Projekto lyginamasis variantas
2017 m. Nr. Vilnius
dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą raštu praneša žemės sklypo savininkui, siūlydamas nupirkti žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą ir žemės sklypo savininkas atsisako pirkti parduodamą nekilnojamąjį daiktą arba per vieną mėnesį nepateikia jokio atsakymo. Pranešime turi būti nurodyta nekilnojamojo daikto kaina ir kitos sąlygos, kuriomis daiktas parduodamas. Jei žemės sklypo savininkas per vieną mėnesį atsako, jog sutinka nupirkti nekilnojamąjį daiktą, jis įgyja pirmumo teisę nupirkti nekilnojamąjį daiktą pranešime nurodyta kaina ir sąlygomis. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.“
dalimi: „4. Kai šio straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka žemės sklypo savininkas atsisako pirkti nekilnojamąjį daiktą (nepateikia atsakymo), pardavus nekilnojamąjį daiktą kitam pirkėjui, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.“
dalimi:
„5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatos taikomos
ir nekilnojamiesiems daiktams esantiems valstybinėje žemėje.“
pakeitimas Pakeisti 6.549 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet neilgiau negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneriems metams devyneri metai.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Andriejus Stančikas Dainius Gaižauskas Kęstutis Masiulis Gintaras Vaičekauskas
RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai:
žemės savininkė yra Lietuvos valstybė. Valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Viešojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galią turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Paminėtų kriterijų neatitinka Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo normos, kuriose numatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, nes valstybinės žemės nuomotojas visais atvejais yra viešojo administravimo institucija, įgyvendinanti teisės aktuose nustatytų reikalavimus. Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau nustatyti objektyvius motyvus yra sudėtinga arba neįmanoma, o tai reiškia, kad nuomos terminas yra nustatomas remiantis subjektyviais motyvais ir priežastimis. Galiojantis teisinis reguliavimas reiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartį sudarančiai institucijai, tiksliau įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos rengiančiam Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tarnautojui, yra suteikiama absoliuti laisvė nuspręsti, kokiam terminui bus sudaroma nuomininkui priklausančiais statiniais užstatytos valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos sutartis, o tai yra viena esminių sutarties sąlygų. Toks teisinis reguliavimas yra neapibrėžtas, paliekantis daug vietos subjektyvioms interpretacijoms, skirtingam subjektų vertinimui ir atitinkamai korupcijai.
Be to, valstybės, veikiančios per atstovą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skyrius, valia išnuomoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, yra išreiškiama atitinkamu sprendimu – viešojo administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu, kuriame nustatomas ir nuomos sutarties terminas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui visi priimami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, nes nuomos terminas yra nustatomas nesiremiant jokiais objektyviais kriterijais. Tokį teisinį reguliavimą būtina keisti, atsižvelgiant į egzistuojančius teisinius santykius ir teisės į naudojamos valstybinės žemės nuomą prigimtį bei šio teisės instituto tikslus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), kiti specialieji įstatymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrija „Spaudos rūmai“ v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008;
statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; kt.).
3K-3-570/2008; kt.). Pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-570/2008; kt.). Teisė į valstybinės žemės nuomą, tais atvejais kai yra išnuomojama užstatyta valstybinė žemė (naudojama kitos paskirties žemė), kyla ir yra neatsiejama nuo statinių savininko nuosavybės teisės turinio, ir neturi nieko bendra su Statybos įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose vartojama statinio gyvavimo trukmės sąvoka, nes nuosavybės teisė nėra terminuota, jos pasibaigimas nėra siejamas su jokiais naudojimo terminais. Tačiau Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, o žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.
Paminėtą įstatymo normą įgyvendinančios Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 30.5. punkte nustatyta, kad žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės.
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ 5.1 punktą „statinio gyvavimo trukmė — teorinis laikotarpis, per kurį statinys, normaliai jį naudojant (nuo statinio naudojimo pradžios iki jo nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus“. Kadangi valstybinės žemės naudojimas, suteikiantis teisę į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, kildintinas iš savininko nuosavybės teisės turinio (CK 4.37 straipsnis), o ne iš Statybos įstatyme įtvirtinto statinio naudojimo (esminių statinio reikalavimų pagrindu sukurto statinio savybių panaudojimas naudotojo poreikiams tenkinti) apibrėžties, Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostata, kad nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę yra ydingas.
Iš nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą kildinama teisė į valstybinio žemės sklypo nuomą, turėtų būti siejama ne su teoriniu pastato naudojimo laikotarpiu, bet su nuomininko teisėtai turėtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pasibaigimu, t. y. kadangi valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma siekiant užtikrinti tinkamą sklype esančių statinių naudojimą, o nuosavybės teisė (valdyti, naudoti ir disponuoti) nėra terminuota ir jos pasibaigimas priklauso nuo įvairių juridinių faktų (o ne teorinių naudojimo terminų), tai ir valstybinės žemės nuomos termino pabaiga turėtų būti siejama su tais pačiais juridiniais faktais (nuosavybės teisės į statinius pasibaigimu). 1.2. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje (tai inter alia sandoriai, kiti įstatymo nustatyti pagrindai). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį nuosavybės teisės atsiradimo momentas buvo apibrėžtas daikto perdavimo momentu, jeigu ko kita nenumatė įstatymas arba sutartis, o jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turėjo būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsirasdavo įregistravimo momentu. 1.3. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.
Civilinės teisės doktrinoje nuosavybės teisė suprantama kaip subjektinė teisė, atsirandanti teisės normų pagrindu, įvykus tam tikram juridiniam faktui arba jų deriniui, ir suteikianti galimybę šios teisės turėtojui savo nuožiūra objektyviosios teisės normų nustatytomis ribomis tam tikrą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Tokios nuostatos savo praktikoje laikosi ir Konstitucinis Teismas, teigdamas, kad nuosavybės teisiniai santykiai, kaip ir kiti civiliniai teisiniai santykiai, atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia įvykus tam tikriems juridiniams faktams. Juridiniai faktai, dėl kurių atsiranda nuosavybės teisiniai santykiai, paprastai yra tokie: naujo daikto sukūrimas gamybinės ar kitokios veiklos metu, turto įgijimas pagal sandorius, vaisių ir pajamų gavimas (Konstitucinio Teismo
Konstitucijos 23 straipsnį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, jog savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės; turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Perleidžiant nekilnojamuosius daiktus esančius valstybiniuose žemės sklypuose, reikalaujama pateikti valstybinės žemės valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą.
Projektų iniciatorių nuomone, atitinkamo sutikimo pateikimas yra betikslė biurokratinė procedūra. Be to, tokiais sutikimais yra varžomos nekilnojamojo daikto savininko teisės, jis negali disponuoti jam priklausančiu daiktu, nes disponavimo teisės įgyvendinimas priklausomas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valios. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai), pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį pastatų savininko nuosavybės teisės įgyvendinimas priklauso nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valios, kai nėra nustatyta jokių valios kriterijų, pavyzdžiui, kada ir kokiais atvejais Nacionalinė žemės tarnyba turi privalo išduoti leidimą, o kada gali neišduoti, nėra būtinas demokratinėje visuomenėje, juo nesiekiama apsaugoti kitų asmenų teisių bei laisvių, Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, visuomenei būtinų konstituciškai svarbių tikslų, jis neatitinka proporcingumo principo. 1.4. Teisėtai įgyta nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą, kol nenuginčytas jos atsiradimo pagrindas, negali būti paneigta nuosavybę pripažįstant išnykusia, suėjus pastato ekonomiškai pagrįstai naudojimo trukmei ar nekilnojamajam daiktui be savininko valios fiziškai sunykus, nes tokio nuosavybės pasibaigimo pagrindo nenustato Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatos dėl nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindų. Lietuvoje yra daug daugiabučių ir kitokių pastatų, kurie pastatyti (yra) ant suformuotų ar nesuformuotų valstybinės žemės sklypų. Kyla klausimas, kas atsitinka (atsitiks) tokiu atveju, jeigu dėl gaisro ar kitokios nelaimės pastatas bus sunaikintas?
Ar sunaikinto pastato, pastate esančių butų savininkai turi teisę atkurti nuosavybės teisės objektą ar jų nuosavybės teisė pasibaigia dėl daikto sunaikinimo, o jie praranda visas turėtas teises į valstybinę žemę, kuri užstatyta sunykusiu ar sunaikintu pastatu? Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos formuojamą praktiką, tokie asmenys laikomi praradusiais teisę į valstybinės žemės nuomą, todėl atitinkamai neatitinka esminės Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos – sklypo suformavimo ir nuosavybės teisę įgyvendinančio subjekto sutikimo. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje pripažįsta, kad tokiais atvejais asmuo nepraranda teisėtai įgytos ir valdytos nuosavybės dėl jos išnykimo: ,,Nekilnojamojo daikto savininkas, įgyvendindamas turimos nuosavybės sukuriamas teises, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę daryti turimam daiktui fizinį poveikį – jį remontuoti, rekonstruoti, pakeisti jo paskirtį, taip pat nugriauti. Tuo atveju, kada nėra savininko valios pastatą nugriauti, tačiau pastatas sunyksta, nebelieka jo laikančiųjų konstrukcijų, savininkas, laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos, turi teisę statinį atkurti ir pan.; ši jo teisė negali būti varžoma, jeigu įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014). Problema, kad šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažįstamos teisės galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti neįmanoma. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektų iniciatoriai – Seimo nariai: Valerijus Simulik ir Andriejus Stančikas.
Įstatymų projektus parengė Seimo nariai: Valerijus Simulik ir Andriejus Stančikas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
kodekso 6.549 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet negali būti ilgiau kaip devyniasdešimt devyneriems metams. Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę, o žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą. Žemės įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas Vyriausybės nustatytais atvejais. Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 30 punkte nustatyta: „30. Išnuomojant naudojamus žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų: <...>
atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka.
Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. 30.6. Nuomotojas sprendime dėl valstybinės žemės sklypo išnuomojimo privalo nurodyti valstybinės žemės sklypo nuomos termino nustatymo motyvus. <...>“ Taigi pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 30.5 punkte nustatytą teisinį reguliavimą užstatytos žemės nuomos terminas valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nustatomas atsižvelgiant į statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, bet ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui, ir turėjo būti nuomotojo motyvuotas. Pažymėtina, kad kiekvienas statinio ar įrenginio savininkas pats nustato ekonomiškai pagrįstą jo naudojimo trukmę, o statinio ar įrenginio nuosavybės teisė nėra siejama su ekonomiškai pagrįsta jo naudojimo trukme.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas reglamentuoja sąvokos „ekonomiškai pagrįsta statinio naudojimo trukmė“, o ne sąvokos „statinio gyvavimo trukmė“ apibrėžtį ir nereglamentuoja ekonomiškai pagrįstos statinio naudojimo trukmės nustatymo ir šio termino pratęsimo galimybių. Todėl ekonomiškai pagrįstos statinio naudojimo trukmės termino pratęsimo tvarka neįtvirtinta konkrečiame teisės akte. Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ nurodyta teorinė statinių gyvavimo trukmė taikoma statybos planavimo tikslais. 3.2. Žemės įstatymo
būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. 3.3. Galiojantys įstatymai nereglamentuoja pastato savininko teisės atstatyti (atkurti) pastatą, kai valstybinėje žemėje buvęs pastatas nugriautas, sunyksta ar dėl kitų priežasčių prarandamas be savininko valios. Valstybinės žemės nuomos ir statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai tokios galimybės nenumato. 3.4. Civilinio kodekso 6.394 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Šis reikalavimas taikomas ir perleidžiant nekilnojamuosius daiktus esančius valstybinėje žemėje. 3.5.
remontu laikoma statyba, kurios tikslas – pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.). 3.6. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad statytojas savo teises įgyvendina kai žemė, kurioje statomas statinys, jam priklauso nuosavybės teise ar yra jo valdoma kitais teisėtais pagrindais. Šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Civilinio kodekso
nuostatos, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, nes tai prieštarauja viešojo administravimo ir apskritai administracinės teisės prigimčiai. Šiuo atveju sutarties laisvės principas nėra absoliutus, nes viena iš sutarties šalių yra valstybės institucija, vykdanti viešąjį administravimą, todėl teisės aktuose turi būti nustatytas aiškus valstybinės žemės nuomos sutarties terminas ar jo nustatymo kriterijai. Taip pat siūloma atsisakyti reikalavimo gauti žemės savininko sutikimą perleidžiant statinį, esantį toje žemėje. Tačiau reikalavimas gauti žemės savininko sutikimą nebūtų taikomas tik tuomet, jei pats žemės savininkas gautų pasiūlymą ir atsisakytų pirkti statinį. Įstatymo pakeitimo projekte numatomas mechanizmas, kuriuo pasinaudojęs žemės savininkas įgytų pirmumo teisę įsigyti parduodamą statinį, esanti jam priklausančioje žemėje. Mechanizmas buvo kurtas pasinaudojant bendrasavininkių pirmumo teisės įsigyti bendrosios nuosavybės objektą instituto pavyzdžiu (Civilinio kodekso 4.79 straipsnis). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma valstybinės žemės nuomos terminą sieti ne su statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukme, bet su nuosavybės teisės į juos pasibaigimu. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas. Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeikimo projekte siūloma išplėsti kapitalinio remonto sąvoką, numatant, kad visiškai nesunykusio statinio atstatymas yra viena iš kapitalinio remonto formų. Dėl šios priežasties taip pat siūloma įtvirtinti visiškai nesunykusio statinio sąvoka. Siūloma sąvoka atitinka šiuo metu jau įtvirtintą atitinkamą sąvoka poįstatyminiuose teisės aktuose, o būtent, įtvirtintą Statybų techniniam reglamente STR 1.01.08:2002. Todėl siūlomų pakeitimų nauja sąvoka nesukuriama, bet siekiant teisinio stabilumo ir aiškumo, esama sąvoka perkeliama iš poįstatyminio teisės akto į įstatymą. Be to, Statybos įstatyme siūloma atsisakyti reglamentavimo, jog statytojo teisės įgyvendinimui nurodytas (nuosavybės ar kitokio teisėto sklypo valdymo buvimo) reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos numatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai. Siūlomas pakeitimas, jog minėtas reikalavimas galėtų būti netaikomas visais atvejais atnaujinant (modernizuojant) pastatus, vykdant statinių kapitalinį ar paprastąjį remontus. Visi šie įstatymų pakeitimai reikšmingai pagerins savininkų teisių įgyvendinimą, mažins korupciją, nes apribos valstybės tarnautojų savivalę sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis. Be to aiškesnis valstybinės žemės nuomos statinių savininkams reglamentavimas pagerins investicinį klimatą ir padės pritraukti užsienio investuotojus statybų ir renovacijų srityje. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priimti įstatymų projektai neigiamų pasekmių neturės. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimti įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, atitinkamai reikės keisti Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, taip pat statybos techninių reglamentų nuostatas. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymų projektus reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.
pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, statybos techninį reglamentą ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymų projektų įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis yra: ,,statinio kapitalinis remontas“, ,,nesunykęs statinys“,
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai: Valerijus Simulik Andriejus Stančikas Dainius Gaižauskas Kęstutis Masiulis Gintaras Vaičekauskas
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-05- Nr. Į 2017-05-11 Nr. S-2017-4728 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-682 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-2017-4728 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-682, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo sutikimo tik tuo atveju, jeigu apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą raštu praneša žemės sklypo savininkui, siūlydamas nupirkti žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą ir žemės sklypo savininkas atsisako pirkti parduodamą nekilnojamąjį daiktą arba per vieną mėnesį nepateikia jokio atsakymo. Jei žemės sklypo savininkas per vieną mėnesį atsako, kad jis sutinka nupirkti nekilnojamąjį daiktą, jis įgyja pirmumo teisę nupirkti nekilnojamąjį daiktą pranešime nurodyta kaina ir sąlygomis. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, projektu siūloma įtvirtinti žemės sklypo savininko pirmenybės teisę pirkti jo žemės sklype esančius kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius parduodamus nekilnojamuosius daiktus. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,mechanizmas buvo kurtas pasinaudojant bendrasavininkių pirmumo teise įsigyti bendrosios nuosavybės teisės objektą instituto pavyzdžiu (Civilinio kodekso 4.79 straipsnis)“. Atkreipiame dėmesį, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas pirmenybės teisės instituto tikslas yra sumažinti bendraturčių skaičių į bendrosios dalinės nuosavybės objektą arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta.
Tuo atveju, kai vienas bendraturtis parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas, esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui, tampa efektyvesnis ir patogesnis. Tuo tarpu tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokių tikslų yra siekiama nustatant žemės sklypo savininko teisę pirkti jo sklype esantį parduodamą nekilnojamąjį daiktą. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo principus. Antra, pastebėtina ir tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto savininkas, norėdamas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą, faktiškai visais atvejais privalėtų gauti žemės sklypo savininko sutikimą, nes žemės sklypo savininkas bet kuriuo atveju turėtų išreikšti savo valią, t.y. arba pats nuspręstų pirkti parduodamą nekilnojamąjį daiktą, arba, atsisakydamas pasiūlymo, faktiškai išreikštų savo valią dėl nekilnojamojo daikto pardavimo tretiesiems asmenims. Pagal galiojantį CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį žemės sklypo savininko sutikimas parduoti jam priklausančiame sklype esančius kitiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį daiktą nereikalingas, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Taigi projektu nekilnojamojo daikto savininkų teisė disponuoti jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu būtų dar labiau suvaržyta, nei galiojančiame CK. Kyla abejonių, ar tokie ribojimai yra būtini, atitinka visuomenės interesą bei proporcingumo principą.
Trečia, nėra aišku, kokiais terminais žemės sklypo savininkas turėtų įgyvendinti pirmumo teisę pirkti jo sklype esantį nekilnojamąjį daiktą po to, kai to daikto pardavėjui pranešė, kad sutinka jį pirkti. Nenustačius termino, nekilnojamojo daikto savininko teisė disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų nepagrįstai apribota. Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriai yra notarinės formos, manytina, kad pranešimas raštu apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą turėtų būti teikiamas per notarą. 2. Projekto 2 straipsniu CK 6.549 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad sutarties laisvės principas nėra absoliutus, nes viena iš sutarties šalių yra valstybės institucija, vykdanti viešąjį administravimą, todėl teisės aktuose turi būti nustatytas aiškus valstybinės žemės nuomos sutarties terminas ar jo nustatymo riterijai. Atkreipiame dėmesį, kad projektu nėra siūloma nustatyti konkretaus valstybinės žemės nuomos termino ar jo nustatymo kriterijų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostatos, nenumatančios jokių pagrindų, kaip būtų nustatomas valstybinės žemės nuomos sutarties terminas, pažeistų Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą aiškumo principą. 3. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytini žodžiai ,,išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 4. Teikiamo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Korupcijos prevencijos įstatymo
atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. 5. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybės turto nuomą, taip pat siūloma įtvirtinti valstybės pirmumo teisę įsigyti privačių asmenų parduodamą nekilnojamąjį turtą. Įsigyjant turtą būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Be to, Vyriausybės pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2017 m. gruodžio 6 d. Nr. 102-P- 48
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Justas Bakutis, Žemės ūkio ministerijos atstovė Gintarė Tumalavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo sutikimo tik tuo atveju, jeigu apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą raštu praneša žemės sklypo savininkui, siūlydamas nupirkti žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą ir žemės sklypo savininkas atsisako pirkti parduodamą nekilnojamąjį daiktą arba per vieną mėnesį nepateikia jokio atsakymo.
Jei žemės sklypo savininkas per vieną mėnesį atsako, kad jis sutinka nupirkti nekilnojamąjį daiktą, jis įgyja pirmumo teisę nupirkti nekilnojamąjį daiktą pranešime nurodyta kaina ir sąlygomis. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, projektu siūloma įtvirtinti žemės sklypo savininko pirmenybės teisę pirkti jo žemės sklype esančius kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančius parduodamus nekilnojamuosius daiktus. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,mechanizmas buvo kurtas pasinaudojant bendrasavininkių pirmumo teise įsigyti bendrosios nuosavybės teisės objektą instituto pavyzdžiu (Civilinio kodekso 4.79 straipsnis)“. Atkreipiame dėmesį, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtintas pirmenybės teisės instituto tikslas yra sumažinti bendraturčių skaičių į bendrosios dalinės nuosavybės objektą arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta. Tuo atveju, kai vienas bendraturtis parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas, esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui, tampa efektyvesnis ir patogesnis. Tuo tarpu tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokių tikslų yra siekiama nustatant žemės sklypo savininko teisę pirkti jo sklype esantį parduodamą nekilnojamąjį daiktą.
Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytus teisėkūros tikslingumo, efektyvumo principus. Pritarti Neaišku kokių tikslų siekiama nustatant žemės savininko teisę ne apskritai pirkti jo sklype esantį parduodamą nekilnojamąjį daiktą, o tokią teisę visais atvejais įtvirtinant kaip pirmumo teisę. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Antra, pastebėtina ir tai, kad pagal siūlomą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto savininkas, norėdamas parduoti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą, faktiškai visais atvejais privalėtų gauti žemės sklypo savininko sutikimą, nes žemės sklypo savininkas bet kuriuo atveju turėtų išreikšti savo valią, t.y. arba pats nuspręstų pirkti parduodamą nekilnojamąjį daiktą, arba, atsisakydamas pasiūlymo, faktiškai išreikštų savo valią dėl nekilnojamojo daikto pardavimo tretiesiems asmenims. Pagal galiojantį CK 6.394 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį žemės sklypo savininko sutikimas parduoti jam priklausančiame sklype esančius kitiems asmenims priklausantį nekilnojamąjį daiktą nereikalingas, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Taigi projektu nekilnojamojo daikto savininkų teisė disponuoti jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu būtų dar labiau suvaržyta, nei galiojančiame CK. Kyla abejonių, ar tokie ribojimai yra būtini, atitinka visuomenės interesą bei proporcingumo principą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Trečia, nėra aišku, kokiais terminais žemės sklypo savininkas turėtų įgyvendinti pirmumo teisę pirkti jo sklype esantį nekilnojamąjį daiktą po to, kai to daikto pardavėjui pranešė, kad sutinka jį pirkti.
Nenustačius termino, nekilnojamojo daikto savininko teisė disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu būtų nepagrįstai apribota. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriai yra notarinės formos, manytina, kad pranešimas raštu apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą turėtų būti teikiamas per notarą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad sutarties laisvės principas nėra absoliutus, nes viena iš sutarties šalių yra valstybės institucija, vykdanti viešąjį administravimą, todėl teisės aktuose turi būti nustatytas aiškus valstybinės žemės nuomos sutarties terminas ar jo nustatymo riterijai. Atkreipiame dėmesį, kad projektu nėra siūloma nustatyti konkretaus valstybinės žemės nuomos termino ar jo nustatymo kriterijų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostatos, nenumatančios jokių pagrindų, kaip būtų nustatomas valstybinės žemės nuomos sutarties terminas, pažeistų
kanceliarijos Teisės departamentas
1
šio straipsnio 2 dalį“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-17 4.
Teikiamo įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Atsižvelgti Antikorupcinio vertinimo išvada gauta. Atlikus teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau dalis jų pasiūlymų neatitinka kitų teisės aktų (3.1 pastaba), gali būti suvokiami ir taikomi nevienodai (3.2 pastaba) ir (ar) sukurti teisės aktų nuostatų kolizijas (1.3). Taip pat priėmus teisės aktų projektuose siūlomas nuostatas tam tikrais atvejais būtų neaišku, kaip jas įgyvendinti (1.2, 2, 5.1, 5.2, 6 pastabos). Be to, minėtų teisės aktų projektų pasiūlymų priėmimas galimai neužtikrintų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) tikslų įgyvendinimo (pavyzdžiui, valstybinę žemę naudoti racionaliai). 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pat siūloma įtvirtinti valstybės pirmumo teisę įsigyti privačių asmenų parduodamą nekilnojamąjį turtą. Įsigyjant turtą būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė. Be to, Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą. Atsižvelgus į tai, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados.
Atsižvelgti Vyriausybės išvada gauta, t.y. 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 641, nutarta nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-682 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-05-18 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gegužės 11 d. raštu Nr. S-2017-4728 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-682, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-09 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-682 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-682), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-683 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-683) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240
Projektas Nr. XIIIP-684) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus minėtų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau dalis jų pasiūlymų neatitinka kitų teisės aktų (3.1 pastaba), gali būti suvokiami ir taikomi nevienodai (3.2 pastaba) ir (ar) sukurti teisės aktų nuostatų kolizijas (1.3). Taip pat priėmus teisės aktų projektuose siūlomas nuostatas tam tikrais atvejais būtų neaišku, kaip jas įgyvendinti (1.2, 2, 5.1, 5.2, 6 pastabos). Be to, minėtų teisės aktų projektų pasiūlymų priėmimas galimai neužtikrintų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) tikslų įgyvendinimo
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-091 Dėl Projekto Nr. XIIIP-682 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.394 straipsnio 3–5 dalių) nurodoma nekilnojamojo daikto savininko pareiga parduodant nekilnojamąjį daiktą pirmiausia jį pasiūlyti žemės sklypo, kuriame yra nekilnojamasis daiktas, savininkui. Žemės sklypo savininkas, sutikęs nupirkti nekilnojamąjį daiktą, įgytų pirmumo teisę nupirkti daiktą pasiūlyme nurodyta kaina ir sąlygomis. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-682 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
atskleidžiant šių siūlymų tikslus kalbama tik apie vienos rūšies nekilnojamuosius daiktus, t. y. statinius, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies nuostatas suprantami kaip nekilnojamieji daiktai (pastatai arba inžineriniai statiniai), turintys laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Tačiau, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalies[¹] ir 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas[²], priėmus Projektą Nr.
Civilinio kodekso nuostatų taikymas būtų susijęs ne tik su statinių, bet ir su kitų nekilnojamųjų daiktų (sodinių ir kitų daiktų, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji) pardavimo atvejais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar Projekto Nr. XIIIP-682 1 straipsnio nuostatos atitinka Aiškinamajame rašte nurodytus tikslus ir ar visais atvejais (priėmus Projektą Nr. XIIIP-682) siūlomi Civilinio kodekso pakeitimai bus aktualūs ir tikslingi. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-091
būtų taikomos ne tik privačios nuosavybės teise valdomų nekilnojamųjų daiktų, bet ir valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo atvejais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 2 punkto nuostatomis valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai parduodami viešojo aukciono būdu didžiausią kainą pasiūliusiam viešo aukciono dalyviui. Taigi, nėra aišku, kaip šiuo atveju būtų įgyvendinama Projekto Nr. XIIIP-682 1 straipsnyje siūloma nustatyti žemės sklypo savininko pirmumo įsigyti nekilnojamąjį daiktą teisė. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-091 1.3.
Atsižvelgiant į ankstesnę (1.2) pastabą, svarstytina, ar šia galima kolizine situacija (kai dėl nekilnojamojo daikto pardavimo įstatymai nustato skirtingas sąlygas) nebus pasinaudojama turint tikslą ne aukciono būdu (galimai už mažesnę kainą) įsigyti valstybei ar savivaldybei nuosavybės teisę priklausančius nekilnojamuosius daiktus, pavyzdžiui, kai valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai yra privačiuose žemės sklypuose. Pritarti
Civilinio kodekso 6.549 straipsnio 2 dalį, išbraukti nuostatas, kad
„valstybinės žemės nuomos sutarties terminas nustatomas nuomotojo ir
nuomininko susitarimu (bet ne ilgiau kaip 99 metai)“, ir nustatyti, jog „valstybinės žemės nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip devyniasdešimt devyneri metai“. Nors Projekto Nr. XIIIP-682 Aiškinamajame rašte teigiama, kad „teisės aktuose turi būti nustatytas aiškus valstybinės žemės nuomos sutarties terminas ar jo nustatymo kriterijai“, tačiau šie kriterijai Projekte Nr. XIIIP-682 neatskleidžiami. Taigi, priėmus Projektą Nr. XIIIP-682, būtų neaišku, kaip ir kokiais pagrindais nustatomas valstybinės žemės nuomos terminas. Pritarti Iš siūlomo reguliavimo, nesiūlant įtvirtinti jokių pagrindų ir (ar) kriterijų, neaišku, kaip ir kokiais pagrindais būtų nustatomas valstybinės žemės nuomos terminas. 6. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-09 Dėl Projekto Nr. XIIIP-683 teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies) nurodoma, kad žemės nuomos terminas nustatomas 99 metams, o kai išnuomojama žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas yra 25 metai.
Žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas iki nuomininko nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius pasibaigimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto Nr. XIIIP-683 siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Projektas Nr. XIIIP-682, pagal kurį žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 99 metai. Tuo tarpu pagal Projektą Nr. XIIIP-683 žemės nuomos terminas būtų nustatomas arba 25, arba 99 metams, arba iš esmės neapibrėžtam terminui, t. y. iki nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius pasibaigimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, priėmus Projektą Nr. XIIIP-683, Projektų Nr. XIIIP-682 ir Nr. XIIIP-683 nesutampančios įstatymų nuostatos sudarytų koliziją, todėl siūlome šias nuostatas suderinti. 3.2. Nors tikėtina, kad pagal Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatas žemės nuomos termino pabaiga priklausytų nuo žemės nuomos sutartyje nustatytų sąlygų (pavyzdžiui, sutartyje būtų aptarta, kad išnuomojus žemę 99 metams sutartis gali būti nutraukiama, jeigu nuosavybės teisės į statinius ar įrenginius pasibaigia anksčiau), tačiau Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatos gali būti aiškinamos nevienodai, pavyzdžiui, kad net ir pasibaigus nuosavybės teisei į statinį jo praradimo (sunaikinimo, sugriuvimo ar pan.) atveju žemės sklypo nuomininkas turi teisę ir toliau disponuoti žemės sklypu (atstačius laikinąjį statinį ar pan.). 3.3. Projekte Nr.
Projekte Nr. XIIIP-683 nenurodomi galiojančio įstatymo nustatyti žemės nuomos terminų nustatymo kriterijai ir pagrindai (žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu; žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui, o kitais atvejais žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę), taip pat nereikalaujama kiekvienu atveju pagrįsti žemės nuomos termino nustatymo motyvų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, galiojančio įstatymo nustatyti kriterijai sudaro galimybę žemės nuomos terminus kiekvienu konkrečiu atveju tikslingai susieti su tikslais (statinio naudojimas, įrenginio eksploatavimas ir pan.), kurių siekiama išnuomojant ir (ar) išsinuomojant valstybinės žemės sklypą. Tuo tarpu Projektas Nr. XIIIP-683 nurodo imperatyvias nuostatas, pagal kurias (priėmus Projektą Nr. XIIIP-683) žemės nuomos terminas nustatomas neatsižvelgiant į šiuos kriterijus, todėl gali kilti rizika, kad Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti tikslai nebus įgyvendinti, o žemės sklypu bus disponuojama nepagrįstai (nebelikus objekto, kurio naudojimui ji buvo išnuomota, pavyzdžiui, nugriovus laikinąjį pastatą, valstybinė žemė galimai būtų naudojama neracionaliai ir nepagrįstai). 4. Pagal Projekto Nr.
Pagal Projekto Nr. XIIIP-683 1 straipsnio 2 dalį (dėl Žemės įstatymo 9 straipsnio
nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Pakeitus žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, tolesnis statinio naudojimas pagal paskirtį, neatitinkančią naujos žemės naudojimo paskirties ir (ar būdo), nelaikomas valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimu.“
departamento 2107 m. gegužės 17 d. išvados dėl Projekto Nr. XIIIP-683 2 pastaboje išdėstytiems argumentams manome, kad statinys ir žemės sklypas (kuriame pastatytas statinys) yra du neatsiejamai susiję objektai (nekilnojamieji daiktai), kurie privalo būti naudojami bendram tikslui pagal nustatytą paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (su pakeitimais), žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Priėmus Projekte Nr. XIIIP-683 nurodytus siūlymus būtų sudarytos sąlygos naudoti skirtingos paskirties žemę ir statinius, todėl svarstytina, ar šios Projekto Nr. XIIP-683 nuostatos nesudarytų sąlygų piktnaudžiauti išsinuomojant didesnio, negu būtina naudoti statiniui ar įrenginiui, dydžio žemės sklypą. Kita vertus, svarstytina, ar Projekte Nr. XIIIP-683 nurodyta galimybė naudoti skirtingos paskirties žemę ir joje esantį statinį netrukdys valstybei (kaip žemės savininkui) užtikrinti nuosavybės teisių į išnuomotą valstybinę žemę įgyvendinimo (pavyzdžiui, kontroliuoti ar išnuomota valstybės žemė naudojama pagal paskirtį).
Pritarti Pastabos pateikiamos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-683, tačiau jos yra tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-682. Civiliniame kodekse ir Žemės įstatyme siūloma skirtingai reglamentuoti valstybinės žemės nuomą, todėl tarp šių įstatymų atsirastų nesuderinamumas, kiltų įstatymų taikymo neaiškumų. Be to, siūlymai iš esmės sistemiškai nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu. 7. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-06-092 <...> Apibendrinant Projektų Nr. XIIIP-682–XIIIP-684 siūlymus galima daryti išvadą, kad Projektu Nr. XIIIP-682 panaikinus žemės nuomos termino nustatymo kriterijus, pagal Projekto Nr. XIIIP-683 nuostatas statinių ir įrenginių nuomotojai ir savininkai įgytų teisę disponuoti išnuomotais valstybinės žemės sklypais faktiškai neapibrėžtam terminui, t. y. iki nuosavybės teisių į statinius ir įrenginius pasibaigimo. Tokio termino neapibrėžtumą galėtų lemti pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinių savininkams suteikiamos galimybės vykdant kapitalinio remonto statybos darbus atstatyti iš esmės sunykusius, sunaikintus arba sugriuvusius statinius ir taip užtikrinti nuosavybės teisės į statinį tęstinumą. Pagal Projektą Nr. XIIIP-684 statinio ir žemės sklypo naudojimo paskirtis gali nesutapti ir ši aplinkybė gali būti palanki norint disponuoti didesniu (ar mažesniu), nei būtina statiniui (taip pat ir atstatytam), valstybinės žemės sklypu teisės aktų nustatyta tvarka. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-02 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-267 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 ir 1.5 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-682 (toliau – įstatymo projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-683 (toliau
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-02 nutarimu Nr. 641 pateikė išvadą, kuria iš esmės nepritarė siūlomiems įstatymo pakeitimams. 2. Lietuvos
nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą raštu praneša žemės sklypo savininkui, siūlydamas nupirkti žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą ir žemės sklypo savininkas atsisako pirkti parduodamą nekilnojamąjį daiktą arba per vieną mėnesį nepateikia jokio atsakymo. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „perleidžiant nekilnojamuosius daiktus esančius valstybiniuose žemės sklypuose, reikalaujama pateikti valstybinės žemės valdytojo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimą. Projektų iniciatorių nuomone, atitinkamo sutikimo pateikimas yra betikslė biurokratinė procedūra.
Be to, tokiais sutikimais yra varžomos nekilnojamojo daikto savininko teisės, jis negali disponuoti jam priklausančiu daiktu, nes disponavimo teisės įgyvendinimas priklausomas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valios.“ Siūlomas reguliavimas būtų taikomas perleidžiamam nekilnojamajam daiktui esant tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje, tačiau aiškinamajame rašte nurodomos teisės normos keitimo priežastys yra siejamos tik su valstybine žeme. Valstybinės žemės nuomos teisės į žemės sklypą ar jo dalį perleidimo sąlygos nurodytos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 45 punkte, Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 17 punkte, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 25 punkte, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 56 punkte.
Pagal šiuos punktus valstybinės žemės patikėtinio sutikimas perleisti žemės nuomos teisę išduodamas būtent perleidžiant išnuomotame žemės sklype esančius statinius ar įrenginius (jų dalis), dažniausiai su sąlyga, kad valstybinės žemės nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus nuomininkas vykdo tinkamai (pvz., nustatyta tvarka moka žemės nuomos mokestį ir pan.). Pažymėtina, kad, kaip ir kiekvienas administracinis aktas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduodamas nesutikimas turi būti motyvuotas, o informacijos, kad praktikoje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos piktnaudžiautų teise neišduoti sutikimo, nepateikiama, todėl nėra pakankamo pagrindo teigti apie galimą valstybinės žemės patikėtinio savivalę šioje srityje ar galiojančio reguliavimo trūkumus. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, iki 2017 m. sausio 1 d. įregistruotos 42404 valstybinės žemės nuomos sutartys dėl valstybinės kitos paskirties žemės (kurios didžiąją dalį sudaro užstatyti žemės sklypai) nuomos; bendras nuomojamas plotas pagal šias sutartis sudaro beveik 47258 ha. Įvertinus užstatytos nuomojamos valstybinės žemės apimtis bei faktą, kad tokios žemės yra ir daugiau, nes ne visi naudotojai yra sudarę nuomos sutartis, darytina išvada, kad priėmus siūlomą reguliavimą, valstybė neturėtų pakankamai finansinių išteklių pasinaudoti pirmumo teise. Pažymėtina, kad toks valstybės pirmumo teisės realizavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytų valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo tikslų – optimizuoti valstybės nekilnojamojo turto apimtis, kad valstybė turėtų tik tiek nekilnojamojo turto, kiek jo reikia valstybės funkcijoms vykdyti ir valdyti valstybės institucijų ir įstaigų apsirūpinimo nekilnojamuoju turtu poreikį, kuris būtų pagrįstas ekonomine/socialine nauda ir kaštų analize.
Taigi pagal siūlomą nuostatą parduodamo nekilnojamojo turto savininkas privalėtų visais atvejais kreiptis į valstybės instituciją, siūlydamas įsigyti parduodamą nekilnojamąjį turtą, nors valstybė dažniausiai nebus suinteresuota pasinaudoti pirmumo teise, todėl siūloma procedūra nėra tikslinga. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju taip pat neįvertintas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo reguliavimas, pvz., pagal šio įstatymo 21 straipsnį valstybės /savivaldybių nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tik aukciono būdu. Tai reiškia, kad įstatymo projekto Nr. 1 siūlomą nustatyti žemės sklypo savininko pirmumo teisę įsigyti parduodamą valstybės /savivaldybės nekilnojamąjį turtą privačios žemės savininkas galės realizuoti tik aukcione, jeigu pasiūlys už parduodamą turtą didžiausią kainą. Kita vertus, šio įstatymo 21 straipsnio 14 dalis nustato galimybę parduoti viešame aukcione valstybės /savivaldybės nekilnojamuosius daiktus, esančius privačios žemės sklype, be žemės sklypo savininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) žemės sklypo naudojimo sutartyje nustatytoms sklypo naudojimo sąlygoms. Pritarti
nuomos sutarties terminą šalių susitarimu, kaip neatitinkantį viešojo administravimo principų.
Aiškinamajame rašte nurodoma, jog „Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau nustatyti objektyvius motyvus yra sudėtinga arba neįmanoma, o tai reiškia, kad nuomos terminas yra nustatomas remiantis subjektyviais motyvais ir priežastimis“. Tačiau būtent siūlomu reguliavimu siekiama panaikinti objektyvius kriterijus, kuriais remiantis nustatomas valstybinės žemės nuomos sutarties terminas, ir pareigą nurodyti termino nustatymo motyvus, paliekant visiems atvejams galimybę įtvirtinti tik šiuo metu nustatytus maksimalius 25 ir 99 metų laikotarpius, neatsižvelgiant į konkrečios teritorijos ir situacijos poreikius. Pavyzdžiui, siūlomas reguliavimas būtų taikomas valstybinės žemės nuomai aukciono ir ne aukciono būdu. Valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu esamiems statiniams eksploatuoti yra viena iš dažniausiai sudaromų valstybinės žemės nuomos sutarčių rūšių. Lieka neaiškus siūlomos nuostatos santykis su Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, ne aukciono būdu išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Panaikinus reikalavimą nustatant nuomos terminą vadovautis statinių techniniais parametrais, būtų sudaromos prielaidos tęsti valstybinės žemės nuomą ne aukciono būdu net ir pasikeitus aplinkybėms (pvz., nelikus statinių), kurių pagrindu ji buvo sudaryta, o tai turėtų neigiamos įtakos efektyviam ir racionaliam žemės naudojimui.
Taip pat pažymėtina, kad valstybinės žemės sklypai išnuomojami ne tik esamiems statiniams eksploatuoti, bet ir, pvz., žemės gelmių ir ertmių ištekliams naudoti ar koncesijos bei valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartims įgyvendinti. Tokiais atvejais ne visada yra poreikis sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį maksimaliam terminui, nes nuomos trukmę lemia įvairios objektyvios priežastys, pvz., žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sutarties terminas, koncesijos ar kita sutartimi įgyvendinamo projekto pobūdis ir trukmė, ir t. t. Projektų rengėjai nenurodo, ar praktikoje dažnai kyla ginčų dėl netinkamo valstybinės žemės nuomos termino nustatymo ar valstybinės žemės nuomotojo piktnaudžiavimo nustatant šį terminą, todėl nėra galimybės daryti išvadų dėl galiojančio reguliavimo trūkumų ir poreikio jį keisti. Pritarti
narys Valerijus Simulik
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ..3. Jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu apie parduodamą nekilnojamąjį daiktą raštu praneša žemės sklypo savininkui, siūlydamas nupirkti žemės sklype esantį nekilnojamąjį daiktą ir žemės sklypo savininkas atsisako pirkti parduodamą nekilnojamąjį daiktą arba per vieną mėnesį nepateikia jokio atsakymo.
Pranešime turi būti nurodyta nekilnojamojo daikto kaina ir kitos sąlygos, kuriomis daiktas parduodamas. Jei žemės sklypo savininkas per vieną mėnesį atsako, jog sutinka nupirkti nekilnojamąjį daiktą, jis įgyja pirmumo teisę nupirkti nekilnojamąjį daiktą pranešime nurodyta kaina ir sąlygomis.“ Šis reikalavimas netaikomas kai parduodami valstybei ir savivaldybei priklausantys nekilnojamieji daiktai, taip pat viešojo aukciono ir varžytinių būdu parduodamų nekilnojamųjų daiktų pardavimo atveju.“ Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-02 nutarimu Nr. 641 pateikė išvadą, kuria iš esmės nepritarė siūlomiems įstatymo pakeitimams. Nuostatos nedera su Civiliniu kodeksu, taip pat kitais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Buvo atkreiptas pastabų teikėjų (Vyriausybės) dėmesys, kad nėra pakankamo pagrindimo, kuo šiuo metu yra netinkamas teisinis reguliavimas. Be to, svarstytina ar tokia išimtis nepažeistų lygiateisiškumo principo. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. 2. Seimo narys Valerijus Simulik
1 Argumentai: Pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvadą. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį 6 punktų ir jį išdėstyti taip: ,,Papildyti 6.394 straipsnį 6 dalimi: 6.
Straipsnio 3 dalyje žemės sklypo savininko pirmumo teisės įgyvendinimui mutatis mutandis taikomos 4.79 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendraturčių pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį įgyvendinimo tvarką.“ Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-08-02 nutarimu Nr. 641 pateikė išvadą, kuria iš esmės nepritarė siūlomiems įstatymo pakeitimams. Nuostatos nedera su Civiliniu kodeksu, taip pat kitais įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais. Buvo atkreiptas pastabų teikėjų (Vyriausybės) dėmesys, kad nėra pakankamo pagrindimo, kuo šiuo metu yra netinkamas teisinis reguliavimas. Be to, kaip nurodė Teisės departamentas, CK 4.79 straipsnyje įtvirtinto pirmenybės teisės instituto tikslas yra sumažinti bendraturčių skaičių į bendrosios dalinės nuosavybės objektą arba pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar daugiau bendraturčių teisė valdyti bendrą daiktą, juo naudotis ir disponuoti yra apsunkinta. Tuo atveju, kai vienas bendraturtis parduoda savo dalį kitam bendraturčiui, daikto valdymas, esant vienam savininkui ar mažesniam jų skaičiui, tampa efektyvesnis ir patogesnis. Tuo tarpu tiek iš projekto, tiek iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokių tikslų yra siekiama nustatant žemės sklypo savininko pirmumo teisę pirkti jo sklype esantį parduodamą nekilnojamąjį daiktą. Siūlymai dar labiau suvaržyti nekilnojamojo daikto savininkų teisę disponuoti jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, negali būti vertinami kaip būtini ir atitinkantys visuomenės interesą bei proporcingumo principą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
Respublikos civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-682 grąžinti iniciatoriams tobulinti, remiantis šiais argumentais:
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-683;
Stacevičius, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė