Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 226, 227 IR
įstatymas
Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės
institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nėra laikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.“
Pakeisti 226 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu
MGL turtinės naudos sau arba kitam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
taip:
„3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus
veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba siekdamas didesnės negu 250 MGL turtinės naudos sau arba kitam asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
2Papildyti 227 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5.
Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyse numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo apskritai, taip pat nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.“
atitinkamai 6, 7, 8 dalimis. 4. Pakeisti 227 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Šio straipsnio 5 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.“
1Pakeisti 230 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nepriklausomai nuo turimo statuso pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.“
230 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Šiame skyriuje nurodytas įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi
valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nepriklausomai nuo to, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne.“
3Buvusią 230 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos
Prezidentas
Projekto XIIIP-675(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 225, 227 IR 230 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 20 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės
institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nelaikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.“
dalimi:
„5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako
pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.“
laikyti 6 dalimi. 3 straipsnis. 227 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 227 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako
pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.“
2Buvusias 227 straipsnio 5, 6, 7 dalis laikyti atitinkamai 6, 7, 8 dalimis. 3. Pakeisti 227 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 5 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.“
1.
1Pakeisti 230 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis.“
230 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Šiame skyriuje nurodytas įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi
valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nesvarbu, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne.“
3Buvusią 230 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos
Prezidentas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 226, 227
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20, 226, 227 ir 230 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas) parengtas, siekiant suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Konvencija) reikalavimais ir EBPO darbo grupės dėl papirkinėjimo tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Darbo grupė) rekomendacijomis. Pažymėtina, kad Lietuvos siekis tapti EBPO nare 2018 metais yra numatytas kaip vienas iš prioritetinių Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos uždavinių, o siekiant tapti EBPO nare reikalinga kiekvieno EBPO komiteto, įskaitant šią Darbo grupę, teigiama formali nuomonė. Darbo grupė, kuri tuo pačiu yra Konvencijos šalių narių konferencija ir yra įtvirtinusi vienus iš griežčiausių šalių kandidačių priėmimo į EBPO kriterijų ir procedūrų, yra nustačiusi, kad Darbo grupė formalią nuomonę dėl bet kurios šalies kandidatės (įskaitant ir Lietuvą) priėmimo į EBPO pateikia tik po to, kai:
kandidatė tampa pilnateise Darbo grupės nare (Lietuva ja tapo 2017 m. vasario mėn.);
Konvenciją (Lietuva ratifikavo 2017 m. balandžio 20 d.);
kandidatės atžvilgiu Darbo grupė atlieka I ir II fazės vertinimą (I fazės galutinis vertinimas numatomas 2017 m. birželio mėn., II fazės galutinis vertinimas – priklauso nuo I fazės vertinimo rezultatų, bet ne anksčiau 2017 m. gruodžio mėn,);
kandidatė įgyvendina visas ar bent pagrindines Darbo grupės I ir II fazių vertinimo metu Lietuvai pateiktas rekomendacijas. 2016 m. birželio mėn.
grupės posėdyje vykusiame išsamiame Lietuvos vertinime buvo konstatuota, kad daugeliu aspektų Lietuva atitinka prisijungimo prie Konvencijos kriterijus, tačiau jos teisinė bazė dar nėra pakankama, ypač, kiek tai susiję su juridinių asmenų baudžiamąja atsakomybe, iš nusikalstamos veikos gautų pajamų konfiskavimu, tarpininkų ir trečiųjų asmenų panaudojimu papirkimo nusikaltime. Lietuvai adresuotame Darbo grupės pirmininko 2016 m. liepos 8 d. laiške buvo išvardinti Darbo grupės nustatyti keturi pagrindiniai ir trys papildomi netikslumai, kuriuos Lietuva buvo pakviesta pašalinti kuo skubiau. 2016 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20, 225, 226, 227, 230 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymu Nr. XII-2780 buvo pašalinti visi keturi pagrindiniai ir vienas papildomi Darbo grupės nurodyti netikslumai (tik dėl dviejų papildomų netikslumų tuo metu nepavyko surasti EBPO darbo grupę tenkinančio sprendimo). Atsižvelgdama į tai, Darbo grupė 2016 m. gruodžio mėn. teigiamai įvertino Lietuvos pažangą ir pasiūlė EBPO Tarybai priimti Lietuvą į Darbo grupę. 2017 m. vasario mėn. EBPO Tarybos kvietimu Lietuva oficialiai tapo Darbo grupės nare ir įgijo teisę ratifikuoti Konvenciją. Darbo grupės pirmininko 2017 m. vasario 6 d. laišku Lietuva buvo pasveikinta tapus pilnateise Darbo grupės nare ir tuo pačiu pakviesta pašalinti likusius du papildomus netikslumus (dėl kaltės reikalavimų papirkimo nusikaltime ir dėl valstybės valdomų įmonių baudžiamosios atsakomybės). Be to, 2017 m. kovo 23 d. Lietuvai buvo pateiktas Darbo grupės I fazės Lietuvos vertinimo ataskaitos projektas, kuriame Lietuvai pateikiamos naujos preliminarios pastabos dėl baudžiamųjų įstatymų.
Siekiant užtikrinti iš Konvencijos plaukiančius įsipareigojimus, kuriuos Darbo grupė primygtinai įpareigojo Lietuvą užtikrinti, ir atsižvelgiant į tai, kad siekiant įstojimo į EBPO Vyriausybės programoje numatytais terminais, nėra galimybių laukti, kaip toliau vystysis teismų praktika, siūlytina identifikuotus baudžiamojo įstatymo neaiškumus spręsti teisėkūros būdu. Parengtu BK projektu siekiama:
1Patikslinti,
kad valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės, viešosios įstaigos BK
įstaigomis ir gali būti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn. 2. Numatyti kvalifikuotą papirkimo ir prekybos poveikiu nusikaltimo sudėtį, kai duodamu kyšiu papirkėjas siekia didesnės negu 250 MGL turtinės naudos sau arba kitam asmeniui. 3. BK 227 straipsnyje patikslinti, kad papirkėjas atsako pagal baudžiamąjį įstatymą nepriklausomai nuo to, kaip konkrečiai jis suformuluoja pageidavimą dėl paperkamo valstybės tarnautojo veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, taip pat nepaisant to, kaip jo atliekamus veiksmus suprato paperkamas valstybės tarnautojas. 4. BK 230 straipsnyje įtvirtinti autonomišką užsienio valstybės pareigūno apibrėžimą, t. y. nuostatą, kad sprendžiant, ar asmuo laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, neturi įtakos jo turimas teisinis statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus. Taip pat patikslinti, kad valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu laikomi ir užsienio valstybėje teismines funkcijas atliekantys asmenys. 5. BK patikslinti, kad pagal baudžiamąjį įstatymą draudžiamas kyšininkavimas ir papirkimas ir tais atvejais, kai kyšiu siekiama, kad valstybės tarnautojas atliktų (neatliktų) veiksmus, kurie neįeina į jo oficialias funkcijas. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. paštas [email protected]) Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Darius Mickevičius (tel. (8 5) 266 2966, el. paštas
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
17 d. Darbo grupės atliktame išsamiame Lietuvos vertinime, be kita ko, buvo rekomenduota patikslinti ir šiuos klausimus: 1) patikslinti, ką būtina įrodyti dėl tyčinės kaltės (mens rea) traukiant baudžiamojon atsakomybėn už užsienio valstybės pareigūno papirkimą (Konvencijos 1 straipsnis); 2) užtikrinti, kad atsakomybė už užsienio valstybių pareigūnų papirkinėjimą taikoma be išimties visoms valstybinėms ir valstybės valdomoms įmonėms (Konvencijos
pateiktame Darbo grupės I fazės Lietuvos vertinimo ataskaitos projekte, Lietuvai, be kita ko, buvo nurodytos šios preliminarios naujos pastabos dėl baudžiamųjų įstatymų:
teismų praktika yra nustačiusi aukštus įrodinėjimo standartus, aiškinant subjektyviąją papirkimo nusikaltimo pusę. Keliose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo būtinybę įrodyti, kaip pareigūnas suvokė kyšio davėjo veiksmus bei tiksliai parodyti, ko kyšio davėjas siekė mainais už kyšį. Šis aukštas tyčios įrodinėjimo standartas prieštarauja Konvencijos 1 straipsniui, kuriame kalbama vien tik apie kyšio davėjo tyčią (ketinimus), siūlant, žadant ar duodant kyšį. 2) Neaišku, ar užsienio pareigūno apibrėžimas (BK 230 straipsnio 2 dalis) apima asmenis, einančius teisėjo pareigas užsienyje. Be to, spręsdami, ar asmuo yra laikytinas pareigūnu, Lietuvos teismai atlieka gilią atitinkamo asmens funkcijų, galių ir kitų jo teisinio statuso aspektų analizę.
Šis metodas neatitinka Konvencijoje nustatyto užsienio pareigūno apibrėžimo autonomiškumo reikalavimo ir būtų didelė kliūtis būsimose bylose dėl užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimo, nes tektų įrodinėti atitinkamo užsienio pareigūno teisinį statusą toje valstybėje. 3) Lietuvos pateikta teismų praktika kelia abejonių, ar užsienio valstybės pareigūno papirkimu būtų laikomi atvejai, susiję su kyšiais už veiksmus (neveikimą), kurie nepriklauso pareigūno kompetencijai. Iki šiol nagrinėtos korupcijos bylos buvo susijusios su veiksmais, atliktais vykdant pareigūno įgaliojimus. Tai neatitinka Konvencijos reikalavimo apimti atvejus, kai kyšiai yra sąmoningai siūlomi užsienio pareigūnams mainais už veiksmus, kurie neįeina į oficialias jų funkcijas. 4) Iš Lietuvos teisės aktų ir teismų praktikos nėra aišku, ar, atsižvelgiant į Konvencijos 1 straipsnį, Lietuva gali visais atvejais traukti atsakomybėn visų rūšių valstybės valdomas įmones už užsienio pareigūnų papirkinėjimą. Šis aiškumo trūkumas kelia ypatingą susirūpinimą, nes Lietuvoje šiuo metu veikia 128 valstybės valdomos įmonės, kurios turi vieną iš dviejų teisinių formų. 5) Už baudžiamąjį nusižengimą ir nekvalifikuotą papirkimą skiriamos maksimalios baudos yra mažos ir gali būti neproporcingos kyšio vertei ir gaunamai naudai daugelyje užsienio valstybės pareigūnų papirkimo bylų. 2. Papirkimas (BK 227 straipsnis) gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais.
Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pabrėžė, kad „sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-176/2014, 2K–260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016). Kita vertus, kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad „pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-266/2014).
2K-266/2014). Be to, teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl kyšininkavimo pabrėžiama, kad konstatuojant kyšininkavimą reikia nustatyti būtiną kyšininkavimo požymį – kyšio davėjo pageidaujamą kyšio priėmėjo veikimą ar neveikimą, t. y. būtina išsiaiškinti, ko siekė kyšio davėjas, pasiūlydamas ar pažadėdamas duoti kyšį, koks yra (buvo) jo interesas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013). Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad „konstatavęs, kad byloje nėra nustatyta, ko konkrečiai siekė V. J. padėdamas ant stalo pinigus, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog V. J. veikoje nėra būtinųjų BK 227 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių: veikos, t. y. kyšio davimo valstybės tarnautojui už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir kaltės – tiesioginės tyčios“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176/2014). Šiame kontekste verta pažymėti, kad 2008 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo išaiškinęs, kad „pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo) vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008), tačiau naujesnėse bylose kyšio priėmimas ne už konkrečius veiksmus, o už palankumą kyšį davusiam asmeniui apskritai paprastai kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis), o ne kyšininkavimas (BK 225 straipsnis). Lietuvą vertinusių Darbo grupės ekspertų nuomone, pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, kuris taikomas teismų praktikoje subjektyviajai papirkinėjimo nusikaltimo sudėties pusei atskleisti, gali tapti problema nagrinėjant užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimo bylas.
Be to, tai prieštarauja Konvencijos 1 straipsniui, kuriame akcentuojamas tik papirkėjo ketinimas siūlant, žadant ar duodant kyšį, o ne tai, kaip tokį siūlymą, žadėjimą ar davimą suprato kyšio gavėjas. 3. Vadovaujantis BK 20 straipsnio
institucija ir įstaiga bei tarptautinė viešoji organizacija. Taigi pagal BK 20 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą yra išskiriami tam tikri viešieji juridiniai asmenys, kurie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime šią nuostatą yra detalizavęs:„<...> į viešųjų juridinių asmenų kategoriją patenka ne tik valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, įgyvendinančios valstybės ar savivaldybių pavestas viešąsias funkcijas, bet ir tie subjektai, kurie vykdo ūkinę veiklą (valstybės ir savivaldybės įmonės), nevalstybinės viešosios organizacijos (religinės bendruomenės, viešosios įstaigos, asociacijos, labdaros ir paramos fondai).<...> prie BK 20 straipsnio [6] dalyje nurodytų juridinių asmenų, kuriems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, priskiriami ne visi viešieji juridiniai asmenys. Šioje BK nuostatoje yra nurodyti specifiniai juridiniai asmenys – jie iš visos viešųjų juridinių asmenų kategorijos išskirtini pagal šiuos esminius požymius: jie yra steigiami visuomenei svarbiems tikslams įgyvendinti (visuomeninės reikšmės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti ir administruoti) ir paprastai neužsiima ūkine veikla“.
Vis dėlto tiek iš BK 20 straipsnio 6 dalies nuostatos, tiek iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo nėra pakankamai aišku, ar tikrai visos valstybės ar savivaldybių valdomos ar kitaip kontroliuojamos įmonės, viešosios įstaigos konkrečiu atveju negalėtų bandyti remtis šia išimtimi, motyvuodamos, kad jos yra įsteigtos visuomenei svarbiems tikslams įgyvendinti (visuomeninės reikšmės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti ir administruoti) ir tik iš dalies užsiima ūkine, komercine veikla. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra pateikto vieningo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų apibrėžimo (universalų apibrėžimą būtų sudėtinga ir sukurti). Teismų praktikoje taip pat nepasitaikė atvejų, kuomet valstybės valdoma įmonė būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn. 4. Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę (BK 227 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalys) ir (nežymiai) pagal pageidaujamo valstybės tarnautojo veikimo (neveikimo) teisėtą ar neteisėtą pobūdį (BK 227 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kvalifikuotas papirkimas (BK 227 straipsnio 3 dalis) taikomas ir nusikaltimas laikomas sunkiu, kai kyšio vertė viršija 250 MGL (9 415 eurai). Kyšio iki 250 MGL vertės pasiūlymas ar davimas laikomas apysunkiu nusikaltimu ir, teismui parinkus baudos bausmę, baudžiamas nuo 1 iki 1000 MGL dydžio bauda. Verta pažymėti, kad teismų praktikoje skiriamos baudos bausmės vidurkis yra žymiai mažesnis nei įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, 2016 m.
I instancijos teismuose pagal BK 225–229 straipsnius išnagrinėtose baudžiamosiose bylose (į šį skaičių patenka baudos, skirtos už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus) teismų paskirtas vidutinis baudos dydis asmenims buvo vos 1 264 eurų (~33,5 MGL), t. y. dvigubai mažesnis nei šiuo metu įstatyme numatytas baudos bausmės už baudžiamąjį nusižengimą (sic!) vidurkis. Sunkumų siekiant kvalifikuoti papirkimą gali kilti tais atvejais, kai kyšį sudaro neturtinio pobūdžio neteisėtas ar nepagrįstas atlygis. Teismų praktika šiuo atžvilgiu yra nevienoda (teismai kartais taiko švelniausią normą – baudžiamąjį nusižengimą (BK 227 straipsnio 4 dalis), o kartais – BK 227 straipsnio 1 ar 2 dalį). Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad papirkimas, kai kyšis yra neturtinio pobūdžio, negalėtų būti kvalifikuojamas kaip sunkus nusikaltimas (BK 227 straipsnio 3 dalis), nepaisant to, kokią turtinę naudą iš to įgijo papirkėjas arba kokio dydžio žalą patyrė valstybė ar kiti asmenys. Lietuvą vertinusių Darbo grupės ekspertų nuomone, maksimalios baudos, taikomos užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimo nusikaltimui, yra nedidelės ir daugeliu užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimo atveju gali būti neproporcingos kyšio dydžiui ir gautai naudai. Šią situaciją dar pablogina negalėjimas skirti baudos kartu su laisvės atėmimu. Bausmės dydžio susiejimas su kyšio dydžiu (kaip tą numato BK 227 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) taip pat gali sukelti problemų, kai neįmanoma skaičiais įvertinti kyšio dydį arba kai pats kyšis nesiekia 250 MGL dydžio, taikomo kvalifikuoto papirkimo atveju, tačiau iš to gaunama didelė nauda. 5. Pagal BK 225-227 straipsnius draudžiamas kyšininkavimas, prekyba poveikiu ir papirkimas, kai tuo siekiama pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėto ar neteisėto veikimo (neveikimo) vykdant įgaliojimus.
Teismų praktikoje nurodoma, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Būtina nustatyti, kad, „siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016), taip pat „pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Kyšininkavimo (BK
išaiškinimą: „Inkriminuojant kyšininkavimą, nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013). Vis dėlto papirkimo bylose nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu nėra.
Konvencijos 1 straipsnyje taip pat nurodoma, kad papirkimu laikomas kyšio davimas už „pareigūno veikimą ar neveikimą einant oficialias pareigas“, tačiau taip pat pateikiamas išaiškinimas, kad „veikimas ar neveikimas einant oficialias pareigas – bet koks naudojimasis valstybės pareigūno pareigomis, nesvarbu, ar toks naudojimasis patenka ar nepatenka į jo oficialiai apibrėžtų įgaliojimų sritį“. Lietuvą vertinusių Darbo grupės ekspertų nuomone, Lietuvos teismų praktika kelia abejonių, ar užsienio valstybės pareigūno papirkimu būtų laikomi atvejai, susiję su kyšiais už veiksmus (neveikimą), kurie nepriklauso pareigūno kompetencijai. Iki šiol Lietuvoje nagrinėtos korupcijos bylos buvo susijusios su veiksmais, atliktais vykdant pareigūno įgaliojimus. Tai neatitinka Konvencijos reikalavimo apimti atvejus, kai kyšiai yra sąmoningai siūlomi užsienio pareigūnams mainais už veiksmus, kurie neįeina į oficialias jų funkcijas. 6. Konvencijos 1 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose pateikiamas „užsienio pareigūno“ apibrėžimas, kuris apima tris kategorijas: a) bet kokius asmenis, išrinktus ar paskirtus eiti įstatymų leidybos, administracines ar teismines pareigas; b) bet kokius asmenis, vykdančius užsienio valstybės deleguotą viešąją funkciją, įskaitant viešąsias agentūras ar viešuosius juridinius asmenis; c) bet kokius tarptautinės viešosios organizacijos pareigūnus ar darbuotojus. Konvencijos aiškinamajame rašte nurodoma, kad „viešosios funkcijos“ vykdymas apima bet kokią veiklą užtikrinant viešąjį interesą, kurią delegavo vykdyti užsienio valstybė, pavyzdžiui, veiklą susijusią su viešaisiais pirkimais. Pažymėtina, kad Konvencija reikalauja autonominio užsienio valstybės pareigūno apibrėžimo. Tai reiškia, kad BK turi būti pateiktas savarankiškas užsienio pareigūno apibrėžimas.
Jis gali pakartoti Konvencijoje pateiktą apibrėžimą arba gali ir kitaip apibrėžti šią sąvoką, tačiau sutinkamai su Konvencijos reikalavimais. Konvencijos reikalavimų neatitiktų apibrėžimas, kuris tiesiog darytų nuorodą į kitos valstybės teisėje įtvirtintą pareigūno apibrėžimą, kadangi kitos valstybės teisė nebūtinai apims visas Konvencijoje išvardintas nurodytas užsienio pareigūnų rūšis. BK 230 straipsnio 2 dalyje jau dabar yra įtvirtintas iš esmės savarankiškas užsienio valstybės pareigūno apibrėžimas, kuris nėra siejamas su reikalavimu, ar šis asmuo pagal užsienio valstybės teisės aktus yra valstybės tarnautojas, nes BK nustatyti savarankiški kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar asmuo laikytinas užsienio pareigūnu. Kita vertus, Lietuvoje iki šiol nebuvo nė vienos užsienio šalių pareigūno papirkimo bylos, dar nėra susiformavusi šios nuostatos taikymo praktika. Taikant BK nurodytą valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens apibrėžimą (BK 230 straipsnio 1 ir 3 dalys), pastebėtina, kad teismų praktikoje „valstybės tarnautojo ir jam prilyginto asmens sąvokos išaiškinamos vadovaujantis ir kitais teisės aktais, nustatančiais jų funkcijas, teises, pareigas ir įgaliojimus“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Pagal teismų praktiką pripažindamas, kad kaltininkas yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, teismas turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrįsti, pagal kokį konkretų iš BK
prilyginamas valstybės tarnautojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012, 2K-433/2010), „šiuo atveju tokio asmens teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais teisės aktais, apibrėžiančiais asmens pareigas, vykdomas funkcijas, jo teises ir turimus įgaliojimus“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
2K-P-89/2014). Lietuvą vertinusių Darbo grupės ekspertų nuomone, spręsdami, ar asmuo yra laikytinas pareigūnu, Lietuvos teismai atlieka gilią atitinkamo asmens funkcijų, galių ir kitų jo teisinio statuso aspektų analizę. Šis metodas neatitinka Konvencijoje nustatyto užsienio pareigūno apibrėžimo autonomiškumo reikalavimo ir būtų didelė kliūtis būsimose bylose dėl užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimo, nes tektų įrodinėti atitinkamo užsienio pareigūno teisinį statusą toje valstybėje. Ekspertai taip pat pažymi, kad nėra aišku, ar užsienio pareigūno apibrėžimas (BK 230 straipsnio 2 dalis) apimtų asmenis, einančius teisėjo pareigas užsienyje, ir kviečia Lietuvą imtis veiksmų šiam aspektui patikslinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, BK 20 straipsnio prasme nėra laikomos valstybės ar savivaldybės institucijomis ar įstaigomis ir dėl to jos atsako pagal BK. Tai leis pašalinti bet kokias abejones, kad valstybės valdomos įmonės ar viešosios įstaigos, nesvarbu, kad jos įsteigtos visuomenei svarbiems tikslams įgyvendinti (visuomeninės reikšmės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti ir administruoti) ir tik iš dalies užsiima ūkine, komercine veikla, negali atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. 2. BK
poveikiu nusikaltimo sudėtį, kai duodamu kyšiu papirkėjas siekia didesnės negu 250 MGL turtinės naudos sau arba kitam asmeniui.
Vadovaujantis BK 226, 227 ir 230 straipsnio nuostatomis, šia turtine nauda turėtų būti laikoma turtinė nauda, kuria papirkėjas, siūlydamas ar duodamas kyšį, siekia nepagrįstai pasipelnyti dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Neturi reikšmės, ar ši turtinė nauda būtų gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne. Naujas kvalifikuotas požymis leistų užtikrinti adekvačią baudžiamąją atsakomybę kaltininkui tais atvejais, kai kyšiu gaunama nauda (tuo pačiu valstybės ar kito asmens patirta žala) yra neproporcingai didelė lyginant su paties kyšio dydžiu arba kai kyšio vertės dėl jo neturtinio pobūdžio neįmanoma apskaičiuoti. Pažymėtina ir tai, kad siekdama tobulinti kitus, su baudos bausmės taikymu susijusius baudžiamojo įstatymo aspektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 metais ketina parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti svarstyti įstatymo projektą, kuriuo BK būtų peržiūrėti baudos bausmės dydžiai, skyrimo taisykles ir baudžiamojo poveikio priemonių terminai (Žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 3.3.3 darbo 2 veiksmą). 3.
besiformuojančio jų aiškinimo teismų praktikoje iš esmės, siūloma eksplicitiškai patikslinti, kad papirkėjas atsako pagal baudžiamąjį įstatymą nepriklausomai nuo to, kaip konkrečiai jis suformuluoja pageidavimą dėl paperkamo valstybės tarnautojo veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, taip pat nepaisant to, kaip jo atliekamus veiksmus suprato paperkamas valstybės tarnautojas. 4. BK
aiškinimo teismų praktikoje iš esmės, siūloma sukonkretinti, kad sprendžiant, ar asmuo laikomas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, neturi įtakos jo turimas teisinis statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus. Taip pat siūloma patikslinti, kad valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu laikomi ir užsienio valstybėje teismines funkcijas atliekantys asmenys. 5. BK
straipsniuose nurodytas pageidaujamas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus, atsižvelgiant į Konvencijos reikalavimus, apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nepriklausomai nuo to, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įgyvendinus iš Konvencijos plaukiančius įsipareigojimus, Lietuvos Respublika užtikrins veiksmingesnę fizinių ir juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę už papirkinėjimą, įskaitant tarptautiniuose verslo sandoriuose. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektas prisidės kovojant su užsienio pareigūnų papirkimu (aktyvia korupcija), kadangi juo stiprinamos atsakomybės neišvengiamumo už padarytą nusikalstamą veiką sąlygos. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įgyvendinimas turės teigiamos įtakos skatinant teisėto, sąžiningo verslo ir investavimo užsienio valstybėse plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu atsižvelgta į Darbo grupės pateiktas preliminarias rekomendacijas Lietuvai. Šios rekomendacijos ir pagrindinės šio įstatymo projekto nuostatos buvo aptartos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu sudaryto Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto 2017 m. balandžio 13 d. posėdyje. Vėliau įstatymo projektas be pastabų suderintas su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „papirkimas“, „kyšis“, „valstybės tarnautojas“, „valstybės tarnautojui prilygintas asmuo“, „valstybės ir savivaldybės įmonė“, „juridinis asmuo“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 6 dalis, papildant ją antruoju sakiniu, nustatančiu, jog „Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nėra laikomos ir pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.“ Projekto rengėjai šią pataisą argumentuoja, nurodydami, jog: 1) „<...> nėra pakankamai aišku, ar tikrai visos valstybės ar savivaldybių valdomos ar kitaip kontroliuojamos įmonės, viešosios įstaigos konkrečiu atveju negalėtų bandyti remtis šia išimtimi <...>“; 2) „Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra pateikto vieningo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų apibrėžimo (universalų apibrėžimą būtų sudėtinga ir sukurti)“; 3) „Teismų praktikoje taip pat nepasitaikė atvejų, kuomet valstybės valdoma įmonė būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn.“ Nepaisant rengėjų pateiktų argumentų, keltina prielaida, jog projektu siūloma nuostata yra perteklinio pobūdžio. Pažymėtina, kad BK 20 straipsnio 6 dalyje išvardintas viešųjų juridinių asmenų, kuriems negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, sąrašas yra imperatyvus ir baigtinis, be to, negali būti aiškinamas plečiamai. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra konstatavęs: „<...> prie BK
nurodytų (2004 m. liepos 5 d. redakcija) juridinių asmenų, kuriems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, priskiriami ne visi viešieji juridiniai asmenys.
Šioje BK nuostatoje yra nurodyti specifiniai juridiniai asmenys – jie iš visos viešųjų juridinių asmenų kategorijos išskirtini pagal šiuos esminius požymius: jie yra steigiami visuomenei svarbiems tikslams įgyvendinti (visuomeninės reikšmės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti ir administruoti) ir paprastai neužsiima ūkine veikla“; <...> BK 20 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija) išvardytų viešųjų juridinių asmenų: valstybės, savivaldybės, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei tarptautinės viešosios organizacijos teisinė padėtis, palyginti su kitų viešųjų juridinių asmenų teisine padėtimi, yra skirtinga. Tarp šių viešųjų juridinių asmenų yra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas tuo aspektu, jog vieni iš šių viešųjų juridinių asmenų gali būti, o kiti negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, yra objektyviai pateisinamas“. Neprieštaraujant rengėjų argumentacijai, kad teismų praktika viešųjų juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės srityje dar nėra susiformavusi, ir kad „nepasitaikė atvejų, kuomet valstybės valdoma įmonė būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn“, abejotina, ar teismų praktikos trūkumą lemia netinkamas teisinis reguliavimas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad egzistuojančioje teismų praktikoje yra sprendimų, kuriuose baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas viešasis juridinis asmuo. Pavyzdžiui, paminėtina 2016 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 2K-262-697/2016, kurioje nuteistas viešasis juridinis asmuo – viešoji įstaiga.
Minėtoje LAT byloje juridinis asmuo VšĮ „T“ nuteistas pagal BK 202 straipsnio („Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla“) 1 dalį už tai, kad versliškai vertėsi ūkine, komercine veikla[2], neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga; juridiniam asmeniui paskirta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda ir 11 153 Eur vertės turto konfiskavimas. 2. Teikiamo projekto 2 ir 3 straipsniais, keičiančiais BK 226 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, prekybos poveikiu ir papirkimo nusikaltimų itin kvalifikuotuose sudėtyse įtvirtinamas alternatyvusis šias veikas kvalifikuojantis požymis – didesnės negu 250 MGL turtinės naudos sau arba kitam asmeniui siekis. Keltini diskutuotini siūlomos pataisos aspektai:
siejamas ne tik su turtine, bet ir bet kokia asmenine nauda sau ar kitam asmeniui (materialia ar nematerialia, turinčia ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčia), o projektu siūlomas naujas kvalifikuojantis požymis yra susietas tik su turtine nauda. 2.2. BK 230 straipsnio 4 dalyje kyšis apibrėžiamas kaip „neteisėtas ar nepagrįstas atlygis“. Projektu teikiamu nauju BK 226 straipsnio 3 dalies ir 227 straipsnio 3 dalies kvalifikuojančiu požymiu gali būti siekiama ne tik neteisėtos ir nepagrįstos, bet ir teisėtos bei pagrįstos naudos. Pabrėžtina ir tai, kad pagal sankciją keičiami nusikaltimai prilyginami sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, diskutuotini naujojo kvalifikuojančio požymio pavojingumo ir proporcingumo kriterijai. 2.3. Projektu teikiamas naujas veiką kvalifikuojantis požymis apibūdina veikos padarymo tikslą (t. y. vieną iš nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymių). Priėmus pataisas, gali iškilti praktinių situacijų, kai pats kyšis bus menkavertis arba apskritai neturės materialinės vertės, o juo siekiama nauda viršys 250 MGL.
Tokiu būdu esminiu tokios veikos kvalifikavimo kriterijumi taps ne objektyvusis dalyko požymis – kyšis, o subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Pabrėžtina, kad subjektyviosios pusės įrodinėjimas praktikoje yra itin sudėtingas ir grindžiamas netiesioginiais įrodymais. 2.4. Be to, kelia abejonių, ar apskritai yra įmanoma tiksliai (past. – nuo to priklauso padarytos veikos kvalifikavimas kaip sunkaus nusikaltimo) apskaičiuoti kyšio davimu, pasiūlymu, pažadėjimu ar susitarimu jį duoti, asmens siektą naudą. 3. Teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalimi BK 227 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, detalizuojančia papirkimo sudėties subjektyviąją pusę, numatant, jog asmuo „<...> atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo apskritai, taip pat nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.“ Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad analogiška nuostata yra tiesiogiai perkeliama iš teismų praktikos. Pažymėtina, jog LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. spalio
byla, susijusi su viešaisiais pirkimais), kartu pateikdama precedentinio pobūdžio išaiškinimą: „Pagal BK 227 straipsnį baustinas ne tik siekimas kyšiu savo naudai kokių nors konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo) vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje.
Vadinasi, pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės.“[3] Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad projektu siūlomas BK 227 straipsnio papildymas 5 dalimi teisėkūros prasme yra perteklinio pobūdžio. Kita vertus, jeigu būtų pritarta projekto aiškinamajame rašte paminėtam argumentui, jog iš tiesų egzistuoja teismų praktikos nuoseklumo ir vientisumo problema kyšio davimo už palankumą ateityje kvalifikavimo atveju: „<...> naujesnėse bylose kyšio priėmimas ne už konkrečius veiksmus, o už palankumą kyšį davusiam asmeniui apskritai paprastai kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis), o ne kyšininkavimas (BK 225 straipsnis) <...>“, būtina atkreipti dėmesį, kad šiuo projektu reikėtų keisti ne vien BK 227 („Papirkimas“), bet ir BK 225 („Kyšininkavimas“) straipsnį. Priešingu atveju, kyšio davimo už palankumą ateityje atveju gali būti iš esmės skirtingai vertinami tokio kyšio davėjas ir jį priimantis asmuo (t. y. pirmasis asmuo atsakys už papirkimą, o antrajam vietoj kyšininkavimo gali būti inkriminuotas piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis), be to, tik nustačius papildomą kilusios didelės žalos padarinių požymį[4]). 4.
koreguojamas BK 230 straipsnio 2 dalies valstybės tarnautojui prilyginamo asmens apibrėžimas po žodžių „atlieka valdžios atstovo funkcijas“ įterpiant žodžius „įskaitant teismines“. Tačiau, manytina, kad kazuistinis vienos valdžios išskyrimas iš kitų apibrėžime yra netikslingas ir perteklinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos 5 straipsnio pirmosios dalies nuostatą – „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.”
siekiant preciziškai tiksliai suderinti BK 230 straipsnio nuostatas su 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Konvencija) reikalavimais, BK 230 straipsnio 2 dalyje būtina detalizuoti „užsienio valstybės“ terminą analogiškai Konvencijos
nacionalinės iki vietos valdžios lygius ir padalinius“). 6. Teikiamo projekto 4 straipsnio 2 dalimi BK 230 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, siekiant apibrėžti vieną iš BK 225 – 227 straipsnių požymį – „įgaliojimų vykdymą“: „5. Šiame skyriuje nurodytas įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nepriklausomai nuo to, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne.“ Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad LAT nutartyse Nr. 2K-207/2013 ir 2K-390/2014 atitinkamo požymio turinį taip pat yra detalizavęs. LAT išaiškino, jog „Nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas“.
Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad projektu teikiama BK 230 straipsnio 5 dalies pataisa yra labiau ne teisėkūros, o teismų praktikos dalykas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Past. – aktualios BK redakcijos BK 20 straipsnio 6 dalis. [2] Pagal LAT – „<...> VšĮ „T“ neteisėtas vertimasis ūkine komercine veikla pasireiškė tuo, kad ši įstaiga (kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytų skaičių kartų), neturėdama Lietuvos radijo ir televizijos komisijos retransliavimo licencijos, kuri privaloma pagal Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, kabeliniu (laidiniu) radiju retransliavo „LRT radijas“ programą ir už tai gavo 38 511 Lt (11 153,71 Eur) pajamų.“ [3] Past. – LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos suformuota praktika nėra performuota. [4] Past. – piktnaudžiavimo sudėtis, priešingai nei kyšininkavimo, yra materialioji. Siekiant inkriminuoti piktnaudžiavimą, būtina nustatyti padarinių požymį – didelę žalą valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pastebėtina ir tai, kad nenustačius didelės žalos vertinamojo padarinių požymio, toks asmuo apskritai galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys, Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, skyriaus vedėjas Darius Mickevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-171 1.
Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiama Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 6 dalis, papildant ją antruoju sakiniu, nustatančiu, jog
„Valstybės ir savivaldybės institucijomis ir įstaigomis nėra laikomos ir
pagal šį kodeksą atsako valstybės ir savivaldybės įmonės, taip pat viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir akcinės bendrovės bei uždarosios akcinės bendrovės, kurių visos akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.“ Projekto rengėjai šią pataisą argumentuoja, nurodydami, jog: 1) „<...> nėra pakankamai aišku, ar tikrai visos valstybės ar savivaldybių valdomos ar kitaip kontroliuojamos įmonės, viešosios įstaigos konkrečiu atveju negalėtų bandyti remtis šia išimtimi <...>“; 2) „Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra pateikto vieningo valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų apibrėžimo (universalų apibrėžimą būtų sudėtinga ir sukurti)“; 3)
„Teismų praktikoje taip pat nepasitaikė atvejų, kuomet valstybės valdoma
įmonė būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn.“ Nepaisant rengėjų pateiktų argumentų, keltina prielaida, jog projektu siūloma nuostata yra perteklinio pobūdžio. Pažymėtina, kad BK 20 straipsnio 6 dalyje išvardintas viešųjų juridinių asmenų, kuriems negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, sąrašas yra imperatyvus ir baigtinis, be to, negali būti aiškinamas plečiamai. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime yra konstatavęs: „<...> prie BK 20 straipsnio 5 dalyje[¹] nurodytų (2004 m. liepos 5 d. redakcija) juridinių asmenų, kuriems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, priskiriami ne visi viešieji juridiniai asmenys.
Šioje BK nuostatoje yra nurodyti specifiniai juridiniai asmenys – jie iš visos viešųjų juridinių asmenų kategorijos išskirtini pagal šiuos esminius požymius: jie yra steigiami visuomenei svarbiems tikslams įgyvendinti (visuomeninės reikšmės funkcijoms vykdyti, viešosioms paslaugoms teikti ir administruoti) ir paprastai neužsiima ūkine veikla“; <...> BK 20 straipsnio 5 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija) išvardytų viešųjų juridinių asmenų: valstybės, savivaldybės, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei tarptautinės viešosios organizacijos teisinė padėtis, palyginti su kitų viešųjų juridinių asmenų teisine padėtimi, yra skirtinga. Tarp šių viešųjų juridinių asmenų yra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas tuo aspektu, jog vieni iš šių viešųjų juridinių asmenų gali būti, o kiti negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, yra objektyviai pateisinamas“. Neprieštaraujant rengėjų argumentacijai, kad teismų praktika viešųjų juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės srityje dar nėra susiformavusi, ir kad „nepasitaikė atvejų, kuomet valstybės valdoma įmonė būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn“, abejotina, ar teismų praktikos trūkumą lemia netinkamas teisinis reguliavimas. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad egzistuojančioje teismų praktikoje yra sprendimų, kuriuose baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas viešasis juridinis asmuo. Pavyzdžiui, paminėtina 2016 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 2K-262-697/2016, kurioje nuteistas viešasis juridinis asmuo – viešoji įstaiga.
Minėtoje LAT byloje juridinis asmuo VšĮ „T“ nuteistas pagal BK 202 straipsnio („Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla“) 1 dalį už tai, kad versliškai vertėsi ūkine, komercine veikla[²], neturėdamas licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga; juridiniam asmeniui paskirta 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda ir 11 153 Eur vertės turto konfiskavimas. Atsižvelgti Įvertinus tiek užsienio, tiek nacionalinių ekspertų išvadas, paliekamas rengėjų siūlymas patobulinti BK 20 straipsnį, kad teisės norma būtų dar aiškesnė, nors universalų ir tobulą apibrėžimą sukurti sudėtinga. Teisės aktuose iki šiol nėra vieningo valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos apibrėžimo. Kai kuriuose įstatymuose jis apibrėžiamas itin plačiai, pavyzdžiui, Korupcijos prevencijos įstatyme valstybės ar savivaldybės įstaiga laikoma valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, taip pat viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Viešojo administravimo įstatyme viešojo administravimo subjektu laikoma valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Nesant ir plačiau suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu (Seimo Teisės departamento nurodytame pavyzdyje minima viešoji įstaiga nėra valstybės įsteigta), todėl siūlytina patikslinti teisinį reguliavimą, atitinkamai papildant BK 20 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad siūlomais pakeitimais teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės.
Įstatymo projektu įstatymas tik patikslinamas, paaiškinant, kad valstybės valdomos įmonės tikrai atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, papildomi argumentai dėl šio straipsnio papildymo tikslingumo išdėstyti įstatymo projekto aiškinamajame rašte. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-17 3,4 3,3
2Teikiamo projekto 2 ir 3 straipsniais,
keičiančiais BK 226 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, prekybos poveikiu ir papirkimo nusikaltimų itin kvalifikuotuose sudėtyse įtvirtinamas alternatyvusis šias veikas kvalifikuojantis požymis – didesnės negu 250 MGL turtinės naudos sau arba kitam asmeniui siekis. Keltini diskutuotini siūlomos pataisos aspektai:
terminas yra siejamas ne tik su turtine, bet ir bet kokia asmenine nauda sau ar kitam asmeniui (materialia ar nematerialia, turinčia ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčia), o projektu siūlomas naujas kvalifikuojantis požymis yra susietas tik su turtine nauda. 2.2.BK 230 straipsnio 4 dalyje kyšis apibrėžiamas kaip „neteisėtas ar nepagrįstas atlygis“. Projektu teikiamu nauju BK 226 straipsnio 3 dalies ir 227 straipsnio 3 dalies kvalifikuojančiu požymiu gali būti siekiama ne tik neteisėtos ir nepagrįstos, bet ir teisėtos bei pagrįstos naudos. Pabrėžtina ir tai, kad pagal sankciją keičiami nusikaltimai prilyginami sunkių nusikaltimų kategorijai. Atsižvelgiant į tai, diskutuotini naujojo kvalifikuojančio požymio pavojingumo ir proporcingumo kriterijai. 2.3.Projektu teikiamas naujas veiką kvalifikuojantis požymis apibūdina veikos padarymo tikslą (t. y. vieną iš nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymių). Priėmus pataisas, gali iškilti praktinių situacijų, kai pats kyšis bus menkavertis arba apskritai neturės materialinės vertės, o juo siekiama nauda viršys 250 MGL.
Tokiu būdu esminiu tokios veikos kvalifikavimo kriterijumi taps ne objektyvusis dalyko požymis – kyšis, o subjektyvioji nusikalstamos veikos pusė. Pabrėžtina, kad subjektyviosios pusės įrodinėjimas praktikoje yra itin sudėtingas ir grindžiamas netiesioginiais įrodymais. 2.4. Be to, kelia abejonių, ar apskritai yra įmanoma tiksliai (past. – nuo to priklauso padarytos veikos kvalifikavimas kaip sunkaus nusikaltimo) apskaičiuoti kyšio davimu, pasiūlymu, pažadėjimu ar susitarimu jį duoti, asmens siektą naudą. Pritarti Atsisakomas projekto 3 straipsnio (BK 226 straipsnio 3 dalies pakeitimo) ir projekto 4 straipsnio (227 straipsnio 3 dalies pakeitimo) ir autorių siūlytos pataisos išbraukiamos iš projekto. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 3.Teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalimi BK 227 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, detalizuojančia papirkimo sudėties subjektyviąją pusę, numatant, jog asmuo „<...> atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo apskritai, taip pat nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.“ Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad analogiška nuostata yra tiesiogiai perkeliama iš teismų praktikos. Pažymėtina, jog LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. spalio 28 d. priėmė nutartį baudžiamojoje byloje Nr.
2K-P-181/2008 (past. – byla, susijusi su viešaisiais pirkimais), kartu pateikdama precedentinio pobūdžio išaiškinimą: „Pagal BK
konkrečių teisėtų ar neteisėtų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmų (neveikimo) vykdant įgaliojimus, bet ir siekimas kyšiu išimtinės padėties ar apskritai paperkamo asmens palankumo ateityje. Vadinasi, pagal BK 227 straipsnį kaip papirkimas kvalifikuotini ir tie atvejai, kai asmuo, siekdamas sau pageidautinos valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos, siūlo, žada duoti ar duoda jam turtines vertybes, aiškiai jo neinformuodamas, už kokį konkretų veikimą ar neveikimą (teisėtą ar neteisėtą, praeityje ar ateityje) vykdant įgaliojimus siūlomos, žadamos ar duodamos turtinės vertybės.“[³] Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad projektu siūlomas BK 227 straipsnio papildymas 5 dalimi teisėkūros prasme yra perteklinio pobūdžio. Kita vertus, jeigu būtų pritarta projekto aiškinamajame rašte paminėtam argumentui, jog iš tiesų egzistuoja teismų praktikos nuoseklumo ir vientisumo problema kyšio davimo už palankumą ateityje kvalifikavimo atveju: „<...> naujesnėse bylose kyšio priėmimas ne už konkrečius veiksmus, o už palankumą kyšį davusiam asmeniui apskritai paprastai kvalifikuojamas kaip piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis), o ne kyšininkavimas (BK 225 straipsnis) <...>“, būtina atkreipti dėmesį, kad šiuo projektu reikėtų keisti ne vien BK 227 („Papirkimas“), bet ir BK 225 („Kyšininkavimas“) straipsnį.
Priešingu atveju, kyšio davimo už palankumą ateityje atveju gali būti iš esmės skirtingai vertinami tokio kyšio davėjas ir jį priimantis asmuo (t. y. pirmasis asmuo atsakys už papirkimą, o antrajam vietoj kyšininkavimo gali būti inkriminuotas piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis), be to, tik nustačius papildomą kilusios didelės žalos padarinių požymį[⁴]). Pritarti iš dalies Papildžius projektą nauju 2 str., keitėsi projekto straipsnių numeracija -4 (BK 227 str.). Atsižvelgiant į pastabą, įstatymo projektu siūlytina atitinkamai keisti ir BK 225 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. spalio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008 vartojamą iš esmės analogišką formuluotę mini ir įstatymo projekto aiškinamasis raštas. Įstatymu būtent siekiama ne paneigti, o sutvirtinti šią teisingą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuo kurios kai kuriais naujesniais teismų sprendimais iš dalies nukrypstama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353-139/2015, Nr. 2K-536/2013[5]). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 4.Teikiamo projekto 4 straipsnio 1 dalimi koreguojamas BK 230 straipsnio 2 dalies valstybės tarnautojui prilyginamo asmens apibrėžimas po žodžių „atlieka valdžios atstovo funkcijas“ įterpiant žodžius „įskaitant teismines“.
Tačiau, manytina, kad kazuistinis vienos valdžios išskyrimas iš kitų apibrėžime yra netikslingas ir perteklinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į Konstitucijos 5 straipsnio pirmosios dalies nuostatą – „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.” Nepritarti Papildžius projektą nauju 2 str., keitėsi projekto straipsnių numeracija – 5 (BK 230 str.). Pažymėtina, kad nuostata bus taikoma ne Lietuvos Respublikos, o užsienio valstybės tarnautojams ir teisėjams, tad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis negalės būti taikomas. Įvairiose valstybės yra skirtingos teisinės tradicijos, veikia skirtingų formų teismai, o teismines funkcijas vykdantys asmenys ne visuomet priskiriami valdžios (angl. government) sričiai. Be to, siūlomais pakeitimais teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės. Įstatymo projektu įstatymas tik patikslinamas, kad teisminės funkcijos taip pat laikytinos
„valdžios atstovo funkcijomis“, o tokį asmenį papirkęs kaltininkas gali būti
traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-05-175 5.Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siekiant preciziškai tiksliai suderinti BK 230 straipsnio nuostatas su 1997 m. Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Konvencija) reikalavimais, BK
analogiškai Konvencijos 1 straipsnio 4 dalies b punktui („sąvoka užsienio šalis apima visus, nuo nacionalinės iki vietos valdžios lygius ir padalinius“).
Pritarti Įstatymo projekto 230 straipsnio 2 dalyje pateikiamas užsienio valstybės paaiškinimas: „Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nepriklausomai nuo jos teisinio statuso, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 6.Teikiamo projekto 4 straipsnio 2 dalimi BK 230 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, siekiant apibrėžti vieną iš BK 225 –
įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nepriklausomai nuo to, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne.“ Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad LAT nutartyse Nr. 2K-207/2013 ir 2K-390/2014 atitinkamo požymio turinį taip pat yra detalizavęs. LAT išaiškino, jog „Nebūtina, kad veiksmai, už kuriuos duodamas ir paimamas kyšis, būtų tiesiogiai nurodyti norminiame akte, reglamentuojančiame asmens pareigas. Pakanka, kad tokie veiksmai būtų šio asmens tarnybinių galimybių ribose, t. y. kad toks asmuo, nesąžiningai vykdydamas pareigas, galėtų sudaryti palankias sąlygas sprendimui, kuriuo suinteresuotas kyšio davėjas“. Atsižvelgiant į tai, keltina prielaida, kad projektu teikiama BK 230 straipsnio 5 dalies pataisa yra labiau ne teisėkūros, o teismų praktikos dalykas. Atsižvelgti Papildžius projektą nauju 2 str., keitėsi projekto straipsnių numeracija – 5 (BK 230 str.).
Pastaba įvertinta, įvertinus tiek užsienio, tiek nacionalinių ekspertų išvadas, paliekamas rengėjų siūlymas patobulinti BK 230 straipsnį, kad teisės norma būtų dar aiškesnė, nors universalų ir tobulą apibrėžimą sukurti sudėtinga. Įstatymo projekto tikslai išsamiai paaiškinti aiškinamajame rašte. Pažymėtina, kad siūlomais pakeitimais teisinis reguliavimas ar Lietuvos teismų praktika nėra keičiami iš esmės. Jais tik siekiama į įstatymo normą perkelti Konvencijos 1 straipsnio nuostatą, kad veikimu ar neveikimu einant oficialias pareigas laikytinas „bet koks naudojimasis valstybės pareigūno pareigomis, nesvarbu, ar toks naudojimasis patenka ar nepatenka į jo oficialiai apibrėžtų įgaliojimų sritį“, o ne palikti tai teismų praktikos interpretavimui, kuris ne visuomet yra vienareikšmis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-675(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: 8 – už (visais balsais). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-675(2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Past. – aktualios BK redakcijos BK 20 straipsnio 6 dalis. [2] Pagal LAT – „<...> VšĮ „T“ neteisėtas vertimasis ūkine komercine veikla pasireiškė tuo, kad ši įstaiga (kaltinime nurodytu laikotarpiu ir nurodytų skaičių kartų), neturėdama Lietuvos radijo ir televizijos komisijos retransliavimo licencijos, kuri privaloma pagal Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, kabeliniu (laidiniu) radiju retransliavo „LRT radijas“ programą ir už tai gavo 38 511 Lt (11 153,71 Eur) pajamų.“ [3] Past. – LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos suformuota praktika nėra performuota. [4] Past. – piktnaudžiavimo sudėtis, priešingai nei kyšininkavimo, yra materialioji. Siekiant inkriminuoti piktnaudžiavimą, būtina nustatyti padarinių požymį – didelę žalą valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pastebėtina ir tai, kad nenustačius didelės žalos vertinamojo padarinių požymio, toks asmuo apskritai galėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės. [5] „Taigi būtinas kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo pageidaujamas kyšio priėmėjo veikimas ar neveikimas, t. y. kokių konkrečių kyšio priėmėjo veiksmų siekė kyšio davėjas. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2013, Teismų praktika Nr. 41, p. 504-511, Nr. 26, p. 304-323).“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353-139/2015).