo tvarka, jo funkcijos, teisės ir pareigos, tačiau nėra nustatyti reikalavimai šias pareigas einančio asmens reputacijai, išsilavinimui ar darbo patirčiai, nėra ribojimų kadencijų skaičiui. Pažymėtina, kad pagal Projekto nuostatas be kitų funkcijų Sąjunga ir jos struktūriniai vienetai atliks valstybės deleguotas psichologų praktinės veiklos licencijavimo funkcijas, todėl mūsų nuomone, Sąjungos vadovo pareigas turi eiti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, atitinkantis aukščiausius skaidrumo reikalavimus. Taip pat manome, kad vadovaujančias pareigas einančių asmenų kadencijų skaičiaus ribojimas yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, užtikrinančių skaidresnę institucijų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą jomis.
Siekdami išvengti korupcijos rizikos veiksnių, siūlome Projekte nustatyti Sąjungos prezidento kadencijų trukmę bei skaičių ir įtvirtinti, kad Sąjungos prezidentas turi atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, kurie numatyti Projekto 18 straipsnio 7 dalyje. Pritarti Pasiūlymas : Papildyti 15 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
18 straipsnio 7 dalyje numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Sąjungos prezidentas išrenkamas trejų metų kadencijai. Sąjungos prezidentu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 23 . Sąjungos prezidentas:
1) organizuoja Sąjungos veiklą;
2) šaukia ir organizuoja visuotinius susirinkimus;
3) šaukia Sąjungos valdybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
4) priima ir atleidžia iš darbo Sąjungos darbuotojus;
5) atstovauja Sąjungai palaikant santykius su kitais asmenimis ir sudaro su jais sutartis;
6) įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Juridinių asmenų registrui ir pranešimus Sąjungos nariams apie esminius įvykius, užtikrina informacijos apie Sąjungos veiklą viešumą ir prieinamumą. 34 . Sąjungos prezidentas turi:
1) teisę gauti iš Sąjungos narių informaciją, susijusią su Sąjungos veikla;
2) teisę dalyvauti rengiant teisės aktų, reglamentuojančių psichologų profesinę veiklą, projektus;
3) kitas Sąjungos įstatuose nurodytas teises ir funkcijas. 45 . Už darbą Sąjungos prezidentui mokama Sąjungos nustatyta tvarka.“ 83.
2 Pateiktos pastabos ir pasiūlymai taip pat taikytini Projekto 16 straipsnyje nurodytiems Sąjungos valdybos nariams. Pritarti iš dalies Argumentai : Sąjungos Valdyba yra Sąjungos valdymo organas ir bus renkama visuotiniame susirinkime. Sąjungos valdybos sudėtis, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka bus nustatyta Sąjungos įstatuose, nes tai išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl toks detalus įstatyminis šių klausimų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas. Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, projekto nuostatos patikslintos, nustatant, kad Sąjungos valdybos nariai renkami 3 metų kadencijai. Pasiūlymas :
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sąjungos valdybą renka visuotinis susirinkimas. Sąjungos valdybos nariai renkami trejų metų kadencijai. Sąjungos valdybos sudėtis, valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nustatoma Sąjungos įstatuose.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2417 Siekiant teisės akto dėstymo nuoseklumo, projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūlome įtvirtinti tik licencijuojančios institucijos funkciją – sudaryti Etikos komitetą. Tuo tarpu Etikos komiteto statusą, jo sudarymo tvarką, funkcijas, priimamų sprendimų rūšis siūlome dėstyti atskirame straipsnyje ar atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje. Pritarti Projektas patobulintas: „
Sąjungos organas, kuris vadovaudamasis šiuo įstatymu, Sąjungos įstatais, Psichologų profesinės etikos kodeksu, nagrinėja skundus dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų. 2. Etikos komitetą sudaro 7 nariai. Etikos komiteto nariais gali būti asmenys, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų praktinio ir (arba) pedagoginio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje. Etikos komiteto narių kadencijos trukmė – penkeri metai. 3.
priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų šio komiteto narių. Etikos komiteto sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Etikos komiteto narių balsų dauguma. 4. Etikos komitetas išvadas dėl psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pateikia Licencijavimo komisijai. 5. Etikos komiteto išvados dėl Psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimo gali būti psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimo sustabdymo arba panaikinimo pagrindas. 6. Už darbą Etikos komiteto nariams mokama
Sąjungos Etikos komiteto (toliau – Etikos komitetas) veikla, tačiau šiame straipsnyje pasigendama nuostatų, nustatančių Etikos komiteto narių skaičių, paskyrimo ir atšaukimo tvarką, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Taip pat nėra aišku, kieno patvirtintais nuostatais Etikos komitetas vykdys savo veiklą. Atsižvelgdami į išdėstytas pastabas ir siekdami skaidresnio Etikos komiteto veiklos teisinio reguliavimo, siūlome tobulinti Projekto 17 straipsnį. Pritarti iš dalies Argumentai :
Sąjungos Etikos komiteto veikla, atliekamos funkcijos yra išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl pernelyg detalus įstatyminis visų pateiktų siūlymų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas. Siekiant skaidresnio Etikos komiteto veiklos teisinio reguliavimo, įstatymo projekto nuostatos patikslintos nustatant Etikos komiteto narių skaičių, kadenciją. Pasiūlymas :
vadovaudamasis šiuo įstatymu, Sąjungos įstatais, Psichologų profesinės etikos kodeksu, nagrinėja skundus dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų. 2. Etikos komitetą sudaro 7 nariai.
Etikos komiteto nariais gali būti asmenys, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų praktinio ir (arba) pedagoginio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje . Etikos komiteto narių kadencijos trukmė
Sąjungos nustatyta tvarka. 86. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus siūlome sujungti ir dėstyti taip: „vadovaudamasi šiuo įstatymu, Taisyklėmis, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais išduoda ar atsisako išduoti psichologų praktinės veiklos licenciją (toliau – licencija), sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijos galiojimą, tikslina licencijos duomenis, išduoda licencijos dublikatus ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų“. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
11 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūlome išbraukti žodžius „ir prižiūri“, nes sąrašo tvarkymo funkcija apima ir jo „priežiūrą“. Atsižvelgti
11 Atkreipiame dėmesį, kad siekiant elektronizuoti licencijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr.
išduodantys viešojo administravimo subjektai licencijas išduoda, tikslina arba pakeičia, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina galiojimą per valstybės informacines sistemas ar registrus, ar tam specialiai sukurtą Licencijų informacinę sistemą, todėl popierinės licencijos ir jų dublikatai neturėtų būti išduodami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta,
kanceliarijos Teisės departamentas
11 Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo“ įrašytini žodžiai „išdavimo ar atsisakymo išduoti, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo“. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „licencijuojanti
institucija šio įstatymo ir jos įstatuose nustatyta tvarka“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos dėl Vyriausybės dalyvavimo Psichologų licencijavimo komisijos sudaryme. Pritarti iš dalies Projektas patobulintas nustatant, kad Licencijavimo komisiją penkiems metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. 91. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-1318 Vadovaujantis Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalimi, Psichologų licencijavimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
To paties straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 dalyse nustatytos Psichologų licencijavimo komisijos sudarymo ir kandidato į šios komisijos pirmininkus rinkimo tvarkos, reikalavimai komisijos nariams, jų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, tačiau nėra nuostatų, reglamentuojančių Psichologų licencijavimo komisijos narių kadencijų trukmę [1] ir kadencijų skaičių. Mūsų nuomone, komisijos narių kaitumas užtikrina skaidresnę komisijos veiklą, užkerta kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, todėl siekdami užtikrinti Psichologų licencijavimo komisijos narių kaitumą ir skaidrių komisijos sprendimų priėmimą, siūlome nustatyti šios komisijos narių kadencijos trukmę ir kad jos nariai galėtų būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
31 Derinant projekto nuostatas su Vyriausybės įstatyme vartojama terminija, projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos ministerijoms pavaldžiose institucijose ar įstaigose“ įrašytini žodžiai „įstaigose prie ministerijų“. Pritarti
31
vieno iš Sąjungos organų – Psichologų licencijavimo komisijos (toliau – Licencijavimo komisija) sudarymo tvarka, pagal kurią ši komisija sudaroma iš devynių narių: šešis narius deleguoja atitinkamos ministerijos, du narius deleguoja skirtingi universitetai, vieną narį deleguoja Sąjungos valdyba.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekto 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą, to paties universiteto atstovai negali būti Licencijavimo komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, išskyrus atvejus, kai kitaip negalima sudaryti Licencijavimo komisijos, tačiau šis ribojimas nėra nustatytas ministerijų ar Sąjungos valdybos deleguotiems nariams. Mūsų nuomone, Licencijavimo komisijos narių kadencijų skaičiaus ribojimas ir narių kaitumas užtikrina skaidresnę komisijos veiklą, todėl antikorupciniu požiūriu vertintinas teigiamai. Kita vertus svarstytina, ar nustatytas ribojimas vien tik universitetų atstovams atitinka proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Atsižvelgdami į tai, s iūlome nustatyti kadencijų ribojimą visiems Licencijavimo komisijos nariams. Pritarti Argumentai :
Pagal Projekto nuostatas Licencijavimo komisiją sudarytų du psichologai, atstovaujantys skirtingiems universitetams, įgyvendinantiems antrosios pakopos psichologijos studijų programas, o šiuo metu psichologus Lietuvoje rengia 6 universitetai, siekiant užtikrinti šių universitetų atstovavimo kaitumą, buvo nutarta ribojimą nustatyti tik universitetų atstovams. Tačiau siūlytina atsižvelgti į Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymą nustatyti kadencijų ribojimą visiems Licencijavimo komisijos nariams.
Pasiūlymas : „1) šešių įstaigose prie ministerijų dirbančių psichologų – po vieną deleguoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ; . Tie patys psichologai negali būti Licencijavimo komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, išskyrus atvejus, kai kitaip negalima sudaryti Licencijavimo komisijos;“
kanceliarijos Teisės departamentas
32 Neaiškus projekto 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos, kad du psichologai turi atstovauti skirtingoms universitetinėms antrosios pakopos psichologų rengimo programoms, turinys, t.y. neatskleisi galimi asmens atstovavimo studijų programai būdai. Be to, reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus į komisiją deleguoti studijų programas atstovaujančius psichologus. Taip pat reikėtų prieš žodį „programas“ įrašyti žodį „studijų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2418 Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatyta Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne licencijuojančios institucijos įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų (jei tokie būtų tvirtinami) reguliavimo dalykas.
Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininko rinkimai bei pirmininko atliekamos vadovavimo šiai komisijai funkcijos yra išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl įstatyminis šių klausimų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytiems Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo ir naujų narių skyrimo į atsilaisvinusias vietas pagrindams bei 10 dalyje įtvirtintai šios komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkai). Pritarti
Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-1318 Pagal Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį, Psichologų licencijavimo komisijos darbui vadovauja pirmininkas. Kandidatas į šias pareigas renkamas dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams ir laikomas išrinktu surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų. J eigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Psichologų licencijavimo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams, kandidatą į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų daugumą. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Visų pirma, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-05-19 išvados Nr.
Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne Licencijuojančios institucijos [2] įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų reguliavimo dalykas. Antra, iš teisinio reguliavimo nėra aišku kaip turėtų būti elgiamasi tais atvejais, kai Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkas renkamas dalyvaujant, pavyzdžiui, 6 arba 8 šios komisijoms nariams ir du kandidatai surenka ne mažiau kaip pusę (po 3 arba po 4) visų komisijos narių balsų, t. y., surenka reikiamą balsų skaičių. Manytina, kad esant minėtai situacijai turėtų būti rengiami pakartotinai rinkimai kaip ir tais atvejais, kai nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tačiau tai Įstatymo projekte nėra nustatyta. Trečia, nėra aišku, kaip toliau turėtų vykti Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūrą, jeigu ir pakartotiniuose rinkimuose du asmenys surinktų vienodą balsų skaičių. Ketvirta, analizuojamoje nuostatoje nustatyta kandidato į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau per kiek laiko, kokia tvarka ir kas turi paskirti išrinktą kandidatą eiti šios komisijos pirmininko pareigas Įstatymo projekte neatskleidžiama. Mūsų nuomone, aukščiau aptarti teisinio reguliavimo neaiškumai gali lemti neskaidrius Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimus ir sudaryti sąlygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti. Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį detalizuojant kandidato į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus rinkimo procedūrą pagal aukščiau pateiktas pastabas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, šių nuostatų įtvirtinimo įstatyme atsisakytina. 97.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2418 Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatoma kandidato į komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau joks sprendimas dėl išrinkto kandidato skyrimo (patvirtinimo) į pirmininko pareigas bei tokį sprendimą priimantis subjektas projekte nenumatyti. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, šių nuostatų įtvirtinimo įstatyme atsisakytina. 98. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 5 straipsnio 7 dalies 1 punkte siekiama nustatyti, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, tačiau pati komisijos narių įgaliojimų ar komisijos kadencijos in corpore trukmė projekte nenumatyta. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad Licencijavimo komisiją penkiems metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. 99. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia komisijos kadencijos laikas . Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra nustatytas Psichologų licencijavimo komisijos kadencijos laikas. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad Licencijavimo komisiją penkiems metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos įstatuose nustatyta tvarka. 100. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija 2018-04-2018 2, 3, 4,5
komisiją penkeriems dviem metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Taryba Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos Tarybos įstatuose nustatyta tvarka.
Licencijavimo komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka komisijos pirmininką. 3. 2) dviejų psichologų, atstovaujančių skirtingiems universitetams, kurie įgyvendina antrosios pakopos psichologijos studijų programas. Jeigu kandidatus į Licencijavimo komisijos narius pasiūlo daugiau negu du universitetai, įgyvendinantys antrosios pakopos psichologijos studijų programas, iš pateiktų kandidatų Licencijavimo komisijos narius parenka valdyba Taryba . To paties universiteto atstovai negali būti Licencijavimo komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, išskyrus atvejus, kai kitaip negalima sudaryti Licencijavimo komisijos;
visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas. Licencijavimo komisija sprendimus priima Sąjungos Tarybos vardu. 5. Licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
komisijos nuostatuose nustatyta tvarka jis išbraukiamas iš Licencijavimo komisijos narių. Nepritarti Žiūrint į argumentus prie išvados lentelės siūlymo Nr. 1. 101. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo bei užtikrinti priimamų Psichologų licencijavimo komisijos administracinių sprendimų teisėtumą, projekte nereikėtų įtvirtinti pagrindinių šios komisijos sprendimų priėmimo sąlygų, t.y. komisijos posėdžio dalyvių kvorumo bei minimalaus balsavusių balsų skaičiaus sprendimui priimti. Pritarti Projektas patobulintas, nustatant, kad Licencijavimo komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas.
Licencijavimo komisija sprendimus priima Sąjungos vardu. 102. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
4 7.2. Projekto 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Licencijavimo komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir tai, kad Licencijavimo komisija sudaroma iš devynių narių, darytina išvada, jog Licencijavimo komisijos sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip penki komisijos nariai, nepriklausomai nuo posėdyje dalyvavusių narių skaičiaus. Dėl šios priežasties, atvejai, kuomet balsai pasiskirstytų po lygiai ir lemiamas būtų komisijos pirmininko balsas, yra neįmanomi, todėl svarstytina, ar reikalinga tai reglamentuojanti nuostata. Kita vertus, jeigu Projekto rengėjai turėjo omenyje, kad Licencijavimo komisijos sprendimai priimami visų komisijos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, tuomet manome, jog yra būtina nustatyti minimalų posėdžiuose dalyvaujančių komisijos narių skaičių (kvorumą). Pritarti iš dalies
“4. Licencijavimo komisijos posėdžiai ir priimami
sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Licencijavimo komisijos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas. Licencijavimo komisija sprendimus priima Sąjungos vardu.“
kanceliarijos Teisės departamentas
7 Projekto 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Psichologų komisijos nariu gali būti tvirtinami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tačiau kriterijai, kuriems esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodyti. Pritarti Projekto nuostatos patobulintos: „7.
Licencijavimo komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos psichologas. Psichologas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Licencijavimo komisijos nariu, jeigu:
nusikaltimo padarymo, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
dalies 1 punkte, tyčinio nusikaltimo, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;4 ) jam už Psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimus Licencijavimo komisijos sprendimu panaikintas psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimas ir nuo šio sprendimo priėmimo nepraėjo penkeri metai;
ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ;
ir nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo treji metai.“
7 Įstatymo projekto 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Psichologų licencijavimo komisijos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, tačiau tokio reikalavimo turinys neatskleidžiamas. Kyla klausimas, ar vertinamo teisės akto kontekste asmens, pretenduojančio į Psichologų licencijavimo komisijos narius, nepriekaištingą reputaciją lemia ta aplinkybė, kad jis nėra padaręs psichologo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ar ši sąvoka gali būti interpretuojama plačiau ir ar turi įtakos po pažeidimų padarymo yra suėjęs tam tikras terminas. Siekiant išvengti skirtingų nepriekaištingos reputacijos sąvokos aiškinimų, siūlome šią sąvoką apibrėžti Įstatymo projekte. Pritarti 105.
73
dalies 2 punkte įtvirtinta, kad psichologas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Licencijavimo komisijos nariu, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl kito, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, tyčinio nusikaltimo, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neapims asmenų, kurie nuteisti už korupcinio pobūdžio baudžiamuosius nusižengimus, kuriuos galimai padaryti yra realesnė tikimybė nei padaryti nusikaltimą vykdant Licencijavimo komisijos nario funkcijas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami užtikrinti, kad Licencijavimo komisijos nario pareigas eitų net ir smulkesnei korupcijai atsparesni asmenys, siūlome papildyti Projekto
nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įtraukiant nuteisimą už korupcinio pobūdžio baudžiamuosius nusižengimus. Pritarti Pasiūlymas : „3) jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;34 ) jam už Psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimus Licencijavimo komisijos sprendimu panaikintas psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimas ir nuo šio sprendimo priėmimo nepraėjo penkeri metai;4
5) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;56 ) Etikos komiteto pripažintas pažeidusiu Psichologų profesinės etikos kodeksą ir nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo treji metai .“
76 4.
Projekto 18 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose įtvirtinta, kad psichologas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Licencijavimo komisijos nariu, jeigu: (3) jam už Psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimus Licencijavimo komisijos sprendimu panaikintas psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimas ir nuo šio sprendimo priėmimo nepraėjo penkeri metai; (5) Etikos komiteto pripažintas pažeidusiu Psichologų profesinės etikos kodeksą. Analizuojant šiuos du punktus, kyla neaiškumų, ar jie yra suderinti tarpusavyje. Pažymėtina, kad Projekto 17 straipsnyje nustatytas baigtinis Etikos komiteto funkcijų sąrašas – nagrinėti skundus dėl galimų psichologų praktinės veiklos etikos pažeidimų ir dėl šių pažeidimų teikti Licencijavimo komisijai išvadas. Etikos komitetui padarius išvadą, kad psichologas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas ir šios išvados pagrindu Licencijavimo komisijai priėmus sprendimą panaikinti psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimą, psichologas nuo šio sprendimo priėmimo dienos penkerius metus negali būti Licencijavimo komisijos nariu. Tuo tarpu kitais atvejais, kai Etikos komitetas padaro išvadą, kad psichologas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas, bet psichologui nėra panaikinamas praktinės veiklos licencijos galiojimas (kas savaime suponuoja, kad pažeidimai yra švelnesnio pobūdžio) psichologas neribotą laiką negali būti Licencijavimo komisijos nariu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ribojimas būti Licencijavimo komisijos nariu proporcingas padarytiems pažeidimams. Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlome tarpusavyje suderinti Projekto 18 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktus. Pritarti Pasiūlymas : „56 ) Etikos komiteto pripažintas pažeidusiu Psichologų profesinės etikos kodeksą ir nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo treji metai .“ 107.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 Projekto 5 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta ydinga nuostata, numatanti, kad psichologų licencijavimo komisijos narių darbas apmokamas tiesiai iš sąjungos narių mokamų mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos narių sumokėti mokesčiai formaliai tampa asociacijos turtu, iš kurio padengiami finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ir darbo užmokestį asociacijos darbuotojams. Be to, Psichologų sąjungos pavadinimas nevartotinas, nes šis juridinis asmuo ankstesnėse projekto nuostatose buvo įvardytas kaip licencijuojanti institucija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8 Projekto 11 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai per 15 dienų nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo. Projekto 12 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Licencijuojančios institucijos sprendimas dėl atsisakymo išduoti licenciją gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo licencijuojančios institucijos sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog iš analizuojamų nuostatų turinio gali susidaryti įspūdis, jog aptariamu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad teismui galima skųsti tik Licencijuojančios institucijos sprendimus dėl atsisakymo išduoti licenciją, o visus kitus Licencijuojančios institucijos sprendimus galima skųsti tik Licencijuojančiai institucijai.
Jei būtent tokio tikslo ir siekiama, teigtina, jog siūlomo reguliavimo esmė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nes Konstitucija tiesiogiai įtvirtina visų asmenų teisę ginti savo teises ir interesus kreipiantis į teismą. Jei tokio tikslo nesiekiama, projekto 12 straipsnyje turi būti įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, nurodanti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Apibendrinant šią pastabą, pastebėtina, jog projekto 12 straipsnio turinys turi būti pataisytas nurodytu būdu, o tuo atveju, jei jis nebūtų pataisytas, turėtų būti svarstoma nuostatų atitiktis Konstitucijai. Antra, pažymėtina, jog projekto 11 straipsnio nuostatos stokoja teisinės logikos, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai, t.y. Lietuvos psichologų sąjungai, arba kitaip tariant juridiniam asmeniui, veikiančiam asociacijos teisine forma. Nėra aišku ir suprantama, kas turėtų ir galėtų vykti toliau, kai toks skundas pateikiamas juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, neaišku, ar toks skundas turėtų būti nagrinėjamas visuotiniame narių susirinkime, ar kurio nors valdymo organo ir pan. Taigi, kad analizuojama nuostata įgautų prasmę, reguliavimas turėtų būti tobulinamas iš esmės, kad būtų aiški jo prasmė ir taikymo mechanizmas.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartas skundų teikimo modelis kelia abejonių dėl jo proporcingumo, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai, kuri pagal projekto nuostatas sudaroma pagal specialią tvarką ir turi išimtinę kompetenciją spręsti su licencijomis susijusius klausimus, galėtų būti skundžiami Licencijuojančiai institucijai, kuri kaip juridinis asmuo tokios specialios kompetencijos neturi. Trečia, pažymėtina, jog nėra aiški projekto 11 straipsnyje nustatytų skundų ir sprendimų dėl šių skundų teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad ši ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma, neaišku, ar tuo atveju, jei pareiškėjo netenkina Licencijuojančios institucijos sprendimas, pareiškėjas turėtų teikti skundą teismui dėl šio sprendimo, ar skundą dėl ginčo esmės, neatsižvelgiant į Licencijuojančios institucijos sprendimo turinį. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 11 straipsnyje nustatomas 15 dienų terminas skundui pateikti, kuris skaičiuojamas nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau nuostatoje nenustatomi jokie terminai šiam sprendimui priimti. Viena vertus, tokio reguliavimo stoka neužtikrina asmenų teisių ir neįpareigoja Licencijuojančios institucijos kada nors apskritai išnagrinėti gautą skundą, kita vertus, neaišku koks šios nuostatos santykis su projekto 12 straipsnyje nustatytu 30 dienų terminu skundui paduoti teismui, atsižvelgiant į tai, jog teismui gali būti skundžiamas ne Psichologų licencijavimo komisijos sprendimas, o Licencijuojančios institucijos sprendimas. Nėra aišku, kodėl kreipimosi į teismą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teisiškai neįpareigojančio sprendimo priėmimo termino, kuris dar be to, gali būti priimtas, pavyzdžiui, po dešimties metų nuo skundo pateikimo.
Kartu pažymėtina, kad įvertinant tai, jog 11 straipsnyje nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, nėra aišku kokiu pagrindu remiantis siūloma nustatyti, kad tik pagal neprivalomą ginčų nagrinėjimo tvarką priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Tuo tarpu, asmens teises nulemiantys Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai net neįvardinami kaip galimi skųsti teismui. Kaip jau minėta šioje išvadoje, jei reguliavimo esmė ir turinys nebūtų iš esmės papildyti ir pakeisti, turėtų būti keliamas analizuojamų nuostatų konstitucingumo klausimas. Pritarti Projektas patobulintas, įtvirtinant, kad Licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 109. Lietuvos
8 Analizuodami Įstatymo projekto IV skyrių „ Sprendimų apskundimo tvarka
“, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės
departamento 2017-05-19 išvados
aiški Įstatymo projekto 11 straipsnyje reglamentuojama ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nenustatytas terminas, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti skundą dėl Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo apskundimo, neaišku kodėl Įstatymo projekto 12 straipsnyje numatytas ribojimas skųsti teismui Licencijuojančios institucijos sprendimą tik dėl atsisakymo išduoti licenciją. Manome, kad minėti teisinio reguliavimo trūkumai leidžia savo nuožiūra interpretuoti teisės normas, nepagrįstai apsunkina asmens galimybes pasinaudoti teisinės priemonėmis siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami teisinio aiškumo, siūlome aiškiai apibrėžti Psichologų licencijavimo komisijos ir Licencijuojančios institucijos priimamų sprendimų santykį, nustatyti terminą, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka pateiktą skundą, taip pat patikslinti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir nustatyti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Pritarti Projektas patobulintas, įtvirtinant, kad Licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 110. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija
nariams mokama Sąjungos Tarybos nustatyta tvarka. Nepritarti Žiūrint į argumentus prie išvados lentelės siūlymo Nr. 1. 111. Lietuvos
20 Manytina, kad Įstatymo projekto 13 str. įtvirtintos ne psichologo (kaip jis apibrėžtas 2 str. 3 d.) teisės. Siūlytume Įstatymo projekto 13 str. pavadinimą tikslinti ir jį formuluoti kaip psichologo, turinčio psichologo praktinės veiklos licenciją, teisės, o 14 str. pavadinimą
Šios pareigos taikytinos ir asmeniui, neturinčiam psichologo licencijos, o siekiančiam ją gauti, pavyzdžiui prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu. Patobulintame Projekte nustatyta, kad prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu psichologas turi visas teises ir pareigas kaip psichologo praktinės veiklos licenciją turintys psichologai <...> (4 str. 3 d.). 112.
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-0419 Įstatymo projekto
psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Pritarti Šios nuostatos atsisakyta. 113. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
1 4,5 Projekto 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad psichologas turi pranešti teisėsaugos institucijoms ir kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Taigi Projektu siekiama, kad būtų pranešta apie galimas nusikalstamų veikų aukas. Pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Projekto 14 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kurioje nustatoma, kad psichologo pareiga yra saugoti jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Kyla klausimas, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeis asmens, galimai tapusio nusikalstamos veikos auka, teisės į privatumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų : tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo
psichologui pranešti apie asmenis galimai tapusius aukomis atitinka visas šias teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygas. Pritarti
psichologų sąjunga
15 Siekiant suderinti su Europsy standartais, siūloma didinti laikotarpį, kas kiek laiko psichologas turi pranešti Licencijavimo tarnybai apie kvalifikacijos tobulinimą ir 20.5. punktą nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka kas penkerius metus pranešti Licencijavimo komisijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą pakeisti į ...nustatyta tvarka kas septynerius metus ... Pritarti
Respublikos ūkio ministerija 2017-07-0421 Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi toks asmuo privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams.
Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų įstatymo
teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-2321 Primintina, kad vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB [3] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, bet ir Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams (kurie nebūtinai gali būti Europos Sąjungos piliečiai) [4] , [5] .
Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties
dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti , jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „ psichologas nėra Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis
neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 15 ir 16 straipsnyje kalbant apie tuos pačius asmenis vartojamos skirtingos sąvokos: „valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“, „fizinis asmuo“, „valstybės narės pilietis“, „pareiškėjas“. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina skirtingų sąvokų vartojimo, kai kalbama apie tą pačią asmenų grupę ir pasirinktina viena sąvoka visiems atvejams. Tuo atveju, jei nuostatose kalbama apie skirtingas asmenų grupes, visos šios sąvokos turėtų būti išsamiai apibrėžtinos projekto 2 straipsnyje. Pritarti 118.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
22 Projekto 15 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas platesnis subjektų, kuriems gali būti taikomas kvalifikacijos pripažinimas pagal Direktyvą 2005/36/EB, ratas. Tačiau kitose nurodytų straipsnių dalyse vartojama tik sąvoka „valstybės narės pilietis“, kuri pagal Projekto 2 straipsnio 10 dalį apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos pilietis, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis. Pažymėtina, kad Projekto 15 ir 16 straipsniuose vartojama sąvoka „valstybės narės pilietis“ turėtų turėti platesnę reikšmę. Todėl svarstytina galimybė, pavyzdžiui, Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įvesti platesnį subjektų ratą apibūdinantį trumpinį, kuris galėtų būti vartojamas kituose Projekto nuostatuose arba Projektą papildyti nauja sąvoka. Pritarti Projekto 21 ir 22 straipsnių reglamentavimas patobulintas atsižvelgiant į pastabą ir klausymų metu išsakytus argumentus. 119. Lietuvos
2 Iš Įstatymo projekto 15 straipsnio, jo 2 dalies, neaišku, ar asmuo, siekiantis verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje laikinai, turi atitikti visas sąlygas gauti licenciją (kaip būtų galima suprasti iš nuorodos į Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punktą), ar pakanka fakto, kad jis atitinkamoje valstybėje turi teisę verstis psichologo praktine veikla, ir tai patvirtinančių dokumentų. Pritarti Straipsnio nuostatos patobulintos atsižvelgiant į pastaboje pateiktus ir klausymų metu išsakytus argumentus. 120. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos neatitinka R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio nuostatų, todėl turi būti atitinkamai pataisytos, panaikinant nepagrįstus reikalavimus asmenims, siekiantiems laikinai verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje.
Pritarti Straipsnio nuostatos patobulintos atsižvelgiant į pastaboje pateiktus ir klausymų metu išsakytus argumentus. 121. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
23 Pagal Direktyvos 2005/36/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalis (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalys) pagrindinis dokumentas siekiant pirmą laikinai teikti paslaugas yra išankstinė deklaracija, taip pat galima reikalauti ir kitų dokumentų, tačiau tik prieš pradedant teikti paslaugas arba jei iš esmės pasikeičia dokumentais patvirtinama padėtis. Be to, pažymėtina, kad išankstinės deklaracijos turi būti atnaujinamos kartą per metus, jei paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas paslaugas. Taigi ši deklaracija taip pat padeda nustatyti asmenis, ketinančius laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto 15 straipsnio 2 dalyje, be jau nurodomų dokumentų, nustatyti reikalavimą asmenims, ketinantiems pirmą kartą laikinai teikti psichologo paslaugas, pateikti išankstinę deklaraciją, o paslaugas teikiant ne pirmą karą – deklaraciją atnaujinti kartą per metus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su 9 ir 10 pastabomis. Pritarti Straipsnio nuostatos patobulintos atsižvelgiant į pastaboje pateiktus ir klausymų metu išsakytus argumentus. 122. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2421 Projekto 15 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytai“. Pritarti 123.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2421 Projekto 15 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytai“ ir „šio įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 15 straipsnio 4 dalis derintina su R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, atsisakant nuostatos, jog „Vertinimo kriterijus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“, atsižvelgiant į tai, jog šie kriterijai įtvirtinti minėtoje R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2421
pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta“. Pritarti
5
užsienio piliečių teisė laikinai ir kartais teikti psichologines paslaugas ir verstis psichologo praktine veikla įsisteigus Lietuvos Respublikoje. Šio skyriaus
(vienkartiškumą) pagal laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijus vertina Licencijavimo komisija, tačiau Projekte šie kriterijai neapibrėžti, neatskleistas jų turinys, nėra nustatyta, kas šiuos kriterijus turėtų patvirtinti, o taip pat nėra pilnai aišku, ar asmeniui neatitikus laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijų, jis negalėtų teikti psichologinių paslaugų. Teisės aktuose nesant aiškių vertinimo kriterijų, sprendimą priimančiam subjektui suteikiama per plati diskrecija spręsti, ar psichologo praktinė veikla atitinka laikinumo (vienkartiškumo) reikalavimus, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu .
Pritarti iš dalies Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paslaugų teikimą laikinai ir kartais kiekvienu konkrečiu atveju kompetentingos institucijos įvertina pagal paslaugų teikimo trukmę, dažnumą, reguliarumą ir tęstinumą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo 5 str. 2 dalies antroje pastraipoje. Todėl atskirų kriterijų įstatyme įtvirtinti ir neįmanoma ir netikslinga. Tačiau atsižvelgiant į pastabą Projektas tobulintinas. Pasiūlymas :
„5. Psichologo praktinės veiklos laikinumą
(vienkartiškumą) pagal laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijus vertina Licencijavimo komisija, vadovaudamasi S ąjungos valdybos patvirtinu laikinų paslaugų teikimo trukmės, dažnumo, reguliarumo tvarkos aprašu.“
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Projekto 15 straipsnio 6 dalis tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Be to, nuostatos turinys derintinas su R eglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo turiniu. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-2321 Projekto 15 straipsnis 6 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija per 30 dienų priimą sprendimą dėl leidimo teikti laikinai paslaugas. Ši projekto nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija galimai bus tikrinama ir jis galės teikti paslaugas tik gavęs leidimą.
Primename, kad pagal 2005/36/EB 7 straipsnio 4 dalį (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis), profesinės kvalifikacijos tikrinimas ir leidimas teikti laikinai paslaugas galimas tik, jei paslaugos teikiamos pirmą kartą , kai siekiama išvengti didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai . Kai paslaugos teikiamos ne pirmą kartą asmuo neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas , t. y. asmuo gali teikti paslaugas nedelsiant, taip pat jo profesinė kvalifikacija negali būti tikrinama (šiuo tikslu asmeniui pakanka pateikti atnaujintą deklaraciją kartą per metus). Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-23 21,22 Projekto 15 straipsnis 6 dalyje ir 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad sprendimą leisti valstybių narių piliečiams laikinai arba nuolat verstis psichologo praktine veikla Psichologų licencijavimo komisija priima Projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytais terminais. Manytina, kad buvo ketinta teikti nuorodą ne į Projekto 6 straipsnio 4 dalį, o šio straipsnio 6 dalį. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-2321 Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į 8 ir 9 punktuose pateiktas pastabas, siūlytina Projekto 15 straipsnį papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtinta, nuo kada asmuo įgyja teisę laikinai teikti paslaugas. Atsižvelgti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-2322 Atsižvelgdami į tai, kad Projekto 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog asmenys dokumentus gali pateikti įvairiais būdais, manome, kad analogiška nuostata turi būti įtvirtinta ir Projekto 16 straipsnyje. Tokia nuostata atitiktų Direktyvos 2005/36/EB 53a straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgti Patobulinto Projekto 22 str. 1 d. nurodyta, kad u žsienio piliečių, turinčių pagal įsisteigimo valstybės teisės aktus įgytą teisę verstis psichologo praktine veikla ir siekiančių verstis psichologo praktine veikla įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinė kvalifikacija pripažįstama vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatomis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
elektroninėmis priemonėmis“ yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos ir Kontaktinis centras užtikrina, kad visi reikalavimai, procedūros ir formalumai, susiję su šiame įstatyme nustatytais dalykais, būtų įvykdomi nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis, ir naudoja technines priemones, leidžiančias tvarkyti dokumentus su apibrėžtų formatų saugiais elektroniniais parašais teisės aktų nustatyta tvarka . 132. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Atsižvelgiant į tai, jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teigtina, jog projekto 16 straipsnio 2, 3 ir iš dalies 4 dalis yra perteklinės, nes pakaktų nuorodos į kitus įstatymo projekto straipsnius. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, perteklinio reguliavimo atsisakytina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje išduodama licencija . Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Šio straipsnio
s prendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti dėl to, kokia tvarka valstybių narių piliečiai pradeda teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje – licencijos pagrindu, ar sprendimo pagrindu. Be to derėtų nuspręsti kokia institucija sprendimą, ar licenciją išduoda - Psichologų licencijavimo komisija, ar Licencijuojanti institucija. Minėtos sąvokos yra skirtingo turinio ir negali būti tapatinamos, todėl pasirinkus reguliavimo modelį, derėtų nuosekliai pakeisti 16 straipsnio turinį, kad šio straipsnio turinys būtų suprantamas ir praktiškai pritaikomas. Be to, straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Pritarti
725 Pagal Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį, s prendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Atkreiptinas dėmesys, kad minima nuoroda į Įstatymo projekto
klaidinga, kadangi pastarojoje normoje reglamentuojama psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė. Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, per kiek laiko turėtų būti priimtas sprendimas leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla, todėl siūlome patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį ir nurodyti konkretų tokio sprendimo priėmimo terminą arba pateikti nuorodą į teisingą teisės normą.
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Atkreiptinas dėmesys, jog dėl projekto 15 ir
išvadoje dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4553), be to, dėl šio reguliavimo 2016-07-19 išvadoje pastabas teikė ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Kadangi reguliavimo turinys išliko iš dalies nepakitęs ir turi analogiškų trūkumų, siūlytina įvertinti minėtas išvadas ir atitinkamai koreguoti įstatymo projekto 15 ir 16 straipsnius. Teisės departamento pastabos 2016-07-19 išvadoje dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4553):
P rojekto 5 straipsnio nuostatos iš esmės tobulintinos, derinant jas su Lietuvos Respublikos profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, kuris įgyvendina 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, reglamentuojama Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos ES, EEE ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimas, kai kvalifikacijos pripažinimo siekiantis asmuo pagal įgytą profesiją ketina Lietuvos Respublikoje faktiškai verstis ekonomine veikla tiek neribotą laiką ir naudojantis stabilia infrastruktūra (t. y. teisė įsisteigti), tiek ir laikinai ar vienkartinai (t. y. teisė teikti paslaugas) bei su Paslaugų įstatyme įtvirtintais užsieniečių teisės teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje principais.
Taip pat atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto
valstybių narių piliečių teisė laikinai ar vienkartinai teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, t. y. tik teisė teikti paslaugas. Pažymime, kad projekte turėtų būtų numatyta ne tik jų teisė teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, bet ir jų teisė įsisteigti. Taip pat projekte turėtų būti reglamentuojama, kaip Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai gali naudotis šiomis teisėmis. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume užsienyje įgytų psichologų profesinių kvalifikacijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybių piliečių teisę laikinai arba įsisteigus Lietuvoje nuolat teikti psichologų paslaugas (vykdyti psichologų praktinę veiklą) reguliuoti atskirais straipsniais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnyje turėtų būti nustatomos ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, tačiau ir Europos ekonominės erdvės bei Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo bei teisės verstis psichologo praktine veikla Lietuvoje sąlygos.
B e to, šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog projekto 5 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo dalyko, nes šiame straipsnyje reguliuojami ir teisiniai santykiai, susiję trečiosiomis valstybėmis, o ne tik su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Taip pat, nurodytina kas turima omenyje straipsnio pavadinime vartojant sąvoką „ kitų Europos Sąjungos valstybių narių“, nes prieš tai einančiame įstatymo tekste neaptariami jokie santykiai susiję su kažkuriomis Europos Sąjungos valstybėmis, kurių atžvilgiu būtų galima vartoti žodį „kitų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
7
sąvoka „valstybė narė“. Ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 5 straipsnio 1 dalyje ir kitose šio straipsnio dalyse reguliuojami teisniai santykiai, susiję su laikinu psichologo paslaugų teikimu. Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymo projektas stokoja teisės normų, apibrėžiančių laikinumo sąvoką, kriterijus, lemiančius laikinumo pobūdį, be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris konkrečiai subjektas turėtų teisę vertinti, ar psichologo paslaugos Lietuvos Respublikoje yra teikiamos laikinai, t.y. atitinka aukščiau nurodytus paslaugų teikimo laikinumo vertinimo kriterijus. Pažymėtina ir tai, jog projekte nenumatoma jokia asmenų, laikinai teikiančių psichologo paslaugas, registracija, taigi niekas net nesužinotų, jog tam tikri asmenys laikinai teikia psichologo paslaugas.
Taip pat nėra aišku, kokios konkrečiai pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu būtų nustatoma, kad pastarųjų subjektų teikiamos paslaugos yra ne laikino, bet nuolatinio pobūdžio. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 5 straipsnio 2 dalis savo turiniu kartoja projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą išimtį, todėl ši straipsnio dalis vertintina kaip perteklinė ir neturinti teisinio krūvio. Siūlytina šios straipsnio dalies atsisakyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Tuo atveju, jei projekto 5 straipsnio 4 dalyje vartojant sąvoką „trečioji šalis“ kalbama apie valstybes, sąvoka tobulintina. Be to, ši sąvoka apibrėžtina projekto 2 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams, siūlome atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje numatyto reikalavimo dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) kaip nebūtino ir perteklinio. Mūsų nuomone, dokumentų vertimo tvirtinimas teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas užsienyje išduotų dokumentų autentiškumo įrodymas. Be to, šioje straipsnio dalyje apibrėžtina apie kokias užsienio valstybes šioje straipsnio dalyje kalbama, pavyzdžiui, ar tarp šių užsienio valstybių patenka ir Europos Sąjungos valstybės narės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Teisinio aiškumo požiūriu ydingas projekto 6 straipsnio 9 dalies dėstymas, pagal kurį dalis nuostatų skirta Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, o kita dalis Lietuvos Respublikos piliečiams.
verstis psichologo praktine veikla sąlygas dėstyti atskiruose straipsniuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 6 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje nėra aiškus formuluotės „deklaruoja atitiktį minėtam reikalavimui“ turinys, t.y. nėra aišku kuriam įstatyme įtvirtintam reikalavimui atitiktis turi būti deklaruojama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 6 straipsnio 9 dalies pirmoji pastraipa ir šios dalies 1 punktas prieštarauja vienas kitam, nes pirmojoje pastraipoje numatyta, kad užsienio piliečiui licencija laikoma išduota nuo deklaracijos pateikimo dienos, o 1 punkte, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius (nes užsienio piliečiams taikytinas kitoje valstybėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto
„Europos Sąjungos valstybės narės“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto
Sąjungos valstybės narės piliečius, ar apie bet kurių valstybių piliečius, kurie yra psichologai ir svarbus yra tik tas faktas, jog jie atvyko
„iš kitos Europos Sąjungos šalies“, neatsižvelgiant į jų pilietybę. Pritarti
147.
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto
nustato Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika formą bei tokios Deklaracijos turinio reikalavimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto 6 straipsnio 10 dalies nuostatos pildytinos, nurodant, kad licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui, per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai. Be to, ši dalis papildytina nuostata, numatančia teisines termino trūkumams pašalinti praleidimo pasekmes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
22 Sistemiškai analizuojant projekto 6 straipsnio 9 ir 11 dalis darytina išvada, jog teikiamu reguliavimu siūloma nustatyti skirtingus licencijos išdavimo modelius priklausomai nuo to, kokios valstybės pilietis kreipiasi dėl licencijos išdavimo. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. P agal aptariamo straipsnio 9 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykęs psichologas, jam taikomas „ D“ (deklaravimo) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš asmeniui įgyjant teisę vykdyti tam tikrą veiklą asmens patikrinimas neatliekamas, nes asmens atitiktis veiklos licencijavimą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams yra grindžiama informacija, priskiriama valstybės informaciniams ištekliams, ir (ar) dokumentais, išduotais kitų institucijų ar įstaigų, ir (ar) paties asmens pateiktais duomenimis, ir (ar) dokumentais, todėl gali būti vertinama po to, kai licencija yra išduota [6] . Šiuo atveju licencija laikoma išduota kitą dieną nuo Deklaracijos apie ketinimą verstis psichologo praktika pateikimo dienos.
Pagal aptariamo straipsnio 11 dalį, jei dėl licencijos kreipiasi bet kurie kiti asmenys, t.y. kurie nėra iš Europos Sąjungos valstybės narės atvykę psichologai, tarp jų ir Lietuvos Respublikos piliečiai, taikomas
„G“ (griežtas) licencijos išdavimo modelis, t.y. kai prieš suteikiant
asmeniui teisę vykdyti tam tikrą veiklą yra būtina atlikti asmens pateiktų dokumentų, informacijos, priskiriamos valstybės informaciniams ištekliams, veiklos vykdymo vietos ir priemonių, veiklą vykdysiančių darbuotojų kvalifikacijos ir panašiai patikrinimą dėl jo atitikties įstatymuose, reguliuojančiuose tam tikros rūšies veiklos licencijavimą, nustatytiems reikalavimams [7] . Šiuo atveju Licencijavimo institucija per 30 dienų priima sprendimą išduoti ar neišduoti licenciją. Toks skirtingas teisinis reguliavimas, taikytinas iš esmės niekuo nesiskiriančioms asmenų grupėms, vertintinas kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo principą. Pastebėtina, jog konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą konstatavo, jog konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie atitinka visus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
Pastebėtina, jog šiems asmenims turi būti nustatyta ne teisė kreiptis dėl licencijos išdavimo, tačiau teisė gauti licenciją, be jokių papildomų sąlygų, t.y. turėtų būti nustatyta, jog asmenims pateikusiems duomenis, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus licencijai gauti, licencija išduodama įstatymo nustatytais terminais. Pritarti
1 Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nustatomos Įstatymo projekto taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie atitinka visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, tuo tarpu psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį . Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Šiame kontekste, vienodinant formuluotes, peržiūrėtinas visas 17 straipsnis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 17 straipsnio 2 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka išsilavinimo reikalavimo, tačiau atitinka būtinojo darbo stažo reikalavimą. Šiuo atveju siūloma nustatyti, jog tokie asmenys iki įgys reikalingą išsilavinimą psichologo licencijai gauti, gali dirbti tik psichologo asistentais. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog psichologų asistentai neminimi įstatymo projekto tekste, todėl nėra aišku, koks šios pareigybės teisinis statusas, kokia būtų psichologų asistentų teisių ir pareigų apimtis.
Šis neaiškumas negali būti pašalintas poįstatyminių teisės aktų pagalba, kadangi šio reguliavimo turinys yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, todėl jis turėtų būti išdėstytas tik įstatyme. Antra, pažymėtina, kad ribojimas pilnavertiškai verstis profesija asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo šia profesija teisėtai vertėsi, yra nepateisinamas konstitucinio teisėtų lūkesčių principo požiūriu. Konstitucinis teismas 2001 m. gruodžio 18 d. nutarime konstatavo „Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit , teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatyme gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu asmenys galėtų įgyti reikalingą kvalifikaciją ir atitikti kitus reikalavimus licencijai gauti, tačiau šio laikotarpio metu negali būti paneigiama šių asmenų teisė pilnavertiškai verstis profesija, kuria jie iki įstatymo įsigaliojimo teisėtai vertėsi. Todėl aptariama nuostata turi būti atitinkamai pakoreguota, atsisakant psichologo asistento termino ir pašalinant nepagrįstus ribojimus. Pritarti 153.
kanceliarijos Teisės departamentas
35 Projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka būtinojo darbo stažo reikalavimo, tačiau atitinka išsilavinimo reikalavimą. Šiems asmenims nustatomas penkerių metų laikotarpis reikiamam darbo stažui įgyti, neapribojant teisės verstis psichologo praktine veikla. Pastebėtina, jog šie asmenys veiks neturėdami licencijos, tačiau legaliai. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali veikla, kartu su asmenimis, veikiančiais pagal licencijas. Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekte minimas Licencijuotų psichologų sąrašas neturėtų būti pervadintas į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą, kad į jį būtų galima įrašyti asmenis, kurie teisėtai versis psichologo praktine veikla be licencijos. Tokiu atveju, projekto tekste reikėtų įtvirtinti nuostatą, jog į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą įrašomi psichologai turintys licenciją, o projekto 17 straipsnyje analogišką nuostatą dėl asmenų, neturinčių licencijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2424 Projekto 17 straipsnis turėtų būti papildytomis nuostatomis, kaip įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie netenkina nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla.
Nepritarti Komitete vykusių klausymų metu išsamiai diskutuota dėl įstatymo projekto baigiamųjų nuostatų ir atsižvelgiant į ekspertų, suinteresuotų asmenų išsakytus argumentus, nutarta įstatymo taikymo išlygas taikyti tik asmenims , kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įgiję psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio, tačiau dirbo psichologais, taip pat asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įgiję psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius, bet turėjo mažesnį negu trejų metų psichologo darbo stažą. 155. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 17 straipsnio 4 dalies turinys nėra aiškus. Neaišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad penkerius metus visi asmenys nurodyti šio straipsnio 1-3 dalyse gali verstis praktine psichologo veikla, be licencijų, ar kad asmenys, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, gali per penkerius metus įgyti atitinkamą kvalifikaciją licencijai gauti. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-2424 Projekto 17 turėtų būti papildytomis nuostatomis, nustatančiomis, jog asmenys per penkerius metus neįgiję reikiamos kvalifikacijos ir negavę licencijos, vėliau nebegali versti praktine psichologo veikla. Atsižvelgti Projekto 24 straipsnis patobulintas iš esmės nurodant konkrečius terminus kiek tam tikri asmenys gali dirbti psichologo darbą neturėdami licencijos. 157. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-05-23 Manytume, kad Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas.
Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos
užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos. Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje, kuriomis būtų išspręsta daugelis kvalifikacijų pripažinimo procedūrinių klausimų Atsižvelgti Pažymėtina, kad svarstymo stadijoje projektų aiškinamieji raštai netikslinami. Be to, Projekto 25 straipsnyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 158. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-06-29 24,75 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, asmenys, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu dirbsiantys psichologais, dėl licencijos išdavimo galės kreiptis tik įsigaliojus Įstatymo projektui. Tai reiškia, kad kol licencijuojanti institucija priims sprendimą dėl licencijos išdavimo (pagal Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį tai gali užtrukti iki 30 dienų), toks asmuo bus priverstas nutraukti psichologo veiklą, kadangi kitu atveju jis veiktų nelegaliai.
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas pildytinas atitinkamomis pereinamosiomis nuostatomis. Pritarti Projekto nuostatos reglamentuojančios licencijos išdavimą patobulintos iš esmės: l icencija laikoma išduota, ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos. 159. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija
25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Vyriausybė iki 2018 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Sąjunga Vyriausybė iki 2018 m. rugsėjo 30 d. sušaukia visuotinį susirinkimą, kuriame su šio įstatymo nuostatomis suderina Lietuvos psichologų sąjungos įstatus, Psichologų profesinės etikos kodeksą, išrenka Sąjungos prezidentą, Sąjungos valdybą ir Etikos komitetą įsteigiama Lietuvos Psichologų Taryba . 4. Sąjunga Taryba iki 2018 m. spalio 31 d. pagal kompetenciją parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Žiūrint į argumentus prie išvados lentelės siūlymo Nr. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komiteto organizuotų klausymų metu projekto autorė informavo, kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga. Kito subjekto, kas galėtų licencijuoti be atskirų biudžeto lėšų, nerasta.
Tuo tarpu licencijavimui paskirti konkrečią valstybinę instituciją neįmanoma, nes tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis. Psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis. Argumentai kodėl licencijuojančia institucija pasirinkta būtent Lietuvos psichologų sąjunga nurodyti prie argumentų dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos (žiūr. lentelės eilutę Nr. 3). Be to pažymėtina, kad Vyriausybės teigiama pozicija psichologų praktinės veiklos reglamentavimo klausimu išdėstyta ir 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 780 pateiktoje išvadoje dėl svarstomo Projekto (jam iš esmės pritarta). 160. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau ‑ Nutarimas) 2.1 papunkčiu, turi būti vertinama teisės aktų projektų, numatančių naujus, naikinančių ir (ar) keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, galima sukelti administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad pateikto projekto 6, 8, 9, 10, 15, 16 straipsniuose įtvirtinti informaciniai įpareigojimai, susiję su psichologo licencijos įgijimu, galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijos panaikinimu, ir vadovaujantis Nutarimu patvirtintos Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos reikalavimais, turi būti užpildyta ir Ūkio ministerijai pateikta derinti Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita (toliau ‑ Ataskaita). Pažymime, kad projekto nuostatų sukeliama administracinė našta turėtų būti skaičiuojama, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. pasitarimo protokolo Nr.
verslo aplinkos gerinimo siūlymų“ 3.2 papunktyje - tais atvejais, kaip institucijų kompetencijos srities teisinį reguliavimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimas, ministerijos (šiuo atveju ‑ Sveikatos apsaugos ministerija) turi pinigine išraiška vertinti ir teikti Ūkio ministerijai administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitas. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 Pažymėtina, kad projektas yra susijęs su viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų. Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada. Atsižvelgti Vyriausybės išvada gauta. 162. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-24 Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 163.
apsaugos ministerija 2017-07-04 Įstatymo projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje. Įstatymo projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 164. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2017-07-04 Apibendrindami išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos su kitų teisės aktų nuostatomis bei tarpusavyje, Įstatymo projekte vartojama daug neesminių teisės normų ir pasigendama esminių ūkinę psichologų praktinę veiklą reglamentuojančių nuostatų. Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 165. Sveikatos apsaugos ministerija 2017-07-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ pateikta išvada: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pateiktas alternatyvus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685 taisytinas pagal šiame rašte pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 166.
žmonių globos bendrija „Viltis“, Fenomenologinių tyrimų institutas, Tėvystės centras, Primum Esse, psichologinė konsultacinė firma, „Kitokie projektai“, Lietuvos humanistinės psichologijos asociacija, Lietuvos vaikų ir šeimos terapijos asociacija, Lietuvos šokio-judesio terapijos asociacija, Mediator LT, Vilniaus geštalt institutas, Vadybos sprendimų centras, VŠĮ Pasaulio vaikai, 2017-10-19 Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime registruotas
„Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas, Nr. XIIIP-685“ (toliau Projektas) kelia didelį susirūpinimą. Viena vertus, nėra
objektyvių aplinkybių - statistinės ar kitos informacijos apie reikšmingą skundų skaičių dėl nekokybiškų psichologo paslaugų bei kitų įrodymų, kad nelicencijuojama psichologo veikla Lietuvoje daro žalą. Todėl manome, kad psichologo praktinės veiklos licencijavimas yra nepagrįstas ir perteklinis. Kita vertus, LR vyriausybės nutarime “Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo” licencijavimo pagrindų aprašo II skyriaus 5 punkte nurodyta, kad: “5.
Veiklos licencijavimas - tinkama teisinio reguliavimo priemonė tik tada, kai jis atitinka abi šias sąlygas:
nustatytą problemą ir apsaugoti svarbius visuomenės interesus ir nėra mažiau ribojančių priemonių nustatytai problemai spręsti ir svarbiems visuomenės interesams apsaugoti, tai yra, įvertinus veiklos licencijavimo alternatyvas (pavyzdžiui, savireguliacijos galimybę, veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę), nustatoma, kad veiklos licencijavimu siekiamų tikslų kitos priemonės nepadėtų pasiekti, o pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė - veiklos licencijavimas - neriboja ūkio subjektų teisių ir laisvių daugiau, nei to reikia veiklos licencijavimu siekiamam tikslui pasiekti;
skaičiui apriboti ar juo nesiekiama tik gauti papildomų biudžeto pajamų.“ Siūlomas veiklos licencijavimas yra netinkama teisinio reguliavimo priemonė, nes ji neatitinka šių abiejų sąlygų. Pastebėtina, kad numatomame Projekte už licencijavimo tvarką bus atsakinga viena asociacijos pagrindais veikianti organizacija, kas savo ruožtu gali sukurti prielaidas korupcinei veiklai ar interesų konfliktams. Į šį aspektą atkreipė dėmesį ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, teikdama antikorupcinio vertinimo išvadą. Atkreipiame dėmesį, kad numatoma licencijavimo tvarka smarkiai sumažins psichologų paslaugų prieinamumą, nes šiame projekte numatomos papildomos išlaidos (už narystę, licencijavimą, už 1500 valandų prižiūrimos praktikos, 50 valandų supervizijų ir t.t.) privers kelti psichologų paslaugų įkainius. Viena didžiausių psichologų paslaugų pirkėjų yra pati valstybė ir savivaldybės, tad išaugusi paslaugų kaina neabejotinai turės įtakos bendram valstybės ir savivaldybių biudžeto išlaidų padidėjimui.
Dėl papildomai sukurtų kainos ir laiko barjerų tapimas psichologu taps labai sudėtinga, ilga, brangia procedūra. Pažymėtina, kad motyvuotų žmonių skaičius tapti psichologais galimai mažės. Tai paneigia pateikto įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą poveikio vertinimo išvadą, kad įgyvendinant įstatymą valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. Blogėjanti visuomenės psichikos sveikata lemia vis didesnį psichologinių paslaugų poreikį. Pažymime, kad sumažėjęs psichologo paslaugų prieinamumas padarys ypatingai didelę žalą kaimo vietovių gyventojams. Jau dabar pastebimi sunkumai, su kuriais susiduria regionų švietimo bei sveikatos apsaugos įstaigos, ieškodamos kvalifikuotų specialistų. Įteisinus privalomą licencijavimo tvarką ir tokiu būdu pabranginus psichologo kvalifikacijos įgijimą, Lietuvos regionams psichologų paslaugos gali tapti visiškai neprieinamos. Tai sąlygos dar gilesnę kaimo vietovių atskirt5 Atkreiptinas dėmesys, kad spręsti tokioms problemoms, kaip alkoholizmas, smurtas artimoje aplinkoje, negalia, vaikų teisių pažeidimai, savižudybės būtina prieinama psichologo pagalba. Manome, kad siūloma licencijavimo tvarka sukurs prielaidas psichologų paslaugas gauti tik didesnes pajamas turinčiam žmonių ratui užribyje palikdama jautriausius socialinius sluoksnius. Siūlymas licencijuoti psichologo praktinę veiklą pabaigus psichologijos bakalauro ir magistro studijas bei atlikus magistro privalomąją praktiką, kvestionuoja ir universitetinį išsilavinimą, ir psichologų, kaip specialistų, parengimo kokybę. Taigi mes nepritariame šiam Projektui ir siūlome, įvertinus realią Lietuvos situaciją, atsisakyti siekio reglamentuoti psichologo profesinę veiklą, taip pat atsisakyti siekio nustatyti licencijavimo tvarką.
Manome, kad esama psichologo kvalifikacija, gauta įgijus aukštąjį universitetinj psichologijos studijų krypties išsilavinimą (psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba įgijus psichologo profesinę kvalifikaciją baigus vientisąsias universitetines psichologijos studijų krypties studijas, penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą) arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą lygiavertį užsienyje įgytą išsilavinimą, yra pakankama. Manome, kad specialiuose teisės aktuose (ŠMM, SAM), pagal atskiras psichologų veiklos sritis numatyti reikalavimai yra pakankami tinkamai psichologo kvalifikacijai užtikrinti. Nepritarti Klausymų metu išsamiai diskutuota dėl psichologų licencijavimo poreikio apskritai. Kaip minėta aukščiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (patvirtintoje LR Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82) nurodoma, kad „ Lietuva iki šiol pasižymi itin blogais psichikos sveikatos rodikliais: aukštas psichikos sutrikimų procentas, paplitusios patyčios, klestinčios tiek mokyklose, tiek ir tarp suaugusiųjų, viešojoje erdvėje. Psichikos sutrikimų turintys asmenys vis dar stigmatizuojami, egzistuoja baimė kreiptis reikalingos pagalbos, bijant visuomenės atstūmimo ir pasmerkimo. Visa tai lemia didelius savižudybių rodiklius tiek suaugusiųjų, tiek vaikų grupėse“ (53 p.), „ Psichikos sveikatos srityje lieka daug neišspręstų esminių problemų. Praktiškai nėra bendradarbiavimo tarp ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros centrų ir stacionarų. Ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros centrų darbo stilius išlieka pasyvus, bendruomenėms nėra prieinamos specializuotos ambulatorinės slaugos paslaugos.
Išlieka prasti ryšiai arba jų iš viso nėra su socialinės rūpybos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, net ir su šeimos gydytojais. Todėl psichikos sutrikimų turintis pacientas lieka be jokios priežiūros, krinta jo gyvenimo kokybė, o svarbiausia, kad liga labai dažnai atsinaujina“ (54 p.); „ Dėl šių priežasčių, taip pat dėl neišvystytų, netinkamai finansuojamų ir nepakankamai prieinamų psichologinės ir psichoterapinės pagalbos paslaugų, psichikos sveikatos priežiūra vertintina kaip itin neefektyvi. Psichikos sveikatos priežiūros kokybę silpnina ir nepakankama centruose dirbančių psichologų kvalifikacija. Psichikos sveikatos priežiūros sistemoje trūksta psichologų licencijavimo ir pasiektų veiklos rezultatų analizės“ (55 p.). Šioje LR Vyriausybės programoje įsipareigojama spręsti psichologų licencijavimo bei darbo kokybės vertinimo klausimus ir skatinti psichologų darbo vietų plėtrą savivaldybėse ir sveikatos priežiūros įstaigose (57.1 p.). Klausymų metu Sveikatos ministerijos atstovas pažymėjo, kad sveikatos apsaugos srityje dirbantys psichologai jau turės būti licencijuojami bet kuriuo atveju, nes jie laikomi asmens sveikatos priežiūros specialistais, o asmens sveikatos priežiūros specialistai turi būti licencijuojami. Licencijavimas gali būti nustatomas tik įstatymu. Klausymų metu Projekto autorė grįsdama neišvengiamą poreikį licencijuoti psichologų veiklą, taip pat pažymėjo, kad psichologais šiuo metu prisistato ir atitinkamas paslaugas teikia nebūtinai psichologo išsilavinimą turintys asmenys. Taip nėra užtikrinama teikiamų paslaugų kokybė visuose sektoriuose (ir viešajame, ir dirbant privačiai).
Atsižvelgiant į tai, kad projekte siūloma nustatyti neproporcingai griežtą psichologų veiklos licencijavimo teisinį reg lamentavimą, komitete vykusių klausymų metu nutarta patikslinti projekto nuostatas nustatant ir taikant švelnesnį licencijų išdavimo modelį. Kaip minėta kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Vyriausybės teigiama pozicija psichologų licencijavimo klausimu išdėstyta ir 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 780 pateiktoje išvadoje dėl svarstomo Projekto (jam iš esmės pritarta). Klausymų metu svarstant galimybę steigti naują subjektą (pavyzdžiui, Lietuvos psichologų rūmus), vienijantį visus psichologus, konstatuota, kad viešojo administravimo įgaliojimų suteikti dar nesančiam subjektui, kurio steigimas gali būti vykdomas tik savanoriškumo pagrindu, neskiriant tam biudžeto lėšų negalimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra veikiantis ir daugiausia psichologų vienijantis subjektas, apsispręsta, kad viešojo administravimo įgaliojimus yra geriau suteikti jau veikiančiam subjektui, tačiau patikslinant jo valdymo struktūrą, valdymo organų kompetenciją, įgaliojimus, naujų narių priėmimo tvarką ir šiuo tikslu detalizuojant projekto įgyvendinamąsias nuostatas, užtikrinančias, kad, pvz., valdymo organai būtų patvirtinti visuotinio narių susirinkimo, kad būtų priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Komiteto organizuotų klausymų dėl Projekto metu, projekto autorė informavo kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga. Kito subjekto, kas galėtų licencijuoti be atskirų biudžeto lėšų, nerasta. Tuo tarpu licencijavimui paskirti konkrečią valstybinę instituciją neįmanoma, nes tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis.
Psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis. Licencijuojančia institucija pasirinkta Lietuvos psichologų sąjunga, kadangi tai 60 metų veikianti ir daugiausia narių, atstovaujančių visas psichologijos praktinės veiklos sritis, vienijanti psichologų sąjunga. Svarbu ir tai, kad Lietuvos psichologų sąjunga jau šiuo metu turi duomenų bazes pagal kurią reikiamu momentu galima surasti psichologus pagal kompetenciją ir praktinės veiklos sritis. Lietuvos psichologų sąjunga jau dabar išduoda EuroPsy pažymėjimus pagal europinius standartus, kurie galioja visoje Europoje. Šiuos pažymėjimus išduoda visų šalių psichologų sąjungos. Lietuvos psichologų sąjunga jau turi ir bazę ir sistemą pagal kurią išduoda sertifikatus. Be to, minėta sąjunga turi kvalifikacijos kėlimo pripažinimo ir administravimo patirties, taip pat Psichologų profesinės etikos kodeksą ir Etikos komitetą, kuris svarsto galimus narių etikos pažeidimus. Klausymų metu Lietuvos psichologų sąjungos atstovė informavo, kad konkretus psichologų skaičius Lietuvoje nebuvo žinomas, nes nėra tokių sąrašų. Bandant skaičiuoti nustatyta, kad valstybiniame sektoriuje dirba apie 1800 psichologų. Kitos psichologus vienijančios asociacijos yra nedidelės, taip pat siauresnės specifikos ir daugiau vienija atskirų praktinės veiklos sričių psichologus. Be to, Lietuvos psichologų sąjunga vienija tik psichologus, o kitų organizacijų dalyviais gali būti ir kiti asmenys, pavyzdžiui, psichoterapeutai ir pan. Šiame kontekste, nekvestionuojant visų asmenų teisės reikšti nuomonę dėl siūlomo reguliavimo, pažymėtina ir tai, kad nepritarimą psichologų licencijavimui pasirašė ne vien psichologai , o ir psichoterapeutai bei kitų specialybių atstovai. 167.
psichologijos asociacija 2017-11-15 Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymas reglamentuoja skaitlingos profesinės grupės (psichologų) veiklą, numato jai priklausančių profesionalų kvalifikacijos įgijimo, licencijos praktikai išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas ir k. t. Šis įstatymas yra labai svarbus psichologų bendruomenei ir jos raidai. Tačiau, rengiant įstatymo redakcijas nebuvo atsižvelgta į Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos, bei kitų psichologus vienijančių asociacijų bei asociacijoms nepriklausančių interesus, nepagrįstai suteikiant išskirtines sprendimo galias Lietuvos psichologų sąjungai. Komiteto išvadose dėl projekto XIIIP-685(2) rašoma, kad „ ... vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga.“ Tenka pažymėti, kad šiame susitikime nedalyvavo daugelio psichologus vienijančių asociacijų atstovai, o tarpinstitucinio susitikimo dalyviai diskutavo patys su savimi. Išvadose kaip argumentas dėl išskirtinių teisių pateikiamas faktas, kad „Lietuvos psichologų sąjunga jau šiuo metu turi duomenų bazes pagal kurią reikiamu momentu galima surasti psichologus pagal kompetenciją ir praktinės veiklos sritis.“ Be to rašoma „Klausymų metu Lietuvos psichologų sąjungos atstovė informavo, kad konkretus psichologų skaičius Lietuvoje nebuvo žinomas, nes nėra tokių sąrašų.“, taigi patvirtino anksčiau teiktos informacijos netikslumą ir Lietuvos psichologų sąjungos duomenų bazės nepakankamumą. Tenka pažymėti, kad duomenų bazes turi visos psichologų asociacijos, o didelio būrio psichologų veiklos pobūdis yra šiuo metu nežinomas. Manome, kad sprendimas monopolizuoti psichologų licenzijavimą, superviziją ir mokymus yra iš esmės klaidingas ir skatinantis piktnaudžiavimą bei korupciją.
Be to, projekte įrašyti reikalavimai licecijai įgyti yra pertekliniai, sukuriantys nereikalingus barjerus jaunų specialistų praktinei veiklai, ribojantys psichologinių paslaugų prieinamumą, didinantys jų kainą ir yra motyvuojami nebent komerciniais LPS interesais. Todėl prašome iš naujo apsvarstyti projektą XIIIP-685(2) atsižvelgiant į šiuos išvardintus esminius trūkumus. Nepritarti Žiūrėti argumentus aukščiau. 168. Lietuvos psichologų sąjunga 2017-11-20 Artėjant LR Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto XIIIP-685(2) (Įstatymo) svarstymui Seime, prašome Jūsų susipažinti su Lietuvos psichologų sąjungos, didžiausios Lietuvos psichologų organizacijos, Lietuvos atstovės Europos psichologų asociacijų federacijoje, pozicija dėl Įstatymo. Lietuvos psichologų sąjunga (LPS), suprasdama psichologo profesijos svarbą visuomenėje ir atsakomybę prieš kiekvieną žmogų (klientą), kuriam teikiamos psichologinės paslaugos, pasisako už psichologinės veiklos teisinio reglamentavimo būtinumą ir reiškia pritarimą Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui XIIIP-685(2). LPS vadovaujasi Europos psichologijos asociacijų federacijos (EFPA) nuostatomis ir siekia įgyvendinti EuroPsy reikalavimus, keliamus psichologo profesijai visoje Europoje. EuroPsy yra profesionalaus psichologo rengimo standartas, kurio link juda visos Europos šalys. Įstatymo nuostatos atitinka EuroPsy psichologų rengimui keliamus minimalius reikalavimus, todėl Įstatymas sudarys sąlygas pakelti psichologų praktinės veiklos lygį iki numatomų EuroPsy minimalių standartų. Visi psichologai (nepriklausomai, ar jie yra sveikatos, švietimo, teisės, sporto, verslo psichologai, paslaugas teikia viešajame sektoriuje ar privačiai) dirba su žmonėmis, su jų jautriais bei asmeniniais išgyvenimais.
Todėl pagrindinis LPS siekis yra užtikrinti visų praktinę veiklą vykdančių psichologų (neišskiriant nei organizacinių psichologų, nei dirbančių privačiai) paslaugų kokybę ir klientų apsaugą per Įstatymo projekte įtvirtintas svarbiausias nuostatas:
Įstatymu valstybė psichologų profesijos reguliavimo funkciją deleguoja Savivaldai – t. y. psichologų bendruomenei (pagal analogiškus Notarų, Architektų ar Odontologų modelius Lietuvoje). Pagal Įstatymo projektą numatyta, kad besiverčiantis psichologo praktine veikla asmuo turės priklausyti Lietuvos psichologų sąjungai.
Priklausymas asociacijai yra būtinas tam, kad kiekvienas galėtų įgyvendinti visas savo teises ir pareigas, tokias kaip laikytis profesinės Etikos kodekso ir dalyvauti Savivaldoje renkant Asociacijos valdymo organus, priimant sprendimus dėl nario mokesčio dydžio ir kt. Remiantis Seimo teisininkų išaiškinimais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarimu konstatavo, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenys, besiverčiantys tam tikra valstybės kontroliuojama profesija, ex lege priklausytų tam tikrai asociacijai, užtikrinančiai šios profesijos savivaldą, inter alia vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą. Taigi įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga. Plačiau apie Įstatymo įgyvendinimo nuostatas galima susipažinti LPS svetainėje čia . Taip pat norime pabrėžti, kad Įstatymas prisidės įgyvendinant Vyriausybės programą, kurioje numatytas psichologų licencijavimas bei jų darbo kokybės vertinimas (19, 55, 57.1, 57.8 punktai). Todėl kviečiame pritarti Psichologų praktinės veiklos Įstatymui XIIIP-685(2) ir padėti užtikrinti visuomenės interesą teikiant kokybiškas psichologines paslaugas, nepriklausomai, kad dalis pačių psichologų aktyviai priešinasi praktinės veiklos reglamentavimui ir vengia prisiimti atsakomybę už privalomą nuolatinės kvalifikacijos kėlimą bei profesinės etikos laikymąsi. Atsižvelgti
asociacijų federacija 2017-11-28 Rašau Jums Europos psichologų asociacijų federacijos (EFPA) vardu. Ši federacija atstovauja 37 nacionalinėms psichologų asociacijoms (apimančioms visas 28 ES valstybes nares), jai priklauso daugiau kaip 300 000 narių.
EFPA džiaugiasi, kad Lietuvos Respublikos Seimas svarsto galimybę priimti teisės aktą dėl psichologų praktinės veiklos, sekdamas daugelio Europos šalių, kurios jau yra reglamentavusios šios profesijos atstovų praktiką, pavyzdžiu. Mūsų nuomone, itin svarbu, kad teisės aktų leidėjai būtų informuoti apie naujausius psichologams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, taikomus norintiems nepriklausomai vykdyti psichologo veiklą. Šiuos reikalavimus 2005 m. nustatė EFPA generalinė asamblėja ir jie yra įtvirtinti Europos psichologijos pažymoje „EuroPsy ®“. Minimalūs reikalavimai, taikytini praktikuojančiam psichologui:
kreditų per metus) mokantis pagal pripažintą psichologijos programą;
praktika;
poveikio priemonės pagal valstybės numatytą profesinės etikos įgyvendinimo tvarką;
4Dalyvavimas tęstiniame profesiniame tobulinime. Minėtiems reikalavimams vienbalsiai pritarė Europos
psichologų profesinės organizacijos. Kadangi šie reikalavimai įtraukti į LR Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą, Europos psichologų asociacijų federacija norėtų pareikšti pritarimą šiam įstatymo projektui. Dėl papildomos informacijos prašome atkreipti dėmesį į „EuroPsy“ reglamentą, kurį galima rasti EFPA interneto svetainėje adresu: http: //www.europsy-efpa.eu/regulations Pridedama :
patvirtinimo laiškai (žiūr. Žemiau lentelėje). Atsižvelgti
2017-11-15 Psichologo vardas ir specialisto paslaugos teisiškai reglamentuotos daugelyje Europos valstybių. Teisiškai nustatomi psichologų kompetencijos ir praktikos reikalavimai ir tam tikri standartai.
Psichologinės paslaugos turėtų būti grindžiamos moksliniais tyrimais ir žiniomis. Pagrindinis argumentas yra tas, kad teisinis reglamentavimas apsaugo visuomenę ir atskirą pacientą. Nereglamentuojant šios srities, neužtikrinama teikiamų paslaugų kokybė, bei nėra teisinio pagrindo abejoti paslaugų kokybe ar veiksmingumu. Be to, nereglamentuojamų psichologinių paslaugų teikėjui negali būti taikomos oficialios sankcijos už tinkamos praktikos reikalavimų nesilaikymą. Taip pat tokiam paslaugų teikėjui sankcijų negali taikyti ir profesinės etikos taryba. Žiniomis grindžiama praktika yra ypatingai svarbi norint teikti veiksmingas psichologo paslaugas. Psichinės sveikatos problemos rimtai kenkia visuomenės ekonomikai. Negydomos ar neveiksmingai gydomos problemos daug kainuoja valstybei tiek dėl darbo jėgos apribojimų, tiek dėl valstybės patiriamų išlaidų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms. Teisiškai nereglamentuoto psichinės sveikatos negalavimų gydymo valdžia negali kontroliuoti. Daugiau nei 20 Europos psichologų profesionalų asociacijų, įskaitant ir Lietuvos, laikosi kokybės ir kompetencijos reikalavimų psichologams, kaip numato europinis psichologų kvalifikacijos standartas – EuroPsy. Tai yra sertifikatas, kurį psichologams, turintiems bent penkerių metų trukmės profesinį išsilavinimą ir bent vienerius metus prižiūrimos praktikos bei įsipareigojusiems laikytis profesinės etikos standartų, išduoda Europos psichologų profesionalų asociacijų federacija. Todėl tvirtai remiame pasiūlymą dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo, kuris netrukus bus svarstomas Lietuvos Respublikos Seime. Atsižvelgti
2017-11-15 Įvairios Europos Sąjungos valstybės siekia reglamentuoti psichologo profesiją dėl šių priežasčių:
nuspręsti, kas jiems galėtų teikti kompetentingą pagalbą. 2.
psichologai iš kitų šalių atitiktų nacionalinius standartus. Tačiau visų pirma, reikia šiuos standartus nustatyti. Jeigu skirtingose valstybėse standartai bus vienodi, psichologų mobilumas bus paprastesnis. 3. Žiniomis grindžiama praktika: psichologijos poreikis atsiranda ypatingomis aplinkybėmis, kai žmogui reikalinga pagalba. Psichologų praktika turi būti paremta šiuolaikine teorija ir moksliniais tyrimais. Todėl psichologija turi būti atskirta nuo mokslu nepagrįstos praktikos. 4. Moralinis įsipareigojimas: praktikuojantys psichologai privalo įsipareigoti tęsti mokslus ir laikytis etinių standartų, siekdami užtikrinti, kad pacientams būtų teikiama geriausia įmanoma pagalba. Šveicarijos psichologijos praktikos įstatymas yra puikus pavyzdys. Remiantis juo, profesionalūs psichologai privalo turėti psichologijos bakalauro ir magistro mokslinį laipsnį. Be to, psichologai toliau tobulina žinias ir pasirašo įsipareigojimą laikytis etikos kodekso, tuomet jiems leidžiama užsiimti praktine veikla, ir jie įtraukiami į psichologų registrą. Ieškantys pagalbos pacientai gali rasti informacijos apie sertifikuotus specialistus viešajame registre (adresu: https://www.bag.admin.ch/bag/en/home/themen/berufe-imgesundheitswesen/psychologieberufe.html .). Tokia tvarka užtikrina, kad pagalbos ieškantys žmonės gautų geriausią pagalbą ir tuo pat metu būtų apsaugoti nuo galimo pavojaus ir žalos. Psichologų praktikos reglamentavimas taip pat apsaugo visuomenę nuo netinkamo gydymo padarinių. Tvirtai remiu Lietuvos pastangas reglamentuoti psichologijos praktiką tam, kad ji atitiktų Europos standartus. Atsižvelgti
Prieš svarstant pažiūrėkit kas vyksta ikiteisminiuose poskyriuose. 2. Psichologų ryšiai su nusikalstamu pasauliu nusikalstamos veikos požiūriu:
bešališkumas. 6. Mokslinis vaikų atiminėjimas ! 7. Ką šiame svarstyme veikia p. I. Degutienė ir J. Kuodytė ? Nepritarti Nepateikiami konkretūs siūlymai projektui. 173. Psichologinės Onkologijos Asociacija 2017-12-05 Kreipiamės į Jus Lietuvos Psichosocialinės Onkologijos Asociacijos (POA), kuri vienija psichologus, dirbančius onkologijos srityje, vardu su pranešimu, kad POA medicinos psichologai nepritaria šiuo metu LR Seimui teikiamam „Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymui“ (Projektas XIIIP-685(2)) ir prašome jį stabdyti. Pageidaujame, kad mūsų, medicinos psichologų, praktinę veiklą reglamentuotų ir licenzijavimo procedūros paruošimą tęstų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM. Plačiau mūsų argumentai išdėstyti prisegtame dokumente. Lietuvos Psichosocialinės Onkologijos Asociacijos (POA ), kuri vienija psichologus, dirbančius onkologijos srityje, vardu kreipiamės su pranešimu , kad POA psichologai nepritaria šiuo metu Seimui teikiamam
„Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymui“ (Projektas
XIIIP-685(2)) ir prašome jį stabdyti. Šio įstatymo priėmimas mums, medicinos psichologams, dirbantiems onkologijos srityje, kelia nerimą ir susirūpinimą dėl planuojamos licencijavimo vykdymo strategijos, kuri neatliepia specifinių onkologijos srityje dirbančių medicinos psichologų profesinių poreikių . Pastebime, kad įstatymas nėra parengtas iki galo, jame dar nėra aiškiai apibrėžta, kaip tiksliai vyks licencijų išdavimas ir profesinės kvalifikacijos kėlimas. Mes abejojame Lietuvos Psichologų Sąjungos (LPS) siūloma psichologų licencijavimo strategija bei šios organizacijos kompetencijomis atlikti psichologų licencijavimą, užtikrinant proceso skaidrumą ir nešališkumą. Todėl nepritariame, kad psichologus licencijuojanti įstaiga būtų LPS.
Mūsų, kaip medicinos psichologų , dirbančių onkologijos ligoninėse, manymu licencijuojanti įstaiga turi būti Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM ir pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM ). SAM jau yra pradėtas medicinos psichologų registras, yra su teikiami medicinos psichologo spaudo numeriai, priimtas „Medicinos psichologų profesinės veiklos aprašas” , kuris reglamentuoja medicinos psichologų veiklą ir kuriuo mes vadovaujamės savo praktikoje. Taip pat nuo
priežiūros įstaigose, suteikti Medicinos psichologijos praktikos licenciją (LR SAM 2 017 m . rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. V -l 142 redakcija). Atsižvelgiant į veikiantį mechanizmą, LPS siūlomas licencijavimas yra perteklinis reguliavimas, nes medicinos psichologų veiklos stebėjimas ir reguliavimas jau yra vykdomas. SAM atliekama medicinos psichologų praktikos priežiūra mums teikia daugiau pasitikėjimo, yra skaidri, o pats reguliavimo mechanizmas yra patikrintas kitose sveikatos priežiūros srityse. Akivaizdu , kad Licencijavimo patikėjimas savivaldai turi neigiamas pasekmes tiek specialistams, tiek jų pacientams. Pavyzdžiui, odontologų licencijavimą patikėjus Odontologų rūmams (kai profesinių teisių gynimas ir veiklos reguliavimas buvo patikėtas savivaldai) stebimos šios pasekmės: pabrangusios paslaugos, prastas pacientų teisių gynimas, neskaidrumas organizacijos viduje, specialistų kompetencijų kėlimo galimybių apribojimas pagal specifinius organizacijos poreikius bei kt. Mes siekiame psichologų integracijos į multidisciplininę sveikatos priežiūros komandą, todėl manome, kad SAM reglamentavimas gali tą užtikrinti. Tuo tarpu LPS siūloma strategija tik dar labiau atitolina ir eliminuoja psichologus iš sveikatos priežiūros specialistų komandos.
Dirbant medicinos komandoje yra ypatingai svarbu kuo geresnė komunikacija tarp specialistų , vienodas tikslų, vaidmenų su pratimas, atsakomybių pasidalijimas, todėl yra būtinas ir vienodas reguliavimo mechanizmas, sisteminis sveikatos priežiūros specialistų paruošimas ir integravimas, kas keltų pasitikėjimą psichologais kaip sveikatos priežiūros komandos visaverčiais nariais. SAM licencijavimas kartu didintų kitų medicinos darbuotojų bei pacientų pasitikėjimą psichologais. Taigi atsižvelgdami į visus šiuos argumentus, pageidaujame, kad mūsų , medicinos psichologų, praktinę veiklą reglamentuotų ir licenzijavimo procedūros paruošimą tęstų Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM . Pridedamas pasiūlymą inicijuojančių narių sąrašas su parašais. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komiteto organizuotų klausymų metu projekto autorė informavo, kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga. Kito subjekto, kas galėtų licencijuoti be atskirų biudžeto lėšų, nerasta. Tuo tarpu licencijavimui paskirti konkrečią valstybinę instituciją neįmanoma, nes tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis. Psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis. Argumentai kodėl licencijuojančia institucija pasirinkta būtent Lietuvos psichologų sąjunga nurodyti prie argumentų dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos (žr. lentelės eilutę Nr. 3). Be to pažymėtina, kad Vyriausybės teigiama pozicija psichologų praktinės veiklos reglamentavimo klausimu išdėstyta ir 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 780 pateiktoje išvadoje dėl svarstomo Projekto (jam iš esmės pritarta).
Pažymėtina, kad esminės nuostatos dėl licencijavimo patobulintame projekte įtvirtintos aiškiai, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 174. Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentas Visvaldas Legkauskas 2018-11-22 Pirmiausia noriu Jums padėkoti už Jūsų dėmesį šiam mums labai svarbiam klausimui. Kadangi Psichologų praktinės veiklos įstatymas vėl įtrauktas į Seimo plenarinio posėdžio rezervinius klausimus, Iniciatyvinės psichologų grupės vardu noriu jūsų prašyti nepritarti Seimo narės R.Šalaševičiūtės teikiamam įstatymo projektui. Siūlome svarstyti tokio pobūdžio reglamentavimą, kuris atlieptų tas pačias 4 Lietuvos Psichologų sąjungos (LPS) deklaruojamas nuostatas (išsilavinimas, kvalifikacijos kėlimas, supervizijos, etikos laikymasis), tik būtų daug skaidresnis ir reikalautų daug mažesnių išlaidų nei LPS monopolizuotas licencijavimas: a. Reglamentavimas turi būti ne bendras visiems, o "šakinis", t.y. kiekviena ministerija reglamentuoja savo sistemoje dirbančius psichologus, veda jų registrą, konkrečiai numatydama tiek kvalifikacijos kėlimo reikalavimus, tiek užtikrindama ir tos kvalifikacijos kėlimo galimybes. Jei būtų liekama prie idėjos visus sudėti į vieną
„katilą“, būtume už tai, kad organizaciniai psichologai būtų nelicencijuojami
(nes niekas nesirinks šių studijų, o jų vietoje rasis naujos – su psichologijos žiniom + personalo vadybininko kvalifikacija). b. Visiems psichologams bendras galėtų būti tik minimalaus išsilavinimo reikalavimas (bakalauras + magistras). Įstatymu įtvirtinus nuostatą, kad psichologo vardą gali naudoti tik asmuo baigęs ne trumpesnes, kaip 5 metų nuosekliąsias psichologijos studijas (t.y. visiems posovietiniams kolegoms tai būtų bakalauras + magistras) "šarlatanų" problema išsisprendžia.
Privačiam sektoriui šis klausimas išsprendžiamas taip pat labai paprastai - Ūkio ministerija pataiso Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių įvesdama kodą "Psichologo paslaugos" ir verslo liudijimus bei individualios veiklos pažymas su šiuo kodu VMI išduoda tik pateikus nustatytos formos išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. c. Didžiuosius ir psichologo profesijai specifinius etikos pažeidimus ir sankcijas už juos galima numatyti tiesiai įstatyme. Tų didžiųjų ir specifinių nėra daug – be dvigubo ryšio ir konfidencialumo ten ne labai ką specifinio psichologijai rasim. Tokiu būdu etikos pažeidimų nagrinėjimas pereitų teismams ir baudžiamąsias galias turinti Etikos komisija taptų nebereikalinga. Tai netrukdytų jai toliau sėkmingai gyvuoti atliekant psichologų bei visuomenės švietimo ir pagalbos jiems funkciją, tame tarpe ir atliekant ekspertinės nuomonės teikimą tiems patiems teismams. Bet kartu ir pritarčiau Etikos komisijos atsiradimui prie LPS/ar LPS/ministerijose, kuri kontroliuotų visus etikos pažeidimus psichologų darbe. d. Prižiūrima praktika turėtų būti realizuojama universitetinėse psichologų rengimo programose. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Komiteto organizuotų klausymų metu projekto autorė informavo, kad Ūkio ministerijoje vyko tarpinstitucinis susitikimas, kurio metu išklausius įvairių nuomonių vieningai konstatuota, kad licencijuojančia institucija turėtų būti Lietuvos psichologų sąjunga. Kito subjekto, kas galėtų licencijuoti be atskirų biudžeto lėšų, nerasta. Tuo tarpu licencijavimui paskirti konkrečią valstybinę instituciją neįmanoma, nes tai nėra vienos ministerijos (ar kitos institucijos) sritis. Psichologų veiklos sritys apima 6 ministerijų, taip pat kitų institucijų sritis.
Argumentai kodėl licencijuojančia institucija pasirinkta būtent Lietuvos psichologų sąjunga nurodyti prie argumentų dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos (žr. lentelės eilutę Nr. 3). Be to pažymėtina, kad Vyriausybės teigiama pozicija psichologų praktinės veiklos reglamentavimo klausimu išdėstyta ir 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 780 pateiktoje išvadoje dėl svarstomo Projekto (jam iš esmės pritarta). 175. Lietuvos psichologų sąjunga 2019-02-19 Lietuvos psichologų sąjungos Valdyba palaiko poziciją, kad psichologų licencijavimo funkcija yra deleguojama savivaldai, t. t. pačiai psichologų bendruomenei, nepriklausomai, ar tai būtų LPS, ar naujai steigiami psichologų rūmai, ar kt. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
53 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
projekto 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad psichologas supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar reikalaujamas darbo stažas būtinai turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, kad asmuo gali vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pritarti Pasiūlymas : Projektas patobulintas ne tik tikslinant psichologo supervizoriaus sąvoką, bet ir detaliai išdėstant reikalavimus asmeniui, siekiančiam būti psichologų supervizoriumi: „5 straipsnis. Psichologas supervizorius
profesinės veiklos srityje atliekama prižiūrint tos psichologų profesinės veiklos srities psichologui supervizoriui, įrašytam į psichologų supervizorių sąrašą. 2. Psichologas gali būti įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, jeigu jis:
1) turi galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją;
2) turi ne mažesnį kaip trejų metų praktinio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje;
3) yra susipažinęs su Sąjungos parengta prižiūrimos profesinės praktikos organizavimo tvarka;
4) pateikia prašymą įrašyti į psichologų supervizorių sąrašą;
dieną po šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus patvirtinančių dokumentų pateikimo Psichologų licencijavimo komisijai (toliau – Licencijavimo komisija) dienos. 4. Jeigu paaiškėja, kad psichologas, įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą, neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, jis išbraukiamas iš šio sąrašo Licencijavimo komisijos sprendimu.
Licencijavimo komisijos sprendime dėl psichologo išbraukimo iš psichologų supervizorių sąrašo turi būti nurodyta, kokių šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų psichologas neatitinka ir šio sprendimo apskundimo tvarka.“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
1
apibrėžiant, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Neaišku ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu II skyriaus reglamentavimas patobulintas iš esmės, kurio
nustatyti reikalavimai psichologo licencijai gauti: „1. Prižiūrima psichologo praktinė veikla atliekama įgijus psichologo kvalifikaciją ir teikiant ne mažesnės kaip 1 500 valandų trukmės psichologo praktinės veiklos paslaugas tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje metu turi būti atlikta ne mažiau kaip 50 valandų trukmės individualių psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijų su psichologu supervizoriumi arba ne mažiau kaip 100 valandų trukmės tokių konsultacijų dirbant grupėje.
Individualios konsultacijos vyksta psichologui supervizoriui dirbant su vienu prižiūrimą praktinę psichologo veiklą atliekančiu psichologu, grupinės konsultacijos atveju psichologas supervizorius ir keli prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai dirba kartu grupėje.“
3 Argumentai : Atsižvelgiant į galimus atvejus, kai Projektu siūlomi reikalavimai prižiūrimai psichologo praktinei veiklai galėtų būti neįgyvendinti dėl objektyvių priežasčių (gimdymas, vaiko priežiūros atostogos, ligos atveju ir kt.), siūlytina nustatyti lankstesnius reikalavimus prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pasiūlymas :
„3. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu
psichologas turi visas teises ir pareigas kaip psichologo praktinės veiklos licenciją turintys psichologai, taip pat privalo Sąjungos valdybos nustatyta tvarka reguliariai aptarti savo profesinę veiklą atlikti mažiausiai vienos valandos per savaitę trukmės konsultacijas su psichologu supervizoriumi.“
4 Argumentai : Atsižvelgiant į galimus atvejus, kai Projektu siūlomi reikalavimai prižiūrimai psichologo praktinei veiklai galėtų būti neįgyvendinti dėl objektyvių priežasčių (gimdymas, vaiko priežiūros atostogos, ligos atveju ir kt.), siūlytina nustatyti lankstesnius reikalavimus prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pasiūlymas : „4. Psichologas, norėdamas gauti psichologo praktinės veiklos licenciją, prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje turi atlikti per dvejus penkerius metus.
Per šį laiką neatlikus prižiūrimos psichologo praktinės veiklos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prižiūrimos praktinės veiklos valandos skaičiuojamos iš naujo.“ Pritarti Pasiūlymui pritartina, tačiau pati nuostata atsižvelgiant į Lietuvos psichologų sąjungos siūlymus patobulinta:
„4. Psichologas, norėdamas gauti psichologo praktinės
veiklos licenciją, prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje turi atlikti per penkerius metus , neįskaitant gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų . Per šį laiką neatlikus prižiūrimos psichologo praktinės veiklos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prižiūrimos praktinės veiklos valandos skaičiuojamos iš naujo.“
6 Argumentai : Siekiant užtikrinti psichologų praktinės veiklos reguliavimo skaidrumą, tikslinga nustatyti, kad Prižiūrimos psichologų praktinės veiklos tvarką nustatytų ne Lietuvos psichologų sąjunga, o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija suderinusi su Lietuvos psichologų Sąjunga. Pasiūlymas : „6. Prižiūrimos psichologų praktinės veiklos tvarką ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pažymėjimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija suderinusi su Sąjunga.“ Pritarti Pasiūlymas :
Pritarus pasiūlymui turi būti patikslinta ir Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata:
„2. Atlikus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą,
Sąjungos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.“
23 Argumentai : Siūlytina sušvelninti reikalavimus psichologui, siekiančiam būti įrašytam į psichologų supervizorių sąrašą. Pasiūlymas :
yra susipažinęs su Sąjungos parengta prižiūrimos profesinės praktikos organizavimo tvarka“.
Pritarti Pasiūlymas : Pritarus pasiūlymui turi būti patikslintas ir Projekto 12 straipsnio 4 punktas:
„4) organizuoti psichologų, siekiančių tapti psichologais
supervizoriais, mokymą profesinės praktikos organizavimo tvarką ;“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
3Siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnį,
aiškiai nurodant visas būtinas sąlygas licencijuojamai veiklai vykdyti, taip pat ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos. Pritarti Pasiūlymas : Projektas patobulintas: „6 straipsnis. Psichologų praktinės veiklos sąlygos
1Psichologų praktinė veikla yra licencijuojama veikla. 2. Psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje gali verstis
psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją (toliau šiame skyriuje – licencija). 3. Licencija išduodama psichologui, įgijusiam šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą psichologo kvalifikaciją ir šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka atlikusiam prižiūrimą psichologo praktinę veiklą. 4. L icencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Psichologo praktinė veikla gali būti atliekama įstatymų nustatyta tvarka bet kuria veiklos forma. 6. Psichologo praktinė veikla atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
4 4.
78064
straipsnio 2 dalyje nustatytos licencijos išdavimo sąlygos turėti psichologo praktinės veiklos konkrečioje darbo srityje patirties, atsižvelgiant į tai, kad įgiję psichologo išsilavinimą psichologai neturės darbo patirties konkrečioje srityje ir negalės pateikti tai patvirtinančio dokumento. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Nuostatos, kuriai pateikta pastaba atsisakyta. Tačiau klausymų metu išklausius pastabų ir pasiūlymų, Projektas patobulintas nustatant, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sistemiškai patobulintos ir kitos projekto nuostatos. 9. Seimo narė
5 N Argumentai : Projekto 4 straipsnyje nurodoma, kad prižiūrima psichologo praktinė veikla gali būti atliekama įstatymų nustatyta tvarka bet kuria veiklos forma. Tikslinga detalizuoti Projekto nuostatas, įtvirtinant, kad bet kokia veiklos forma gali būti atliekama ir psichologo praktinė veikla . Pasiūlymas : „
gali būti atliekama įstatymų nustatyta tvarka bet kuria veiklos forma . 56 . Psichologo praktinė veikla atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
855
projekte turėtų būti įtvirtinta, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: ar kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, ar kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, ar kai jam išduodama psichologo praktinės veiklos licencija ar kita.
Jei psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik viešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, turėtų būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla – ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo. Įstatymo projekte turėtų būti nurodyta, nuo kada asmuo nebegali verstis psichologo praktine veikla sustabdžius licencijos galiojimą ir nuo kada vėl gali pradėti veiklą panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 straipsnio, 8 straipsnio, 9 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies ir kitos susijusios nuostatos. Pritarti Projektas patobulintas 7 straipsnio 5 dalyje nustatant, kad Licencija laikoma išduota ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo įgyja teisę verstis psichologo praktine veikla kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo Licencijavimo komisijai dienos.
Taip pat patobulintame Projekte siūlomas toks teisinis reguliavimas, remiantis kuriuo, licencijas gavę asmenys be jokių papildomų sąlygų būtų įrašomi į sąrašą (jis yra būtinas), kuris skelbiamas viešai bet kuriam asmeniui prieinamame Licencijuojančios institucijos internetiniame puslapyje. Todėl teisė verstis psichologo praktine veikla negali būti siejama su asmens įrašymu į sąrašus. Tokią teisę jis įgytų aukščiau nurodyta tvarka. Atitinkamų pasekmių nesukelia ir asmens išbraukimas iš sąrašo, t.y. tokias pasekmes sukelia sprendimas panaikinti licencijos galiojimą. 11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
12
papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai yra neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ir nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Pritarti iš dalies Pasiūlymas :
Projekto 8 str. 1 d. 2 p. siūloma įtvirtinti, kad l icencijos galiojimas sustabdomas, kai licencijai gauti kartu su deklaracija (pranešimu) pateikti ne visi arba netinkamai įforminti dokumentai ir (ar) juose pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, išskyrus atvejus, kai trūkumai nėra tokie, dėl kurių būtų galima pripažinti, kad asmuo neatitinka šiame įstatyme nustatytų licencijos išdavimo sąlygų. 12.
17 N Argumentai : Projekto 20 straipsnio, reglamentuojančio psichologo pareigas, 1 dalies 5 punkte įtvirtinta psichologo pareiga nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Siekiant užtikrinti tinkamą šios pareigos vykdymo užtikrinimą, tikslinga papildyti Projekto 8 straipsnį „Licencijos galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas“ ir įtvirtinti, kad licencija stabdoma ir tuo atveju, kai psichologas nekelia kvalifikacijos Sąjungos nustatyta tvarka. Pasiūlymas :
„7) kai psichologas nekelia kvalifikacijos Sąjungos
nustatyta tvarka.“
2 Argumentai: Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų patikslinimas, susijęs su siūlymu Projekto 8 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu. Pasiūlymas : „
sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 , ir6 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais priima nedelsdama. Apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą Licencijavimo komisija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo sustabdymo pagrindą ir terminą. Vykdydamas Licencijavimo komisijos sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovas privalo licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu nušalinti licencijos turėtoją nuo pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.“
5 Argumentai: Pasiūlymas susijęs su galimybe praktiškai įgyvendinti Projekto 9 straipsnio 5 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas : „5.
Pasiūlymas : „5. Licencijavimo komisija per 3 darbo dienas nuo licencijos galiojimo panaikinimo išbraukia psichologą iš psichologų praktinę veiklą atliekančių psichologų sąrašo.“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
punkte nustatyta, kad psichologas turi teisę naudoti psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Siūlytina papildyti Įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis. Pritarti Nuostatos atsisakyta. 16. Seimo narė
3 Argumentai : Siekiant užtikrinti psichologų praktikų atstovavimą Licencijavimo komisijoje, siūlytina į jos sudėtį įtraukti ir atstovus iš skirtingų psichologų asociacijų. Pasiūlymas : „3. Licencijavimo komisija sudaroma iš devynių vienuolikos narių:“
34 Argumentai : Siekiant užtikrinti psichologų praktikų atstovavimą Licencijavimo komisijoje, siūlytina į jos sudėtį įtraukti ir atstovus iš skirtingų psichologų asociacijų. Pasiūlymas : „
psichologų asociacijas. Jeigu kandidatus į Licencijavimo komisijos narius pasiūlo daugiau negu dvi psichologų asociacijos, iš pateiktų kandidatų Licencijavimo komisijos narius parenka valdyba. Tos pačios psichologų asociacijos a tstovai negali būti Licencijavimo komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, išskyrus atvejus, kai kitaip negalima sudaryti
Atsižvelgiant į siūlymą Projekto 8 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu, tikslinga patikslinti Projekto 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
Pasiūlymas :
„5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją
ir Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka kas penkerius metus pranešti Licencijavimo komisijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą .“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Nuostata patobulinta atsižvelgiant ir į Lietuvos psichologų sąjungos pasiūlymą: „5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka kas penkerius septynerius metus pranešti Licencijavimo komisijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą.“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi tokie asmenys privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą.
Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo. Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatas. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo p rojekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 dalyje – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlytina suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Komiteto organizuotų klausymų metu išklausius visų institucijų atstovių pastabų ir pasiūlymų, konstatuota, kad siekiant teisinio aiškumo užsienio piliečių (tiek valstybių narių, tiek kitų valstybių) teisė verstis psichologo praktine veikla įsisteigus Lietuvos Respublikoje turi būti reglamentuota atskiru straipsniu. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
1
straipsnio 1 dalyje nustatomos Įstatymo projekto taikymo taisyklės, kurios taikytinos asmenims, atitinkantiems visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, o psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį. Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Vienodinant formuluotes siūlytina peržiūrėti visą 17 straipsnį. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
verčiasi psichologo praktine veikla, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu neatitiks Įstatymo projekte keliamų reikalavimų, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, nurodant, kaip Įstatymo projekto nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie neatitinka nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla.
Nepritarti Pasiūlymas: Komitete vykusių klausymų metu išsamiai diskutuota dėl įstatymo projekto baigiamųjų nuostatų ir atsižvelgiant į ekspertų, suinteresuotų asmenų išsakytus argumentus, nutarta įstatymo taikymo išlygas taikyti tik asmenims , kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įgiję psichologijos magistro kvalifikacinio laipsnio, tačiau dirbo psichologais, taip pat asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įgiję psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro arba psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius, bet turėjo mažesnį negu trejų metų psichologo darbo stažą. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
projekto įsigaliojimo terminą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pritarti
1 Argumentai : Siekiant užtikrinti tinkamą Psichologų praktinės veiklos įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tikslinga nustatyti vėlesnes šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas : „25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja
m. sausio 1 d. “ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. “
2 „2. Vyriausybė iki
d . priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : „2.
Vyriausybė iki
. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
3 „3. Sąjunga iki
nuostatomis suderina Lietuvos psichologų sąjungos įstatus, Psichologų profesinės etikos kodeksą, išrenka Sąjungos prezidentą, Sąjungos valdybą ir Etikos komitetą.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : „3. Sąjunga iki 2020 m. gegužės 31 d. sušaukia visuotinį susirinkimą, kuriame su šio įstatymo nuostatomis suderina Lietuvos psichologų sąjungos įstatus, Psichologų profesinės etikos kodeksą, išrenka Sąjungos prezidentą, Sąjungos valdybą ir Etikos komitetą.“
4 „4. Sąjunga iki 2018 m. spalio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d. pagal kompetenciją parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : „4. Sąjunga iki 2020 m. birželio 30 d. pagal kompetenciją parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
5
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas:
praktikoje turi teisę taikyti tik psichoterapeutai, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies sąvoką „psichologo praktinė veikla“ – išbraukti žodžius „ir psichoterapinių metodų taikymą“.
Nepritarti Pasiūlymas : Psichoterapinė technika nereiškia ligos gydymo, ji gali būti naudojama įvairiais tikslais nesiekiant diagnozuoti sutrikimų, pvz., yra psichologijos sritis – šeimos psichoterapija, kai psichologas naudoja psichoterapinę, bendravimu pagrįstą techniką. Pats terminas „psichoterapinė technika“ nereikalauja medicininio išsilavinimo, be to, psichoterapinių metodų mokomi ir socialiniai darbuotojai, būsimieji psichologai magistratūroje mokomi tiek grupinio, tiek individualaus psichoterapinio darbo ir jo metodų panaudojimo. Pvz., sporto psichologas taip pat savo darbe gali taikyti psichoterapinius metodus, pvz., relaksaciją. Atsižvelgiant, į tai, kad Psichologų praktinės veiklos įstatymas bus taikomas visiems Lietuvoje dirbantiems psichologams, komitete vykusių klausymų metu, nutarta sąvokoje „Psichologo praktinė veikla“ palikti terminą „psichoterapinių metodų taikymą“ bei papildyti šią sąvoką terminu
„psichologinės intervencijos“. Pažymėtina, kad terminas „psichologinis konsultavimas“
neapima „psichoterapinių metodų taikymas“ ir „psichologinė intervencija“ terminų. 29. Lietuvos
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas: 5.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 ir 10 dalių, 8 straipsnio 5 ir 6 dalių, 10 straipsnio 2–4 dalių nuostatos yra licencijavimo taisyklių reglamentavimo dalykas, todėl jos perkeltinos į įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Klausymų metu Projektas patobulintas, tačiau esminės licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir sustabdymo panaikinimo, taip pat panaikinimo nuostatos turi būti įtvirtintos įstatyme. 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
4
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas:
psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas, todėl neaišku, ar kiekvienai veiklos sričiai keliamos tam tikros veiklos sąlygos ir kokios kiltų pasekmės, jeigu būtų vykdoma veikla, nenurodyta licencijoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą pažymėta, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus teisinio reguliavimo reikalavimus: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas ir 2014 m. liepos 11 d. nutarimas), todėl, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turi būti nurodytas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas, nustatytos esminės atitinkamos veiklos sąlygos ir atsakomybė už jų nesilaikymą. Pritarti Pažymėtina, kad išvadoje nurodytos pastabos skirtos ne Komitete nagrinėjam Projektui. Be to, Projektas patobulintas iš esmės sistemiškai atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus bei diskusijas kilusias Komiteto organizuotų klausymų metu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad patobulinto projekto 6 str. 4 d. nustatyta, kad psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pagal įgytą psichologo kvalifikaciją ir atliktą prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje. Psichologų profesinės veiklos sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 31. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas:
administravimo subjektai licencijas išduoda, tikslina arba pakeičia, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą ar galiojimą panaikina per valstybės informacines sistemas, registrus ar specialiai sukurtą Licencijų informacinę sistemą, todėl popierinės licencijos ir jų dublikatai neturėtų būti išduodami. Taigi reikėtų tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio ir kitas nuostatas, o dublikatų – atsisakyti. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27
2
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas:
licencijos galiojimas buvo panaikintas pagal Įstatymo projekto 10 straipsnio
pagal Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai Psichologų praktinės veiklos vertinimo komisija nustato, kad licencijos turėtojas padarė psichologo praktinės veiklos klaidą, vėl be jokių apribojimų iš karto po licencijos galiojimo panaikinimo galėtų kreiptis dėl licencijos išdavimo, nenustatant šiems asmenims jokių apribojimų ir nesvarstant šių asmenų tinkamumo vykdyti psichologo praktinę veiklą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose konstatuota, kad licencijos galiojimo panaikinimas nėra savitikslis dalykas, jis yra naujos licencijos neišdavimo sąlyga ir prielaida; naujos licencijos neišdavimas pratęsia ir papildo, iš esmės įprasmina licencijos galiojimo panaikinimo veiksmą, nes licencijos galiojimo panaikinimas savaime vargu ar turėtų kokią nors įmanomą aiškiai nustatytą prasmę, jeigu teisės pažeidėjas, kuriam už imperatyvių teisės reikalavimų nesilaikymą buvo panaikinta licencija, tokią pat licenciją galėtų iškart gauti iš naujo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai ir tai, kad psichologai sprendžia psichologinės gerovės problemas, dirba su pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, nepilnamečiais, Įstatymo projekte tikslinga nustatyti protingą terminą, kuriam nepraėjus būtų laikoma, kad asmuo neatitinka licencijos išdavimo sąlygų. Pritarti
Respublikos Vyriausybės 2017-09-27 Nutarimas
kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 19 d. išvados Nr. XIIP-685 4, 10, 15–21, 25, 29, 30–38, 41, 43–48, 50, 52–55, 60, 66–71 punktuose ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. išvadoje Nr.
ir 8 punktuose pateiktas pastabas. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas 2017-10-18 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento, Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
:
Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685(3) ir komiteto išvadoms. 7.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos 8 straipsnio 2 dalimi, kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685(3) antikorupcinio vertinimo. 8. Balsavimo rezultatai:
komiteto išvadoms: už – 7; prieš – 0; susilaikė – 3;
Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685(3) antikorupcinio vertinimo : už – 10; prieš – 0; susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Psichologų licencijavimo komisija būtų sudaroma 5 metų kadencijai, tačiau pačiame Įstatymo projekte šis terminas nėra nustatytas. [2] Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, Licencijuojanti institucija – Lietuvos psichologų sąjunga, nustatanti psichologo licencijų išdavimo tvarką, tvarkanti ir prižiūrinti licencijuotų psichologų sąrašą, administruojanti ir organizuojanti psichologo licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, rengianti psichologų licencijavimą įgyvendinančius teisės aktus. [3]
dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES. [4] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovas, I dalies, 3–4 punktai. < http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/guide/users_guide_en.pdf
Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 937 "Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo" pakeitimo. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ TAR.62B1ABB28B06/sTzrAxxnfz [7] Ten pat.
Žmogaus teisių komitetas
DĖL
PROJEKTO Nr. xiiip-685
2019-10-16
posėdyje dalyvavo: spalio 16 d. ; lapkričio 27 d. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik,; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen; Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Gediminas Vasil i auskas; Mindaugas Puidokas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė ir Inga Ališauskienė, Kviestieji asmenys:
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Seimo narys Zenonas Streikus; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Edvinas Mušinskis; Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjas Dainius Zabledskis; Seimo Pirmininko patarėja Justina Jurevičiūtė; Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap; Lietuvos psichologų sąjungos valdybos narys Nerijus Ogintas, Psichologai prof. dr. Gediminas Navaitis, dr. Gintaras Chomentauskas, Nacionalinio vėžio instituto psichologė Gertrūda Klimavičiūtė; Bendrijos „ Viltis“ vadovė Dana Migaliova; SAM atstovai Ignas Rubikas; Edita Bishop; Žmogaus teisių visuomeninis patarėjas – ekspertas Feliksas Petrauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Jei Svarstomas 3 patobulintas įstatymo projektas, TD pastabos nebeaktualios. Projektas patobulintas atsižvelgiant į TD pastabas. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 1.
Projekto 2 straipsnyje pateiktas sąvokas reikia išdėstyti abėcėline tvarka, t. y. šio straipsnio 8 dalyje apibrėžiama sąvoka
„žala psichologinių paslaugų gavėjui“ turėtų būti dėstoma paskutinė. Bet
pažymime, kad toliau projekto nuostatose sąvoka „žala psichologinių paslaugų gavėjui“ nėra vartojama, todėl sąvokos apibrėžimo siūlytume atsisakyti. Pritarti Projektas (3) patobulintas atsisakant 2 straipsnio 8 dalyje siūlomos žalos psichologinių paslaugų gavėjui sąvokos reglamentavimo. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių licencijuojančios institucijos funkcijas, t. y. siūlome šioje dalyje tiesiog įvardinti instituciją, o jos funkcijas nustatančias normas dėstyti licencijavimo tvarką įtvirtinančiose nuostatose. Iš kitos pusės, svarstytinas šios dalies tikslingumas apskritai, nes projekto 5 straipsnyje yra ne tik konkrečiai įvardyta licencijuojanti institucija, tačiau ir išsamiai reglamentuojamos jos funkcijos. Vertinant šioje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad licencijuojanti institucija greta psichologų licencijų išdavimo dar tvarko ir licencijuotų psichologų sąrašą, atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros ūkinės veiklos (šiuo atveju psichologų paslaugoms) valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas priežiūros modelis, t. y. arba licencijavimas, arba įrašymas į psichologų sąrašą. Manome, kad tokio pobūdžio administraciniai ribojimai, kai naudojamos dvi valstybinės priežiūros formos, iš esmės nesuderinami su konstituciniu ūkinės veiklos laisvės principu ir teisinio reguliavimo tikslingumo ir proporcingumo principais, taikomais paslaugų teikimo veiklos vykdymui.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant mažinti neproporcingą administravimo naštą, projekte siūlome pasirinkti ir įtvirtinti kažkurią vieną psichologų teikiamų paslaugų valstybinio reguliavimo formą, arba atitinkamose projekto nuostatose aiškiai nurodyti, kad licenciją gavęs psichologas be jokių papildomų sąlygų yra įrašomas į minėtąjį sąrašą. Pritarti Projektas (3) patobulintas atsisakant P rojekto
Licencijuojanti institucija , o nuostatos, nustatančios kas yra licencijuojanti institucija išdėstytos projekto 7 straipsnyje. Pritariant Teisės departamento pastabai, kad psichologų teikiamų paslaugų valstybiniam reguliavimui turėtų būti pasirenkamas vienas modelis, arba licencijavimas, arba įrašymas projekte siūlomas toks teisinis reglamentavimas, kuriuo licencijas gavę asmenys be jokių papildomų sąlygų būtų įrašomi į sąrašą, kuris būtų talpinamas viešai matomame Licencijuojančios institucijos internetiniame puslapyje. 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„reglamentuojama“ bei 5 dalyje po žodžio „atlikdamas“ įrašytinas žodis
„psichologo“. Pritarti Projektas (3) patobulintas, nustatant, kad psichologas – tai asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijęs psichologo kvalifikaciją. Tuo tarpu psichologo kvalifikacijos įgijimas reglamentuotinas atskirame šio įstatymo 3 straipsnyje 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 4.
Projekto 2 straipsnio 3 dalyje, apibrėžiančioje psichologo sąvoką, siūlome psichologo apibrėžimą sieti su šio įstatymo nustatyta tvarka įgyta psichologo kvalifikacija, o ne šiai kvalifikacijai įgyti būtino aukštojo išsilavinimo reikalavimų numatymu (šie reikalavimai, mūsų nuomone, turėtų būti išdėstyti reguliacinio pobūdžio projekto nuostatose, reglamentuojančiose psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, t. y. projekto 3 straipsnyje). Be to, derinant projektą su aukštojo mokslo kvalifikacijų suteikimą reguliuojančiais teisės aktais, siūlome braukti žodžius „penkerių metų nuosekliųjų universitetinių studijų psichologo diplomą“, nes: 1) teisę verstis psichologo veikla reikia sieti ne su studijų diplomo, t. y. popierinio pažymėjimo, o su aukštojo mokslo kvalifikacijos įgijimu; 2) galiojantis Mokslo ir studijų įstatymas nenumato tokios studijų rūšies kaip nuosekliosios studijos; 3) studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti dažniausiai trunka ilgiau nei penkerius metus. Jeigu šia nuostata siūloma nurodyti ne pagal šiuo metu galiojančias normas, o anksčiau (iki tam tikros datos) įgyto aukštojo išsilavinimo reikalavimus, tai aiškiai ir reikėtų nurodyti. Tačiau svarstytina, tokios normos tikslingumas apskritai, nes projekto 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad psichologo veikla gali verstis teisės aktų nustatyta tvarka įstatyme nustatytam išsilavinimui prilygintą Lietuvoje ar užsienyje įgytą išsilavinimą, apima minėtus atvejus. Taip pat reikėtų po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“, nes kaip lygiavertis įstatyme numatytam išsilavinimui gali būti prilyginamas ir Lietuvoje anksčiau pagal tuo metu galiojusias nuostatas įgytas išsilavinimas. Pritarti Projektas (3) patobulintas.
Projekto 5 straipsnyje išsamiai reglamentuojami tapimo psichologu supervizoriumi reikalavimai, be kita ko nustatant, kad supervizorius turi būti įrašytas į psichologų supervizorių sąrašą. Atitinkamai papildytos ir Sąjungos funkcijos (12 str.) ir Licencijavimo komisijos funkcijos (18 str.). 1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
5Projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad licencijuojanti institucija sudaro psichologų supervizorių sąrašą, tačiau kitose projekto nuostatose apie šį sąrašą nėra užsimenama. Reguliavimas detalizuotinas. Atsižvelgtina 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
straipsnio 7 dalyje vietoj žodžio „darbo“ įrašytinas žodis veiklos“, o prieš žodį „paslaugų“ – žodis „psichologinių“. Pritarti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„valstybės narės piliečio“ sąvoką, siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes
ji nenustato jokių specifinių šios sąvokos turinio elementų. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto nuostatose, formuluotė „praktinė veikla“ derintina su projekto 2 straipsnio 6 dalyje apibrėžta „psichologo praktinės veiklos“ sąvoka. Pritarti Patikslinta 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skyriaus, kuriame jis yra vienintelis, pavadinimu. Siūlytume skyriaus pavadinimą derinti su straipsnio pavadinimu, kuris tiksliau atspindi straipsnio turinį. Pritarti 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 10.
Projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostata, kad psichologai rengiami Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka, derintina su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame įtvirtinta, kad aukštosios mokyklos pačios nustato studijų tvarką bei rengia ir tvirtina teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas. Tuo tarpu p irmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų ir profesinių studijų vykdymo reikalavimai įtvirtinti atskirame Mokslo ir studijų įstatymo straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, šią nuostatą siūlome dėstyti taip: „Psichologai rengiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo bei aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka“. Pritarti 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į šios išvados 4 pastabą, projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „penkerių metų nuosekliąsias“, o po žodžio „užsienyje“ įrašyti žodžius „ar Lietuvoje“. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio3 dalies 3 punkte turi būti atskleistas vartojamų formuluočių „individuali supervizijų valanda“ bei „supervizijų valandos dirbant grupėje“ turinys. Pritarti 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įrašytinas žodis „vykdymo“. Pritarti 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14Siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo ir aiškumo,
projekto 3 straipsnį siūlome papildyti nuostatomis, apibrėžiančiomis esmines prižiūrimos psichologo praktinės veiklos sąlygas, t.y. reikėtų atskleisti, ar prižiūrimos praktinės veiklos metu, psichologo kvalifikaciją turintis asmuo, prižiūrimas supervizoriaus, gali atlikti visas psichologines paslaugas pilna apimtimi, ar, vis dėlto, tam tikras psichologinių paslaugų ribojimas gali būti taikomas, ir jei taip, kokio pobūdžio ribojimai gali būti taikomi.
Taip pat reikėtų atskleisti kurios psichologų praktinės veiklos vykdymo sąlygos, įtvirtintos projekto 4 straipsnyje, taikomos prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pritarti 1.15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pat prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu“ siūlome atsisakyti, nes tai paneigtų principinę 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą, kad psichologo praktinė veikla yra licencijuojama veikla. Mūsų nuomone, ir projekto 2 straipsnyje pateikti sąvokų apibrėžimai, ir 3 bei 4 straipsniuose įtvirtintos normos suponuoja, kad psichologo praktinė veikla bei prižiūrima psichologo praktinė veikla, nors ir panašios tarpusavyje savo turiniu, iš esmės skiriasi savo teikimo sąlygomis ir reikalavimais. Atsižvelgiant į tai, siūlome šių psichologinių paslaugų teikimo formų nesuniveliuoti ir reglamentuoti jas atskirai, t. y. projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad psichologo praktine veikla gali verstis tik asmuo, turintis galiojančią licenciją. Tuo tarpu prižiūrimos psichologo praktinės veiklos teikimo sąlygos yra įtvirtintos projekto 3 straipsnyje. Pritarti 1.16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
16Projekto 4 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad kiekvienas praktinę veiklą vykdantis psichologas privalo būti Lietuvos psichologų sąjungos narys.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje pažymėta, kad
„Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines
partijas, asociacijas reiškia, jog asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalyje expressis verbis įtvirtinta, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucinė garantija, ginanti asmenį nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prieš jo valią. Asmens laisva valia - pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi teisės aktuose reglamentuojant visų rūšių susivienijimų steigimą bei veiklą, narystės juose santykius nepriklausomai nuo to, kokių teisėtų tikslų šie susivienijimai siekia“ (2000 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Kita vertus, paminėtina, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 8 d. nutarime konstatavo, jog egzistuoja tokios profesijos, kurių atstovai vykdo funkcijas, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti. Šių funkcijų vykdymo užtikrinimas – viešasis interesas ir valstybės priedermė, t. y., kalbama apie valstybės kontroliuojamą profesiją, t. y. tokį viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymą, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos.
Aptartų argumentų kontekste ginčytina, kad psichologo profesija galėtų būti laikoma valstybės kontroliuojama profesija, bei kad yra teisinis pagrindas teigti, kad psichologo vykdomos veiklos pobūdis suponuoja tokią šios profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri privalomai apimtų visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis). Nepritarus šiai pastabai, projekte reikėtų aiškiai įtvirtinti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu sąlygas, t.y. apibrėžti narystės šioje asociacijoje pradžią. Pritarti 1.17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžius „mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso“, nes, pirma, asociacijos nario mokesčio mokėjimo sąlygos yra ne šio įstatymo, o asociacijos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas, o, antra, Psichologų profesinės etikos kodekso laikymasis yra ne psichologų praktinės veiklos sąlyga, o viena iš psichologo pareigų, jau įtvirtinta ir projekto 14 straipsnyje. Pritartina 1.18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šio straipsnio reguliavimo dalykas. Be to, reikėtų atskleisti formuluotės
„neteisėtas vertimasis psichologo praktine veikla“ turinį (galbūt turimas
omenyje vertimasis praktine veikla, neturint galiojančios licencijos).
Taip pat pažymėtina, kad atsakomybę už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu numato ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, tačiau ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnio 5 dalis tikslintina. Norime atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidybos praktikoje dažnai naudojama bendro pobūdžio formuluotė, numatanti, kad už įstatymo pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pritartina 1.19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikėtų papildyti nuostata, kad Lietuvos psichologų sąjungos veiklą reglamentuoja ir šis įstatymas. Pritartina 1.20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles ir nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką. Ši nuostata tikslintina, nes pats taisyklių parengimas (be jų formalaus patvirtinimo) jokių teisinių pasekmių nesukuria. Be to, manytume, kad būtent minėtose Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisyklėse ir būtų licencijų išdavimo tvarka, todėl papildoma nuostata dėl psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarkos nustatymo yra perteklinė bei klaidinanti. Pritartina 1.21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 21.
Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad licencijuojanti institucija administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tuo tarpu sprendimus dėl psichologų praktinės veiklos licencijų suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo priima Psichologų licencijavimo komisija, kurią sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Toks reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas, nes iškreipiamas visa valstybės reguliuojamos profesijos priežiūros mechanizmas. Atkreipiame dėmesį, kad iš esmės yra du tam tikra valstybės reguliuojama profesine veikla užsiimančių asmenų administracinės priežiūros modeliai, iš kurių pirmasis numato išimtinę valstybės vykdomąją valdžią įgyvendinančių institucijų ar įstaigų kompetenciją prižiūrint tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis (pvz. gydytojų veiklos reguliavimas pagal Medicinos praktikos įstatymą ar farmacininkų – pagal Farmacijos įstatymą), o antrasis – valstybės deleguotą administracinės priežiūros funkciją ta profesine veikla užsiimančius asmenis vienijančiai savivaldos organizacijai (pvz., odontologų veiklos reguliavimas pagal Odontologų rūmų įstatymą, ar architektų - pagal Architektų rūmų įstatymą). Tam tikra profesine veikla užsiimančius asmenis vienijanti ir jų savivaldą įgyvendinanti institucija, savo uždaviniams vykdyti bei valstybės deleguotai administracinės priežiūros funkcijai įgyvendinti yra įgaliota sudaryti įvairius valdymo ar struktūrinius organus, kuriems suteikiami įvairūs įgaliojimai. Būtent vienas iš sudaromų struktūrinių organų ir būna įgaliotas priimti sprendimus dėl licencijų ar leidimų, būtinų norint užsiimti jų prižiūrima profesine veikla, išdavimo, sustabdymo ar panaikinimo.
Taip pat pažymėtina, kad tokios komisijos, kaip savivaldos organizacijos struktūrinis padalinys, sprendimas priima būtent asociacijos, o ne savo vardu, todėl atsakomybė už vieno ar kito sprendimo priėmimą tenka savivaldos organizacijai, o ne pačiai komisijai. Tuo tarpu projektu siūlomas administracinės priežiūros modelis, pagal kurį sprendimus dėl licencijų priima ne pati licencijuojanti institucija, įgyvendinanti psichologų savivaldą, o neapibrėžto teisinio statuso Vyriausybės sudaroma ir jai atskaitingas komisija, kurios veiklos ir priimamų sprendimų santykis su licencijuojančia institucija ir jos tvirtinamomis Licencijavimo taisyklėmis neatskleistas, nedera su bendraisiais viešojo administravimo principais. Reikėtų apsispręsti, ar psichologų veiklos reguliavimas turi priklausyti valstybės vykdomosios valdžios institucijų sąrangai priklausančių subjektų kompetencijai, ar, vis dėlto, valstybės deleguotas pačiai psichologų savivaldą įgyvendinančiai institucijai – Lietuvos psichologų sąjungai. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti tikslinamos projekto nuostatos. Atsižvelgiant į projekto aiškinamąjį raštą, kuriame teigiama, kad psichologų veiklą licencijuojanti institucija turi būti Lietuvos psichologų sąjunga, tolimesnės Teisės departamento pastabos bus dėstomos, preziumuojant, kad psichologų licencijavimo komisija yra struktūrinis asociacijos organas, už kurį sudarymą, veiklą ir priimamus sprendimus bus atsakinga ne Vyriausybė, o pati asociacija. Pritartina 1.22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 22.
Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 6 punktus siūlome sujungti ir dėstyti taip: „vadovaudamasi šiuo įstatymu, Taisyklėmis, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais išduoda ar atsisako išduoti psichologų praktinės veiklos licenciją (toliau – licencija), sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina licencijos galiojimą, tikslina licencijos duomenis, išduoda licencijos dublikatus ir prižiūri kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų“. Pritartina 1.23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išbraukti žodžius „ir prižiūri“, nes sąrašo tvarkymo funkcija apima ir jo „priežiūrą“. Pritartina 1.24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 7 punkte siūlome įtvirtinti tik licencijuojančios institucijos funkciją – sudaryti Etikos komitetą. Tuo tarpu Etikos komiteto statusą, jo sudarymo tvarką, funkcijas, priimamų sprendimų rūšis siūlome dėstyti atskirame straipsnyje ar atskiroje šio straipsnio struktūrinėje dalyje. Pritartina 1.25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sistemiškai, manytume, kad sąjungos veiklos teisinis reguliavimas nėra išsamus ir pakankamas. Kadangi projektu Lietuvos psichologų sąjungai siūloma perduoti tam tikras viešojo administravimo funkcijas, valstybė įgyja pareigą prižiūrėti kaip jos yra vykdomos. Vadovaujantis projekto 5 straipsniu, sąjunga ne tik vykdo psichologų praktinės veiklos licencijavimą, bet ir pati rengia veiklos licencijavimo taisykles. Manytina, kad toks teisinis reglamentavimas neužtikrina nei tinkamo viešosios funkcijos vykdymo, nei šios funkcijos vykdymo priežiūros.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto atskirame skirsnyje reglamentuoti pagrindinius Lietuvos psichologų sąjungos, t.y. licencijuojančios institucijos veiklos pagrindus, t.y. nustatyti esminius deleguotas viešojo administravimo funkcijas įgyvendinančių organų sudarymo ir veiklos principus, jų kompetenciją, priimamus sprendimus bei tarpusavio sąveiką sprendžiant pagrindinius psichologų licencijavimo, jų veiklos priežiūros ir kitus viešojo administravimo klausimus, finansavimo principus, veiklą reglamentuojančių teisės aktų (statuto, vidaus darbo reglamento ir pan.) priėmimo tvarką ir t.t. Kaip pavyzdžius galima paiminėti Odontologų rūmų įstatymą bei Architektų rūmų įstatymą, kuriuose išsamiai įtvirtintos tam tikra profesine veikla užsiimančių asmenų licencijavimą vykdančių savivaldos institucijų valdymo organų struktūra, jų kompetencija ir tarpusavio sąveika. Pritartina 1.26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžių „suteikimo, sustabdymo, pratęsimo, panaikinimo“ įrašytini žodžiai „išdavimo ar atsisakymo išduoti, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo“. Pritartina 1.27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ įrašytini žodžiai „licencijuojanti
institucija šio įstatymo ir jos įstatuose nustatyta tvarka“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos dėl Vyriausybės dalyvavimo Psichologų licencijavimo komisijos sudaryme. Pritartina 1.28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 28.
Derinant projekto nuostatas su Vyriausybės įstatyme vartojama terminija, projekto 5 straipsnio 5 dalies 1 punkte vietoj žodžių
„Lietuvos Respublikos ministerijoms pavaldžiose institucijose ar įstaigose“
įrašytini žodžiai „įstaigose prie ministerijų“. Pritartina 1.29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įtvirtintos nuostatos, kad du psichologai turi atstovauti skirtingoms universitetinėms antrosios pakopos psichologų rengimo programoms, turinys, t.y. neatskleisi galimi asmens atstovavimo studijų programai būdai. Be to, reikėtų nurodyti subjektus, įgaliotus į komisiją deleguoti studijų programas atstovaujančius psichologus. Taip pat reikėtų prieš žodį „programas“ įrašyti žodį „studijų“. Pritartina 1.30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne licencijuojančios institucijos įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų (jei tokie būtų tvirtinami) reguliavimo dalykas. Atkreiptinas dėmesys, kad komisijos pirmininko rinkimai bei pirmininko atliekamos vadovavimo šiai komisijai funkcijos yra išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl įstatyminis šių klausimų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas (analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytiems Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo ir naujų narių skyrimo į atsilaisvinusias vietas pagrindams bei 10 dalyje įtvirtintai šios komisijos narių darbo apmokėjimo tvarkai). Pritartina 1.31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 31.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 6 dalyje numatoma kandidato į komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau joks sprendimas dėl išrinkto kandidato skyrimo (patvirtinimo) į pirmininko pareigas bei tokį sprendimą priimantis subjektas projekte nenumatyti. Pritartina 1.32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, tačiau pati komisijos narių įgaliojimų ar komisijos kadencijos in corpore trukmė projekte nenumatyta. Pritartina 1.33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
užtikrinti priimamų Psichologų licencijavimo komisijos administracinių sprendimų teisėtumą, projekte nereikėtų įtvirtinti pagrindinių šios komisijos sprendimų priėmimo sąlygų, t.y. komisijos posėdžio dalyvių kvorumo bei minimalaus balsavusių balsų skaičiaus sprendimui priimti. Pritartina 1.34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
34Projekto 5 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata,
kad Psichologų komisijos nariu gali būti tvirtinami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, tačiau kriterijai, kuriems esant asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nenurodyti. Pritartina 1.35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ydinga nuostata, numatanti, kad psichologų licencijavimo komisijos narių darbas apmokamas tiesiai iš sąjungos narių mokamų mokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad asociacijos narių sumokėti mokesčiai formaliai tampa asociacijos turtu, iš kurio padengiami finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ir darbo užmokestį asociacijos darbuotojams. Be to, Psichologų sąjungos pavadinimas nevartotinas, nes šis juridinis asmuo ankstesnėse projekto nuostatose buvo įvardytas kaip licencijuojanti institucija.
Pritartina 1.36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
psichologo praktine veikla būdų išskyrimas, kai iš esmės, jokiai pasirinktai veiklos formai suvaržymai ar ribojimai nėra taikomi. Be to, pagal nuostatos turinį, ši norma turėtų būti dėstoma projekto 4 straipsnyje, reglamentuojančiame psichologų praktinės veiklos sąlygas, o ne 6 straipsnyje, reguliuojančiame licencijos išdavimą. Pritartina 1.37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
licencija išduodama asmeniui, pateikusiam praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį, tačiau kitose projekte nuostatose apie jokį praktinio darbo, išskyrus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, reikalavimą asmenims, siekiantiems gauti licenciją ir užsiimti psichologo praktine veikla, neužsimenama. Vertinant šią nuostatą, pažymime, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį su asmens teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimu susijusios tesiės normos turi būti įtvirtintos įstatyme. Vadovaujantis šiuo principu, įstatyme turėtų būti aiškiai įtvirtintas ir atskleistas praktinio darbo konkrečioje srityje reikalavimas. Be to, šioje dalyje reikėtų aiškiai įvardyti instituciją, kuriai dokumentai dėl licencijų išdavimo turėtų būti pateikiami. Taip pat pažymime, kad po žodžio „prižiūrimą“ įrašytinas žodis „psichologo“. Pritartina 1.38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 2 dalis pildytina, nurodant, kad asmuo kartu su dokumentais pateikia ir paraišką dėl licencijos išdavimo (kaip nurodyta projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Pritartina 1.39.
Pritartina 1.39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
39Projekto 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė – penkeri metai. Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad l icencija išduodama neterminuotam laikui , jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.3 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms“ bei į aplinkybę, jog Civilinis kodeksas nesuteikia pirmenybės kituose įstatymuose reguliuoti teisinius santykius, susijusius su licencijų galiojimu, teikiamas reguliavimas negalėtų būti taikomas. Pritartina 1.40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 straipsnio 5 dalyje nustatomos pagrindinės psichologo veiklos sritys, kurios nurodomos licencijose. Siekiant teisinio aiškumo, šią nuostatą reikia tikslinti, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad visose išduodamose licencijoje nurodomos visos įstatyme išvardytos sritys. Be to, projekte neatskleista kokiu principu licencijose nurodomos šios sritys, t. y. nėra aišku, ar jose įrašomos tos sritys, kurių pareiškėjas tiesiog pageidauja, ar, vis dėlto, šių sričių nurodymas licencijoje siejamas su tam tikra specializacija, ką patvirtina atitinkamas kvalifikacijos ar įgytos kompetencijos pažymėjimas, ar su papildomų kvalifikacijos kursų išklausymu, ar kitų sąlygų įgyvendinimu. Pritartina 1.41.
Pritartina 1.41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reguliacinio pobūdžio normų. Galbūt tikslinga tiesiog nurodyti, kad licencijoje gali būti nurodomos ir kitos psichologo praktinės veiklos sritys, kuriose psichologas gali verstis praktine veikla. Pritartina 1.42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima licencijuojanti institucija, reikėtų suderinti su projekto 5 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad tokiu sprendimus priima psichologų licencijavimo komisija. Pritartina 1.43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
derinami su projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Kitaip sakant, siūlome šiuos du projekto straipsnius suderinti tarpusavyje, 4 straipsnyje nurodant visas būtinas teisės verstis psichologo praktine veikla įgijimo sąlygas, o 7 straipsnyje nustatant, kad licencija, be kitų pagrindų, neišduodama ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas netenkina bent vienos iš projekto 4 straipsnyje nurodytos sąlygos. Pritartina 1.44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 straipsnio 1 dalies 1 punkte brauktini žodžiai „arba pratęsti“. Be to, šiame punkte reikėtų braukti nuostatą dėl nurodomo termino trūkumams pašalinti. Atkreipiame dėmesį, kad terminas paraiškos trūkumams pašalinti yra reikalingas tuo atveju, kai licencijos išdavimo termino skaičiavimas sustabdomas laikotarpiui per kurį tikslinami ar pildomi pateikti dokumentai, o trūkumams pašalinus – atnaujinamas.
Tuo tarpu pagal projektu siūlomą reguliavimą, (kuris, mūsų nuomone, yra ydingas ir neproporcingas administracinės naštos požiūriu) klaidų ir netikslumų paraiškoje buvimas jau yra pagrindas atsisakyti išduoti licenciją, todėl pareiškėjas, jas ištaisęs, pagal šio straipsnio 2 dalį tiesiog turi pradėti naują licencijos išdavimo procedūrą, kurioje 30 kalendorinių dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Be to, vadovaujantis teisinio aiškumo principu šiame punkte nurodytina koks sprendimas (apie kurį per 3 darbo dienas po jo priėmimo turi būti informuotas psichologas) turimas omenyje. Pritartina 1.45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
45Projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas ginčytinas,
nes pats licencijos galiojimo panaikinimo teismo sprendimu faktas negali būti laikomas pagrindu vėliau neišduoti kitos psichologų praktinės veiklos licencijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šis punktas turi būti siejamas arba su pačiu teismo sprendimu, kuriuo gali būti uždrausta tam tikrą laiką verstis psichologo praktine veikla (kaip jau numatyta šios dalies 3 punkte), arba su įstatymine nuostata, nustatančia atitinkamus apribojimus asmenims, kurių licencijos buvo panaikintos tam tikrais pagrindais (o projekte tokių veiklą ribojančių nėra). Pritartina 1.46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 46.
Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte reikėtų plačiau atskleisti Etikos komiteto sprendimų (išvadų) teisinę galia ir santykį su Psichologų licencijavimo komisijos priimamais sprendimais, nes toliau projekto nuostatose visiškai neatskleidžiama tolesnė procedūra, kurios metu būtų sprendžiamas licencijos galiojimo sustabdymo teisėtumas (o tuo pačiu ir Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimo pagrįstumas). Vertinant tai, taip pat pažymėtinas paradoksalus reguliavimas, pagal kurį profesinės etikos kodekso pažeidimas yra licencijos galiojimo sustabdymo, tačiau ne licencijos panaikinimo pagrindas, todėl kyla klausimas dėl tokio licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo tikslingumo apskritai. Be to, šiame punkte, reikėtų atskleisti kokiais atvejais (esant pranešimui, prašymui, skundui, planiniai ar neplaniniai patikrinimai) Etikos komitetas galėtų vertinti licencijos turėtojo galimai įvykdyto profesinės etikos kodekso pažeidimo faktą. Be to, projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas derintinas su projekto 5 straipsnio 2 dalies 7 punktu, nes vienu atveju yra nustatyta, kad Etikos komitetas pateikia išvadas
„dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pagrįstumo“, o kitu
atveju - „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“. Šių nuostatų turinys ir teisinė reikšmė skiriasi, todėl terminologija ir Etikos komiteto atliekamų veiksmų apimtis turi būti suvienodinti, kad įstatymą būtų įmanoma taikyti tinkamai. Pritartina 1.47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kaip neatitinkantis bendrųjų licencijų valstybės reguliuojamai veiklai išdavimo principų. Pritartina 1.48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 48.
Nėra suprantama, kaip būtų taikomas projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas, nes projekte nėra numatytas nei vienas atvejis, kada psichologų licencijavimo komisijoje būtų pradedamas nagrinėti licencijos galiojimo panaikinimo klausimas. Pritartina 1.49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nenustatoma Licencijuojančios institucijos pareiga licencijuotų psichologų sąraše padaryti žymas, apie licencijos galiojimo sustabdymą. Manytina, jog siekiant užtikrinti asmenų teisę žinoti apie psichologus, kurių licencijų galiojimas yra sustabdytas, ši informacija turėtų būti viešai prieinama ir atitinkamai pažymima licencijuotų psichologų sąraše. Pritartina 1.50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nedera su projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 10 straipsnio 3 punktui. Pritartina 1.51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotė derintina su 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pritartina 1.52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52Projekto 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse,
reguliuojant licencijos galiojimo panaikinimą, nėra jokių nuostatų, susijusių su projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu licencijos galiojimo pagrindu, kai Etikos komitetas pateikia išvadą „kad licencijos turėtojas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas“.
Šiam kontekste pastebėtina, jog Etikos komitetas turėtų būti įrašytas į projekto 10 straipsnio 1 dalį, be to, Etikos komiteto išvada turi būti nurodyta ir tarp
kitokiu atveju, šiuo pagrindu nebūtų galima panaikinti licencijos galiojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju nebūtų galima taikyti ir projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punkto, nes etikos kodekso pažeidimas negali savaime išnykti, ar būti pašalintas. Pritartina 1.53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
efektyvumo, projekto 10 straipsnio 2 dalyje turėtų būti įtvirtintas licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas, nustatantis, jog licencijos galiojimas panaikinamas, kai sustabdžius licencijos galiojimą, asmuo toliau vykdo psichologo praktinę veiklą. Pritartina 1.54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinę reikšmę, kelia abejonių projekto 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas 15 dienų terminas pranešti apie licencijos galiojimo panaikinimą ir išbraukimą iš licencijuotų psichologų sąrašo. Teigtina, jog siekiant, kad asmenys, kurių licencijos galiojimas panaikintas negalėtų toliau vykdyti psichologo praktinės veiklos, minėti veiksmai turėtų būti atliekami nedelsiant. Pritartina 1.55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 55.
Projekto 11 straipsnyje siūloma nustatyti, jog Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai per
sprendimas dėl atsisakymo išduoti licenciją gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo licencijuojančios institucijos sprendimo įteikimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog iš analizuojamų nuostatų turinio gali susidaryti įspūdis, jog aptariamu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad teismui galima skųsti tik Licencijuojančios institucijos sprendimus dėl atsisakymo išduoti licenciją, o visus kitus Licencijuojančios institucijos sprendimus galima skųsti tik Licencijuojančiai institucijai. Jei būtent tokio tikslo ir siekiama, teigtina, jog siūlomo reguliavimo esmė prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, nes Konstitucija tiesiogiai įtvirtina visų asmenų teisę ginti savo teises ir interesus kreipiantis į teismą. Jei tokio tikslo nesiekiama, projekto 12 straipsnyje turi būti įtvirtinta bendro pobūdžio nuostata, nurodanti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Taip pat derėtų nustatyti, jog sprendimuose privalomai turi būti nurodyta šių sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Apibendrinant šią pastabą, pastebėtina, jog projekto 12 straipsnio turinys turi būti pataisytas nurodytu būdu, o tuo atveju, jei jis nebūtų pataisytas, turėtų būti svarstoma nuostatų atitiktis Konstitucijai.
Antra, pažymėtina, jog projekto 11 straipsnio nuostatos stokoja teisinės logikos, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami licencijuojančiai institucijai, t.y. Lietuvos psichologų sąjungai, arba kitaip tariant juridiniam asmeniui, veikiančiam asociacijos teisine forma. Nėra aišku ir suprantama, kas turėtų ir galėtų vykti toliau, kai toks skundas pateikiamas juridiniam asmeniui. Pavyzdžiui, neaišku, ar toks skundas turėtų būt nagrinėjamas visuotiniame narių susirinkime, ar kurio nors valdymo organo ir pan. Taigi, kad analizuojama nuostata įgautų prasmę, reguliavimas turėtų būti tobulinamas iš esmės, kad būtų aiški jo prasmė ir taikymo mechanizmas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptartas skundų teikimo modelis kelia abejonių dėl jo proporcingumo, nes Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai, kuri pagal projekto nuostatas sudaroma pagal specialią tvarką ir turi išimtinę kompetenciją spręsti su licencijomis susijusius klausimus, galėtų būti skundžiami Licencijuojančiai institucijai, kuri kaip juridinis asmuo tokios specialios kompetencijos neturi. Trečia, pažymėtina, jog nėra aiški projekto 11 straipsnyje nustatytų skundų ir sprendimų dėl šių skundų teisinė reikšmė. Atsižvelgiant į tai, kad ši ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija nėra privaloma, neaišku, ar tuo atveju, jei pareiškėjo netenkina Licencijuojančios institucijos sprendimas, pareiškėjas turėtų teikti skundą teismui dėl šio sprendimo, ar skundą dėl ginčo esmės, neatsižvelgiant į Licencijuojančios institucijos sprendimo turinį.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog 11 straipsnyje nustatomas 15 dienų terminas skundui pateikti, kuris skaičiuojamas nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos, tačiau nuostatoje nenustatomi jokie terminai šiam sprendimui priimti. Viena vertus, tokio reguliavimo stoka neužtikrina asmenų teisių ir neįpareigoja Licencijuojančios institucijos kada nors apskritai išnagrinėti gautą skundą, kita vertus, neaišku koks šios nuostatos santykis su projekto 12 straipsnyje nustatytu 30 dienų terminu skundui paduoti teismui, atsižvelgiant į tai, jog teismui gali būti skundžiamas ne Psichologų licencijavimo komisijos sprendimas, o Licencijuojančios institucijos sprendimas. Nėra aišku, kodėl kreipimosi į teismą terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo teisiškai neįpareigojančio sprendimo priėmimo termino, kuris dar be to, gali būti priimtas, pavyzdžiui, po dešimties metų nuo skundo pateikimo. Kartu pažymėtina, kad įvertinant tai, jog 11 straipsnyje nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka nėra privaloma, nėra aišku kokiu pagrindu remiantis siūloma nustatyti, kad tik pagal neprivalomą ginčų nagrinėjimo tvarką priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Tuo tarpu, asmens teises nulemiantys Psichologų licencijavimo komisijos sprendimai net neįvardinami kaip galimi skųsti teismui. Kaip jau minėta šioje išvadoje, jei reguliavimo esmė ir turinys nebūtų iš esmės papildyti ir pakeisti, turėtų būti keliamas analizuojamų nuostatų konstitucingumo klausimas. Pritartina 1.56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 56.
Projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostatos neatitinka Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo
nepagrįstus reikalavimus asmenims, siekiantiems laikinai verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Pritartina 1.57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pačius asmenis vartojamos skirtingos sąvokos: „valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis“, „fizinis asmuo“, „valstybės narės pilietis“, „pareiškėjas“. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, atsisakytina skirtingų sąvokų vartojimo, kai kalbama apie tą pačią asmenų grupę ir pasirinktina viena sąvoka visiems atvejams. Tuo atveju, jei nuostatose kalbama apie skirtingas asmenų grupes, visos šios sąvokos turėtų būti išsamiai apibrėžtinos projekto 2 straipsnyje. Pritartina 1.58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytai“. Pritartina 1.59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytai“ ir „šio įstatymo
1.60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, atsisakant nuostatos, jog „Vertinimo kriterijus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“, atsižvelgiant į tai, jog šie kriterijai įtvirtinti minėtoje Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatoje. Pritartina 1.61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 61.
Projekto 15 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyta“ Pritartina 1.62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
62Projekto 15 straipsnio 6 dalis tikslintina,
atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Be to, nuostatos turinys derintinas su Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo turiniu. Pritartina 1.63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
63Atsižvelgiant į tai, jog valstybių narių piliečiams,
siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams, teigtina, jog projekto 16 straipsnio 2, 3 ir iš dalies 4 dalis yra perteklinės, nes pakaktų nuorodos į kitus įstatymo projekto straipsnius. Vadovaujantis teisės akto glaustumo reikalavimu, perteklinio reguliavimo atsisakytina. Pritartina 1.64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
64Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma,
jog valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje išduodama licencija . Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Šio straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog s prendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nurodytais terminais. Įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti dėl to, kokia tvarka valstybių narių piliečiai pradeda teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje – licencijos pagrindu, ar sprendimo pagrindu.
Be to derėtų nuspręsti kokia institucija sprendimą, ar licenciją išduoda - Psichologų licencijavimo komisija, ar Licencijuojanti institucija. Minėtos sąvokos yra skirtingo turinio ir negali būti tapatinamos, todėl pasirinkus reguliavimo modelį, derėtų nuosekliai pakeisti 16 straipsnio turinį, kad šio straipsnio turinys būtų suprantamas ir praktiškai pritaikomas. Be to, straipsnio 6 dalyje pateikta nuoroda tikslintina, atsižvelgiant į tai, jog projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatomas licencijos galiojimo terminas, o ne sprendimų priėmimo terminai. Pritartina 1.65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyse siūlomo reguliavimo Teisės departamentas teikė pastabas 2016-07-19 išvadoje dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIP-4553), be to, dėl šio reguliavimo 2016-07-19 išvadoje pastabas teikė ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos. Kadangi reguliavimo turinys išliko iš dalies nepakitęs ir turi analogiškų trūkumų, siūlytina įvertinti minėtas išvadas ir atitinkamai koreguoti įstatymo projekto 15 ir 16 straipsnius. Pritartina 1.66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie atitinka visus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Pastebėtina, jog šiems asmenims turi būti nustatyta ne teisė kreiptis dėl licencijos išdavimo, tačiau teisė gauti licenciją, be jokių papildomų sąlygų, t. y. turėtų būti nustatyta, jog asmenims pateikusiems duomenis, kad jie atitinka įstatymo reikalavimus licencijai gauti, licencija išduodama įstatymo nustatytais terminais. Pritartina 1.67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-07-01 67.
Projekto 17 straipsnio 2 dalyje nustatomos įstatymo taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka išsilavinimo reikalavimo, tačiau atitinka būtinojo darbo stažo reikalavimą. Šiuo atveju siūloma nustatyti, jog tokie asmenys iki įgys reikalingą išsilavinimą psichologo licencijai gauti, gali dirbti tik psichologo asistentais. Pasiūlymo turinys vertintinas kritiškai. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog psichologų asistentai neminimi įstatymo projekto tekste, todėl nėra aišku, koks šios pareigybės teisinis statusas, kokia būtų psichologų asistentų teisių ir pareigų apimtis. Šis neaiškumas negali būti pašalintas poįstatyminių teisės aktų pagalba, kadangi šio reguliavimo turinys yra tiesiogiai susijęs su asmens teisėmis, todėl jis turėtų būti išdėstytas tik įstatyme. Antra, pažymėtina, kad ribojimas pilnavertiškai verstis profesija asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo šia profesija teisėtai vertėsi, yra nepateisinamas konstitucinio teisėtų lūkesčių principo požiūriu. Konstitucinis teismas
„Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų
pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Konstitucinis Teismas 2001 m. liepos 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit , teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.“ Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatyme gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu asmenys galėtų įgyti reikalingą kvalifikaciją ir atitikti kitus reikalavimus licencijai gauti, tačiau šio laikotarpio metu negali būti paneigiama šių asmenų teisė pilnavertiškai verstis profesija, kuria jie iki įstatymo įsigaliojimo teisėtai vertėsi. Todėl aptariama nuostata turi būti atitinkamai pakoreguota, atsisakant psichologo asistento termino ir pašalinant nepagrįstus ribojimus. Pritartina 1.68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie neatitinka būtinojo darbo stažo reikalavimo, tačiau atitinka išsilavinimo reikalavimą. Šiems asmenims nustatomas penkerių metų laikotarpis reikiamam darbo stažui įgyti, neapribojant teisės verstis psichologo praktine veikla. Pastebėtina, jog šie asmenys veiks neturėdami licencijos, tačiau legaliai. Šiame kontekste manytina, jog tokių asmenų veikla turėtų būti aiškiai ir viešai deklaruojama kaip legali veikla, kartu su asmenimis, veikiančiais pagal licencijas. Šiame kontekste svarstytina, ar įstatymo projekte minimas Licencijuotų psichologų sąrašas neturėtų būti pervadintas į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą, kad į jį būtų galima įrašyti asmenis, kurie teisėtai versis psichologo praktine veikla be licencijos.
Tokiu atveju, projekto tekste reikėtų įtvirtinti nuostatą, jog į Praktinę veiklą vykdančių psichologų sąrašą įrašomi psichologai turintys licenciją, o projekto 17 straipsnyje analogišką nuostatą dėl asmenų, neturinčių licencijos. Pritartina 1.69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatomis, kaip įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie netenkina nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla. Pritartina 1.70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
70Projekto 17 straipsnio 4 dalies turinys nėra aiškus. Neaišku, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad penkerius metus visi asmenys
nurodyti šio straipsnio 1-3 dalyse gali verstis praktine psichologo veikla, be licencijų, ar kad asmenys, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų, gali per penkerius metus įgyti atitinkamą kvalifikaciją licencijai gauti. Siūlytina atskleisti nuostatos esmę. Pritartina 1.71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71Projekto 17 turėtų būti papildytomis nuostatomis,
nustatančiomis, jog asmenys per penkerius metus neįgiję reikiamos kvalifikacijos ir negavę licencijos, vėliau nebegali versti praktine psichologo veikla. Pritartina 1.72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
viešojo administravimo funkcijų atitinkamoms institucijoms nustatymu bei licencijų išdavimo sistemos kūrimu ir vykdoma psichologų praktinės veiklos priežiūra, todėl tikėtina, kad šio įstatymo įgyvendinimui prireiks valstybės biudžeto lėšų.
Todėl atitinkamai turi būti pateikiami įvertinimai apie biudžeto lėšų poreikį įstatymo įgyvendinimui bei gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos ir vykdytojos išvada. Pritartina 1.73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas ne tik ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje, projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Pritartina
Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-07-19 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
teisingumo ministerijos,
straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatoma, kad Psichologų licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia komisijos kadencijos laikas . Atkreipiame dėmesį, kad Projekte nėra nustatytas Psichologų licencijavimo komisijos kadencijos laikas. Pritartina 2.2 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-07-19 2.
Projekto 6 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje įtvirtinama, jog psichologo praktinės veiklos licencija išduodama pateikus psichologo išsilavinimą, praktinio darbo konkrečioje srityje patirtį ir prižiūrimą praktinę veiklą patvirtinančius dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad Projektu nėra reglamentuojama praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis, todėl reikalavimo turėti minėtą patirtį turinys nėra aiškus ir kelia tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, ar kaip praktinio darbo konkrečioje srityje patirtis gali būti užskaitoma prižiūrima praktinė veikla (tai ypač aktualu studijas baigusiems psichologams)? Kokios trukmės darbo patirtis yra pakankama licencijai gauti? Pritartina 2.3 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Projekto 6 straipsnį papildyti nuostata, įpareigojančia licencijuojamą instituciją per protingą ir pagrįstą terminą apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti informuoti prašymą pateikusį asmenį. Apie priimtą sprendimą asmuo turėtų būti informuojamas kaip įmanoma greičiau, kad jam nebūtų delsiama leisti užsiimti psichologo praktine veikla arba ginčyti licencijuojančios institucijos sprendimą atsisakyti išduoti licenciją. Analogiška pastaba taikytina ir Projekto 9, 15 ir 16 straipsniams. Pritartina 2.4 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui. Siūlytume įvertinti, ar pareiškėjo informavimo apie priimtą sprendimą terminas yra pagrįstas. Kyla abejonių, jog parengti pranešimą apie priimtą motyvuotą sprendimą, t. y. persiųsti licencijuojančios institucijos jau priimtą sprendimą, yra reikalinga 15 dienų.
Pritartina 2.5 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Direktyvos 2005/36/EB [1] naudotojo vadovo I dalies 3 punktu Direktyva 2005/36/EB, kuria yra reglamentuojamas profesinių kvalifikacijų pripažinimas, taikoma ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, bet ir Europos Sąjungos piliečių šeimos nariams (kurie nebūtinai gali būti Europos Sąjungos piliečiai) [2] , [3] . Taip pat pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties 1 straipsnio 21 dalį ir 103 straipsnį Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams ir jų šeimoms nariams netaikomas reikalavimas įsigyti leidimą dirbti , jeigu jie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl siūlytina tikslinti Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „psichologas nėra Lietuvos Respublikos, kitos valstybės narės pilietis ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis , ir neturi leidimo gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje“. Pritartina 2.6 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas platesnis subjektų, kuriems gali būti taikomas kvalifikacijos pripažinimas pagal Direktyvą 2005/36/EB, ratas. Tačiau kitose nurodytų straipsnių dalyse vartojama tik sąvoka „valstybės narės pilietis“, kuri pagal Projekto 2 straipsnio 10 dalį apibrėžiama tik kaip Europos Sąjungos pilietis, Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis.
Pažymėtina, kad Projekto 15 ir 16 straipsniuose vartojama sąvoka „valstybės narės pilietis“ turėtų turėti platesnę reikšmę. Todėl svarstytina galimybė, pavyzdžiui, Projekto 15 straipsnio 1 dalyje įvesti platesnį subjektų ratą apibūdinantį trumpinį, kuris galėtų būti vartojamas kituose Projekto nuostatuose arba Projektą papildyti nauja sąvoka. Pritartina 2.7 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma, kad psichologas turi pranešti teisėsaugos institucijoms ir kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie asmenis, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika. Taigi Projektu siekiama, kad būtų pranešta apie galimas nusikalstamų veikų aukas. Pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Projekto
psichologo pareiga yra saugoti jam patikėtą informaciją ir jos neatskleisti. Kyla klausimas, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeis asmens, galimai tapusio nusikalstamos veikos auka, teisės į privatumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši teisė apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, žmogaus fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2002 m. spalio 23 d., 2003 m. kovo 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „[ž]mogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų : tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Svarstytina, ar Projektu nustatoma pareiga psichologui pranešti apie asmenis galimai tapusius aukomis atitinka visas šias teisės į privatų gyvenimą ribojimo sąlygas. Pritartina 2.8 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Direktyvos 2005/36/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalis (Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 4 dalys) pagrindinis dokumentas siekiant pirmą laikinai teikti paslaugas yra išankstinė deklaracija, taip pat galima reikalauti ir kitų dokumentų, tačiau tik prieš pradedant teikti paslaugas arba jei iš esmės pasikeičia dokumentais patvirtinama padėtis. Be to, pažymėtina, kad išankstinės deklaracijos turi būti atnaujinamos kartą per metus, jei paslaugos teikėjas per tuos metus ketina teikti laikinas paslaugas. Taigi ši deklaracija taip pat padeda nustatyti asmenis, ketinančius laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje ne pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projekto
asmenims, ketinantiems pirmą kartą laikinai teikti psichologo paslaugas, pateikti išankstinę deklaraciją, o paslaugas teikiant ne pirmą karą – deklaraciją atnaujinti kartą per metus. Šis pasiūlymas taip pat susijęs su 9 ir 10 pastabomis.
Pritartina 2.9 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
straipsnis 6 dalyje nustatoma, kad licencijuojanti institucija per 30 dienų priimą sprendimą dėl leidimo teikti laikinai paslaugas. Ši projekto nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija galimai bus tikrinama ir jis galės teikti paslaugas tik gavęs leidimą. Primename, kad pagal 2005/36/EB 7 straipsnio 4 dalį (Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis), profesinės kvalifikacijos tikrinimas ir leidimas teikti laikinai paslaugas galimas tik, jei paslaugos teikiamos pirmą kartą , kai siekiama išvengti didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ar saugai . Kai paslaugos teikiamos ne pirmą kartą asmuo neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas , t. y. asmuo gali teikti paslaugas nedelsiant, taip pat jo profesinė kvalifikacija negali būti tikrinama (šiuo tikslu asmeniui pakanka pateikti atnaujintą deklaraciją kartą per metus). Pritartina 2.10 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į 8 ir 9 punktuose pateiktas pastabas, siūlytina Projekto 15 straipsnį papildyti nuostata, kurioje būtų įtvirtinta, nuo kada asmuo įgyja teisę laikinai teikti paslaugas. Pritartina 2.11 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
į tai, kad Projekto 15 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog asmenys dokumentus gali pateikti įvairiais būdais, manome, kad analogiška nuostata turi būti įtvirtinta ir Projekto 16 straipsnyje. Tokia nuostata atitiktų Direktyvos 2005/36/EB 53a straipsnio 1 dalį. Pritartina 2.12 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-07-19 12.
Projekto 15 straipsnis 6 dalyje ir 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinama, kad sprendimą leisti valstybių narių piliečiams laikinai arba nuolat verstis psichologo praktine veikla Psichologų licencijavimo komisija priima Projekto
teikti nuorodą ne į Projekto 6 straipsnio 4 dalį, o šio straipsnio 6 dalį. Pritartina 2.13 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Projekto lydraštyje pateiktas keičiamų ir naujai rengiamų teisės aktų sąrašas turėtų būti papildytas. Siūlytina psichologo profesiją įrašyti į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486, nes tai yra profesinės veiklos rūšis, kuria norint užsiimti pagal teisės aktus tiesiogiai reikalaujama turėti reikiamą profesinę kvalifikaciją, ir notifikuoti Europos Komisijai vadovaujantis Direktyvos 2005/36/EB 59 straipsnio 1 dalimi. Tokiu būdu užtikrinant, kad šiai profesijai bus taikomos Direktyvos 2005/36/EB, kurią įgyvendina Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas, nuostatos. Taip pat siūlytina kompetentingai institucijai teisės aktu patvirtinti detalias nuostatas dėl psichologo profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint dirbti pagal psichologo profesiją ar laikinai ir kartais teikti psichologo paslaugas
pripažinimo procedūrinių klausimų. Pritartina
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2018-04-20 Lietuvos Respublikos Seime stumiamas Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas XIIIP-685(2). Šis Įstatymas turėtų reglamentuoti skaitlingos profesinės grupės (psichologų) veiklą, numatyti jai priklausančių profesionalų kvalifikacijos įgijimo, licencijos praktikai išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas. Įstatymas yra labai svarbus psichologų bendruomenei ir jos raidai. Tačiau, tiek įstatyme peršamos nuostatos neatitinka europinės profesinių bendrijų savireguliacijos praktikos, o veikia biurokratines schemas. Įstatyme siūloma monopolizuoti psichologų licencijavimą, superviziją ir mokymus, suteikti įgaliojimus Šiai veiklai vienai psichologų asociacija (Lietuvos Psichologų sąjungai - LPS). Įstatymas numato privalomus mokesčius LPS ir privalomą narystę LPS. Toks siūlymas yra iš esmės klaidingas, skatinantis korupciją ir pažeidžiantys Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą asociacijų laisvę. Peticiją prieš šią įstatymo nuostatą pasirašė penkis kartus daugiau psichologų nei yra LPS narių. LTPA teikia šiuos pasiūlymus dėl įstatymo projekto
Nepritarta rengiant ir registruojant svarstomą įstatymo projekto XIIIP-685 3 variantą Patobulinto įstatymo projekto XIIIP-685 3 varianto rengėjai pasirinko kitokį licencijavimo ir psichologų praktinės veiklos reglamentavimo modelį nei siūlo asociacija. Rengėjai išsakė argumentą, kad klausymų metu svarstant galimybę steigti naują subjektą (pavyzdžiui, Lietuvos psichologų rūmus), vienijantį visus psichologus, konstatuota, kad viešojo administravimo įgaliojimų suteikti dar nesančiam subjektui, kurio steigimas gali būti vykdomas tik savanoriškumo pagrindu, neskiriant tam biudžeto lėšų, negalimas.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra veikiantis ir daugiausia psichologų vienijantis subjektas, apsispręsta, kad viešojo administravimo įgaliojimus yra geriau suteikti jau veikiančiam subjektui, tačiau patikslinant jo valdymo struktūrą, valdymo organų kompetenciją, įgaliojimus, naujų narių priėmimo tvarką ir šiuo tikslu detalizuojant projekto įgyvendinamąsias nuostatas, užtikrinančias, kad, pvz., valdymo organai būtų patvirtinti visuotinio narių susirinkimo, kad būtų priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija 2018-04-201 Lietuvos Respublikos Seime stumiamas Psichologų
Šis įstatymas nustato psichologo kvalifikacijos įgijimo sąlygas, psichologų praktinės veiklos licencijavimo tvarką, psichologų praktinės veiklos sąlygas, psichologų teises ir pareigas, Lietuvos psichologų sąjungos (toliau – Sąjunga) funkcijas, valdymo, veiklos ypatumus. Lietuvos psichologų tarybos (toliau - Taryba) funkcijas, valdymo ir veiklos ypatumus. Nepritarta rengiant 3 įstatymo projekto variantą Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija 2018-04-204
gauti
psichologo kvalifikaciją ir teikiant ne mažesnės kaip 1 500 valandų trukmės Tarybos nustatytas apimties psichologo praktinės veiklos paslaugas tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje.
Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje metu turi būti atlikta ne mažiau kaip 50 valandų trukmės individualių psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijų su psichologu supervizoriumi arba ne mažiau kaip 100 valandų trukmės tokių konsultacijų dirbant grupėje apimti individualias psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo konsultacijas su psichologu supervizoriumi arba konsultacijas dirbant grupėje. Individualios konsultacijos vyksta psichologui supervizoriui dirbant su vienu prižiūrimą praktinę psichologo veiklą atliekančiu psichologu, grupinės konsultacijos atveju psichologas supervizorius ir keli prižiūrimą psichologo praktinę veiklą atliekantys psichologai dirba kartu grupėje. Individualių ir grupinių konsultacijų trukmę nustato Taryba. Nepritarta rengiant 3 įstatymo projekto variantą Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja tokį reguliavimą, pagal kurį su asmens teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimu susijusios teisės normos turi būti įtvirtintos įstatyme. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija
2Atlikus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą,
Sąjungos Taryba nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. Panaikinami 4 straipsnio 3,4,5,6 punk Nepritarti Argumentai dėl licencijavimo institucijos ir tvarkos pasirinkimo
20523 Panaikinama 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas („
3) išklausė Sąjungos organizuojamus kursus). Pritartina iš dalies Pritarus Seimo narės R.
Šalaševičiūtės siūlymui 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas pakeistas: „3) išklausė Sąjungos organizuojamus kursus yra susipažinęs su Sąjungos parengta prižiūrimos profesinės praktikos organizavimo tvarka.“
1 Bendrosios pastabos. Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymas reglamentuoja skaitlingos profesinės grupės (psichologų) veiklą, numato jai priklausančių profesionalų kvalifikacijos įgijimo, licencijos praktikai išdavimo, sustabdymo ir panaikinimo sąlygas ir k.t. Šis įstatymas yra labai svarbus psichologų bendruomenei ir jos raidai. Tačiau, rengiant įstatymo redakcijas nebuvo atsižvelgta į Lietuvos taikomosios psichologijos asociacijos, bei kitų psichologus vienijančių asociacijų interesus, nepagrįstai suteikiant išskirtines sprendimo galias Lietuvos psichologų sąjungai. Į darbo grupę Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui parengti buvo įtraukti tik vienos psichologų organizacijos (Lietuvos psichologų sąjungos) atstovai, kurie atstovauja apie 20 proc. praktinį darbą dirbančių psichologų. Veikiausiai dėl minėtos priežasties Lietuvos psichologų sąjunga pasirinkta kaip viešojo administravimo subjektas, kuriam priskiriama funkcija išduoti licencijas ir numatytos kitos viešojo administravimo funkcijos, nors šį sąjunga nėra vienintelė asociacija, vienijanti psichologus. Toks pasirinkimas gali tapti nepakankamo skaidrumo vykdant licencijavimo veiklą, licencijų priežiūrą, prielaida. Nepritarti Lietuvos psichologų sąjunga pasirinkta atsižvelgiant į jau sukurtą struktūrą, narystę tarptautinėse organizacijose. Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija 2018-04-20 11-18 Panaikinamas IV skyrius „Lietuvos psichologų sąjungos valdymas.
Vietoj IV skyriaus:
„Lietuvos psichologų taryba sudaro po vieną
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje registruotų psichologų asociacijų atstovų ir Lietuvos universitetų, kuriuose rengiami psichologai, atstovų. Lietuvos psichologų taryboje su patariamojo balso teise gali dalyvauti ministerijų atstovai. Psichologų asociacija arba universitetas laisvai apsisprendžia dėl dalyvavimo Tarybos veikloje, Naujai įsteigtos ir pagal LR įstatymus registruotos psichologų asociacijos arba universitetai gali deleguoti po vieną narį į Tarybą nuo registracijos dienos.“ Nepritarti Galima būtų pritarti, jei būtų pasirinktas naujos institucijos kūrimas (Nesvarstomas naujos institucijos steigimo variantas, atsižvelgiant į tai, kad nėra numatytų lėšų įgyvendinimui) Lietuvos taikomosios psichologijos asociacija 2018-04-2018 . Licencijavimo komisiją penkeriems dviem metams sudaro ir jos sudėtį tvirtina Taryba Sąjungos valdyba šiame įstatyme ir Sąjungos Tarybos įstatuose nustatyta tvarka. Licencijavimo komisija iš savo narių kadencijos laikotarpiui išsirenka komisijos pirmininką. 3. 2) dviejų psichologų, atstovaujančių skirtingiems universitetams, kurie įgyvendina antrosios pakopos psichologijos studijų programas. Jeigu kandidatus į Licencijavimo komisijos narius pasiūlo daugiau negu du universitetai, įgyvendinantys antrosios pakopos psichologijos studijų programas, iš pateiktų kandidatų Licencijavimo komisijos narius parenka valdyba Taryba . To paties universiteto atstovai negali būti Licencijavimo komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, išskyrus atvejus, kai kitaip negalima sudaryti Licencijavimo komisijos;
visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas.
Licencijavimo komisija sprendimus priima Sąjungos Tarybos vardu. 5. Licencijavimo komisijos nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
3) jį motyvuotu sprendimu atšaukia delegavęs subjektas ir Licencijavimo komisijos nuostatuose nustatyta tvarka jis išbraukiamas iš Licencijavimo komisijos narių. Nepritarti Žr. argumentus aukščiau
9
nariams mokama Sąjungos Tarybos nustatyta tvarka. Nepritarti Žr. argumentus aukščiau
sąjunga Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685(2) po svarstymo Seime (LRS) yra grąžintas LRS Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti. 2018 m. lapkričio 30 d. Komitete vykusių klausymų dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto metu psichologai buvo kviečiami susitarti ir teikti konkrečius pasiūlymus įstatymo tobulinimui. Įvyko kelios diskusijos psichologų bendruomenėje: 2018 m. gruodžio 21 d. ir 2019 m. sausio 15 d. įvyko diskusijos dėl psichologų veiklos reglamentavimo, kai prie diskusijų stalo susėdo skirtingas pozicijas Lietuvos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto atžvilgiu turintys psichologai. Vasario 1 d. vyko išplėstinis Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) Valdybos posėdis, kuriame LPS nariai ir Valdyba pateikė ir apsvarstė pasiūlymus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685(2). Formuluojant pasiūlymus buvo siekiama, kad Įstatymo projekto veiklos reglamentavimo nuostatos būtų kuo palankesnės psichologų bendruomenei Lietuvoje ir būtų įtvirtintos 4 pagrindinės psichologų praktinės veiklos nuostatos: tinkamas išsilavinimas; praktinės veiklos pradžia atliekama su labiau patyrusio kolegos priežiūra; psichologo profesinės etikos kodekso laikymasis; nuolatinis kvalifikacijos kėlimas.
Teikiame LPS Valdybos posėdyje patvirtintus pasiūlymus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685(2):
didesnio tikslumo 2.3 punkte apibrėžta psichologo supervizoriaus sąvoka, jog tai yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją ir ne mažesnį kaip penkerių metų praktinio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje, įrašytas į psichologų praktinės veiklos licencijavimo institucijos sudarytą psichologų sapervizorių sąrašą ir pagal kompetenciją turintis teisę prižiūrėti psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo praktinę veiklą siūloma keisti į psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją ir ne mažesnį kaip trejų metų praktinio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje, įrašytas į psichologų praktinės veiklos licencijavimo institucijos sudarytą psichologų sapervizorių sąrašą ir pagal kompetenciją atitinkamoje praktinės veiklos srityje galintis prižiūrėti psichologo praktinės veiklos licencijos siekiančio psichologo praktinę veiklą. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr.
[4] (toliau
tyrimų tarnyba, 2017-06-13
įtvirtinta prievolė kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis Psichologų profesinės etikos kodekso. Šiuo atveju pritariame Lietuvos
16 punkte išreikštoms abejonėms, ar ši nuostata atitinka Konstitucinio Teismo doktriną ir psichologai yra valstybės kontroliuojamos profesijos atstovai, kuriems, siekiant užtikrinti profesijos savivaldą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi priežiūrą, įstatymas turėtų nustatyti tokią prievolę. Taip pat pažymime, kad iš Įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka tampama Lietuvos psichologų sąjungos nariu ir kokios pasekmės grėstų tiems psichologams, kurie dėl tam tikrų priežasčių netaptų šios sąjungos nariu, kadangi narystės reikalavimo nesilaikymas nėra nei licencijos galiojimo sustabdymo (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nei licencijos galiojimo panaikinimo (Įstatymo projekto 10 straipsnis) pagrindas.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto nuostatas pagal pateiktas pastabas, o nusprendus palikti prievolę kiekvienam praktinę veiklą vykdančiam psichologui būti Lietuvos psichologų sąjungos nariu, siūlome nustatyti tapimo Lietuvos psichologų sąjungos nariu tvarką ir atskleisti kokios yra šios prievolės nesilaikymo pasekmės. Pritartina
tarnyba, 2017-06-13
dalies nuostatomis, Licencijuojanti institucija parengia Psichologų praktinės veiklos licencijavimo taisykles, nustato psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo tvarką, administruoja ir organizuoja licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą, tvarko licencijuotų psichologų sąrašą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų ir atlieka kitas jai pavestas funkcijas. Mūsų nuomone, situacija, kai pati institucija nustato savo veiklos įgyvendinimo taisykles ir pati kontroliuoja kaip laikomasi jos pačios sukurtų taisyklių yra ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl siūlome, kad teisės aktai, reglamentuojantys psichologų praktinės veiklos licencijų išdavimo procedūras, būtų priimami aukštesnio lygio institucijos, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerijos. Diskutuotina Kadangi psichologo praktinė veikla priskirtina ne vien Sveikatos ministerijos sričiai, abejotina ar viena suinteresuota ministerija galės būti objektyvi nustatant ir kontroliuojant licencijavimą. 1.3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-133 .
Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, Licencijuojanti institucija yra Lietuvos psichologų sąjunga, tačiau Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodytos priežastys ir motyvai, kurie lėmė, kad ši sąjunga pasirinkta būti Licencijuojančia institucija. Pažymėtina, kad analizuojamas Įstatymo projektas įtvirtina išskirtinę Lietuvos psichologų sąjungos vietą ir funkcijas psichologų praktinės veiklos licencijavimo srityje, taip pat, kaip minėta anksčiau, įpareigoja kiekvieną praktinę veiklą vykdantį psichologą būti šios sąjungos nariu, mokėti nario mokestį ir laikytis jos patvirtinto Psichologų profesinės etikos kodekso. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant skaidresnio teisinio reguliavimo, turėtų būti atskleisti motyvai ir kriterijai, pagal kuriuos Licencijuojančia institucija buvo pasirinkta būtent Lietuvos psichologų sąjunga. Pritartina iš dalies Remiantis klausymų medžiaga, Lietuvos psichologų sąjunga pasirinkta dėl ilgametės veiklos patirties, jau sukurtos valdymo struktūros, dalyvavimo tarptautinėse psichologų asociacijose ir t.t. 1.4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
dalimi, Psichologų licencijavimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties straipsnio 5, 6, 7, 8 ir 9 dalyse nustatytos Psichologų licencijavimo komisijos sudarymo ir kandidato į šios komisijos pirmininkus rinkimo tvarkos, reikalavimai komisijos nariams, jų įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, tačiau nėra nuostatų, reglamentuojančių Psichologų licencijavimo komisijos narių kadencijų trukmę [6] ir kadencijų skaičių.
Mūsų nuomone, komisijos narių kaitumas užtikrina skaidresnę komisijos veiklą, užkerta kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, todėl siekdami užtikrinti Psichologų licencijavimo komisijos narių kaitumą ir skaidrių komisijos sprendimų priėmimą, siūlome nustatyti šios komisijos narių kadencijos trukmę ir kad jos nariai galėtų būti renkami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Pritartina Pasiūlymas įgyvendintas patobulintame projekte 1.5. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
licencijavimo komisijos darbui vadovauja pirmininkas. Kandidatas į šias pareigas renkamas dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams ir laikomas išrinktu surinkęs ne mažiau kaip pusę visų Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų. J eigu nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, Psichologų licencijavimo komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 5 šios komisijos nariams, kandidatą į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus renka pakartotiniuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Kandidatu į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus išrinktu laikomas asmuo, surinkęs posėdyje dalyvaujančių Psichologų licencijavimo komisijos narių balsų daugumą. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Visų pirma, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-05-19 išvados Nr.
Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūra yra šio įstatymo, o ne Licencijuojančios institucijos [7] įstatų ar Psichologų licencijavimo komisijos nuostatų reguliavimo dalykas. Antra, iš teisinio reguliavimo nėra aišku kaip turėtų būti elgiamasi tais atvejais, kai Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkas renkamas dalyvaujant, pavyzdžiui, 6 arba 8 šios komisijoms nariams ir du kandidatai surenka ne mažiau kaip pusę (po 3 arba po 4) visų komisijos narių balsų, t. y., surenka reikiamą balsų skaičių. Manytina, kad esant minėtai situacijai turėtų būti rengiami pakartotinai rinkimai kaip ir tais atvejais, kai nė vienas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, tačiau tai Įstatymo projekte nėra nustatyta. Trečia, nėra aišku, kaip toliau turėtų vykti Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimų procedūrą, jeigu ir pakartotiniuose rinkimuose du asmenys surinktų vienodą balsų skaičių. Ketvirta, analizuojamoje nuostatoje nustatyta kandidato į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus rinkimo procedūra, tačiau per kiek laiko, kokia tvarka ir kas turi paskirti išrinktą kandidatą eiti šios komisijos pirmininko pareigas Įstatymo projekte neatskleidžiama. Mūsų nuomone, aukščiau aptarti teisinio reguliavimo neaiškumai gali lemti neskaidrius Psichologų licencijavimo komisijos pirmininko rinkimus ir sudaryti sąlygas korupcijos rizikos veiksniams atsirasti. Atsižvelgdami į tai, siūlome tobulinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 6 dalį detalizuojant kandidato į Psichologų licencijavimo komisijos pirmininkus rinkimo procedūrą pagal aukščiau pateiktas pastabas. Pritartina Patikslinta patobulintame įstatymo projekte- 1.6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-06-13 6.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Psichologų licencijavimo komisijos nariu gali būti tvirtinamas tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, tačiau tokio reikalavimo turinys neatskleidžiamas. Kyla klausimas, ar vertinamo teisės akto kontekste asmens, pretenduojančio į Psichologų licencijavimo komisijos narius, nepriekaištingą reputaciją lemia ta aplinkybė, kad jis nėra padaręs psichologo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų ar ši sąvoka gali būti interpretuojama plačiau ir ar turi įtakos po pažeidimų padarymo yra suėjęs tam tikras terminas. Siekiant išvengti skirtingų nepriekaištingos reputacijos sąvokos aiškinimų, siūlome šią sąvoką apibrėžti Įstatymo projekte. Pritartina Patikslinta patobulintame įstatymo projekte (3) 8 str. 7 dalis 1.7. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
Licencijuojančios institucijos pareiga apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoti licencijos turėtoją ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovą arba jo įgaliotą atstovą , tačiau nei šiame straipsnyje, nei kitose Įstatymo projekto nuostatose nenustatyta per kiek laiko nuo pagrindo sustabdyti licencijos galiojimą atsiradimo dienos Licencijuojanti institucija turi priimti minėtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojas negali verstis psichologo praktine veikla, todėl mūsų nuomone, t eisės aktuose turi būti aiškūs ir apibrėžti sprendimų priėmimo terminai, nes kitu atveju esant nepagrįstiems susitarimams sudaromos galimybės neribotą laikotarpį nepriimti sprendimo stabdyti licencijos galiojimą, nors ir egzistuoja jos galiojimo sustabdymo pagrindas. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami teisinio reguliavimo skaidrumo, siūlome taikyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies, kuriose numatyta Licencijuojančios institucijos pareiga per 30 dienų priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo išduoti ir dėl licencijos panaikinimo, analogiją ir nustatyti sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo terminą. Pritartina 1.8. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
Licencijuojanti institucija apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą per 15 dienų raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos sustabdymo pagrindą ir terminą, išskyrus šio straipsnio
panaikinti licencijos galiojimą turi būti nurodomi licencijos sustabdymo pagrindas ir terminas. Pažymėtina, kad licencijos galiojimo sustabdymo pagrindai ir sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarka nustatyta Įstatymo projekto 8 straipsnyje. Svarstytina, ar Įstatymo projekto rengėjai turi omenyje tuos atvejus, kai licencijos galiojimas panaikinamas per Licencijuojančios institucijos nustatytą terminą nepašalinus ar neišnykus priežastims, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos galiojimas (Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir dėl to reikia nurodyti licencijos sustabdymo pagrindą, ar tai yra techninė klaida.
Taip pat manome, kad nuostatoje įtvirtintas 15 dienų terminas, per kurį Licencijuojanti institucija turi informuoti apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą, yra per ilgas ir nedera su kitomis Įstatymo projekto nuostatomis, reglamentuojančiomis sprendimų atsisakyti išduoti licenciją arba sustabdyti licencijos galiojimą išsiuntimo tvarką, kuriose nustatytas 3 darbo dienų terminas. Be to, mūsų nuomone, apie tokio pobūdžio sprendimų priėmimą turi būti pranešama kaip įmanoma operatyviau tam, kad asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas, būtų informuotas, jog jo licencijos galiojimas panaikintas ir jis negali verstis psichologo praktika. Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome nustatyti trumpesnį, pavyzdžiui, 3 darbo dienų terminą, per kurį Licencijuojanti institucija turi pranešti licencijos turėtojui ir psichologo paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui apie priimtą sprendimą panaikinti licencijos galiojimą bei patikslinti šio pranešimo turinį. Pritartina Patikslinta 9 str. 1.9. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
Sprendimų apskundimo tvarka
“, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės
departamento 2017-05-19 išvados Nr.
aiški Įstatymo projekto 11 straipsnyje reglamentuojama ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, nenustatytas terminas, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti skundą dėl Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo apskundimo, neaišku kodėl Įstatymo projekto 12 straipsnyje numatytas ribojimas skųsti teismui Licencijuojančios institucijos sprendimą tik dėl atsisakymo išduoti licenciją. Manome, kad minėti teisinio reguliavimo trūkumai leidžia savo nuožiūra interpretuoti teisės normas, nepagrįstai apsunkina asmens galimybes pasinaudoti teisinės priemonėmis siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai laikytina papildomu korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami teisinio aiškumo, siūlome aiškiai apibrėžti Psichologų licencijavimo komisijos ir Licencijuojančios institucijos priimamų sprendimų santykį, nustatyti terminą, per kurį Licencijuojanti institucija privalo išnagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka pateiktą skundą, taip pat patikslinti Įstatymo projekto 12 straipsnį ir nustatyti, kad visi Licencijuojančios institucijos administraciniai sprendimai, o ne tik sprendimai dėl atsisakymo išduoti licenciją, gali būti skundžiami teismui. Pritartina Patikslinta 1.10. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
prendimą leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla Licencijuojanti institucija priima šio įstatymo 6 straipsnio
Įstatymo projekto
klaidinga, kadangi pastarojoje normoje reglamentuojama psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimo trukmė.
Atsižvelgiant į tai, lieka neaišku, per kiek laiko turėtų būti priimtas sprendimas leisti valstybių narių piliečiams nuolat verstis psichologo praktine veikla, todėl siūlome patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį ir nurodyti konkretų tokio sprendimo priėmimo terminą arba pateikti nuorodą į teisingą teisės normą. Pritartina Patikslinta 1.A Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-07-22
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-3234 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį Projekto vertinimą nustatyta, kad juo siekiama reglamentuoti psichologų praktinę veiklą, taip užtikrinant kokybiškas psichologines paslaugas. Paminėtina tai, kad Projektas užregistruotas kaip alternatyvus variantas Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685. Pažymime, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertino ankstesnius Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685 variantus ir pateikė antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų [1] , į kuriuos visa apimtimi atsižvelgta, todėl pakartotinio antikorupcinio vertinimo neatlikome. Atkreiptinas dėmesys tik į tai, kad į Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. 685(3) nėra įtraukti paskutiniai Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymai [2] , kurie buvo suformuluoti atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus.
Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, esminių antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame daugeliui Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-03-05 ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019-02-27 išvadose išdėstytų teisinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų, kurie psichologų praktinės veiklos teisinį reguliavimą padarytų aiškesnį, nuoseklesnį, kartu ir atsparesnį korupcijai. Pritartina
2Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
2017-06-29 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Jūsų prašymu peržiūrėjo Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektą vertino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, papildomai atkreiptinas dėmesys į šiuos aspektus: 2.1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, turintis ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų supervizorių sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad neaišku, ar reikalaujamas stažas turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją ar nebūtinai. Taip pat neaišku, kas lemia galėjimą vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai ir kas, kokiais kriterijais vadovaujantis tai sprendžia. Pritartina 2.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2017-06-29 2.
Kaip galima suprasti iš aiškinamojo rašto, psichologas turi teisę įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją tik atlikęs prižiūrimą psichologo praktinę veiklą. Iš esmės tikslintinas Įstatymo projekto 4 straipsnis aiškiai nurodant visas sąlygas, būtinas vykdyti licencijuojamą veiklą, tame tarpe ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos. Iš Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją. Pritartina 2.3 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
veiklai turėtų būti išduodama atskira licencija, ar kiekvienai praktinės veiklos sričiai būtų keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, kuri nenurodyta licencijoje. Pritartina 2.4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla, ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo.
Šios pastabos kontekste Įstatymo projekte taip pat turėtų būti nurodytas momentas, nuo kurio asmuo gali pradėti verstis psichologo praktine veikla (Įstatymo projekto 6 straipsnis), nuo kada jis nebegali verstis šia veikla sustabdžius licencijos galiojimą (Įstatymo projekto 8 straipsnis), nuo kada vėl gali pradėti panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą (Įstatymo projekto 9 straipsnis). Pritartina 2.5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
asmuo, siekiantis verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje laikinai, turi atitikti visas sąlygas gauti licenciją (kaip būtų galima suprasti iš nuorodos į Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punktą), ar pakanka fakto, kad jis atitinkamoje valstybėje turi teisę verstis psichologo praktine veikla, ir tai patvirtinančių dokumentų. Pritartina 2.6 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,
projekto taikymo taisyklės, taikytinos asmenims, kurie atitinka visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, tuo tarpu psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį . Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Šiame kontekste, vienodinant formuluotes, peržiūrėtinas visas 17 straipsnis. Pritartina 2.7. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2017-06-29 7.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projektu siūlomą reguliavimą, asmenys, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu dirbsiantys psichologais, dėl licencijos išdavimo galės kreiptis tik įsigaliojus Įstatymo projektui. Tai reiškia, kad kol licencijuojanti institucija priims sprendimą dėl licencijos išdavimo (pagal Įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalį tai gali užtrukti iki
kitu atveju jis veiktų nelegaliai. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektas pildytinas atitinkamomis pereinamosiomis nuostatomis. Pritartina
3Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija,
2017-07-04 Sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Ministerija), atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. birželio
praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas). Ministerija atkreipia dėmesį, kad Įstatymo projekte nėra aiškiai įtvirtinti psichologo profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimai, todėl jį būtina papildyti nuostatomis, kad psichologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines psichologijos krypties studijas ir atlikus podiplominę praktiką. Atsižvelgiant į tai, kad psichoterapinius gydymo metodus praktikoje turi teisę taikyti tik psichoterapeutai, siūlytina koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalies sąvoką „psichologo praktinė veikla“ išbraukiant žodžius
„ir psichoterapinių metodų taikymą“. Būtina koreguoti Įstatymo projektą
aiškiai nurodant visas sąlygas, kurios yra būtinos siekiant vykdyti licencijuojamą veiklą, įskaitant išsilavinimo reikalavimus. Pritartina 3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2017-07-04 Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad licencija išduodama 5 metų laikotarpiui.
Ši nuostata prieštarauja imperatyviai Civilinio kodekso 2.79 straipsnio normai, nustatančiai, kad l icencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Pažymėtina, kad pagal bendruosius fizinių ar juridinių asmenų licencijavimo principus, nėra jokio teisinio pagrindo valstybei ginčyti ar kvestionuoti pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ir procedūras išduotos licencijos galiojimo, kol ją įgijęs asmuo laikosi visų licencijuojamos veiklos sąlygų ir reikalavimų, todėl s iūlome dėstyti taip: „psichologo praktinės veiklos licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos“. Pritartina 3.2 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2017-07-04 Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalyje nėra pateikiamas baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas, todėl nėra aišku, ar kiekvienai veiklos sričiai keliamos tam tikros veiklos sąlygos, ir kokios kiltų pasekmės, jei būtų vykdoma veikla, nenurodyta licencijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus teisinio reguliavimo reikalavimus: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas ir 2014 liepos 11 d. nutarimas), todėl siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turi būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas, esminės atitinkamos veiklos sąlygos bei atsakomybė už jų nesilaikymą.
Pritartina 3.3 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2017-07-04 Įstatymo projekto 7 straipsnyje išdėstyti atsisakymo išduoti licenciją pagrindai turėtų būti derinami su šio Įstatymo projekto 4 straipsnyje išdėstytomis psichologų praktinės veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje nėra įtvirtinta tokių sąlygų, kurios pagrįstų Įstatymo projekto 7 straipsnyje nurodytus atsisakymo išduoti licenciją pagrindus. Taip pat Įstatymo p rojekto
panaikinamas, kai yra įvykdyti licencijuojančios institucijos reikalavimai, nesuderinta su Įstatymo projekto 8 straipsniu, kuriame nė vienu iš licencijos galiojimo sustabdymo atveju licencijuojanti institucija nepateikia jokių reikalavimų. Pritartina 3.4 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2017-07-04 Įstatymo projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra ginčytinas tikslingumo ir proporcingumo požiūriu, yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje.
Įstatymo projekte vartojama daug deklaratyvių, perteklinių, reguliacinio pobūdžio teisės normų neįtvirtinančių nuostatų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ pateikta išvada: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir tobulinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pateiktas alternatyvus Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIIP-685 taisytinas pagal šiame rašte pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritartina
4Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
2017-07-03 Ūkio ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685 (toliau – įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas ir pasiūlymus: 4.1 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
licencijuoti tam tikrą veiklą, turi būti įvertinta veiklos keliama rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus ir pasirinktos veiklos reguliavimo priemonės – veiklos licencijavimo – atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytiems principams: ar ji neriboja ūkio subjektų teisių ir laisvių daugiau, nei to reikia veiklos licencijavimu siekiamam tikslui pasiekti.
Įstatymo įgyvendinamuosiuose dokumentuose turėtų būti aiškiai nustatyta problema, kad nėra mažiau ribojančių priemonių nustatytai problemai spręsti ir svarbiems visuomenės interesams apsaugoti, kad įvertinus veiklos licencijavimo alternatyvas (pavyzdžiui, savireguliacijos galimybę, veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą ir kontrolę), psichologo praktinės veiklos licencijavimu siekiamų tikslų kitos priemonės nepadėtų pasiekti, kad pasirinkta teisinio reguliavimo priemonė būtina, proporcinga ir nediskriminuojanti. Nesant objektyvių aplinkybių (statistinės ar kitos informacijos apie skundus dėl nekokybiškų paslaugų didelio skaičiaus, kitų įrodymų, kad nelicencijuojama veikla daro žalą ir pan.), pagrindžiančių psichologo praktinės veiklos licencijavimo įtvirtinimo poreikį, toks reguliavimas neturėtų būti nustatomas. Jeigu psichologų praktinės veiklos licencijavimas bus pagrįstas, manytina, kad psichologų praktinės veiklos licencijavimui neturėtų būti taikomas griežtas reguliavimas („G" modelis), kai prieš pradedant ūkinę veiklą atliekamas ūkio subjekto patikrinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjekto atitiktis Įstatymo projekte nustatytiems reikalavimams grindžiama tik informacija ir dokumentais, išduotais kitų institucijų ar paties ūkio subjekto pateiktais duomenimis ir dokumentais (Įstatymo projekte reikalaujama būti įgijus išsilavinimą ir pateikti patirtį patvirtinančius dokumentus), rizika pažeisti svarbius visuomenės interesus gali būti suvaldyta atliekant vėlesnį ūkio subjekto patikrinimą ir taikomas licencijų išdavimo modelis „D“ (t. y. reikalavimus atitinkantis ūkio subjektas, siekiantis teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, įgyja teisę vykdyti veiklą kitą dieną po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos arba nuo deklaracijoje (pranešime) nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po deklaracijos (pranešimo) pateikimo licencijas išduodančiam subjektui dienos). Jei būtų neatsižvelgta į išvardintus siūlymus atsisakyti psichologų praktinės veiklos licencijavimo arba bent taikyti licencijų išdavimo modelį „D“, toliau teikiamos Ūkio ministerijos pastabos dėl konkrečių Įstatymo projekto nuostatų. Pritartina 4.2 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
įtvirtinti, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, kai jam išduodama psichologo praktinės veiklos licencija ar kita.
Jei psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik išviešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 str., 10 str. 5 d. ir kitos susijusios nuostatos. Taip pat nedviprasmiškai turėtų būti įtvirtinta, kada valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto 16 str. 2 d. nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 d. – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlome suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas. Pritartina 4.3 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 2017-07-03 3.
Manytina, kad Įstatymo projekto rengėjams derėtų sukonkretinti ir įvardinti vieną instituciją, kuri sutiekia teisę teikti psichologo praktinės veiklos paslaugas, t. y. priima sprendimą dėl licencijos išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo (atitinkamai įrašo į psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašą, sustabdo įrašymą, panaikina įrašymo sustabdymą, išbraukia iš sąrašo). Licencijuojančiosios institucijos struktūros ar padalinių vidaus darbo ir sprendimų priėmimo tvarka neturėtų būti dėstoma įstatyme. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 5 str. ir susijusios Įstatymo projekto nuostatos. Pritartina 4.5 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 (2016 m. liepos 20 d. redakcija), (toliau – Licencijavimo pagrindų aprašas) 18.3 papunkčiu, licencijos išdavimo sąlygos, esminės licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų – licencijų turėtojų teisės, pareigos ir esminiai reikalavimai licencijos turėtojui) ir esminį poveikį ūkinei veiklai darantys draudimai ir ribojimai turi būti įtvirtinti įstatymų lygmeniu. Licencijavimo taisyklėse (t. y. įgyvendinamuosiuose teisės aktuose) turi būti nustatyta licencijų išdavimo, pakeitimo, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi reikalavimų įgyvendinimo tvarka. Vadovaudamiesi šiais principais, siūlome įvertinti Įstatymo projekto nuostatas ir atlikti reikiamus patikslinimus, atsisakyti neesminių nuostatų, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 6 str. 3-4 d., ir jas perkelti į licencijavimo taisykles. Pritartina 4.6 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 2017-07-03 5.
Atkreipiame dėmesį, kad siekiant elektronizuoti licencijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 750 2.2 papunkčiu nustatoma, kad licencijas išduodantys viešojo administravimo subjektai licencijas išduoda, tikslina arba pakeičia, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina galiojimą per valstybės informacines sistemas ar registrus, ar tam specialiai sukurtą Licencijų informacinę sistemą, todėl popierinės licencijos ir jų dublikatai neturėtų būti išduodami. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projekto 5 str. 2 d. 5 p. dublikatų išdavimo turėtų būti atsisakyta. Pritartina 4.7 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo terminą. Primename, kad Civilinio kodekso 2.79 str. nustatyta, kad licencija išduodama neterminuotam laikui, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos. Atitinkamai prašom įvertinti Įstatymo projekto nuostatą ir jos atisakyti arba aiškinamajame rašte pagrįsti 5 metų psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo termino taikymą. Pritartina 4.8 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
Respublikos paslaugų įstatymo 21 str., kompetentinga institucija, priimdama dokumentus, turi teisę reikalauti, kad būtų pateiktas dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, tačiau šis vertimas neprivalo būti oficialiai patvirtintas. Siūlome Įstatymo projekto 6 str. 3 d. tikslinti ir atsisakyti minėto reikalavimo. Pritartina 4.9 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
Licencijuojančioji institucija motyvuotą sprendimą dėl licencijos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti priima ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų nurodytų pateikti dokumentų gavimo dienos.
Nustatant licencijos išdavimo arba motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją pateikimo terminus, turi būti užtikrinta, kad visi prašymai išduoti licenciją būtų išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Svarstytina, ar patikrinti dokumentus (patvirtinančius išsilavinimą ir praktikos atlikimą) reikia 30 dienų. Siūlome šį terminą trumpinti. Pritartina 4.10 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
pateikus tinkamai įformintą prašymą išduoti licenciją kartu su visais licencijai išduoti reikalingais dokumentais ir informacija licencija neišduodama ir nepateikiamas motyvuotas atsisakymas ją išduoti per veiklos licencijavimą reguliuojančių įstatymų nustatytą terminą, laikoma, kad licencija išduota. Pritartina 4.11 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
pagrindines psichologo praktinės veiklos sritis ir kitas veiklos sritis, t. y. Įstatymo projekte nėra pateikiamas aiškus ir baigtinis psichologo praktinės veiklos paslaugų sąrašas ir nėra aiškiai išskirta, kokios rūšies licencijai kokia veikla priskiriama.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai), todėl, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, Įstatymo projekte, vadovaujantis būtinumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principais, turėtų būti nurodomas baigtinis licencijuojamų paslaugų sąrašas ir esminės atitinkamos psichologo praktinės veiklos srities sąlygos. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projekto nuostatas. Pritartina 4.12 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
11Įstatymo projekto 7 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.
įtvirtinta, kad jei siekiant gauti licenciją pateikiama neteisinga paraiška, reikia teikti paraišką iš naujo. Manytina, kad turėtų būti sudaroma galimybė taisyti pateiktą paraišką ir (ar) kartu pateiktus dokumentus ir informaciją, kaip tai nustatyta Licencijavimo pagrindų aprašo 20.7 papunktyje. Kita vertus, ši nuostata nėra esminė ir turėtų būti įtvirtinta įgyvendinamajame teisės akte. Atitinkamai prašom patikslinti Įstatymo projektą. Pritartina 4.13 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 2017-07-03 12.
Vadovaudamiesi Licencijavimo pagrindų aprašo 18.8 p., siūlome Įstatymo projekto 8 str. papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai – neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ar nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Pritartina 4.15 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai ir aiškiai bei nedviprasmiškai išdėstyti baigtinį psichologų praktinės veiklos licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų sąrašą, atitinkamai atsisakyti šio straipsnio 1 dalies, kurioje iš esmės kartojamas to paties straipsnio 2 d. 1 punktas. Taip pat siūlome apsvarstyti, ar Įstatymo projektas neturi būti papildytas vadovaujantis Licencijavimo pagrindų aprašo 18.11 p. nuostata, kad licencijos turėtojas neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą. Pritartina 4.16 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
pranešama raštu per 3 darbo dienas nuo priėmimo. Atsižvelgdami į tai prašom keisti Įstatymo projekto 10 str. 4 d. nustatytą 15 dienų terminą. Pritartina 4.17 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
ne psichologo (kaip jis apibrėžtas 2 str. 3 d.) teisės. Siūlytume Įstatymo projekto 13 str. pavadinimą tikslinti ir jį formuluoti kaip psichologo, turinčio psichologo praktinės veiklos licenciją, teisės, o 14 str. pavadinimą - psichologo, turinčio psichologo praktinės veiklos licenciją, pareigos. Pritartina 4.18 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 2017-07-03 16.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.1 papunkčiu, turi būti vertinama teisės aktų projektų, numatančių naujus, naikinančių ir (ar) keičiančių galiojančius informacinius įpareigojimus ūkio subjektams, galima sukelti administracinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad pateikto projekto 6, 8. 9, 10, 15, 16 straipsniuose įtvirtinti informaciniai įpareigojimai, susiję su psichologo licencijos įgijimu, galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijos panaikinimu, ir vadovaujantis Nutarimu patvirtintos Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos reikalavimais, turi būti užpildyta ir Ūkio ministerijai pateikta derinti Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita (toliau – Ataskaita). Pažymime, kad projekto nuostatų sukeliama administracinė našta turėtų būti skaičiuojama, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. pasitarimo protokolo Nr. 7 „Dėl Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos ataskaitos ir verslo aplinkos gerinimo siūlymų“
teisinį reguliavimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimas, ministerijos (šiuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerija) turi pinigine išraiška vertinti ir teikti Ūkio ministerijai administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitas. Pritartina 4.19 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 2017-07-03 17.
Įstatymo projekte psichologo profesija yra įtvirtinama kaip reglamentuojama profesija, atitinkanti Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų įstatymo (toliau – Profesinių kvalifikacijų įstatymas) 3 straipsnio 22 dalyje apibrėžtą sąvoką, todėl siūlome siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projekto 3 straipsnyje aiškiai apibrėžti, kad psichologo profesinė kvalifikacija yra įgyjama baigus psichologijos studijas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, ir atlikus prižiūrimą psichologo praktiką, nustatytą to paties straipsnio 3 dalyje. Pritartina 4.20 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi toks asmuo privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo.
Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatas. Pritartina 4.21 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
nustatyta, kad psichologas turi teisę naudoti psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Pritartina Nuostatos atsisakyta 4.22 Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,
projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos su kitų teisės aktų nuostatomis bei tarpusavyje, Įstatymo projekte vartojama daug neesminių teisės normų ir pasigendama esminių ūkinę psichologų praktinę veiklą reglamentuojančių nuostatų. Pritartina
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-312 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIIP-685 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4 siūlomo teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
psichologas supervizorius yra psichologas, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją, ne mažesnį kaip trejų metų praktinio arba pedagoginio darbo stažą psichologijos srityje, įrašytas į licencijuojančios institucijos sudarytą psichologų sąrašą ir galintis vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar reikalaujamas darbo stažas būtinai turi būti įgytas jau turint psichologo praktinės veiklos licenciją. Taip pat neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatoma, kad asmuo gali vadovauti prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pritartina Patikslinta 1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3
apibrėžiant, kaip turi būti vykdoma prižiūrima psichologo praktinė veikla, kad būtų įvykdyta sąlyga įgyti psichologo praktinės veiklos licenciją. Neaišku ar šioje dalyje nurodyti alternatyvūs būdai atlikti prižiūrimą psichologo praktinę veiklą ar dalis veiklos turi būti atliekama prižiūrint psichologui supervizoriui, o dalis savarankiškai? Ir kaip Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas suderinamas su Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad psichologo praktine veikla gali verstis asmuo, turintis galiojančią psichologo praktinės veiklos licenciją.
Pritartina Patikslinta 1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3Siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo projekto 4 straipsnį,
aiškiai nurodant visas būtinas sąlygas licencijuojamai veiklai vykdyti, taip pat ir konkretaus išsilavinimo, atitinkamos praktikos. Pritartina Patikslinta 1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 2 dalyje nustatytos licencijos išdavimo sąlygos turėti psichologo praktinės veiklos konkrečioje darbo srityje patirties, atsižvelgiant į tai, kad įgiję psichologo išsilavinimą psichologai neturės darbo patirties konkrečioje srityje ir negalės pateikti tai patvirtinančio dokumento. Pritartina 1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projekte turėtų būti įtvirtinta, kada ūkio subjektui yra suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla: ar kai priimamas sprendimas dėl licencijos išdavimo, ar kai asmuo įrašomas į licencijuotų psichologų sąrašą, ar kai jam išduodama psichologo praktinės veiklos licencija ar kita. Jei psichologų, turinčių psichologo praktinės veiklos licenciją, sąrašo sudarymas nesukuria ūkio subjektams teisinių pasekmių (t. y. ne nuo įrašymo į sąrašą momento suteikiama teisė teikti paslaugas ar nuo išbraukimo iš sąrašo netenkama teisės teikti paslaugas), o sudaromas tik viešinimo tikslais, ši nuostata neturėtų būti įtvirtinama įstatymu. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, turėtų būti aiškiai įtvirtinta, nuo kurio momento asmuo netenka teisės verstis psichologo praktine veikla – ar nuo atitinkamo sprendimo priėmimo, ar nuo išbraukimo iš licencijuotų psichologų sąrašo.
Įstatymo projekte turėtų būti nurodyta, nuo kada asmuo nebegali verstis psichologo praktine veikla sustabdžius licencijos galiojimą ir nuo kada vėl gali pradėti veiklą panaikinus licencijos galiojimo sustabdymą. Atitinkamai tikslintinos Įstatymo projekto 6 straipsnio, 8 straipsnio, 9 straipsnio, 10 straipsnio 5 dalies ir kitos susijusios nuostatos. Pritartina Patikslinti 1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
papildyti nuostata, kad prieš licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu nustatyti trūkumai yra neesminiai licencijuojamą veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimai ir nekelia rizikos pažeisti svarbius visuomenės interesus, licencijos turėtojas turi būti įspėjamas apie numatomą taikyti poveikio priemonę. Pritartina 1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
punkte nustatyta, kad psichologas turi teisę naudoti psichologo profesinį vardą, tačiau kaip suteikiamas profesinis vardas, ar yra taikomos sankcijos netinkamai naudojant šį vardą, Įstatymo projekte nėra nustatyta. Siūlytina papildyti Įstatymo projektą atitinkamomis nuostatomis. Pritartina 1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, teikiantiems psichologo paslaugas laikinai ir kartais, licencijos nėra išduodamos, kadangi tokie asmenys privalo įrodyti įsisteigimą ir pateikti išankstinę deklaraciją bei dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo (toliau – Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas) 9 straipsnio 4 dalyje.
Be to, Įstatymo projekto 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad licencijuojančioji institucija per 30 dienų priima sprendimą dėl leidimo teikti paslaugas laikinai ir kartais valstybių narių piliečiams. Ši nuostata leidžia daryti prielaidą, kad asmens profesinė kvalifikacija yra tikrinama ir jis galės teikti laikinas paslaugas tik gavęs leidimą. Vadovaujantis Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalimi išankstinis profesinis kvalifikacijos patikrinimas teikiant paslaugas laikinai pirmą kartą reikalingas tik tada, kai jo tikslas – išvengti galimos didelės žalos paslaugos gavėjo sveikatai ir saugai dėl paslaugos teikėjo profesinės kvalifikacijos trūkumo. Valstybės narės pilietis, siekiantis kitoje valstybėje narėje teikti paslaugas laikinai ir kartais, privalo kompetentingai institucijai pateikti išankstinę deklaraciją ir Profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus ir neprivalo laukti kompetentingos institucijos sprendimo leisti ar neleisti teikti paslaugas – asmuo gali teikti paslaugas laikinai nedelsdamas. Atitinkamai siūlome pakoreguoti Įstatymo projekto 15 straipsnio nuostatas. Pritartina 1.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla, suteikiama teisė verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo p rojekto 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jiems išduodama licencija, o 5 dalyje – kad teisę teikti nuolatines psichologo paslaugas Lietuvos Respublikoje valstybės narės pilietis įgyja nuo Psichologų licencijavimo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Siūlytina suvienodinti reikalavimus Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybių narių piliečiams, siekiantiems nuolat verstis psichologo praktine veikla Lietuvos Respublikoje, ir juos dėstyti viename straipsnyje, taip pat tikslinti susijusias nuostatas. Pritartina
10Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
straipsnio 1 dalyje nustatomos Įstatymo projekto taikymo taisyklės, kurios taikytinos asmenims, atitinkantiems visus Įstatymo projekte įtvirtintus reikalavimus. Pagal šią nuostatą darbas psichologu pagal darbo sutartį neapibrėžiamas jokiu terminu, o psichologo praktinis darbas turi būti ne trumpesnis kaip 3 metai. Neaiškus tokio diferencijavimo tikslingumas, kartu neaišku, kuo skiriasi psichologo praktinis darbas nuo darbo pagal sutartį. Be to, šio straipsnio 2 dalyje atsiranda savarankiško darbo formuluotė. Vienodinant formuluotes siūlytina peržiūrėti visą 17 straipsnį. Pritartina
11Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
verčiasi psichologo praktine veikla, Įstatymo projekto įsigaliojimo metu neatitiks Įstatymo projekte keliamų reikalavimų, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą, nurodant, kaip Įstatymo projekto nuostatos turėtų būti taikomos asmenims, kurie neatitinka nei išsilavinimo, nei būtinojo darbo stažo reikalavimų, tačiau verčiasi psichologo praktine veikla. Pritartina
12Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2017-09-27 12.
Siūlytina nustatyti Įstatymo projekto įsigaliojimo terminą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pritartina
13Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
į tai, kad Įstatymo projektas yra alternatyvus Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIIP-4553, dėl kurio Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 366 „Dėl Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553“ (toliau – nutarimas) pateikė išvadą, siūlytina Įstatymo projektą tikslinti pagal nutarimo 2, 5, 8, 9 ir 12 punktuose pateiktas pastabas. Pritartina
14Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
projektas tikslintinas pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gegužės 19 d. išvados Nr. XIIP-685 4, 10, 15–21, 25, 29, 30–38, 41, 43–48, 50, 52–55, 60, 66–71 punktuose ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 23 d. išvadoje Nr. MR-429 2, 3, 5, 6 ir 8 punktuose pateiktas pastabas. Atsižvelgti
galimus atvejus, kai Projektu siūlomi reikalavimai prižiūrimai psichologo praktinei veiklai galėtų būti neįgyvendinti dėl objektyvių priežasčių (gimdymas, vaiko priežiūros atostogos, ligos atveju ir kt.), siūlytina nustatyti lankstesnius reikalavimus prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pasiūlymas : „3. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu psichologas turi visas teises ir pareigas kaip psichologo praktinės veiklos licenciją turintys psichologai, taip pat privalo Sąjungos valdybos nustatyta tvarka reguliariai aptarti savo profesinę veiklą atlikti mažiausiai vienos valandos per savaitę trukmės konsultacijas su psichologu supervizoriumi.“ Pritartina 2.
galimus atvejus, kai Projektu siūlomi reikalavimai prižiūrimai psichologo praktinei veiklai galėtų būti neįgyvendinti dėl objektyvių priežasčių (gimdymas, vaiko priežiūros atostogos, ligos atveju ir kt.), siūlytina nustatyti lankstesnius reikalavimus prižiūrimai psichologo praktinei veiklai. Pasiūlymas : „4. Psichologas, norėdamas gauti psichologo praktinės veiklos licenciją, prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje turi atlikti per dvejus penkerius metus. Per šį laiką neatlikus prižiūrimos psichologo praktinės veiklos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prižiūrimos praktinės veiklos valandos skaičiuojamos iš naujo.“ Pritartina Papildyti pasiūlymą, po žodžio „metus“ dedant kablelį ir pridedant žodžius „ neįskaitant gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų“. 2.3 Seimo narė Rimantė
6 Argumentai : Siekiant užtikrinti psichologų praktinės veiklos reguliavimo skaidrumą, tikslinga nustatyti, kad Prižiūrimos psichologų praktinės veiklos tvarką nustatytų ne Lietuvos psichologų sąjunga, o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija suderinusi su Lietuvos psichologų Sąjunga. Pasiūlymas : „6. Prižiūrimos psichologų praktinės veiklos tvarką ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pažymėjimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija suderinusi su Sąjunga.“ Pritartina Atitinkamai patikslintina ir Projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata: „2. Atlikus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, Sąjungos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. „2.
„2. Atlikus prižiūrimą psichologo praktinę veiklą, Sąjungos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė
23 Argumentai : Siūlytina sušvelninti reikalavimus psichologui, siekiančiam būti įrašytam į psichologų supervizorių sąrašą. Pasiūlymas :
Sąjungos organizuojamus kursus yra susipažinęs su Sąjungos parengta prižiūrimos profesinės praktikos organizavimo tvarka“. Pritartina Kartu tikslintinas ir Projekto 12 straipsnio 4 punktas: „4) organizuoti psichologų, siekiančių tapti psichologais supervizoriais, mokymą profesinės
prižiūrima psichologo praktinė veikla gali būti atliekama įstatymų nustatyta tvarka bet kuria veiklos forma. Tikslinga detalizuoti Projekto nuostatas, įtvirtinant, kad bet kokia veiklos forma gali būti atliekama ir psichologo praktinė veikla . Pasiūlymas : „
praktinė veikla gali būti atliekama įstatymų nustatyta tvarka bet kuria veiklos forma . 56 . Psichologo praktinė veikla atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.“
straipsnio, reglamentuojančio psichologo pareigas, 1 dalies 5 punkte įtvirtinta psichologo pareiga nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Siekiant užtikrinti tinkamą šios pareigos vykdymo užtikrinimą, tikslinga papildyti Projekto 8 straipsnį „Licencijos galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas“ ir įtvirtinti, kad licencija stabdoma ir tuo atveju, kai psichologas nekelia kvalifikacijos Sąjungos nustatyta tvarka.
Pasiūlymas : „7) kai psichologas nekelia kvalifikacijos Sąjungos nustatyta tvarka.“ Pritartina Seimo narė
2 Argumentai: Projekto 8 straipsnio
dalį papildyti 7 punktu. Pasiūlymas : „2. Licencijavimo komisija sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 , ir6 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais priima nedelsdama. Apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą Licencijavimo komisija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo sustabdymo pagrindą ir terminą. Vykdydamas Licencijavimo komisijos sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovas privalo licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu nušalinti licencijos turėtoją nuo pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Pritartina Seimo narė
5 Argumentai: Pasiūlymas susijęs su galimybe praktiškai įgyvendinti Projekto 9 straipsnio 5 straipsnio nuostatas. Pasiūlymas : „5.
Pasiūlymas : „5. Licencijavimo komisija per 3 darbo dienas nuo licencijos galiojimo panaikinimo išbraukia psichologą iš psichologų praktinę veiklą atliekančių psichologų sąrašo.“ Pritartina Seimo narė
3 Argumentai : Siekiant užtikrinti psichologų praktikų atstovavimą Licencijavimo komisijoje, siūlytina į jos sudėtį įtraukti ir atstovus iš skirtingų psichologų asociacijų. Pasiūlymas : „3. Licencijavimo komisija sudaroma iš devynių vienuolikos narių:“ Pritartina
praktikų atstovavimą Licencijavimo komisijoje, siūlytina į jos sudėtį įtraukti ir atstovus iš skirtingų psichologų asociacijų. Pasiūlymas : „
4) dviejų psichologų, atstovaujančių skirtingas psichologų asociacijas. Jeigu kandidatus į Licencijavimo komisijos narius pasiūlo daugiau negu dvi psichologų asociacijos, iš pateiktų kandidatų Licencijavimo komisijos narius parenka valdyba. Tos pačios psichologų asociacijos atstovai negali būti Licencijavimo komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, išskyrus atvejus, kai kitaip negalima sudaryti Licencijavimo komisijos;
siūlymą Projekto 8 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu, tikslinga patikslinti Projekto 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Pasiūlymas : „5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka kas penkerius metus pranešti Licencijavimo komisijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą .“ Pritartina iš dalies Galėtų būti nustatyta prievolė pranešti apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą kas 7 metus. Seimo narė
1 Argumentai : Siekiant užtikrinti tinkamą Psichologų praktinės veiklos įstatymo nuostatų įgyvendinimą, tikslinga nustatyti vėlesnes šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas : „
Pasiūlymas : „25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja
m. sausio 1 d. “ Atsižvelgti Turėtų būti nustatomos realiai įgyvendinamos pagal projekto svarstymo laiką įsigaliojimo, įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo ir kitos įstatymo įgyvendinimui aktualios datos. „2. Vyriausybė iki
d . priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Atsižvelgti Turėtų būti nustatomos realiai įgyvendinamos pagal projekto svarstymo laiką įsigaliojimo, įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo ir kitos įstatymo įgyvendinimui aktualios datos. Seimo narė
2 „2. Vyriausybė iki
. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Atsižvelgti Turėtų būti nustatomos realiai įgyvendinamos pagal projekto svarstymo laiką įsigaliojimo, įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo ir kitos įstatymo įgyvendinimui aktualios datos. Seimo narė
3
2018 m. rugsėjo 30 d. 2019 m. lapkričio 30 d. sušaukia visuotinį susirinkimą, kuriame su šio įstatymo nuostatomis suderina Lietuvos psichologų sąjungos įstatus, Psichologų profesinės etikos kodeksą, išrenka Sąjungos prezidentą, Sąjungos valdybą ir Etikos komitetą.“ Atsižvelgti Turėtų būti nustatomos realiai įgyvendinamos pagal projekto svarstymo laiką įsigaliojimo, įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo ir kitos įstatymo įgyvendinimui aktualios datos. Seimo narė
2018 m. spalio 31 d. 2019 m. gruodžio 31 d. pagal kompetenciją parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Atsižvelgti Turėtų būti nustatomos realiai įgyvendinamos pagal projekto svarstymo laiką įsigaliojimo, įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo ir kitos įstatymo įgyvendinimui aktualios datos. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1 Sprendimas:
Projektą atmesti.
Argumentai: Psichologų (ypač šeimos psichologų) trūksta, o projektu nustatoma daug griežtų, galimai perteklinių, prievolių asmenims, turintiems psichologo diplomą (bakalauro ir magistro laipsnius). Tuo tarpu psichologų, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, labai trūksta. Taip pat kyla klausimas – ar siūloma licencijavimo tvarka tinkama vertinant specialiuosius specifinius reikalavimus tam tikrose specializuotose srityse praktikuojantiems psichologams. 7. Balsavimo rezultatai: „ Projektui pritarti“balsavo : už – 1, prieš – 1, susilaikė – 3, nedalyvavo balsavime –
nepritarta)
8Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Navickas; S. Jovaiša Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė [1]
Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/55/ES. [2] Direktyvos 2005/36/EB naudotojo vadovas, I dalies, 3–4 punktai. < http://ec.europa.eu/internal_market/qualifications/docs/guide/users_guide_en.pdf >. [3] Direktyvos 2013/55/ES 1 konstatuojamoji dalis. [4] Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a0916ea034b511e79f4996496b137f39 . [5] Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c89e61f0404a11e7b8e5a254f4e1c3a7?jfwid=-x5bl5q9k9 . [6] Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Psichologų licencijavimo komisija būtų sudaroma 5 metų kadencijai, tokia pati nuostata yra patobulinto įstatymo projekto XIIIP-685 (3) 18 str. 2 dalyje), komisijos nario kadencijų skaičius įvardintas 18 str.
[7] Licencijuojanti institucija – Lietuvos psichologų sąjunga, nustatanti psichologo licencijų išdavimo tvarką, tvarkanti ir prižiūrinti licencijuotų psichologų sąrašą, administruojanti ir organizuojanti psichologo licencijų suteikimą, sustabdymą, pratęsimą, panaikinimą