Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Po vieną du kandidatąus į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos teisininkų draugija Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, vieną kandidatą – viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą.“
Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki šio Įstatymo įsigaliojimo paskirti VTEK nariai eina pareigas tol, kol jų įgaliojimai pasibaigia Įstatymo 14 straipsnyje nustatytais pagrindais. Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos Prezidentas, įgaliojimams, kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, įgaliojimams – Lietuvos teisininkų draugija, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams – viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Eugenijus Gentvilas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir Lobistinės veiklos įstatymo įgyvendinimą, t. y. valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumą, teisėtumą ir skaidrumą. Šiuo metu įstatyme numatytas VTEK sudarymo reglamentavimas neužtikrina įstatyme numatytų VTEK veiklos principų (politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, nešališkumo) tinkamo įgyvendinimo. Atsižvelgiant į VTEK keliamų uždavinių pobūdį ir priimamų sprendimų svarbą, įstatymo projektu siekiama pakeisti VTEK formavimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas Komisijos veiklos principų (ypač nešališkumo, politinio neutralumo ir skaidrumo) įgyvendinimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Eugenijus Gentvilas. Projekto rengėjas yra Seimo narys Eugenijus Gentvilas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymo 6 straipsnis numato, jog VTEK sudaro 5 nariai. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų.
Teikiantis VTEK nario kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog po du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba ir Lietuvos teisininkų draugija, vieną kandidatą – viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius. Priėmus įstatymo projektą bus užtikrintas objektyvus ir profesionalus VTEK darbas, kadangi VTEK bus sudaroma iš profesionalų, kuriuos siūlys nepolitinės organizacijos. Be to, suteikus teisę vieną kandidatą teikti viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyriui, kurio pagrindiniai uždaviniai formuoti ir skatinti nepakantumą korupcijai Lietuvos visuomenėje bei sistemingai rinkti ir platinti antikorupcinio pobūdžio informaciją, bus užtikrintas VTEK veiklos skaidrumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „VTEK nariai“, „Teisėjų taryba“, „Lietuvos teisininkų draugija“, „viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Eugenijus Gentvilas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-11-28 Nr. S-2016-7498 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO XIIIP-67 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-67 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. lapkričio 25 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
2016-11-25
Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
pateiktame aiškinamajame rašte kaip projekto tikslas ir uždavinys nurodoma, kad
„Atsižvelgiant į VTEK keliamų uždavinių pobūdį ir priimamų sprendimų svarbą,
įstatymo projektu siekiama pakeisti VTEK formavimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas Komisijos veiklos principų (ypač nešališkumo, politinio neutralumo ir skaidrumo) įgyvendinimas“. Projekto 1 straipsnyje šį tikslą siūloma įgyvendinti suteikiant įgaliojimus VTEK formavime vietoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko dalyvauti (teikti kandidatus) šiems subjektams: Teisėjų tarybai, Lietuvos teisininkų draugijai ir viešajai įstaigai „Transparency international“ Lietuvos skyriui. Tačiau projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Atrankos kriterijų nebuvimas gali kelti interpretacijų dėl jų parinkimo skaidrumo ir lygių teisių dalyvauti šiame procese neužtikrinimo kitiems panašiems subjektams.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis pakankamas, ar abejonės dėl galimo šališkumo, skaidrumo stokos ar politinio angažuotumo priimant VTEK sprendimus nekyla iš netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo (jų netaikymo). Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio
projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“. 2.
siūloma nustatyti, kad „Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos Prezidentas, įgaliojimams, kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, įgaliojimams – Lietuvos teisininkų draugija, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams – viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius“. Atkreiptinas dėmesys, kad kadencijos pasibaigimas yra tik vienas iš keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nustatytų VTEK nario įgaliojimų pabaigos pagrindų. Todėl nėra aišku, kaip būtų sprendžiamas naujo VTEK nario skyrimo į pareigas (kandidato į VTEK nario pareigas teikimo) klausimas, jei ankstesniojo įgaliojimai pasibaigtų ne dėl kadencijos laiko pabaigos, o kitais pagrindais – jam mirus, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės ir t.t. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P.Žukauskas, tel. (8
5) 239 6832, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesorius dr. Vytautas Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-251 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
uždavinys nurodoma, kad „Atsižvelgiant į VTEK keliamų uždavinių pobūdį ir priimamų sprendimų svarbą, įstatymo projektu siekiama pakeisti VTEK formavimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas Komisijos veiklos principų (ypač nešališkumo, politinio neutralumo ir skaidrumo) įgyvendinimas“. Projekto
vietoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko dalyvauti (teikti kandidatus) šiems subjektams: Teisėjų tarybai, Lietuvos teisininkų draugijai ir viešajai įstaigai „Transparency international“ Lietuvos skyriui.
Tačiau projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Atrankos kriterijų nebuvimas gali kelti interpretacijų dėl jų parinkimo skaidrumo ir lygių teisių dalyvauti šiame procese neužtikrinimo kitiems panašiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta: VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio
eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis pakankamas, ar abejonės dėl galimo šališkumo, skaidrumo stokos ar politinio angažuotumo priimant VTEK sprendimus nekyla iš netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo (jų netaikymo).
Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą „ <...> teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“. Pritarti Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad kandidatus į VTEK narius teiktų Teisėjų taryba. Manytina, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji nedera su Teisėjų tarybos konstitucine paskirtimi ir jos funkcijomis. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį specialioji teisėjų institucija (Teismų įstatyme numatyta, kad tai yra Teisėjų taryba) Respublikos Prezidentui pataria dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Manytina, kad Teisėjų taryba negali turėti tokių įgaliojimų, kurie nėra susiję su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ir atleidimu, su teismų veiklos organizavimu. Įstatymu norima konstituciškai nepagrįstai išplėsti Teisėjų tarybos įgaliojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 120 straipsnio nuostatas dėl Teisėjų tarybos kompetencijos, svarstytina, ar Teisėjų taryba yra tinkamas subjektas siūlyti kandidatus į VTEK, kurios sprendimai gali būti skundžiami teismui. Taip pat abejotina ir ar viešosios įstaigos
„Transparency International“ Lietuvos skyrius yra tinkamas subjektas siūlyti
kandidatus į VTEK. Nurodytai institucijai norima priskirti teises, kurios nėra būdingos šios institucijos paskirčiai ir funkcijoms.
Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą atmesti, o tobulinti projektą XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 6 straipsnis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad „Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Respublikos
Prezidentas, įgaliojimams, kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, įgaliojimams – Lietuvos teisininkų draugija, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams – viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius“. Atkreiptinas dėmesys, kad kadencijos pasibaigimas yra tik vienas iš keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nustatytų VTEK nario įgaliojimų pabaigos pagrindų. Todėl nėra aišku, kaip būtų sprendžiamas naujo VTEK nario skyrimo į pareigas (kandidato į VTEK nario pareigas teikimo) klausimas, jei ankstesniojo įgaliojimai pasibaigtų ne dėl kadencijos laiko pabaigos, o kitais pagrindais – jam mirus, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės ir t.t. Atsižvelgti
universitetas 2017-04-03 Atsakydami į Jūsų 2017 m. kovo 29 d. raštą, teikiame Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesoriaus dr. Vytauto Sinkevičiaus išvadą dėl pateiktų įstatymų projektų Nr. XIIIP-475(2), XIIP-4266(3), XIIIP-67, XIIIP-488(2). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIII-475(2) 6 straipsnyje norima įtvirtinti nuostatą, kad vieną kandidatą į VTEK narius siūlys Teisėjų taryba. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-67 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte XIII-488(2) siūloma įtvirtinti nuostatą, kad du kandidatus į VRK narius teiks Teisėjų taryba. Manytina, kad ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, nes ji nedera su Teisėjų tarybos konstitucine paskirtimi ir jos funkcijomis. Pagal Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalį specialioji teisėjų institucija (Teismų įstatyme numatyta, kad tai yra Teisėjų taryba) Respublikos Prezidentui pataria dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų. Manytina, kad Teisėjų taryba negali turėti tokių įgaliojimų, kurie nėra susiję su teisėjų paskyrimu, paaukštinimu, perkėlimu ir atleidimu, su teismų veiklos organizavimu. Įstatymu norima konstituciškai nepagrįstai išplėsti Teisėjų tarybos įgaliojimus. Siūloma įstatymo projekto nuostata, kad „du kandidatus į VRK narius teikia Teisėjų taryba“ prieštarauja Konstitucijos
tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo projekte Nr. XIII-488(2) esančios analogiškos nuostatos prieštaravimas Konstitucijai, galima teigti, kad ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIII-475(2) 6 straipsnio nuostata, jog „vieną kandidatą į VTEK narius siūlys Teisėjų taryba“ bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo projekto Nr. XIIIP-67 6 straipsnio nuostatą, kad „du kandidatus į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba“ prieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. <..> Bendra pastaba dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisų. Šioje išvadoje aptartos tik tos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisos, kurios, mūsų nuomone, prieštarauja Konstitucijai. Kitos siūlomos įstatymo pataisos nebuvo nagrinėjamos.
Vertinant siūlomas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo pataisas viso įstatymo kontekste, galima teigti, kad pataisos yra fragmentiškos, dalinės, jų nepakanka norint iš esmės pagerinti komisijos veiklą. Bet viso galiojančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo analizė nėra šios išvados dalykas. Pritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą atmesti, o tobulinti projektą XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 6 straipsnis. 4. Europos teisės departamentas prie LRV 2016-12-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-67 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. lapkričio 25 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą atmesti, o tobulinti projektą XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 6 straipsnis. 5. Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetas 2017-04-04 Dėl išvadų pateikimo įstatymų projektams: NR:XIIIP-475 (2); XIIP- 4266 (3); XIIIP-67;
Įvertinant tai, kad visuose tiek Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, tiek ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo siūlomuose pakeitimuose iš principo siekiama didesnio abiejų tarnybų politinio nešališkumo, skaidrumo ir atvirumo visuomenei, tai yra sveikintinos iniciatyvos. Ypatingai pozityviai vertintini siūlymai apriboti galimybes tapti vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais politinių partijų nariams bei siūlymai viešai skelbti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos balsavimo rezultatus ir konkrečių komisijos narių identifikavimą balsavimo procedūros metu.
Išsiskyrė projekto autorių pozicijos dėl vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių galimos sudėties. Viena vertus, sveikintinos iniciatyvos jos nariais iš esmės siūlyti profesionalius teisininkus, kita vertus, turėtų būti išlaikytas tam tikras balansas ir bent du komisijos nariai turėtų būti visuomenės, visuomeninių (ne profesionalių teisinių) organizacijų atstovai. Manytina, kad į tokio pobūdžio komisijos sudėtį neturėtų įeiti tokios organizacijos, kaip ’’Specialioji tyrimų tarnyba“ atstovai dėl šios organizacijos darbo specifikos ir galimų jo s veiklos ribojimų. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
International“ Lietuvos skyrius 2017-03-303 <..> siunčiame Jums galutinį
"Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) sprendimą dėl
pateiktuose įstatymų projektuose siūlomų nuostatų dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) formavimo tvarkos. Kaip jau buvome minėję, įvertinę situaciją nusprendėme, jog nematome, kaip TILS galėtų būti įvardinta Jūsų rengiamose pataisose. Esame pasirengę bendradarbiauti, jeigu nuspręsite, jog norėtumėte išgryninti kriterijus, pagal kuriuos į tokius procesus būtų galima įtraukti nevyriausybines organizacijas, taip pat - kriterijus, pagal kuriuos būtų galima matuoti VTEK ir panašių priežiūros institucijų veiklos sėkmę. Atsižvelgti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui šį projektą atmesti, o tobulinti projektą XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 6 straipsnis. 4.
ir įstaigų pasiūlymai: negauta
teisę, pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr. XIIIP-67, nes komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 6 straipsnis. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė
Šedbaras. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
projektO NR. XiiIp-67 2017-04-05
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai:
Virginijus Kanapinskas, Gražina Imbrasienė, Saulius Katuoka, Dalia Paulauskaitė; Prezidento kanceliarijos vidaus politikos grupės atstovė Agnė Jeruševičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-11-25 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teiktinos šios pastabos:
tikslas ir uždavinys nurodoma, kad „Atsižvelgiant į VTEK keliamų uždavinių pobūdį ir priimamų sprendimų svarbą, įstatymo projektu siekiama pakeisti VTEK formavimo tvarką taip, kad būtų užtikrintas Komisijos veiklos principų (ypač nešališkumo, politinio neutralumo ir skaidrumo) įgyvendinimas“.
Projekto 1 straipsnyje šį tikslą siūloma įgyvendinti suteikiant įgaliojimus VTEK formavime vietoje Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko dalyvauti (teikti kandidatus) šiems subjektams: Teisėjų tarybai, Lietuvos teisininkų draugijai ir viešajai įstaigai „Transparency international“ Lietuvos skyriui. Tačiau projekto aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kokiais atrankos kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Atrankos kriterijų nebuvimas gali kelti interpretacijų dėl jų parinkimo skaidrumo ir lygių teisių dalyvauti šiame procese neužtikrinimo kitiems panašiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo normose yra nustatyta:
VTEK savo veiklą grindžia nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais (3 straipsnio 2 dalis); asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia, be kita ko, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas (8 straipsnio 1 dalis); VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus pagal suteiktą kompetenciją, yra nepriklausoma, valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama daryti įtaką dėl sprendimų priėmimo procedūros ir turinio (9 straipsnio 1 dalis); VTEK narys, eidamas pareigas, yra nepriklausomas, negali būti saistomas jokiais interesais (9 straipsnio 2 dalis); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (11 straipsnio 3 dalis).
Taigi, įstatyminis nešališkumo ir politinio neutralumo užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas, todėl siūlytina diskutuoti, ar jis pakankamas, ar abejonės dėl galimo šališkumo, skaidrumo stokos ar politinio angažuotumo priimant VTEK sprendimus nekyla iš netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo (jų netaikymo). Pažymėtina, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 straipsnio 1 punkte įtvirtintą tikslingumo principą „ <...> teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis“. Nepritarti Komiteto nuomone, teisinis reguliavimas turi būti toks, kad nekiltų net abejonių dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimamų sprendimų objektyvumo ar politinio neutralumo.
Viena iš prielaidų tokioms abejonėms kilti – kandidatų į VTEK narius parinkimo tvarka, kai juos siūlo VTEK dažniausiai vertinami asmenys - politikai (Seimo frakcijos, ministrai, savivaldybių asociacijos nariai). Todėl neatmestina, kad gali būti siekiama paskirti atlaidžius ir neprincipingus VTEK narius. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„Pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė
Respublikos Prezidentas, įgaliojimams, kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Teisėjų taryba, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas, įgaliojimams – Lietuvos teisininkų draugija, pasibaigus VTEK nario, kurio kandidatūrą teikė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, įgaliojimams – viešosios įstaigos
„Transparency International“ Lietuvos skyrius“. Atkreiptinas dėmesys, kad
kadencijos pasibaigimas yra tik vienas iš keičiamo įstatymo 14 straipsnyje nustatytų VTEK nario įgaliojimų pabaigos pagrindų. Todėl nėra aišku, kaip būtų sprendžiamas naujo VTEK nario skyrimo į pareigas (kandidato į VTEK nario pareigas teikimo) klausimas, jei ankstesniojo įgaliojimai pasibaigtų ne dėl kadencijos laiko pabaigos, o kitais pagrindais – jam mirus, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės ir t.t. Atsižvelgti
įstatymo projektą atmesti
Teisingumo ministerijos 2016-12-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr.
X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-67 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
pastaboms. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-04-05 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-67, nes komitetas siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-475(2), kuriuo taip pat keičiamas Įstatymo 6 straipsnis. Pritarti
7Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 5, 6 ir 16¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-475(3), kuris analogiškas nuostatas reglamentuoja kitaip, ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą, siūloma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-67 atmesti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė